Byla 2A-1721-459/2017
Dėl oficialaus testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė B. V., notarė A. K

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. K. ir atsakovės N. Z. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. K. patikslintą ieškinį atsakovei N. Z. dėl asmeninio testamento pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės N. Z. priešieškinį ieškovui A. B. K. dėl oficialaus testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė B. V., notarė A. K.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento testatorės B. Z., mirusios 2014 m. gegužės 19 d., asmeninį testamentą, sudarytą 2011 m. spalio 4 d. ( - ), saugojimo vieta Klaipėdos m. l-asis notarų biuras, adresas ( - ), perduotą saugoti 2011 m. spalio 6 d., pareiškimo registro Nr. K1AK-7262, ir priteisti iš atsakovės N. Z. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad N. Z., būdama materialiai suinteresuota, pasinaudodama anytos sušlubavusia psichine sveikata, klaidindama prokuratūrą, iš esmės prieštaraudama viešosios tvarkos ir geros moralės principui, darė nuosekliai suplanuotus neteisėtus, turinčius nusikalstamų veikų požymių veiksmus, siekdama užvaldyti neveiksnios B. Z. turtą. Dėl to testatorė 2011 m. spalio 4 d. surašė asmeninį testamentą. Iš pačios atsakovės pareiškimų prokuratūrai, prokuratūros teikiamų prašymų teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pateikiant pareiškimą (2011 m. rugsėjo 16 d.) bei 2011 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros teismui pateikto pareiškimo dėl B. Z. pripažinimo neveiksnia ir kitų duomenų matyti, kad testatorė buvo neveiksni, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. 2011 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutarė paskirti suinteresuoto asmens B. Z. psichiatrijos ekspertizę. 2011 m. lapkričio 3 d. atliktos psichiatrijos ekspertizės išvadoje konstatuota, kad B. Z. nustatyta demensija sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga (įgyta silpnaprotystė). Dėl progresuojančių pažintinių funkcijų ir dėmesio sutrikimų, blogėjančios atminties, gilėjančių silpnaprotystės reiškinių dėl Alzheimerio ligos testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl sudarytas asmeninis testamentas neatitinka tikrosios testatorės valios ir yra negaliojantis.
  3. Atsakovė N. Z. pateiktu priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento testatorės 2010 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos miesto 8-ajame notarų biure sudarytą oficialųjį testamentą, notarinio registro Nr. BV8-5833.
  4. Nurodė, kad jei yra pagrindas pripažinti negaliojančiu 2011 m. spalio 4 d. asmeninį testamentą, tada yra pagrindas teigti, jog dėl psichikos ligų, galvos smegenų atrofinių pakitimų B. Z. nesuprato savo veiksmų ir tuo metu, kai ji sudarė 2010 m. rugsėjo 30 d. oficialųjį testamentą. Namo, kuriame gyveno B. Z., bendrijos pirmininkė Stefanija A. J. 2011 m. pavasarį kreipėsi į Socialinės rūpybos skyrių, nes testatorės psichinės sveikatos būklė senokai kėlė abejonių dėl galėjimo valdyti savo veiksmus, o ja niekas nesirūpino. Dar 2003 m. spalio mėnesį jai buvo nustatytas organinis emocinis labilumo sutrikimas, sunki depresija. Ji policijos darbuotojų buvo pristatyta į Klaipėdos psichiatrijos ligoninę, bet iš jos savavališkai pasišalino. Asmenį gydyti priverstinai psichiatrijos ligoninėje galima tik esant jo sutikimui arba teismo nutarimui. Dėl priverstinio testatorės gydymo niekas nesikreipė, todėl jis buvo nutrauktas, o B. Z. psichinės sveikatos būklė ir galėjimas suprasti bei valdyti savo veiksmus vis blogėjo. Tai, kad B. Z. jau 2005 metais elgėsi neadekvačiai, nesuprato savo veiksmų, patvirtina jos prašymas dėl sąskaitų tvarkymo internetu. B. Z. neturėjo kompiuterio, interneto prieigos ir visiškai nemokėjo naudotis kompiuteriu, tačiau 2005 m. lapkričio 24 d. ji pateikė „Snoro“ bankui prašymą dėl sąskaitų tvarkymo naudojantis interneto sistema „Bankas internetu“. 2011 metų pabaigoje atlikus testatorės galvos smegenų tomografinį tyrimą buvo nustatyti galvos smegenų atrofiniai pakitimai, vidinė hidrocefalija, kurie formavosi per keletą metų. Šie faktai patvirtina, kad testatorė sudarydama oficialų testamentą jau nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, todėl testamentas negalioja.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad nustačius aplinkybę, jog B. Z. 2011 m. spalio 4 d. asmeninio testamento sudarymo ir pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir savarankiškai jų valdyti, jos 2011 m. spalio 4 d. sudarytas asmeninis testamentas negalioja, nes nebuvo išreikšta tikroji testatorės valia.
    1. Teismas netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2010 m. rugsėjo 30 d. sudarytą oficialų testamentą motyvuodamas tuo, jog neįrodyta, kad testatorė sudarydama šį testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pirmosios instancijos teismas sprendime nusprendė, jog nagrinėjamu atveju susiklostė ne paveldėjimo pagal testamentą, o paveldėjimo pagal įstatymą civiliniai teisiniai santykiai.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
  1. Ieškovas A. B. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo dalį dėl 2010 m. rugsėjo 30 d. testatorės oficialaus testamento pripažinimo galiojančiu arba šią sprendimo dalį panaikinti ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.17 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2007 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007 išaiškino šios teisės normos turinį ir jos taikymą. Pagal šią kasacinio teismo suformuotą praktiką ir šios situacijos faktines aplinkybes yra visi pagrindai įžvelgti, jog vėlesnis testatorės testamentas sudarytas asmens, kuris neturėjo teisės sudaryti testamento. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių susiklostė ne paveldėjimo pagal testamentą, o paveldėjimo pagal įstatymą civiliniai teisiniai santykiai. Be to, šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, jog net ir nesant išreikšto reikalavimo pripažinti ankstesnį testamentą galiojančiu, teismas turėjo pareigą pripažinti 2010 m. rugsėjo 30 d. oficialų testamentą galiojančiu pagal CK 5. 17 straipsnio 2 dalį.
    1. Prašė atsižvelgti į 2017 m. balandžio 20 d. Ekspertizės akto Nr. 85TPK-11/2017 išvadą. Joje nurodoma, kad nėra duomenų, jog B. Z. 2010 m. rugsėjo 30 d. sudarydama oficialų testamentą dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjusi jų valdyti.
    1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo, nes į procesą nebuvo įtraukti kiti įpėdiniai, t. y. mirusiosios anūkai, kurie paveldi pagal įstatymą.
  1. Atsakovė N. Z. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.17 straipsnio 2 dalį. Teismo išvada, jog vėliau sudarytą testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas savaime netampa galiojančiu, atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką. Ieškovas reikalavimo pripažinti anksčiau sudarytą testamentą galiojančiu neišreiškė.
    1. Apelianto teiginys, kad į procesą nepagrįstai nebuvo įtraukti paveldėtojai pagal įstatymą, yra nepagrįstas. Skundžiamame procesiniame sprendime buvo išaiškinta teisės norma, todėl teisių ir pasekmių atsirado tik notarui. Trečiųjų asmenų neįtraukimas į procesą nedaro šios sprendimo dalies neteisėta.
    1. Apelianto nurodytas argumentas, kad panaikinant teismo sprendimo dalį ir grąžinant bylą nagrinėti iš naujo, reikia atsižvelgti ne tik į kasacinio teismo suformuotą praktiką, bet ir į situaciją iki testatorės susirgimo, nepagrįstas. Nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos dalykui, nėra su juo susijusios.
  1. Atsakovė N. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. sumažinti iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1 495,56 Eur iki 1 213,67 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
    1. Nurodė, kad iš jos nepagrįstai buvo priteista 281,89 Eur už rašysenos ekspertizės atlikimą. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirtos 2 ekspertizės – rašysenos ir pomirtinė psichiatrijos. Už šias ekspertizes ieškovas sumokėjo 475,14 Eur, t. y. 281,89 Eur už rašysenos ekspertizės atlikimą ir 193,25 Eur už pomirtinės psichiatrijos ekspertizės atlikimą (1/2 dalį šių išlaidų, nes kitą dalį ginčo šalių susitarimu apmokėjo ji). Ekspertizė patvirtino, jog testamentą pasirašė pati testatorė, todėl buvo atmestas vienas iš ieškovo reikalavimų. Prašymą dėl rašytinės ekspertizės skyrimo išreiškė ieškovas. Šios išlaidos susidarė dėl ieškovo veiksmų, todėl jos neturėjo būti priteistos iš jos.
  1. Ieškovas A. B. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į bylos proceso dinamiką, ieškinio reikalavimų specifiką. Pagrindo keisti šią skundžiamo procesinio sprendimo dalį nėra.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6Apeliaciniai skundai atmestini.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7Faktinės bylos aplinkybės

  1. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad B. Z. 2010 m. rugsėjo 30 d. sudarė oficialų testamentą Klaipėdos miesto 8-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. BV8-5833. 2011 m. spalio 4 d. testatorė sudarė asmeninį testamentą, sudarymo vieta – ( - ), saugojimo vieta – Klaipėdos m. l-asis notarų biuras, adresas ( - ), perduotas saugoti 2011 m. spalio 6 d., pareiškimo registro Nr. K1AK-7262. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu B. Z. pripažino neveiksnia. 2012 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi B. Z. nustatyta globa, t. y. G. Z. K. paskirta B. Z. globėja. B. Z. mirė 2014 m. gegužės 19 d.
  2. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių – ieškovo ir atsakovės kilo dėl testatorės B. Z. sudarytų dviejų testamentų – oficialaus ir asmeninio – galiojimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiu B. Z. 2011 m. spalio 4 d. sudarytą asmeninį testamentą, nes sudarymo ir pasirašymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų esmės (reikšmės), savarankiškai jų valdyti, ir netenkino atsakovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2010 m. rugsėjo 30 d. oficialų testamentą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo dalis dėl asmeninio testamento pripažinimo negaliojančiu nėra skundžiama, todėl dėl šios dalies plačiau nepasisakoma.
  3. Apeliantas A. B. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.17 straipsnio 2 dalį bei nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  4. CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje.
  5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2007. Šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį pripažinus skundžiamą testamentą negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus tam tikrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, jog jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo sprendimu pripažinto neveiksniu). Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, CK 5.17 straipsnio 2 dalyje išvardytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriais pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, taikoma bendrosios taisyklės, pagal kurią, pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išimtis ir pirmiau sudarytas testamentas laikomas galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje numeris 3K-3-330/2011).
  6. Nagrinėjamu atveju B. Z. 2011 m. spalio 4 d. asmeninis testamentas buvo pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. konstatavus, kad jo sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sudarydama 2011 m. spalio 4 d. asmeninį testamentą B. Z. nebuvo pripažinta neveiksnia. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu testatorė buvo pripažinta neveiksnia. Taigi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, kuriomis vėlesnis testamentas pripažintas negaliojančiu, nepatenka į CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą pagrindų, kuriais vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, pirmiau sudarytas testamentas tampa galiojantis. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.17 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvioji, todėl draudžiama ją aiškinti plečiamai ir negalima sutapatinti teisinių padarinių, kurie atsiranda pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą CK 1.84 ir 1.89 straipsniuose nustatytais pagrindais; teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą, bylos Nr. 3K-3-368/2007).
  7. Pagal kasacinio teismo praktiką, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, pirmesnis testamentas netampa galiojančiu savaime, ipso jure. Teismas esant reikalavimui pripažinti pirmesnį testamentą galiojančiu turi spręsti pirmesnio testamento galiojimo klausimą ir įvertinti, ar testatoriaus būklė sudarant pirmesnį testamentą netrukdė jam laisvai suformuoti ir išreikšti savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-368/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civ. b. Nr.3K-3-330/2011).
  8. Apeliantas nurodė, kad priimant procesinį sprendimą turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2007 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007, kurioje buvo pripažintas ankstesnis testamentas galiojančiu net ir neišreiškus tokio reikalavimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  9. Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2007 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007 išsprendė civilinę bylą, kurios faktinės aplinkybės su šia nagrinėjama byla sutampa. Tačiau šioje kasacinio teismo nutartyje nebuvo aiškintas CK 5.17 straipsnio 2 dalies taikymas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2007, 2011 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2011, t. y. naujausia kasacinio teismo praktika, kurioje yra išaiškintas CK 5.17 straipsnio 2 dalies taikymas. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra suformavęs vienodos ir nuoseklios CK 5.17 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos, tačiau vėliausiai nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo analizuotas šis klausimas, išaiškinta, kad CK 5.17 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvioji, todėl draudžiama ją aiškinti plečiamai ir negalima sutapatinti teisinių padarinių, kurie atsiranda pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą CK 1.84 ir 1.89 straipsniuose nustatytais pagrindais; teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą, bylos Nr. 3K-3-368/2007). Šiose kasacinio teismo nutartyse yra išaiškinta, jog ieškovas turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti galiojančiu 2010 m. rugsėjo 30 d. oficialų testamentą.
  10. Visų antra, bylos nagrinėjimo teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai paaiškinama rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymu (CPK 12, 13 straipsniais). Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Įstatymo ieškovui nenustatyta įpareigojimo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau nurodyti faktinį ieškinio pagrindą būtina (CPK 135 straipsnis), nes, minėta, tiriant ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į nurodytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojama AB „Tauro bankas“ v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001; 2001 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. bendrija „Baltupiai“, bylos Nr. 3K-3-725/2001, kt.).
  11. Pagal bylos medžiagą, ieškovas A. B. K. reikalavimo pripažinti 2010 m. rugsėjo 30 d. oficialų testamentą galiojančiu nereiškė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog 2011 m. spalio 4 d. asmeninį testamentą pripažinus negaliojančiu ir konstatavus, kad jo sudarymo metu nebuvo priimto teismo sprendimo dėl testatorės neveiksnumo, apeliantas, ketindamas priimti palikimą vadovaudamasis CK 5.17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtimi, turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl 2010 m. rugsėjo 30 d. asmeninio testamento pripažinimo galiojančiu.
  12. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog tarp šalių susiklostė ne paveldėjimo pagal testamentą, o paveldėjimo pagal įstatymą civiliniai teisiniai santykiai.
  13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog testamentą pripažinus negaliojančiu tokiu pagrindu, kuris nepatenka į CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimčių sąrašą, paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos paveldėjimo pagal įstatymą tvarką reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011). Pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodęs, kad tarp šalių susiklostė ne paveldėjimo pagal testamentą, o paveldėjimo pagal įstatymą civiliniai teisiniai santykiai, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, todėl apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė „pripažinti, jog nagrinėjamu atveju susiklostė ne paveldėjimo pagal testamentą, o paveldėjimo pagal įstatymą civiliniai teisiniai santykiai“. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina iš jos pašalinant: „Pripažinti, jog nagrinėjamu atveju susiklostė ne paveldėjimo pagal testamentą, o paveldėjimo pagal įstatymą civiliniai teisiniai santykiai“. Pažymėtina, kad šis skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies tikslinimas neturi įtakos procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  14. Apeliantas nurodė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo, nes į procesą nebuvo įtraukti kiti įpėdiniai, t. y. mirusiosios anūkai, kurie paveldi pagal įstatymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu.
  15. Teismų praktikoje nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais, – sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-334/2011). Teismui sprendžiant klausimą dėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ „Valstybės turto fondas“ v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-219/2012).
  16. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškė reikalavimą dėl asmeninio testamento, pagal kurį paveldėti turėjo atsakovė, pripažinimo negaliojančiu. Kitų asmenų teisėms ir pareigoms ši sprendimo dalis įtakos neturi. Trečiaisiais asmenimis į procesą įtraukti notarai. Pagal atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti anksčiau sudarytą oficialų testamentą A. B. K. yra įvardytas kaip įpėdinis pagal testamentą. Duomenų, kad šios bylos nagrinėjimas turės įtakos kitų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
  17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo A. B. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

8Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Apeliantė apeliaciniu skundu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Nurodė, kad iš jos nepagrįstai buvo priteista 281,89 Eur už rašysenos ekspertizės atlikimą. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirtos 2 ekspertizės – rašysenos ir pomirtinė psichiatrijos. Už šias ekspertizes ieškovas sumokėjo 475,14 Eur, t. y. 281,89 Eur už rašysenos ekspertizės atlikimą ir 193,25 Eur už pomirtinės psichiatrijos ekspertizės atlikimą (1/2 dalį šių išlaidų, nes kitą dalį ginčo šalių susitarimu apmokėjo ji). Ekspertizė patvirtino, jog testamentą pasirašė pati testatorė, todėl buvo atmestas vienas iš ieškovo reikalavimų. Prašymą dėl rašytinės ekspertizės skyrimo išreiškė ieškovas. Šios išlaidos susidarė dėl ieškovo veiksmų, todėl jos neturėjo būti priteistos iš jos.
  2. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1 495,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 41,42 Eur žyminis mokestis, 979,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 281,89 Eur už rašysenos ekspertizės, 193,25 Eur už pomirtinės psichiatrijos ekspertizės atlikimą. Šių išlaidų pagrįstumo ir dydžių apeliantė neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
  3. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys tenkintas, o priešieškinis atmestas, todėl laikytina, kad sprendimas yra priimtas ieškovo naudai. Tad ieškovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atmestinas apeliantės N. Z. apeliacinio skundo argumentas, jog vienas iš ieškovo reikalavimų buvo netenkintas. Ieškovas ieškiniu reiškė vieną reikalavimą, t. y. pripažinti 2011 m. spalio 4 d. asmeninį testamentą negaliojančiu. Ieškovas šį reikalavimą grindė keliais argumentais, t. y. jog jį pasirašė ne pati testatorė, jis buvo sudarytas dėl apgaulės, jį sudarė asmuo, negalintis suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ieškovas turi teisę reikšdamas reikalavimą grįsti jį įvairiais argumentais ir bandyti įrodyti. Nenustatyta, kad jis šia procesine teise nepagrįstai naudojosi ar vilkino procesą. Teismui tenkinus jo reikalavimą, jis turi teisę į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, kt.).

9Dėl bylos procesinės baigties

  1. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas tik tikslintinas, iš rezoliucinės dalies pašalinant: „Pripažinti, jog nagrinėjamu atveju susiklostė ne paveldėjimo pagal testamentą, o paveldėjimo pagal įstatymą civiliniai teisiniai santykiai“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Ieškovas A. B. K. pateikė duomenis, kad jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 100,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą suruošimą, 350,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo suruošimą, 75,00 Eur žyminis mokestis.
  2. Atsakovė N. Z. pateikė prašymą jai priteisti 200,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 200,00 Eur už apeliacinio skundo suruošimą.
  3. Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai netenkinti, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinių skundų suruošimu, žyminio mokesčio sumokėjimu, nepriteistinos.
  4. Abi šalys pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, pateikė duomenis, kurie patvirtina šių išlaidų pagrįstumą, jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš priešingos šalies. Ieškovui iš atsakovės priteistina 100,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą suruošimą, atsakovei iš ieškovo priteistina 200,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atlikus vienarūšių, priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 100,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

12Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Iš sprendimo rezoliucinės dalies pašalinti dalį, kuria pripažinta, jog nagrinėjamu atveju susiklostė ne paveldėjimo pagal testamentą, o paveldėjimo pagal įstatymą civiliniai teisiniai santykiai.

13Priteisti atsakovei N. Z. iš ieškovo A. B. K. 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai