Byla e2-4387-641/2015
Dėl išmokėtų sumų priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,

2sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,

3ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovui A. S.,

4atsakovui E. Š.,

5atsakovų E. Š., D. Š. atstovui advokato padėjėjui Dainiui Dargevičiui,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovams E. Š., D. Š. dėl išmokėtų sumų priteisimo ir

Nustatė

7Ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovas prašė solidariai priteisti iš atsakovų E. Š., D. Š. 3 488,76 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-04-20 atsakovas E. Š., vairuodamas automobilį Volvo S80, valst. Nr. ( - ) sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino pastato, esančio ( - ), sieną. Kadangi apgadintas turtas 2011-06-21 sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir A. T., buvo apdraustas, ieškovas draudėjui išmokėjo 3 488,76 Eur draudimo išmoką, kurią pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 6.1015 straipsnio nuostatas prašė priteisti iš už padarytą žalą solidariai atsakingų asmenų: avariją sukėlusio E. Š. ir automobilio Volvo S80, valst. Nr. ( - ) savininkės D. Š., neįvykdžiusios pareigos apdrausti automobilį ir leidusios neapdraustą automobilį vairuoti kitam asmeniui. E. Š. darbdaviui UAB „Transroad“ civilinė atsakomybė nekilo, kadangi E. Š. automobilį vairavo po darbo valandų, važiavo į dirbtuves, kur su įmonės darbuotojais vartojo alkoholį, kas negali būti priskiriama prie darbinių funkcijų. Be to, UAB „Transroad“ yra bankrutavusi ir išregistruota. Atstovas pažymėjo, jog subrogacijos atveju taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Ieškinys D. Š. pareikštas paskutinę ieškinio senaties termino dieną, o pagal CK 6.16 straipsnio 1 dalies nuostatas laikytina, jog ir solidaraus skolininko E. Š. atžvilgiu šis terminas nėra praleistas. Atstovas teigė, jog atsakovas E. Š. žalos, padarytos A. T. turtui, nėra atlyginęs, todėl turi būti priteistas nagrinėjamoje byloje.

8Atsakovas E. Š., atsakovų E. Š., D. Š. atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žalą turėjo atlyginti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų biuras (toliau tekste - Biuras), o ne ieškovas, todėl ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį. Be to, automobilį Volvo S80, valst. Nr. ( - ) jo savininkė D. Š. panaudos sutarties pagrindu buvo perdavusi naudotis UAB „Transroad“, todėl ši įmonė buvo atsakinga už automobilio apdraudimą ir tik jai galėjo būti reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, tuo labiau, kad E. Š. eismo įvykį padarė, vykdydamas darbines funkcijas, t. y. važiavo į įmonės dirbtuves spręsti iškilusių problemų. UAB „Transroad“ su atsakovu E. Š. nebuvo sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutarties, todėl E. Š. atsakomybė galima tik trijų mėnesinių darbo užmokesčių ribose. Atstovas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio, nes byloje esančią sąmatą pateikė ieškovo ekspertas, lojalus draudikui. Atsakovui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti žalos apskaičiavimo procese. Be to, atsakovų atstovas prašė taikyti vienerių ir trijų metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Pabrėžė, kad, teismas priimdamas patikslintą ieškinį, pareikštą ir E. Š. atžvilgiu, savo iniciatyva rezoliucija atnaujino terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti ir priėmė šį procesinį dokumentą, todėl atsakovas E. Š. negalėjo jos apskųsti.

9Ieškinys tenkintinas visiškai.

10Dėl ieškinio senaties taikymo.

11Atsakovai nagrinėjamoje byloje prašo taikyti 1 metų ieškinio senatį reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių (CK 1.125 str. 7 d.), ir 3 metų ieškinio senatį reikalavimams, atsirandantiems dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.), kadangi ieškinys teisme gautas tik 2015-04-21, o ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo 2012-04-20. Be to, Šiaulių apylinkės teismas 2015-05-15 nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą trūkumams pašalinti, o teismas 2015-06-15 rezoliucija priėmė patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu buvo įtrauktas E. Š. Tokiu būdu jo atžvilgiu ieškinio senaties terminas taip pat yra praleistas.

12Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio terminus.

13Atsakovai nepagrįstai nurodo, jog tarp šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, nes šalių tokie teisiniai santykiai, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesieja. Šiuo atveju atsakovų ieškovui, kaip draudikui pereina teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už šią žalą asmens (subrogacija). Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, tai yra, nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą tiek specialiosios (CK 6.1015 str.), tiek ir bendrosios (CK 6.101 str. 4 d. 4 p.) normų pagrindu. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Aiškindamas šią nuostatą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.), draudiko už žalą atsakingam asmeniui reiškiamiems reikalavimams atlyginti draudėjui išmokėtas sumas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikomas, o taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Tai paaiškinama tuo, kad tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, o subrogacijos būdu draudikui pereina draudėjo teisės į žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006, 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009, 2012-07-13 civilinė byla Nr. 3K-3-377/2012).

14Subrogacija nėra nauja regresinė prievolė – tai yra asmenų pasikeitimas toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje. Dėl to subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 str.) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

15Taigi nagrinėjamu atveju spręstina dėl CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikymo, nustatant termino pradžią ir pabaigą.

16Pagal CK 1.118 straipsnio 1 dalį terminas (taip pat ir ieškinio senaties terminas) prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta kas kita. Bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjęs asmuo A. T. apie jo turtui padarytą žalą sužinojo 2012-04-20 (1 t., 12 b. l.), taigi ieškinio senaties terminas prasidėjo 2012-04-21 ir baigėsi 2015-04-21. Teisme ieškinys registruotas per elektroninę teismų sistemą 2015-04-21 – paskutinę ieškinio senaties termino dieną. Be kita ko, iš parašo registracijos matyti, jog ieškinys pasirašytas 2015-04-20 17.23 val., žyminis mokestis sumokėtas 2015-04-20. Pagal CPK 74 straipsnio 1 dalį metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. CPK 1751 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, teismas sprendžia, kad 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka pareikšti atsakovės D. Š. atžvilgiu nėra praleistas.

17Sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atsakovo E. Š. atžvilgiu paminėtina tai, kad ieškovas D. Š. ir E. Š. prievolę atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą laiko solidaria, todėl ieškovas teigia, kad ieškinio senaties terminas ir atsakovo E. Š. atžvilgiu nėra praleistas. Tuo tarpu atsakovų atstovas teigia, kad atsakovo E. Š. atžvilgiu ieškinio senaties terminas taikytinas atsižvelgiant į tai, jog teismas, paaiškėjus ieškinio trūkumams, t.y., jog nagrinėjant bylą teisme pasibaigė juridinis asmuo – UAB „Transroad“ – kuris byloje buvo atsakovu, 2015-05-15 nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl terminas patikslintam ieškiniui pareikšti pasibaigė 2015-05-26. Ieškovas patikslintą ieškinį pateikė tik 2015-06-15, t.y., praleidęs teismo nustatytą terminą. Šio termino ieškovas neprašė atnaujinti, svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą, nenurodė. Anot atsakovų atstovo, teismas priimdamas patikslintą ieškinį padarė procesinį pažeidimą, o atsakovai teismo rezoliucijos negalėjo skųsti.

18Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog 2015-05-15 teismas nustatė, jog ieškinys pareikštas atsakovui UAB „Transroad“, kurio veikla, bylą nagrinėjant teisme, 2015-05-09 pasibaigė, todėl ieškovui nustatė 10 terminą nuo patvirtintos nutarties kopijos gavimo ieškinio trūkumams pašalinti (1 t., 42-43 b. l.). Nutartis atsakovui per elektroninių paslaugų portalą įteikta 2015-05-15 (1 t., 44 b. l.). 2015-05-22 teisme gautas ieškovo prašymas įpareigoti Šiaulių apskrities VPK pateikti papildomus rašytinius įrodymus byloje, kadangi ieškovas pats jų gauti neturi galimybių, o gavus papildomus rašytinius įrodymus, bus galima pateikti patikslintą ieškinį (1 t., 45 b. l.). Teismas rezoliucija 2015-05-25 ieškovo prašymą tenkino, nutarė išreikalauti įrodymus ir pakartotinai nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Paminėtina, kad tik 2015-06-01 ieškovui išsiųsti gauti papildomi rašytiniai įrodymai (1 t., 55 b. l.), todėl terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2015-06-13 (nes 2015-06-12 yra sekmadienis). 2015-06-15 teisme gautas patikslintas ieškinys, kurį teisėja rezoliucija priėmė, nurodydama, jog terminas praleistas nežymiai, todėl siekiant proceso operatyvumo, koncentruotumo, terminas trūkumams pašalinti atnaujintas (1 t., 87-88 b. l.). Paminėtina, jog pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, teismas procesinio termino atnaujinimo klausimą išsprendžia savo iniciatyva, t.y., šiuo atveju nebūtinas dalyvaujančio byloje asmens prašymas. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Paminėtina, jog, teismui nurodytoje situacijoje atsisakius priimti ieškovo patikslintą ieškinį, ieškovas turėtų teisę pakartotinai reikšti ieškinį teisme. Pareiškus pakartotinai ieškinį teisme, tikėtina būtų sprendžiamas ieškinio senaties atnaujinimo klausimas, procesas vyktų iš naujo – atsakovams būtų siunčiami procesiniai dokumentai, nustatomi terminai atsiliepimams į ieškinį pareikšti ir t.t. Taigi iš esmės būtų paneigtas proceso operatyvumas ir koncentruotumas, nes iki 2015-06-15 nagrinėjamoje byloje buvo gautas atsakovės D. Š. atsiliepimas į ieškinį, t.y., bent iš dalies buvo pasirengta nagrinėti bylą iš esmės. Todėl atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.), siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, nepaneigiant realios galimybės asmenims apginti pažeistas savo teises, taip pat atsižvelgiant į civilinio proceso principus, laikytina, kad terminas trūkumams pašalinti atnaujintas pagrįstai. Tačiau šio termino atnaujinimas nėra susijęs su ieškinio senaties terminu ir jo skaičiavimu atsakovo E. Š. atžvilgiu.

19Skaičiuojant ieškinio senaties terminą atsakovo E. Š. atžvilgiu, paminėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau tekste – TPVCAPDĮ) ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Pagal teismų praktiką, šie asmenys atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. K. B., bylos Nr. 3K-3-325/2008). Solidariosios skolininkų prievolės ypatumai yra įtvirtinti CK 6.6-6.16 straipsniuose. Solidariajai skolininkų pareigai būdingas bendrumas ir nedalumas kreditoriaus atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2010). Ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka bei skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę, nutraukia ieškinio senaties terminą (CK 1.130 str. 1-2 d.). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Pagal CK 6.16 straipsnio 1 dalį, veiksmai, kuriais nutraukiamas ieškinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių santykiams, turi tokią pat reikšmę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais. Tai reiškia, kad kreditoriui pareiškus ieškinį vienam iš bendraskolių, ieškinio senaties termino eiga tokiam pat reikalavimui pareikšti nutraukiama ir kitiems bendraskoliams. Ieškovui 2015-04-20 pareiškus ieškinį teisme nutrūko ieškinio senaties termino skaičiavimas visiems skolininkams (atsakovams). Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas 2015-04-20 visų skolininkų atžvilgiu pareiškus ieškinį teisme, sprendžiama, kad ieškinio senaties terminas E. Š. atžvilgiu, 2015-06-15 pareiškus ieškinį teisme, nebuvo praleistas.

20Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

21Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo poskyrio 2012-04-20 pažyma Nr. 197 patvirtina, kad 2012-04-20 20.07 val. eismo įvykio metu transporto priemonė „Volvo S80“, valstybinis numeris ( - ) apgadino pastato, esančio ( - ) sieną (1 t., 12, 95 b. l.). Pastatą A. T. buvo apdraudęs AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale įmonių turto draudimu (1 t., 139-146 b. l.), draudimo poliso serija ĮT Nr. 023587, todėl A. T. 2012-04-24 pranešė draudimo bendrovei apie draudiminį įvykį ir prašė išmokėti draudimo išmoką (1 t., 10-11, 93-94 b. l.). VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės „Volvo S80“, valstybinis numeris ( - ) savininkas 2012-04-20 buvo D. Š. (1 t., 8-9, 91-92 b. l.). Dėl eismo įvykio, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 281 straipsnio 1 dalyje (kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-00151-12, kurio metu nustatyta, jog eismo įvykį sukėlė transporto priemonę „Volvo S80“, valstybinis numeris ( - ) vairavęs E. Š., kuris kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai. Jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Gintaras Girgždis 2012-12-10 nutarimu, patvirtintu Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-12-11 nutartimi, nutraukė nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius (1 t., 46, 49-54 b. l.). Ieškovas, remdamasis pateikta lokaline sąmata (1 t., 13-14 b. l.) ir kitais dokumentais, išmokėjo žalą patyrusiam asmeniui 12 046,00 Lt draudimo išmoką (1 t., 15, 138 b. l.), kurią subrogacijos tvarka prašo priteisti iš pasišalinusio iš eismo įvykio vietos atsakovo E. Š. ir transporto priemonės savininkės atsakovės D. Š.

22Minėta, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pareina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padaręs – privalo visiškai atlyginti (CK 6.263 str. 1, 2 d.). Atitinkamai civilinėse bylose, kuriose reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, privalo būti nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, t.y., neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), žala (CK 6.249 str.), priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2012-04-20 20.07 val. eismo įvykio metu transporto priemonę „Volvo S80“, valstybinis numeris ( - ) vairavo E. Š., kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Jis pripažintas kaltu dėl eismo įvykio padarymo. Taigi byloje nėra ginčo dėl atsakovo E. Š. neteisėtų veiksmų, žalos kilimo fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų, tačiau kilo ginčas dėl ieškovo teisės pareikšti ieškinį, žalos dydžio, jos paskaičiavimo, UAB „Transroad“ ir atsakovų E. Š. ir D. Š. civilinės atsakomybės santykio.

23Dėl ieškovo teisės pareikšti ieškinį.

24Pagal bendrąją TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. To paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tačiau, jei nukentėjęs trečiasis asmuo reikalauja atlyginti žalą pagal savanoriškojo draudimo sutartį, o draudimo įmonė patenkina nukentėjusiojo reikalavimus pagal savanoriškojo draudimo sutartį, ji (draudimo įmonė) negali reikalauti Biuro grąžinti šiuo pagrindu išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 19 str. 11 d.).

25Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas E. Š. padarė žalą vairuodamas nedraustą transporto priemonę, šią žalą A. T., remiantis savanoriška draudimo sutartimi (įmonių turto draudimas), atlygino ieškovas, todėl jis, vadovaujantis CK 6.1015 straipsniu, turi teisę pareikšti ieškinį atsakovams.

26Dėl civilinės atsakomybės.

27Atsakovas E. Š. nurodė, jog dėl žalos padarymo turėtų atsakyti ne jis, o UAB „Transroad“, kadangi automobilis panaudos sutarties pagrindu buvo perduotas neatlygintinai valdyti ir naudotis įmonei, o eismo įvykį padarė įmonės darbuotojas atsakovas E. Š. vykstant iš darbo, t. y. atliekant darbines funkcijas (CK 6.264 str.). Be to, E. Š. su UAB „Transroad“ nebuvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutarties, todėl pagal galiojantį Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 254 straipsnį darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, kuri neviršija jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

28Įstatymai nustato, kad atitinkamais atvejais žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 6.246 str. 2 d., 6.263 str. 3 d.). Vienas tokios netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų nurodytas CK 6.264 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ratas“, bylos Nr. 3K-3-114/2011). Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali. Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 str. 1, 2 d.), o darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacija v. UAB „Technoverslas“, bylos Nr. 3K-3-385/2013).

29Nagrinėjamu atveju iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog 2015-04-20 apie 20.07 val. atsakovas E. Š. važiavo kartu su dar 2 asmenimis - A. K. ir D. G. Šie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jie automobiliu „Volvo S 80“ važiavo ne iš ( - ) (kur buvo UAB „Transroad“ buveinė), o iš gamyklos „Venta“ teritorijos, kur atsakovas kartu su nurodytais asmenimis nevykdė darbinių pareigų, šventė ir ketino viską pratęsti bare (1 t., 199-200, 201-203 b. l.; 2 t., 4-5, 6-7 b. l.). Paminėtina, kad pats E. Š., ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažinęs savo kaltę, nurodė, jog ne darbo reikalais išvažiavo iš gamyklos „Venta“ teritorijos (2 t., 21-22 b. l.). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo E. Š. paaiškinimai teismo posėdyje ir duoti ikiteisminio tyrimo metu yra nenuoseklūs, prieštaringi, jų nepatvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, todėl atsakovo argumentai, jog jis 2012-04-20 apie 20.07 val. vairavo automobilį darbo reikalais atmestini kaip nepagrįsti. Todėl nelaikytina, jog atsakovas eismo įvykio metu vykdė darbines pareigas ir atitinkamai jam kaip įmonės darbuotojui taikoma ribota materialinė atsakomybė. Atitinkamai šioje byloje sprendžiama, jog UAB „Transroad“ darbuotoju dirbęs atsakovas E. Š. už eismo įvykio metu padarytą žalą atsako tiesiogiai, t. y., nagrinėjamu atveju darbdavio atsakomybė nekyla.

30Be kita ko, atsakovas E. Š. teigė, jog žalą tretiesiems asmenims yra visiškai atlyginęs, ką, anot atsakovo, patvirtina 2012-07-24 pranešimas (1 t., 129 b. l.). Tačiau iš nurodyto pranešimo matyti, jog M. J. atlygino A. T. padarytą moralinę žalą ir negautas pajamas, tačiau pranešime nėra nurodyta, kad atlygino žalą, patirtą dėl turto sugadinimo. Taigi duomenų, kad bent dalis šios žalos buvo atlyginta – byloje nėra (1 t., 6, 7 b. l.). Beje, teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. T. nepatvirtino ir moralinės žalos bei negautų pajamų atlyginimą.

31Atsakovai bei jų atstovas taip pat nurodė, jog atsakovai nedalyvavo vertinant žalą, todėl negalėjo skųsti ieškovo sprendimo išmokėti tretiesiems asmenims draudimo išmoką, lokalinės sąmatos duomenys yra nepatikimi, nes ją sudarė ieškovo ekspertas, kuris yra lojalus ieškovui, o ir tretieji asmenys nepanaudojo visos draudimo išmokos žalai pašalinti, kadangi pastato plytos buvo ne pakeistos, kaip teismo posėdyje nurodė liudytojas A. T., o sulipdytos, ką neva patvirtina byloje esančios nuotraukos (2 t., 49-50 b. l.), tokiu būdu liudytojas neteisėtai praturtėjo.

32Paminėtina, kad atsakovai 2013 m., gavę pretenziją ir raginimą grąžinti sumokėtas sumas, nei žalos dydžio, nei jos nustatymo procedūros neginčijo, nereiškė pretenzijų dėl to, jog žalą paskaičiavo ieškovo pasirinktas ekspertas (1 t., 3 b. l.). Teismas taip pat laiko pagrįstus ieškovo atstovo argumentus dėl to, jog atsakovai nenustatinėjo žalos dydžio patys, nesikreipė į nepriklausomus ekspertus. Atsižvelgiant į tai, atsakovų teiginiai dėl žalos dydžio ir jo nustatymo atmestini kaip nepagrįsti.

33Dėl atsakovų ir jų atstovo teiginių, kad neva eismo įvykio padariniams pašalinti nebuvo panaudota visa draudimo išmoka, pastebėtina, kad byloje esančios ieškovo pateiktos nuotraukos (1 t., 147-152 b. l.) ir liudytojo A. T. parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai (ikiteisminio tyrimo metu atlikti liudytojų apklausų protokolai ir kt.) neabejotinai patvirtina, jog pastatas, esantis ( - ), eismo įvykio metu buvo apgadintas – skilo sienos, aptrupėjo plytos. Byloje nėra jokių įrodymų, kam ir kokio dydžio draudimo išmoką A. T. panaudojo. Anot liudytojo A. T., jam draudimo išmokos suremontuoti pastatą neužteko. Atsakovų ir jų atstovo teiginius, kad neva buvo panaudota ne visa draudimo išmoka, nepagrindžia jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl nurodyti teiginiai atmestini, o pareiškimai dėl nepagrįsto parturtėjimo yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovai, teigdami, kad tretieji asmenys nepagrįstai parturtėjo gavę draudimo išmoką, turi teisę reikšti teisme ieškinį.

34Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad atsakovo E. Š. civilinei atsakomybei kilti yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

35Be to, TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d., 43 str. 2 d.). TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Atitinkamai, nesilaikant šių imperatyvių įpareigojimų, kyla automobilio savininko civilinė atsakomybė už transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 str.). Pagal kasacinio teismo praktiką, vien pasyvus asmens (transporto priemonės savininko), privalančio atlikti tam tikrą teisinę pareigą, elgesys – neįvykdymas įstatymu nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, negali suponuoti tokio asmens turtinės atsakomybės, nes jai atsirasti reikalinga papildoma sąlyga – žalos padarymas savininkui naudojantis tokia transporto priemone arba savininko leidimas naudotis kitam asmeniui. Tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonės savininkas ne tik neperdavė kitam asmeniui naudoti transporto priemonės, neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, bei tokios transporto priemonės pats nenaudojo, o galimybę valdyti tokią transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nesant jo paties kaltės, reiškia, kad nustatomos aplinkybės, eliminuojančios transporto priemonės savininko turtinę atsakomybę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. D., A., bylos Nr. 3K-3-555/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. P. L., bylos Nr. 3K-3-429/2012).

36Atsakovai ir jų atstovas teisme neteisėtų kitų asmenų veiksmų, dėl kurių atsakovė prarado galimybę valdyti transporto priemonė, nenurodė ir neįrodinėjo. Anot jų, atsakovės atsakomybę eliminuoja tai, jog pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Atsakovų teigimu, automobilis remiantis 2011-06-17 automobilio panaudos sutartimi Nr. 001 (1 t., 5-6 b. l.) buvo perduotas naudotis ir valdyti UAB „Transroad“, kadangi šiai įmonei pagal panaudos sutartį, kuri priskirtina TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoms kitoms panašaus pobūdžio sutartims, taigi UAB „Transroad“ buvo perduota pareiga sudaryti automobilio draudimo sutartį, ir ji nebuvo laiku sudaryta.

37Analizuojant plačiau panaudos sutarties ir kitų TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų sutarčių (lizingo, finansinės nuomos ir išperkamosios nuomos sutartis) santykį pastebėtina, kad panaudos sutartis yra neatlygintinė, kai kitos minėtoje teisės normoje nurodytos sutartys yra atlygintinės. Panaudos sutartimi yra perduodamos tik teisės naudotis ir valdyti daiktą, t.y., tik dalis nuosavybės teisių, kai tuo tarpu kitomis sutartimis, tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, paprastai pasibaigus sutarties galiojimo terminui, yra perduodamos visos nuosavybės teisės į daiktą (valdymas, disponavimas ir naudojimasis). Nustačius šiuos panaudos sutarties ir kitų TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų sutarčių skirtumus, konstatuotina, kad panaudos sutartis nėra panaši į kitas TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas sutartis dėl perduodamų teisių apimties, atlygintinumo/neatlygintinumo požymių.

38Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.636 str.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys panaudos gavėjas. Tačiau, jeigu panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas yra automobilio savininkas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

39Nagrinėjamoje byloje panaudos sutarties 5 punktas nustato, jog panaudos gavėjas (UAB „Transroad“) įsipareigoja atstovauti panaudos davėją (D. Š.) draudimo įstaigose bei apmokėti automobilio išlaikymo išlaidas. Nurodytose panaudos sutarties sąlygose nėra kalbama apie draudimo sutarties sudarymą. Iš byloje esančios 2013-08-26 draudimo sutarties Nr. 05/1628822 su kita draudimo bendrove (1 t., 82 b. l.) matyti, jog tą pačią transporto priemonę draudžia jos savininkė, t.y., atsakovė. Tačiau iš mokėjimo nurodymų matyti, jog UAB „Transroad“ mokėdavo draudimo įmokas už atsakovę (1 t., 81, 83 b. l.). Nurodyta patvirtina, jog UAB „Transroad“ ir atsakovė D. Š. panaudos sutartimi susitarė tik dėl atsakovės atstovavimo (CK 2.132 str.) santykiuose su draudimo bendrovėmis, tačiau nesusitarė dėl atsakovės pareigos sudaryti draudimo sutartį perėmimo. Paminėtina, kad UAB „Transroad“ susiklosčiusius santykius tarp įmonės ir atsakovės aiškino būtent kaip atstovavimo santykius, kas matyti iš UAB „Transroad“ 2013-06-04 prašymo (1 t., 3 b. l.).

40Taigi byloje nustatyta, kad žala tretiesiems asmenims padaryta nedraustu automobiliu, kuris nuosavybės teise priklausė atsakovei D. Š. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalimi, atsakovė D. Š., būdama automobilio savininkė, neturėjo teisės leisti UAB „Transroad“ darbuotojui atsakovui E. Š. naudotis automobiliu, nes šis nebuvo apdraustas. Kadangi automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 str.), todėl atsakovė D. Š. turėjo suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Perduodama neapdraustą automobilį naudoti, atsakovė pažeidė TPVCAPDĮ draudžiamąją normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus. Kadangi žalos dydis šioje byloje yra įrodytas (žr. aukščiau), todėl spręstina, jog yra visos sąlygos civilinei atsakomybei ir atsakovės D. Š. atžvilgiu kilti.

41Teismas įvertinęs visumą įrodymų sprendžia, kad ieškovas įrodė žalos dydį, pateikė duomenis, kad žalą faktiškai atlygino 3 488,76 Eur piniginę sumą išmokėdamas dėl atsakovo E. Š. sukelto eismo įvykio nukentėjusiems asmenims, įrodė visas atsakovų solidarios atsakomybės sąlygas. Teismas neturi pagrindo mažinti ieškovo reikalaujamų nuostolių atlyginimo ir sprendžia, kad ieškovo reikalavimas abiejų atsakovų atžvilgiu yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas ir ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 3 488,76 Eur.

42Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsniu, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 3 488,76 Eur sumos nuo patikslinto ieškinio teisme priėmimo dienos - 2015-06-15 (nuo nurodytos datos atsakovas E. Š. dalyvauja nagrinėjant bylą), iki sprendimo visiško įvykdymo.

43Bylinėjimosi išlaidos.

44Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovų ieškovui priteistinas 78,00 Eur žyminis mokestis (1 t., 30 b. l.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d. 1 p.) ir 80,10 Eur išlaidų kurui (2 t., 40-43 b. l.) (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d. 1 p.), sunaudotam ieškovo atstovui vykstant iš Vilniaus į 2015-10-07 parengiamąjį teismo posėdį ir 2015-12-03 teismo posėdį.

454,78 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina iš kiekvieno atsakovo suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

46Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsniu, 247 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

47Ieškinį tenkinti visiškai.

48Priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, įmonės kodas 300633222, buv. T. Ševčenkos g. 21/Vytenio g. 12, Vilniaus m., solidariai iš atsakovų E. Š., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), ir D. Š., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 3 488,76 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 76 euro centus) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 488,76 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

49Priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, įmonės kodas 300633222, buv. T. Ševčenkos g. 21/Vytenio g. 12, Vilniaus m., iš atsakovų E. Š., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), ir D. Š., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), po 40,05 Eur (keturiasdešimt eurų 5 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

50Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

51Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,... 2. sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,... 3. ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS... 4. atsakovui E. Š.,... 5. atsakovų E. Š., D. Š. atstovui advokato padėjėjui Dainiui Dargevičiui,... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS... 7. Ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS... 8. Atsakovas E. Š., atsakovų E. Š., D. Š. atstovas prašė ieškinį atmesti.... 9. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 10. Dėl ieškinio senaties taikymo.... 11. Atsakovai nagrinėjamoje byloje prašo taikyti 1 metų ieškinio senatį... 12. Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko... 13. Atsakovai nepagrįstai nurodo, jog tarp šalių susiklostė draudimo teisiniai... 14. Subrogacija nėra nauja regresinė prievolė – tai yra asmenų pasikeitimas... 15. Taigi nagrinėjamu atveju spręstina dėl CK 1.125 straipsnio 8 dalį... 16. Pagal CK 1.118 straipsnio 1 dalį terminas (taip pat ir ieškinio senaties... 17. Sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atsakovo E. Š.... 18. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog 2015-05-15 teismas nustatė, jog... 19. Skaičiuojant ieškinio senaties terminą atsakovo E. Š. atžvilgiu,... 20. Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.... 21. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro administracinės veiklos ir... 22. Minėta, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis... 23. Dėl ieškovo teisės pareikšti ieškinį.... 24. Pagal bendrąją TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą,... 25. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas E. Š. padarė žalą vairuodamas... 26. Dėl civilinės atsakomybės.... 27. Atsakovas E. Š. nurodė, jog dėl žalos padarymo turėtų atsakyti ne jis, o... 28. Įstatymai nustato, kad atitinkamais atvejais žalą privalo atlyginti asmuo,... 29. Nagrinėjamu atveju iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų... 30. Be kita ko, atsakovas E. Š. teigė, jog žalą tretiesiems asmenims yra... 31. Atsakovai bei jų atstovas taip pat nurodė, jog atsakovai nedalyvavo vertinant... 32. Paminėtina, kad atsakovai 2013 m., gavę pretenziją ir raginimą grąžinti... 33. Dėl atsakovų ir jų atstovo teiginių, kad neva eismo įvykio padariniams... 34. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad atsakovo E. Š.... 35. Be to, TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė,... 36. Atsakovai ir jų atstovas teisme neteisėtų kitų asmenų veiksmų, dėl... 37. Analizuojant plačiau panaudos sutarties ir kitų TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2... 38. Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą... 39. Nagrinėjamoje byloje panaudos sutarties 5 punktas nustato, jog panaudos... 40. Taigi byloje nustatyta, kad žala tretiesiems asmenims padaryta nedraustu... 41. Teismas įvertinęs visumą įrodymų sprendžia, kad ieškovas įrodė žalos... 42. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsniu, ieškovui... 43. Bylinėjimosi išlaidos.... 44. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1... 45. 4,78 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei... 46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsniu,... 47. Ieškinį tenkinti visiškai.... 48. Priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje... 49. Priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje... 50. Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų... 51. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui,...