Byla 2A-706-577/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei Europos bendrovei „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančiai per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Meldija“, ir pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meldija“ ieškinį atsakovei Europos bendrovei „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančiai per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės EB „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančios per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, 52 849,04 Lt (15 306,14 Eur) draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. vasario 26 d. Kaune, Kalniečių g. 147, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta jam priklausiusi transporto priemonė „Maserati Granturismo S“, valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ). Ši transporto priemonė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta UAB „BTA draudimas“. Eismo įvykio kaltininku pripažintas A. Š. civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apsidraudęs pas atsakovę. Pasak ieškovo, 2013 m. gegužės 20 d. pranešimu atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
  2. Ieškovė UAB „Meldija“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 1 046,69 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. vasario 26 d. Kaune, Kalniečių g. 147, eismo įvykio metu buvo apgadinta jai priklausanti transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. ( - ) eismo įvykio kaltininku pripažintas A. Š., kuris buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas atsakovę. Ieškovė patyrė 3 614 Lt (1 046,69 Eur) žalą. Atsakovė nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką.
  3. Atsakovė EB „ERGO Insurance SE“ su ieškiniais nesutiko. Nurodė, kad ieškovų automobiliai sugadinti ne jų nurodytomis aplinkybėmis, todėl atsakovui neatsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 taisyklių 1, 3 punktai). Pateiktoje E. S. (E. S.) išvadoje nustatyta, kad automobilių „Maserati“ ir „Opel“ sugadinimai tarpusavyje nesuderinami. Tam, kad būtų konstatuotas draudžiamojo įvykio faktas, būtina nustatyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Pabrėžė, jog nutarimas administracinėje byloje neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo byloje.
  4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. daliniu sprendimu ieškovei UAB „Meldija“ priteisė iš atsakovės 1 046,69 Eur draudimo išmoką, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o bylos dalies pagal ieškovo R. V. ieškinį ir ieškovės UAB „Meldija“ reikalavimą atlyginti bylinėjimosi išlaidas nagrinėjimą iš esmės atnaujino.
  5. 2015 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas R. V. ir atsakovė pateikė susitarimą, kad ginčo eismo įvykio metu padaryta žala yra 20 000 Lt (5 792,40 Eur). Ieškovas R. V. taip pat pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio atsiėmimo - nurodė, kad nepalaiko ieškinio reikalavimo priteisti 32 849,04 Lt (9 513,74 Eur) draudimo išmoką. Atsakovė sutiko, kad ieškovas atsiimtų nurodytą ieškinio reikalavimo dalį.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu priėmė ieškovo R. V. pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės EB „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančios per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, 32 849,04 Lt (9 513,74 Eur) draudimo išmokos, šį ieškinio reikalavimą paliko nenagrinėtą, tenkino kitą dalį ieškovo R. V. ieškinio reikalavimo - priteisė iš atsakovės 5 792,40 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš atsakovės ieškovei UAB „Meldija“ 729,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei - 20,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.
    1. Teismas nurodė, kad 2013 m. vasario 26 d. Kaune, Kalniečių g. 147, eismo įvykio metu A. Š. vairuojamas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. ( - ) atsitrenkė į UAB „Meldija“ priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. ( - ) o pastarasis atsitrenkė į „Maserati Grandturismo S“, valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), kurį vairavo A. J.. Automobilis „Maserati Grandturismo S“ Kelių transporto priemonių registre neįregistruotas, valstybinis numeris (Nr. ( - )) yra laikinas, skirtas prekybininkų parduodamoms (neįregistruotoms) motorinėms transporto priemonėms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą. Transporto priemonės ženklas Nr. ( - ) 2013 m. sausio 11 d. buvo išduotas L. O. komercinei firmai, tačiau ši negalėjo pateikti jokios informacijos dėl šios transporto priemonės, įmonės darbuotojai jos nedraudė. Ieškovas pateikė 2013 m. vasario 7 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią automobilio „Maserati Grandturismo S“ pardavėja yra įmonė „FS Fahreugservice GmbH“, pirkėjas - ieškovas, taip pat pateikė Vokietijoje išduotą automobilio registracijos liudijimą. Bylos nagrinėjimo metu nepateikta duomenų, kad automobilis yra ieškomas. L. O. komercinė firma jokių pretenzijų, paaiškinimų dėl savininko teisių pažeidimo nepateikė. Atsakovė duomenų, paneigiančių ieškovo teisę į transporto priemonę, taip pat nepateikė. Transporto priemonės „Maserati Grandturismo S“ valdytojo civilinė atsakomybės apdrausta nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. kovo 13 d., įmonės pavadinimo skiltyje nurodoma L. O. komercinė firma ir kad laikinas valstybinis numeris išduotas šiai įmonei. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog R. V. eismo įvykio dieną nebuvo transporto priemonės „Maserati Grandturismo S“ savininkas ar teisėtas valdytojas, todėl jis turi reikalavimo teisę pagal pareikštą ieškinį.
    2. 2014 m. gegužės 22 d. paskirtos teismo ekspertizės 2015 m. vasario 17 d. akte nurodyta, kad automobilių sugadinimai buvo padaryti jų susidūrimo metu, tikėtina, vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, atskleistas transporto priemonių susidūrimo mechanizmas, nurodyta, kad priemonėms padarytų sugadinimų pobūdis, išsidėstymas, apimtis iš esmės atitinka eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojų nurodomas aplinkybes apie eismo įvykio eigą, tyrimo metu nenustatyta tokių išorinių sugadinimų, kurie galėjo būti padaryti iki nagrinėjamo eismo įvykio ir kurių negalima būtų paaiškinti tuo, kad „Opel Astra“ atsitrenkė į užkalinę „Maserati Grandturismo S“ dalį.
    3. Nors atsakovas ir E. S. teigė, kad galinis „Maserati Grandturismo S“ buferis turėjo būti pakankamai aiškiai ir smarkiai sugadintas, tačiau byloje nėra duomenų, kad „Opel Astra“ vairuotojas, kuris atsitrenkė į „Maserati Grandturismo S“, po eismo įvykio būtų nurodęs, kad „Maserati Grandturismo S“ automobilis buvo sugadintas iki susidūrimo, taip pat nėra kitų tai patvirtinančių duomenų. Be to, teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas V. L. detaliai ir aiškiai nurodė ginčijamo sugadinimo atsiradimo aplinkybes, patvirtino pateiktas ekspertizės išvadas. Ekspertas nurodė, kad galinis „Maserati Grandturismo S“ buferio sugadinimas (vieta, kurią E. S. nurodė kaip sugadintą vertikaliu objektu, turinčiu ribotą plotį, arba kokia nors briauna) padarytas smūgio metu susiformavusios „Maserati Grandturismo S“ užpakalinio buferio plastiko klostės. Nors E. S. teigė, kad esminiai transporto priemonių sugadinimai nėra suderinami, nes, be kita ko, „Opel Astra“ žibintas bei grotelės po eismo įvykio nebuvo sudaužyti, kad „Opel Astra“ buferis neturi ryškesnių sugadinimų, tačiau teismo ekspertizės akte nurodoma ir teismo posėdžio metu ekspertas atkreipė dėmesį į „Opel Astra“ priekinio buferio siją ir jos apgadinimus, t. y. kad vidurinė dalis sulinko iš priekio atgal, taip pat nurodė, kad ant „Maserati Grandturismo S“ automobilio įsirėmusios „Opel Astra“ radiatoriaus grotelės sulūžo ir sutrupėjo. Nors E. S. kėlė klausimą, kodėl žibintas nesudužo, tačiau teismo ekspertas atkreipė dėmesį į pasikeitusį automobilio detalių medžiagiškumą, dėl kurio detalės, nesant tiesioginio stipraus kontakto, gali ir nesudužti.
    4. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti teismo ekspertų pateikta išvada dėl „Maserati Grandturismo S“ sugadinimų pobūdžio, ir sprendžia, kad sugadinimai padaryti būtent ginčo eismo įvykio metu.

5III.

6Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Atsakovė EB „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį bei priteisė bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui iš atsakovės; bei dėl šios dalies priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį (išskyrus paliktą nenagrinėtą dalį) atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovei ir trečiajam asmeniui UAB „Meldija“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
    1. Nuosavybės teisė į automobilį nėra preziumuojama, todėl ta aplinkybė, kad kiti asmenys nepareiškė pretenzijų dėl žalos ar automobilio, savaime nereiškia, kad ieškovas yra automobilio savininkas. Policijos dokumentuose, automobilio valdytojų civilinės atsakomybės draudimo polise nurodyta, kad automobilio savininkas yra L. O. firma. Ieškovo pateiktų įrodymų neįmanoma patikrinti; iš pirkimo - pardavimo sutarties negalima identifikuoti, kas yra pardavėjo vardu pasirašęs asmuo, kaip jis susijęs su Vokietijos įmone, ar jis tikrai yra įgaliotas pasirašyti tokias sutartis. Be to, ieškovas negalėjo nurodyti, kas jam automobilį pardavė, kas jį nupirko, negalėjo įvardinti bent apytikrių sandorio kainų (dėl ko negalima spręsti, kad ieškovas patyrė faktinius nuostolius dėl automobilio vertės netekimo jį sudaužius), negalėjo paaiškinti automobilio ridos automobilio pardavimo metu sumažėjimo aplinkybių. Reikalauti draudimo išmokos turi teisę tik nukentėjusysis, todėl ieškovas, neįrodęs, kad jis yra automobilio savininkas, neturėjo pagrindo reikalauti draudimo išmokos. CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.
    2. Teismas neįvertino ieškovo nesąžiningo elgesio. Pažymėjo, kad ieškovas paaiškino, jog paprašė pažįstamo asmens paskolinti prekybinius numerius ir uždėjo juos ant automobilio. Pasak atsakovės, tokiu būdu ieškovas apgavo policijos pareigūnus bei išvengė atsakomybės už neregistruoto automobilio vairavimą. Ieškovas pripažino, kad jis eismo įvykio metu važiavo su suklastotais numeriais. Apeliantės teigimu, jei ieškovas nebūtų padaręs šios nesąžiningos ir neteisėtos veikos, automobilis nebūtų dalyvavęs eisme ir nebūtų patekęs į eismo įvykį. Teismas turėjo pagrindą įvykį pripažinti nedraudiminiu, nes draudėjas pažeidė savo pareigą suteikti visą teisingą informaciją apie esmines įvykio aplinkybes (CK 6.1012, 6.1013 straipsnio 3 dalis, 6.1014 straipsnio 1 dalis).
    3. Ieškovas nurodo melagingas sugadinimų atsiradimo aplinkybes, nuslėpė tai, kad automobilio „Maserati“ esminiai sugadinimai buvo padaryti dar iki kontakto su automobiliu „Opel“. Negalima teigti, kad dėl visų automobilio „Maserati“ sugadinimų yra atsakingas „VW Transporter“ vairuotojas A. Š.. Eksperto E. S. išvadoje nurodyta, kad automobilių „Maserati“ ir jam į galą atsitrenkusio automobilio „Opel“ sugadinimai tarpusavyje nesuderinami. Teisme ekspertas motyvuotai pagrindė savo išvadą. Automobilis „Opel“ nepadarė automobiliui „Maserati“ tokių gilių įmušimų, nes tokiu atveju būtų išdužę ir „Opel“ priekiniai žibintai. Be to, ant automobilio „Opel“ priekinės dalies nėra tokių detalių, kurie padarytų gilų vertikalų įmušimą „Maserati“ galinėje dalyje per vidurį. Nurodė, kad kampas tarp automobilių buvo itin mažas, todėl mušimai turėjo būti tolygūs visame kontakto plotyje. Eksperto paaiškinimu, įvykio metu buvo atsitrenkta į jau daužtą automobilį „Maserati“. Trečiasis asmuo A. Š. taip pat teigė, jog automobilis „Maserati“ buvo aiškiai tvarkomas po ankstesnės avarijos, jo durelės buvo be vidinės apdailos.
    4. Kadangi ieškovas siekė, kad ekspertizę atliktų LTEC ekspertas V. L. arba V. M., abejoja, ar ekspertas nėra susijęs kokiais nors ryšiais su ieškovu. Be to, ekspertas V. L. nepaneigė eksperto E. S. argumentų apie tai, kad automobilio „Opel“ priekinėje dalyje tikrai nėra tokių tvirtų ir išsikišančių detalių, kurios padarytų „Maserati“ galinėje dalyje vertikalų siaurą įmušimą per galinės dalies vidurį. Be to, automobilių kampas susidūrimo metu buvo mažas. E. S. nurodė, jog esant tokiam susidūrimui tikrai išdužtų automobilio „Opel“ žibintai, kurie yra minkštesni, nei kėbulo dalys, o deformacijos, kurios sutampa, yra neženklios.
    5. Teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta, jog ieškovas turi atlyginti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, nepagrįsta, nes UAB „Meldija“ bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nesąžiningo ieškovo elgesio. Jos susidarė todėl, kad ieškovas nuslėpė nuo atsakovės aplinkybę, jog eismo įvykio metu automobilis „Opel“ atsitrenkė į jau daužtą automobilį „Maserati“ ir atsakovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad visas eismo įvykis yra inscenizuotas. Mano, jog trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš R. V. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 93) straipsnio 4 dalis).
  2. Trečiasis asmuo UAB „Meldija“ atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

78.1. Apelianto pretenzijos dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo yra abejotino pagrįstumo. Šioje apeliacinio skundo dalyje nurodyti faktai (dėl galimo įvykio inscenizavimo, nesąžiningo ieškovo elgesio) iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms ir skundžiamame teismo sprendime nurodytoms faktinėms aplinkybėms.

88.2. Nenustatyta, jog ieškovas būtų slėpęs tam tikras eismo įvykio aplinkybes. Eismo įvykio vietos schemoje, eismo įvykio metu darytose bei su patikslintu ieškiniu pateiktose nuotraukose jokie ankstesni automobilio „Maserati“ pažeidimai nebuvo identifikuoti; eismo įvykio dalyviai 2013 m. vasario 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose nenurodė, kad matė automobilį buvus dar prieš eismo įvykį apgadintą; atsakovas nesikreipė į ikiteisminio tyrimo instituciją ir nesiekė išsiaiškinti ar eismo įvykis nebuvo inscenizuotas. Teigia, kad apeliacinio skundo motyvai dėl „Maserati“ apgadinimų iki ginčo eismo įvykio atmestini. Nei eksperto išvada, nei teismo nepaskirto specialisto į bylą pateiktas dokumentas, kuris suprantamas kaip rašytinis įrodymas CPK 197 straipsnio prasme, teismui nėra privalomi, ir turi būti įvertinti pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

98.3.Neįrodžius jokios R. V. kaltės, nesant pagrindų taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra teisingas.

  1. Ieškovas R. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia argumentais:
    1. Į eismo įvykį buvo kviečiama policija, kuri nenustatė, kad transporto priemonė yra ieškoma; bylos nagrinėjimo metu tokių duomenų taip pat nepateikta; L. O. komercinė firma pretenzijų dėl savininko teisių pažeidimų nepareiškė, atsakovas duomenų, paneigiančių ieškovo teisę į transporto priemonę, nepateikė.

109.2. Byloje nenustatyta esminių duomenų, įvykį darančiu nedraudžiamu, suklastojimas, nesustatytos įstatymų ir teismų praktikos numatytos išimtys, leidžiančios pakeisti draudiminės išmokos išmokėjimo dydį ar įvykį pripažinti nedraudiminiu. Atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo; teismas neturėjo pagrįstų įrodymų dėl nesąžiningo ieškovo elgesio aiškinantis eismo įvykio aplinkybes.

119.3. Įvertinus, kad byloje tiek E. S., tiek teismo ekspertas nurodė esant „Opel“ priekinės dalies apgadinimams, teismas, atsižvelgęs į teismo eksperto detalų paaiškinimą, neturi pagrindo spręsti, kad sugadinimai tarpusavyje nėra suderinami. E. S. negalėjo rasti logiško paaiškinimo, kaip galėjo susidaryti „Maserati“ apatinės bamperio dalies pažeidimas (net ir tuo atveju, jei viršutinė bamperio dalis galėjo būti sugadinta jo nurodyta būdu - vertikaliu objektu, turinčiu ribotą plotį arba kokia nors briauna), įvertinus, kad pažeidimas nėra akivaizdžiai lokalus vienoje vietoje. Teismo ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad nenustatyti požymiai, kad „Maserati“ automobilis galėjo būti sugadintas iki eismo įvykio, tai pagrindė detalia nuotraukų analize, automobilių detalių vientisumu, pažeidimų nebuvimu ir pan.

129.4. Šalių procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu šalis sąžiningai naudojosi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko savo procesines pareigas. Įstatymo norma teismui nustato tik teisę, tačiau elgtis CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu - neįpareigoja, todėl apelianto pretenzijos dėl CK 93 straipsnio 4 dalies taikymo yra abejotino pagrįstumo.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14

  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 26 d. Kalniečių g. 147, Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu A. Š. vairuojamas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. ( - ) atsitrenkė į „Opel Astra“, valst. Nr. ( - ) priklausiusį UAB „Meldija“, kuris atsitrenkė į „Maserati“, valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), kurį vairavo A. J. (žalos administravimo byla, civilinė byla, 1 t., 17-26 b. l. ir kt.). Eismo įvykio kaltininku pripažintas A. Š., kuris civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apsidraudęs pas atsakovę (tuomet UADB „Ergo Lietuva“). Atsakovė „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikianti per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, 2013 m. gegužės 20 d. bei 2013 m. liepos 12 d. atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, nurodydama, kad specialisto išvadoje ekspertas konstatavo, jog automobilio „Opel Astra“ ir „Maserati“ sugadinimai nesuderinami, o tai paneigia nurodytas eismo įvykio aplinkybes, todėl nėra galimybės nustatyti būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio žalos ryšio su „VW Transporter“ vairuotojo veiksmais). Ieškovai R. V. ir UAB „Meldija“ kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 3 d. daliniu sprendimu UAB „Meldija“ ieškinį tenkino, o 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu priėmė ieškovo R. V. pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 32 849,04 Lt (9 513,74 Eur) draudimo išmokos, šį ieškinio reikalavimą paliko nenagrinėtą, bei tenkino kitą dalį ieškovo R. V. ieškinio reikalavimo, t. y. priteisė iš atsakovės 5 792,40 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą - jo dalį, kuria ieškovo R. V. ieškinio reikalavimo atsakovei EB „ERGO Insurance SE“, veikiančiai per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, dalis buvo patenkinta, panaikino ir R. V. ieškinį atsakovei atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės 20,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei atlyginimo, panaikino ir priteisė jų atlyginimą iš ieškovo. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
  4. Kaip minėta, atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad: 1) ieškovas neįrodė, jog jis yra automobilio savininkas; 2) teismas neįvertino ieškovo nesąžiningo ieškovo elgesio, nuslepiant tam tikrus įvykius bei pažeidus pareigą suteikti visą teisingą informaciją apie esmines įvykio aplinkybes; 3) teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie pasak apeliantės, leidžia teigti, kad esminiai automobilio „Maserati“ sugadinimai buvo padaryti kitomis aplinkybėmis, nei nurodo ieškovas (automobilis buvo sugadintas prieš kontaktą su automobiliu „Opel“). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pakartotinai, neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams. Skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).
  5. Pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio, kuriame įtvirtinti draudimo išmokos išmokėjimo principai, 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.
  6. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę visiškai ar iš dalies nemokėti draudimo išmokos draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  7. Nagrinėjamoje byloje atsakovė (draudikas) atsisakė mokėti draudimo išmoką ieškovui motyvuodama tuo, jog automobilio „Opel Astra“ ir „Maserati“ sugadinimai nesuderinami, todėl nėra galimybės nustatyti būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio žalos ryšio su „VW Transporter“ vairuotojo veiksmais). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė kėlė klausimą ir dėl to, ar žala yra padaryta būtent ieškovui.
Dėl nuosavybės teisės į automobilį „Maserati“
  1. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas eismo įvykio metu buvo automobilio „Maserati“ savininkas. Pasak apeliantės, tai, kad kiti asmenys nepareiškė pretenzijų dėl žalos ar automobilio, nereiškia, kad ieškovas yra automobilio savininkas. Pažymi, kad policijos dokumentuose bei draudimo liudijime automobilio savininke nurodyta L. O. firma; ieškovas negalėjo įvardinti jokių esminių automobilio įsigijimo aplinkybių, be to, ieškovas nuosavybės teisę įrodinėjo įrodymais, kurių neįmanoma patikrinti. CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.
  2. Pažymėtina, kad vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Automobilis gali būti įgyjamas įvairių sutarčių pagrindu, tarp jų ir pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas R. V., pagrįsdamas aplinkybę, kad jis eismo įvykio metu buvo automobilio „Maserati“ savininkas, pateikė 2013 m. vasario 7 d. sutartį, pagal kurią jis iš „FS Fahreugservice“ GmbH įsigijo automobilį Maserati Grandturismo S (važiuoklės Nr. ( - )), taip pat registracijos liudijimą, išduotą „FS Fahreugservice“ GmbH. Apeliantės abejonės dėl šiuose dokumentuose nurodytų duomenų yra deklaratyvaus pobūdžio ir iš esmės niekuo nepagrįstos. Skundžiamo teismo sprendimo argumentai dėl to, kad kiti asmenys (įskaitant L. O. firmą), pretenzijų dėl žalos ar automobilio nereiškia, yra tik papildomi, kurie nepaneigė ieškovo teisės į automobilį. Apeliantės paminėti dokumentai, kuriuose L. O. firma nurodoma automobilio savininke (policijos duomenys apie eismo įvykį, draudimo dokumentai) nėra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Sprendžiant klausimą, ar būtent ieškovas dėl eismo įvykio patyrė žalą, apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad ieškovas negalėjo paaiškinti su transporto priemonės įsigijimu susijusių aplinkybių, taip pat dėl pirkimo bei pardavimo metu užfiksuoto ridos neatitikimo (sumažėjimo), neturi teisinės reikšmės. Pardavimo kainos neatskleidimas taip pat neįtakoja padarytos žalos dydžio (faktinių automobilio sugadinimų ir jų įvertinimo), nes suderėta kaina gali priklausyti nuo daugelio aplinkybių.
  3. Automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai įstatyme nenustatyta reikalavimo ją įregistruoti, todėl netaikoma CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010). Nuosavybės teisės į kilnojamąjį daiktą – transporto priemonę - įgijimas nesiejamas su sandorio, kurio pagrindu šis daiktas įgyjamas nuosavybėn, įregistravimu. Taigi, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados, kad ieškovas yra automobilio „Maserati“ savininkas ir teisėtas valdytojas, todėl darytina išvada, kad jis turi reikalavimo teisę dėl eismo įvykio metu minėtam automobiliui padarytos žalos atlyginimo.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje 2017 m. liepos 14 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-319-421/2017 pasisakė, jog apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės (kad ieškovui priklausanti transporto priemonė automobilis „Maserati Granturismo S“ dalyvavo viešajame eisme su L. O. firmai išduotu laikinuoju valstybiniu ženklu, skirtu parduodamoms (neįregistruotoms) transporto priemonėms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, t. y. transporto priemonė Lietuvos Respublikoje nebuvo registruota, ieškovas nebuvo sudaręs transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties) nors ir susijusios su teisės normų pažeidimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų nesusiejo priežastiniu ryšiu su ieškovui atsiradusiais nuostoliais. Kasacinis teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog ieškovas, kaip transporto priemonės valdytojas, būtų pažeidęs savo pareigas ir trukdęs nustatyti eismo įvykio metu jos sugadinimu padarytą žalą ar kaip nors ją padidinęs. Kasacinės instancijos teismas apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad ieškovo ieškinio patenkinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodesko (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir sąžiningumo principams, nelaikė teisėta, nes nėra pagrįsta teisės normomis ir byloje nustatytomis aplinkybėmis. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo nesąžiningumo (ne)įvertinimu, taip pat laikytini nepagrįstais ir neturinčiais įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo vertinimui.
Dėl automobilio „Maserati“ sugadinimo ir žalos
  1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad automobilis „Maserati“ iki eismo įvykio nebuvo sugadintas (daužtas). Remdamasis VGTU Automobilių transporto katedros docento E. S. išvada, šio eksperto teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais, A. Š. parodymais, teigia, kad automobilio „Maserati“ sugadinimai buvo padaryti kitomis aplinkybėmis, nei nurodo ieškovas; ieškovas nuslėpė aplinkybę, kad automobilis buvo sugadintas jau prieš kontaktą su automobiliu „Opel“, o ekspertas V. L., kuris surašė LTEC ekspertizės aktą, nepaneigė eksperto E. S. argumentų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais.
  2. Dėl eksperto išvados vietos įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinis teismas yra pasisakęs ne kartą. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 ir joje nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).
  3. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas paskyrė teismo ekspertizę. 2015 m. vasario 17 d. ekspertizės akto Nr. 11-1653 (14) išvadoje nurodyta, kad automobilių išoriniai sugadinimai buvo padaryti jų tarpusavio susidūrimo metu, tikėtina, vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis; transporto priemonėms padarytų sugadinimų pobūdis, išsidėstymas, apimtys iš esmės atitinka eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojų nurodomas aplinkybes apie eismo įvykio eigą; tyrimo metu nenustatyta tokių išorinių sugadinimų, kurie galėjo būti iki nagrinėjamo eismo įvykio ir kurių negalima būtų paaiškinti automobilio „Opel Astra“ atsitrenkimu į užpakalinę automobilio „Maserti“ dalį.
  4. Pirmosios instancijos teismas ištyręs E. S. išvadą, teismo eksperto išvadą, į bylą pateiktus duomenis, apklausęs išvadas pateikusius asmenis, padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti teismo ekspertų pateikta išvada dėl „Maserati“ sugadinimo pobūdžio ir laikė, jog sugadinimai padaryti būtent ginčo eismo įvykio metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame teismo sprendime išsamiai išanalizuoti abiejų išvadų skirtumai, specialisto E. S. nurodyti pastebėjimai (nesutikimas), motyvuotai atmesti jo teiginiai. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės pakartoja specialisto E. S. tyrimo metu padarytas išvadas, nenurodydama jokių argumentų dėl teismo atliktos abiejų išvadų analizės bei motyvų. Teiginys, kad ekspertas V. L. nepaneigė eksperto E. S. argumentų, yra subjektyvus apeliantės vertinimas.
  5. Atsakovė (draudikė) pripažindama UAB „Meldija“ reikalavimus, iš esmės paneigė savo teiginius dėl galimo eismo įvykio inscenizavimo, todėl teisėjų kolegijos nuomone, nesutikdama mokėti draudimo išmoką ieškovui R. V., turėjo įrodyti būtent faktą, kad automobilio „Maserati“ apgadinimai buvo padaryti iki eismo įvykio.
  6. Apeliantė akcentuoja E. S. argumentus, kad automobilio „Opel“ priekinėje dalyje nėra tokių tvirtų ir išsikišančių detalių, kurios padarytų „Maserati“ galinėje dalyje vertikalų siaurą įmušimą per galinės dalies vidurį; automobilių kampas susidūrimo metu buvo mažas, o pagal LTEC akte pavaizduotą susidūrimo modeliavimą tikrai išdužtų automobilio „Opel“ žibintai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ekspertizės akte aiškiai nurodytas transporto priemonių susidūrimo bei sugadinimų atsiradimo mechanizamas, t. y. kad dėl buvusio kampo tarp transporto priemonių išilginių ašių ir dėl didesnio automobilio „Opel“ priekinio bamperio standumo kairėje pusėje, vidurinė automobilio „Maserati“ užpakalinio bamperio dalis įlinko į vidų ir vėliau ties viršutine dalimi klupo, dėl ko susidarė trikampio pavidalo klostė, kurios viršūnė nukreipta aukštyn. <...> Automobilių sugilėjimo metu automobilio „Opel“ variklio dangčio priekine plokštuma remiantis į automobilio „Maserati“ užpakalinio bamperio viršutinę dalį, bamperio plastiko klostės viršūne buvo padarytas nedidelis įlenkimas ties automobilio „Opel“ radiatoriaus grotelių viršutiniu kairiuoju kampu <...>. Taigi, ekspertas paaiškino, kad apelianto nurodomas apgadinimas susidarė ne dėl automobilio „Opel“ atitinkamos detalės, o dėl automobilyje „Maserati“ susidariusios klostės. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje nėra paaiškintas automobilio „Opel“ sugadinimų atsiradimas (įskaitant ties radiatoriaus grotelių viršutiniu kairiuoju kampu).
  7. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai, remdamasis eksperto paaiškinimais, atsakė ir į pastebėjimą dėl žibinto, t. y. kad jis dėl pasikeitusio automobilio detalių medžiagiškumo, nesant tiesioginiam stipriam kontaktui, galėjo nesudužti.
  8. Atkreiptinas dėmesys, kad ekpertizės akte buvo vertinami automobilio išoriniai sugadinimai, todėl apeliaciniame skunde nurodyti trečiojo asmens A. Š. paaiškinimai, jog automobilio „Maserati“ durelės buvo be vidinės apdailos, nepaneigia ekspreto išvados dėl nenustatytų ankstesnių išorinių pažeidimų. Apeliantės teiginiai dėl ieškovo ir eksperto V. L. galimų ryšių taip pat nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, o vien faktas, jog ieškovas prašė, kad ekspertizė būtų paskirta šiam ekspertui, tokių aplinkybių nepatvirtina.
  9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad automobilis „Maserati“ iki eismo įvykio nebuvo sugadintas (daužtas), todėl darytina išvada, kad draudimo išmoka skundžiamu sprendimu ieškovui priteista pagrįstai.
Dėl UAB „Meldija“ bylinėjimosi išlaidų
  1. Apeliantė, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nesutinka, kad turi atlyginti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovas slėpė ir neigė aplinkybę, kad automobilis „Maserati“ buvo sugadintas (daužtas) iki nagrinėjamo eismo įvykio, todėl atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad visas eismo įvykis yra inscenizuotas. Dėl šios priežasties atsakovė buvo atsisakiusi išmokėti draudimo išmoką ne tik ieškovui, bet ir trečiajam asmeniui („Opel“ savininkui). Mano, kad UAB „Meldija“ bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš R. V..
  2. Kadangi nenustatytas faktas dėl automobilio „Maserati“ apgadinimų egzistavimo iki šio eismo įvykio, apeliantės argumentai dėl ieškovo nesąžiningumo ir įtakos trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų susidarymui, atmestini kaip nepagrįsti.
  3. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose

  1. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiasis asmuo UAB „Meldija“ – 145,20 Eur. Taip pat ieškovas advokatei sumokėjo 121 Eur už prašymo dėl bylos skyrimo nagrinėjimui surašymą. Ieškovas R. V. už kasacinio skundą sumokėjo 174,60 Eur žyminį mokestį bei patyrė 968 Eur išlaidų advokatui. Atmetus atsakovės Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą, iš jos priteisiamos ieškovo R. V. bei trečiojo asmens UAB „Meldiija“ patirtos išlaidos apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas patyrė 6,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš apeliantės (CPK 96 straipsnis).

16Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš atsakovės Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (į. k. 302912288), ieškovui R. V. (a. k. ( - ) 1 868,60 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 60 ct), o trečiajam asmeniui – UAB „Meldija“ (į. k. 134303667) – 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

19Priteisti iš atsakovės Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (į. k. 302912288) valstybei 6,97 Eur (šešis eurus 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai