Byla e2A-672-467/2018
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BnP Finance. AB ieškinį atsakovei V. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas BnP Finance, AB 2017 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. V. ir prašė priteisti iš atsakovės 1 586,15 EUR skolą, kurią sudaro 115,85 EUR negrąžintas kreditas, 9,27 EUR kredito mokestis, 1 449,77 EUR mokėjimo palūkanų, 11,26 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovo siųstą pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę ir per pranešimuose nurodytą terminą susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Atsakovė nuo 2009-07-22 vengia įvykdyti prievolę ir atsiskaityti pagal sutartį. Dėl to, ieškovas mano, kad yra išnaudojęs visas galimybes išspręsti atsakovės prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu būdu.
  3. Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė ir negrąžino 115,85 EUR kredito, todėl turi mokėti sutartyje numatytas palūkanas. Pagal sutartį palūkanų norma – 417,14 proc. Nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos (2009-07-22) iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2017-02-13) atsakovė vėluoja atsiskaityti 2763 dienų. Remiantis proporcingumo principu, ieškovas palūkanų normą skaičiavo tik už paskutinius trejus metus (už 1095 dienų). Atitinkamai atsakovė turi pareigą sumokėti 1 449,77 EUR mokėjimo palūkanų.
  4. Sutartyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui gali būti taikomos 2 proc. pradelstos sumokėti sumos dydžio netesybos už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi tokios sutartyje numatytos netesybos yra aiškiai per didelės, todėl ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 0,05 proc. dydžio netesybas už 180 dienų, ieškovas atsisako ir baudos (28,96 EUR), kuri numatyta sutartyje, jei atsakovas neįvykdo prievolės ir laiku neatsiskaito su kreditoriumi.
  5. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti ir 11,26 EUR delspinigių kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo. Delspinigiai paskaičiuoti pagal formulę už 180 dienų.
  6. Atsakovė V. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovui BnP Finance, AB iš atsakovės V. V. 115,85 EUR negrąžinto kredito, 9,27 EUR kredito mokesčio, 100 EUR palūkanų, 11,26 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 236,38 EUR nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2017-05-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,39 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009-07-15 atsakovė V. V. ir UAB „Finverta“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 115,85 EUR kreditas 7 dienų terminui, už kurį ji įsipareigojo mokėti 9,27 EUR kredito mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl liko skolinga 115,85 EUR negrąžinto kredito ir 9,27 EUR kredito mokestį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad įsiskolinimą atsakovė būtų padengusi.
  3. 2017-02-13 reikalavimo perleidimo sutartimi įsiskolinimo reikalavimo iš atsakovės teisė perėjo iš pradinio kreditoriaus UAB „Finverta“ ieškovui BnP Finance, AB. Ieškovas 2017-02-14 pranešimu pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė į siųstą pranešimą nereagavo, įsiskolinimo nepadengė.
  4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178, 185 str.), todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 115,85 EUR negrąžintą kreditą ir 9,27 EUR nesumokėtą kredito mokestį.
  5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, ir į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarčių sąlygų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas ir kuris viršija 12,5 kartus pačios skolos sumą, yra nepagrįstai didelės, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.
  6. Teismas pažymėjo, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms, todėl, norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė. Dėl to teismas, padaręs išvadą, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, mažino jas iki 100 EUR (CK 6.37 str. 3 d.).
  7. Sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, kad, atsakovui uždelsus sumokėti mokėjimus, atsakovas įsipareigoja mokėti kreditoriui 2 proc. dydžio delspinigius. Teismas, remdamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtintu delspinigių dydžiu ir sutarties 6.1 punktu, tenkino ieškovo reikalavimą dėl 11,26 EUR delspinigių priteisimo iš atsakovo.
  8. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. priteistina iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7III. Apeliacinio skundo argumentai

8

  1. Ieškovas BnP Finance, AB apeliaciniu skundu prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą už akių dalyje dėl kredito mokesčio ir priteisti apeliantui iš atsakovės V. V. 1 459,04 EUR kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų); pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui 157,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitą Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas – 33 EUR žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
  2. Apeliantas nurodo, kad teismas, remdamasis Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi ir 11 straipsnio 8 dalimi, netinkamai vertino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir netesybų (delspinigių) santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo. Pažymi, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo apeliantui ne tik grąžinti suteiktą 115,85 EUR (400 Lt) vartojimo kreditą, bet ir sumokėti 9,27 EUR (32 Lt) kredito mokestį, kurio metinė palūkanų norma – 417,14 proc., per septynių dienų laikotarpį. Kadangi atsakovė tinkamai ir laiku sutarties nevykdė, mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos buvo skaičiuojamos toliau iki visiško skolos grąžinimo dienos arba iki kreipimosi į teismą dienos.
  3. Ieškovas geranoriškai, remdamasis proporcingumo principu, palūkanas paskaičiavo tik už paskutinius trejus metus (1095 dienas) ir priskaičiavo mokėti tik dalį - 1449,77 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Pažymi, kad ieškovo prašomas priteisti 9,27 EUR kredito mokestis ir 1 449,77 EUR mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra ne kas kita kaip mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos apskritai. Ieškovas, teikdamas ieškinį teismui, šias dvi sumas atskyrė tik tam, kad būtų aišku, jog 9,27 EUR mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos buvo paskaičiuotos už 7 dienas, per kurias turėjo būti grąžinta visa suteikta kredito suma. Negrąžinus suteiktos vartojimo kredito sumos per 7 dienas, mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių metinė palūkanų norma sudarė 417,14 proc., buvo skaičiuojamos toliau ir šių palūkanų suma per tris metus sudarė 1 449,77 EUR. Neatsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas priteisė visą prašomą priteisti kredito mokestį, tačiau atsisakė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas ir negana to, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas sutapatino su netesybomis (delspinigiais) bei jas sumažino iki 100 EUR.
  4. Tenkinus ieškinį visiškai, prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
  5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Bylos duomenys tvirtina, kad 2009 m. birželio 30 d. pradinis kreditorius UAB „Finverta“ ir atsakovė V. V. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei suteikė 115,85 EUR (400 Lt) vartojimo kreditą 7 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 9,27 EUR (32 Lt) kredito mokestį. Atsakovė savo pareigos grąžinti paimtą kreditą ir mokėti kredito mokestį tinkamai nevykdė, ieškovui nesumokėjo nei vienos įmokos.
  3. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovo prašomas priteisti 1 449,77 EUR mokėjimo palūkanas. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
  4. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
  5. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
  6. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl šalių aptartas mokėjimo palūkanas (417,14 proc.) sumažino iki 100 EUR dydžio iš dalies nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 417,14 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus.
  7. Tačiau, nors pirmosios instancijos teismas ir iš esmės netinkamai kvalifikavo palūkanas kaip netesybas, visgi pagrįstai sprendė, kad jos turi būti mažinamos. Vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o, jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, be to teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; kt.). Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio.
  8. Vartojimo kredito įstatymas buvo priimtas 2010 metais ir įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d. Šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d. (Vartojimo kredito įstatymo 41 straipsnis). Kita vertus, Vartojimo kredito įstatymo nuostatos gali būti orientacinės ir pavyzdinės, vertinant, ar kreditorius reikalauja protingų palūkanų, ar ne. Aktuali teisės akto redakcija numato, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų (bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros), jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys).
  9. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015).
  10. Nagrinėjamu atveju bendra metinė palūkanų norma buvo nustatyta 417,14 proc., kas šiuo metu galiojančio Vartojimo kredito įstatymo kontekste laikytina pernelyg didele ir aiškiai nesąžininga. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Be to ieškovas (pirminis kreditorius) taip pat ilgai delsė nesikreipdamas dėl skolos išieškojimo (priteisimo), kas taip pat lėmė didelę ieškinio sumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad mokėjimo palūkanos mažintinos iki 75 proc. metinės palūkanų normos. Palūkanų dydis apskaičiuotinas pagal formulę: (pradelsta sumokėti suma x delspinigių per metus) x pradelstų metų skaičius = ((9,27 EUR + 115,85 EUR) x 75 proc.) x 3 metai) lygu 281,57 EUR.
  11. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad tiek ieškovo prašomas priteisti kredito mokestis (9,27 EUR), tiek prašomos priteisti mokėjimo palūkanos atliko tą pačią funkciją, jam paskaičiuoti taikoma ta pati palūkanų norma. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutartyje numatyta bendra palūkanų norma mažintina, atitinkamai perskaičiuotina priteistina kredito kaina. Palūkanų dydis (7 dienų kredito kaina) apskaičiuotinas pagal formulę: (kredito suma x palūkanų norma per metus) : 365 (dienų skaičius metuose) * 7 (dienų skaičius, per kurias kreditas turėjo būti atiduotas) = (115,85 EUR x 75 proc. : 365 dienų skaičius * 7 dienos) lygu 1,67 EUR.
  12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).
  13. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkintinas iš dalies (apeliacinės instancijos teismas laiko, kad patenkinta 27 procentai ieškinio reikalavimų), atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Ieškovas pirmoje instancijoje prašė priteisti 121 EUR už suteiktas teisines paslaugas, 36 EUR žyminio mokesčio, todėl atitinkamai ieškovui priteistina 42,39 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
  14. Apeliantas prašo priteisti ir 33 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Laikytina, kad patenkinta 20 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, todėl priteistina 6,60 EUR žyminio mokesčio proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

12Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

13„Ieškinį tenkinti iš dalies.

14Priteisti iš atsakovės V. V. (asmens kodas ( - ) 115,85 EUR (vieną šimtą penkiolika eurų 85 euro centus) negrąžinto kredito, 283,24 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 24 euro centus) mokėjimo palūkanų (1,67 EUR kredito mokesčio, 281,57 EUR palūkanų už naudojimąsi pinigais), 11,26 EUR (vienuolika eurų 26 euro centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (397,42 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2017-05-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,39 EUR (keturiasdešimt du eurus 39 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui BnP Finance, AB (juridinio asmens kodas 302447985).

15Kitą ieškinio dalį atmesti.“

16Priteisti ieškovui BnP Finance, AB iš atsakovės V. V. 6,60 EUR (šešis eurus 60 euro centų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai