Byla 3K-3-152/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. A. V. kasacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui J. A. V., trečiajam asmeniui Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro notarei Ilmai Budrytei, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė E. K., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jos tėvas P. Z. mirė 1996 m. liepos 25 d., ji pati palaidojo tėvą, pastatė jam paminklą, po tėvo mirties įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą, t. y. iš tėvo namų į savo namus parsivežė ir faktiškai pradėjo valdyti tėvo nuotraukas, laikrodį, radiją, kelnes, dvi poras batų, asmeniškai tėvo pagamintus du krepšius ir du medinius šaukštus, tačiau į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes į tėvo turėtą investicinę sąskaitą nepretendavo. P. Z. palikimą 1996 m. liepos 25 d. pareiškimu priėmė jo sutuoktinė O. Z., kuriai 1997 m. spalio 20 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į piniginę sumą su kvota ir piniginio indėlio kompensaciją, o 2001 m. gruodžio 13 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas dėl teisės atkurti nuosavybės teises į likusią P. Z. nesuteiktą lygiaverčiu mišku kompensaciją. Panevėžio apskrities viršininkas 2003 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 22-91093-17348 atkūrė nuosavybės teises P. Z. vardu į I. Z. turėtą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,79 ha žemės sklypą, esantį Pasvalio rajone, Kalneliškių kaime. O. Z. mirė 2003 m. birželio 22 d., jos nespėtą įregistruoti savo vardu palikimą – 4,79 ha žemės sklypą, esantį Pasvalio rajone, Kalneliškių kaime, Pasvalio rajono II – ojo notarų biuro 2004 m. birželio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimu priėmė atsakovas J. A. V. Ieškovė nurodė, kad su savo pamote O. Z. buvo susitarusi, kad ši nepretenduos į jos tėvo valdytą žemę ir visa žemė atiteks jai, ne kartą su O. Z. buvo nuėjusios pas notarę ir tarėsi dėl žemės paveldėjimo, tačiau nuosavybės teisės buvo atkurtos po to, kai O. Z. mirė. Ieškovė taip pat nurodė, kad apie tai ne kartą kalbėjosi ir su atsakovu, kuris visą laiką žadėjo į žemę nepretenduoti ir ją perleisti iškovei, tačiau 2004 m. birželio 23 d. sužinojo, kad atsakovas savo pažado nevykdo, žemės ieškovei neperleidžia, o ruošiasi ją parduoti, todėl ji kreipiasi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo P. Z. mirties laiku priėmė jo palikimą. Ieškovė teismo taip pat prašė pripažinti negaliojančiais Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro 1997 m. spalio 20 d. O. Z. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į P. Z. piniginę sumą ir piniginio indėlio kompensaciją, 2001 m. gruodžio 13 d. O. Z. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į P. Z. likusią nesuteiktą lygiaverčiu mišku 9962 Lt kompensaciją ir Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro 2004 m. birželio 8 d. atsakovui J. A. V. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į 4,79 ha žemės sklypą, esantį Pasvalio rajone, Kalneliškių kaime.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Pasvalio rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po savo tėvo P. Z. mirties 1996 m. liepos 25 d. įstatymo nustatytu laiku priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Teismas atmetė ieškinio dalį dėl Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro 1997 m. spalio 20 d. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau pripažino negaliojančiais Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro 2001 m. gruodžio 13 d. O. Z. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į P. Z. valdytą turtą – likusią nesuteiktą lygiaverčiu mišku 9962 Lt kompensaciją ir Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro 2004 m. birželio 28 d. atsakovui J. A. V. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į O. Z. turtą – 4,79 ha žemės sklypą. Teismas nustatė, kad ieškovė po savo tėvo mirties įstatymo nustatytu laiku priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti tėvo turtą, t. y. nuotraukas, laikrodį, radiją, kelnes, dvi poras batų, du krepšius ir du medinius šaukštus. Teismas nurodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu, kitokia tvarka ieškovė negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, todėl ieškinys dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo tenkintinas. Teismas nustatė, kad po P. Z. mirties ieškovė ir O. Z. susitarė dėl palikimo priėmimo ir jo pasidalijimo, ieškovė nepretendavo į P. Z. piniginę sumą investicinėje sąskaitoje bei piniginio indėlio kompensaciją, taip pat į P. Z. priklausančio buto kompensaciją, tačiau ieškovė su O. Z. buvo susitarusi, kad ieškovė paveldės visą tėvo valdytą 4,79 ha žemės sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės. Teismas nurodė, kad dėl ieškovės prašomų pripažinti dviejų paveldėjimo teisės liudijimų, išduotų 2001 m. gruodžio 13 d. ir 2004 m. birželio 8 d., senaties terminas nėra praleistas, ieškovė laiku yra priėmusi tėvo palikimą, turi teisę paveldėti jo valdytą žemę, dėl kurios paveldėjimo ji buvo tiesiogiai susitarusi su kita P. Z. turto paveldėtoja O. Z. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovui J. A. V. nuosavybės teisė į ginčo žemę yra suteikta išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, kurio išdavimo metu jis pats pripažino ieškovės teisę į žemę ir žadėjo šią jai perleisti, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ieškovo, kaip sąžiningo įgijėjo, teisės negali būti ginamos.

7Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pakeitė Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimą, panaikino teismo sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu 2001 m. gruodžio 13 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į P. Z. valdytą turtą – likusią, nesuteiktą lygiaverčiu mišku 9 962 Lt kompensaciją ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė teismo sprendimo dalį dėl 2004 m. birželio 8 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo į 4,79 ha žemės sklypą ir nustatė, kad J. A. V. po O. Z. mirties 2003 m. birželio 22 d. paveldėjo 1/2 dalį 4,79 ha žemės sklypo, esančio Pasvalio rajone, Kalneliškių kaime; likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimu ir motyvais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ieškovė po savo tėvo mirties priėmė jo palikimą, nustatymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laikė, kad ieškovė yra praleidusi CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti 2001 m. gruodžio 13 d. O. Z. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, o atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, ši ieškinio dalis atmestina. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ieškovė su O. Z. tarpusavio susitarimu pasidalijo palikimą, todėl esant gyvai O. Z. ieškovė neginčijo 1997 m. spalio 20 d. ir 2001 m. gruodžio 13 d. paveldėjimo teisės liudijimų, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į notarės I. Budrytės parodymus, kad ieškovė su O. Z. keletą kartų buvo atėjusios į notarės biurą, kur O. Z. sakė, kad nepretenduoja į žemę ir ją palieka ieškovei, tai patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad nustatyta, jog tarp ieškovės ir O. Z. buvo susitarimas, pagal kurį ieškovė paveldės atkurtas nuosavybės teises į P. Z. žemę, o O. Z. – į piniginę sumą su kvota ir indėlio kompensaciją. Tokio susitarimo buvimą, teismo nuomone, patvirtina ir tai, kad ieškovei nebuvo jokio pagrįsto ar racionalaus intereso atsisakyti paveldėti po tėvo mirties jam priklausančių piniginių sumų. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad toks susitarimas raštiškai nebuvo įformintas, o nuosavybės teisės į P. Z. žemę buvo atkurtos po O. Z. mirties, laikė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog O. Z. atsisakė jai priklausančios palikimo dalies iš 4,79 ha žemės sklypo, o susidariusioje teisinėje situacijoje P. Z. nuosavybės teises į 4,79 ha žemės sklypą paveldi lygiomis dalimis jo įpėdiniai: sutuoktinė O. Z. ir duktė ieškovė E. K. Teismas laikė, kad juridinio fakto, jog ieškovė priėmė palikimą, nustatymas sukuria ieškovei teisę reikalauti pripažinti negaliojančiu Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro 2004 m. birželio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo atsakovas J. A. V. po O. Z. mirties paveldėjo 4,79 ha žemės sklypo, esančio Pasvalio rajone, Kalneliškių kaime. Teismas nustatė, kad Panevėžio apskrities viršininkas 2003 m. birželio 25 d. sprendimu atkūrė P. Z. nuosavybės teises, perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,79 ha žemės sklypą, esantį Pasvalio rajone, Kalneliškių kaime. Teismas laikė, kad ieškinio dalis dėl 2004 m. birželio 8 d. atsakovui išduoto dalies paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo atsakovas po O. Z. mirties paveldėjo visą 4,79 ha žemės sklypą, pripažinimo negaliojančia tenkintinas, nustatant, kad J. A. V. paveldėjo 1/2 dalį šio žemės sklypo, o ieškovė likusią sklypo dalį.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atsakovas J. A. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ieškovė po P. Z. mirties priėmė palikimą ir dėl 1/2 dalies paveldėjimo teisės liudijimo, 2004 m. birželio 8 d. išduoto atsakovui, pripažinimo negaliojančiu panaikinti ir dėl šių dalių ieškinį atmesti. Atsakovas kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais:

101. Teismai negalėjo vienoje byloje nagrinėti reikalavimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ieškovė priėmė palikimą, nustatymo ir prašymo pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimus, nes juridinis faktas laikomas nustatytu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, taip patenkino reikalavimą asmens, kuris dar neturi reikalavimo teisės.

112. Teismai nenustatė aplinkybių, kurios būtinos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė priimė palikimą: pradėtas valdyti turtas yra palikimas (palikimo dalis), o ne bet koks turtas, ir kad jis yra mirusiojo nuosavybė, ir tai nėra namų apyvokos daiktai; jis pradėtas valdyti ne bet kokiu pagrindu, o kaip palikimas. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad dalis daiktų (radijo imtuvas ir laikrodis), kuriuos paėmė ieškovė, yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir kad ieškovės paimti daiktai yra priskiriami prie įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų, kuriuos paveldi įpėdinis, kartu su palikėju gyvenęs ne mažiau kaip vienerius metus (1964 m. CK 574 straipsnis).

123. Teismai pažeidė CPK 444 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teismas gali nustatyti tik tuos juridinę rekšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas. Ieškovė neprašė priteisti žemės ar kito turto natūra, t. y. ji nesiekė tapti turto savininke, o tik prašė panaikinti palikimo teisės liudijimus. Panaikinus tik paveldėjimo teisės liudijimą, neprašant panaikinti nuosavybės teisinio įregistravimo ir priteisti natūra daikto, nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, teisinių pasekmių neatsiranda. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra žemės sklypo savininkas ne kaip P. Z. palikimą priėmęs asmuo, o kaip O. Z. Be to, atsakovas yra žemės sklypo sąžiningas įgijėjas, ir neįrodyta aplinkybių, dėl kurių jo teises būtų galima atsisakyti ginti (CK 4.96 straipsnio 2 dalis).

134. Teismai neteisingai skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią (1964 m. CK 84, 86 straipsniai). Teismas nustatė, kad ieškovei buvo žinomas palikimo atsiradimo momentas – P. Z. mirtis 1996 m. liepos 5 d., kad O. Z. laiku kreipėsi į notarinę kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir ieškovės, kaip paveldėtojos, nenurodė. Ieškovė taip pat žinojo, kad 1997 m. spalio 20 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl vėliausiai ieškinio senaties termino pradžia baigiasi 2000 m. spalio 20 d. Ieškovei buvo žinoma, kad ji praleidusi sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarinę kontorą (CK 578 straipsnio 3 dalis), tačiau ji praleido ir bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą, kuriam pasibaigus pažeistos ar tariamai pažeistos teisės teisminiu keliu neginamos (CK 84 straipsnis).

14Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė E. K. prašo kasacinį skundą atmesti, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimą ji grindžia šiais teisiniais argumentais:

151. Teismai pagrįstai išnagrinėjo ieškovės pareikštus reikalavimus vienoje byloje, nes paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/1999, turi būti ginčijamas, kai prašomas nustatyti toks juridinę reikšmę turintis faktas. Tai pagrindžia ir CPK 2, 7 ir 8 straipsniuose įtvirtinti civilinio proceso tikslai, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principai. Toks reikalavimų sujungimas į vieną yra atliktas nepažeidžiant CPK 136 straipsnio taisyklių.

162. Teismai pagrįstai nustatė, kad ieškovė priėmė savo tėvo palikimą, nes jos paimtas turtas buvo P. Z. palikimo dalis, jis negalėjo būti gautas kitokiu pagrindu. Be to, aplinkybių, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, vertinimas yra fakto klausimas ir nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 353 straipsnio 1 dalis).

173. Teismai pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė laiku priėmė tėvo palikimą, nes šis nustatytas juridinis faktas sukelia ieškovei teisines pasekmes – įsiteisėjus teismo sprendimui ieškovė paveldi žemės sklypą lygiomis dalimis su atsakovu.

184. Teismai teisingai skaičiavo ieškinio senaties terminą, kuris prasideda nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik tada, kai 2004 m. birželio 23 d. sužinojo apie tai, kad atsakovas pažado perduoti ginčo žemės sklypą ieškovės asmeninėn nuosavybėn nevykdys, nors iki tol atsakovas ir O. Z. daug kartų žadėjo minėtą žemės sklypą perduoti ieškovės nuosavybėn, kai tik bus sutvarkyti visi nuosavybės atkūrimo dokumentai. Be to, ieškinio senatis ginčyti 2004 m. birželio 28 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negalėjo prasidėti, nes nebuvo baigta ginčo žemės sklypo nuosavybės atkūrimo procedūra ir į šį žemės sklypą paveldėjimo natūra teises įgyvendinti nebuvo galima.

195. Atsakovas nėra ginčo žemės sklypo sąžiningas įgijėjas, nes šio turto paveldėjimo metu žinojo apie ieškovės ir O. Z. susitarimą dėl P. Z. turto pasidalijimo būdo ir tvarkos, pats pripažino ieškovę kaip faktinę savininkę ir tik 2004 m. birželio 23 d. pradėjo ginčyti ieškovės teisę į ginčo žemės sklypą. Be to, ginčo žemės sklypas atsakovo įgytas neatlygintinai ir žinant, kad O. Z. dėl nurodytų aplinkybių neturėjo teisės jo, kaip palikimo, palikti.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

22Teismai nustatė, kad ieškovė E. K. po savo tėvo P. Z. mirties 1996 m. liepos 25 d. įstatymo nustatytu laiku priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti tėvo turtą, tačiau dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, P. Z. palikimą taip pat priėmė jo sutuoktinė O. Z., kuriai 1997 m. spalio 20 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į piniginę sumą su kvota ir piniginio indėlio kompensaciją, o 2001 m. gruodžio 13 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas dėl teisės atkurti nuosavybės teises į P. Z. priklausiusią žemę. Teismai taip pat nustatė, kad po P. Z. mirties ieškovė E. K. ir O. Z. susitarė, jog ieškovė paveldės visą 4,79 ha žemės sklypą po to, kai bus sutvarkyti visi nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai, tačiau O. Z. mirė 2003 m. birželio 22 d. Panevėžio apskrities viršininkas 2003 m. birželio 25 d. sprendimu atkūrė P. Z. nuosavybės teises, perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,79 ha žemės sklypą, esantį Pasvalio rajone, Kalneliškių kaime, kurį po O. Z. mirties paveldėjo jos brolis atsakovas J. A. V.

23V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24

25Pagal CPK 358 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytų argumentų teisės taikymo klausimais, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

26Kasaciniame skunde yra keliami materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą ir paveldėjimo teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

27Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir teisės ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės normos reglamentuoja fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams (CK 5.1 straipsnis). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

28Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. Tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Ieškovė yra įpėdinė pagal įstatymą. Universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams bei įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies leidžia asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, ginčyti išduotus paveldėjimo teisės liudijimus ir kartu prašyti nustatyti faktą, kad palikimą priėmė faktiškai pradėjus paveldėtą turtą valdyti. Materialinių teisinių santykių pobūdis lemia šių reikalavimų sujungimą vienoje byloje bei procesinę formą, kuria turi būti nagrinėjama iš šių teisinių santykių kylanti civilinė byla. Remiantis aptartais argumentais negalima sutikti su kasacinio skundo motyvu, kad teisę ginčyti paveldėjimo teises liudijimą turi tik asmuo, dėl kurio yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

29Dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti. Negalima sutikti ir su kitu kasacinio skundo argumentu dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti (2000 m. CK 5.51 straipsnis, 1964 m. CK 587 straipsnis), aiškinimu. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, ji prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Iš esmės taip pat šiuos santykius reglamentavo ir palikimo atsiradimo metu galiojęs 1964 m. CK 587 straipsnis, kuriame buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis, norintis paveldėti mirusiojo turtą, turėjo įstatymo nustatytais terminais kreiptis į notarų biurą arba faktiškai pradėti palikimą ar jo dalį valdyti. Ši norma teisės doktrinoje ir praktikoje buvo aiškinama taip, kad, įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, jog įpėdinis priėmė visą palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra. Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. Teismų priimtais sprendimais nustatyta, kad po ieškovės tėvo P. Z. mirties (1996 m. liepos 25 d.) palikimą sudarė lėšos investicinėje sąskaitoje, indėlis ir teisė atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro paveldėjimo bylos kopijos 1, 10, 11 lapai). Teismų sprendimais taip pat nustatyta, kad liko dvi įstatyminės įpėdinės: velionio žmona ir duktė (ieškovė), žmona palikimą priėmė kreipdamasi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, o duktė (ieškovė) – pradėjusi faktiškai valdyti kelis velionio kilnojamuosius daiktus (radijo imtuvą, laikrodį, asmeninius jo drabužius ir t. t.). Pagrįsta yra teismų išvada, kad palikimą priėmusi, faktiškai pradėjusi turtą valdyti ieškovė elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą: kartu su velionio žmona rūpinosi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu bei nuosavybės teisių į šį turtą teisiniu įforminimu ieškovės vardu (apklaustų kaip liudytojų notarės, žemėtvarkininkės ir kitų liudytojų parodymai ir kt.). Iš teismų priimtų sprendimų matyti, kad ieškovė, faktiškai priėmusi palikimą – velionio asmeninius daiktus, drabužius ir kt., siekė, kad būtų įgyvendintas palikimas – nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas, nes rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį. Dėl to negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad ieškovė, faktiškai paėmusi asmeninius velionio daiktus, drabužius, nelaikytina priėmusia palikimą.

30Dėl paveldėjimo teisės ginčijimo ir paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmių. Remiantis CK 5.8 straipsniu ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą. Jau minėta, kad tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Teismų priimtais sprendimais nustatyta, kad ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą po velionio žmonos O. Z. mirties išduotas jos broliui šios bylos atsakovui J. A. V. 2004 m. birželio 28 d., nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkurtos 2003 m. birželio 25 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 22-91093-17348 ir įsakymu Nr. 2-2041 velionio P. Z. vardu, jo žmona mirė iki šio sprendimo priėmimo 2003 m. birželio 22 d. Teismai pagrįstai konstatavo, kad, vertinant susidariusią situaciją protingumo bei teisingumo principais, ieškovė neturėjo pagrindo atsisakyti savo palikimo dalies. Iš bylos duomenų (paveldėjimo teisės liudijimus išdavusios notarės, matininkės ir kitų liudytojų parodymų bei šalių paaiškinimų (parodymai bei paaiškinimai išsamiai aptarti teisų sprendimuose) matyti, kad ginčo žemės sklypo paveldėjimą apsunkino palikimo atsiradimo metu vykusi nuosavybės atkūrimo į ginčo nekilnojamąjį turtą teisinė procedūra (1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 2 straipsnio 2, 3 dalys). Įstatyme (CK 5.8 straipsnyje) nustatytas terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą yra nepažeistas, todėl kasacinio skundo argumentai dėl senaties termino taikymo laikytini nepagrįstais. Teismai pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas nelaikytinas sąžiningu įgijėju ginčo žemės sklypo, nes tvarkant palikimo paveldėjimo dokumentus žinojo apie palikimo po velionio P. Z. mirties pasidalijimą. Teismo sprendimas yra pagrindas išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą į ginčo žemės sklypo dalį bei jo pagrindu įregistruoti nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre.

31Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo naikinti skundžiamus teismų sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

33Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Priteisti iš atsakovo J. A. V. ieškovės E. K. naudai 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė E. K., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jos tėvas P. Z. mirė... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį... 7. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Atsakovas J. A. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono... 10. 1. Teismai negalėjo vienoje byloje nagrinėti reikalavimų dėl juridinę... 11. 2. Teismai nenustatė aplinkybių, kurios būtinos nustatant juridinę... 12. 3. Teismai pažeidė CPK 444 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teismas gali... 13. 4. Teismai neteisingai skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią (1964 m.... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė E. K. prašo kasacinį skundą... 15. 1. Teismai pagrįstai išnagrinėjo ieškovės pareikštus reikalavimus vienoje... 16. 2. Teismai pagrįstai nustatė, kad ieškovė priėmė savo tėvo palikimą,... 17. 3. Teismai pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 18. 4. Teismai teisingai skaičiavo ieškinio senaties terminą, kuris prasideda... 19. 5. Atsakovas nėra ginčo žemės sklypo sąžiningas įgijėjas, nes šio... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 22. Teismai nustatė, kad ieškovė E. K. po savo tėvo P. Z. mirties 1996 m.... 23. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. ... 25. Pagal CPK 358 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 26. Kasaciniame skunde yra keliami materialinės ir procesinės teisės normų,... 27. Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir teisės ginčyti paveldėjimo... 28. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo... 29. Dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti. Negalima... 30. Dėl paveldėjimo teisės ginčijimo ir paveldėjimo teisės nuginčijimo... 31. Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo naikinti... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1... 33. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 34. Priteisti iš atsakovo J. A. V. ieškovės E. K. naudai 300 Lt bylinėjimosi... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...