Byla I-70-244/2010
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Halinos Zaikauskaitės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Redai Martynaitytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Raivydui Rukštelei, atsakovės atstovui Virginijui Varnaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Alauša“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2pareiškėja UAB „Alauša“ skunde (b. l. 3–5) prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti LR teisingumo ministerijos 2009-08-18 atsisakymą atlyginti teismo nutartimi iš valstybės biudžeto priteistas bylinėjimosi išlaidas Nr. (1.35.)-7R-6570; 2) įpareigoti atsakovę atlyginti UAB „Alauša“ Lietuvos apeliacinio teismo 2007-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-286/2006 (toliau – Nutartis) priteistas 3 700 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad Lietuvos apeliacinis teismas Nutartimi

Nutarė

3pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2006-02-14 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Utenos rajono apylinkės prokuratūros ir UAB „Alauša“ priteistas 2 000 Lt išlaidas advokato pagalbai bei 100 Lt žyminio mokesčio priteisti iš valstybės biudžeto lėšų; Panevėžio apygardos teismo papildomą sprendimą pakeisti ir iš Utenos rajono apylinkės prokuratūros UAB „Alauša“ priteistas 1 600 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti atlyginti iš valstybės biudžeto lėšų. Pareiškėja 2007-11-07 raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama vykdyti Nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš valstybės biudžeto atlyginti priteistas 3 700 Lt dydžio išlaidas. Atsakovė 2009-08-18 (1.35.)-7R-6570 (toliau – Raštas) atsisakė vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo Nutartį ir pervesti pareiškėjai priteistas bylinėjimosi išlaidas, motyvuodama tuo, kad Nutartimi iš valstybės biudžeto buvo priteistos advokato pagalbos ir žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos civilinėje byloje pagal prokuroro ieškinį dėl viešojo intereso gynimo ir kad LR žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme (toliau – Įstatymas) nenustatyta, kad iš Teisingumo ministerijos asignavimų būtų atlyginamos tokio pobūdžio išlaidos, todėl, atsakovės teigimu, nebuvo pagrindo tenkinti tokio pareiškėjos prašymo. Kadangi LR valstybės biudžete nėra nustatyta asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti, vadovaujantis Įstatymo 6 str., iš valstybės biudžeto priteistos lėšos turi būti atlyginamos iš Teisingumo ministerijai skirtų asignavimų. Šia Įstatymo norma turi būti vadovaujamasi pagal analogiją, kadangi teisės akto, tiesiogiai reglamentuojančio iš valstybės biudžeto priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarką, nėra. Tai, kad minėta civilinė byla buvo iškelta dėl viešojo intereso gynimo, negali būti pagrindas atsisakyti atlyginti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Jos buvo priteistos teismui konstatavus, kad prokuroro ieškinys civilinėje byloje buvo nepagrįstas, ir jį atmetus. Teismo sprendimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti vykdomi. Atsisakydama atlyginti teismo pareiškėjai priteistas išlaidas, atsakovė neatsižvelgė į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams, pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims, jis įgyja įstatymo galią ir niekas neturi teisės atsisakyti jo vykdyti. Atsakovė, atsisakydama iš jai skirtų biudžeto asignavimų atlyginti pareiškėjai priteistas bylinėjimosi išlaidas, nenurodė, kas turėtų tai padaryti, ir taip pažeidė teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Dėl tokių atsakovės veiksmų šiuo atveju teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apskritai negali būti įvykdytas.

4Atsakovė LR teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 22–24) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pagal Įstatymo 2 str. 1 d. LR valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl valstybės institucijų ir pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 d. nustatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija. LR 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (toliau – Biudžeto patvirtinimo įstatymas) ir ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymuose buvo numatyta bendra asignavimų suma, skiriama kiekvienai valstybės ir savivaldybių institucijai, joms tenkantys asignavimai nėra paskirstomi pagal kiekvienos institucijos vykdomas programas, nes tai daroma atitinkamu Vyriausybės nutarimu. 2009 m. biudžeto asignavimai pagal programas buvo paskirstyti LR Vyriausybės 2009-01-21 nutarimu Nr. 32 „Dėl 2009 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“, kuriuo žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo programai buvo skirta 1750 000 Lt. 2002-06-07, įsigaliojus Įstatymui, neteko galios Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymas, kuris reglamentavo iš esmės analogiškus teisinius santykius. Pareiškėjo skunde nurodytos Įstatymo 6 str. nuostatos tikslas buvo reglamentuoti lėšų šaltinį, iš kurio buvo atlyginama valdžios institucijų veiksmais padaryta žala pereinamuoju laikotarpiu, keičiantis žalos atlyginimą reglamentuojantiems įstatymams, tačiau minėta teisės norma nereglamentuoja teismo išlaidų atlyginimo ir negali būti taikoma pagal analogiją. Teisingumo ministerija iš asignavimų žalai, atsiradusiai dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atlyginti (LR CK 6.271 str. ir 6.272 str.) vykdo teismo sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (aktais) padarytos žalos atlyginimo ir kitokius kompetentingų institucijų sprendimus, kurių baigtinis sąrašas nustatytas Įstatymo 2 str. 2 d. Kadangi išlaidos advokato pagalbai ir žyminiam mokesčiui civilinėje byloje apmokėti nėra vertintinos kaip žala, jos nėra atlygintinos iš atsakovės valdomų biudžeto asignavimų. Bylinėjimosi išlaidos negali būti prilygintos nuostoliams. Žala ir bylinėjimosi išlaidos atsiranda skirtingais pagrindais. Minėtoje civilinėje byloje prokuroro veiksmų teisėtumas nebuvo nagrinėjamas, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė atlyginti pareiškėjos turėtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas iš asignavimų, skirtų atlyginti žalai, atsiradusiai tik konkrečiu įstatyme nurodytu pagrindu. Atsakovė, atsisakydama kompensuoti pareiškėjos turėtas išlaidas, neginčija teismo nutarties, kuria jos buvo priteistos, teisėtumo ir privalomumo, ginčas nagrinėjamoje byloje vyksta ne dėl jos vykdymo, o dėl subjekto, kuris turėtų tai padaryti. Lietuvos apeliacinio teismo Nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos iš valstybės biudžeto lėšų, o ne būtent iš Teisingumo ministerijos valdomų asignavimų. Galiojantys teisės aktai nenustato konkretaus subjekto, kuris privalėtų atlyginti priteistas bylinėjimosi išlaidas civilinėse bylose pagal prokuroro ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, tačiau, atsakovės teigimu, tai turėtų padaryti ieškinį dėl viešojo intereso gynimo pareiškusi institucija.

5Skundas netenkintinas.

6Byloje nustatyta, kad atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą atlyginti Lietuvos apeliacinio teismo 2006-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-286/2006 (b. l. 11-16) priteistas bylinėjimosi išlaidas, 2009-08-18 priėmė sprendimą Nr. (1.35.)-7R-6570 prašymo netenkinti (b. l. 25-26). Atsakovė sprendime nurodė, kad Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme nenustatyta, kad iš LR teisingumo ministerijos asignavimų būtų atlyginamos tokio pobūdžio išlaidos, todėl pagrindo tenkinti prašymo nėra.

7Pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalį žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo prievolė tenka valstybei, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šiuos santykius detaliau reglamentuoja Įstatymas, kurio 1 straipsnyje, apibrėžiant šio įstatymo paskirtį, nurodyta, kad įstatymas nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka,

8Taigi pagal minėtąsias Civilinio kodekso ir Įstatymo normas iš esmės tokių išlaidų atlyginimas siejamas su neteisėto asmens laisvės apribojimo atvejais. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje,atlyginimo šis įstatymas nenumato.

9Teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą atlyginti teismo nutartimi priteistas bylinėjimosi išlaidas, patirtas civilinėje byloje.

10Priimdama skundžiamą sprendimą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nepažeidė įstatymo reikalavimų, neviršijo kompetencijos, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

11Iš Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1588-356-07 (b. l. 58-60) ir kitų rašytinių įrodymų (b. l. 55-57, 61,62) nustatyta, kad UAB „Alauša“ 2007-08-28 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 3 600 Lt išlaidų už advokato pagalbą ir 100 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš valstybės biudžeto lėšų. Skolininku vykdomajame rašte nurodytas valstybės biudžetas. Vykdomajame rašte nebuvo nurodytas visas skolininko pavadinimas ir jo adresas, asmens kodas, juridinio asmens kodas ir banko rekvizitai, todėl teismo sprendimas dėl minėtų išlaidų išieškojimo iš skolininko nebuvo įvykdytas. Kadangi vykdomajame rašte nebuvo nurodyta institucija, kuri atstovauja valstybei, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą, kuris išdavė jai vykdomąjį raštą, su pareiškimu dėl minėtų trūkumų pašalinimo. Pašalinus nurodytus vykdomojo rašto trūkumus pareiškėja turės galimybę išieškoti jai priteistas 3 600 Lt išlaidas už advokato pagalbą ir 100 Lt žyminį mokestį iš skolininko.

12Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

14n u s p r e n d ė :

15pareiškėjos UAB „Alauša“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai