Byla 2A-20/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovo atstovams A. K., advokatei Simonai Augėnaitei, atsakovės atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, trečiojo asmens atstovei V. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1500-413/2011 pagal ieškovo UAB „Blokas“ ieškinį atsakovei O. G. žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE, bei pagal atsakovės O. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1919-173/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Blokas“ ieškinį atsakovei O. G. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Civilinėje byloje Nr. 2-1500-413/2011 ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 204 795,80 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas patikslino savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir sumažino jį iki 163 836,64 Lt. Nurodė, kad 2009 m. kovo 2 d., Vokietijoje, kelio A12 Odris – Berlynas 30-ame kilometre, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti keli automobiliai. Įvykio kaltininku pripažintas UAB „Blokas“ krovininės transporto priemonės Volvo FH12 vairuotojas A. G., kuris vairavo automobilį neblaivus. A. G. įvykio metu žuvo, po jo mirties palikimą priėmė sutuoktinė O. G.. 2010 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas gavo UAB „BTA draudimas“, kurio teisių perėmėjas yra trečiasis asmuo, pretenziją Nr. S-10-Ž-2209 dėl žalos atlyginimo, kadangi draudimo bendrovė, su kuria ieškovas buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, autoįvykyje nukentėjusiems asmenims išmokėjo 204 795,8 Lt dydžio draudimo išmoką. Remiantis ieškovo ir trečiojo asmens 2010 m. lapkričio 30 d. taikos sutartimi, ieškovas sumokėjo draudimo bendrovei 163 836,64 Lt, todėl įgijo teisę regreso tvarka išsiieškoti įmonei padarytą žalą iš atsakovės, kaip įvykio kaltininko A. G. palikimą priėmusio asmens.

5Civilinėje byloje Nr. 2-1919-173/2012 ieškovas prašė atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą reikalavimams paveldėtojai O. G., priėmusiai skolininko palikimą, pareikšti, priteisti iš atsakovės 136 522 Lt žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. kovo 19 d. turto vertintojas A. V. nustatė, kad automobilis Volvo FH12, kuriuo padaryta avarija, neremontuotinas, todėl autoįvykio metu padaryti nuostoliai siekia 136 522 Lt. Dėl vairuotojo A. G. girtumo įvykis yra nedraudiminis, todėl draudimo išmoka nepriklauso. Ieškovas nurodė, kad dėl apsunkinto įrodymų rinkimo užsienyje, taip pat dėl painaus išimtinio teismingumo normų taikymo pagal CPK yra pakankamas pagrindą laikyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą pratęsti (CK 5.64 str.).

6II. Pirmosios instancijos teismų sprendimų esmė

7Civilinėje byloje Nr. 2-1500-413/2011 Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 163 836,64 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 4 277 Lt žyminį mokestį ir 4 319,30 Lt atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad subrogacijos negalima sutapatinti su regresu, įtvirtintu CK 6.114 straipsnyje, arba draudiko teisėmis reikalauti susigrąžinti išmokas iš žalą padariusių asmenų. Įvykus 2009 m. kovo 2 d. eismo įvykiui, už kurį atsakingas ieškovas (draudėjas), tretysis asmuo (draudikas) išmokėjo nukentėjusiems asmenims 204 795,80 Lt žalos atlyginimą, todėl įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš ieškovo per vienerių metų laikotarpį nuo pagrindinės prievolės įvykdymo datos (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., CK 6.264 str. 1 d., 1.125 str. 7 d., 1,127 str. 4 d.). Sprendė, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo nepraleido termino reikalavimui pareikšti. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju palikėjo prievolė atlyginti žalą ją patyrusiems asmenims atsirado įvykus eismo įvykiui. Kadangi palikėjas eismo įvykio metu žuvo, tai įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu perėjo ir palikėjo pareiga atlyginti šio eismo įvykio metu padarytą žalą, nes tai yra turtinė prievolė (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 1, 4 dalys). Vertino, kad trijų mėnesių terminas skaičiuotinas ne nuo palikimo atsiradimo momento, bet nuo reikalavimo teisės atsiradimo dienos. Pažymėjo, kad ieškovui tokia teisė atsirado, kai jis gavo trečiojo asmens 2010 m. rugpjūčio 24 d. pretenziją ir įvykdė savo prievolę draudikui, t.y. nuo 2010 m. gruodžio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d., todėl laikė, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebuvo praleistas. Konstatavo, kad bylos duomenimis, autoįvykio metu ieškovo darbuotojas A. G. buvo neblaivus, eismo įvykį lėmė jo kalti veiksmai, todėl yra nustatytos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246-249 straipsniuose. Vadovavosi DK 255 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir sprendė, kad ieškovas įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą žalą padariusio asmens paveldėtojui.

8Civilinėje byloje Nr. 2-1919-173/2012 Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui 136 522 Lt žalai atlyginti ir 3730 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 47,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas sprendė, jog yra pagrindas pratęsti praleistą terminą ieškiniui pareikšti. Nurodė, jog ieškovą ir mirusįjį A. G. siejo darbo santykiai, todėl žalos (materialinės atsakomybės) atlyginimo klausimą sprendė vadovaudamasis Darbo kodekso (toliau – DK) normomis. Pažymėjo, jog A. G. pažeidė kelių eismo taisykles. Teismas nustatė visas sąlygas A. G. atsakomybei atsirasti, todėl sprendė, kad atsakovė, priėmusi A. G. palikimą, CK 5.63 straipsnio pagrindu turi atlyginti ieškovui padarytą žalą. padarė išvadą, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog autoįvykio sugadintos transporto priemonės vertė yra 136 522 Lt.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10Civilinėje byloje Nr. 2-1500-413/2011 atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normą, t.y. CK 1.127 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią ieškinio senaties pradžią iš regresinės prievolės atsiradimo. Be to, neteisingai netaikė CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino.

122. Teismas neteisingai aiškino CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreditorinių reikalavimų pareiškimo priėmusiems palikimą įpėdiniams trijų mėnesių termino skaičiavimo pradžią, nurodydamas, kad terminas skaičiuojamas ne nuo palikimo atsiradimo momento, bet nuo reikalavimo teisės atsiradimo dienos. Teismas nenurodė materialinės normos, kurios pagrindu siejo ieškovės reikalavimo teisę su dviem momentais: su trečiojo asmens reikalavimu dėl žalos atlyginimo pareiškimu ieškovui bei su ieškovo prievolės įvykdymu trečiajam asmeniui. Ieškovui jam tenkančios atsakomybės dalis buvo žinoma 2009 m. kovo 6 d. iš vairuotojo D. P. rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių apie įvykį.

133. Teismas netaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, spręsdamas senaties termino taikymą, santykiams atsiradusiems iš regresinių reikalavimų, kilusių iš transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo teisinio reguliavimo (CK 1.125 str. 7 d.). Ieškovas, atlygindamas trečiajam asmeniui žalą, neatsižvelgdamas į pasibaigusius senaties terminus, suteikė trečiajam asmeniui daugiau teisių, negu būtų turėjęs žalą patyręs asmuo.

144. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad 2009 m. kovo 2 d. autoįvykio kaltininku pripažintas jos darbuotojas A. G.. 2009 m. rugsėjo 25 d. Frankfurto (prie Oderio) Generalinės prokuratūros rašte nurodyta, kad 2009 m. kovo 2 d. įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu, todėl A. G. kaltės nebuvimas paneigia ieškinio pagrįstumą, kadangi darbuotojo kaltė yra būtina sąlyga ieškinio dalykui ir pagrindui.

155. Teismas pažeidė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimu buvo atmestas ieškovo reikalavimas atsakovei. Minėtas reikalavimas buvo dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir pagrindo, tik šioje byloje ieškovas neprašo atnaujinti praleisto 3 mėnesių termino pagal CK 5.63 straipsnį.

16Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad CK 6.1015 straipsnyje nurodyta, kad subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju. Pagal Draudimo sutarties liudijimą AJA 2462506 buvo apdrausta ieškovo, kaip juridinio asmens, civilinė atsakomybė valdant (eksploatuojant) vilkiką Volvo FH 12, v/n ( - ). Žalą nuo 2009 m. kovo 2 d. autoįvykio patyrusiems nukentėjusiesiems išmokėjo trečiasis asmuo, todėl jis turi teisę reikalauti, kad sumokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovą, kurio darbuotojas buvo kaltas dėl žalos atsiradimo, tačiau tokia situacija nėra subrogacija, o regresija. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykužius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Pažymėjo, kad net ir sužinojęs, kad A. G. prieš eismo įvykį vartojo alkoholį, ieškovas negalėjo neginčijamai būti įsitikinęs, jog trečiasis asmuo pareikš ieškovui kokias nors pretenzijas. Realiai reikalavimo teisę į eismo įvykio kaltininką ieškovas įgijo tik gavęs trečiojo asmens 2010 m. rugpjūčio 24 d. pretenziją. Anksčiau ieškovas neturėjo net teorinių galimybių pareikšti kokias nors pretenzijas atsakovės atžvilgiu. Nesutinka, kad teismas pakartotinai nusprendė dėl klausimų, kurie jau yra išspręsti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-728-527/2010. Minėtoje civilinėje byloje draudėjas (ieškovas) sutapo su naudos gavėju (ieškovu), o nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai susiję su žalos atlyginimu kitiems asmenims. Nurodė, kad yra didesnė tikimybė, kad eismo įvykis įvyko dėl A. G. kaltės, nes pastarasis, būdamas neblaivus, per vėlai pastebėjo automobilių spūstį, todėl jo vairuojamas vilkikas trenkėsi į kitą vilkiką.

17Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju subrogacija yra negalima. Atlyginus žalą, ieškovą ir trečiąjį asmenį sieję prievoliniai santykiai pasibaigė. Sutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad ieškinio senaties terminas pradėtinas skaičiuoti nuo ieškovo reikalavimo teisės atsiradimo dienos. Kadangi draudžiamasis įvykis įvyko užsienio valstybėje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustatinėjamas žalos dydis, todėl tik baigus žalos administravimą, draudikas (trečiasis asmuo) galėjo pareikšti pretenziją ieškovui.

18Civilinėje byloje Nr. 2-1919-173/2012 atsakovė prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

191. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties atnaujinimo klausimą, nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei neatsižvelgė į CK 5.63 straipsnio prasmę ir tikslą. Ieškovas svarbiomis nurodė aplinkybes, kurios priklausė nuo jo valios.

202. Teismas neatliko faktinių bylos aplinkybių tyrimo ir DK normų netaikė, todėl iš esmės neišnagrinėjo materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, neištyrė kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.

213. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, visapusiškai neištyrė ir nevertino visos pateiktos medžiagos. Nustatydamas A. G. kaltę, teismas rėmėsi tik 2009 m. rugsėjo 25 d. Frankfurto (prie Oderio) generalinės prokuratūros raštu. Pateiktos į bylą Frankfurto (prie Oderio) išnagrinėtos bylos Nr. 735595 medžiaga patvirtina, kad byla buvo iškelta, ne dėl A. G. veikos, o nenustatyto asmens atžvilgiu dėl A. G. nužudymo per neatsargumą. Minėtoje byloje nėra duomenų, kad A. G. pažeidė kelių eismo taisykles. Duomenų, patvirtinančių A. G. kaltę, nėra.

224. Teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė 136 522 Lt žalą. Teismas nevertino į bylą pateiktos pažymos, patvirtinančios transporto priemonės nusidėvėjimą ir likutinę vertę. Pagal nusidėvėjimą transporto priemonės likutinė vertė 2009 m. vasario 18 d. sudarė 91 785,19 Lt.

23Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad iš atsakovės elgesio ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad žalos atlyginimo klausimas bus išspręstas be teisminių ginčų. Tik, besibaigiant įstatymo nustatytam terminui, iš notarės gauta informacija, kad apeliantė atsisakė priimti palikimą tiesiogiai. Todėl į advokatą kreiptasi pakankamai vėlai ne dėl aplaidumo. Apeliacinio skundo argumentai, kad iš Vokietijos gautoje tyrimo medžiagoje nėra tiesioginių nuorodų, kad A. G. pripažintas autoįvykio kaltininku, nepaneigia mirusiojo kaltės. Teismas teisingai sprendė, kad A. G. atsakomybė kyla dėl jo girtumo, ką patvirtina bylos medžiaga. Apskaičiuojant žalos dydį, DK 257 straipsnio 3 dalies taikymas nėra privalomas.

24Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi minėtos civilinės bylos sujungtos (t. 5, b. l. 64-65).

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo tenkintinas. Apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimo tenkintinas iš dalies.

27Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex offico patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

28Byloje kilo teisės normų, reglamentuojančių terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti įpėdiniui, kai dėl eismo įvykio žalos patyrusiems asmenims draudimo bendrovė išmoka draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimus žalos padariusio asmens įpėdiniui, aiškinimo ir taikymo klausimas (CK 5.63 str.).

29Taip pat sprendžiama, kokia apimtimi kreditoriams, atlyginusiems trečiųjų asmenų dėl palikėjo kaltės patirtą žalą, turi atlyginti įpėdinis.

30Byloje nustatyta, kad ieškovo vairuotojas ir atsakovės sutuoktinis A. G. 2009 m. kovo 2 d. Vokietijoje komandiruotės metu, neblaivus vairuodamas ieškovui priklausantį vilkiką, sukėlė autoavariją, kurios metu jis žuvo. Dėl autoįvykio buvo nepataisomai sugadinta transporto priemonė ir dėl to ieškovas patyrė 136 522 Lt žalą, kurią nustatė 2008 m. kovo 19 d. atestuotas turto vertintojas A. V. (t. 1, b. l. 13). Be to, ieškovas, geruoju susitaręs su draudiku, išmokėjusiu 204 795,80 Lt žalą įvykyje nukentėjusiems asmenims 2010 m. gruodžio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. pavedimais (t. 3, b. l. 169-170), sumokėjo draudimo bendrovei ,,BTA draudimas“ 163 836,64 Lt.

31Po A. G. mirties jo turtą paveldėjo jo sutuoktinė O. G., 2009 m. kovo 24 d. paduodama pareiškimą notarei apie palikimo priėmimą pagal įstatymą. Ji kreipėsi į teismą, prašydama šį pareiškimą pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą iš esmės suklydus ir Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu jos ieškinį patenkino, pripažino negaliojančiu O. G. 2009 m. kovo 24 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal įstatymą ir leido jai A. G. palikimą priimti pagal apyrašą.

32O. G. priėmė palikimą pagal apyrašą ir pateikė tai patvirtinantį paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (t. 5, b. l. 85-99).

33Ieškovas UAB ,,Blokas“ kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės O. G. kaip palikimą priėmusios įpėdinės. Ieškinį dėl automobilio (vilkiko) sugadinimu padarytos žalos (136 522 Lt) jis padavė Kauno apygardos teismui 2009 m. birželio 19 d., o ieškinį dėl draudimo bendrovei ,,BTA draudimas“ atlygintos žalos (163 836,64 Lt) – 2010 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu ir 2012 m. spalio 3 d. sprendimu abu ieškinius patenkino visiškai, šiuos sprendimus atsakovei O. G. apskundus apeliaciniais skundais, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi abi bylas sujungė į vieną civilinę bylą (t. 5, b. l. 64, 65).

34Atsižvelgiant į šias bylos aplinkybes ir į tai, kad dėl abiejų sprendimų skundą padavė ta pati apeliantė – atsakovė O. G., jos abiejų apeliacinių skundų argumentai iš esmės sutampa, todėl teisėjų kolegija nutartyje pasisakys dėl abiejų skundų argumentų apibendrintai, neišskiriant jų į atskiras bylas, kad būtų išvengta pasikartojimo.

35Dėl senaties termino

36CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal minėto straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba reikšdamas teisme ieškinį, informuoja įpėdinius apie savo reikalavimus. Šie veiksmai bet kuriuo iš nurodytų būdų turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Jeigu trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas gali jį pratęsti, jeigu nepraėjo daugiau kaip treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. D. Ž., E. S., bylos Nr. 3K-3-347/2006).

38Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Blokas“ po A. G. mirties kreipėsi į Lazdijų rajono 2 notarų biuro notarę A. G. ir ši 2009 m. gegužės 25 d. raštu informavo UAB ,,Blokas“, kad pareiškimą apie palikimo priėmimą mirus A. G. 2009 m. kovo 24 d. padavė mirusiojo sutuoktinė O. G.. Įvertinusi minėtas aplinkybes, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama UAB ,,Blokas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys dėl 136 522 Lt priteisimo buvo atmestas taikius ieškinio senatį, 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje konstatavo, kad terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujino, bylą perdavė nagrinėti teismui iš naujo. Todėl nei nagrinėjančiam bylą iš naujo teismui skundžiamame 2012-10-03 sprendime, nei dėl šio sprendimo paduotame O. G. apeliaciniame skunde nebuvo pagrindo iš naujo dėstyti argumentus dėl ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybių, dėl šių aplinkybių išsamiau nepasisako ir teisėjų kolegija, laikydama, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovo reikalavimui dėl 136 522 Lt žalos atlyginimo ieškinio senaties terminas yra pratęstas (CK 5.63 str. 4 d.).

39Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitam reikalavimui – 204 795,80 Lt (sumažinus reikalavimą – 163 836,64 Lt) žalos atlyginimui, ieškovas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jį pratęsti svarbių priežasčių byloje nėra nustatyta.

40Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, tačiau nepagrįstai sprendė, kad trijų mėnesių terminas skaičiuotinas ne nuo palikimo atsiradimo momento, bet nuo reikalavimo teisės atsiradimo momento, o šį momentą siejo su draudimo išmokų draudikui atlyginimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-7-190/2009) nurodyta, kad iš CK 5.63 straipsnio formuluotės matyti, kad įstatyme nustatyta palikėjo kreditorių teisė pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šios teisės normos negalima aiškinti taip, kad nurodytas terminas būtų skaičiuojamas kokia nors kitokia tvarka. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismui suteikta diskrecijos teisė pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, bet ne pakeisti šio termino skaičiavimo pradžią, kuri aiškiai nustatyta įstatyme (CK 5.63 str. 1 d.).

41Taigi, šiuo atveju trijų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo palikimo atsiradimo momento, tai yra nuo A. G. mirties – 2009 m. kovo 2 d., ir baigiasi 2009 m. birželio 2 d. Jokių pretenzijų įpėdinei nei per trijų mėnesių laikotarpį, nei apskritai su prašymu atlyginti draudimo išmokėtas sumas (204 795,80 Lt) ar UAB ,,Blokas“ draudikui atlygintą žalą (163 836,64 Lt) nebuvo pareikšta. Ieškovas, kaip minėta, su tokiu reikalavimu įpėdinei (atsakovei O. G.) kreipėsi į teismą 2010 m. lapkričio 24 d. (t. 3, b. l. 4), t. y. pusantrų metų praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.

42Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Todėl labai svarbu įvertinti, ar yra pakankamas pagrindas terminą pratęsti.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pareiškimas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka yra informavimo veiksmas. Jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymui. Kai reikalavimai arba ieškinys pavėluojamas pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius, praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį. Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti. Aplinkybę, kad naikinamasis trejų metų terminas nepraleistas, kreditorius turi pagrįsti įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). CK nenustatyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

44Kaip minėta, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad būtų pareikštas reikalavimas įpėdinei ar kad būtų pranešta palikimo vietos notarei apie būsimą reikalavimą. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad A. G. mirties dieną ieškovas dar nebuvo kreditoriumi, o juo tapo tik sumokėjęs draudikui šio atlygintą žalą, šiuo atveju, negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Kaip teisingai nurodė apeliantė, ieškovui iš karto po A. G. žūties tapo apie tai žinoma, be to, žinoma buvo ir apie žuvusiojo neblaivumą. Ši aplinkybė ieškovui turėjo suponuoti supratimą, kad draudikas turės pagrindą reikalauti jo išmokėtų nukentėjusiems draudimo sumų iš kalto dėl įvykio asmens (šiuo atveju, jo darbdavio). Taigi ieškovas, kaip potencialus kreditorius, turėjo pareigą laiku informuoti įpėdinę arba palikimo vietos notarę apie būsimus galimus reikalavimus ir taip padėti įpėdinei apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Tuo labiau, kad, kaip jau minėta, dėl kito reikalavimo (atlyginti 136 522 Lt žalą) jis kreipėsi į notarę ir ši 2009 m. gegužės 25 d. ieškovui pranešė apie įpėdinę.

45Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dėl termino pratęsimo galimybę, yra nurodęs, kad svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo principo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje P Pereiva v. A. D., bylos Nr. 3K-3-296/2009).

46Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, kaip juridinis asmuo, turintis galimybę pasinaudoti profesionalia teisininkų pagalba, įvertinęs verslo (pervežimo) specifiką, turėjo galimybę įstatymo nustatytu laiku pareikšti reikalavimą (arba informuoti apie būsimą reikalavimą) palikimą priėmusiai įpėdinei, o jo nurodytos termino praleidimo priežastys neatitinka svarbios aplinkybės reikšmės CK 5.63 straipsnio 4 dalies kontekste, todėl nėra pagrindo praleistą terminą pratęsti.

47Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, kad reikalavimui atlyginti 163 836,64 Lt žalą ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, jo atnaujinti pagrindo nėra, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, ieškinį tenkino nepagrįstai, todėl teismo sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas (CPK 330 str.).

48Toliau pasisakytina dėl teismo sprendimo, kuriuo patenkintas reikalavimas atlyginti 136 522 Lt žalą, pagrįstumo ir teisėtumo.

49Dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo

50CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).

51Apeliantė abiejuose apeliaciniuose skunduose nurodo, jog jos civilinė teisinė atsakomybė negalima, nes byloje nėra įrodyta A. G. kaltė dėl kilusio autoįvykio.

52Byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu A. G. žuvo ir buvo patirta ginčijama žala, įvyko Vokietijoje 2009 m. kovo 2 d. tamsiu paros metu. A. G., vairuodamas vilkiką neblaivus (1,58 promilės alkoholio), neįvertino eismo sąlygų, intensyvumo, nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į šalikelėje sustojusią transporto priemonę. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti Frankfurto prie Oderio prokuratūros pažyma (t. 1, b. l. 99), eismo įvykio schema (t. 1, b. l. 156), pranešimai dėl transporto priemonės avarijos (t. 1, b. l. 165-168). Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad neva A. G. (pagal byloje esančią transporto priemonės schemą) atliko visus būtinus veiksmus, kad galėtų išvengti susidūrimo su prieš jį važiuojančia transporto priemone, niekuo nepagrįstos. Priešingai, byloje įrodyta, kad A. G. tokio susidūrimo neišvengė, vadinasi, buvo nepakankamai atsargus ir neįvertino visų veiksnių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 1 d. nutarimu ,,Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kelių eismo taisyklių (KET – toliau) 14 punktu nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, esantiems neblaiviems. Be to, ( - ) punktas numato, kad vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.

53Iš byloje esančių paminėtų įrodymų matyti, kad šių taisyklių A. G. vairuojant transporto priemonę, laikytasi nebuvo, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jo kaltė dėl autoįvykio įrodyta.

54Šiuo atveju, neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, atskirai įrodinėti nereikia, nes kaltė apima ir neteisėtus veiksmus (CK 6.248 str. 3 d.). Apeliantės nurodytos aplinkybės, jog nesant byloje ikiteisminio tyrimo išvados, patvirtinančios A. G. kaltę dėl įvykio, nėra galima ir civilinė atsakomybė, nepagrįstos. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad civilinės ir baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir jų įrodinėjimas skiriasi, todėl, šioje byloje nustačius, kad reikalavimas kildinamas iš delikto, nėra reikšminga, jog A. G. kaltė nenustatyta baudžiamąja tvarka.

55Apeliantė taip pat ginčija ir žalos, padarytos ieškovui transporto priemonės sugadinimu, dydį.

56Byloje nustatyta, kad autoįvykio metu ieškovui priklausantis vilkikas VOLVO FH-12, valstybinis Nr. ( - ) buvo sugadintas nepataisomai, jo likutinė vertė – 10 593 Lt, o padaryta žala – 136 522 Lt (t. 1, b. l. 13). Apeliantė nurodė, kad įmonės (ieškovo) apskaitoje esančioje ilgalaikio turto apskaitos kortelėje nurodyta, jog transporto priemonės likutinė vertė 91 785 Lt (t. 1, b. l. 72) ir kad šią sumą, atskaičius nusidėvėjimą, reikėtų laikyti patirta žala. Su tokia pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

57Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną (CK 6.249 str.). Apeliantės nurodyta ilgalaikio turto apskaitos kortelė yra skirta transporto priemonių apskaitai įmonės viduje atsiskaitant pagal lizingo sutartį ir šiuo atveju neatspindi transporto priemonės tikrosios vertės ir tuo pačiu dėl jos sugadinimo patirtos žalos. Ieškovas pateikė turto vertintojo pažymą apie patirtą 136 522 Lt žalą. Apeliantė nenurodė jokių argumentų, kodėl šia pažyma žalos nustatymui nereikėtų teismui vadovautis. Todėl teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas dėl balninio vilkiko sugadinimo patyrė 136 522 Lt žalą.

58Dėl palikėjo įpėdinės atsakomybės apimties

59Byloje nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos ir konstatuotina, kad žalą patyrusiems asmenims prievolė atlyginti žalą atsirado įvykus eismo įvykiui (CK 6.245 str. 4 d., 6.246-6.250 str., 6.263 str., 6.270 str.). Šiuo atveju prievolės atsiradimo palikėjui ir jo mirties momentai sutampa.

60Kadangi palikėjas eismo įvykio metu žuvo, tai nurodyta prievolė su visu palikėjo turtu perėjo atsakovei – palikimą priėmusiai įpėdinei (CK 5.1, 5.50, 5.67 straipsniai). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-152/2006).

61Minėta, kad atsakovė O. G. palikimą po savo vyro A. G. mirties priėmė, paduodama notarui pareiškimą, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą (CK 5.52 str. 2 d.). Notaro pavedimu buvo sudarytas paveldėto turto apyrašas ir atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (t. 5, b. l. 85-92). Jame nurodyta atsakovės paveldėto turto dalys ir viso turto vertė. CK 5.53 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Šio straipsnio 5 dalis įsakmiai nurodo, kad turto apyraše turi būti nurodyta daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas ir vertė. CK 5.54 straipsnis numato, kad neįvykdžius pareigos pateikti turto apyraše įstatyme nurodytus duomenis, įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Sisteminė šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad pateikus antstolio sudarytą turto apyrašą ir jo pagrindu notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, jame nurodant konkrečius daiktus ir jų vertę, įpėdinė atsako tik ta verte, nes priešingu atveju, teismo sprendimas būtų neaiškus.

62Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kurios iš esmės pateiktos tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, priteisiant iš atsakovės ieškovui žalai atlyginti sumą, lygią jos paveldėto turto po vyro mirties vertei – 64 870 litų.

63Dėl bylinėjimosi išlaidų

64Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.).

65Kadangi Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos ne iš atsakovės, o iš ieškovo. Nors atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, todėl jos nepriteisiamos. Iš ieškovo valstybei priteistinos 40,20 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

66Paduodama apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo, apeliantė sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio, o 2011 m. gruodžio 22 d. teismo nutartimi buvo atleista nuo 3777 Lt žyminio mokesčio mokėjimo (t. 4, b. l. 187-188). Todėl apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo patenkinus, iš ieškovo atsakovei priteistina 500 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio, o valstybei – 3777 Lt žyminio mokesčio. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta, todėl šios išlaidos nepriteisiamos.

67Teisėjų kolegijai nusprendus pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą, sumažinant priteistą iš atsakovės sumą nuo 136 522 Lt iki 64 870 Lt, proporcingai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Patenkinus 47,5 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistina 1946 Lt žyminio mokesčio. Valstybei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą, perskirstytinos taip: iš ieškovo – 24,69 Lt, iš atsakovės – 22,33 Lt.

68Paduodama apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimo, apeliantė sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio, o 2012 m. lapkričio 7 d. teismo nutartimi buvo atleista nuo 3796 Lt žyminio mokesčio mokėjimo (t. 2, b. l. 148). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas neteisingai nurodė, kad už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 4096 Lt, nes ginčijant 136 522 Lt reikalavimus, žyminio mokesčio suma yra 3730 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 p.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas patenkintas 52,5 procentais, todėl atsakovei tenkanti žyminio dalis sudaro 1946 Lt, o likusią žyminio mokesčio suma - 1784 Lt - turi sumokėti ieškovas. Kadangi atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis iš jos nepriteisiamas. Bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų apeliacinės instancijos teisme šalys nėra pateikusios, todėl šios išlaidos nepriteisiamos.

69Viso iš ieškovo valstybės naudai priteistina 5561 Lt žyminio mokesčio bei 64,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

70Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

Nutarė

71Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Blokas“ ieškinį atmesti.

72Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti iš atsakovės O. G. ( - ) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Blokas“ (j. a. k. 265615370, buveinės adresas: Pavasario g. 8, Kazlų Rūda) priteistą 136 522 Lt sumą iki 64 870 Lt (šešiasdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimties litų).

73Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Blokas“ atsakovei O. G. 500 Lt (penkis šimtus litų) žyminio mokesčio.

74Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Blokas“ valstybės naudai 5561 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio bei 64,89 Lt (šešiasdešimt keturis litus ir 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

75Priteisti iš atsakovės O. G. ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Blokas“ naudai 1946 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio.

76Priteisti iš atsakovės O. G. valstybės naudai 22,33 Lt (dvidešimt du litus ir 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Civilinėje byloje Nr. 2-1500-413/2011 ieškovas prašė priteisti iš... 5. Civilinėje byloje Nr. 2-1919-173/2012 ieškovas prašė atnaujinti praleistą... 6. II. Pirmosios instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Civilinėje byloje Nr. 2-1500-413/2011 Kauno apygardos teismas 2011 m.... 8. Civilinėje byloje Nr. 2-1919-173/2012 Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 3... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 10. Civilinėje byloje Nr. 2-1500-413/2011 atsakovė apeliaciniu skundu prašo... 11. 1. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normą, t.y. CK 1.127... 12. 2. Teismas neteisingai aiškino CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą... 13. 3. Teismas netaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, spręsdamas... 14. 4. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad 2009 m. kovo 2 d. autoįvykio... 15. 5. Teismas pažeidė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi Kauno... 16. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo... 17. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o... 18. Civilinėje byloje Nr. 2-1919-173/2012 atsakovė prašo Kauno apygardos teismo... 19. 1. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties atnaujinimo klausimą, nesivadovavo... 20. 2. Teismas neatliko faktinių bylos aplinkybių tyrimo ir DK normų netaikė,... 21. 3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, visapusiškai neištyrė ir... 22. 4. Teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė 136 522 Lt žalą. Teismas... 23. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo,... 24. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi minėtos civilinės... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d.... 27. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 28. Byloje kilo teisės normų, reglamentuojančių terminą palikėjo kreditorių... 29. Taip pat sprendžiama, kokia apimtimi kreditoriams, atlyginusiems trečiųjų... 30. Byloje nustatyta, kad ieškovo vairuotojas ir atsakovės sutuoktinis A. G. 2009... 31. Po A. G. mirties jo turtą paveldėjo jo sutuoktinė O. G., 2009 m. kovo 24 d.... 32. O. G. priėmė palikimą pagal apyrašą ir pateikė tai patvirtinantį... 33. Ieškovas UAB ,,Blokas“ kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš... 34. Atsižvelgiant į šias bylos aplinkybes ir į tai, kad dėl abiejų sprendimų... 35. Dėl senaties termino... 36. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CK... 38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Blokas“ po A. G. mirties... 39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitam reikalavimui – 204 795,80 Lt... 40. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 5.63 straipsnio 1... 41. Taigi, šiuo atveju trijų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo palikimo... 42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, kad palikėjo kreditoriaus... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus... 44. Kaip minėta, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad būtų pareikštas... 45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dėl termino pratęsimo... 46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, kaip juridinis asmuo, turintis... 47. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas... 48. Toliau pasisakytina dėl teismo sprendimo, kuriuo patenkintas reikalavimas... 49. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo... 50. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 51. Apeliantė abiejuose apeliaciniuose skunduose nurodo, jog jos civilinė... 52. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu A. G. žuvo ir buvo patirta... 53. Iš byloje esančių paminėtų įrodymų matyti, kad šių taisyklių A. G.... 54. Šiuo atveju, neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos,... 55. Apeliantė taip pat ginčija ir žalos, padarytos ieškovui transporto... 56. Byloje nustatyta, kad autoįvykio metu ieškovui priklausantis vilkikas VOLVO... 57. Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo... 58. Dėl palikėjo įpėdinės atsakomybės apimties... 59. Byloje nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos ir konstatuotina, kad... 60. Kadangi palikėjas eismo įvykio metu žuvo, tai nurodyta prievolė su visu... 61. Minėta, kad atsakovė O. G. palikimą po savo vyro A. G. mirties priėmė,... 62. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kurios iš esmės pateiktos tik bylą... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 65. Kadangi Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimas naikintinas... 66. Paduodama apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18... 67. Teisėjų kolegijai nusprendus pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 3... 68. Paduodama apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d.... 69. Viso iš ieškovo valstybės naudai priteistina 5561 Lt žyminio mokesčio bei... 70. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 71. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir... 72. Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti... 73. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Blokas“... 74. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Blokas“... 75. Priteisti iš atsakovės O. G. ieškovo uždarosios akcinės bendrovės... 76. Priteisti iš atsakovės O. G. valstybės naudai 22,33 Lt (dvidešimt du litus...