Byla 2A-907-56/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininko

3Petro Jaržemskio

4kolegijos teisėjų

5Neringos Švedienės

6Dalios Višinskienės

7sekretoriaujant

8Agnei Bajarūnaitei

9dalyvaujant pareiškėjo atstovui

10M. V.

11suinteresuoto asmens atstovui

12J. U.

13teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 dienos sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjos 370 DNSB pareiškimas dėl nuosavybės teisių įgijimo į statinį pagal įgijamąją senatį.

14Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

15I.Ginčo esmė

16Pareiškėjas, Vilniaus miesto 370-oji daugiaaukščių namų statybos bendrija (toliau-DNSB) su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąsias patalpas, 108,65 kv.m. bendro ploto,esančias ( - ).

17Nurodė, kad 1963 metais Vykdomojo komiteto pirmininko patvirtinto akto pagrindu namas, esantis adresu ( - ), Vilniuje, buvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Namo savininku nurodytas Vilniaus miesto 65-as gyvenamojo namo statybos kooperatyvas, kuris vėliau įsteigė ir įregistravo 370-ąją DNSB. Keičiant Vilniaus mieste gatvių pavadinimus ir namų numeraciją ,1964 m. namo adresas pakeistas į ( - ). 370-oji DNSB, kaip ir jos pirmtakas, iki šiol naudojasi bei savo reikmėms tenkinti sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo ne mažiau kaip dešimt metų šio namo 108,65 kv.m. negyvenamas pusrūsio patalpas. 2008-01-21 ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl šių patalpų įregistravimo, tačiau gautas išrašas, kuriame 370-oji DNSB nėra nurodyta kaip šių patalpų savininkas, šios patalpos niekieno vardu nėra registruotos. Niekas išskyrus pareiškėją, neįgyvendino savo teisių į minėtas patalpas, jos nepriklauso valstybei ar savivaldybei, patalpos įgytos sąžiningai, niekas neturi daugiau teisių į jas negu 370-oji DNSB, kuri patalpas valdo nepertraukiamai. Pareiškėjo nuomone, yra visos sąlygos nuosavybės teisei pagal įgyjamąja senatį nustatyti.

18Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l.44-46, 138).

19Nurodė, kad bendrija yra tik bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo būdas, todėl ji negali spręsti tų klausimų, kuriuos turi teisę spręsti tik patys to turto savininkai. Negyvenamosios patalpos, adresu ( - ), yra bendrijos narių turtas (ne bendrijos lėšomis įgytas turtas) ir tik nariai gali disponuoti šiuo bendrojo naudojimo objektu, o bendrija, nebūdama nuosavybės teisinių santykių subjektu, negali reikšti už savininkus reikalavimų dėl šių patalpų.

20Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti, bylą pageidavo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 47-48).

21Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų faktą, kad 370-oji DNSB nuo 1963 m. iki šiol sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai naudojasi minėtomis pusrūsio patalpomis, ir kad namo ( - ), numeris buvo pakeistas.

22Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 140-144).

23Pažymėjo, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos LR CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjas neįrodė visų LR CK 4.68-4.71 str. nustatytų sąlygų buvimo, kurios yra būtinos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėjas nepagrindė, kokiu teisėtu pagrindu pradėjo valdyti ginčo objektą, pusrūsį, naudodamas jį savo reikmėms jis įrodė naudojimosi, bet ne valdymo faktą. 1963 m. gyvenamasis namas (kartu ir ginčo objektas) pripažintas tinkamu naudoti, bet nereiškia pusrūsio valdymo pradžios momento, o pareiškėjui nenurodžius konkrečios datos bei tinkamai neįregistravus valdymo fakto sutinkamai su LR CK įsigaliojimo normomis negalima konstatuoti, kad teisėtas valdymas tęsiasi ne mažiau kaip dešimt metų. Galiausiai, minėtą gyvenamąjį namą 370-osios DNSB pirmtakui Vilniaus miesto 65-am gyvenamojo namo statybos kooperatyvui sutinkamai su tuometiniais įstatymais perdavė valstybė, todėl būtina nustatyti, ar nėra prielaidų taikyti LR CK 4.69 str. 2 d., pagal kurią įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus.

