Byla 2A-1377-340/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, bei trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 2 000 000 Lt neturtinės žalos ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 1-4). Nurodė, kad ieškovas nuo 1998 m. aktyviai dalyvavo pilietiniame judėjime, atkuriant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, organizavo Lietuvos darbininkų sąjungos judėjimą Klaipėdos mieste bei Lietuvoje, redagavo laikraščius „Darbininkų balsas“ ir „Lietuvos darbininkas“. Vykdant minėtą veiklą, ieškovui tapo žinoma informacija apie atsikuriančiai Lietuvos valstybei nelojalius asmenis, kurie siekė sutrukdyti atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Ieškovas aktyviais veiksmais teikė duomenis apie atskirų pareigūnų veikas, turinčias nusikalstamos veikos požymių, dėl ko sulaukė intensyvaus baudžiamojo persekiojimo, kuris vykdomas iki šiol. Ieškovas negali įvardinti visų jo atžvilgiu iškeltų bylų, tačiau nurodo, kad tai sukėlė ieškovui negatyvias pasekmes, trukdė jo verslui, pakenkė sveikatai. Suinteresuoti asmenys, dalyvaujant Klaipėdos teisės ir teisėtvarkos institucijų pareigūnams, sufabrikavo ieškovui nepagrįstą ir melagingą kaltinimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-2640/1996, tariamai ieškovas, sukčiaudamas apgaule įgijo didelės vertės turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. Ieškovas buvo kaltinamas užvaldęs AB „Žemaitijos pienas“ turto už 148 066,80 Lt., taip pat, kad pasisavino jam nuosavybės teisėmis priklausančios UAB „Liva“ turto už 191 833,80 Lt sumą. Ieškovui nebuvo paskirtas gynėjas, todėl ieškovas gynėsi nekvalifikuotai ir neefektyviai. Ieškovas savo iniciatyva rinko įrodymus bei, ieškovo nuomone, įrodė, kad pinigines lėšas neteisėtai pasisavino asmenys iš AB „Žemaitijos pienas“. Byla buvo vilkinama, kad sueitų terminas ir kalti asmenys nebūtų nubausti. Ieškovas nurodė, kad siekdamasis reabilituotis nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyr. prokurorui I. L. pateikė skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-2640/1996 panaikinimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras A. G. 2006-05-22 nutarimu atsisakė patenkinti ieškovo skundą. Byla buvo asmeniškai kuruojama Klaipėdos apylinkės prokuroro I. L., kuris turėjo nusistatymą prieš ieškovą, nes ieškovas ne kartą teikė pranešimus kompetentingoms institucijoms apie tai, kad minėtas prokuroras padarė labai sunkų nusikaltimą. Ieškovas teikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bet generalinė prokuratūra 2011-05-25 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas pateikė skundą dėl minėto prokuratūros nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau atsakymas negautas iki šiol. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos teisės ir teisėtvarkos institucijos visomis priemonėmis siekė sunaikinti dokumentus, kitus įrodymus, kurie turėjo įrodomąją reikšmę. 2000 metais sausio 24 d. antstolė V. D. be vykdomojo dokumento ir savavališkai veikdama pasisavino UAB „Liva“ ir ieškovo dokumentus, kurie, ieškovo nuomone, buvo sunaikinti. Antstolis A. S. 2003 metais neteisėtai savavališkai pakartotinai pasisavino minėtus dokumentus, kurie negrąžinti iki šiol. Pareiškimai ir skundai, ieškovo teikti teisėsaugos institucijoms, ignoruoti. Ieškovas laiko, jog minėtais veiksmais valstybinės institucijos neužtikrino ieškovo įstatyminių teisių ir interesų gynimo, tinkamai neatliko savo funkcijų, kas turi priežastinį ryšį žalos atsiradimui. Patirta didelė moralinė žala dėl aiškaus ir nepagrįsto baudžiamosios bylos Nr. 30-1-2640/1996 nagrinėjimo. Buvo pakirstas pasitikėjimas ieškovu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Buvo pakirstas ieškovo autoritetas, tai negatyviai atsiliepė ieškovo sveikatai. Ieškovas patyrė didelę materialinę žalą, nes patyrė kelionės išlaidas vykdamas į apklausas, buvo priverstas gynybos interesais rinkti įrodymus. Ieškovo surinkti įrodymai aukščiau nurodytomis aplinkybėmis sunaikinti suinteresuotų asmenų.

5Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas yra praleidęs įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą savo pažeistai teisei ginti (T. 1, b. l. 37-42). Ieškinyje nurodytas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-2640/1996, iš kurio kildinama ieškiniu reikalaujama neturtinė žala, buvo pradėtas 1996 metais, o baigtas 2006 m. kovo 31 d., Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei V. P. priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas yra tęstinis procesas, trukęs iki 2006 m. kovo 31 d., atsakovas laiko, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 str. 5 d. ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama su ikiteisminio tyrimo pabaigos data, kadangi būtent tada buvo nutraukti ieškovo skundžiami policijos pareigūnų ir prokurorų veiksmai ikiteisminiame tyrime. Ieškovo reikalavimui dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris, remiantis teismų praktika, taikytinas iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Paduodamas ieškinį teismui 2012 m. lapkričio 12 d., ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kuris prasidėjo 2006 m. kovo 31 d. Kadangi ieškovas nenurodė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių ir nereikalavo šį terminą atnaujinti, atsakovas prašė teismo taikyti ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes ir ieškinį atmesti. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime taip pat nurodė, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, kadangi ieškinyje neteisėtais yra įvardijami Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir prokurorų veiksmai, atsakovo atstovais turėtų būti šios institucijos. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog ieškovas neįrodė įstatymo nustatytų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. ikiteisminio tyrimo institucijų neteisėtų veiksmų. Teisėsaugos ir kitų valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas pabrėžia, kad jokiame teisės akte nėra nustatyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto prezumpcija tuo atveju, kai nutrauktas ikiteisminis tyrimas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo, o taip pat ir neturtinės žalos buvimo bei jos dydžio.

6Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateiktame atsiliepime pažymėjo, jog ikiteisminis tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad procesas numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka (T. 1, b. l. 47-50). Ikiteisminio tyrimo veiksmai laikomi tiek, kiek nesilaikyta įstatyme numatytų šių veiksmų atlikimo pagrindų ir reikalavimų tokių veiksmų atlikimo procedūroms bei tvarkai. Atsakovo nuomone, ieškovo nurodytos aplinkybės, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-2640-96 jo atžvilgiu buvo pradėtas ir tęsiamas nepagrįstai, kad bylos aplinkybės buvo fabrikuojamos, klastojami duomenys, o bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas, kad sueitų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas ir kalti asmenys liktų nenubausti, paremti tik deklaratyviais subjektyviai neigiamais ieškovo samprotavimais, kuriuos ieškovas pateikia kaip faktus, nors jokių konkrečių duomenų, kurie pagrįstų nurodytus ieškovo argumentus, kad buvo padarytos neteisėtos ar net nusikalstamos veikos, ieškovas nenurodo. Be to, net jeigu ir būtų nustatytas prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėto veikimo faktas, žalos atlyginimas nereiškia, kad jos reikalaujantis asmuo turėtų praturtėti ar privalantis atlyginti ją subjektas patirtų nepagrįstų nuostolių. Atsakovas laiko ieškovo reikalaujamos žalos dydį aiškiai neprotingu ir neadekvačiu ieškovo nurodomiems pažeidimams.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė (T. 1, b. l. 177-182). Teismas nurodė, kad ieškinyje ieškovo nurodytų teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas neįrodytas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos Nr. 30-1-2640/1996, matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas esant įstatymo nustatytam pagrindui – suinteresuotų asmenų pareiškimams ir įrodymams, patvirtinantiems minėtuose pareiškimuose nurodytus faktus (b.l. 3-4, tomas 1, b.l. 84, 85, 86, 87, 88, 89, 117, tomas 3, b.l. 1, tomas 4, baudžiamoji byla Nr. 30-1-2640-96). Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumas buvo patikrintas baudžiamojo proceso teisės normų nustatytą tvarka. Nors ieškovas nurodė, kad jis apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-2640-96, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Pažymėjo, jog ieškovas neįrodė teisėsaugos institucijų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu neteisėtumo. Aplinkybė, jog UAB „Liva“ dokumentai buvo neteisėtai pasisavinti, neįrodyta. Baudžiamosios bylos Nr. 30-1-2640-96 medžiaga patvirtina, kad UAB „Liva“ dokumentų poėmis buvo įformintas pagal teisės aktų reikalavimus išėmimo aktu ir poėmio protokolu, taip pat nutarimu kratai daryti, sankcionuotu Klaipėdos miesto apylinkės teismo, bei kratos protokolais (b.l. 115, 119, 122, 173, 176-177, 179, tomas 1, baudžiamoji byla Nr. 30-1-2640-96). Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog minėti procesiniai veiksmai yra neteisėti, šių procesinių veiksmų teisėtumo ieškovas neskundė baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Ieškovo nurodytoje baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-2640-96 nėra įrodymų, liudijančių minėtų procesiniai veiksmų neteisėtumą, t. y. minėtų procesinių veiksmų neteisėtumas nebuvo konstatuotas kompetentingo organo ar pareigūno procesiniu dokumentu. Baudžiamosios bylos medžiaga taip pat nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių dėl uždarosios akcinės bendrovės „Liva“ veiklos apribojimo ar sužlugdymo baudžiamojo proceso metu. Išieškojimas į uždarosios akcinės bendrovės „Liva“ turtą nukreiptas ne ieškovo nurodytoje baudžiamojoje byloje, o pagal Lietuvos Ūkinio teismo įsiteisėjusį sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. 9T/315 dėl 155402,88 Lt išieškojimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Liva“ išieškotojo akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ naudai, ką patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. balandžio 17 d. pranešimas (b.l. 62, 66, tomas 1, baudžiamoji byla Nr. 30-1-2640-96). Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-2640-96 buvo areštuotas visas ieškovo ir jo vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Liva“ turtas, nepagrįstas ir paneigiamas minėtos baudžiamosios bylos medžiaga, patvirtinančia, jog Tardymo skyriaus prie Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato 1996-08-22 nutarimas uždėti turtui areštą, užtikrinant minėtoje baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, nebuvo įvykdytas, kadangi J. S. priklausančio turto ir piniginių lėšų nerasta (b.l. 86-119, tomas 4, baudžiamoji byla Nr. 30-1-2640-96). Ieškovas taip pat laikė, jog nebuvo pagrindo daugiau nei dešimt metų vykdyti ikiteisminį tyrimą. Iš baudžiamosios bylos Nr. 30-1-2640-96 medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo procese buvo konstatuotas parengtinio tyrimo vilkinimas, nepagrįstas sustabdymas kompetentingo pareigūno procesiniais dokumentais – Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimais (b.l. 18; 28; 30-31, 34; 37; 41; tomas 1, baudžiamoji byla Nr. 30-1-2640-96), tačiau nagrinėjamu atveju nepagrįstas ikiteisminio tyrimo sustabdymas buvo konstatuotas operatyviai, prokuroro nurodymai dėl bylos tyrimo buvo vykdomi laiku ir tinkamai. Taip pat pažymėtina, jog baudžiamojo proceso vilkinimas ir nepagrįstas bylos sustabdymas buvo konstatuotas iki baudžiamosios bylos iškėlimo 2000 m. balandžio 28 d., kuomet jokie procesiniai veiksmai su ieškovo nebuvo atliekami, todėl toks vilkinimas negalėjo turėti įtakos ieškovo teisėms. Ieškovas taip pat nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog teisėsaugos institucijoms teikti ieškovo prašymai ir pareiškimai buvo ignoruojami. Lietuvos Generalinės prokuratūros pateikta ieškovo pareiškimų tyrimo medžiaga Nr. 75/2004/06 patvirtina, jog į visus ieškovo teiktus pareiškimus buvo reaguojama ir jie buvo tiriami teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo nuomone, ieškovas taip pat neįrodė ir kitų įstatymo numatytų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti – neturtinės žalos bei jos dydžio, taip pat priežastinio ryšio tarp ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų ir ieškovo nurodytų žalingų pasekmių. Ieškovas nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai minėtoje baudžiamojoje byloje sąlygojo ieškovui neturtinę žalą. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos dėl minėto baudžiamojo proceso jam padarymą. Ieškovo teiginiai, jog ikiteisminis tyrimas sąlygojo ieškovo sveikatos sutrikimus nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog minėto ikiteisminio tyrimo metu ieškovui buvo diagnozuoti sveikatos sutrikimai, tokių sveikatos sutrikimų pobūdžio, leidžiančio teigti, jog to priežastimi galėjo būti ieškovo atžvilgiu atlikti baudžiamojo persekiojimo veiksmai. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str. 1 d. numatytų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti: neteisėtų pareigūnų veiksmų, šiais veiksmais padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovas J. S. prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; etapuoti jį į apeliacinio skundo nagrinėjimo vietą, kreipiantis į Klaipėdos apygardos teismą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-419-380/2014, kad gauti leidimą dėl etapavimo; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (T. 1, b. l. 196-197). Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

111. 2014 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-162-659/2014 paskyrė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą. Tokiu būdu jis buvo atskirtas nuo savo duomenų bazės informacijos ir neturėjo galimybės aktyviai dalyvauti ir ginti savo interesus byloje. Visi ieškovo kreipimaisi į teismą su prašymu etapuoti jį susipažinti su bylos medžiaga, taip pat etapuoti į gyvenamąją vietą, kad gauti priėjimą prie bylai svarbių duomenų ir juos pateikti, buvo ignoruojami. Teismas iš esmės nesudarė sąlygų susipažinti su byla ir galimybe atstovauti ieškovui save. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas neturėjo galimybės tinkamai parengti apeliacinio skundo. Dėl nurodytų aplinkybių prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka;

122. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas; byla išnagrinėta šališko teismo, šiurkščiai pažeidžiant ieškovo procesines teises. Taip pat neatskleista bylos esmė, todėl sprendimas naikintinas. Teismas interpretavo ieškovo nurodytas aplinkybes iškreipdamas ieškovo pozicijos esmę. Teismas užkirto bet kokias galimybes ieškovui pasiruošti bylos nagrinėjimui, todėl jis neturėjo galimybės pateikti žalos susidarymą pagrindžiančių įrodymų. Teismas savo šališkais veiksmais užkirto galimybę atskleisti bylos esmę.

133. Teismas pažeidė CPK 71 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant. Vilniaus miesto apylinkės teisėjos L. V. 2012-11-12 nutartis buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2013-01-25 nutartimi, todėl teisėja turėjo nusišalinti nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo.

144. Teismas vykdė teisingumą, pažeisdamas procesinių šalių lygybės įstatymui ir teismui principus, CPK 6 str. normą, rungimosi principą, taip pat dispozityvumo principą bei teisę disponuoti procesinėmis teisėmis, todėl sprendimas turi būti panaikintas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

15Atsakovas Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą nepakeistą (T. 2, b. l. 3-4). Nurodė, kad apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra visiškai nemotyvuotas, todėl neturėtų būti tenkinamas. Apeliantas nurodo teismą buvus šališką, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, galinčių būti pagrindu suabejoti teismo nešališkumu. Be to, apeliantas visiškai nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl apelianto argumentai dėl absoliutaus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Apeliantas skunde apskritai nepasisakė dėl bylos esmės, atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, o pasisakė tik dėl jo manymu padarytų procesinių pažeidimų. Apeliaciniame skunde nėra nurodytas joks materialinių teisės normų pažeidimas; apeliantas iš esmės neginčija ir nepasisako dėl skundžiamo sprendimo motyvų. Atsakovo manymu, teismas priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą sprendimą.

16Atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą nurodė, kad apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (T. 2, b. l. 6-8). Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas patenkino apelianto prašymus dėl konvojavimo, keli teismo posėdžiai netgi buvo atidėti jo nepristačius į teismo posėdį, todėl apeliantas turėjo galimybę teikti procesinius dokumentus ir paaiškinimus byloje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, išdėstė teisinius argumentus. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad teismas tendencingai ir netinkamai pateikė aplinkybes, jas interpretavo iškreipdamas ieškovo poziciją. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

18Apeliacinis skundas atmetamas.

19Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).

21Byloje nustatyta, kad ieškovas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą. Ieškinyje nurodė, jog jo atžvilgiu buvo nepagrįstai pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurių metu tiek ikiteisminio tyrimo, tiek kiti valstybės pareigūnai neteisėtais veiksmais ar neveikimu sukėlė neigiamas pasekmes ieškovui, trukdė jo verslui, pakenkė sveikatai. Be kita ko, ieškovo atžvilgiu buvo sufabrikuotos baudžiamosios bylos, kuriose jam buvo reiškiami negrįsti ir melagingi kaltinimai. Bylos buvo vilkinamos, kad sueitų senaties terminai ir kalti asmenys nebūtų nubausti. Ieškovo teisėsaugos institucijoms teikti pareiškimai ir skundai buvo ignoruoti, todėl tokiais veiksmais Lietuvos Respublikos valstybinės institucijos neužtikrino ieškovo įstatyminių teisių ir interesų gynimo, tinkamai neatliko savo funkcijų, kas sudarė pagrindą prašomai priteisti žalai atsirasti.

22Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo ir teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumo, taip pat nepateikė įrodymų, jog teisėsaugos institucijų veiksmus skundė ir kad jo teikiami skundai buvo ignoruojami. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ir kitų įstatymo numatytų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti – neturtinės žalos bei jos dydžio, taip pat priežastinio ryšio tarp ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų ir ieškovo nurodytų žalingų pasekmių. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovas taip pat nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai minėtoje baudžiamojoje byloje sąlygojo ieškovui neturtinę žalą.

23Dėl reikalavimo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dėl apelianto etapavimo į apeliacinį skundą nagrinėjantį teismą.

24Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 str. numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

25Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas skunde išreiškė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Visi ieškovo kreipimaisi į teismą su prašymu etapuoti jį susipažinti su bylos medžiaga, taip pat etapuoti į gyvenamąją vietą, kad gauti priėjimą prie bylai svarbių duomenų ir juos pateikti, buvo ignoruojami, todėl teismas iš esmės nesudarė sąlygų susipažinti su byla, taigi ir parengti apeliacinio skundo, todėl jis turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti.

26Apeliacinės instancijos teismas neginčija aplinkybės, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovui Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-162-659/2014 buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymus dėl jo konvojavimo į teismo posėdžius, negana to, 2014 m. kovo 19 d. ir 2014 m. gegužės 7 d. teismo posėdžiai buvo atidėti dėl apelianto nepristatymo. 2014 m. liepos 16 d. ieškovas buvo pristatytas į teismo posėdį, kuriame vyko bylos nagrinėjimas iš esmės, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, turėjo galimybę teikti paaiškinimus ir pasisakyti kitais byloje nagrinėjamais klausimais.

27Pažymėtina ir tai, kad 2015-09-21 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie apeliantą J. S. patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-30 nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-18 nuosprendis buvo pakeistas; konstatuota, kad apeliantas J. S. paskirtą bausmę atliko, todėl 2014-12-30 jis buvo paleistas iš teismo salės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantui būtų paskirta nauja kardomoji priemonė.

28Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog apeliacinio skundo nagrinėjimo metu apeliantas J. S. yra laisvėje ir turi galimybę apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui teikti rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, atmetamas apeliacinio skundo reikalavimas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kitų svarbių priežasčių dėl ko skundas turėtų būti nagrinėjamas ne rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Tuo pačiu atmestinas ir skundo reikalavimas etapuoti apeliantą į apeliacinio skundo nagrinėjimo vietą, kreipiantis į Klaipėdos apygardos teismą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-419-380/2014, kad gauti leidimą dėl etapavimo.

29Dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų.

30Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

31Nesutikdamas su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas nurodė, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas. Pažymėtina, jog apeliantas nurodo teismą buvus šališką, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, galinčių leisti suabejoti teismo nešališkumu. Vienintelis bylą nagrinėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos šališkumo pagrindas, kurį nurodo apeliantas – CPK 71 str. 1 d. CPK 71 str. 1 d. numato, jog teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant.

32Bylos medžiaga patvirtina, jog 2012-11-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos L. V. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovo J. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 6). 2013-01-25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-11-22 nutartis panaikinta, o ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (T. 1, b. l. 23-25). Apelianto ginčijamą 2014-08-01 sprendimą priėmė ta pati Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja L. V., todėl, pasak apelianto, ji turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo atsižvelgiant į CPK 71 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas netinkamai interpretuoja CPK 71 str. 1 d. normą. Minėta norma taikytina tais atvejais, kuomet tas pats teisėjas bylą iš esmės nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus jo procesinį sprendimą jis pakartotinai nagrinėja tą pačia bylą iš esmės, t.y. neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymo yra siejamas su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės. Minėtu atveju teisėja L. V., 2012-11-22 nutartimi atsisakydama priimti ieškinį, nenagrinėjo bylos iš esmės, o nagrinėjo tik ieškinio priėmimo klausimą, todėl Vilniaus apygardos teismui 2013-01-25 nutartimi ieškinio priėmimo klausimą grąžinus iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui ir bylą paskyrus nagrinėti tai pačiai teisėjai L. V., CPK 71 str. 1 d. norma nebuvo pažeista. Be to, pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu apeliantas neginčijo bylą nagrinėjusio teismo sudėties ir nušalinimo teisėjai L. V. nereiškė, nors apeliaciniame skunde nurodomos 2012-11-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2013-01-25 Vilniaus apygardos teismo nutartys jau buvo priimtos.

33Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, nes neatskleista bylos esmė; teismas interpretavo ieškovo nurodytas aplinkybes, iškreipdamas ieškovo pozicijos esmę, todėl sprendimas naikintinas ir t.t. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, jog apeliacinis skundas iš esmės susideda iš padrikų teiginių, absoliučiai nesusijusių su ieškinio reikalavimais ir pagrįstų tik apelianto abejonėmis ar pasvarstymais.

34Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

35Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo J. S. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą nepakeistą.

36Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

38Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 5. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos... 6. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateiktame atsiliepime... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas J. S. prašė apeliacinį skundą nagrinėti... 11. 1. 2014 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudžiamojoje... 12. 2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas; byla išnagrinėta... 13. 3. Teismas pažeidė CPK 71 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad teisėjas,... 14. 4. Teismas vykdė teisingumą, pažeisdamas procesinių šalių lygybės... 15. Atsakovas Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos pateikė... 16. Atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 18. Apeliacinis skundas atmetamas.... 19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės... 21. Byloje nustatyta, kad ieškovas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį... 23. Dėl reikalavimo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dėl... 24. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 25. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas skunde... 26. Apeliacinės instancijos teismas neginčija aplinkybės, jog bylą nagrinėjant... 27. Pažymėtina ir tai, kad 2015-09-21 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir... 28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog apeliacinio skundo nagrinėjimo... 29. Dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų.... 30. Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 31. Nesutikdamas su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas... 32. Bylos medžiaga patvirtina, jog 2012-11-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo... 33. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo... 34. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo... 35. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog... 36. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti...