Byla 2-1235-823/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-459-260/2015, kuria uždarosios akcinės bendrovės „ACEO“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-459-260/2015, kuria uždarosios akcinės bendrovės „ACEO“ bankrotas pripažintas tyčiniu, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „ACEO“. UAB „ACEO“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas UAB „ACEO“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Pareiškime nurodė, kad UAB „ACEO“ jau 2013 m. buvo nemoki. 2013 m. išrašytų ir neapmokėtų sąskaitų – faktūrų pagrindu buvo patvirtinta dalis kreditorinių reikalavimų UAB „ACEO“ bankroto byloje. Kreditorius BAB „Ūkio bankas“ 2013 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 160-03-1175 informavo (įspėjo) skolininkę UAB „ACEO“, kad, jeigu ji iki 2013 m. lapkričio 20 d. neapmokės (negrąžins) BAB „Ūkio bankui“ pradelsto 17 996,08 EUR (62 136,86 Lt) įsiskolinimo, BAB „Ūkio bankas“ nutrauks kredito sutartį ir pradės priverstinį skolos išieškojimą. Kadangi tuo metu UAB „ACEO“ jau buvo nemoki, ji minėto BAB „Ūkio banko“ reikalavimo neįvykdė. Analizuojant BUAB „ACEO“ 2013 m. finansinę atskaitomybę matyti, kad įmonė 2013 m. patyrė 141 201 Lt (40 894,64 EUR) grynąjį nuostolį, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 93,42 proc. viso įmonės turto (917 532 Lt/982 103 Lt arba 265 735,64 EUR/284 436,69 EUR), t. y. beveik visas įmonės turtas buvo lygus įmonės finansiniams įsipareigojimams (skoloms), iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė 461 112 Lt (133 547,27 EUR) arba 46,95 proc. viso įmonės turto. Taigi, UAB „ACEO“ vadovybė jau 2013 m. turėjo imtis veiksmų, siekiant tinkamai vykdyti įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose, įmonės įstatuose jai nustatytas pareigas, susijusias su tinkamu įmonės valdymu bei siekiant kuo labiau apsaugoti UAB „ACEO“ kreditorių interesus. Buvęs UAB „ACEO“ direktorius E. P. 2014 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti analogišką reklamos gamybos veiklą vykdančioje konkuruojančioje įmonėje UAB „Admen Baltic“. Be to, pagal 2014 m. kovo 16 d. nuomos sutartį Nr. ( - ) UAB „ACEO“, atstovaujama direktoriaus E. P., UAB „Admen Baltic“ išnuomojo visą UAB „ACEO“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Po šios nuomos sutarties sudarymo, UAB „Admen Baltic“ vykdant reklamos gamybos veiklą iš UAB „ACEO“ išsinuomotose patalpose bei E. P. įsidarbinus konkuruojančioje UAB „Admen Baltic“, UAB „ACEO“ neteko jokios galimybės vykdyti veiklą, taip pat atsiskaityti su kreditoriais. BUAB „ACEO“ 2014 m. pradžioje sustabdžius veiklą dėl išnuomoto turto, UAB „Admen Baltic“ ir E. P. įsidarbinus UAB „Admen Baltic“, kiti BUAB „ACEO“ darbuotojai taip pat perėjo dirbti UAB „Admen Baltic“.

4Buvusiam UAB „ACEO“ direktoriui E. P. 2014 m. rugsėjo 23 d., 2014 m. spalio 8 d. ir 2014 m. spalio 20 d. perdavus bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, bankroto administratorius nustatė, kad UAB „ACEO“ išnuomojo visą savo turtą UAB „Admen Baltic už 2 606,58 EUR plius PVM (9 000 Lt plius PVM) nuomos mokestį. E. P. bankroto administratoriui pateikė neva 2014 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytą priedą Nr. 3 prie 2014 m. kovo 16 d. nuomos sutarties Nr. ( - ) (tačiau be BUAB „ACEO“ antspaudo), pagal kurį UAB „ACEO“ ir UAB „Admen Baltic“ susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio sumažinimo nuo 2 606,58 EUR plius PVM (9 000,00 Lt plius PVM) iki 1 448,10 EUR plius PVM (5 000 Lt plius PVM). Šis sandoris yra UAB „ACEO“ akivaizdžiai nenaudingas, jo pagrindu UAB „ACEO“ atsisakė dalies pajamų ir taip padarė žalą savo kreditoriams. 2014 m. rugpjūčio 1 d. sandoris prieštaravo ir UAB „ACEO“ įstatų 7.1 punkte nurodytam veiklos tikslui – gauti pelną.

5Bankroto administratorius taip pat nustatė, kad UAB „ACEO“ pagal 2014 m. kovo 17 d. paskolos sutartį Nr. ( - ) iš UAB „Admen Baltic“ pasiskolino 7 240,50 EUR (25 000 Lt). Bankroto administratoriui 2014 m. kovo 17 d. paskolos sutarties Nr. ( - ) E. P. neperdavė, perdavė tik 2014 m. balandžio 28 d. priedą prie 2014 m. kovo 17 d. paskolos sutarties Nr. ( - ) ir 2014 m. balandžio 2 d. sutartinio įkeitimo lakštą (notarinio registro Nr. ( - )), iš kurio matyti, kad UAB „Admen Baltic“ pagal 2014 m. kovo 17 d. paskolos sutartį Nr. ( - ) UAB „ACEO“ suteikė 7 240,50 EUR (25 000 Lt) paskolą. Šios skolos grąžinimo užtikrinimui UAB „ACEO“ 2014 m. balandžio 2 d. sutartinio įkeitimo lakštu (notarinio registro Nr. ( - )) kreditoriui UAB „Admen Baltic“ įkeitė lazerinio pjaustymo įrenginį WKL1225, kuris pagal 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartį Nr. ( - ) už 7 240,50 EUR (25 000 Lt) kainą (t. y. tokio paties dydžio kaip ir paskola) buvo parduotas kreditoriui UAB „Admen Baltic“. Realiai piniginių lėšų UAB „Admen Baltic“ nemokiai UAB „ACEO“ už įsigytą lazerinio pjaustymo įrenginį WKL1225 nesumokėjo, o užskaitė kaip 7 240,50 EUR (25 000 Lt) paskolos grąžinimą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Admen Baltic“, kuri yra susijusi su buvusiu UAB „ACEO“ direktoriumi E. P., nemokiai BUAB „ACEO“ 7 240,50 EUR (25 000 Lt) paskolą suteikė 2014 m. kovo 17 d., o pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartis Nr. ( - ) buvo sudaryta 2014 m. balandžio 11 d., t. y. nepraėjus nė vienam mėnesiui, administratoriaus vertinimu, šie sandoriai buvo sudaryti fiktyviai, siekiant susijusiems asmenims prieš pat bankroto bylos iškėlimą perimti UAB „Admen Baltic“ veiklai vykdyti reikalingą turtą – gamybos įrangą. Pagal 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartį Nr. ( - ) UAB „ACEO“ už 5 792,40 EUR (20 000 Lt) UAB „Admen Baltic“ pardavė ir daugiau gamybos įrangos, kuri buvo reikalinga UAB „ACEO“ veiklai vykdyti, o būtent: putų pjaustymo stakles T1500M (pardavimo kaina – 868,86 EUR/3 000 Lt) ir programines frezavimo stakles KFS 625M1 (pardavimo kaina – 4 923,54 EUR/17 000 Lt). Realiai piniginių lėšų už nurodytą turtą UAB „Admen Baltic“ nemokiai BUAB „ACEO“ taip pat nepervedė (nesumokėjo), bet pagal 2014 m. balandžio 14 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. ( - ) (mokėtojas – UAB „Admen Baltic“, lėšų gavėjas – UAB „Bangos energetika“), 2014 m. balandžio 15 d. trišalę reikalavimo įskaitymo sutartį Nr. ( - ) (mokėtojas – UAB „Admen Baltic“, lėšų gavėjas – UAB „Heliopolis“), 2014 m. liepos 15 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. ( - ) (mokėtojas – UAB „Admen Baltic“, lėšų gavėjas – UAB „Bangos energetika“) ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. ( - ) (mokėtojas – UAB „Admen Baltic“, lėšų gavėjas – UAB „Bangos energetika“) pinigus už įsigytą turtą sumokėjo kitiems UAB „ACEO“ kreditoriams, taip pažeidžiant įstatymus patenkindama jų reikalavimus pirmiau už kitus UAB „ACEO“ kreditorius. Dalis turto, naudojamo UAB „ACEO“ veikloje, pirkėjui UAB „Admen Baltic“ buvo perleista už mažesnę nei rinkos kainą. Buvęs UAB „ACEO“ direktorius E. P., iš vieno pagrindinių kreditorių BAB „Ūkio banko“ gavęs 2014 m. balandžio 18 d. pranešimą (įspėjimą) dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei UAB „ACEO“ per 30 dienų negrąžins 255 549,30 Lt skolos, 2014 m. balandžio 9 d. pasirašė trišalę reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius UAB „ACEO“ naujajam kreditoriui UAB „Sakaja“ perleido 809,52 EUR dydžio reikalavimo teisę į UAB „Krinona“. Buvęs direktorius E. P. 2014 m. balandžio 15 d. taip pat pasirašė trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią kreditorius UAB „Admen Baltic“ savo 1 448,10 EUR skolą, atsiradusią dėl įrangos pirkimo pagal 2014 m. balandžio 11d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), sumokėjo ne bendrovei „ACEO“, bet jos kreditorei UAB „Heliopolis“, ir taip pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą.

6Kauno apygardos teismas, priėmęs pareiškėjo BAB „Ūkio banko“ pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „ACEO“ iškėlimo, 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1993-260/2014 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti areštavo skolininkės UAB „ACEO“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas UAB „ACEO“ arba trečiuosius asmenis. Šis areštas Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas 2014 m. gegužės 9 d. (turto arešto akto Nr. 2014025480). Be to, Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1993-260/2014 iškėlęs bankroto bylą UAB „ACEO“, areštavo šios įmonės nekilnojamąjį turtą, kitą ilgalaikį turtą, turtines teises (Turto arešto akto Nr. 2014029246). Buvęs UAB „ACEO“ direktorius (administracijos vadovas) E. P. apie šiuos viešame Turto arešto aktų registre įregistruotus areštus žinojo, tačiau 2014 m. rugpjūčio 22 d. pasirašė UAB „ACEO“ su UAB „Heliopolis“ sudarytas reikalavimų perleidimo sutartis Nr. ( - ), pagal kurias vienam iš kreditorių – UAB „Heliopolis“, perleido areštuotą turtą – reikalavimo teises į savo mokius skolininkus UAB „Senukų prekybos centras“, VšĮ „SOS gyvūnai“, UAB „Via Baltica pramogos“, UAB „Amona“, UAB „Baltic clinic“ ir UAB „Jola LT“. Tokiu būdu buvęs UAB „ACEO“ direktorius E. P. ne tik išieškojimo pirmenybę sąmoningai suteikė vienam iš trečios eilės kreditorių, žinodamas, kad kiti kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto, bet ir neteisėtai perleido teismo areštuotą turtą.

7Bankroto administratoriaus vertinimu, egzistuoja visi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, remiantis kuriais, UAB „ACEO“ bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu: buvęs UAB „ACEO“ vadovas ir akcininkas E. P. sąmoningai blogai valdė UAB „ACEO“, netinkamai vykdė pareigas, susijusias su įmonės valdymu, UAB „ACEO“ esant akivaizdžiai nemokiai ilgą laiką sąmoningai neinicijavo bankroto bylos UAB „ACEO“ iškėlimo, neatliko kitų direktoriaus (administracijos vadovo) pareigų, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius; UAB „ACEO“ esant nemokiai, prieš pat iškeliant bankroto bylą, buvo sudaryti nuostolingi UAB „ACEO“ ir jos kreditoriams ekonomiškai nenaudingi sandoriai, susiję su UAB „ACEO“ veiklai būtinų gamybos priemonių (įrengimų, reikalingų reklamos gamybos veiklai vykdyti) pardavimu UAB „Admen Baltic“, kurie lėmė UAB „ACEO“ veiklos nutraukimą – tai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius; UAB „ACEO“ esant nemokiai, prieš pat iškeliant bankroto bylą, UAB „ACEO“ veiklai būtinos gamybos priemonės ir nekilnojamasis turtas buvo išnuomoti susijusiai įmonei UAB „Admen Baltic“. Tai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius; per 2014 m. iki bankroto bylos iškėlimo buvo panaikintos visos galimybės nukreipti kreditorių reikalavimų tenkinimą į UAB „ACEO“ turtą, nes visas vertingiausias neįkeistas turtas buvo perleistas tik tam tikriems kreditoriams, nepagrįstai suteikiant jiems pirmenybę prieš kitus kreditorius. Tai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi pripažino UAB „ACEO“ bankrotą tyčiniu.

10Teismas nurodė, kad UAB „ACEO“, 2011 m. liepos 25 d. sudariusi Kredito sutartį Nr. ( - ) dėl 305 400 Lt kredito, privalėjusi nustatytais terminais iki 2015 m. gruodžio 3 d. grąžinti kreditą, mokėti nustatytas palūkanas ir vykdyti kitus mokėjimus, nuo 2013 m. vasario mėnesio savo įsipareigojimų nevykdė. Įmonė 2013 m. spalio 18 d. ir 2013 m. lapkričio 4 d. buvo įspėta dėl prievolių nevykdymo ir banko ketinimo nutraukti kredito sutartį. UAB „ACEO“ ir toliau nevykdant prievolių šiam kreditoriui, 2014 m. kovo 18 d. BAB „Ūkio bankas“ įspėjo UAB „ACEO“ apie galimą bankroto bylos inicijavimą, o 2014 m. gegužės 7 d. kreipėsi dėl bankroto bylos UAB „ACEO“ iškėlimo. Nors buvęs UAB „ACEO“ vadovas E. P. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad įmonė stengėsi su BAB „Ūkio banku“ susitarti dėl 2011 m. liepos 25 d. sudarytos kredito sutarties Nr. ( - ) vykdymo pakeitimo, tačiau iš BUAB „Ūkio banko“ pateiktos informacijos matyti, kad tarp banko darbuotojų ir UAB „ACEO“ vadovo 2013 m. rugpjūčio mėnesį vyko vos vienas pokalbis, su oficialiu prašymu dėl kredito grąžinimo grafiko pakeitimo UAB „ACEO“ į banką nesikreipė. Minimu laikotarpiu (2013 m. pabaiga – 2014 m. pradžia) UAB „ACEO“ taip pat nevykdė įsipareigojimų Kauno kredito unijai, AB „Šiaulių bankui“ (pastarasis vykdė tik priverstinius paskolos, palūkanų ir delspinigių nurašymus), 2014 m. sausio ir vasario mėnesiais nemokėjo atlyginimų darbuotojams, privalomų mokėti mokesčių, dėl ko jie buvo išieškomi priverstine tvarka, nurašant įmonės lėšas iš sąskaitų bankuose, nevykdė pradelstų atsiskaitymų su visa eile kreditorių (pvz. UAB „Baldžiai“, kuriai buvo skolinga 1 167,63 EUR nuo 2013 m. kovo 13 d.; Lipeikio įmone „Egzotika“, kuriai buvo skolinga 395,62 EUR nuo 2013 m. gruodžio 11 d.; UAB „Detavita“, kuriai buvo skolinga 2 542,57 EUR nuo 2013 m. kovo 5 d.; UAB „Neosta“, kuriai buvo skolinga 386,11 EUR nuo 2012 m. birželio 18 d.; UAB „Trunda“, kuriai buvo skolinga 738 EUR nuo 2013 m. spalio 27 d. ir kt.).

11Teismas nustatė, kad UAB „ACEO“ ir jos vadovas E. P. 2009 m. gegužės 18 d. sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią suteikė įmonei 50 000 Lt paskolą iki 2014 m. gegužės 18 d. Šią paskolą UAB „ACEO“ 2014 m. vasario 4 d., 2014 m. vasario 10 d. ir 2014 m. kovo 13 d. mokėjimais iš įmonės kasos grąžino E. P.. Paskolos grąžinimo metu UAB „ACEO“ buvo nesumokėjusi darbo užmokesčio įmonės darbuotojams už 2014 m. sausio mėnesį, turėjo pareigą pirmiau atsiskaityti ir su kitais kreditoriais, todėl paskolos grąžinimu E. P. pažeidė mokėjimų eiliškumo taisykles, suteikė pirmenybę kreditoriui, su kuriuo terminas atsiskaityti nebuvo suėjęs, prieš kitus kreditorius, atsiskaitymų terminai su kuriais jau buvo suėję.

12Teismas taip pat nustatė, kad UAB „ACEO“ pagal 2014 m. kovo 17 d. paskolos sutartį Nr. ( - ) iš UAB „Admen Baltic“ pasiskolino 25 000 Lt. Paskolos grąžinimo užtikrinimui UAB „ACEO“ 2014 m. balandžio 2 d. sutartinio įkeitimo lakštu (notarinio registro Nr. ( - )) kreditoriui UAB „Admen Baltic“ įkeitė lazerinio pjaustymo įrenginį WKL1225, kuris pagal 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartį Nr. ( - ) už 25 000 Lt kainą buvo parduotas kreditoriui UAB „Admen Baltic“. Realiai piniginių lėšų UAB „Admen Baltic“ UAB „ACEO“ už įsigytą lazerinio pjaustymo įrenginį WKL1225 nesumokėjo, o užskaitė kaip 7 240,50 EUR (25 000 Lt) paskolos grąžinimą. Pagal 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartį Nr. ( - ) UAB „ACEO“ už 20 000 Lt UAB „Admen Baltic“ pardavė ir daugiau gamybos įrangos, kuri buvo reikalinga UAB „ACEO“ veiklai vykdyti, o būtent: putų pjaustymo stakles T1500M (pardavimo kaina – 3 000 Lt) ir programines frezavimo stakles KFS 625M1 (pardavimo kaina – 17 000 Lt). Realiai piniginių lėšų už nurodytą turtą UAB „Admen Baltic“ UAB „ACEO“ taip pat nepervedė (nesumokėjo), bet pagal 2014 m. balandžio 14 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. ( - ) (mokėtojas – UAB „Admen Baltic“, lėšų gavėjas – UAB „Bangos energetika“), 2014 m. balandžio 15 d. trišalę reikalavimo įskaitymo sutartį Nr. ( - ) (mokėtojas – UAB „Admen Baltic“, lėšų gavėjas – UAB „Heliopolis“), 2014 m. liepos 15 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. ( - ) (mokėtojas – UAB „Admen Baltic“, lėšų gavėjas – UAB „Bangos energetika“) ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. ( - ) (mokėtojas – UAB „Admen Baltic“, lėšų gavėjas – UAB „Bangos energetika“) pinigus už įsigytą turtą sumokėjo kitiems BUAB „ACEO“ kreditoriams. Šios faktinės aplinkybės, teismo nuomone, vertintinos kaip netinkamas elgesys su faktiškai nemokios UAB „ACEO“ turtu, kadangi, perleidusi gamybos priemones, įmonė praktiškai nutraukė gamybinę veiklą ir taip sumažino savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, be to, vykdant reikalavimų užskaitymus buvo tenkinami tik atskirų kreditorių reikalavimai.

13Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas, priėmęs pareiškėjo BAB „Ūkio banko“ pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „ACEO“ iškėlimo, 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1993-260/2014 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo areštavo skolininkės BUAB „ACEO“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas UAB „ACEO“ arba trečiuosius asmenis. Šis areštas Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas 2014 m. gegužės 9 d. Be to, Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1993-260/2014 iškėlęs bankroto bylą UAB „ACEO“, areštavo šios įmonės nekilnojamąjį turtą, kitą ilgalaikį turtą, turtines teises. Buvęs UAB „ACEO“ direktorius E. P. apie šiuos viešame Turto arešto aktų registre įregistruotus areštus žinojo. Nepaisant to, 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „ACEO“, atstovaujama E. P., sudarė su UAB „Heliopolis“ Reikalavimų perleidimo sutartis Nr. ( - ), pagal kurias vienai iš savo kreditorių UAB „Heliopolis“ perleido areštuotą turtą – reikalavimo teises į savo mokius skolininkus UAB „Senukų prekybos centras“, VšĮ „SOS gyvūnai“, UAB „Via Baltica pramogos“, UAB „Amona“, UAB „Baltic clinic“ ir UAB „Jola LT“. Tokiu būdu UAB „ACEO“ išieškojimo pirmenybę sąmoningai suteikė vienam iš trečios eilės kreditorių, tai buvo padaryta įmonės vadovui žinant, kad kiti kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto, be to, buvo neteisėtai perleistas teismo areštuotas turtas.

14Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad UAB „ACEO“ 2013 m. pabaigoje – 2014 m. pradžioje buvo faktiškai nemoki; tolesnė įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, o tai reiškia tyčinį įmonės bankrotą.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atskiruoju skundu trečiasis asmuo E. P. prašo priimti į bylą naujai pateiktus rašytinius įrodymus; Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti bei pareiškėjo BUAB „ACEO“ bankroto administratoriaus prašymą dėl UAB „ACEO“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171) Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „ACEO“ 2013 m. pabaigoje – 2014 m. pradžioje buvo faktiškai nemoki. Bendrovės finansinė padėtis aptariamu laikotarpiu buvo pablogėjusi, bendrovė turėjo laikinų atsiskaitymo su kreditoriais problemų, tačiau tuo pat metu turėjo pakankamai turto, kurio pakaktų atsiskaityti su kreditoriais. Iš byloje esančio UAB „ACEO“ balanso, sudaryto 2013 m. gruodžio 31 d., matyti, kad įmonė turto turėjo už 982 103 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 461 112 Lt, t. y. trumpalaikiai įsipareigojimai neviršijo pusės bendrovės turto. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį teisinę reikšmę turi būtent pradelsti įsipareigojimai, o ne trumpalaikiai įsipareigojimai ir per vienerius metus mokėtinos sumos. Duomenų apie pradelstų įsipareigojimų sumą bei jų santykį su bendrovės turimu turtu bankroto administratorius į bylą nepateikė. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties, keliant UAB „ACEO“ bankroto bylą, jos nemokumas buvo konstatuotas tik balanso, sudaryto 2014 m. gegužės 5 d., duomenimis. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie faktinį bendrovės nemokumą grindė tik UAB „ACEO“ neįvykdytais įsipareigojimais, nevertindamas bendrovės turimo turto, neįvertinęs pradelstų įsipareigojimų santykio su turimu turtu, todėl tokia išvada negali būti laikoma pagrįsta visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Darbo užmokesčio įsiskolinimas niekada neviršijo vieno mėnesio dydžio. Bendrovė 2014 m. sausio 1 d. įsiskolinimo VSDFV biudžetui neturėjo. Skola VSDFV biudžetui 2013 m. spalio 1 d. sudarė 19 749,56 Lt, o 2014 m. balandžio 15 d., t. y. tuomet, kai bendrovė faktiškai nutraukė savo veiklą, skola sudarė tik 14 756,52 Lt, taigi skolos VSDFV biudžetui dydis analizuojamu laikotarpiu netgi mažėjo. Analogiška situacija buvo ir su kitais bendrovės mokėtinais mokesčiais. UAB „ACEO“ įsiskolinimas biudžetui 2014 m. sausio 31 d. siekė 14 529,26 Lt, tuo tarpu 2014 m. kovo 30 d. įsiskolinimas biudžetui buvo sumažėjęs iki 11 738,15 Lt. Taigi gaunamos pajamos leido mažinti bendrovės įsiskolinimą. UAB „ACEO“ per laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. turėjo 1 267 547,09 Lt pajamų, o išlaidos per tą patį laikotarpį sudarė 1 298 322,3 Lt, t. y. išlaidos viršijo pajamas 30 775,21 Lt, tačiau bendrovė nuo 2014 m. balandžio vidurio veiklos nevykdė, nes neliko darbuotojų. Taigi pajamos iš esmės buvo uždirbtos laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., t. y. per 7 mėnesius. Vidutinės mėnesio pajamos buvo apie 180 000 Lt, tuo tarpu išlaidos buvo patiriamos per visą laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. Jeigu bendrovės nebūtų palikę jos darbuotojai, ji nebūtų praradusi galimybės vykdyti veiklą, o BAB „Ūkio bankas“ būtų sutikęs su kredito grąžinimo grafiko pakeitimu, bendrovės bankrotas nebūtų neišvengiamas. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad UAB „ACEO“ 2014 m. kovo 3 d. buvo įvykdžiusi visus VMI bei VSDFV Kauno skyriaus mokestinius nurašymus, todėl galėjo pradėti atsiskaitinėti ir su kitais bendrovės kreditoriais už jų pateiktas prekes bei suteiktas paslaugas.

182) Pats bankroto administratorius pripažino, kad UAB „ACEO“ AB „Šiaulių bankui“ pradelstų įsipareigojimų neturėjo. Ta aplinkybė, kad AB „Šiaulių bankas“ jam priklausančią pinigų sumą nurašinėjo nuo UAB „ACEO“ atsiskaitomosios sąskaitos neturi jokios teisinės reikšmės, nes ir pinigų nurašymo atveju įsipareigojimai bankui laikomi įvykdytais. Tam, kad AB „Šiaulių bankas“ galėtų nurašyti pinigus, jie turėjo būti įnešti į banko sąskaitą.

193) Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad UAB „ACEO“ į BAB „Ūkio banką“ su oficialiu prašymu dėl kredito grąžinimo grafiko pakeitimo nesikreipė. BAB „Ūkio bankas“ 2015 m. gruodžio 4 d. atsakyme Nr. 160-03-707 į Kauno apygardos teismo prašymą nurodoma, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. buvo įvykęs susitikimas su UAB „ACEO“ direktoriumi E. P., taip pat nurodoma, kad bankas nebuvo priėmęs sprendimų dėl 2011 m. liepos 25 d. sudarytos kredito sutarties vykdymo atstatymo, pakeitimo, pratęsimo. Taigi šiame rašte neneigiamas UAB „ACEO“ kreipimosi dėl šios kredito sutarties vykdymo atstatymo pateikimas/egzistavimas. Iš BAB „Ūkio banko“ atsakymo priedo „Pokalbio su klientu ataskaita“ matyti, kad susitikimo tikslas būtent ir buvo kredito grafiko pertvarkymas. Iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad UAB „ACEO“ buhalterinę apskaitą vedusi UAB „Optimali apskaita“ ruošė banko prašomus dokumentus, o iš papildomai prie atskirojo skundo pridedamų rašytinių įrodymų matyti, kad, vykdant BAB „Ūkio banko“ nurodymus dėl pateikiamų dokumentų, būtinų kredito grąžinimo grafiko pakeitimui, buvo gauta Kauno apskrities VMI 2013 m. rugsėjo 13 d. pažyma Nr. PS21-2474 apie UAB „ACEO“ atsiskaitymą su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais, iš kurios matyti, kad tai dienai bendrovė skolų biudžetui neturėjo. Iš byloje esančio išrašo iš AB „Šiaulių bankas“ atsiskaitomosios sąskaitos matyti, kad 2013 m. gruodžio 12 d. buvo padarytas 4 000 Lt pavedimas, dengiant UAB „ACEO“ paimtą iš BAB „Ūkio banko“ kreditą, taip iš dalies sumokant 2013 m. rugpjūčio 29 d. susitikimo metu sutartą sumą. Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų elektroninių laiškų kopijų matyti, kad 2013 m. gruodžio 11 d. BAB „Ūkio bankas“ darbuotojui S. L. buvo siunčiamas prašymas, o 2013 m. gruodžio 13 d. tam pačiam BAB „Ūkio banko“ darbuotojui buvo siunčiamas 2013 m. rugsėjo 30 d. balansas bei tos pačios dienos pelno (nuostolio) ataskaita. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad į BAB „Ūkio banką“ buvo kreiptasi ir prašymas buvo paduotas ne tik elektroniniu būdu. BAB „Ūkio bankas“ nuo 2013 m. liepos mėnesio, negaudamas privalomų kredito grąžinimo grafike nurodytų mokėjimų, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2014 m. gegužės pradžioje, t. y. beveik po vienerių metų. Toks delsimas visų pirma paaiškinamas UAB „ACEO“ finansine padėtimi, kuri buvo pakankamai stabili, apie ką buvo žinoma ir bankui. Situacija su BAB „Ūkio banku“, jam neprieštaraujant, buvo tam tikrą laiką „užšaldyta“, visą laiką buvo tikėtasi, kad BAB „Ūkio bankas“ priims teigiamą sprendimą dėl kredito grąžinimo grafiko pakeitimo. Tik 2014 m. kovo 18 d., BAB „Ūkio bankui“ pranešus apie ketinimą iškelti BUAB „ACEO“ bankroto bylą, tapo aišku, kad bankas prašymo dėl kredito grafiko pakeitimo netenkino. Galimybės sugrąžinti BAB „Ūkio bankui“ visą negrąžinto kredito, palūkanų bei delspinigių sumą nebuvo. Nors UAB „ACEO“ ir ieškojo investuotojų, kurie galėtų refinansuoti iš BAB „Ūkio banko“ paimtą kreditą, tačiau pagrindiniam UAB „ACEO“ akcininkui, turinčiam virš 98 proc. visų bendrovės akcijų, J. T. atsisakius perleisti dalį bendrovės akcijų privatiems investuotojams, derybos 2014 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje užtruko. Didžioji dalis darbuotojų, sužinojusių apie keliamą bendrovei bankroto bylą, padavė prašymus atleisti juos iš darbo. UAB „ACEO“ atsirado papildomų prievolių išmokėti darbuotojams išeitines išmokas, atostogų kompensacijas bei kitus priskaitymus. Iš administratoriaus pateikto 4 priedo prie 2016 m. vasario 1 d. rašto Nr. 16/02-01-1 matyti, kad tik papildomai, neįskaitant atlyginimo, priskaičiuotų kompensacijų bei kitų priskaitymų suma viršijo 15 000 EUR. 2014 m. balandžio viduryje darbuotojų bendrovėje nebeliko, todėl, nepaisant turimų užsakymų, jų vykdyti tapo nebeįmanoma. Įmonės faktinis nemokumas atsirado tik po to, kai iš jos išėjo visi darbuotojai ir bendrovė prarado galimybę uždirbti pajamas iš pagrindinės įstatuose numatytos veiklos – reklamos paslaugų teikimo, t. y. faktinis akivaizdus bendrovės nemokumas atsirado tik 2014 m. balandžio mėn.

204) 25 000 Lt paskola (10 000 Lt bei 15 000 Lt) buvo sumokėta bendrovei 2014 m. kovo 17 d. Gautos lėšos buvo panaudotos vien tik darbo užmokesčio mokėjimui. Kad gautos piniginės lėšos buvo panaudotos atlyginimams sutiko ir bankroto administratorius. Taigi, gautos paskolos lėšos buvo panaudos nepažeidžiant įstatymų nustatyto atsiskaitymo eiliškumo. 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartimis už 20 000 Lt sumą taip pat buvo parduotos ir putų pjaustymo staklės bei programinės frezavimo staklės. 10 000 Lt buvo sumokėta grynais pinigais į kasą. Gautos į kasą lėšos buvo panaudotos atsiskaitymui su darbuotojais. Taigi, šioje dalyje atsiskaitymo eiliškumo pažeidimų taip pat nėra. Kita dalis – 10 000 Lt, buvo sumokėta taip: 5 000 Lt iš UAB „ACEO“ priklausančios sumos, 2014 m. balandžio 14 d. trišale reikalavimo įskaitymo sutartimi buvo sumokėti UAB „Bangos energetika“; kiti 5 000 Lt 2014 m. balandžio 15 d. trišale reikalavimo įskaitymo sutartimi buvo sumokėti UAB „Heliopolis“. Trečiojo asmens vertinimu, šių trišalių reikalavimo įskaitymų sutarčių sudarymas buvo ekonomiškai naudingas bendrovei, nei jos, nei kreditorių teisių nepažeidė. UAB „ACEO“ yra patalpų, esančių Draugystės g. 19, savininkė. Šios patalpos yra teritorijoje, kuri priklauso UAB „Bangos energetika“. Tik per šiai bendrovei priklausančią teritoriją galima patekti į UAB „ACEO“ patalpas, iš šios bendrovės UAB „ACEO“ gauna visas komunalines paslaugas (vandenį, kanalizavimo paslaugas, šiukšlių išvežimą ir t.t.) bei gamybai būtiną elektrą. Trišale reikalavimo įskaitymo sutartimi buvo padengti įsiskolinimai už UAB „ACEO“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose naudojamą elektros energiją bei suteiktas komunalines paslaugas. Nepadengus įsiskolinimo, UAB „Bangos energetika“ būtų nutraukusi elektros, vandens, kanalizavimo bei kitų komunalinių paslaugų tiekimą, neleistų patekti į patalpas, dėl ko nebūtų galima vykdyti gamybinę veiklą UAB „ACEO“ priklausančiose patalpose. Be to, nei UAB „ACEO“, iki bankroto bylos iškėlimo, nei bankroto administratorius po bankroto bylos iškėlimo, nebūtų galėję išnuomoti šias patalpas bei gauti nuompinigius. Elektros energijos bei kitų komunalinių paslaugų tiekimo nutraukimas taip pat sumažintų ir UAB „ACEO“ priklausančių patalpų rinkos vertę, nes negyvenamųjų patalpų, kuriose nėra elektros ir negalima vykdyti gamybinės veiklos, rinkos kaina yra ženkliai mažesnė. Apelianto nuomone, įsiskolinimo UAB „Bangos energetika“ nepadengdamas sukeltų žymiai didesnes neigiamas pasekmes UAB „ACEO“, nes vien tik gautos iš patalpų nuomos pajamos ženkliai viršijo UAB „Bangos energetika“ padengto įsiskolinimo dydį. Atsiskaitymas su UAB „Bangos energetika“, nuo kurios elektros bei kitų komunalinių paslaugų tiekimo priklauso UAB „ACEO“ galimybė savo patalpose vykdyti gamybinę veiklą, buvo ekonomiškai būtinas ir pagrįstas, leido išsaugoti turimo nekilnojamojo turto vertę. UAB „Heliopolis“ buvo ir yra vienintelė tam tikrų reklamai reikalingų medžiagų tiekėja – monopolistė, todėl trišale reikalavimo įskaitymo sutartimi padengiant 5 000 Lt dydžio įsiskolinimą šiai bendrovei buvo išsaugota galimybė įsigyti reklamos gamybai būtinas medžiagas, t. y. ir šiuo sandoriu buvo siekiama užtikrinti gamybinės veiklos vykdymą. Apeliantas jokios asmeninės naudos iš nurodytų reikalavimų įskaitymo sutarčių neturėjo, aptariamos įmonės niekaip nesusijusios su apeliantu, šių sutarčių sudarymą nulėmė apelianto siekis išsaugoti UAB „ACEO“ galimybę vykdyti pagrindinę bendrovės veiklą – reklamos gamybą.

215) Ginčijamoje nutartyje teigiama, kad, perleidusi gamybos priemones, įmonė praktiškai nutraukė gamybinę veiklą ir taip sumažino savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, tačiau gamybos priemonių perleidimo dieną – 2014 m. balandžio 11 d., UAB „ACEO“ savo patalpose gamybinės veiklos iš esmės jau nevykdė, nes nebuvo likę su šią įranga dirbusių darbuotojų. Ne gamybos priemonių perleidimas sąlygojo veiklos nutraukimą, o darbuotojų išėjimas. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2014 m. kovo viduryje t. y. tuo metu, kai dar nebuvo žinoma apie didžiosios dalies darbuotojų išėjimą, su UAB „Admen Baltic“ buvo sudaroma paskolos sutartis, o ne gamybos priemonių perleidimo sutartys. Tik po darbuotojų išėjimo, kai neliko kam dirbti su gamybos priemonėmis, buvo sudarytos jų perleidimo su atpirkimo teise sutartys. Gamybos priemonės buvo perleistos pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarčių pagrindu, numatant, kad UAB „ACEO“ gali pasinaudoti atpirkimo teisę iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. Ši aplinkybė parodo, kad apeliantas siekė išsaugoti UAB „ACEO“ galimybę atnaujinti gamybinę veiklą.

226) Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2015 m. kovo 23 d. Taikos sutarties Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-6613-800/2015, kurioje buvo nagrinėjamas paminėtų reikalavimų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis klausimas, UAB „Heliopolis“ jam perleistų reikalavimų sumą – 10 524,58 Lt, sumokėjo BUAB „ACEO“. Taigi, UAB „ACEO“ žalos dėl nurodytų sandorių nepatyrė.

237) Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai 50 000 Lt dydžio paskolos atsiėmimą pripažino tyčinį bankrotą patvirtinančia aplinkybe. Priešingai nei teigiama ginčijamoje nutartyje, 2014 m. vasario 4 bei 10 dienomis, kai buvo atsiimta dalis paskolos, mokėti darbuotojams atlyginimą už 2014 m. sausio mėnesį dar nereikėjo. Atlyginimai už sausio mėnesį turėjo būti mokami nuo vasario 15 d. Atsiimdamas paskolą apeliantas veikė taip pat ir UAB „ACEO“ interesais. Apeliantas 2013 m. lapkričio 18 d. buvo išdavęs vekselį 64 000 Lt sumai kreditoriui M. L., kuris po to iš šio vekselio atsiradusį reikalavimą perleido I. R.. Už šį vekselį garantavo UAB „ACEO“ bei jos pagrindinis akcininkas J. T.. Nepavykus laiku grąžinti pagal vekselį paimtą paskolą, atsirado grėsmė, kad į UAB „ACEO“ kaip laiduotoją pagal šį vekselį bus nukreiptas išieškojimas. Dėl šios priežasties apeliantas 2014 m. vasario pradžioje ir atsiėmė dalį paskolos, kuri buvo panaudota grąžinant paimtą iš M. L. paskolą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad kreditorė I. R. BUAB „ACEO“ bankroto byloje iš vekselio laidavimo kilusį finansinį reikalavimą pareiškė tik dėl 46 000 Lt negrąžintos paskolos bei 1 146,6 Lt delspinigių, t. y. finansinį reikalavimą bankroto byloje buvo prašoma tvirtinti 20 000 Lt mažesnį nei buvo gauta pagal vekselį.

248) Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB „ACEO“ bankrotą tyčiniu, turėjo pareigą įvertinti, ar bankroto pripažinimas tyčiniu pagal savo sukeliamas pasekmes yra proporcinga priemonė trečiojo asmens padarytiems pažeidimams. Kaip matyti iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-909-260/2015, kreditorinių reikalavimų suma BUAB „ACEO“ bankroto byloje yra apie 230 000 EUR arba 800 000 Lt. Tuo tarpu dėl tolesnės, t. y. po faktinio nemokumo atsiradimo, vykdytos veiklos, kuri ir tapo tyčinio bankroto pripažinimo pagrindu, UAB „ACEO“ kreditorių padėtis galėjo būti pabloginta daugiausiai 30 000 Lt suma, t.y. ta atsiimtos paskolos suma, kuri buvo panaudota ne skolos kreditorei I. R. gražinimui, o trečiojo asmens gydymui. Kitos Kauno apygardos teismo nurodytos aplinkybės neparodo atsiskaitymo eiliškumo pažeidimų, nes gautos lėšos už parduotas gamybos priemones buvo panaudotos darbo užmokesčiui išmokėti – pirmesnės eilės kreditorių reikalavimams patenkinti bei UAB „ACEO“ turimų patalpų vertei išsaugoti, o UAB „Heliopolis“ reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu gautas, pažeidžiant mokėjimo eiliškumą, lėšas UAB „ACEO“ jau grąžino.

259) Apeliantas prašo priimti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui dėl to, kad visi UAB „ACEO“ buhalterinės apskaitos dokumentai, gauti bei siunčiami dokumentai, taip pat ir įmonės turtas, kompiuteriai, buvo perduoti bankroto administratoriui. Nepaisant to, kad apeliantui, kaip įmonės vadovui, buvo žinoma apie susirašinėjimą su BAB „Ūkio banku“ bei dokumentų pateikimą dėl kredito grąžinimo grafiko pakeitimo, nurodyti konkrečius BAB „Ūkio bankui“ išsiųstus dokumentus, neišlikus prieigai prie UAB „ACEO“ elektroninio pašto, trečiasis asmuo neturėjo galimybių. Tik po 2016 m. balandžio 6 d. nutarties paskelbimo, susitikus su UAB „ACEO“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Optimali apskaita“ darbuotojais, apeliantas iš jų gavo prašomus prijungti prie bylos naujus įrodymus.

26Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „ACEO“ bankroto administratorius UAB „VRBV“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

271) Nors apeliantas bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad BUAB „ACEO“ siekė su BAB „Ūkio banku“ susitarti dėl 2011 m. liepos 25 d. sudarytos kredito sutarties Nr. ( - ) vykdymo pakeitimo, tačiau iš BAB „Ūkio banko“ pateiktos informacijos matyti, kad tarp banko darbuotojų ir BUAB „ACEO“ vadovo 2013 m. rugpjūčio mėnesį įvyko vos vienas pokalbis. Aptariamu laikotarpiu (2013 m. pabaiga – 2014 m. pradžia) BUAB „ACEO“ nevykdė įsipareigojimų Kauno kredito unijai, AB „Šiaulių bankui“, 2014 m. sausio ir vasario mėnesiais nemokėjo atlyginimų darbuotojams, nemokėjo privalomų mokėti mokesčių, nevykdė pradelstų atsiskaitymų su eile kreditorių. Atlikęs BUAB „ACEO“ dokumentų analizę, tarp jų – buhalterinės (finansinės) apskaitos dokumentų analizę, bankroto administratorius nustatė, kad BUAB „ACEO“ paskutinę 3 798,01 Lt įmoką, t. y. paskolos mokėjimą BAB „Ūkio bankui“ atliko 2013 m. vasario mėnesį. Daugiau jokių kitų mokėjimų BAB „Ūkio bankui“ UAB „ACEO“ nebeatliko iki pat bankroto bylos UAB „ACEO“ iškėlimo. Byloje nėra jokių duomenų dėl kreditoriaus BAB „Ūkio banko“ sutikimo pratęsti BUAB „ACEO“ kredito grąžinimą. Apelianto teiginiai dėl derybų su BAB „Ūkio banku“ ir kitomis kredito įstaigomis, investuotojais neturi jokios reikšmės nustatant faktinio BUAB „ACEO“ nemokumo atsiradimo laiką ir yra visiškai nepagrįsti. Pats apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad galimybės atsiskaityti su BAB „Ūkio banku“ nebuvo, o tai tik patvirtina, kad UAB „ACEO“ nemoki buvo jau 2013 metų pabaigoje – 2014 metų pradžioje. BUAB „ACEO“ nemokėjo mokesčių VMI ir VSDFV Kauno skyriui. VMI ir VSDFV Kauno skyriaus BUAB „ACEO“ priskaitomi mokesčiai tik didėjo, o mokesčių įsiskolinimai mažėjo tik dėl VMI ir VSDFV Kauno skyriaus atliekamų priverstinių įmokų nurašymo veiksmų. Apelianto teiginiai dėl BUAB „ACEO“ įsiskolinimų kitimo dinamikos bei tendencijų 2013 m. pabaigoje – 2014 m. patvirtina aplinkybę, kad BUAB „ACEO“ negalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų – atsiskaityti su darbuotojais, valstybe, VSDFV Kauno skyriumi, visais kitais kreditoriais. Be to, šia aplinkybę patvirtina į bylą pateikti Darbo ginčų komisijos 2014 m. sprendimai, kurių pagrindu BUAB „ACEO“ darbuotojams 2014 m. pradžioje buvo priteistas neišmokėtas darbo užmokestis, taip pat priteistos visos kitos išmokos, susijusios su darbo užmokesčiu. Minėti argumentai paneigia apelianto teiginius dėl tinkamo BUAB „ACEO“ įsipareigojimų darbuotojams vykdymo. 2014 m. Kauno apygardos teismui pateiktame atsiliepime dėl bankroto bylos UAB „ACEO“ iškėlimo apeliantas, būdamas BUAB „ACEO“ direktoriumi, pripažino, kad UAB „ACEO“ negali atsiskaityti su kreditoriais, atsiskaitymo su visais kreditoriais terminai yra pradelsti, UAB „ACEO“ veikia nuostolingai, jos pradelsti įsipareigojimai yra didesni nei į jos balansą įrašyto turto vertė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad UAB „ACEO“ 2013 m. pabaigoje – 2014 m. pradžioje jau neturėjo lėšų atsiskaityti su įmonės kreditoriais, tarp jų – valstybe, darbuotojais, kredito įstaigomis, o pradelsti įsipareigojimai didėjo, todėl bendrovė buvo faktiškai nemoki.

282) Kaip teigia bei pripažįsta pats apeliantas, 2014 m. kovo 16 d. nuomos sutartimi Nr. ( - ) visą turtą (nekilnojamąjį (gamybines, administracines patalpas), gamybos įrengimus, transporto priemones ir kt.) išnuomojus UAB „Admen Baltic“, UAB „ACEO“ nutraukė veiklą ir nebegavo jokių pajamų iš įprastinės gamybinės veiklos. Tokiu būdu buvo panaikinta bet kokia galimybė UAB „ACEO“ atsiskaityti su BUAB „ACEO“ kreditoriais (darbuotojais, VMI, VSDFV Kauno skyriumi, visais kitais kreditoriais, tarp jų – kredito institucijomis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytas aplinkybes vertino kaip netinkamą elgesį su faktiškai nemokios UAB „ACEO“ turtu. Svarbi aplinkybė yra ta, kad UAB „ACEO“ veiklą nutraukė būtent dėl apelianto, t. y. UAB „ACEO“ vadovo veiksmų. Apeliantas, kuris tuo pačiu metu dirbo analogišką veiklą vykdančioje UAB „Admen Baltic“, 2014 m. kovo 16 d. nuomos sutartimi Nr. ( - ) išnuomojo visą UAB „ACEO“ turtą analogišką veiklą (reklamos gamybos) vykdančiai UAB „Admen Baltic“, be to, į šią įmonę perėjo dirbti daugiau kaip pusė visų UAB „ACEO“ darbuotojų. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti apelianto, UAB „Admen Baltic“ direktoriaus M. V. liudijimai, garso įrašai; šią aplinkybę patvirtino ir VMI, atlikusi mokestinį operatyvų patikrinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad UAB „ACEO“ veikla buvo nutraukta sąmoningai ir panaikinant bet kokią galimybę UAB „ACEO“ atsiskaityti (bent dalinai sumažinti skolas) su kreditoriais iš veiklos pajamų.

293) Būdama nemoki BUAB „ACEO“ pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. BAB „Ūkio bankui“ 2014 m. kovo 19 d. įspėjus UAB „ACEO“ apie tai, kad pastaroji per 30 dienų privalo sumokėti 255 549,30 Lt skolą, o to nepadarius kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos UAB „ACEO“ iškėlimo, UAB „ACEO“, atstovaujama apelianto, 2014 m. balandžio 9 d. sudarė trišalę reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius UAB „ACEO“ naujajam kreditoriui UAB „Sakaja“ perleido 2 795,10 Lt dydžio reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Krinona“. Taip pat 2014 m. balandžio 15 d. UAB „ACEO“ sudarė trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią kreditorius UAB „Admen Baltic“ savo 1 448,10 EUR skolą, atsiradusią dėl įrangos pirkimo pagal 2014 m. balandžio 11d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), sumokėjo ne UAB „ACEO“, bet jos kreditorei UAB „Heliopolis“. Sudarydama šias sutartis UAB „ACEO“, atstovaujama apelianto, pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, suteikė vieniems kreditoriams pirmumą prieš kitus kreditorius.

304) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas, priėmęs pareiškėjo BAB „Ūkio banko“ pareiškimą dėl bankroto bylos BUAB „ACEO“ iškėlimo, 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1993-260/2014 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo areštavo skolininkės UAB „ACEO“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas UAB „ACEO“ arba trečiuosius asmenis. Buvęs BUAB „ACEO“ direktorius E. P. apie šiuos viešame Turto arešto aktų registre įregistruotus areštus žinojo. Nepaisant to, 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „ACEO“, atstovaujama apelianto, sudarė su UAB „Heliopolis“ reikalavimų perleidimo sutartis Nr. ( - ), pagal kurias UAB „ACEO“, būdama nemoki, vienai iš savo kreditorių UAB „Heliopolis“ perleido areštuotą turtą – reikalavimo teises į savo mokius skolininkus UAB „Senukų prekybos centras“, VšĮ „SOS gyvūnai“, UAB „Via Baltica pramogos“, UAB „Amona“, UAB „Baltic elinie“, UAB „Jola LT“. Tokiu būdu UAB „ACEO“ išieškojimo pirmenybę sąmoningai suteikė vienam iš trečios eilės kreditorių, be to, minėtais sandoriais buvo neteisėtai perleistas teismo areštuotas turtas. Aplinkybę, kad buvo pažeistas UAB „ACEO“ kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas, akivaizdžiai patvirtina ir tai, kad apeliantas, būdamas UAB „ACEO“ direktoriumi, prieš pat iškeliant UAB „ACEO“ bankroto bylą, nesuėjus paskolos grąžinimo terminui, susigrąžino 50 000 Lt paskolą.

315) Siekiant sudaryti galimybę šalims pateikti papildomus įrodymus ir/ar pateikti prašymus dėl jų išreikalavimo, teismo posėdžiai pirmosios instancijos teisme buvo atidėti ne vieną kartą. Apeliantas minėta teise taip pat naudojosi, todėl netenkintas apelianto prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismai, formuodami praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinę, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, kad yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-372/2010). Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu dar nereiškia, kad visi administratoriaus nurodyti įmonės vadovo ar akcininkų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti, ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams, pripažinus bankrotą tyčiniu, turi įgaliojimus patikrinti bankroto administratorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-824-943/2015).

34ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai, kuriems esant teismas pripažįsta, kad bankrotas yra tyčinis. ĮBĮ 20 straipsnio norma, nustatanti tyčinio bankroto požymius, yra procesinė, todėl ji turi būti taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014). Kadangi pareiškimas dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu, teismui buvo pateiktas 2015 m. kovo 27 d., pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BUAB „ACEO“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, pagrįstai vadovavosi aktualia ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, ir joje nustatytais tyčinio bankroto požymiais.

35Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas BUAB „ACEO“ bankrotą pripažino tyčiniu konstatavęs ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį (įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto). Šią išvadą teismas darė

36įvertinęs 2013 m. pabaigoje – 2014 m. pradžioje bendrovės sudarytus sandorius, vykdytus atsiskaitymus su tam tikrais kreditoriais, o būtent: apelianto E. P. 2009 m. gegužės 18 d. įmonei suteiktos 50 000 Lt dydžio paskolos grąžinimą 2014 m. gegužės 18 d.; UAB „ACEO“ ir UAB „Admen Baltic“ 2014 m. kovo 17 d. sudarytą paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Admen Baltic“ paskolino UAB „ACEO“ 25 000 Lt; 2014 m. balandžio 2 d. sutartinio įkeitimo lakštą, kuriuo 2014 m. kovo 17 d. paskolos užtikrinimui UAB „ACEO“ kreditoriui UAB „Admen Baltic“ įkeitė lazerinio pjaustymo įrenginį; 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartį, pagal kurią UAB „ACEO“ už 20 000 Lt pardavė UAB „Admen Baltic“ gamybos įrangą, kuri buvo reikalinga UAB „ACEO“ veiklai vykdyti; 2014 m. balandžio 9 d. trišalę reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius UAB „ACEO“ naujajam kreditoriui UAB „Sakaja“ perleido 2 795,10 Lt reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Krinona“; 2014 m. balandžio 15 d. trišalę reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią kreditorius UAB „Admen Baltic“ savo 1 448,10 EUR skolą, atsiradusią dėl įrangos pirkimo pagal 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo –pardavimo su atpirkimo teise sutartis, sumokėjo ne UAB „ACEO“, bet jos kreditorei UAB „Heliopolis“; 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „ACEO“ reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą su UAB „Heliopolis, pagal kurią UAB „ACEO“ perleido areštuotą turtą – reikalavimo teises į mokius skolininkus.

37Dėl įmonės faktinio nemokumo momento

38Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, kad jau 2013 m. pabaigoje – 2014 m. pradžioje įmonė buvo faktiškai nemoki. Apeliantas su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis nesutinka, nurodydamas, kad teismas išvadą apie faktinį bendrovės nemokumą grindė tik bendrovės neįvykdytais įsipareigojimais, nevertindamas bendrovės turimo turto, pradelstų įsipareigojimų santykio su turimu turtu.

39Apeliantas pagrįstai teigia, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi UAB „ACEO“ bankroto byla iškelta konstatavus, kad, remiantis 2014 m. gegužės 5 d. UAB „ACEO“ balanso duomenimis, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės balanse apskaityto turto vertės. Nutartyje iškelti bankroto bylą nenustatyta, kada atsirado įsiskolinimai kreditoriams ir kada UAB „ACEO“ tapo nemoki. Ginčijama nutartimi teismas įmonės nemokumą konstatavo išanalizavęs iš esmės įmonės sudarytas sutartis bei jų vykdymą, tačiau neįvertinęs įmonės finansinių duomenų, įmonės pradelstų įsipareigojimų, jų santykio su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatų. Tačiau nurodytas pažeidimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 328 straipsnis).

40Byloje nustatyta, ir apeliantas to neginčija, kad apie UAB „ACEO“ nemokumą neabejotina tapo žinoma 2014 m. gegužės 5 d., sudarius UAB „ACEO“ balansą bei kreditorių sąrašą. Dalis bankroto administratoriaus nurodytų sandorių buvo sudaryti jau po 2014 m. gegužės 5 d. t. y. 2014 m. gegužės 18 d. atliktas 50 000 Lt dydžio paskolos grąžinimas, 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „ACEO“ reikalavimo perleidimo sutartis. Pats apeliantas pripažįsta, kad faktinis (akivaizdus) bendrovės nemokumas atsirado 2014 m. balandžio mėnesį, tuo tarpu būtent šį mėnesį buvo sudaryta daugiausia administratoriaus nurodomų sandorių t. y. 2014 m. balandžio 2 d. – sutartinio įkeitimo lakštas, 2014 m. balandžio 11 d. – pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartis, 2014 m. balandžio 9 d. ir 2014 m. balandžio 15 d. – trišalės reikalavimo perleidimo sutartys. Kadangi sandoriai, kuriais grindžiamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimas, sudaryti tada, kai UAB „ACEO“ nemokumas nebėra ginčijamas, apelianto argumentai dėl galimai neteisingo UAB „ACEO“ faktinio nemokumo momento nustatymo pirmosios instancijos teisme nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšmingi.

41Dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo ir pirmenybės teikimo tam tikriems kreditoriams

42Apelianto teigimu, sudarydama administratoriaus nurodomus sandorius, UAB „ACEO“ nesuteikė pirmenybės pavieniams kreditoriams, kadangi: 25 000 Lt paskola, gauta 2014 m. kovo 17 d., buvo panaudota atsiskaitymams su darbuotojais, kas nepažeidžia įstatyme nustatyto atsiskaitymo eiliškumo; 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutarties pagrindu gautos 20 000 Lt sumos dalis – 10 000 Lt buvo panaudota atsiskaitymui su darbuotojais, kita dalis 10 000 Lt (po 5 000 Lt) – buvo sumokėta UAB „Bangos energetika“ bei UAB „Heliopolis“ pagal sudarytas trišales reikalavimo įskaitymų sutartis; 50 000 Lt dydžio paskolos atsiėmimo dienomis – 2014 m. vasario 4 bei 10 d. atlyginimo darbuotojams už 2014 m. sausio mėnesį dar nereikėjo mokėti. Paminėtus apelianto teiginius apeliacinės instancijos teismas vertina kaip prieštaringus ir nenuoseklius, kadangi jais iš esmės patvirtinama, kad atsiskaityta buvo ne su visais, o su pasirinktiniais kreditoriais. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „ACEO“ iki pat bankroto bylos iškėlimo, jau būdama nemoki, atsiskaitymus su kreditoriais vykdė esant įsiskolinimams darbuotojams, VSDFV, valstybės biudžetui, bei kitiem tos pačios eilės kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado anksčiau, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas.

43Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsiskaitymo eiliškumo pažeidimu laikomi tokie atvejai, kai pirmenybė teikiama net ne žemesnės eilės kreditoriams, o tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, tačiau kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti. Iš byloje esančios 2009 m. gegužės 18 d. paskolos sutarties matyti, kad paskolos grąžinimo terminas buvo 2014 m. gegužės 18 d. (t. VII, b. l. 28), paskola kasos išlaidų orderiais E. P. buvo grąžinta 2014 m. vasario 4 d., 2014 m. vasario 10 ir 2014 m. kovo 13 d. t. y. paskola grąžinta nesuėjus jos grąžinimo terminui, kai tuo tarpu minėtu laikotarpiu bendrovė turėjo eilę pradelstų įsipareigojimų kitiems tos pačios eilės kreditoriams. Be to, apelianto teiginius, kad paskola buvo grąžinta UAB „ACEO“ interesais, paneigia pats apeliantas, atskirajame skunde nurodydamas, kad 30 000 Lt paskolos suma buvo panaudota apelianto gydymui.

44Apelianto teigimu, trišalių reikalavimo įskaitymų sutarčių sudarymas buvo ekonomiškai naudingas bendrovei, kadangi nepadengus įsiskolinimo UAB „Bangos energetika“ nebūtų galima vykdyti gamybinės veiklos UAB „ACEO“ priklausančiose patalpose, o UAB „Heliopolis“ buvo ir yra vienintelė tam tikrų reklamai reikalingų medžiagų tiekėja – monopolistė, todėl trišale reikalavimo įskaitymo sutartimi padengiant 5 000 Lt dydžio įsiskolinimą šiai bendrovei buvo išsaugota galimybė įsigyti reklamos gamybai būtinas medžiagas. Šie apelianto teiginiai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, kadangi pats apeliantas nurodo, jog UAB „ACEO“ 2014 m. balandžio 11 d. gamybinės veiklos iš esmės jau nebevykdė, nes bendrovėje nebuvo likusių su gamybine įranga dirbančių darbuotojų.

45Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas atskiruoju skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimo.

46Dėl proporcingumo principo

47Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neįvertino, ar BUAB „ACEO“ bankroto pripažinimas tyčiniu pagal savo sukeliamas pasekmes yra proporcinga priemonė apelianto padarytiems pažeidimams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nebuvo sprendžiama dėl apelianto turtinės atsakomybės bendrovės kreditoriams; tyčiniam bankrotui konstatuoti pakanka nustatyti įstatyme įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, kurie, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo byloje nustatyti pagrįstai. Apelianto nesutikimas su kasacinio teismo formuojama praktika dėl galimybės bankrotą pripažinti tyčiniu tais atvejais, kai bendrovės nemokumą lėmė aplinkybės, nesusijusios su bendrovės valdymo organų veiksmais, tačiau tolimesne bendrovės veikla siekiama dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo.

48Dėl naujų įrodymų prijungimo

49Apeliantas kartu atskiruoju skundu pateikė 2016 m. balandžio 10 d. elektroninių laiškų kopijas bei 2013 m. rugsėjo 13 d. atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymą.

50CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

51Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, kad jo kartu su atskiruoju skundu teikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, naujai teikiami įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas apelianto teikiamų naujų įrodymų nepriima ir grąžina juos apeliantui.

52Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi iškėlė bankroto... 4. Buvusiam UAB „ACEO“ direktoriui E. P. 2014 m. rugsėjo 23 d., 2014 m.... 5. Bankroto administratorius taip pat nustatė, kad UAB „ACEO“ pagal 2014 m.... 6. Kauno apygardos teismas, priėmęs pareiškėjo BAB „Ūkio banko“... 7. Bankroto administratoriaus vertinimu, egzistuoja visi Lietuvos Respublikos... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi pripažino UAB... 10. Teismas nurodė, kad UAB „ACEO“, 2011 m. liepos 25 d. sudariusi Kredito... 11. Teismas nustatė, kad UAB „ACEO“ ir jos vadovas E. P. 2009 m. gegužės 18... 12. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „ACEO“ pagal 2014 m. kovo 17 d. paskolos... 13. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas, priėmęs pareiškėjo BAB... 14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad UAB „ACEO“ 2013 m.... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo E. P. prašo priimti į bylą naujai... 17. 1) Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB... 18. 2) Pats bankroto administratorius pripažino, kad UAB „ACEO“ AB... 19. 3) Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad UAB „ACEO“ į BAB... 20. 4) 25 000 Lt paskola (10 000 Lt bei 15 000 Lt) buvo sumokėta bendrovei 2014 m.... 21. 5) Ginčijamoje nutartyje teigiama, kad, perleidusi gamybos priemones, įmonė... 22. 6) Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2015 m. kovo 23 d. Taikos sutarties Kauno... 23. 7) Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai 50 000 Lt dydžio... 24. 8) Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB „ACEO“ bankrotą... 25. 9) Apeliantas prašo priimti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios... 26. Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „ACEO“ bankroto administratorius... 27. 1) Nors apeliantas bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad BUAB „ACEO“ siekė... 28. 2) Kaip teigia bei pripažįsta pats apeliantas, 2014 m. kovo 16 d. nuomos... 29. 3) Būdama nemoki BUAB „ACEO“ pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo... 30. 4) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad... 31. 5) Siekiant sudaryti galimybę šalims pateikti papildomus įrodymus ir/ar... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės... 34. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai, kuriems esant teismas... 35. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas BUAB „ACEO“ bankrotą... 36. įvertinęs 2013 m. pabaigoje – 2014 m. pradžioje bendrovės sudarytus... 37. Dėl įmonės faktinio nemokumo momento... 38. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, kad jau 2013 m.... 39. Apeliantas pagrįstai teigia, kad įmonės nemokumas yra nustatomas... 40. Byloje nustatyta, ir apeliantas to neginčija, kad apie UAB „ACEO“... 41. Dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo ir pirmenybės teikimo tam tikriems... 42. Apelianto teigimu, sudarydama administratoriaus nurodomus sandorius, UAB... 43. Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsiskaitymo eiliškumo... 44. Apelianto teigimu, trišalių reikalavimo įskaitymų sutarčių sudarymas buvo... 45. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas... 46. Dėl proporcingumo principo... 47. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą... 48. Dėl naujų įrodymų prijungimo ... 49. Apeliantas kartu atskiruoju skundu pateikė 2016 m. balandžio 10 d.... 50. CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo... 51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, kad jo kartu... 52. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 53. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą....