Byla 2-2565/2011

Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios K. S. prekybos įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-6118-516/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios K. S. prekybos įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,MS“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas K. S. prekybos įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „MS“, kuriuo reikalauja iškelti atsakovui bankroto bylą ir įmonės bankroto administratoriumi paskirti Antaną Sadauską. Nurodė, kad ieškovas pardavė transporto paslaugas atsakovui pagal 2008 m. liepos 15 d. ir 2008 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitas faktūras. Tačiau atsakovas ieškovui liko skolingas 35 130,83 Lt.

4Atsakovo UAB „MS“ direktorius S. M. pateikė teismui UAB „MS“ 2010 m. ir 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinius (įmonės balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas, UAB „MS“ kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodė, kad UAB „MS“ elgėsi sąžiningai, perleido reikalavimą, kurio atžvilgiu galimas išieškojimas, t. y. remiantis sudaryta skolos perleidimo sutartimi tarp atsakovo ir ieškovo, UAB „MS“ perleido reikalavimo teisę dėl skolos iš UAB „Valdera“. Taigi šiuo metu atsakovas neturi pinginių įsipareigojimų ieškovui. Be to, atsakovas sąžiningai vykdo savo finansinius įsipareigojimus, vykdo savo tiesioginę veiklą krovinių pervežimo srityje, didina darbo vietų skaičių įmonėje, plėtoja ir tobulina įmonės veiklos strategijas. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog įmonė yra nemoki.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB ,,MS“. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „MS“ grindžiamas atsakovo nemokumo būsena. Taip pat nurodė, kad iš pateikto į bylą UAB „MS“ 2010 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės turimą turtą 2010 metais sudarė 556 110 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 471 480Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 154 119 Lt. Iš 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė 2010 metais turėjo 56 352 Lt pelno. Iš 2011 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad 2011 metais įmonės turimą turtą sudaro iš viso 581 823 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 361 460 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 149 360 Lt. Iš 2011 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė 2011 metais turėjo 135 733 Lt pelno. Iš UAB „MS“ kreditorių sąrašo matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai 2010 m. gruodžio 31 dienai sudarė 154 119,2 Lt (b. l. 54), o 2011 m. birželio 30 d. dienai – 122 407,10 Lt (b. l. 55). Iš UAB „MS“ 2011 m. birželio 30 d. debitorių sąrašo matyti, kad jai kiti subjektai skolingi 307 340 Lt (b. l. 53). Be to, atsakovas taip pat pateikė teismui Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, iš kurio matyti, jog įmonė nėra įkeitusi savo turto (b. l. 56-57). Teismas konstatavo, kad byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas yra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Todėl teismas darė išvadą, kad iš UAB „MS“ finansinių dokumentų konstatuoti atsakovo nemokumo būklę nėra pakankamo pagrindo, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas sprendė, kad UAB „MS“ negali būti pripažinta nemokia, kadangi nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog įmonės pradelstos skolos sudaro daugiau negu pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas bankrutuojanti K. S. prekybos įmonė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi tokie argumentai:

1. 2009 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „MS“ perleido reikalavimo teisę iš UAB „Valdera“, yra negaliojanti, nes ieškovas jos nepasirašė. Be to, UAB ,,Valdera“ iškelta bankroto byla.
2. Debitoriniai įsiskolinimai yra ne turtas, o turtinės teisės. Tokie dideli debitoriniai įsiskolinimai reiškia, kad šios įmonės yra nemokios, todėl minėti debitoriniai įsiskolinimai negali būti laikomi turtu pilna apimtimi.
3. Atsakovas su ieškovu per trejus metus neatsiskaitė, atsakovui nėra iškelta restruktūrizavimo byla, atsakovo balanso duomenys patvirtina, kad jis nemokus, todėl jam turi būti iškelta bankroto byla.

9Atsakovas UAB ,,MS“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas yra moki, pelninga, darbo vietų skaičių didinanti, ūkinę komercinę veiklą vykdanti įmonė, todėl jam kelti bankroto bylą nėra pagrindo. Ieškovo veiksmai laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

10IV.

11Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas netenkintinas.

13Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovui UAB „MS“ iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grūdai“ v. ŽŪB ,,Žvirblonių“, bylos Nr. 2-887/2008).

15Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

16Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.

17Įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė naujausius finansinius dokumentus, patvirtinančius įmonės finansinę padėtį 2011 m. birželio 30 d. Iš šių dokumentų matyti, kad įmonės į balansą įrašyto turto vertė yra 581 823Lt (įmonės ilgalaikis turtas –51 400 Lt, trumpalaikis turtas – 530 423 Lt. iš kurio pinigai ir piniginiai ekvivalentai sudaro 127 667 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 307 340 Lt). Per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 149 360 Lt, kreditoriniai įsipareigojimai – 122 407 Lt). Šie duomenys rodo, kad apeliantas yra mokus, nes jo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad apelianto finansinė padėtis gerėja, jis dirba pelningai – jo grynasis pelnas 2011 m. birželio 30 d. buvo 135 733 Lt, tuo tarpu 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarė 56 352 Lt, jis atsiskaitė su dalimi kreditorių, t. y. sumažino įsiskolinimus kreditoriams (b. l. 51, 54-55, 59). Dėl skolos ieškovui vyksta ginčas teisme, todėl ši skola nepriskaičiuotina prie pradelstų skolų. Nors debitorinės skolos ne visais atvejais gali būti sumokėtos, nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad jos nebus sumokėtos atsakovui.

18Remdamasi aukščiau nurodytais duomenimis, įvertinus visus į bylą pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto finansiniai rodikliai pagerėjo, finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, įmonė ir toliau vykdo veiklą. Nustačius, jog apeliantas yra mokus, pagrindo kelti bankroto bylą nėra.

19Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas šiuo metu yra mokus, vykdo veiklą ir jam nėra pagrindo kelti bankroto bylą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai atsisakyta UAB „MS“ kelti bankroto bylą.

20Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.