Byla 1A-713-919/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės,

2sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,

3dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,

4nuteistojo G. D. gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. (toliau – G. D.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda.

6Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

7Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu nuteistajam G. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 9 d.

8Skundžiamu nuosprendžiu iš G. D. išieškota konfiskuotino turto – automobilio „BMW 530“, valstybinis Nr. ( - ), vertę atitinkanti pinigų suma – 3570 Eur.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

101.

11G. D. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad ( - ), prekybos centro „R.“ automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 530“, valstybinis Nr. ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (nustatyta 1,85 promilės).

122.

13Apeliaciniu skundu nuteistasis G. D. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžio dalį ir sumažinti jam paskirtą baudą, sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir netaikyti automobilio vertės konfiskavimo. Jeigu teismas manytų, kad būtina taikyti automobilio vertės konfiskavimą, nuteistasis prašo, sumažinti automobilio vertės konfiskuojamą sumą ir išdėstyti mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui.

142.1.

15Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė į paties G. D. elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, viso proceso metu ir kitas aplinkybes. Nuo pirminės sulaikymo stadijos ir viso proceso metu G. D. neginčijo, kad su sūnumi atvykus į ( - ) aikštelę, jis automobilio nevairavo. Jam sėdint automobilyje, jis išgirdo duslų garsą, lyg kas ką mestų. Apsidairė ir matė besibūriuojančius jaunuolius. Suveikė vairuotojo instinktas, todėl nesijausdamas apgirtęs, ketino perstatyti automobilį į kitą stovėjimo vietą kuomet pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus. Be to, G. D. turi vairuotojo pažymėjimą (visų kategorijų) nuo 1989 metų, kadangi visą laiką dirbo vairuotoju.

162.2.

17Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir jo atžvilgiu paskyrė neproporcingai dideles baudžiamojo poveikio priemones ir bausmę. Skunde nurodo, jog teismas parinkdamas baudžiamojo poveikio priemonės apimtį ir skirdamas bausmės dydį, netinkamai įvertino, kad jis nebuvo išvažiavęs į judrią gatvę kur didelis eismas, kad nevažiavo neblaivus, o tik perstatė automobilį, kad niekam nepadarė žalos ir niekada nėra baustas už analogiškus pažeidimus, kad faktiškai neatsakingu požiūriu pakenkė tik sau ir sau padarė žalą. Be to, teismas neatsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį. Skunde nurodoma, kad G. D. yra nedirbantis, turintis sveikatos problemų ir tik iš žmonos gaunamų pajamų yra išlaikomi du sūnus, iš kurių vienas mokosi ( - ) universitete ir per metus tai kainuoja apie 9000 svarų, be to, šeima dar turi prievolių bankui ir lizingui už automobilį, kurio vertę priteisė teismas skundžiamu nuosprendžiu. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta G. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms yra visos sąlygos G. D. paskirti švelnesnę bausmę bei trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

182.3.

19Apeliaciniame skunde pažymima, kad Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė į byloje esančias reikšmingas aplinkybes, jog konfiskavus transporto priemonę, nukentės šeimos interesai, nes automobilis yra šeimos automobilis, juo naudojasi visi šeimos nariai (vaikai, žmona), o jis nurodytas tik kaip valdytojas. Tą patvirtina prie bylos pridėta UAB „M.L.“ pažyma. Anksčiau G. D. neteistas, nebaustas už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Taigi teismas, priteisęs visą automobilio vertę, pažeidė G. D. teisėtus interesus, apsunkino jo turtinę padėtį. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, teismas galėjo pagrįstai padaryti išvadą, kad nuteistojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis galėtų sumokėti visą automobilio vertės kainą, todėl visos automobilio vertės konfiskavimas iš apelianto neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų.

203.

21Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

224.

23Nuteistojo G. D. apeliacinis skundas atmetamas.

245.

25Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o teisėjų kolegijai patikrinus baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti G. D. veiksmų teisiniu vertinimu, jokio teisinio pagrindo neturi, todėl nuteistojo kaltės klausimas šia nutartimi išsamiau neanalizuotinas. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu G. D. paskirtos baudos dydžiu ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu bei sprendimu konfiskuoti automobilio „BMW 530“, valstybinis Nr. ( - ), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 3750 Eur, prašant šią baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti arba sumažinti jos dydį ir išdėstyti mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui.

266.

27Apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistajam G. D. paskirta per griežta bausmė, nepagrįsti. G. D. pripažintas kaltu padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, nurodytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, už kurį nustatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas jam paskyrė švelniausią rūšimi bausmę - baudą. Vadovaujantis BK 47 straipsnio nuostatomis, už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima skirti nuo 50 iki 2000 MGL dydžio baudą. Nuteistajam G. D. paskirta 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda yra artima minimaliai, o vadovaujantis BK 641 straipsniu, ji sumažinta vienu trečdaliu iki 50 MGL (2500 Eur) dydžio. Skiriant nuteistajam bausmę buvo atsižvelgta į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį, kaltininko asmenybę ir kitas bausmei skirti svarbias aplinkybes, taip pat ir tas, kurios nurodytos apeliaciniame skunde. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. D. nuo pat nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažino pilnai ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, todėl Kauno apylinkės teismas pagrįstai tai pripažino G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių nenustatė. Be to, G. D. praeityje teistas vieną kartą, metų laikotarpyje du kartus baustas administracine tvarka už greičio viršijimą (1 t. 95-96 b.l.), šiuo metu nedirbantis, turi du pilnamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas, turi įsipareigojimų bankui. Švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sąlygas reglamentuoja BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti G. D. minėtų įstatymų nuostatas. Bausmė G. D. paskirta laikantis BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei vadovaujantis BK 41 straipsnyje įtvirtintomis bausmės paskirties nuostatomis. BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės paskyrimo klausimus, Kauno apylinkės teismas nepažeidė, baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai, todėl švelninti G. D. paskirtą baudą nėra teisinio pagrindo.

287.

29Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuris skiriamas, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, nagrinėjamu atveju G. D. buvo pripažintas kaltu už itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo – vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, neabejotinai keliančio itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, padarymą. Šiuo atveju G. D. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,85 promilės), daugiau nei 4 kartus viršijantis leistiną normą, ir nors jokia žala neteisėtais G. D. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.

308.

31Apeliaciniame skunde nuteistasis G. D. nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimu vairuoti transporto priemones 2 metams, tačiau įvertinus G. D. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog šiuo atveju jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra netinkama ir neproporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti G. D. atsakomybę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

329.

33Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad praeityje G. D. buvo teistas vieną kartą už nusikalstamą veiką, kurią padarė būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl ši aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog alkoholio vartojimas yra nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį skatinantis kriminogeninis rizikos veiksnys, kurio korekcijai jokių pastangų jis nededa. Šių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad praeityje G. D. buvo ne tik teistas, bet ir kaip aukščiau paminėta, vienerių metų laikotarpyje buvo baustas du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka (1 t. 95-96 b.l.). Aptartos faktinės aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas nebuvo atsitiktinis, o buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava. Nors šios aplinkybės labiau reikšmingos sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, tačiau įvertinus tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant G. D. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo klausimą, taip pat būtinas.

3410.

35Nors tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek ir pateikdamas apeliacinį skundą aukštesniajam teismui nuteistasis nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina jo darbinių funkcijų vykdymui ar šiuo atveju bandant įsidarbinti, tačiau šios aplinkybės, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nelaikytinos pakankamu pagrindu G. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino sutrumpinimui. Būtent tai, kad G. D. galimybė įsidarbinti ar darbas susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio pavojus tampa dar didesnis. Skunde nurodoma, kad draudimas vairuoti transporto priemones apsunkins jo galimybę įsidarbinti, kadangi jis vairuoja transporto priemones nuo 1989 metų ir turi teisę vairuoti visų kategorijų transporto priemones. Šiame kontekste pažymėtina, kad savo darbo pobūdį bei darbinių funkcijų atlikimui būtiną teisės vairuoti transporto priemones poreikį, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs – prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusikaltimo, riziką, todėl švelninti jo teisinę padėtį vien tik dėl nuteistojo darbo pobūdžio, kai šios aplinkybės vairuodamas transporto priemonę būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, neįvertino pats G. D., vertinamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šių aplinkybių egzistavimas vis tik sudaro prielaidas griežčiau vertinti nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo įvertinimas analizuojamu atveju yra būtinas gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas tokia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

3611.

37Atmetant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje akcentuotina ir tai, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Žmogaus teisių laikymasis baudžiamojo proceso metu garantuojamas ne vien tik įstatymuose nustatant kokios priemonės, kokiais atvejais gali būti taikomos, bet ir kiekvienu konkrečiu prievartos priemonių taikymo atveju, vadovaujantis proporcingumo principu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytas G. D. charakterizuojančias aplinkybes bei jo padarytą nusikalstamą veiką, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas trumpesniam terminui, neabejotinai neatitiktų ir aptarto proporcingumo principo reikalavimo, dėl ko keisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais šioje dalyje, nėra pagrindo.

3812.

39Nors G. D. apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl skundžiamu nuosprendžiu iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio. Pagal teismų praktiką turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, todėl turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių – jis privalomai skiriamas, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-942/2016). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad nuteistasis G. D. būdamas neblaivus (nustatyta 1,85 promilės), vairavo automobilį „BMW 530“, valstybinis Nr. ( - ), tad minėta transporto priemonė pagrįstai pripažinta šios nusikalstamos veikos priemone. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, minėtas automobilis, kuriuo buvo įvykdytas skundžiamu nuosprendžiu G. D. inkriminuotas nusikaltimas, nuosavybės teise priklauso UAB „M.L.“, kuri neabejotinai nežinojo, jog komentuojamo įvykio dieną jai priklausantį automobilį G. D. vairuos būdamas neblaivus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas išieškoti iš G. D. transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą (3750 Eur) pilnai atitinka BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą, numatančią, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė pritaikyta nepagrįstai, nenustatyta, taip pat nėra pagrindo mažinti išieškotiną sumą, ginčas dėl transporto priemonės vertės nekeliamas.

4013.

41Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau, apelianto skunde nurodytos aplinkybės apie jo turtinę padėtį nesudaro pagrindo išdėstyti iš jos išieškotinos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą. Kolegija pažymi, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti asmeniui skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (tam tikros sumos turto konfiskavimo) vykdymą dalimis pagal jo prašymą. BVK 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Taigi, teisės aktuose asmeniui nėra numatyta teisė betarpiškai kreiptis į teismą dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos vykdymo tvarkos pakeitimo. Dėl šios sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese.

4214.

43Esant šių duomenų visumai spręstina, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, G. D. apeliacinį skundą atmetant.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

45nuteistojo G. D. apeliacinį skundą atmesti.

46Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,... 4. nuteistojo G. D. gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu... 7. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu nuteistajam G.... 8. Skundžiamu nuosprendžiu iš G. D. išieškota konfiskuotino turto –... 9. Teisėjų kolegija... 10. 1.... 11. G. D. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pripažintas... 12. 2.... 13. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. D. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo... 14. 2.1.... 15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė į... 16. 2.2.... 17. Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą... 18. 2.3.... 19. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė į... 20. 3.... 21. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras... 22. 4.... 23. Nuteistojo G. D. apeliacinis skundas atmetamas.... 24. 5.... 25. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 26. 6.... 27. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistajam G. D. paskirta per griežta... 28. 7.... 29. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos... 30. 8.... 31. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. D. nesutinka su Kauno apylinkės teismo... 32. 9.... 33. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad praeityje G. D. buvo... 34. 10.... 35. Nors tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek ir pateikdamas... 36. 11.... 37. Atmetant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje akcentuotina ir... 38. 12.... 39. Nors G. D. apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl skundžiamu... 40. 13.... 41. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo transporto priemonės vertę... 42. 14.... 43. Esant šių duomenų visumai spręstina, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m.... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 45. nuteistojo G. D. apeliacinį skundą atmesti.... 46. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną....