Byla 2-824-943/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Trikampis žiedas“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal bankroto administratoriaus prašymą, priimtą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Trikampis žiedas“ bankroto byloje Nr. B2-2716-553/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Trikampis žiedas“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal bankroto administratoriaus prašymą, priimtą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Trikampis žiedas“ bankroto byloje Nr. B2-2716-553/2015,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Trikampis žiedas“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Karaliaučiaus grupė“.

4Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugsėjo 3 d. priimtas pareiškėjo bankrutuojančios UAB „Trikampis žiedas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“, prašymas dėl bankrutuojančios UAB „Trikampis žiedas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pareikštas suinteresuotam asmeniui A. S.. Pareiškėjas nurodė, kad bendrovės veikla ir turtas buvo faktiškai perkelti į įmonę UAB „Mano sauga”. Verslas perleistas neteisėtu sandoriu už žymiai mažesnę nei rinkos kainą (už 287 220 Lt vietoj 3 590 912), kurios UAB „Mano sauga“ net nesumokėjo. Tiek UAB „Mano sauga“, tiek UAB „Trikampis žiedas“ yra susijusios su S. šeima. UAB „Mano sauga“ perėmė bendrovės klientus ir didelę dalį UAB „Trikampis žiedas“ darbuotojų. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir apgaulingai, reikšmingi apskaitos dokumentai nebuvo perduoti administratoriui ir jų buvimo vieta (jeigu dokumentai nesunaikinti) nėra žinoma; bendrovės vardu buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai. Bendrovės akcininkai ir vadovai nevykdė pareigų bendrovei, siekė neteisėtais būdais įsisavinti bendrovės lėšas, o jų sprendimai neatitiko ekonominės logikos, pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus. Bendrovės lėšomis buvo dengiami asmeniniai akcininko ir vadovo A. S. įsipareigojimai. Prieš bankroto bylos iškėlimą bendrovei A. S. siekė pasinaudoti pirmenybe patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad egzistuoja visi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės, kurioms esant įmonės tyčinis bankrotas yra preziumuojamas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi pripažino bankrutuojančios UAB „Trikampis žiedas“ bankrotą tyčiniu.

7Teismas konstatavo, kad siekiant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu iš esmės užtenka nustatyti bent vieną tyčinio bankroto požymį pagal ĮBĮ 20 dalyje nurodytus tyčinio bankroto požymius ir 3 dalyje nurodytas aplinkybes, kurioms esant įmonės tyčinis bankrotas yra preziumuojamas. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, siekiant pripažinti UAB „Trikampis žiedas“ bankrotą tyčiniu, užtenka išanalizuoti pagrindinį pareiškėjo argumentą dėl 2012-09-27 aukciono objekto perleidimo susitarimo sudarymo ir su tuo susijusias aplinkybes.

8Teismas nustatė, kad tarp UAB „Trikampis žiedas“ generalinio direktoriaus A. S. ir UAB „Mano sauga“ direktorės J. G. 2012-09-27 sudarytu aukciono objekto perleidimo susitarimu (toliau – Susitarimas) BUAB „Trikampis žiedas“ veikla ir turtas buvo faktiškai perkelti į UAB „Mano sauga“. Suinteresuoti asmenys neginčijo, kad po Susitarimo sudarymo iš BUAB „Trikampis žiedas“ į UAB „Mano sauga“ perėjo dirbti didžioji dalis BUAB „Trikampis žiedas“ darbuotojų. Susitarimo objektas buvo tai, kad BUAB „Trikampis žiedas“ perleidžia, o UAB „Mano sauga“ priima dalį BUAB „Trikampis žiedas“ įsipareigojimų klientams, įdirbį su klientais, kurį sudaro klientų valdymo sistemos modelis ir duomenų bazės veikimo principai, būtiniausių tiekėjų sąrašai, pultinės apsaugos paslaugų teikimo schema ir pagrindiniai įsipareigojimai klientams, teikiamų paslaugų kainodara, techninė paslaugų teikimo dalis. Kadangi į UAB „Mano sauga“ buvo perkelta tik BUAB „Trikampis žiedas“ veikla ir turtas, bet ne įmonės finansiniai įsipareigojimai, kurie sudaro 5 011 911,05 Lt, teismas laikė, jog ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija pasitvirtino.

9Teismas pažymėjo, kad Susitarimo kaina buvo 287 220 Lt, kuri buvo sumokėta susitarimo šalims įskaitant vienarūšius priešpriešinius reikalavimus. Nors pirmos eilės kreditorių reikalavimų suma sudarė 2 298 070,51 Lt, įmonės vadovas ir akcininkas A. S. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Esant tokiems dideliems įsiskolinimams BUAB „Trikampis žiedas“ darbuotojams, atsiskaitant su UAB „Mano sauga“, pagal 2012-09-27 Susitarimą iki BUAB „Trikampis žiedas“ bankroto bylos iškėlimo 2013-03-22, buvo pažeistas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas ir nebuvo vykdomas ĮBĮ reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Dėl to, teismas laikė, jog įrodyta ir antroji ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta tyčinio įmonės bankroto prezumpcija.

10Teismas išanalizavęs bylos aplinkybes konstatavo, kad BUAB „Trikampis žiedas” bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, t. y. įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis).

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad jo veiksmuose nėra sąmoningo įmonės blogo valdymo ir (arba) sandorių, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

131. Teismas BUAB „Trikampis žiedas“ bankrotą pripažino tyčiniu neįvertinęs visų bylos aplinkybių, remdamasis vieninteliu argumentu - pripažindamas vadovo kaltę. Teismas neatskleidė bylos esmės, o tai yra absoliutus skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindas (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

142. Teismas nenustatė BUAB „Trikampis žiedas“ vadovo A. S. veiksmuose tyčios, nors tai turėtų būti pagrindinis vertinimo aspektas, sprendžiant, ar įmonės bankrotas buvo tyčinis. Suinteresuotas asmuo A. S. sutinka, kad 2012-09-26 aukciono objekto perleidimo susitarimas buvo ydingas, tačiau tuo metu įmonė turėjo didelių finansinių sunkumų ir vadovas neturėjo objektyvių galimybių rinktis veiksmų plano. Be to, teismas visiškai neįvertino fakto, kad suinteresuotas asmuo buvo apgautas kitų suinteresuotų asmenų.

153. BUAB „Trikampis žiedas“ finansinės problemos prasidėjo nuo 2010 metų, kai antstolis, vykdydamas išieškojimus, areštavo įmonės sąskaitas, prasidėjo ekonominė krizė, padidėjo minimali mėnesinė alga ir atsakovas neturėjo pakankamai lėšų darbuotojų atlyginimams. Dėl šios priežasties iš įmonės išėjo daug darbuotojų į UAB „Mano sauga“. Nuo 2012-07-12 iš įmonės valdymo pasitraukė Švedijos bendrovė „Panaxia“, kadangi irgi turėjo didelių finansinių problemų. 2012-11-20 bankas Nordea vienašališkai nutraukė ilgalaikę kredito sutartį ir pareikalavo grąžinti visą 252 133,52 Lt kredito sumą su palūkanomis. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BUAB „Trikampio žiedo“ sunki finansinė padėtis nebuvo sukurta dirbtinai, tačiau sąlygota objektyvių veiksnių.

164. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad realios Susitarimo faktinės pasekmės tapo žinomos tik vėliau, nes Susitarimu buvo siekiama perleisti ne visą verslą, bet tik dalį verslo. Atsakovas buvo iš anksto sutaręs su koncerno „ICOR“ vadovais, kad UAB „Mano būstas LT“ be jokio aukciono investuos į BUAB „Trikampis žiedas“ ir iš atsakovo įsigis 51 procentą BUAB „Trikampis žiedas“ akcijų, kas būtų leidę tęsti veiklą neskaidant įmonės veiklos (neišskaidant pultinės ir fizinės saugos). Nepavykus įgyvendinti šių planų, 2012-09-26 BUAB „Trikampis žiedas“ organizavo viešą aukcioną (toliau – Aukcionas). Aukciono objekto perleidimo susitarimu buvo perleistas ne visas BUAB „Trikampis žiedas“ verslas, bet konkrečiai pultinės apsaugos paslaugų teikimas. Po šio susitarimo pasirašymo BUAB „Trikampis žiedas“ vykdė savo veiklą ir teikė kitas apsaugos paslaugas, t. y. renginių, asmenų ir objektų fizinę apsaugą, inkasavimą ir kitas paslaugas.

175. Suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo išvada, kad UAB „Mano sauga“ neatsiskaitė už Aukciono objektą. 2012-09-28 tarp BUAB „Trikampis žiedas“ ir UAB „Mano sauga“ buvo sudaryta Priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis, kurios pagrindu buvo atsiskaityta už Aukciono objektą – 287 220 Lt. Nepagrįstas teismo argumentas, kad Aukciono objekto kaina buvo per maža. Kadangi derybos su koncernu „ICOR“ užsitęsė, o BUAB „Trikampis žiedas“ finansinė padėtis toliau blogėjo, sunku buvo tikėtis, kad Aukciono objektą būtų pavykę parduoti už didesnę kainą. Pažymėtina, kad aukciono organizavimu rūpinosi koncerno „ICOR“ atstovai, laikantis įstatymo reikalavimų; be UAB „Mano sauga“, paraišką dalyvauti Aukcione buvo pateikusi dar viena įmonė – UAB „Dainavos būstas“.

186. Apeliantas mano, kad teismas negali taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos prezumpcijos, kadangi BUAB „Trikampis žiedas“ visa veikla nebuvo dirbtinai perkelta į UAB „Mano sauga“. Sutinka, kad Aukciono objekto perleidimo susitarimas faktiškai lėmė beveik visą BUAB „Trikampis žiedas“ veiklos perkėlimą į UAB „Mano sauga“. Taip pat pažymi, kad 2012-09-28 iš UAB „Mano sauga“ direktorės ir akcininkės J. G. buvo perimta 51 procentas UAB „Mano sauga“ akcijų, todėl J. G. neturėjo galimybės vienasmeniškai priimti esminių sprendimų, susijusių su UAB „Mano sauga“ valdymu. Tokią galimybę, kartu su kontroliniu akcijų paketu įgijo būtent UAB „Mano būstas LT“, kuris pašalino J. G. iš UAB „Mano sauga“ valdymo, o jos turimas akcijas padarė praktiškai bevertes.

197. Apeliantas nurodo, kad suinteresuoti asmenys UAB „Mano sauga“, UAB „Mano būstas LT“, AB „City Service“, UAB „ICOR“, A. J., V. T., E. P. ir I. K. yra atsakingi už didelę dalį esminių su BUAB „Trikampis žiedas“ veikla susijusių sprendimų per paskutinius veiklos metus iki bankroto bylos iškėlimo, todėl šie asmenys turėtų būti patraukti atsakovais ir prisiimti atsakomybę, jeigu BUAB „Trikampis žiedas“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu.

208. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad esant sunkiai BUAB „Trikampis žiedas“ finansinei būklei, vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi vykstant deryboms su koncerno „ICOR“ atstovais, apeliantas tikėjosi išvengti įmonės bankroto.

21BUAB „Trikampis žiedas“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pripažinti, kad su BUAB „Trikampis žiedas“ tyčiniu bankrotu yra susiję suinteresuoti asmenys byloje, t. y. UAB „Mano sauga“, UAB „Mano būstas LT“, AB „City Service“, UAB „ICOR“, A. J., V. T., E. P. ir I. K.. Bankroto administratorius atsiliepimą grindė šiais argumentais:

221. Administratorius sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad 2015-02-03 nutartyje nepagrįstai nevertinami suinteresuotų asmenų veiksmai bei įtaka BUAB „Trikampis žiedas“ privedimui prie tyčinio bankroto, nors suinteresuotų asmenų dalyvavimas sudarant 2012-09-27 aukciono objekto perleidimo susitarimą yra akivaizdus iš A. S. paaiškinimų ir įrodymų.

232. 2012-09-27 aukciono objekto perleidimo sąlygos akivaizdžiai buvo prieštaraujančios BAUB „Trikampis žiedas“ interesams. Be to, aukciono objekto pirkėjas buvo jau žinomas dar prieš organizuojant aukcioną.

243. Administratoriaus nuomone, ne J. G., bet būtent suinteresuotieji asmenys yra atsakingi už neigiamas teisines pasekmes bendrovės kreditoriams, kadangi būtent suinteresuoti asmenys yra tikroji 2012-09-27 aukciono objekto perleidimo susitarimo šalis. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai susiaurino atsakingų asmenų ratą BUAB „Trikampis žiedas“ tyčinio bankroto priežastimi įvardindamas būtent bendrovės valdymo organų tyčinius veiksmus.

254. Pažymi, kad 2012-09-27 aukciono objekto perleidimo susitarimas ir jo pasekmės yra ginčijamos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1787-104/2015, tačiau suinteresuoti asmenys ir toliau piktnaudžiauja savo padėtimi, piktybiškai pažeidinėja teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors Vilniaus apygardos teismas 2014-01-28 nutartimi areštavo UAB „Mano sauga“ turtą bei pinigines lėšas 3 590 000 Lt sumai ir leido areštuotas lėšas naudoti būtiniausioms išlaidoms ūkinei veiklai vykdyti, tačiau UAB „Mano sauga“ toliau laisvai disponavo turimomis lėšomis ir vykdė atsiskaitymus įprasta tvarka.

26Suinteresuotas asmuo UAB „Mano būstas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo klausimą dėl BUAB „Trikampis žiedas“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad bankroto administratorius nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog suinteresuoto asmens veikimas ar neveikimas buvo priežastis, nulėmusi BUAB „Trikampis žiedas“ tyčinį bankrotą. Tyčinio bankroto atveju atsakomybė tenka įmonės vadovui ir kitiems valdymo organams. Kadangi suinteresuoti asmenys niekada nebuvo susiję jokiais teisiniais ryšiais su BUAB „Trikampis žiedas“, suinteresuotų asmenų atsakomybė yra negalima.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Atskirasis skundas netenkintinas.

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.

30Dėl įmonės tyčinio bankroto teisinių pagrindų

31Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 d. (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013-10-01) buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tuomet įstatyme nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Tačiau 2013-04-18 įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto įstatymą, nuo 2013-10-01 įsigaliojo ĮBĮ pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. ĮBĮ 2 str. 12 d. nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 str. įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 str. 2 d. įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais.

32Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

33Teismas pažymi, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006). Vertinant įrodymus tokio pobūdžio bylose, būtina atsižvelgti ne tik į konkretaus sandorio įtaką bendrovės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti sandorių visumą, atsižvelgti į jų sudarymo metu buvusią situaciją bendrovėje, sandorio šalių ryšius, sandorių ekonominį pagrįstumą ir pan., nes tai reikšminga sprendžiant dėl bendrovės vadovo pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais įvykdymo.

34Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.).

35Tais atvejais, kai tyčinį bankrotą lėmė konkreti įmonės vadovo veikla, būtina kruopščiai įvertinti įmonės vadovo veiksmus, tikslus, įmonės bankroto priežastis. Tai yra svarbu tam, kad teismų praktikoje nebūtų pasiektas priešingas siekiamam rezultatas, t. y. siekiant apsaugoti įmonių kreditorių teises ir interesus, nebūtų slopinama bendrovių vadovų protinga rizika, kuri yra būtina verslui plėtoti. Svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

36Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

37Dėl 2012-09-27 aukciono objekto perleidimo susitarimo sąlygų

38Nagrinėjamoje byloje BUAB „Trikampis žiedas“ bankroto administratorius pateikė prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ir nurodė, kad egzistuoja visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai, t. y. įmonės tyčinį bankrotą sukėlė netinkamas įmonės valdymas; buvo sudaryti įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai; praktiškai visas įmonės verslas buvo perleistas mažesne negu rinkos kaina, o įmonės veikla ir turtas perkelti į įmonę UAB „Mano sauga“, kuri perėmė bendrovės nebaigtas sutartis ir reikalavimo teises; dauguma darbuotojų išėjo dirbti į UAB „Mano sauga“; be to, atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; nebuvo vykdomas įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pirmosios instancijos teismas BUAB „Trikampis žiedas“ bankrotą pripažino tyčiniu iš esmės išanalizavęs 2012-09-27 aukciono objekto perleidimo susitarimą ir su juo susijusias aplinkybes, o dėl kitų bankroto administratoriaus nurodytų aplinkybių plačiau nepasisakė. Nors apeliantas mano, kad teismui išsamiai nepasisakius dėl visų administratoriaus prašyme nurodytų tyčinį bankrotą sąlygojusių aplinkybių liko neatskleista bylos esmė, apeliacinis teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka.

39ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad tyčinis bankrotas preziumuojamas, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Teismų praktikoje ši prezumpcija vertinama taip, kad įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2010). Šia aplinkybę, kad BUAB „Trikampis žiedas“ visa veikla ir turtas buvo perkelta į UAB „Mano sauga“ (buvęs pavadinimas UAB „Constanta plius“), nuosekliai patvirtina byloje esantys įrodymai.

40Pirma, apelianto teigimu, jo veiksmuose nėra tyčios, kuri turėtų būti pagrindinis aspektas, sprendžiant, ar įmonės bankrotas buvo tyčinis. Jis pažymėjo, kad sunki BUAB „Trikampis žiedas“ finansinė padėtis nebuvo sukurta dirbtinai, tačiau ją lėmė visa eilė objektyvių veiksnių, t. y. nuo 2010 metų prasidėjus ekonominei krizei atsirado finansiniai sunkumai, trūko lėšų, bankas Nordea nutraukė kredito sutartį, išėjo dalis įmonės darbuotojų ir pan.

41Apeliacinis teismas nurodo, kad BUAB „Trikampis žiedas“ ekonomiškai nenaudingų sprendimų priėmimas, negali būti pateisinamas ekonomine krize. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, jog ekonominės krizės situacija per se reiškia nenugalimos jėgos faktą, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011), tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog krizė tęsėsi visą BUAB „Trikampis žiedas“ veiklos laikotarpį, todėl yra pagrindas išvadai, kad ekonominė krizė objektyviai galėjo apsunkinti (įtakoti) BUAB „Trikampis žiedas“ veiklą, tačiau vėlesnis įmonės valdymas ir vadovų sudaryti verslo sandoriai galutinai privedė įmonę prie bankroto (2013-03-22 BUAB „Trikampis žiedas“ iškelta bankroto byla).

42Antra, nors apeliantas teigia, kad 2012-09-27 Aukciono objekto perleidimo susitarimu buvo siekiama investuoti į BUAB „Trikampis žiedas“, padengti turimas skolas bei sudaryti sąlygas toliau plėtoti verslą, išskaidžius pultinės ir fizinės apsaugos paslaugas, tačiau iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad būtent Aukciono objekto perleidimo susitarimas pažeidė kreditorių interesus. Šio susitarimo pagrindu UAB „Mano sauga“ buvo perleista ne tik dalis BUAB „Trikampis žiedas“ įsipareigojimų klientams ir įdirbis su klientais (kaip buvo numatyta 2012-09-27 aukciono objekto perleidimo susitarimo 1 punkte, t. 1, b.l. 24, 72-79), bet apskritai visas verslas. Tokią išvadą teismas daro iš UAB „Mano sauga“ perleistų objektų aprašymo – klientų valdymo sistemos modelis ir duomenų bazės veikimo principai, būtiniausių tiekėjų sąrašai, pultinės apsaugos paslaugų teikimo schema ir pagrindiniai įsipareigojimai klientams, teikiamų paslaugų kainodara, techninė paslaugų teikimo dalis. Tokiu būdu visas pagrindinis BUAB „Trikampis žiedas“ turtas ir visas pajamų šaltinis buvo perleisti UAB „Mano sauga“. 2012-10-01 BUAB „Trikampis žiedas“ ir UAB „Mano sauga“ sudarė Panaudos sutartį, kurios pagrindu neatlygintinai UAB „Mano sauga“ buvo perleista naudoti ir pultinės apsaugos įrangą (t. 1, b.l. 60-61). Po šio verslo sandorio UAB „Mano sauga“ visiškai pradėjo valdyti BUAB „Trikampis žiedas“ verslą, o BUAB „Trikampis žiedas“ jau po kelių mėnesių buvo iškelta bankroto byla.

43Trečia, BUAB „Trikampis žiedas“ buvo perleistas už pernelyg mažą kainą – 287 220 Lt (t. 1, b.l. 24). Bankroto administratoriaus vertinimu, bendrovės vertė 2012-09-27 dienai buvo ne mažesnė negu 3 590 000 Lt. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog BUAB „Trikampis žiedas“ būtų gavęs 287 200 Lt sumą. Apeliantas nurodo, kad 2012-09-28 tarp BUAB „Trikampis žiedas“ ir UAB „Mano sauga“ sudaryta Priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis, kurios pagrindu buvo atsiskaityta už aukciono objektą. Atsižvelgiant į tai, kad šių abiejų įmonių vadovai tarpusavyje yra susiję giminystės ir kitais ryšiais (UAB „Mano sauga“ steigėjos, buvusios akcininkės ir vadovės yra A. S. mama J. S. ir gyvenimo draugė J. G., t. 1, b.l. 38-58), tikėtina, jog abi bendrovės per savo valdymo organus galėjo derinti veiklą bei sau naudinga linkme nukreipti pinigų srautus. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-01-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-368-553/2013, kuria nutarta atsisakyti iškelti UAB „Trikampis žiedas“ restruktūrizavimo bylą, buvo konstatuota, kad bendrovė jau daugiau kaip du metus vėluoja atsiskaityti su savo darbuotojais ir įsiskolinimo suma viršija vieną milijoną litų. Vilniaus apygardos teismui iškėlus bankroto bylą ir 2013-09-18 nutartimi patvirtinus bendrovės kreditorių sąrašą, vien pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė 2 298 070,51 Lt. Todėl atmestinas ir apelianto argumentas, kad sudarydamas Aukciono objekto perleidimo susitarimą, jis siekė pritraukti investicijų į BUAB „Trikampis žiedas”, manė, jog Aukciono objekto pirkėjas yra sąžiningas asmuo, o kaina yra pagrįsta, todėl negalėjo numatyti ateityje kilsiančio įmonės bankroto. Pažymėtina, kad fizinis asmuo, būdamas bankrutuojančios įmonės vadovu, turi būti ypatingai atidus ir rūpestingas, veikti išimtinai įmonės interesais, vengti žalos darymo įmonės kreditoriams, tinkamai ir sąžiningai atlikti kitas bendrovės vadovui priskirtinas pareigas. Akivaizdu, kad bendrovės vadovas, matydamas, jog įmonė turi didelių finansinių sunkumų, elgėsi neapdairiai ir nepaisydamas kreditorių interesų perleido verslą už itin mažą kainą, žymiai pabloginant įmonės finansinę būklę. Turto pardavimas tikrąja rinkos kaina būtų leidęs atsiskaityti su kreditoriais. Todėl šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 2012-09-27 Aukciono objekto perleidimo susitarimu BUAB „Trikampis žiedas“ veiklą ir turtą perkėlus į UAB „Mano sauga“, BUAB „Trikampis žiedas“ tapo nemokiu.

44Ketvirta, nepagrįstu apelianto argumentu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, jog J. G. negalėjo priimti esminių sprendimų susijusių su UAB „Mano sauga“ valdymu, kadangi 2012-09-28 iš jos buvo perimta 51 procentas UAB „Mano sauga“ akcijų. Akcijas įsigijęs UAB „Mano būstas LT“ J. G. apskritai vėliau pašalino iš UAB „Mano sauga“ valdymo, o jos turimas akcijas padarė praktiškai bevertes. Apeliacinis teismas pažymi, kad J. G. turimų akcijų nuvertėjimas yra susijęs su asmenine jos finansine padėtimi ir neturi įtakos BUAB „Trikampis žiedas“ įsipareigojimų kreditoriams, kurių interesai buvo pažeisti 2012-09-27 Aukciono objekto perleidimo susitarimu, vykdymui.

45Penkta, pagal byloje esančius duomenis matyti, jog dauguma darbuotojų iš BUAB „Trikampis žiedas“ perėjo dirbti į UAB „Mano sauga“. Bankroto administratorius teikdamas teismui prašymą dėl tyčinio bankroto pripažinimo nurodė, kad šiuo metu neturi tikslių įmonės darbuotojų, perėjusių į UAB „Mano sauga“, sąrašų, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ši informacija buvo žinoma viešai, vien per 2013 metų sausio – vasario mėnesius BUAB „Trikampis žiedas“ darbuotojų skaičius sumažėjo 47, bet analogiškai 47 darbuotojais per tą laikotarpį išaugo UAB „Mano sauga“ bendras darbuotojų skaičius (t. 1, b.l. 59). Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ir pats apeliantas neneigia šios aplinkybės, jog daugelis darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Mano sauga“, kadangi jo nuomone tai neįrodo 2012-09-27 aukciono objekto perleidimo susitarimo neteisėtumo. Tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta ir atmestina, kadangi greitas darbuotojų perėjimas į UAB „Mano sauga“ tik patvirtina aplinkybę, jog BUAB „Trikampis žiedas“ po 2012-09-27 aukciono objekto perleidimo susitarimo neketino toliau tęsti savo veiklos ir vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

46Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog iš BUAB „Trikampis žiedas“ į UAB „Mano sauga“ buvo perkelta įmonės veikla, perimti buvę įmonės klientai, perėjo dirbti dauguma buvusių BUAB „Trikampis žiedas“ darbuotojų, abiejuose įmonėse dirba giminystės/partnerystės ryšiais susiję asmenys. Pirmos instancijos teismas įvertinęs šias bylos aplinkybes pagrįstai konstatavo ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją, o dėl kitų administratoriaus keltų tyčinio bankroto požymių plačiau nepasisakė. Tokiais atvejais asmuo, tvirtindamas, jog yra priešingai, t. y. kad įmonė nėra privesta prie bankroto tyčia, privalo paneigti įstatyme įtvirtintą prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.). Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių anksčiau paminėtas ir byloje konstatuotas aplinkybes, todėl nepaneigė tyčinio bankroto prezumpcijos.

47Dėl kitų tyčinio bankroto požymių

48Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino aplinkybių visumos, t.y. vertino aplinkybes susijusias tik su 2012-09-27 objekto perleidimo susitarimu, tačiau nevertino kitų bankroto administratoriaus pareiškime dėl BUAB „Trikampis žiedas“ bankroto pripažinimo tyčiniu išdėstytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui nustačius vieną iš tyčinio bankroto požymių, teisiškai nėra reikšmingas kitų tyčinio bankroto požymių vertinimas. Pabrėžtina, kad procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kadangi pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, tačiau atsižvelgiant į minėtą atskirojo skundo argumentą, toliau pasisakytina ir dėl kitų bankroto administratoriaus prašyme nurodytų BUAB „Trikampis žiedas“ tyčinio bankroto požymių.

49Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB „Trikampis žiedas“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir apgaulingai. Administratorius nurodo, kad jam nebuvo perduoti Bendrovės apskaitos dokumentai už visą laikotarpį nuo 2007 metų iki 2013-03-22.

50Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai.

51Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-06-28 iki 2012-12-31 iš BUAB „Trikampis žiedas“ sąskaitų yra išgryninta ne mažiau kaip 2 432 732,32 Lt (t. 1, b.l. 130-160). Tačiau jokie apskaitos dokumentai, pagrindžiantys pinigų išgryninimą iš bankų sąskaitų ir tolimesnį jų panaudojimą, administratoriui nėra pateikti. Tai leidžia daryti prielaidą, jog tam tikri įmonės finansiniai dokumentai yra nuslėpti sąmoningai, siekiant neatskleisti aplinkybių, susijusių su bendrovės lėšų išvaistymu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Kadangi tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas), todėl nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra ir ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p. numatytas įmonės bankroto tyčiniu pripažinimo pagrindas.

52Sutiktina ir su BUAB „Trikampis žiedas“ bankroto administratoriaus argumentais, kad dėl BUAB „Trikampis žiedas“ bankroto bylos iškėlimo į teismą buvo kreiptasi pavėluotai. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ondubalt“ v. T. N. , bylos Nr. 3K-3-344/2014).

53ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

54ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas.

55Vilniaus apygardos teismas 2013-03-22 nutartimi iškėlė bankroto bylą, kuri įsiteisėjo 2013-05-16 (bankroto bylos šių metų Nr. B2-2810-553/2015). Tuomet teismas išanalizavęs BUAB „Trikampis žiedas“ finansinė padėtį nustatė, kad už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-11-01 sudaryto balanso duomenis UAB „Trikampis žiedas“ turto vertė sudarė 6 521 934,99 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 3 726 117,44 Lt. Tiek 2012 metais, tiek 2011 metais įmonė dirbo nuostolingai ir patyrė atitinkamai 1 546 751,79 Lt ir 1 481 854,16 Lt nuostolį. Teismas pažymėjo ir nurodė, kad atsakovas be pagrindo į turto vertę įskaičiavo 2 120 014 Lt prestižą, kuris neturi realios rinkos vertės. Teismas nurodė, kad prestižas negali būti vertinamas atsakovo balanse. Tokiu būdu išskaičiavus iš atsakovo turto vertės (6 251 934,99 Lt) prestižo vertę (2 120 014 Lt), teismas konstatavo, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, kurių jis neginčija (3 726 117,44 Lt) viršija pusę atsakovo realios į balansą įrašyto turto vertės (2 065 960,50 Lt), todėl pripažino, kad UAB „Trikampis žiedas“ yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Nepaisant tokios įmonės finansinės padėties, įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau didino įmonės skolas; pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė BUAB „Trikampis žiedas“ kreditoriai. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-10-16 bendrovės vienintelis akcininkas A. S. priėmė sprendimą padengti savo reikalavimo teisę į BUAB „Trikampis žiedas“ 140 143,71 Lt sumai (t. 1, b.l. 218). 2013-03-15 (likus savaitei iki bankroto bylos iškėlimo), A. S. pateikė prašymą (pareikalavimą) „Dėl atlyginimo sumokėjimo už įkeitimą“, kuriuo atsižvelgiant į 2009-05-13 visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą nutarimą mokėti atlyginimą už įkeitimą, prašė sumokėti 200 640,00 Lt sumą už keturis įkeitimo metus (t. 1, b.l. 219). Šie duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad A. S. pažeidė CK 6.9301 str. 1 d. nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, nes buvo akivaizdu, kad įmonė turėjo didelių finansinių sunkumų ir faktiškai jau buvo nemoki. Vadovaujantis CK 6.9301 str. 1 d., A. S. finansiniai reikalavimai galėjo būti tenkinami paskutiniąja (penktąja) eile. Bendrovė turėjo įsiskolinimų darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis, taip pat nebuvo atsiskaičiusi pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (t. 1, b.l. 220). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad įmonės vadovas minėtais veiksmais pažeidė visų kreditorių, tarp jų ir valstybės bei Socialinio draudimo fondo interesus, kai tuo tarpu rūpestingas ir apdairus vadovas pirmiausia būtų atsiskaitęs su įmonės kreditoriais ir tik po to laisvas lėšas naudojęs kitiems įmonės tikslams bei tolesnei veiklai vykdyti, todėl konstatuotina, jog tokie įmonės vadovo veiksmai atitinka ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. ir 4 punktu numatytus tyčinio bankroto požymius.

56Administratorius taip pat kelia klausimą dėl bendrovės vardu sudarytų akivaizdžiai nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių tarp BUAB „Trikampis žiedas“ ir kitų susijusių asmenų, t. y. UAB „T-Security“, UAB „Trikampis žiedas Kaunas“, UAB „Trikampis žiedas servisas“. Tačiau byloje esant nepakankamai įrodymų šiems argumentams neginčijamai patvirtinti arba paneigti, teismas plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Be to, jie neturi esminės reikšmės jau sprendžiamo klausimo teisingam išnagrinėjimui, nes kaip minėta, ĮBĮ nustato, kad įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu užtenka bent vieno tyčinio bankroto požymio.

57Dėl suinteresuotų asmenų atsakomybės dėl tyčinio bankroto

58BUAB „Trikampis žiedas“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą paskirtam bankroto administratoriui atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą, t. y. patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu dar nereiškia, jog administratoriaus nurodyti įmonės vadovo ar akcininkų visi veiksmai ar sprendimai yra neteisėti, ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams, pripažinus BUAB „Trikampis žiedas“ bankrotą tyčiniu, turi įgaliojimus patikrinti bankroto administratorius. Kaip minėta anksčiau, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Nagrinėjamu atveju yra nustatyti šie ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti tyčinio bankroto požymiai: įmonei ekonomiškai nenaudingų sprendimų priėmimas, ekonomiškai ir finansiškai nenaudingų sandorių sudarymas, netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, nesavalaikis kreipimasis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įmonės veikla ir turtas buvo perkelta į kitą įmonę UAB „Mano sauga“, į kurią perėjo dirbti buvę BUAB „Trikampis žiedas“ darbuotojai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktai, 3 dalies 1 punktas).

59Tiek apeliantas atskirajame skunde, tiek bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino suinteresuotų asmenų UAB „Mano sauga“, UAB „Mano būstas LT“, AB „City Service“, UAB „ICOR“, A. J., V. T., E. P. ir I. K. atsakomybės dėl BUAB „Trikmapis žiedas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Apelianto nuomone, būtent šie suinteresuoti asmenys yra atsakingi už daugelį esminių su BUAB „Trikampis žiedas“ veikla susijusių sprendimų priėmimu per paskutinius veiklos metus iki bankroto bylos iškėlimo. Šie suinteresuoti asmenys inicijavo, organizavo ir įgyvendino 2012-09-27 aukciono objekto perleidimo susitarimą, kuris iš esmės lėmė BUAB „Trikampis žiedas“ veiklos perkėlimą į kitą įmonę ir visišką bendrovės bankrotą.

60Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia pasekmes asmenims, atsakingiems už įmonės privedimą prie bankroto. Kai bendrovė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, o bendrovės turto nepakanka patvirtintiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkinti kreditorių reikalavimai ar jų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Situacija, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, teismų praktikoje taip pat vertinama kaip neatitinkanti protingos verslo rizikos ir prieštaraujanti geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Jeigu BUAB „Trikampis žiedas“ bankroto proceso eigoje bus nustatyta, kad įmonės kreditoriams netinkamu įmonės valdymu buvo padaryta žalos, asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, privalės atlyginti kreditoriams žalą, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Be to, BK 209 straipsnio pagrindu įmonės vadovas gali būti traukiamas ir baudžiamojon atsakomybėn tuo atveju, kai nustatoma, kad jis sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams (baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų). Tačiau šiuo metu galiojantis ĮBĮ nenumato kitų asmenų, kurie nėra susiję su įmonės valdymu, atsakomybės dėl įmonės tyčinio bankroto. Vien iš tyčinio bankroto sąvokos matyti, jog tyčinio bankroto institutas yra siejamas su sąmoningai blogu įmonės valdymu (veikimu arba neveikimu), todėl asmenys, kurie nėra įmonės vadovai arba dalyviai, negali nei dalyvauti įmonės valdyme, nei už jį atsakyti. Nors suinteresuotų asmenų nurodymas bankroto pripažinimo tyčiniu byloje yra pagrįstas bankroto administratoriaus atlikta bendrovės veiklos analize ir tai yra administratoriaus diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-686/2015), tačiau šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti administratoriaus prašymą ir pripažinti suinteresuotus asmenis UAB „Mano sauga“, UAB „Mano būstas LT“, AB „City Service“, UAB „ICOR“, A. J., V. T., E. P. ir I. K. kaltais dėl BUAB „Trikampis žiedas“ tyčinio bankroto.

61Pažymėtina, kad ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas įsiteisėjusią nutartį dėl tyčinio bankroto pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnams suinteresuotų asmenų veikloje nustačius nusikalstamos veikos požymių, būtų sprendžiamas ir šių asmenų atsakomybės klausimas.

62Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337str. 1 d. 1 p.).

63Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

64Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

65Šios nutarties kopiją pateikti Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė bankroto... 4. Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugsėjo 3 d. priimtas pareiškėjo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi pripažino... 7. Teismas konstatavo, kad siekiant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu iš... 8. Teismas nustatė, kad tarp UAB „Trikampis žiedas“ generalinio direktoriaus... 9. Teismas pažymėjo, kad Susitarimo kaina buvo 287 220 Lt, kuri buvo sumokėta... 10. Teismas išanalizavęs bylos aplinkybes konstatavo, kad BUAB „Trikampis... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo... 13. 1. Teismas BUAB „Trikampis žiedas“ bankrotą pripažino tyčiniu... 14. 2. Teismas nenustatė BUAB „Trikampis žiedas“ vadovo A. S. veiksmuose... 15. 3. BUAB „Trikampis žiedas“ finansinės problemos prasidėjo nuo 2010... 16. 4. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad realios Susitarimo faktinės pasekmės tapo... 17. 5. Suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo išvada, kad UAB „Mano sauga“... 18. 6. Apeliantas mano, kad teismas negali taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1... 19. 7. Apeliantas nurodo, kad suinteresuoti asmenys UAB „Mano sauga“, UAB... 20. 8. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad esant... 21. BUAB „Trikampis žiedas“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo... 22. 1. Administratorius sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad 2015-02-03... 23. 2. 2012-09-27 aukciono objekto perleidimo sąlygos akivaizdžiai buvo... 24. 3. Administratoriaus nuomone, ne J. G., bet būtent suinteresuotieji asmenys... 25. 4. Pažymi, kad 2012-09-27 aukciono objekto perleidimo susitarimas ir jo... 26. Suinteresuotas asmuo UAB „Mano būstas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Atskirasis skundas netenkintinas.... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 30. Dėl įmonės tyčinio bankroto teisinių pagrindų... 31. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 d. (įstatymo... 32. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima... 33. Teismas pažymi, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens... 34. Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų... 35. Tais atvejais, kai tyčinį bankrotą lėmė konkreti įmonės vadovo veikla,... 36. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą... 37. Dėl 2012-09-27 aukciono objekto perleidimo susitarimo sąlygų... 38. Nagrinėjamoje byloje BUAB „Trikampis žiedas“ bankroto administratorius... 39. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad tyčinis bankrotas... 40. Pirma, apelianto teigimu, jo veiksmuose nėra tyčios, kuri turėtų būti... 41. Apeliacinis teismas nurodo, kad BUAB „Trikampis žiedas“ ekonomiškai... 42. Antra, nors apeliantas teigia, kad 2012-09-27 Aukciono objekto perleidimo... 43. Trečia, BUAB „Trikampis žiedas“ buvo perleistas už pernelyg mažą... 44. Ketvirta, nepagrįstu apelianto argumentu laikytinas ir atskirojo skundo... 45. Penkta, pagal byloje esančius duomenis matyti, jog dauguma darbuotojų iš... 46. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog iš BUAB „Trikampis... 47. Dėl kitų tyčinio bankroto požymių... 48. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas... 49. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir nagrinėjamoje byloje esančių... 50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 51. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-06-28 iki 2012-12-31... 52. Sutiktina ir su BUAB „Trikampis žiedas“ bankroto administratoriaus... 53. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos... 54. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba)... 55. Vilniaus apygardos teismas 2013-03-22 nutartimi iškėlė bankroto bylą, kuri... 56. Administratorius taip pat kelia klausimą dėl bendrovės vardu sudarytų... 57. Dėl suinteresuotų asmenų atsakomybės dėl tyčinio bankroto... 58. BUAB „Trikampis žiedas“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą... 59. Tiek apeliantas atskirajame skunde, tiek bankroto administratorius atsiliepime... 60. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia pasekmes asmenims,... 61. Pažymėtina, kad ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas... 62. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad pirmosios... 63. Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio... 64. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.... 65. Šios nutarties kopiją pateikti Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl...