Byla 3K-3-113/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Prano Žeimio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ir atsakovo J. S. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovui J. S. ir atsakovo priešieškinį ieškovei, dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, padalyti santuokoje įgytą turtą pagal jos prašymą, priteisiant jai iš atsakovo 34 935 Lt kompensacijos už jam tenkantį didesnės vertės turtą bei 473 948 Lt kompensacijos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, taip pat 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; atsakovo turtui steigti priverstinę hipoteką. Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, padalyti turtą pagal jo prašymą, priteisiant jam iš ieškovės 58 400 Lt kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį.

5Kasaciniuose skunduose keliami klausimai, susiję su sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo nustatymu, neturtinės žalos atlyginimu ir turto padalijimu bei priverstinės hipotekos steigimu.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ir 2010 m. sausio 19 d. papildomu sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė: 1) nutraukė šalių santuoką, pripažįstant, kad ši iširo dėl atsakovo kaltės; 2) padalijo santuokoje įgytą turtą:

8ieškovei priteisė 200 Lt vertės automobilį „Opel Astra“ (duomenys neskelbtini), 34 935 Lt kompensacijos iš atsakovo už jam atitenkantį didesnės vertės turtą, 473 948 Lt kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą bei 71 913 Lt, buvusius atsakovo banko sąskaitose bylos iškėlimo dieną, taip pat 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

9atsakovui priteisė (duomenys neskelbtini) esančius 5000 Lt vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 50 000 Lt vertės gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), 18 000 Lt vertės valgyklą (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės katilinę (duomenys neskelbtini), 4500 Lt vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantį 1500 Lt vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 400 Lt vertės automobilį „VW Jetta“ (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), automobilį „Opel Calibra“ (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės ratinį traktorių Lipecko TG (LTZ) „T-40“ (duomenys neskelbtini), 6000 Lt vertės ratinį traktorių ChTZ „T-150K“ (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės ratinį traktorių ChTZ „T-150K“ (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės traktoriaus priekabą Taškento TG „2PTS-4-793“ (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės grūdų kombainą „Jenisej“, 2000 Lt vertės baldus (svetainės sekciją, žurnalinį staliuką, minkštų baldų komplektą, miegamojo kambario baldus, prieškambario ir virtuvės baldus), 400 Lt vertės televizorių LG, 200 Lt vertės šaldiklį „Snaigė-122E“, 500 Lt vertės šaldytuvą „Elektrolux“, 500 Lt vertės automatinę skalbimo mašiną, 500 Lt vertės personalinį kompiuterį;

103) pripažino, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – S.; 5) nustatė, kad ieškovė ir atsakovas išlaikymo vienas kitam neteiks.

11Teismas nustatė, kad šalys susituokė 1978 m. rugpjūčio 26 d., santuokoje gimė trys vaikai, kurie bylos nagrinėjimo metu yra pilnamečiai. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir turto padalijimo.

12Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

13Spręsdamas dėl turto padalijimo, teismas turto priklausomybę nustatė pagal viešųjų registrų duomenis ir kitus įrodymus. Teismas pripažino ieškovės asmenine nuosavybe gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis viešojo registro duomenimis, pagal kuriuos šis turtas priklauso ieškovei (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), taip pat nustatęs, kad atsakovas neįrodė, jog tai yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Teismo nuomone, turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.

14Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas 2002 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini) įregistravo (registracijos Nr. 397) ūkininko ūkį. Partnerio ūkyje neįregistruota. VšĮ „Ekoagros“ 2008 m. rugpjūčio 28 d. sertifikatas patvirtina, kad ūkio daliai suteikiamas ekologinės gamybos ūkio statusas. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. kovo 6 d. pranešime atsakovui nurodyta, kad jam 2006 metams skiriama parama: 1) pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus – 23 260,83 Lt; 2) papildoma išmoka už ES remiamų pasėlių plotus – 21 260,85 Lt; 3) papildoma išmoka už baltymingų augalų plotus – 6286,50 Lt; 4) kompensacinė išmoka už ūkininkavimą didelio nepalankumo vietovėje – 35 456,20 Lt; bendra suma – 86 264,38 Lt. Nacionalinės mokėjimo agentūros 2008 m. birželio 13 d. pranešime atsakovui nurodyta, kad jam 2007 metams skiriama 91 763,69 Lt parama, 2009 m. kovo 2 d. pranešime – kad 2008 metams skiriama 100 910,83 Lt parama.

15Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymų, jog atsakovas per paskutiniuosius penkerius metus tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, be ieškovės žinios ir sutikimo panaudojo 789 913 Lt iš savo kaip ūkininko veiklos gautų pajamų. Tai patvirtina atsakovo banko sąskaitų išrašai. Atsakovo teigimu, šios lėšos jam priklausė asmeninės nuosavybės teise pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktus, nes tai yra tikslinės išmokos žemės ūkio veiklai plėtoti, jos negali būti dalijamos. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog šios lėšos yra jo asmeninė nuosavybė, taip pat kad jos buvo panaudotos būtent jo verslui. Atsakovas pripažįsta, kad savo ūkį kūrė kartu su ieškove, be to, byloje nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek sutuoktinių vaikai padėjo atsakovui ūkininkauti.

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2010 m. spalio 15 d. sprendimu Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir 2010 m. sausio 19 d. papildomą sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes; 2) atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 3) padalijo ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą taip:

17ieškovei priteisė: 206 000 Lt vertės gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 2562 rublius (25,62 Lt), vienkartinėmis išmokomis sumokėtus už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 200 Lt vertės automobilį „Opel Astra“ (duomenys neskelbtini);

18atsakovui priteisė: 20 000 Lt vertės valgyklą (duomenys neskelbtini) ir katilinę (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); 60 000 Lt vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ūkio pastatus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 4500 Lt vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1500 Lt vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 400 Lt vertės automobilį „VW Jetta“ (duomenys neskelbtini); 500 Lt vertės automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini); 2000 Lt vertės ratinį traktorių Lipecko TG (LTZ) „T-40“ (duomenys neskelbtini); 2000 Lt vertės grūdų kombainą „Jenisej“; 2000 Lt vertės baldus (svetainės sekciją, žurnalinį staliuką, minkštų baldų komplektą, miegamojo kambario baldus, prieškambario ir virtuvės baldus); 200 Lt vertės šaldiklį „Snaigė-122E“; 500 Lt vertės šaldytuvą „Elektrolux“; 500 Lt vertės automatinę skalbimo mašiną; 500 Lt vertės personalinį kompiuterį; 400 Lt vertės automobilį „Opel Calibra“ (duomenys neskelbtini); 400 Lt vertės televizorių LG;

194) priteisė atsakovui iš ieškovės 13 956,31 Lt kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; 5) kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

20Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė jo fiziniu ir psichiniu smurtu šeimoje, tačiau pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodyta, kad ieškovė sužalojimų patyrė dėl atsakovo veiksmų, atsakovo smurtą prieš ieškovę paneigė ir jauniausias sutuoktinių sūnus, ilgiausiai gyvenęs šeimoje iki jos faktinio iširimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad abi šalys ilgą laiką konfliktavo, negerbė viena kitos, nerėmė moraliai, nesistengė šalinti konfliktų priežasčių ir jų spręsti, taigi abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą lojalumo pareigą, ir tai yra pagrindas konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

21Teisėjų kolegija nurodė, kad sudarant sutuoktinių turto balansą ir nustatant bendrą sutuoktinių turtą reikia vadovautis ne tik viešojo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remiantis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis. Teisėjų kolegija nustatė, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), pradėti statyti 1988 metais, t. y. po šalių santuokos sudarymo. Ieškovė teisme patvirtino, kad šis turtas buvo statytas planuojant apsigyventi visai šeimai, t. y. šeimos poreikiams tenkinti, taip pat neneigė, kad atsakovas yra sumokėjęs 2562 rublius vienkartinėmis išmokomis už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio pirkimo–pardavimo sutartis taip ir liko neįforminta. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad šis gyvenamasis namas ir ūkio pastatas pastatyti už jos asmenines lėšas ar lėšas, gautas realizavus asmenine nuosavybe esantį turtą. Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija pirmiau nurodytą gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įtrauktina į dalytino turto balansą. Kadangi šalių ginčo dėl to, kad šis turtas turi būti priteistas natūra ieškovei, nekilo, tai atsakovui priklauso 103 000 Lt kompensacijos už jam priklausančią šio turto dalį.

22Spręsdama dėl dviejų traktorių ChTZ „T-150K“ ir traktoriaus priekabos Taškento TG „2PTS-4-793“, kurių įtraukimą į dalytino turto balansą atsakovas ginčijo remdamasis tuo, kad šis turtas priklauso tretiesiems asmenims, teisėjų kolegija rėmėsi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2009 m. kovo 20 d. pažyma, kad ginčo traktoriai ir priekaba buvo įregistruoti atsakovo vardu nuo 2000 m. birželio 5 d. iki 2008 m. rugpjūčio 26 d., ir pripažino, jog tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Atsakovo apeliaciniam teismui pateikta VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažyma patvirtina tik tai, kad šis turtas nuo 2009 m. gruodžio 8 d., t. y. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, buvo perregistruotas kitų asmenų vardu. Teisėjų kolegija sprendė, kad šis turtas įtrauktinas į bendrą dalytino turto balansą ir priteistinas atsakovui (šalys vertės neginčija).

23Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 789 913 Lt Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestų išmokų ir 71 913 Lt, esančių atsakovo sąskaitoje, padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Teisėjų kolegija sprendė, kad ūkininko ūkiui, kaip fizinio asmens verslo teisinei formai, priskirto turto priklausymo nuosavybės teise klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos metu įsteigtame ūkyje dirbo abu sutuoktiniai, naudodami bendrą turtą ir lėšas. Iš ūkio gautos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pripažino jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nepaisant to, kad ūkis įregistruotas tik atsakovo vardu. Pagal CK 3.91 straipsnį turtas ir pajamos, skirtos ūkiui funkcionuoti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu. Kadangi ieškovė neįrodė, kad 789 913 Lt Nacionalinės mokėjimo agentūros skirtų išmokų nepanaudoti pagal jų tikslinę paskirtį, tokių duomenų nepateikė ir už šių lėšų panaudojimo kontrolę atsakinga Nacionalinė mokėjimo agentūra, teisėjų kolegija sprendė, jog šios lėšos nepagrįstai buvo padalytos sutuoktiniams. Teisėjų kolegija pripažino, kad 71 913 Lt, esantys atsakovo sąskaitoje, kaip ir visas ūkininko ūkis, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau šios išmokos yra neatskiriama ūkininko ūkio dalis, todėl jos lieka tam sutuoktiniui, kuriam atitenka ūkininko ūkio turtas.

24III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

25Kasaciniu skundu ieškovė T. S. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 15 d. sprendimo dalis, kuriomis santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovui priteista 13 956,31 Lt kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, atmesti ieškovės reikalavimai dėl 20 000 Lt neturtinės žalos, 473 948 Lt atsakovo mokėtinos kompensacijos dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo priteisimo ir priverstinės hipotekos atsakovui tenkančiam turtui nustatymo, pakeisti: nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 381 000,19 Lt kompensacijos dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui tenkančiam turtui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

261. Apeliacinės instancijos teismas, neteisingai taikydamas CK 3.60 straipsnį, reglamentuojantį santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės sąlygas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008), pagal kurią CK 3.60 straipsnio 2 daliai taikyti turi būti nustatytas sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas ir faktas, kad dėl to negalimas šalių bendras gyvenimas; be to, sutuoktinio pareigų pažeidimas turi būti žymus, turintis didelę reikšmę sutuoktinių tarpusavio santykiams ir įtakos jų tolesnei eigai. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė konkretaus ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų nevykdymo, taip pat kokiais įrodymais remdamasis jis tai nustatė, kodėl pareigų pažeidimo pobūdis turėtų būti laikomas esminiu. Teismas, pažeisdamas CPK 176 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnį, 263 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, visiškai nevertino liudytojų parodymų, patvirtinančių, kad ieškovė dėjo visas pastangas santuokai išsaugoti. Konstatavus šį pažeidimą, laikytinas nepagrįstai atmestu ir ieškovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovo žiaurų elgesį, fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovo žiaurus elgesys reiškia jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), taigi ieškovei, priešingai nei atsakovui, nebereikėjo įrodinėti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

272. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos buvo skirtos atsakovo ūkiui funkcionuoti ir, tikėtina, buvo panaudotos pagal savo tikslinę paskirtį, pažeidė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L. v. D. B. L., V. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-338/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-124/2008). Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovas panaudojo šias lėšas tikslams, nesusijusiems su santuokoje įsteigto atsakovo ūkininko ūkio poreikių tenkinimu ir įsipareigojimų vykdymu, ji teigė, kad šia pinigų suma buvo sumažinta bendroji jungtinė nuosavybė, o atsakovas įrodinėjo, kad lėšos priklausė jam asmeninės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ūkininko ūkis yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, tačiau visiškai nepagrįstai pripažino, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos buvo panaudotos, tikėtina, pagal savo tikslinę paskirtį; ši išvada yra tik prielaida, nepagrįsta jokiais įrodymais. Aplinkybę, kad visos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gautos išmokos buvo panaudotos ūkio poreikiams tenkinti, atsakovas galėjo įrodinėti tik apskaitos dokumentais (CPK 177 straipsnio 4 dalis, Buhalterinės apskaitos įstatymas, Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 patvirtintas Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo aprašas). Byloje tokių įrodymų nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai uždėjo ieškovei naštą įrodyti lėšų panaudojimą ne pagal jų tikslinę paskirtį; vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta turto bendrumo prezumpcija, atsakovas, siekdamas išvengti nurodytų lėšų padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės, turėjo įrodyti, kad lėšos buvo panaudotos ūkio poreikiams tenkinti. Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį, sutuoktinis, kuris savo reikalavimą grindžia bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu, turi pareigą įrodyti tik bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo faktą, o pareiga įrodyti, kad nuosavybės sumažėjimas yra atsiradęs dėl šeimos poreikių tenkinimo, tenka nuo tokio reikalavimo besiginančiam sutuoktiniui. Bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo faktas nustatytas pirmosios instancijos teismo, to nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismas, taigi ne ieškovė, o atsakovas turėjo įrodyti, kad lėšos panaudotos šeimos interesais. To atsakovas net neįrodinėjo. Jis tik teigė, kad lėšos yra jo asmeninė nuosavybė pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktus, tačiau šios aplinkybės teismai nenustatė. Nustačius, kad nebuvo pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, atitinkamai koreguotinas sutuoktinių turto balansas.

28Kasaciniu skundu atsakovas J. S. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 15 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalis, kuriomis teismas pripažino, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėti 71 913 Lt, buvę atsakovo sąskaitoje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priteisė atsakovui 6000 Lt vertės ratinį traktorių ChTZ „T-150K“ (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės traktoriaus priekabą 2PTS-4-793 (duomenys neskelbtini) ir 4000 Lt vertės ratinį traktorių ChTZ „T-150K“ (duomenys neskelbtini), bei, paskyręs ieškovei gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovui tik 13 956,31 Lt kompensacijos ir 2562 rublius, sumokėtus už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir šiuos reikalavimus išspręsti taip: pripažinti, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėti 71 913 Lt, esantys atsakovo sąskaitoje, yra asmeninė atsakovo nuosavybė; priteisti ieškovei 206 000 Lt vertės gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą (duomenys neskelbtini) bei 2562 rublius, priteisti atsakovui iš ieškovės 55 400 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

291. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.89 straipsnį ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros į atsakovo sąskaitą pervestos lėšos laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe. Parama atsakovui buvo išmokėta už įvykusius įsipareigojimus pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintą paraišką Nr. 05101003223579 ir paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“. Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus skyrimo taisyklėse nustatyta, kokiais tikslais ir kaip gali būti naudojamos šios išmokos. Tai yra išimtinai ūkiui skirtos išmokos, kurios negali būti panaudotos kitais tikslais ar dalijamos. Dėl tokių išmokų turi būti sprendžiama vadovaujantis specialiaisiais teisės aktais. Atsakovo ūkininko ūkis įregistruotas 2002 m. kovo 19 d., jis yra vienintelis dirbantis ūkyje, partnerio neįregistruota. Ieškovė nuo 2007 metų negyvena kaime ir bendro ūkio su atsakovu netvarko, ji visą laiką dirbo pagal darbo sutartį valstybės tarnyboje, ūkyje niekada nedirbo. Taigi gauta parama iš Nacionalinės mokėjimo agentūros yra ją gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tai patvirtina CK 3.89 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurias lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip tikslinė materialinė parama, ar kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, pripažįstamos asmenine nuosavybe. Aplinkybę, kad šios lėšos pripažintinos atsakovo asmenine nuosavybe, patvirtina ir tai, kad jis yra pasirašęs sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra, kuriose yra įsipareigojęs šias lėšas panaudoti tik žemės ūkio plėtros tikslais. Pagal CK 3.89 straipsnio 5 dalį asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamos lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui. Atsakovas yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas ūkininkas, o ieškovė nėra ūkininkė ir niekada ja nebuvo. Be to, lėšas, valstybės skirtas kaip parama išimtinai žemės ūkio veiklai ir plėtrai, priteisus ieškovei, būtų pažeistas ir viešasis interesas, Nacionalinė mokėjimo agentūra gali pareikšti atsakovui ieškinį dėl lėšų grąžinimo.

302. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį, nepagrįstai priteisė atsakovui traktorių ChTZ „T-150K“ (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabą 2PTS-4-793 (duomenys neskelbtini) bei traktorių ChTZ „T-150K“ (duomenys neskelbtini). Atsakovas visuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šis turtas yra ne jo ir ieškovės, bet trečiųjų asmenų nuosavybė, pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

313. Dėl pirmiau nurodytų pažeidimų klausimas dėl turto padalijimo buvo iš dalies išspręstas neteisingai: į bendrą dalytiną turtą nepagrįstai įtraukta 71 913 Lt lėšų atsakovo sąskaitoje bei 11 000 Lt vertės žemės ūkio technikos, šis turtas padalytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, paskiriant jį atsakovui, t. y. atsakovui iš esmės buvo priteista mažesnė bendro turto dalis, pažeistas CK 3.117 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Kadangi šalys bendro turto įsigijo už 301 200 Lt, tai, atlikus skaičiavimus, atsakovui turėjo būti priteista ne 13 956,31 Lt, bet 55 400 Lt kompensacija iš ieškovės už jai tenkančią didesnę turto dalį.

32Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir nurodo tokius argumentus:

331. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nesant jokių įrodymų konstatavo ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, nepagrįstas. Teismas išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo santuokines pareigas (negerbė vienas kito, nerėmė moraliai, nesistengė spręsti konfliktų ir kt.). Taip pat pagrįsta pripažintina ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą buvo patenkinęs be jokio teisinio pagrindo, niekuo nemotyvuodamas.

342. Atmestini kasacinio skundo argumentai dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtų lėšų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, bendro turto sumažinimo ir kompensavimo. Šios lėšos yra tikslinės išmokos, todėl laikytinos atsakovo, kuris vienas buvo įsteigęs ūkininko ūkį (ieškovė Ūkininko ūkių registre nenurodyta kaip partnerė), asmenine nuosavybe. 789 913 Lt panaudojimo klausimo teisėtumą nustato Nacionalinė mokėjimo agentūra, todėl kasacinio skundo argumentai dėl jų panaudojimo ne pagal paskirtį yra teisiškai nereikšmingi.

35Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, remdamasi tokiais argumentais:

361. Teismai pagrįstai nustatė, kad atsakovo ūkininko ūkis yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas neįrodė turėjęs asmeninį ūkį ar verslą, todėl jo reikalavimas 71 913 Lt pripažinti asmenine nuosavybe yra nepagrįstas. Kadangi atsakovo sąskaitoje buvo kauptos ir lėšos iš žemės ūkio veiklos, tai jis turėjo įrodyti, kad visa ginčijama suma (71 913 Lt) gauta kaip parama iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. To byloje nenustatyta. Be to, šios lėšos nepripažintinos ir išimtinai susijusiomis tik su jas gavusiu asmeniu, kurių negalima būtų perleisti kitiems asmenims. Pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir paramos schemas ūkininkams, 46 straipsnio 1 ir 2 dalis teisės į išmokas gali būti perleistos. Tokios išmokos neatitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytųjų ir pagal savo tikslus bei paskirtį, nes jos skirtos tam tikram žemės ūkio subjekto veiklos pajamų lygiui užtikrinti ir mokamos tik tada, kai žemės ūkio veiklos subjektas savo veikla sudaro tinkamas prielaidas tokioms išmokos mokėti, t. y. laikosi geros ūkininkavimo praktikos ir pan. Teismai nustatė, kad santuokos metu įsteigtame atsakovo ūkyje dirbo abu sutuoktiniai, taigi prie atsakovo išmokų gavimo tiesiogiai yra prisidėjusi ir ieškovė, todėl jos nelaikytinos susijusiomis išimtinai su atsakovo asmeniu. Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtos lėšos turėtų būti prilyginamos pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kurios priskirtinos prie bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

372. Nepagrįstai atsakovas teigia, kad tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus skyrimo taisyklėse nustatyta, kokiais tikslais ir kokiu būdu jos gali būti naudojamos. Iš tikrųjų išmokų naudojimo ribojimų nenustatyta, taip pat nenurodyta pareigos atsiskaityti dėl lėšų panaudojimo jas išmokėjusiai institucijai.

383. Du traktoriai ir traktoriaus priekaba santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dieną buvo įregistruoti atsakovo vardu, todėl teismai pagrįstai įtraukė juos į dalytino turto balansą.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

41Dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo

42CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

43Nagrinėjamoje byloje teismai netaikė CK 3.60 straipsnio 3 dalies normų, nustatančių sutuoktinio kaltės prezumpcijas, ir šalių kaltės klausimą sprendė remdamiesi bendrosiomis nuostatomis dėl sutuoktinio kaltės nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes šis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes jie abu ilgą laiką konfliktavo, vienas kito negerbė ir nerėmė morališkai, nesistengė spręsti konfliktinių situacijų, šalinti jų priežasčių. Kasaciniu skundu ieškovė ginčija šią apeliacinės instancijos teismo išvadą kaip prieštaraujančią byloje surinktiems įrodymams.

44Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Absoliuti dauguma byloje apklaustų liudytojų patvirtino atsakovo fizinio ir psichologinio smurto šeimoje faktus. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto šeimoje naudojimas reiškia pezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus), kaltės. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo remdamasis tik bendro pobūdžio motyvais apie ieškovės nelojalumą ir konfliktavimą su atsakovu, neatsižvelgamas į atsakovo elgesio šeimoje smurtinį pobūdį, kurį patvirtino dauguma byloje apklaustų liudytojų, padarė nepagrįstas išvadas dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Teismas nenurodė svarių argumentų, kodėl, darydamas išvadą dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, nesivadovavo šių liudytojų parodymais ir rėmėsi vien tik jauniausio šalių sūnaus parodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas ne tą įrodomąją reikšmę suteikė ieškovės medicininiams dokumentams, kuriuose neužfiksuota, kad dėl ieškovės sužalojimų būtų buvęs kaltas atsakovas. Vertindamas tokius įrodymus, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šeimos santykiuose neretai neviešinamos tikrosios aplinkybės, nes tai susiję su šeimos narių išgyvenimais, kurių galbūt nenorima atskleisti pašaliniams, siekiu išsaugoti šeimą ir pan. Dėl to aplinkybė, kad medicininiuose dokumentuose nurodytos su sutuoktinių tarpusavio santykiais nesusijusios ieškovės sveikatos sužalojimo priežastys, turėjo būti vertinama ne atskirtai, bet atsižvelgiant į šios šeimos santykių ypatumus ir įvertinus visus kitus byloje esančius įrodymus, ieškovės sužalojimų priežastis aiškintis jų kontekste.

45Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos atsakovo, naudojusio fizinį ir psichologinį smurtą prieš savo šeimos narius, t. y. žiauriai su jais besielgusio, kaltės prezumpcijos, kurios atsakovas nepaneigė. Nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, todėl konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovės kaltę nustatė nesant tam pakankamo pagrindo. Remiantis nurodytais argumentais, atitinkama apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis keistina, nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

46Dėl neturtinės žalos atlyginimo

47CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 20 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, šį ieškinio reikalavimą patenkino visiškai, tačiau nenurodė jokių tokio sprendimo argumentų.

48Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, minėta, nei žalos fakto, nei jos dydžio niekaip neargumentavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tesiėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).

49Kasacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistina 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; kt.).

50Dėl ūkininko ūkio ir jam skirtų tiesioginių išmokų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

51Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo vardu įregistruotas ūkininko ūkis buvo įsteigtas šalims gyvenant santuokoje (2002 m. kovo 19 d.), todėl pripažino jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

52Kasacinio teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo išvadomis dėl ūkininko ūkio kaip bendrosios jungtinės nuosavybės, bet pažymi, jog, nustačius tam tikro turto priklausymą abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, santuokos nutraukimo byloje būtina išspręsti tokio turto padalijimo klausimą.

53Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ūkininko ūkis – tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ar kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės. CK 4.38 straipsnyje nuodyta, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. Aiškinant sąvoką „kitas turtas“, pasitelktinas CK 1.97 straipsnis, kuriame kaip civilinių teisių objektai pripažįstami ne tik daiktai, bet ir vertybiniai popieriai, pinigai, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai ir pan. CK 1.110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinių teisių objektu gali būti įmonė, kaip verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausanti turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma; pagal to paties straipsnio 2 dalį turtinis kompleksas, kaip civilinių teisių objektas – tai bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma. CK 1.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. Kompleksiškai aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu. Tais atvejais, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, santuokos nutraukimo byloje privalo būti išspręstas šio turto teisinės priklausomybės klausimas, t. y. ar jis priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės arba bendrosios dalinės nuosavybės teise.

54Byloje nustatyta, kad ūkininko ūkis įregistruotas šalims gyvenant santuokoje, ūkyje dirbo tiek atsakovas, tiek ieškovė bei jų vaikai, ūkio pajamos buvo naudotos šeimos interesais. Šiomis aplinkybėmis kasacinis teismas remiasi ir jų iš naujo nenustatinėja, taip pat atmeta kaip nenagrinėtinus atsakovo teiginius, jog ūkyje jis dirbo vienas, nes šiais teiginiais keliami fakto klausimai, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Sistemiškai aiškinant CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu įgytas po santuokos sudarymo, taip pat 4 punktą, kuriame nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, konstatuotina, kad šalių santuokoje įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas jų bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas, minėta, padarė teisingas išvadas dėl šio turto priklausomybės. Šios išvados nepaneigia Ūkininko ūkio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ūkininko ir ūkininko partnerio teisinį statusą. Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad ūkininko partneris gali būti jo sutuoktinis, kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, 4 straipsnio 5 dalis, pagal kurią ūkininko partneriai turi būti nurodyti Ūkininkų ūkių registre, ir kitos panašius santykius reglamentuojančios normos yra skirtos ūkininko ūkio veiklai reglamentuoti ir Ūkininkų ūkių registro duomenims tvarkyti, tačiau jos negali būti aiškinamos kaip reglamentuojančios ūkininko ūkio, kaip nuosavybės teisės objekto, teisinį statusą. Klausimas, kas yra ūkininko ūkio, kaip turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų komplekso, t. y. specifinės verslo formos, vykdomos nesteigiant įmonės, savininkas, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, spręstinas sistemiškai aiškinant Ūkininko ūkio įstatymo ir CK trečiosios knygos normas. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, taip pat CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatomis, atsakovo vardu įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

55Sprendžiant dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsakovo ūkiui išmokėtų tiesioginių išmokų teisinio statuso ir priklausomybės nuosavybės teise, svarbu įvertinti atitinkamas teisės aktų nuostatas ir atsižvelgti į šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 16 punkte tiesioginės išmokos apibrėžiamos kaip žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama. Pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams, nuostatas tiesioginių išmokų sistema siekiama garantuoti stabilias pajamas ūkininkams, užtikrinant tinkamą žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygį; tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus žemės ūkio veiklos subjektui mokėjimas siejamas su geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės palaikymo juose sąlyga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytos lėšos nėra tikslinės ta prasme, jog dėl jų konkretaus panaudojimo nereikia atsiskaityti, ir Nacionalinės mokėjimo agentūros, kaip ES lėšas administruojančios institucijos, vaidmuo kontrolės kontekste yra patikrinti, ar asmuo, prašęs paramos, pateikė teisingus duomenis paramai gauti – ar tiksliai deklaravo plotus, ar plotų būklė atitinka kriterijus paramai gauti ir pan. Kasacinis teismas konstatavo, kad tiesioginių išmokų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų; tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio minsiterijos skundą, bylos Nr. 3K-3-32/2011). Taigi tiesioginės išmokos pripažintinos ūkininko ūkiui skirta parama. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovo vardu įregistruotas ūkininko ūkis bendrosios nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams, darytina išvada, jog ir su šio ūkio veikla susijusios išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ji turi būti padalyta santuokos nutraukimo byloje.

56Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais, atmestinas atsakovo argumentas, kad tiesioginės išmokos vertintinos kaip išskirtinai su jo asmeniu susijusios tikslinės paskirties išmokos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme bei kaip tokios pripažintinos jo asmenine nuosavybe. Šių išmokų mokėjimas susijęs ne su atsakovo asmeniu, bet su jo vardu santuokos metu įregistruoto ūkininko ūkio veikla. Nustačius, kad ūkininko ūkis priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šiam ūkiui skirtos išmokos yra ne asmeninė, bet bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kaip iš verslo gautos pajamos.

57Tokiomis aplinkybėmis atsakovo sąskaitoje santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu buvusios lėšos – 71 913 Lt – apeliacinės instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šiuo klausimu kasacinio teismo teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

58Byloje kilo šalių ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros į atsakovo sąskaitą pervestų lėšų, kurių sąskaitoje jau nebebuvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu. Ieškovė teigia, kad dalį šių lėšų – iš viso 789 913 Lt – atsakovas panaudojo ne šeimos reikmėms, taigi šia suma sumažino sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę ir dėl to privalo tai kompensuoti.

59CK 3.98 straipsnio 3 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 789 913 Lt Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestų išmokų, kurių nebebuvo atsakovo sąskaitoje santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu, atsakovas be ieškovės sutikimo panaudojo ne pagal paskirtį, taigi šia suma sumažino bendrąją sutuoktinių nuosavybę ir privalo šį sumažinimą kompensuoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog 789 913 Lt išmokų nebuvo panaudota pagal paskirtį, t. y. tikslams, susijusiems su ūkio poreikių tenkinimu ir įsipareigojimų vykdymu, todėl tikėtina, kad šios lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį. Tokie apeliacinės instancijos teismo motyvai pripažintini nepagrįstais. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis), t. y. šiuo atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovas dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto be jos sutikimo panaudojo ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Iš ieškovės pateiktų atsakovo sąskaitų išrašų galima daryti išvadą, kad dalis Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestų tiesioginių išmokų panaudota ne ūkio reikmėms ir ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, t. y. nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių lėšų panaudojimą ūkio reikmėms arba kitiems šeimos poreikiams, taip pat patvirtinančių ieškovės sutikimą lėšoms panaudoti. Tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalių bendroji jungtinė nuosavybė buvo sumažinta neteisėtai ir tai yra pagrindas, dalijant santuokos metu įgytą turtą, priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu šios kompensacijos dydžiu. Vertinant ieškovės pateiktų įrodymų duomenis, konstatuotina, kad reikmėms, akivaizdžiai nesusijusioms su ūkio ar šeimos poreikiais, buvo išleista ne visa ieškovės nurodyta suma, t. y. 789 913 Lt, bet tik jos dalis – 434 000 Lt (134 000 ir 50 000 Lt pervesta atsakovo seseriai, 250 000 Lt iš sąskaitų paimta grynaisiais stambiomis sumomis, nesant duomenų apie šių sumų panaudojimą ūkio ar šeimos interesais). Ieškovei teigiant, kad lėšos panaudotos be jos sutikimo, o atsakovui nepateikus šių sumų panaudojimą šeimos interesais patvirtinančių įrodymų, darytina išvada, kad 434 000 Lt suma atsakovas nepateisinamai sumažino sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, dėl to pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį jam kyla pareiga šį sumažinimą kompensuoti.

60Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, nenurodė idealiųjų sutuoktiniams priklausančių dalijamo turto dalių (CK 3.117 straipsnis). Iš teismo išvadų spręstina, kad teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau sprendime nenurodyta nei konkrečių turto dalių, nei jokių tokį sprendimą pagrindžiančių motyvų. Apeliacinės instancijos teismas sutuoktiniams turtą dalijo lygiomis dalimis. Kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl santuokinio turto lygių dalių principo taikymo pripažįsta pagrįstu, nes byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas nukrypti nuo šio principo (CK 3.123 straipsnis). Tokiomis aplinkybėmis ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo, kurios dydis – 1/2 dalis ne pagal paskirtį panaudotų lėšų, t. y. 217 000 Lt.

61Konstatavus, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas dalytinas lygiomis dalimis, ir atsižvelgiant į kiekvienam iš jų priteisto turto vertę, nustatytą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, darytina išvada, kad ieškovė turi sumokėti atsakovui 49 912,50 Lt kompensacijos už jai tenkantį didesnės vertės turtą natūra (206 225 Lt ieškovei priteisto turto vertė - 106 400 Lt atsakovui priteisto turto vertė = 99 825 Lt / 2 = 49 912,50 Lt). Atsakovas įpareigotinas išmokėti ieškovei 1/2 dalį jo sąskaitoje santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu buvusių lėšų – 71 913 Lt, t. y. iš viso 35 956,50 Lt. Be to, atsakovas turi kompensuoti ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą – sumokėti 217 000 Lt. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 203 044 Lt kompensacijos (217 000 Lt + 35 956,50 Lt - 49 912,50 Lt = 203 044 Lt).

62Dėl žemės ūkio technikos nuosavybės

63Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe du traktorius ChTZ „T-150K“ (duomenys neskelbtini) ir ChTZ „T-150K“ (duomenys neskelbtini) bei traktoriaus priekabą 2PTS-4-793 (duomenys neskelbtini).

64Byloje esantys duomenys patvirtina, kad santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu šis turtas buvo įregistruotas atsakovo vardu; kadangi įgytas santuokos metu, tai pagrįstai teismų buvo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir įtrauktas į dalytino turto balansą, priskiriant jį atsakovui (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tai, kad po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, bet dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo šis turtas perduotas kitiems asmenims, turto padalijimui įtakos nedaro, nes pagal bendrąją taisyklę santuokos nutraukimo byloje dalijamas tas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu (CK 3.67 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 1 dalis). Atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė turto priklausomybės bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu.

65Dėl priverstinės hipotekos nustatymo

66Nustačius atsakovo prievolę sumokėti ieškovei kompensaciją, spręstinas ieškovės reikalavimo steigti atsakovo turtui priverstinę hipoteką pagrįstumo klausimas. CK trečiosios knygos, reglamentuojančios šeimos teisinius santykius, normose tiesiogiai neįtvirtinta priverstinės hipotekos steigimo tais atvejais, kai teismas, išsprendęs sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto padalijimo klausimą, įpareigoja vieną sutuoktinį sumokėti kitam nustatyto dydžio kompensaciją pinigais. Priverstinės hipotekos steigimas expresis verbis nustatytas tik teismo sprendimu priteisus išlaikymą vienam sutuoktiniui iš kito (CK 3.72 straipsnio 10 dalis). Kitais sutuoktinių tarpusavio turtinių santykių atvejais taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios priverstinę hipoteką (CK 3.1 straipsnio 2 dalis). CK 4.175 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad hipoteka gali būti sutartinė ir priverstinė. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu įstatymo nustatytais atvejais (CK 4.175 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, minėta, įstatyme tiesiogiai nenustatyta priverstinės hipotekos steigimo pagrindo, taigi svarstytina, ar yra pagrindas steigti priverstinę hipoteką teismo sprendimu. Pagal CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 4.178 straipsnį priverstinė hipoteka gali atsirasti teismo sprendimu patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-456/2009, išaiškino, kad priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas) atsirasti reikalingos šios sąlygos: 1) priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu; 2) priverstinės hipotekos nustatymo turi reikalauti kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas. Be to, iš CK 4.178 straipsnio nuostatų darytina išvada, kad kreditorius, prašantis steigti skolininko turtui priverstinę hipoteką, turi nurodyti konkretų skolininko turtą, galintį būti hipotekos objektu (CK 4.171 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos nurodytos sąlygos, t. y. teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista 203 044 Lt kompensacijos ir ieškovė tinkamai suformuluotu prašymu prašo teismo steigti atsakovo turtui priverstinę hipoteką. Tokiomis aplinkybėmis reikalavimas pripažintinas tenkintinu, priverstinė hipoteka steigtina šiam atsakovui nuosavybės teise priklausančiam turtui: 1) 20 000 Lt vertės valgyklai (duomenys neskelbtini) ir katilinei (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini); 2) 60 000 Lt vertės žemės sklypui (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), ūkio pastatui (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatui (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); 3) 4500 Lt vertės žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 4) 1500 Lt vertės žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas gali atidėti kompensacijos sutuoktiniui išmokėjimą, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams, nustatytinas priverstinės hipotekos terminas – dveji metai nuo hipotekos įregistravimo hipotekos registre momento.

67Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo sprendimas keistinas, nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, priteisiant ieškovei iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 203 044 Lt kompensacijos ir nustatant priverstinę hipoteką atsakovui priklausančiam turtui.

68Kasaciniam teismui nutarus pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinas šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Nagrinėjamoje byloje priimtu galutiniu teismo sprendimu patenkinta maždaug po 2/3 dalis kiekvienos šalies (ieškovės – ieškinio, atsakovo – priešieškinio) reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstytinas remiantis šia patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija (CPK 93straipsnis). Šalys visų instancijų teismuose buvo atleistos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, todėl paskirstytina tik jų sumokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Ieškovė iš viso žyminio mokesčio sumokėjo 1250 Lt, atsakovas – 532 Lt, taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 833 Lt, o atsakovui iš ieškovės – 354 Lt žyminio mokesčio. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 478 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose. Be to, kadangi šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis yra panašaus dydžio, tai iš jų lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių išlaidų dydis pirmosios instancijos teisme – 63,60 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 75,10 Lt, kasaciniame teisme – 60,78 Lt. Taigi iš šalių valstybei priteistina po 100 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

69Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

70Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 15 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės, atmesti reikalavimus atlyginti neturtinę žalą ir steigti priverstinę hipoteką atsakovo turtui, priteisti atsakovui iš ieškovės kompensaciją ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, pakeisti.

71Nutraukti ieškovės T. S. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. S. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo J. S. kaltės.

72Priteisti ieškovei T. S. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. S. (duomenys neskelbtini) 5000 (penkis tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

73Priteisti ieškovei T. S. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. S. (duomenys neskelbtini) 203 044 (du šimtus tris tūkstančius keturiasdešimt keturis) Lt kompensacijos.

74Ieškovei T. S. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. S. (duomenys neskelbtini) priteistos 203 044 Lt kompensacijos sumokėjimui užtikrinti nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui J. S. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam turtui: 1) valgyklai (duomenys neskelbtini) ir katilinei (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypui (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), ūkio pastatui (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatui (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Hipotekos terminas – dveji metai nuo hipotekos įregistravimo hipotekos registre momento.

75Papildyti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 15 d. sprendimo dalį dėl santuokinio turto padalijimo ir priteisti atsakovui J. S. (duomenys neskelbtini) 2002 m. kovo 19 d. J. S. vardu įregistruotą ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini).

76Priteisti ieškovei T. S. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. S. (duomenys neskelbtini) 478 (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

77Priteisti valstybei iš ieškovės T. S. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo J. S. (duomenys neskelbtini) po 100 (vieną šimtą) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

78Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

79Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.