24II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

25Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškimas buvo patenkintas. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Vilniaus miesto 370-oji DNSB, įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 108,65 kv.m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, unikalus ( - ), esančias ( - ).

26Teismas pažymėjo, kad 1963-06-28 pripažinus namą tinkamu naudoti, tuo pačiu buvo pripažintos tinkamomis ir priimtos naudoti ir ginčo pusrūsio patalpos, o tai reiškia, kad pusrūsio patalpų valdymo pradžios momentas sutampa su priimto naudoti viso namo valdymo pradžios momentu, t.y. 1963 metais. Įgijimo teisėtumas ginčijamas nebuvo.

27Teismas remdamasis 1968 metais sudaryta ginčo patalpų nuomos sutartimi, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepertraukiamai valdė turtą kaip savo, rūpinosi juo ir pan., nuo pat patalpų pridavimo momento, visą valdymo įgyjamąja senatimi terminą. Įstatyme nustatytas, 10 metų terminas, kurio pagrindu daiktas įgijamas įgijamaja senatimi suėjo dar iki 2003-07-01, todėl privalomo išviešinimo, kaip kad teigia suinteresuoto asmens atstovė, remdamasi LAT CBS 2008-11-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008, ir LR CK 4.27 str. 2 d., nereikėjo.

28Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, daikto valdymo įregistravimas viešajame registre besąlygiškai neturi būti taikomas nes, pareiškėjo naudojamų ginčo pastatų neišviešintas valdymas tęsėsi mažiausiai nuo 1968 metų. Teismas nesutiko su savivaldybės atstovės argumentu, kad pusrūsio patalpos galimai yra valstybės nuosavybė, nes savivaldybės atstovė nepateikė jokių objektyvių duomenų įrodančių, kad valstybė prisidėjo prie šio turto valdymo, išlaikymo ir pan., rūpinosi juo kaip savu tiek visą įgyjamosios senaties termino laikotarpį, tiek dabar.

29Teismas konstatavo, kad nagrinėjamo ginčo atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad ginčo objektas yra sudėtinė namo dalis, pastatyta iš privačių kooperatyvo narių lėšų ir niekas, o taip pat ir valstybė, neturi daugiau teisių į ginčo objektą nei pareiškėjas valdantis bendrijos turtą visų jos narių interesais.

30Teismas sprendė, kad pareiškėjas pilnai įrodė savo reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą, visų LR CK 4.68 – 4.71 str. str. esančių sąlygų buvimą – tiek daikto įgijimo, tiek ir jo valdymo sąžiningumą, jo valdymo atvirumą ir 10 metų termino nepertraukiamumą, todėl pareiškime nurodytais motyvais ir pagrindu pareiškimą tenkino visiškai.

31III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

32Suinteresuotas asmuo, Vilniaus miesto savivaldybė, apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškimą atmesti; netenkinus prašymo panaikinti teismo sprendimą, bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

33Nurodė, kad pirmos instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nesiaiškino, ar ginčo patalpa nepriklauso valstybei ir dėl ar dėl to nėra kliūčių numatytų Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalyje, dėl kurių negalima įgyti nuosavybės teisės įgyjamaja senatimi. Pastatas tinkamu naudoti buvo pripažintas 1963 metais, o pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, turtą priskirtą valstybinėms, tarpkolūkinėms, valstybinėms kolūkinėms ir kitokioms valstybinėms-kooperatinėms organizacijoms, operatyviai tvarkė minėtos organizacijos neviršydamos įstatymo nustatytų ribų bei turėjo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises, tačiau to turto savininkė likdavo valstybė (CK 1964 metų redakcija). Nustačius aplinkybę, kad pastatų savininkė buvo savivaldybė, toks daiktas negalėjo būti įgijamas įgijamąja senatimi (CK 4.69 str. 3 d.). Apelianto nuomone, tai, kad pastatai ar teisės į juos nėra įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“ nėra pagrindas vertinti, kad jie nėra valstybės nuosavybė, nes priešingu atveju būtų paneigta Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Tokios pozicijos nagrinėjamu atveju laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pozicija (LAT CBS 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008; LAT CBS 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007). Teismas nesprendė VĮ Valstybės turto fondo įtraukimo į bylą klausimo, nors nustačius aplinkybę, kad ginčo patalpos galimai yra valstybės nuosavybė, turėjo VĮ Valstybės turto fondą įtraukti į bylos nagrinėjimą. Kadangi minėtas klausimas sprendžiamas nebuvo, tai sudaro pagrindą skundžiamąjį teismo sprendimą panaikinti (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

34Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nenustatė visų nuosavybės teisės įgijimo įgijamaja senatimi salygų nustatytų Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (CPK 4 str.), nes daiktą įgijamąją senatimi gali įgyti tik asmuo kuris nėra ir niekada nebuvo daikto savininku. Teismas pareiškėjų valdymo teisėtumą kildino iš to, kad ginčo pastatas, bei sudėtinė jo dalis pusrūsis, buvo pastatyta privačiomis 65-o gyvenamojo namo statybos kooperatyvo (370-osios DNSB) lėšomis. Tokia teismo išvada, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, jog nuosavybės teisę pareiškėjas įgijo kitu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytu pagrindu (CK 4.47 str. 4 d.) ir įgijamosios senaties institutas byloje negalėjo būti taikomas. Pareiškėjas faktiškai naudodamasis pusrūsiu įrodo tik naudojimosi juo aplinkybę, bet ne valdymo faktą. Pareiškėjo nuosavybės teisė į ginčo patalpas, pusrūsį, adresu ( - ) nėra registruota, todėl pareiškėjas ginčo patalpas nuomojo neteisėtai, nebūdamas jų savininku ir pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pataplų nuomos sutartimis, kaip aplinkybe įrodančia sąžiningą ginčo patalpų valdymą (CK 4.47 str. 4 d.). Nurodytų argumentų pagrindu apeliantas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė įgijamosios senaties santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas.

35P. V. miesto 370-oji DNSB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

36Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus miesto savivaldybė neturi subjektinės teisės, kadangi neturi jokio įgaliojimo kalbėti apie mokesčių inspekcijos interesus. Ginčo pusrūsis yra name, kuris buvo statytas už asmenines kooperatyvo narių lėšas ir jam negali būti taikomos valstybinio kooperatyvo nuostatos, todėl valstybė ar ją atstovaujančios institucijos nėra šio konkretaus turto savininkės. Ilgalaikis turto valdymas sudaro pagrindą įsigyti turtą įgijamąją senatimi.

37Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

38Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

39Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

40Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas.

41Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bei įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus (CPK 185 str.), konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neįvykdė Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pripažinti skundžiamąjį teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu negalima. Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo (CPK 329, 330 str.), o byla gražintina nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui, kitam teisėjui sekančių išvadų ir argumentų pagrindu.

42Ieškovė, 370-oji DNSB (toliau-bendrija) pareiškimu prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo į 108,65 kvadratinių metrų negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ) (CK 4.58-4.71 str.) faktą. Ieškovo atstovė M. V. bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodė (CPK 177 str.), kad namas ( - ) buvo pastatytas kooperatyvo narių lėšomis (b.l. 156), tačiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę į bylą nepateikė (CPK 178 str.).

43Suinteresuotas asmuo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad ginčo patalpos galimai yra valstybės nuosavybė, todėl pagal Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalį, toks daiktas negali būti įgijamas įgyjamąja senatimi.

441963-06-28 valstybinio priėmimo aktas (b.l. 5) nepatvirtina ir nepaneigia pareiškėjos teiginių, jog ginčo 108,65 kvadratiniai metrai ploto negyvenamosios patalpos name yra pastatytos už kooperatyvo narių lėšas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 8) nefiksuoja nuosavybės teisių į šį turtą. Tuo pačiu minėto statinio priėmimo-perdavimo aktas nepatvirtina statinio perdavimo fakto gyvenamųjų namų kooperatyvui prie Vilniaus miesto vietinio ūkio valdybos.

45Tokiu būdu pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesiaiškino reikšmingų bylai aplinkybių, už kieno lėšas buvo pastatytos ginčo patalpos. Tai, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis 108,65 kvadratinių metrų ploto patalpos ir teisės į jas neįregistruotos savivaldybės ar valstybės vardu, negalima atmesti suinteresuoto asmens, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teiginio, kad šios patalpos gali būti valstybės turtas, o byla susijusi su galbūt valstybei priklausančio turto įgijimu remiantis įgijamąja senatimi.

46Esant tokioms neišsiaiškintoms aplinkybėms, nagrinėjant bylą iš naujo, svarstytina, ar dalyvaujančiu byloje asmeniu neturi būti įtrauktas Valstybės turto fondas.

47Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios nuosavybės teisės įgijimą daikto valdymu pagal įgijamąją senatį išaiškintos ir pritaikytos netinkamai. Byloje neišsiaiškinta esminė aplinkybė, ar patalpa nėra valstybės nuosavybė. Dėl šios dalies neatskleista bylos esmė ir priimtas neteisingas sprendimas (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

48Nurodytais argumentais skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, o byla gražintina nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4p.)

49Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

50Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 dienos sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui, kitam teisėjui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš... 2. kolegijos pirmininko... 3. Petro Jaržemskio... 4. kolegijos teisėjų... 5. Neringos Švedienės... 6. Dalios Višinskienės... 7. sekretoriaujant... 8. Agnei Bajarūnaitei... 9. dalyvaujant pareiškėjo atstovui... 10. M. V.... 11. suinteresuoto asmens atstovui... 12. J. U.... 13. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 14. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 15. I.Ginčo esmė... 16. Pareiškėjas, Vilniaus miesto 370-oji daugiaaukščių namų statybos bendrija... 17. Nurodė, kad 1963 metais Vykdomojo komiteto pirmininko patvirtinto akto... 18. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu su pareiškimu... 19. Nurodė, kad bendrija yra tik bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės... 20. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepimu su pareiškimu... 21. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų... 22. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su... 23. Pažymėjo, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį... 24. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 25. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu... 26. Teismas pažymėjo, kad 1963-06-28 pripažinus namą tinkamu naudoti, tuo... 27. Teismas remdamasis 1968 metais sudaryta ginčo patalpų nuomos sutartimi,... 28. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, daikto valdymo įregistravimas viešajame... 29. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamo ginčo atveju svarbi aplinkybė yra tai,... 30. Teismas sprendė, kad pareiškėjas pilnai įrodė savo reikalavimų... 31. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 32. Suinteresuotas asmuo, Vilniaus miesto savivaldybė, apeliaciniu skundu prašo... 33. Nurodė, kad pirmos instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas,... 34. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nenustatė visų... 35. P. V. miesto 370-oji DNSB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį... 36. Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus miesto... 37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 38. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 39. Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmos... 40. Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas... 41. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bei įvertinusi bylos medžiagą,... 42. Ieškovė, 370-oji DNSB (toliau-bendrija) pareiškimu prašė nustatyti... 43. Suinteresuotas asmuo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsiliepime... 44. 1963-06-28 valstybinio priėmimo aktas (b.l. 5) nepatvirtina ir nepaneigia... 45. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesiaiškino... 46. Esant tokioms neišsiaiškintoms aplinkybėms, nagrinėjant bylą iš naujo,... 47. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios nuosavybės teisės įgijimą... 48. Nurodytais argumentais skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, o byla... 49. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu... 50. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 dienos sprendimą...