Byla 2A-407-601/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui V. J., jo atstovei adv. L. G., atsakovei V. J., jos atstovei adv. E. D.,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei V. J. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovės V. J. priešieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas:

  1. nutraukti jo ir atsakovės V. J. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
  2. nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su jo motina V. J.;
  3. priteisti iš V. J. nepilnamečio sūnau išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti vaiko motinai V. J.;
  4. ieškovo V. J. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: 239/473 dalis 0,0473 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), 37/100 dalis 123,75 kv.m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), garažą (unikalus Nr. ( - )), garažą (unikalus Nr. ( - )) ir 37/100 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )) - esantį ( - ), Prienuose, palikti V. J. asmeninėje nuosavybėje;
  5. nustatyti V. J. uzufrukto teise naudotis V. J. vardu registruotu nekilnojamuoju turtu: 239/473 dalimi 0,0473 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), 37/100 dalimis 123.75 kv .m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), garažu (unikalus Nr. ( - )), garažu (unikalus Nr. ( - )) ir 37/100 dalimis kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )) - esančiu J. ( - ), Prienuose, iki sūnaus L. J. pilnametystės;
  6. 3 000 Lt vertės automobilį FORD MONDEO, valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas: ( - ), pirmos reg. data 1995 m., registruotą V. J. vardu, palikti V. J. nuosavybėje;
  7. po santuokos nutraukimo V. J. palikti J. pavardę;
  8. priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas bylos vedimo išlaidas.

6Atsakovė V. J. priešieškiniu prašė:

  1. santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės;
  2. sūnaus L. J. gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina V. J.;
  3. iš vaiko tėvo V. J. priteisti sūnaus L. J. išlaikymą vienkartine 20 600 Lt pinigine suma (600 Lt per mėnesį), paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise V. J.;
  4. po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę J. pavardę;
  5. ieškovui priteisti 13 000 Lt vertės automobilį ( - ), 1992 m., registruotą Airijoje V. J. vardu;
  6. atsakovei priteisti 1 000 Lt vertės automobilį FORD MONDEO, v/n ( - ) 1995 m., VIN kodas ( - ), registruotą V. J. vardu;
  7. priteisti iš ieškovo atsakovei 6 000 Lt kompensaciją už V. J. atitenkančią didesnę kilnojamo turto dalį;
  8. priteisti iš ieškovo V. J. l/2 dalį 14 487,50 Lt santaupų, esančių Airijos bankuose, tame tarpe banke Allied Irish Banks, p.l.c.;
  9. įpareigoti ieškovą V. J. pervesti į atsakovės V. J. sąskaitą, esančią Swedbank, AB banke, sąskaitos Nr. ( - ), banko kodas 7300, sutaupytas 12 975 Eur pinigines lėšas (pašalpą), kurios Airijos Respublikos buvo skirtos L. J. išlaikymui, paskirti vaiko motiną V. J. tvarkyti šias lėšas uzufrukto teisėmis;
  10. įpareigoti V. J. kas mėnesį pervesti Airijos Respublikos skiriamą pašalpą nepilnamečio L. J. išlaikymui į V. J., banko sąskaitą, esančią Swedbank, AB banke, sąskaitos Nr. ( - ), banko kodas 7300, paskirti vaiko motiną V. J. tvarkyti šias lėšas uzufrukto teisėmis;
  11. pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių V. J. ir V. J. nuosavybe 37/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir 37/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Prienuose;
  12. nekilnojamąjį turtą: 37/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 37/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. ( - ), pastatą – garažą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 3I1p; 239/473 dalis 0,0473 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Prienuose, priteisti V. J. asmeninės nuosavybės teise;
  13. priteisti V. J. iš V. J. 8 134,33 Lt kompensaciją už visą V. J. atitenkantį nekilnojamąjį turtą;
  14. priteisti iš ieškovo atsakovei 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą;
  15. priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies (t. 3, b. l. 38-61):

  1. santuoką, sudarytą tarp ieškovo V. J. ir atsakovės V. J. nutraukė dėl ieškovo V. J. kaltės;
  2. paliko atsakovei santuokinę pavardę J.;
  3. nustatė nepilnamečio vaiko L. J. gyvenamąją vietą kartu su jo motina V. J.;
  4. iš ieškovo V. J. priteisė sūnaus L. J. (gim. ( - )) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2014 m. spalio 13 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jo motiną V. J., nurodė šią sprendimo dalį vykdyti skubiai;
  5. priteisė iš V. J. išlaikymo sūnui L. J. įsiskolinimą 7 269,36 Lt už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo priėmimo;
  6. priteisė V. J. 10 358,40 Lt vertės automobilį ( - ), 2003 m., registruotą Airijoje V. J. vardu;
  7. priteisė V. J. 1 000 Lt vertės automobilį FORD MONDEO, v/n ( - ) 1995 m., VIN kodas ( - ), registruotą V. J. vardu;
  8. priteisė iš V. J. V. J. 4 679,20 Lt kompensaciją už V. J. atitenkančią didesnę kilnojamo turto dalį;
  9. priteisė iš V. J. V. J. l/2 dalį, t.y. 14 487,50 Lt santaupų, esančių banke Allied Irish Banks, p.l.c.;
  10. įpareigojo V. J. pervesti į atsakovės V. J. sąskaitą, esančią Swedbank, AB banke, sąskaitos Nr. ( - ), banko kodas 7300, sutaupytas 3 180,00 EUR pinigines lėšas (pašalpą), kurios Airijos Respublikos buvo skirtos L. J. išlaikymui, paskyrė vaiko motiną V. J. tvarkyti šias lėšas uzufrukto teisėmis;
  11. įpareigojo V. J. kas mėnesį pervesti Airijos Respublikos skiriamą vaiko pašalpą nepilnamečio L. J. išlaikymui į V. J. banko sąskaitą, esančią Swedbank, AB banke, sąskaitos Nr. ( - ), banko kodas 7300, paskyrė vaiko motiną V. J. tvarkyti šias lėšas uzufrukto teisėmis;
  12. pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių V. J. ir V. J. nuosavybe 37/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir 37/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Prienuose;
  13. priteisė 37/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 37/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), 239/473 dalis 0,0473 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Prienuose, V. J. asmeninės nuosavybės teise;
  14. priteisė V. J. iš V. J. 12 317,28 Lt piniginę kompensaciją už V. J. atitenkantį nekilnojamąjį turtą;
  15. priteisė iš V. J. V. J. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
  16. priteisė iš V. J. V. J. bylinėjimosi išlaidas 4 044 Lt išlaidų advokato ir antstolio pagalbai apmokėti, 2 127 Lt žyminio mokesčio valstybei, 40,25 Lt pašto išlaidų valstybei;
  17. priteisė iš V. J. 38 Lt žyminio mokesčio valstybei.

9Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, jog tarp sutuoktinių buvo tvirtas susitarimas vykti visai šeimai į Airiją. Nėra jokio pagrindo aplinkybę, jog atsakovė su sūnumi pasiliko gyventi Lietuvoje, laikyti nulėmusia santuokos iširimą. Teismas laikė, kad bylos duomenys, liudytojų A. B., M. J., A. J. parodymai patvirtino, jog ieškovas buvo neištikimas atsakovei ir su kita moterimi bendravo bent nuo 2008 metų. Duomenų, kad šeima būtų iširusi anksčiau nei ieškovas susirado kitą moterį nėra. Atsakovė, net sužinojusi ieškovo neištikimybę, stengėsi išsaugoti santuoką, o ieškovas tokių pastangų nerodė, į šeimą negrįžo. Teismas laikė, kad dėl patirtos sutuoktinio neištikimybės bei iširusios santuokos atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, pablogėjo jos sveikata, atsižvelgdamas į proporcingumo principą ir teisminę praktiką priteisė 5 000 Lt. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo. Teismas nepilnamečio L. J. gyvenamąją vietą nustatė su jo motina V. J.. Teismas, vertindamas atsakovės nepilnamečiui vaikui prašomo priteisti išlaikymui skirtų išlaidų dydžio pagrįstumą, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir interesus, normalią sveikatos būklę, specialiųjų poreikių nebuvimą, sprendė, kad prašoma priteisti 1 200 Lt suma yra neadekvati tokio amžiaus vaiko poreikiams, pakankama 1 000 Lt suma. Teismas pažymėjo, kad šalių gaunamos pajamos žymiai skiriasi (ieškovo 4 kartus didesnis). Atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, kiekvieno iš jų turtinę padėtį, iš ieškovo priteisė didesnę sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų dalį, t. y. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šalių sūnaus pilnametystės <...>. Teismas sprendė, kad šiuo metu neegzistuoja pagrindas tenkinti reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo konkrečia pinigų suma, todėl darė išvadą, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis labiausiai atitiktų vaiko L. J. poreikius ir tėvo V. J. galimybes. Išlaikymą sūnui priteisė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. gruodžio 30 d. iki 2014 m. spalio 13 d., t. y. už 21 mėnesį po 600 Lt, iš per šį laikotarpį apskaičiuotos išlaikymo sumos 12 600 Lt atimant 5 330,64 Lt, t. y. priteisė 7 269,36 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Dėl turto padalinimo. Teismas konstatavo, kad santuokoje įsigytas ne tik automobilis FORD MONDEO, v/n ( - ) bet ir ( - ). Remiantis duomenimis apie draudimo išmoką ir likutinę automobilio vertę, sprendė, jog automobilis ( - ) bendrosios sutuoktinių nuosavybės pabaigoje yra 3 000 Eur, t. y. 10 358,40 Lt vertės, o FORD MONDEO, atsižvelgiant į šio automobilio markę, į pagaminimo datą, sprendė, kad atsakovės nurodyta jo vertė 1 000 Lt yra protinga. FORD MONDEO priteisus atsakovei, o ( - ) – ieškovui, iš ieškovo atsakovei priteisė 4 679,20 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui tenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą. Dėl nekilnojamojo turto. Teismas nustatė, kad ieškovas paveldėjo 37/100 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), Prienai. Teismas darė išvadą, kad šalys santuokoje bendromis savo ir savo tėvų lėšomis ir darbu iš esmės pagerino ieškovo asmeninį paveldėtą turtą jį rekonstruodami, ieškovui priklausanti namo dalis padidėjo 81 proc., dėl to sprendė, kad dalis namo pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas dėl namo darė išvadą, kad nėra galimybės jo padalinti natūra, padalijus nekilnojamąjį turtą natūra jo bendras naudojimas ir valdymas taps labai suvaržytu ir pažeis buvusių sutuoktinių interesus, gyvenimo kokybę ir gali sukelti tolimesnius ginčus tarp šalių. Teismas vertino, kad ieškovas nesieja savo tolimesnio gyvenimo su Lietuva. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nenustatytas, todėl ginčo turtą dalino sutuoktiniams lygiomis dalimis. Teismas darė išvadą, kad atsakovė būtų pajėgi mokėti kompensaciją už jai tenkančią turto dalį, ieškovo su šiais namais nesieja stiprūs emociniai saitai. Atsakovė šiuose namuose, rekonstruotuose jos pačios ir jos artimųjų darbu ir materialine pagalba, gyvena jau ilgą laiką, juose augina šalių sūnų, todėl jos prisirišimas prie šių namų yra ne mažiau stiprus. Teismas gyvenamojo namo verte laikė VĮ Registrų centro nurodytą vertė – 39 900 Lt, garažo – 3 240 Lt, žemės sklypo 12 800 Lt, kiemo statinių – 443 Lt, nes kitokios šių daiktų vertės šalys nenurodė ir nepagrindė. Atsižvelgiant į sutuoktiniams priklausančią žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių dalį, jiems priklausančios namo dalies vidutinė rinkos vertė yra 14 763 Lt, dalies kiemo statinių vidutinė rinkos vertė yra 163,91 Lt, dalies žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 6 467,65 Lt. Todėl, atsižvelgiant į lygių dalių principą, atsakovei priteisė 37/100 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių, 239/473 dalis žemės sklypo ir garažą natūra, o ieškovui – 12 317,28 Lt kompensaciją už jam tenkančią šio turto dalį (1/2 dalis vertės, sudarančios 24 634,56 Lt). Dėl Airijos Respublikos mokamos išmokos vaikui. Teismas laikė, kad šalių vaikui Airijoje skirtos išmokos, išmokėtos ieškovui, negali būti įskaitytos į jo teiktą materialinę paramą šeimai iki šalių santuokos nutraukimo, į jo teikiamą išlaikymą vaikui iki ar po šalių santuokos nutraukimo, Airijos Respublikos šalių nepilnamečio sūnaus L. J. išlaikymui skirtos išmokos po 130 Eur kas mėnesį ir turi tekti L. J. poreikiams tenkinti. Įpareigojo V. J. kas mėnesį pervesti Airijos Respublikos skiriamą pašalpą nepilnamečio L. J. išlaikymui į V. J., banko sąskaitą, esančią Swedbank, AB banke, sąskaitos Nr. ( - ), banko kodas 7300. Atsižvelgiant į tai, kad L. J. gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. J., atsakovę paskyrė šių išmokų tvarkytoja uzufrukto teise. Dėl sutaupytos Airijos Respublikos pašalpos vaikui grąžinimo. Teismas pažymėjo, kad šalims Airijos Respublika skyrė pašalpą vaikui nuo 2005 m. spalio 1 d., šios pašalpos 8 355,48 Eur įsiskolinimą nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. pervedė į ieškovo banko sąskaitą. Nėra pagrindo spręsti, kad iki tol gauta Airijos Respublikos pašalpa buvo kaupiama atskirai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sūnui nepervedė 3 180 Eur pašalpos, atsižvelgiant į tai, kad ši pašalpa yra skirta vaiko išlaikymui, ieškovas įpareigotas į atsakovės, su kuria visą šį laikotarpį gyveno šalių sūnus, sąskaitą pervesti 3 180 Eur jo tokiu būdu sutaupytos išmokos vaikui. Dėl santaupų. Teismas sprendė, kad 2012 m. gruodžio 26 d. ieškovo V. J. vardu esančioje sąskaitoje Airijos banke, Allied Irish Banks, p.l.c, buvo 8 423 Eur (28 975 Lt), pripažintinos bendrąja jungtine nuosavybe. Iš ieškovo atsakovei priteisė jos prašomą ½ dalį šių ieškovo sąskaitoje buvusių piniginių lėšų suma, t. y. 14 487,50 Lt. Teismas laikė, kad atsakovės reikalavimai byloje iš viso patenkinti 89 procentais (turtiniai atsakovės reikalavimai patenkinti 68 procentais), atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. 40,25 Lt pašto išlaidas valstybei priteisė iš ieškovo konstatuodamas, kad didžioji dalis išlaidų susidarė dėl procesinių dokumentų jam siuntimo į užsienį.

10II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

11Ieškovas apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimą, teikdamas teismui naujus įrodymus, prašė priimti naują sprendimą ir priteisti bylos vedimo išlaidas (t. 3, b. l. 109-129, 143-161):

  1. pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti;
  2. pripažinti ieškovo asmeniniu turtu, paliekant ieškovui natūroje, patalpas 1-5 17,95 kv. m. ir 1-6 13,40 kv. m., gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ), Prienuose, vertė 14 755 Lt;
  3. pripažinti, jog santuokinį turtą sudaro: gyvenamas priestatas 3a1p, (priblokuotas prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), su įrengta mansarda, kurio vertė 49 904 Lt; garažas (unikalus Nr. ( - )), kurio vertė 22 042,39 Lt; 239/473 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), kurio vertė 6 400 Lt bei 37/100 dalys kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), kurių vertė 19 994,05 Lt, esantys J. ( - ), Prienuose. Viso santuokinio turto vertė 98 340,70 Lt, o jo ½ dalis 49 170 Lt.
  4. Santuokinį turtą padalinti po 1/2 dalį taip :
  • priteisti atsakovei nuosavybės teisę į visą gyvenamą priestatą 3alp – vertė 49 904 Lt; garažą (unikalus Nr. ( - )), kurio vertė 22 042,39 Lt; 18/100 dalių kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), kurių vertė 9 997 Lt ir 120/473 žemės sklypo, (unikalus Nr. ( - )), kurio vertė 3 200 Lt, esančius ( - ), Prienuose. Viso ieškovei natūra tenkančio santuokinio nekilnojamojo turto vertė – 64 101 Lt.
  • priteisti ieškovui nuosavybės teisę į 19/100 kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), kurių vertė 9 997 Lt bei 119/473 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), kurio vertė 3 200 Lt, esančius ( - ), Prienuose. Viso ieškovui natūra tenkančio santuokinio nekilnojamojo turto vertė – 13 197 Lt;
  • priteisti ieškovui iš atsakovės piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį 35 97 3 Lt;
  1. atsakovės reikalavimą priteisti vaiko išlaikymui įsiskolinimą atmesti;
  2. atsakovės reikalavimą priteisti ieškovo santaupų dalį atmesti;
  3. atsakovei priteisti iš ieškovo 1 000 Lt, kaip atitenkančio kilnojamojo turto, automobilių padalijimo dalyje, verčių skirtumą;
  4. teismo išlaidas perskirstyti proporcingai;.
  5. likusioje dalyje sprendimą palikti galioti;

12Motyvuose nurodė:

  1. Dėl santuokos nutraukimo kalti abu. Atsakovė kalta tuo, kad vengė vykdyti savo, kaip sutuoktinės pareigas, pažeidė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima pareigas. Santykiai visiškai pašlijo dar iki išvykstant į Airiją. Su kita moterimi ieškovas buvo pažįstamas 2009 m., bet prie to privedė nutrūkę su atsakove intymūs santykiai ir psichologiškai sunkus vienišo žmogaus, toli nuo artimųjų, gyvenimas. Atsakovė neteikė moralinės paramos, dėl to tapome svetimi.
  2. Teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą, neatsižvelgė į teismų praktiką dėl žalos dydžio. Atsakovės nevykimas į Airiją sudarė prielaidas nutrukti santuokiniams ryšiams. Abejonių kelia atsakovės ligos, nėra šeimos gydytojo nukreipimo pas psichiatrą. Apie kitos moters siunčiamas žinutes ieškovas nežinojo, sužinojimas apie kitą moterį dar 2009 m. atsakovei negalėjo sukelti pasekmių, kadangi atsakovė negalėjo numatyti apie būsimą santuokos iširimą. Atsakovė, prašydama teismo skirti ilgesnį laiko tarpą susitaikyti, pati nieko nepadarė. 2009 m. neištikimybė vertintina susietai su iki tol jau nutolusiais santykiais. Ištuoka atsakovei nesukėlė jokių neigiamų pasekmių.
  3. Teismas, bylos dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo, nustatydamas turto rėžimą, neatskleidė bylos esmės, nenustatė, kiek idealiųjų dalių padidėjo ieškovo asmeninis turtas, kokia turto vertė buvo iki pagerinimo ir po pagerinimo. Paveldėtas turtas turėjo būti paliktas ieškovui, kadangi yra visiškai dalus ir atskiras vienetas nuo gyvenamojo priestato. Paveldėtas turtas nebuvo esminiai pagerintas, atliktas remontas nekeitė gyvenamojo ploto. Rekonstruotas buvo tik paveldėtas priestatas bei virš šio priestato patalpų mansardoje visiškai naujai įrengtas 20 kv. m. gyvenamasis kambarys. Gyvenamasis priestatas gali būti kaip atskiras turtinis vienetas, kuris pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas neišnagrinėjo nurodyto gyvenamojo priestato vertės, kuri mažiausiai būtų 49 904 Lt.
  4. Teismas visą nekilnojamąjį turtą natūroje paskirdamas atsakovei nepagrįstai neproporcingai sumenkino atsakovo turtines teises. Teismas nustatė, kad turtas nedalus byloje nesant jokių įrodymų apie techninį nedalumą ir konfliktiškus santykius. Nekilnojamasis turtas yra dalus. Teismas netinkamai tyrė ieškovo emocinį prisirišimą prie šių namų. Ieškovas planuoja grįžti į Lietuvą, ginčo namas yra ieškovo senelių namai.
  5. Teismas nenustatė dalintino turto realios rinkos vertės, nepagrįstai pasinaudojo VĮ Registrų centro nurodyta vidutine rinkos verte, turėjo vadovautis eksperto ataskaita. Teismas neįvertino ieškovo prisidėjimo prie paveldėjo namo dalies remonto. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal realias rinkos kainas, o ne vidutines rinkos kainas, galiojusias sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismas, nustatydamas esminio turto pagerinimo faktinę aplinkybę, turėjo būti aktyvus, atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę. Teismas, neteisingai nustatydamas nekilnojamojo turto vertę, ieškovui iš atsakovės priteisė per mažą kompensaciją. Teismas buvo aktyviai šališkas atsakovės naudai, pažeidė CK 3.119 straipsnio nuostatas.
  6. Vaikui jokio įsiskolinimo nebuvo, visą laiką vaikui buvo teikiamas išlaikymas, siunčiamos perlaidos, perkami daiktai, rūbai ir t. t. Atsakovė nutyli, kad ieškovas sūnaus išlaikymui pervesdavo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2014 m. spalio. Teismas šiuo klausimu netinkamai ištyrė įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą.
  7. Teismas, priteisdamas ½ ieškovo santaupų, nenustatė datos, nuo kada nutrūko santuokiniai ryšiai ir bendras ūkis ir nepagrįstai padalino ieškovo asmenines santaupas. Bendro ūkio nutrūkimo data laikytina nuo 2011 m. pabaigos, o teismas padalijo po nurodytos datos įgytas santaupas. Ieškovo sąskaitoje buvusios lėšos yra – po 2011 m. gruodžio mėnesio ieškovui pervestos išeitinės pašalpos. Santaupos su sutuoktine buvo laikomos atsakovės vardu atidarytoje AB SEB banko sąskaitoje, į šią sąskaitą buvo daromi pavedimai.
  8. Vaikui Airijos Respublika skyrė pašalpą nuo 2005 m. spalio 1 d., šio pašalpos įsiskolinimas nuo 2005-10-01 iki 2010-07-31 sudarė 8 355,48 Eur. Visą laikotarpį nuo 2005-2010 metų ieškovas teikė vaikui komfortišką išlaikymą, sutinka, kad likusi pašalpos dalis liktų sūnui, su teise ieškovui kontroliuoti šių lėšų panaudojimą sūnaus interesais.
  9. Teismas neteisingai priteisė kompensaciją atsakovei 4 679,20 Lt už automobilių verčių skirtumą. Teismas neįvertino įrodymo, jog automobilių ekspertas ieškovo automobilį įvertino 3 000 Lt, neįvertino duomenų, kad automobilis visiškai nevažiuojantis, neatsižvelgė, kad automobilis yra

    1311 metų senumo. 1 950 Eur draudimo išmoka nėra automobilio vertė, o atlyginimas ieškovui visų patirtų išlaidų, ryšium su įvykusia avarija.

  10. Teismas nustatydamas, kad vaikui reikia 1 000 Lt per mėnesį bei priteisdamas iš atsakovo 600 Lt kas mėnesį išlaikymo, neįvertino, jog didelių atsakovo pastangų dėka sūnui yra skiriama 130 Eur iš Airijos pašalpa. Teismas iš 1 000 Lt sumos turėjo atimti pašalpos sumą 448 Lt ir likusius 552 Lt paskirstyti tarp ieškovo ir atsakovės. Ieškovas sutinka sūnui mokėti 400 Lt, todėl atsakovei liktų tik 152 Lt. Teismas, priteisdamas iš atsakovo 600 Lt, ieškovę visiškai atleido nuo pareigos prisidėti prie sūnaus išlaikymo pinigais.
  11. Teismas neteisingai priteisė atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teismas patenkino ieškovės reikalavimus 68 proc., todėl ir išlaidos turėjo būti taip paskirstytos. Tik tiksliai nustatęs, kiek procentų patenkino ieškovo reikalavimus, ir kiek atsakovės reikalavimų, atitinkamai teismas turėjo priteisti ir teismo išlaidas.

14Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti (t. 3, b. l. 109-129):

  1. priteisti iš apelianto ieškovo V. J. visą atsakovės patirtą turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (t. y. išlaidas, susijusias su santuokos nutraukimu, tame tarpe, bylinėjimosi išlaidas), pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
  2. išeiti už apeliacinio skundo ribų ir dalyje dėl Airijos Respublikos skirtos pašalpos vaikui L. J., (kuri buvo pervedama į V. J. sąskaitą), pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą ir įpareigoti ieškovą V. J. pervesti į atsakovės V. J. sąskaitą, esančią Swedbank, AB banke, sąskaitos Nr. ( - ), banko kodas 7300, sutaupytas pinigines lėšas (pašalpą), kurios Airijos Respublikos buvo skirtos L. J. išlaikymui, sumoje 12 975 Eur. Paskirti vaiko motiną V. J. tvarkyti šias lėšas uzufrukto teisėmis.
  3. Prašė neprijungti apelianto pateiktų įrodymų ir prijungti atsakovės teikiamus rašytinius įrodymus.

15Motyvuose nurodė:

  1. Ieškovas nepagrįstai atsakomybę dėl santuokos nutraukimo perkelia ieškovei, byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovė buvo bloga žmona ir santuoka iširo dėl jos kaltės. Byloje yra įrodymų, patvirtinančių ieškovo neištikimybę. Apeliantas pažeidė visas, ne tik santuokines pareigas, net nenutraukęs santuokos su atsakove, pradėjo aktyvų naują ,,šeimyninį“ gyvenimą Airijoje. Apeliaciniame skunde pateikiama prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms informacija. Pats ieškovas posėdžio metu negalėjo apsispręsti, iki kada vienas kito atžvilgiu vykdė santuokines pareigas. Atsakovė, siekdama išsaugoti šeimą, sutiko ieškovui atleisit dėl neištikimybės, tikėdama, kad jis grįš į Lietuvą.
  2. Atsakovė dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą, išgyveno visą santuokos nutraukimo procesą laikotarpį, atsakovei buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, ką padėjo išgyventi psichiatro pagalba. 2011 m. rudenį, ieškovui pradėjus kalbėti apie skyrybas, atsakovė patyrė šoką, nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. atsakovė lankosi pas psichiatrą ir vartoja vaistus. Atsakovė prašė teismo susitaikymo termino, bandė su ieškovu palaikyti ryšį, už jo klaidas atleido. Santuokos iširimas atsakovei ir sūnui padarė dideles neigiamas pasekmes, atsirado didelis nepasitikėjimas artimais žmonėmis.
  3. Ieškovas V. J. visą laiką elgėsi nesąžiningai, Airijoje gaunamos vaiko pašalpos ieškovas nevesdavo nei į atsakovės, nei į sūnaus sąskaitą, o panaudodavo savo asmeninių einamųjų poreikių tenkinimui, dirbdamas Airijoje pinigus ieškovas į Lietuvą tiek sūnaus išlaikymui, tiek namo priežiūrai, statybų užbaigimui siųsdavo nereguliariai. Apeliantas siekia suklaidinti teismą dėl pervedamų atsakovei pinigų sumų, nes pateikė teismui tik atskirus – kai kuriuos bankinio išrašo lapus, iš kurių negalima susidaryti realios situacijos dėl atliekamų pervedimų vaizdo.
  4. Apeliantas nepagrįstai laiko, kad Airijos Respublikos teikiama pašalpa sūnui yra tas pats, kas jo paties išlaikymas. Apeliantas nepagrįstai pasisavino pinigų sumą, kurią Airijos Respublika pervedė į ieškovo sąskaitą nuo 2010-08-03 (sūnaus pašalpa). Nepagrįsti ieškovo paaiškinimai, jog nurodyti pinigai panaudoti vaiko komfortabiliam gyvenimui, kas reikštų, kad pats vaiko tėvas vaikui apskritai neteikia jokio išlaikymo.
  5. teismas priteisė ne visą nuo 2010-08-03 į ieškovo sąskaitą pervestą gautą vaiko pašalpos sumą, tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas turėtų išeiti iš apeliacinio skundo ribų ir pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą. Pinigai buvo laikomi sutuoktinio sąskaitoje Airijos banke dėl ten didesnių palūkanų. Ieškovas turi pareigą grąžinti sūnaus L. išlaikymui Airijos Respublikos skirtą pašalpą. Ieškovas nepateikė visų dokumentų, susijusių tiek su pašalpos skyrimu, tiek su bankiniais išrašais. 2010-08-03 išmokėta vienkartinė pašalpos išmoka, vėliau periodiškai mokėta 150-140-130 Eur. Iki 2012 m. kovo mėnesio vaikui nebuvo pervestas nei vienas euras, kas reiškia, kad vaiko pašalpa naudota ne vaiko poreikiams, nuo 2005 m. iki 2013 m. rudenio yra susitaupiusi apie 12 975 Eur suma.
  6. Ieškovo sąskaitoje ieškinio pateikimo metu buvo 8 423 Eur, tai santuokoje sutaupyta suma. Atsakovė pajamas naudojo išimtinai šeimos poreikiams, ieškovui nepervedant gaunamų pajamų buvo galimybė taupyti Airijoje turimoje sąskaitoje, o santuokos laikotarpiu ieškovo parsiųsti ir parvežti į Lietuvą pinigai panaudoti išimtinai šeimos poreikiams. Atsakovė ieškovu pasitikėjo. Nors ieškovas nurodo, kad per 7 metus pervedė į Lietuvą apie 69 000 Lt, tačiau iš šių pinigų buvo ieškovui implantuoti 4 dantys, remontuojamas namas, perkami bilietai iš Lietuvos į Airiją ir kt. Kadangi ieškovas viso gaunamos algos į Lietuvą neparveždavo, atsakovė laikė, kad bendrai kaip šeima taupo ieškovo sąskaitoje Airijoje.
  7. Žemės sklypas, ant kurio stovėjo ieškovo paveldėtas namas, buvo pirktas iš santuokinių lėšų, o ne paveldėtas ieškovo. Priestato ir garažo rekonstrukcija įteisinta 2008 m. Žemės išpirkimu rūpinosi atsakovė. Santuokos metu ieškovo paveldėtoje dalyje atliktas kapitalinis remontas ieškovo turtas, pastačius priestatą, pagerėjo ir padidėjo iš esmės, priestatas nėra atskiras turtinis vienetas. Garažas, statybos metai 1995-2008, pastatas už santuokines lėšas. Ieškovo paveldėtas namas ne tik kapitaliai remontuotas (renovuotas), bet ir dvigubai padidintas. Namo dalies rekonstrukcijai grynaisiais išleista apie 3-4 tūkstančius, kadangi rekonstrukcijos ir statybos darbai daugiausiai atlikti iš atsakovės tėvo statinių medžiagų.
  8. Teismas neprivalėjo nustatinėti, kiek idealiųjų dalių padidėjo ieškovo turtas. Paveldėto turto vertė aiškiai nustatyta 1995 m., todėl nepagrįstai ieškovas nurodo, kad nėra tinkamai įvertinta priestato vertė. Atsakovė, remdamasi VĮ Registrų centro duomenimis, nurodė tinkamą nekilnojamojo turto vertę, turimo turto vertė nėra tokia, kokią bando nurodyti ieškovas. Nepagrįstai teigia ieškovas, kad teismas turėjo pareigą pats nustatyti turto vertę.
  9. Apeliaciniame skunde atsakovas kelia naują prašymą – priteisti jam dalį nekilnojamojo turto natūra. Tačiau namo projekte nėra nurodyta, ar yra galimybė atskirti nuo dabar esančios centrinės šildymo sistemos atskirą šildymo sistemą jo prašomoje priteisti gyvenamojo namo dalies dalyje. Tokiu reikalavimu ieškovas siekia išsaugoti nors kokią gyvenamąją vietą Lietuvoje, kad galėtų apsistoti parvykus į Lietuvą iš Airijos. Teismas pagrįstai turtą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe ir konstatavo, kad jis natūra nedalintinas. Sūnui L. svarbu išsaugoti gyvenamąją vietą – tėviškę.
  10. Apeliaciniame skunde ieškovas daugiausiai remiasi įrodymais, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Nepagrįsti ieškovo samprotavimai dėl atsakovei atitenkančio nekilnojamojo turto (buities daiktų),kadangi ieškinyje tokio prašymo ieškovas nereiškė. Byloje ieškovas nebuvo suformavęs prašymo nustatyti konkrečią datą, nuo kurios šalys nebevedė bendro ūkio ir nevedė santuokinio gyvenimo. Ieškovas netikslino ieškinio.
  11. Teismas pagrįstai nustatė automobilio ( - ) vertę 10 358,40 Lt sumai. Byloje nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog automobilis yra nepataisytas ar tik metalo laužas. Automobilis įregistruotas, pats ieškovas pripažino, kad jis nėra nurašytas. Nepagrįstai pateikta informacija iš portalo ( - ) apie vidutinę ( - ) vertę, kadangi nurodyta informacija apie ( - ) 1995 m. gamybos, o ne 2003 m. automobilį.
  12. Ieškovas, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, turi atlyginti visas atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Deklaratyviais laikytini apelianto teiginiai, kad teismas procentaliai turėjo skirstyti šalių patirtas išlaidas. Byloje iš esmės buvo patenkinti 89 procentai atsakovės turtinių reikalavimų.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

19Dėl sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos priteisimo.

20Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (dėl jo neištikimybės). Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir prašo pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakovė taip pat yra kalta dėl santuokos iširimo. Jos kaltė pasireiškė tuo, kad vengė vykdyti savo, kaip sutuoktinės pareigas, pažeidė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima pareigas.

21Kaip matyti, pats apeliantas neginčija savo kaltės dėl santuokos iširimo (dėl jo neištikimybės), tačiau, kaip to pasekmę, nurodo ir ieškovės kaltę, kuri pasireiškė jos kaip sutuoktinės pareigų nevykdymu.

22Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu nurodo apeliantas, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės teisės normas (CK 3.27 str., 3.60 str. 2 d.), tiek procesinės teisės normas dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 str.).

23Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

24Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius deklaratyvius teiginius (nevyko su apeliantu į Airiją ir kt.), kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teisme; jokių naujų aplinkybių nenurodė; pagrįsti savo teiginius įrodymų nepateikė. Taigi, byloje nėra įrodymų, jog atsakovė yra kalta dėl šalių santuokos iširimo.

25Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad priteisiant atsakovei neturtinę žalą neatsižvelgta į teismų praktiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 str. 2 d.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tesiėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

26Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, tokias kaip : 1) santuoka iširo dėl apelianto kaltės, dėl jo neištikimybės, 2) apelianto ir jo draugės nuotraukos buvo internetiniame tinklapyje, 3) neištikimybės faktas buvo žinomas tretiesiems asmenims (liudytojams A. B., A. J., M. J. ir kt.), 4) ilgą laiką apelianto draugė rašė atsakovei žeminančio, užgauliojančio pobūdžio žinutes (t. 2, b. l. 114-115), 4) atsakovė siekė išsaugoti šeimą, 4) santuoka truko daugiau kaip 15 metų, 5) nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. atsakovė pradėjo lankytis psichikos sveikatos centre, buvo paskirtas gydymas (t. 2, b. l. 2), 6) atsakovės sveikatos pablogėjimą dėl apelianto neištikimybės pastebėjo aplinkiniai (patvirtina liudytojai A. B., A. J.), - sprendžia, kad atsakovė neabejotinai patyrė pažeminimą, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, reputacijos pablogėjimą, o atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės išgyvenimus ir šalių turtinę padėtį, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 5 000 Lt neturtinę žalą, kas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei teisminę praktiką.

27Dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

28Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jo 1995 m. paveldėta nekilnojamojo turto dalis (37/100 gyvenamojo namo ir 37/100 kiemo statinių) pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

29Lietuvos Respublikos CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatoma teisiškai reikšmingų faktų visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

30Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria. Byloje nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, buvo vykdoma ieškovo paveldėtos namo dalies rekonstrukcija bei perstatomi (remontuojami) kiemo statiniai. Vykdant rekonstrukciją, prie paveldėtos namo dalies (bendras plotas 31,35 kv. m.) buvo pastatytas priestatas su mansarda (bendras plotas 46,77 kv. m.), kuris bendrą plotą padidino daugiau kaip dvigubai. Paveldėtoje namo dalyje buvo griaunama krosnis, siena, remontuotos sienos, pakeistos durys, pakeistos grindys, pakeisti langai, išvedžioti nauji vamzdynai, elektros instaliacija. Pagal statybinę-finansinę ekspertizę, ieškovo paveldėtoje namo dalyje ūkio būdu atliktų statybinių pagerinimo darbų statybinė vertė yra apie 14 755,31 Lt (4 273,43 Eur), t. y. vos ne tokia, kokia yra šio turto vertė (pagal ieškovą – apie 5 510 Eur, pagal atsakovę – apie 4 329 Eur). Atlikus rekonstrukciją (2008 m. lapkričio 24 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas), ieškovo paveldėta namo dalis buvo sujungta su priestatu, įrengiant bendrą vandentiekio, šildymo sistemą, pertvarkytos vidaus patalpos, t. y. buvo sukurta (iš esmės rekonstruojant senąją) bendrai sutuoktiniams gyventi gyvenamoji patalpa. Taigi, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.90 straipsnio bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas (CPK 185 str.), nusprendžiant pripažinti ieškovo paveldėtą ir rekonstruotą namo dalį su kiemo statiniais bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

31Byloje nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo ir lygių dalių principo (apeliacinės instancijos teisme ieškovas sutiko, kad nekilnojamas turtas natūra atitektų atsakovei), t. y. šalys sutinka, kad nekilnojamas turtas atitektų atsakovei, o ieškovas gautų kompensaciją už jam tenkančią dalį. Tačiau yra ginčas dėl šio nekilnojamojo turto vertės, nuo kurios priklauso priteistinos kompensacijos dydis. Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (nustatyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto vertė – 26 200 Eur), kuria remiantis ir prašo nustatyti kompensacijos dydį (t. 4, b. l. 30-54). Atsakovė kompensacijos dydį prašo nustatyti (atsižvelgiant į jos pateiktą VĮ Registrų centro pažymą, iš kurios matyti, kad vidutinė turto (gyvenamojo namo 1A1m, garažo, kiemo statinių) vertė, nustatyta taikant masinį vertinimą, yra mažesnė, negu nurodoma ieškovo pateiktoje ataskaitoje), vertinant, kad teisinga bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto vertė – apie 20 000 Eur.

32Pažymėtina, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto vertę turi būti remiamasi ieškovo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje atsispindi konkretaus turto individualios savybės. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti, o atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti, šios ataskaitos pagrįstumu ir teisingumu. Atsakovės pateikta VĮ Registrų centro pažyma apie turto vidutinę rinkos vertę, nelaikytina tinkamu įrodymu, nes joje pateikta turto vertė nustatyta taikant masinį vertinimą, kuris yra netikslus, atliekamas neindividualizuojant konkretaus turto (tikėtina neatsižvelgta į faktinį gyvenamojo namo ploto padidėjimą ir kt.), neatsižvelgiant į jo specifiką, būklę ir pan. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto vertė nustatyta 26 200 Eur, todėl atsakovei priteisiant turtą natūra, iš jos ieškovui priteistina 13 100 Eur kompensacija už jo ½ dalį atitenkančią atsakovei. Taigi, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant ieškovui iš atsakovės priteistą kompensaciją iki 13 100 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

33Dėl automobilių padalijimo.

34Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą (t. 4, b. l. 14-16) apie jo naudojamo ir sugedusio automobilio ( - ) (reg. Nr. ( - )) pridavimą į metalo laužą (gauta suma 110 Eur), todėl prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteista 4 679,20 Lt atsakovei kompensacija, kaip už didesnės vertės jam atitenkantį automobilį. Atsakovei atitenkančio automobilio Ford Mondeo vertė yra apie 1 000 Lt (289,62 Eur), o jis už jo naudojamą automobilį gavo tik 110 Eur, tačiau neprašo susidariusio skirtumo priteisti iš atsakovės.

35Pažymėtina, kad nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o, jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).

36Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantui atitenkantis automobilis ( - ) yra sunaikintas, gaunant už jį 110 Eur, ir nesant duomenų, kad automobilis buvo sunaikintas dėl jo kaltės (apelianto teigimu automobilis sugedo eksploatuojant), sprendžia, kad nėra pagrindo apeliantui priteisti šį automobilį (gali būti dalijamas turtas tik tas, kuris išlikęs teismo sprendimo priėmimo dieną) bei nėra pagrindo atsakovei priteisti kompensaciją už šį sunaikintą automobilį, nes už jį buvo gauta tik 110 Eur, t. y. mažiau, negu atsakovei atitenkančio automobilio vertė.

37Dėl santaupų priteisimo.

38Pirmosios instancijos teismas iš apelianto priteisė ieškovei ½ dalį pinigų (14 487,50 Lt/4 211,50 Eur), ieškinio pateikimo dienai (2012 m. lapkričio 5 d.) esančių apelianto sąskaitoje, esančioje Airijos banke (t. 2, b. l. 73).

39Apeliantas prašo šioje dalyje teismo sprendimą panaikinti, priešieškinį atmesti, nes šios santaupos yra jo asmeninės, t. y. sukauptos jau nevedant bendro ūkio.

40Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padalino šalių pinigus, kurie buvo apelianto banko sąskaitoje 2012 m. lapkričio (ne gruodžio) 26 d. (t. 2, b. l. 73). Kad tai asmeninės apelianto lėšos, kad jis su atsakove nevedė bendro ūkio nuo 2011 m. pabaigos, apeliantas ėmė tvirtinti tik apeliacinės instancijos teisme. Taip pat apeliantas nepateikė įrodymų (nenurodė), kiek gi pinigų jo sąskaitoje buvo 2011 m. pabaigoje, jeigu manė, kad būtent šiai datai esantis turtas turėtų būti dalijamas.

41Pažymėtina, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos <...> pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Nedalintinas turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau šį faktą turi įrodyti apeliantas remdamasis rašytiniais įrodymais, išskyrus tam tikras išimtis (CK 3.89 str.). Jokių įrodymų, jog apelianto banko sąskaitoje esantys pinigai yra jo asmeninis turtas, apeliantas nepateikė. Jo nurodoma aplinkybė, kad santaupas sudaro po 2011 m. gruodžio gautos lėšos – pervestos išeitinės pašalpos forma, jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįsta, t. y. apeliantas taip ir nepagrindė, iš kokių pajamų ir kada susidarė šios santaupos. Be to, išeitinė išmoka ar pašalpa yra pripažįstamos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad šios lėšos sukauptos nevedant šalims bendro ūkio, nes: 1) apeliantas nenurodo (neįrodo), nuo kada gi šalys nevedė bendro ūkio. Apeliantas nepagrįstai remiasi atsakovės nurodyta aplinkybe, kad „intymius santykius su ieškovu palaikėme iki 2011 m. pabaigos“, nes ši aplinkybė nėra esminė (tik viena iš daugelio), nustatant bendro ūkio vedimo faktą; 2) apeliantė teismo posėdžio metu nurodė, jog šalys nevedė bendro ūkio nuo 2012 m. pabaigos; 3) aplinkybę dėl bendro ūkio vedimo apeliantas nurodė tik apeliacinės instancijos teisme; 4) 2012 m. gruodžio 12 d. atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog tvirtino, kad jų santuokiniai ryšiai nėra nutrūkę, prašo skirti terminą susitaikymui; 5) 2013 m. sausio mėnesį šalys leido laisvalaikį Druskininkuose slidinėdami; 6) 2013 m. sausio 28 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad per Kalėdų ir Naujųjų metų šventes ieškovas buvo grįžęs namo, prašė priimti į šeimą; 7) nėra duomenų apie šalių susitarimą (sprendimą) gyventi skyrium. Be to, netgi esant įrodymams, jog šalys nevedė bendro ūkio nuo ankstesnės datos, tai ieškovas turėjo šiai datai pateikti duomenis apie jo banko sąskaitose esančius pinigus, kurie turėtų būti dalinami. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padalino šalių santaupas (8 423,56 Eur), esančias atsakovo banko sąskaitoje Airijos banke, kurios buvo ieškinio pateikimo dienai.

42Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

43Pirmosios instancijos teismas priteisė sūnui L. J. išlaikymo įsiskolinimą 7 269,36 Lt už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo priėmimo (2013 m. spalio 13 d.) (toliau – įsiskolinimo laikotarpis).

44Apeliantas neginčija priteisto išlaikymo nuo teismo sprendimo priėmimo ir jo dydžio (600 Lt kas mėnesį), tačiau priteisto išlaikymo įsiskolinimo dalyje prašo sprendimą panaikinti ir šioje dalyje priešieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad visą laiką vaiką išlaikė, siuntė perlaidas, pirko daiktus, rūbus, todėl įsiskolinimo vaikui išlaikyti negalėjo būti.

45Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystimosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tėvai turi teikti tokį išlaikymą, kad užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, jeigu yra neteikiamas arba teikiamas nereguliarus, nepakankamas išlaikymas vaikui, iš tėvo, kuris teikia nepakankamą išlaikymą turėtų būti priteisiamas įsiskolinimas.

46Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas gyveno (dirbo Airijoje) atskirai nuo savo sutuoktinės ir vaiko, todėl jis turėjo rūpintis šeima ir prisidėti prie šeimos turto išlaikymo bei būtinų vaiko poreikių tenkinimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nustatė, kad apeliantas sūnaus išlaikymui turėjo ir turi skirti po 600 Lt kas mėnesį (apeliantas nustatyto išlaikymo dydžio neginčija, sutinka skirti vaikui tokią sumą), todėl sprendė, kad per įsiskolinimo laikotarpį (21 mėnuo) apeliantas turėjo skirti vaiko išlaikymui 12 600 Lt, tačiau šių pinigų neskyrė. Kaip matyti, pirmosios insatancijos teismas nustatė, kad per įsiskolinimo laikotarpį apeliantas pervedė atsakovei 1 350 Eur, kurių ½ dalį (2 330,64 Lt) atsakovė skyrė šalių bendro turto išlaikymui, o kitą ½ dalį skyrė vaiko išlaikymui. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas pirko vaikui rūbus, batus, kompiuterį, todėl sprendė, jog apeliantas per įsiskolinimo laikotarpį prie vaiko išlaikymo prisidėjo dar 3 000 Lt suma. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas įsiskolinimą įvertino apelianto skirtas (išleistas) vaiko išlaikymui pinigų sumas ir jomis sumažino įsiskolinimo sumą (12 600 Lt – 5 330,64 Lt = 7 269,36 Lt). Apeliantas nepateikė įrodymų pagrįsti savo argumentams, jog jis teikė pakankamą išlaikymą vaikui. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis į sūnaus L. sąskaitą pervedė 1 490 Eur, o atsakovei sūnaus išlaikymui pervedė 5 050 Eur, nėra reikšmingos, nes apelianto pateiktos banko sąskaitos neapima įsiskolinimo laikotarpio (jos yra ankstesnės). Apelianto nurodomos aplinkybės apie įvairių daiktų pirkimą sūnui taip pat nėra pakankamos spręsti, kad apeliantas tokiu būdu teikė pakankamą išlaikymą sūnui, nes visų pirma, vaikui turi būti užtikrintos būtinos vystytis sąlygos, t. y. jis turi būti pavalgęs, apsirengęs, sudarytos sąlygos mokymuisi, laisvalaikio leidimui, užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, o tik po to, esant galimybei, gali būti perkami brangūs, nebūtini daiktai (videokamera, televizorius už 5 000 Lt, du kompiuteriai ir pan.); antra, apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo apeliaciniame skunde nurodyti daiktai (videokamera, televizorius už 5 000 Lt, du kompiuteriai, fotoaparatas, telefonas ir pan.) buvo pirkti, ir kad tai buvo sūnui kaip išlaikymas (o ne dovana, ar nebūtinas daiktas); trečia, iš apelianto teismo posėdžio metu pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad už telefoną sūnui ir batų parduotuvėse atlikti mokėjimai yra padaryti 2012 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. iki įsiskolinimo laikotarpio; 4) pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas pirko vaikui rūbus ir kitus daiktus.

47Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas nepakankamai skyrė lėšų vaiko išlaikymui ir tinkamai paskaičiavo įsiskolinimo dydį.

48Dėl prašymo peržengti apeliacinio skundo ribas.

49Atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą išeiti už apeliacinio skundo ribų ir ex officio ginti viešąjį intereą – nepilnamesčio vaiko interesus, dalyje dėl Airijos Respublikos skirtos pašalpos jam priteisimo 12 975 Eur sumoje (pirmosios instancijos teismas priteisė 3 180 Eur).

50CPK 320 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

51Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas teismui suteikia diskrecijos teisę, išimtinais atvejais peržengti apeliacinio skundo ribas. Ši apeliacinės instancijos teismo teisė nėra ir negali būti saistoma ar įtakojama šalių prašymų. Šalys, nesutikdamos su teismo sprendimu, turi teisę, laikantis įstatymų reikalavimų (mokėti žyminį mokestį ir pan.), jį skųsti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus peržengti apeliacinio skundo ribas, apie tai turi būti pranešta dalyvaujantiems byloje asmenims. Nagrinėjamu atveju, apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nepranešė dalyvaujantiems byloje asmenims, nes nebuvo nustatyta aplinkybių (būtinumo) nagrinėti apeliacinį skundą, ketinant peržengti apeliacinio skundo ribas. Taigi, atsakovės pateiktas prašymas yra perteklinis, negalintis įtakoti apeliacinio teismo teisių ir pareigų, nagrinėjant apeliacinį skundą.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų.

53Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, teisėjų kolegija pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, t. y. teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikintina ir bylinėjimosi išlaidos paskirstomos iš naujo (CPK 93 str. 5 d.). Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą reikalinga nustatyti, kokiomis dalimis (procentine išraiška) yra patenkintas ieškinys, priešieškinys, ir kokiomis dalimis jie yra atmesti (CPK 93 str. 2 d.). Kaip matyti tiek ieškovas, tiek atsakovė reiškė visą eilę reikalavimų, kurių dalis buvo tapatūs, dalis jų buvo turtinio pobūdžio, dalis - neturtinio pobūdžio, dalis buvo patenkinta ieškovo reikalavimų, dalis buvo patenkinta atsakovės reikalavimų, todėl teisėjų kolegija, įvertindama reiškiamų reikalavimų svarbą, apimtis, jų patenkinimą/atmetimą, į tai, kad ieškovo elgesys nebuvo tinkamas (ieškovas slėpė realią šalių turtinę padėtį) (CPK 93 str. 3 d.), sprendžia, jog ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teisme laikytinas patenkintu 20 proc., o atsakovės priešieškinys laikytinas patenkintu 80 proc. Ieškovo apeliaciniame skunde reiškiami reikalavimai (teismo posėdžio metu buvo tikslinami) laikytini patenkintais 50 proc.

54Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 144 Lt žyminio mokesčio išlaidų, todėl iš atsakovės jam priteistina 8,34 Eur (144 Lt x 20 proc.) šių išlaidų. Taip pat turėjo 148 Lt dokumentų vertimo išlaidų, todėl iš atsakovės priteistina 8,57 Eur šių išlaidų. Taip pat turėjo 2 000 Lt teismo ekspertizės išlaidų, todėl iš atsakovės priteistina 115,85 Eur šių išlaidų. Viso iš atsakovės priteistina 132,76 Eur.

55Pirmosios instancijos teisme atsakovė sumokėjo 200 Lt (57,92 Eur) žyminio moksčio (1 965 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas). Pagal nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (20 proc. ir 80 proc.), atsakovei tenkantis sumokėti valstybei žyminis mokestis yra 125,41 Eur, todėl iš jos valstybei priteistina 67,49 Eur (125,41 Eur – 57,92 Eur). Likusi žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas, priteistina valstybei iš ieškovo – 501,62 Eur. Atsakovė turėjo 484 Lt išlaidų antstolio paslaugoms apmokėti, todėl jai iš ieškovo priteistina 112,14 Eur (484 Lt x 80 proc.) šių išlaidų.

56Tiek ieškovas, tiek atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (ieškovas – 4 800 Lt, atsakovė 6 600 Lt). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos. Nors atsakovės šios išlaidos yra didesnės, tačiau atsižvelgiant į priešieškinio reikalavimų gausą, reikalingumą rinkti įrodymus, kuriuos ieškovas siekė nuslėpti, nėra pagrindo mažinti jų. Taigi, ieškovui iš atsakovės priteistina 278,03 Eur (4 800 Lt x 20 proc.) šių išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteistina 1 529,19 Eur (6 600 Lt x 80 proc.) šių išlaidų, subendrinus atsakovei iš ieškovo priteistina 1 251,16 Eur šių išlaidų.

57Subendrinus visas pirmojoje instancijoje turėtas šalių bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 230,54 Eur (1 251,16 + 112,14 – 132,76).

58Pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 40,25 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl valstybei iš ieškovo priteistina 9,33 Eur, o iš atsakovės 2,33 Eur. Subendrinus priteistinas išlaidas valstybvei, iš ieškovo priteistina 510,95 Eur, o iš atsakovės 69,82 Eur.

59Apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 2 461 Lt (712,75 Eur) žyminį mokestį, todėl jam iš atsakovės priteistina 356,38 Eur (712,75 Eur x 50 proc.). Taip pat ieškovui iš atsakovės priteistina 300 Eur išlaidų už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kuria buvo remtasi nustatant turto vertę. Viso iš atsakovės priteistina 656,38 Eur. Išlaidos (14 Eur), sumokėtos Kauno nepriklausomų autoekspertų biurui, nepriteistinos, nes gauta informacija (pažyma) nebuvo remtasi sprendžiant ginčą dėl automobilio vertės.

60Apeliacinės instancijos teisme tiek ieškovas, tiek atsakovė už advokato teisines paslaugas sumokėjo panašiai (ieškovas - 809,24 Eur, atsakovė - 750,28 Eur), teisėjų kolegija jų darbo ir laiko sąnaudas vertina vienodai, todėl šių išlaidų tarp šalių nepaskirsto.

61Subendrinus šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, atsakovei iš ieškovo priteistina 574,16 Eur.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

63Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

64Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti.

65Padidinti V. J., a. k. ( - ) iš V. J., a. k. ( - ) priteistą piniginę kompensaciją už V. J. atitenkantį nekilnojamąjį turtą iki 13 100 Eur (trylikos tūkstančių šimto eurų).

66Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria V. J. priteistas automobilis ( - ) ir šioje dalyje priešieškinį atmesti.

67Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš V. J. V. J. priteista 4 679,20 Lt kompensacija už V. J. atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį ir šioje dalyje priešieškinį atmesti.

68Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

  • priteisti atsakovei V. J., a. k. ( - ) iš ieškovo V. J., a. k. ( - ) 574,16 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų;
  • priteisti iš atsakovės V. J., a. k. ( - ) 69,82 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei;
  • priteisti iš ieškovo V. J., a. k. ( - ) 510,95 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

69Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J.... 3. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas:
  1. nutraukti jo ir... 6. Atsakovė V. J. priešieškiniu prašė:
    1. santuoką nutraukti... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį ir... 9. Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, jog tarp sutuoktinių buvo tvirtas... 10. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Prienų rajono... 12. Motyvuose nurodė:
      1. Dėl santuokos nutraukimo kalti abu.... 13. 11 metų senumo. 1 950 Eur draudimo išmoka nėra automobilio vertė, o... 14. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti (t. 3, b. l.... 15. Motyvuose nurodė:
        1. Ieškovas nepagrįstai atsakomybę dėl... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 19. Dėl sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos priteisimo.... 20. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl... 21. Kaip matyti, pats apeliantas neginčija savo kaltės dėl santuokos iširimo... 22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai,... 23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas... 25. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad priteisiant atsakovei... 26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, tokias kaip... 27. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo.... 28. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jo 1995 m. paveldėta... 29. Lietuvos Respublikos CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris... 30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas... 31. Byloje nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo ir lygių dalių... 32. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo... 33. Dėl automobilių padalijimo.... 34. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą (t. 4, b. l.... 35. Pažymėtina, kad nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę... 36. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantui atitenkantis... 37. Dėl santaupų priteisimo.... 38. Pirmosios instancijos teismas iš apelianto priteisė ieškovei ½ dalį... 39. Apeliantas prašo šioje dalyje teismo sprendimą panaikinti, priešieškinį... 40. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padalino šalių pinigus, kurie... 41. Pažymėtina, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar... 42. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.... 43. Pirmosios instancijos teismas priteisė sūnui L. J. išlaikymo įsiskolinimą... 44. Apeliantas neginčija priteisto išlaikymo nuo teismo sprendimo priėmimo ir jo... 45. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai... 46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas gyveno (dirbo Airijoje) atskirai... 47. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 48. Dėl prašymo peržengti apeliacinio skundo ribas.... 49. Atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą išeiti... 50. CPK 320 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja... 51. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas teismui suteikia diskrecijos teisę,... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 53. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, teisėjų kolegija... 54. Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 144 Lt žyminio mokesčio... 55. Pirmosios instancijos teisme atsakovė sumokėjo 200 Lt (57,92 Eur) žyminio... 56. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo išlaidų... 57. Subendrinus visas pirmojoje instancijoje turėtas šalių bylinėjimosi... 58. Pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 40,25 Lt išlaidos, susijusios su... 59. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 2 461 Lt (712,75 Eur)... 60. Apeliacinės instancijos teisme tiek ieškovas, tiek atsakovė už advokato... 61. Subendrinus šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326... 63. Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 64. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti.... 65. Padidinti V. J., a. k. ( - ) iš V. J., a. k. ( - ) priteistą piniginę... 66. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria V. J. priteistas automobilis ( - ) ir... 67. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš V. J. V. J. priteista 4 679,20 Lt... 68. Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją... 69. Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą....