Byla 2A-286/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Konstantino Gurino (pranešėjas), kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei, dalyvaujant ieškovo atstovei prok. Aušrai Gylytei, atsakovo atstovams adv. Raivydui Rukštelei, Algimantui Čaplinskui, trečiajam asmeniui V. S., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimo ir dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 17 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-122-338/2006 pagal ieškovo Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams UAB „Alauša“, Utenos rajono savivaldybės administracijai, Utenos apskrities viršininko administracijai, tretieji asmenys VĮ Registrų centras Utenos filialas, UAB „Eurovista ir Ko“, N. K., R. N., J. S., V. S., R. K., V. V. dėl aukciono rezultatų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Utenos rajono savivaldybės administracija su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą ir prašė panaikinti 2003 m. spalio 30 d. Utenos rajono savivaldybės administracijoje įvykusio žemės sklypo nuomos aukciono rezultatus ir pripažinti negaliojančia 2003 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N82/03-0162, sudarytą tarp Utenos apskrities viršininko administracijos ir UAB „Alauša“. Teismas 2004 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinę bylą pagal minėtą ieškinį nutraukė, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2004 m. gruodžio 28 d. nutartimi šią nutartį panaikino ir perdavė Utenos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo informuojant apie nagrinėjamą bylą Utenos rajono apylinkės vyriausiąjį prokurorą. Pagal Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pareikštą ieškinį Utenos rajono apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą, kuris buvo apeliacine tvarka apskųstas Panevėžio apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nutarė minėtą sprendimą panaikinti ir perduoti šią bylą nagrinėti pirmąja instancija Panevėžio apygardos teismui.

4Utenos rajono apylinkės vyriausias prokuroras ieškiniu prašė panaikinti 2003 m. spalio 30 d. Utenos rajono administracijoje įvykusio valstybinės žemės sklypo, esančio J. Basanavičiaus g. 1c, Utenoje (toliau žemės sklypas), nuomos aukciono rezultatus ir pripažinti negaliojančia 2003 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N82/03-0162, sudarytą tarp Utenos apskrities viršininko administracijos ir UAB „Alauša“ dėl valstybinės žemės sklypo, esančio J. Basanavičiaus g. 1c, Utenoje. Nurodė, kad 2003 m. spalio 30 d. Utenos rajono savivaldybės administracijoje įvyko žemės sklypo nuomos aukcionas, kurio metu aukciono komisijos nariai padarė klaidą, apsirikę paskelbė UAB „Eurovista ir Ko“ mokesčio sumą 1000 Lt, o ne nuomos mokesčio sumą, nurodytą paraiškoje ir todėl per klaidą aukciono nugalėtoju buvo pripažintas ne didžiausią nuomos mokestį pasiūlęs aukciono dalyvis UAB „Eurovista ir Ko“, o UAB „Alauša“. Taip pat nurodė, kad šio aukciono rezultatų pagrindu Utenos apskrities viršininko administracija ir UAB „Alauša“ 2003 m. lapkričio 4 d. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N82/03-0162, o šias aplinkybes patvirtina minėto aukciono dokumentai, aukciono komisijos narių paaiškinimai, Specialiųjų tyrimų tarnybos bylos Nr. 3.5-01-K-54 medžiaga. Teigė, kad sudarius minėtą nuomos sutartį buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau LRV) 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtinti Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) aukciono nuostatai, CK ir Žemės įstatymo reikalavimai, kuriais įtvirtintos imperatyvios teisės normos, jog valstybinės žemės sklypai išnuomojami už didžiausią pasiūlytą žemės nuomos mokesčio kainą (CK 6.224 str., Žemės įst. 9 str. 5 d.). Paaiškino, kad išnuomotas žemės sklypas priklauso valstybei, todėl minėtais veiksmais yra pažeisti valstybės interesai, o tuo pačiu ir viešasis interesas, kurį turi teisę ginti Utenos rajono apylinkės vyriausias prokuroras (CPK 49 str., Prokuratūros įst. 19 str.), sutiko pakeisti pradinį ieškovą Utenos rajono savivaldybės administraciją civilinėje byloje Nr. 2-235-82/05.

5Panevėžio apygardos teismas 2006 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš Utenos rajono apylinkės prokuratūros UAB „Alauša“ 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 100 Lt žyminio mokesčio. Minėtas teismas 2006 m. kovo 17 d. priėmė papildomą sprendimą pagal atsakovo UAB „Alauša“ prašymą, patenkino jį iš dalies ir priteisė iš Utenos rajono apylinkės prokuratūros 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

6Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vadovaujantis LRV nutarimais 1999 m. birželio 2 d. Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Utenos rajono savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. V-41 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos“ žemės sklypą buvo nuspręsta išnuomoti 50 metų laikotarpiui nustatant pradinį metinių nuompinigių dydį – 1000 Lt, o 2003 m. rugsėjo 8 d. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 15-158 patvirtintas suformuotas išnuomojamas žemės sklypas, nuomos terminas, pradinis žemės nuomos mokestis, nuspręsta sklypą įregistruoti ŽNTKR VĮ. Teismas nurodė, kad didžiausią 1250 Lt pradinį žemės nuomos mokestį pasiūlė UAB „Bartesa“, tačiau atsakovas UAB „Alauša“ padidino pradinį žemės nuomos mokestį iki 1265 Lt ir jis buvo pripažintas aukciono laimėtoju. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad UAB „Eurovista ir Ko“ pasiūlymas dėl metinės žemės nuomos kainos, galėjo būti pakeistas po aukciono. Taip pat teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog UAB „Alauša“ paskelbus aukciono nugalėtoja ir su ja sudarius 2003 m. lapkričio 4 d. žemės sklypo nuomos sutartį, buvo pažeistas viešas interesas ar imperatyvios teisės normos, nes žemės sklypas buvo išnuomotas už didžiausią aukciono metu pasiūlytą žemės nuomos mokesčio kainą (CK 1.5 str, 6.947 str., Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) aukciono nuostatų, patvirtintų LRV 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692, 29-31 p.). Teismas ieškinį atmetė, nes atsakovo UAB „Alauša“ prašymu taikė ieškinio senatį remiantis CK 1.125 straipsnio trečiąja dalimi, o ieškovo teiginį, kad prokuroras nepraleido ieškinio senaties termino, nes šis terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai prokuroras sužinojo apie valstybės, o tuo pačiu ir viešo intereso pažeidimą, atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas Utenos rajono savivaldybės administracija ieškinį teismui pateikė 2004 m. balandžio 23 d., t.y. praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo aukciono, o Utenos rajono apylinkės vyriausias prokuroras pakeitė pradinį ieškovą ir todėl perėmė visas ieškovui tenkančias teises ir pareigas (CK 1.131 str 1 d.). Teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant ieškinio senaties terminas būtų sustabdytas ar nutrauktas. (CK 1.129 str., 1.130 str., 1.131 str. 1 d.)

7Ieškovas Utenos rajono apylinkės vyriausias prokuroras padavė apeliacinius dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo papildomo 2006 m. kovo 17 d. sprendimo, prašo juos pakeisti ir priteisti UAB „Alauša“ jos turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir žyminį mokestį iš valstybės biudžeto lėšų. Skunduose nurodo, kad teismo sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini, nes teismas netinkami taikė CPK 93 straipsnio pirmosios dalies nuostatas. Teigia, kad teismas turėjo išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš valstybės biudžeto lėšų, nes ieškinys pareikštas ginant viešąjį interesą, o jį atmetus, prokuroras, kuris veikė kaip institucijos, ginančios viešąjį interesą atstovas, neprivalo atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad Utenos rajono apylinkės prokuratūra nėra savarankiškas juridinis asmuo bei asignavimų valdytojas, nes ji yra sudėtinė Generalinės prokuratūros dalis ir neturi savarankiško biudžeto bei negali savarankiškai disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis jos sąskaitoje.

8Atsakovo UAB „Alauša“ atstovas advokatas Raivydas Rukštelė pateikė atsiliepimą į ieškovo Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo papildomo 2006 m. kovo 17 d. sprendimo ir prašo juos palikti nepakeistus. Nurodo, kad ieškovas šioje byloje yra Utenos rajono vyriausias prokuroras, todėl teismas pagal CPK 93 straipsnį pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš Utenos rajono apylinkės prokuratūros. Teigia, jog galima būtų sutikti, kad būtų teisingiau, jei CPK 49 straipsnio pagrindu pradėtose bylose bylinėjimosi išlaidos būtų priteisiamos iš valstybės biudžeto, tačiau šiuo metu teisinio pagrindo tokiu atveju priteisti bylinėjimosi išlaidas iš valstybės biudžeto nėra.

9Atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimo, prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus ir todėl padarė klaidingą išvadą dėl senaties termino praleidimo. Teigia, kad ieškovas, kaip subjektas, turintis teisę šioje byloje ginti valstybės interesus, ieškinio senaties termino nepraleido, nes apie netinkamą valstybės atstovavimą ir reikalingumą pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, sužinojo tik po Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutarties priėmimo, o anksčiau ieškovas nebuvo gavęs jokios informacijos apie galimą valstybės interesų pažeidimą ir reikalingumą ginti viešąjį interesą (CK 1.127 str. 1 d.). Mano, kad nurodytas aplinkybes patvirtina Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutartis, Utenos rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. sausio 28 d. ieškinys, 2005 m. sausio 28 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos prašymas Utenos rajono apylinkės teismui dėl netinkamos šalies pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-235-82/05 bei 2005 m. sausio 20 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartis. Be to, apeliantas remiasi CK 1.78 straipsnio pirmąja dalimi, 1.80 straipsnio pirmąja dalimi, 6.224 straipsniu, teigia, kad imperatyvių įstatymo normų laikymasis yra vienas iš viešojo intereso užtikrinimo būdų, todėl pareikšto ieškinio reikalavimams ieškinio senatis negali būti taikoma, nes priešingu atveju ieškinio senaties taikymas neatitinka šio teisės instituto paskirties ir pažeidžia kitus bendruosius teisės principus. Taip pat nurodo, kad imperatyvių įstatymo normų pažeidimo padariniai objektyviai negali įsisenėti, nes priešingu atveju būtų sukeliamas didesnis teisinis neapibrėžtumas nei išvis atsisakius taikyti ieškinio senatį pareikštiems reikalavimams. Aiškina, kad teismas, teigdamas, jog UAB „Eurovista ir Ko“ pasiūlymas dėl metinės žemės nuomos kainos galėjo būti pakeistas po aukciono, iš esmės remiasi tik prielaidomis ir spėjimu. Nurodo, kad nėra duomenų apie tai, jog UAB „Eurovista ir Ko“ aukciono komisijai pateiktus dokumentus pakeitė ar suklastojo pasibaigus aukcionui. Be to, teismas rėmėsi tik atsakovo UAB „Alauša“ atstovo ir trečiųjų asmenų V. S. ir R. K. paaiškinimais, tačiau neįvertino Specialiųjų tyrimų tarnybos medžiagos bei kitų trečiųjų asmenų ir liudytojų paaiškinimų, apeliantas taip pat remiasi CPK 186 straipsnio ketvirtąja dalimi. Teigia, kad teismo nurodyta aplinkybė, jog UAB „Eurovista ir Ko“ nebuvo suinteresuota išsinuomoti žemės sklypą, suponuoja išvadą, kad skelbiant bei vertinant aukciono dalyvių pasiūlymus buvo padaryta klaida ir nelogiška būtų manyti, jog nesuinteresuotas asmuo siektų inicijuoti dokumentų klastojimą. Taip pat teigia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos medžiaga ir išvada priskirtina oficialiems rašytiniams įrodymams, todėl subjektyvūs atsakovo UAB „Alauša“ atstovo ir minėtų trečiųjų asmenų paaiškinimai, negali jų paneigti ir nepaneigia. Mano, kad teismas, priimdamas tokį sprendimą, tyrė ir vertino tik tuos įrodymus, kurie galėtų paneigti ieškinio pagrįstumą, nenurodė, kurie įrodymai atmesti ir dėl ko atmesti, tuo pažeidė civilinio proceso kodekso normas, suformuotą teismų praktiką.

10Atsakovo UAB „Alauša“ atstovas advokatas Raivydas Rukštelė pateikė atsiliepimą į atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimo ir prašo jį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

111) Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausias prokuroras įstojo į bylą vietoj ankstesnio ieškovo Utenos rajono savivaldybės, taigi perėmė visas ankstesnio ieškovo teises ir pareigas. Pažymėtina, kad Utenos rajono savivaldybė ieškinį teismui pateikė tik praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po to, kai savivaldybė gavo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2003 m. gruodžio 12 d. nutartį atsisakyti priimti Utenos rajono savivaldybės pareiškimą. Be to, ieškovas neprašė teismo atnaujinti ieškinio senaties termino ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti ar nutrauktų ieškinio senaties termino eigą. Taip pat apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje 10.1 punktu.

122) Apelianto teiginys, kad pareikštam ieškinio reikalavimui neturi būti taikoma ieškinio senatis, nes ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra nepagrįstas, nes tik teismas gali nustatyti, ar ginčijami sandoriai yra niekiniai ar galiojantys.

133) Apelianto teiginys dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir dėl nukrypimo nuo suformuotos teismų praktikos yra nepagrįstas, nes apeliaciniame skunde nenurodoma, kokie įrodymai nebuvo vertinami. Be to, teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Eurovista ir Ko“ pasiūlymas dėl metinės žemės nuomos kainos galėjo būti pakeistas po aukciono. Ginčijamas teismo sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 16 punkte numatytus reikalavimus. Be to, pagal minėtą nutarimą civiliniame procese yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, todėl pagal bylos aplinkybes labiau tikėtinas faktas, kad UAB „Eurovista ir Ko“ pasiūlymas dėl metinės žemės nuomos kainos galėjo būti pakeistas po aukciono.

144) Apelianto argumentas, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimo medžiaga ir išvada priskirtini oficialiems rašytiniams įrodymams ir turi didesnę įrodomąją galią yra nepagrįstas, nes į šios tarnybos kompetenciją neįeina dokumentų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes, kurios gali turėti reikšmės sprendžiant civilinę bylą, išdavimas. Pažymėtina, kad minėtos tarnybos medžiagoje nustatytas aplinkybes ne patvirtina, o paneigia klaidos vykdant aukcioną galimybę.

15Ieškovo Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliaciniai skundai tenkintini.

16Atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmestinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.) Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

18Byloje ieškovu įvardintas Utenos rajono vyriausiasis prokuroras padavė apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo ir tik dėl tos 2006 m. vasario 14 d. sprendimo dalies, kuria iš jo atsakovo UAB ,,Alauša“ naudai buvo priteistos išlaidos susijusios su advokato pagalbos apmokėjimu.

19Kolegijos nuomone šis skundas turi būti patenkintas, nes pirmosios instancijos teismas išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą netinkamai taikė CPK 83 straipsnio pirmosios dalies penkto punkto ir 96 straipsnio ketvirtos dalies nuostatas, pagal kurias prokuroras, siekęs apginti viešąjį interesą (CPK 49 str. 1 d.), yra atleistas nuo žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Šia prasme papildomas sprendimas ir atitinkama 2006 m. vasario 14 d. sprendimo dalis keistini.

20Atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos skundo didžiąją dalį sudaro argumentai skirti įrodyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Tačiau sutikti su šiais atsakovo argumentais negalima. Taip, kaip matyti iš bylos duomenų, prokuroras į bylą buvo įstojęs po Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutarties priėmimo pakeičiant kaip netinkamą pradinį ieškovą – Utenos rajono savivaldybės administraciją, o ieškinys iš esmės skirtas apginti pastarosios interesus. Tačiau ta aplinkybė, kad prokuroras nėra ginčo materialinio santykio šalimi, nesukuria pastarajam teisės į kitas ieškinio senaties termino taikymo taisykles (tarp jų ir dėl termino eigos pradžios nustatymo), nes to nenumato įstatymas. Ieškinio senaties eigos pradžiai neturi įtakos aplinkybė, kas kreipėsi į teismą teisminės gynybos: pats asmuo, kurio teisė pažeista, jo atstovas pagal pavedimą, įstatyminis atstovas ar įstatymų nustatytais atvejais (kaip ir nagrinėjamu atveju) kiti asmenys viešajam interesui ginti (CPK 4 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. senato nutarimo Nr. 39 ,,Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymo normų taikymo teismų praktikoje“ (toliau – Senato nutarimas) 10.1 p.).

21Nėra pagrįsta ir atsakovo apeliacinio skundo nuoroda į Senato nutarimo 8.4 punktą, pagal kurį reikalavimams dėl niekinio sandorio pasekmių ieškovo sutarties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada toks sandoris pradėtas vykdyti ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie ieškinio sandorio vykdymą, t.y. apie jo pasekmes. Tokia išvada daroma todėl, kad iš bylos duomenų matyti, kad po ginčo aukciono rezultatų paskelbimo iš esmės iš karto buvo pradėta ruošti žemės nuomos sutartis, kuri buvo pasirašyta 2004 m. lapkričio 4 d., apie ką apeliantui turėjo būti žinoma. Tuo tarpu Utenos rajono savivaldybės administracija ieškinį dėl konkurso rezultatų panaikinimo padavė tik 2004 m. balandžio 23 d., o prokuroro ieškinys paduotas tik 2005 m. sausio 31 d. (t. 1, b.l. 1, t. 2, b.l. 63). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti ieškinio senaties termino praleidimą bei šiuo pagrindu ieškinį atmesti (CK 1.125 str. 3 d., 1.131 str. 1 d.). Pastebėtina ir tai, kad pats prokuroras šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neskundžia, o jo atstovė duodama paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas. Tuo tarpu kalbant apie termino praleidimo priežastis pastebėtina, kad nei vienas iš apeliantų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kokių nors svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, nenurodė.

22Ginčo aukcioną vykdė ir jo rezultatus paskelbė paties atsakovo sudaryta komisija susidedanti iš atsakingų savivaldybės darbuotojų. Utenos rajono savivaldybės administracija teigia, kad neteisingi aukciono rezultatai buvo paskelbti dėl šios komisijos narių klaidos. Tačiau tai, kad komisijos nariai aplaidžiai vykdė savo pareigas, neteisingai paskelbė aukciono rezultatus bei laiku nepranešė apie tai, savivaldybės administracijai sudaro pagrindą svarstyti dėl jų atsakomybės už pareigų nevykdymą (kas nagrinėjamuoju atveju ir buvo padaryta), bet negali būti pagrindu kitaip negu nustatė pirmosios instancijos teismas skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią, bei juo labiau laikyti šią aplinkybę svarbia svarstant klausimą dėl termino atnaujinimo.

23Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti ieškovo reikalavimą dėl atsakovo rezultatų panaikinimo (CK 1.131 str. 1 d.). Atmetus šį reikalavimą pagrįstai atmestas ir išvestinis nuo jo reikalavimas dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

24Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad UAB ,,Eurovista ir Ko“ pasiūlymas dėl žemės nuomos kainos galėjo būti pakeistas po aukciono. Tačiau spręsdamas šalių ginčą pirmosios instancijos teismas šia aplinkybe savo sprendimo negrindė, o tik konstatavo, kad taip galėjo būti. Be to, kaip buvo minėta, ieškinys buvo atmestas vadovaujantis CK 1.131 straipsnio pirmąja dalimi, kuri sudaro savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą (Senato nutarimo 21 punktas). Todėl kolegija kaip dėl jau nurodyto, taip ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, skirtų ieškinio pagrįstumui įrodyti, plačiau nepasisako.

25Dėl pasakyto naikinti skundžiamą sprendimą atsakovo apeliacinio skundo nurodytais argumentais pagrindo nėra.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,

Nutarė

27Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Utenos rajono apylinkės prokuratūros pakeisti ir UAB ,,Alauša“ (įmonės kodas 8361562) priteistas bylinėjimosi išlaidas 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 100 Lt žyminio mokesčio priteisti iš valstybės biudžeto lėšų.

28Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

29Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 17 d. papildomą sprendimą pakeisti ir iš Utenos rajono apylinkės prokuratūros UAB ,,Alauša“ (įmonės kodas 8361562) priteistas bylinėjimosi išlaidas 1600 Lt advokato pagalbai apmokėti priteisti iš valstybės biudžeto lėšų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Utenos rajono savivaldybės administracija su ieškiniu ir patikslintu... 4. Utenos rajono apylinkės vyriausias prokuroras ieškiniu prašė panaikinti... 5. Panevėžio apygardos teismas 2006 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį... 6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vadovaujantis LRV nutarimais 1999... 7. Ieškovas Utenos rajono apylinkės vyriausias prokuroras padavė apeliacinius... 8. Atsakovo UAB „Alauša“ atstovas advokatas Raivydas Rukštelė pateikė... 9. Atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija padavė apeliacinį... 10. Atsakovo UAB „Alauša“ atstovas advokatas Raivydas Rukštelė pateikė... 11. 1) Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausias prokuroras įstojo į... 12. 2) Apelianto teiginys, kad pareikštam ieškinio reikalavimui neturi būti... 13. 3) Apelianto teiginys dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir dėl nukrypimo nuo... 14. 4) Apelianto argumentas, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimo medžiaga ir... 15. Ieškovo Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliaciniai skundai... 16. Atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 18. Byloje ieškovu įvardintas Utenos rajono vyriausiasis prokuroras padavė... 19. Kolegijos nuomone šis skundas turi būti patenkintas, nes pirmosios... 20. Atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos skundo didžiąją dalį... 21. Nėra pagrįsta ir atsakovo apeliacinio skundo nuoroda į Senato nutarimo 8.4... 22. Ginčo aukcioną vykdė ir jo rezultatus paskelbė paties atsakovo sudaryta... 23. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą... 24. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas nurodo, kad pirmosios... 25. Dėl pasakyto naikinti skundžiamą sprendimą atsakovo apeliacinio skundo... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimo dalį dėl... 28. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 29. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 17 d. papildomą sprendimą pakeisti...