Byla 1A-659-360-2012

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko, teisėjų Arvydo Daugėlos, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Audriui Kvajauskui, dalyvaujant prokurorei Vidai Skalauskienei, nuteistojo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Š. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 str. 2 d. 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių ir 14 dienų laisvės atėmimo bausmė.

3Į teismo paskirtą bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2012-01-09 iki 2012-05-23 ir laikoma, jog P. Š. atliko bausmę.

4Iš P. Š. priteista 6231 Lt jo ekstradicijos išlaidų Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos naudai, 1174,60 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai, 850 Lt nukentėjusiojo A. V. naudai, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiųjų O. A. B. ir T. B. naudai.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6P. Š. nuteistas už tai, kad 2005-07-06, apie 6 val. ryto, per atvirą langą įsibrovė į poilsio namelį, esantį p/s „Energetikas“, esantį ( - ), Palangoje, ir pavogė A. V. priklausančią juodą vyrišką piniginę su 200 Lt grynųjų pinigų, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3220“ su SIM kortele, kurių vertė 650 Lt, E. B. priklausančius 100 Lt vertės sidabrinius auskarus, tuo nukentėjusiajam A. V. padarydamas bendrą 850 Lt materialinę žalą, nukentėjusiajai E. B. padarydamas 100 Lt materialinę žalą.

7Be to, P. Š. 2005-08-14, apie vidurnaktį, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2006-01-04 atskirtas, ir A. K., kuris dėl šios veikos nuteistas 2006-04-26 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, nusitempė A. B. į miškelį, esantį netoli „Šventosios Šv. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės“ bažnyčios - parapijos, adresu ( - ), kur panaudodamas fizinį smurtą, t. y., A. K. trenkus ranka A. B. į nugaros sritį vieną smūgį, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2006-01-04 atskirtas, trenkus ranka A. B. į dešinę veido sritį, P. Š. spyrė koja A. B. į juosmens sritį ir pagrobė 10 Lt vertės juodą vyrišką piniginę su 150 Lt grynųjų pinigų, 50 Lt vertės automobilio signalizacijos pultelį, 600 Lt vertės raktų ryšulį, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 3310“ pilkos spalvos su SIM kortele, kurių bendra vertė 300 Lt, viso padarydamas 1110 Lt turtinę žalą.

8Nuteistasis P. Š. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Jeigu byla dėl senaties termino nebūtų nutraukta, tuomet prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-05-23 nuosprendį sekančiai: nusikalstamą veiką nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu perkvalifikuoti iš BK 180 str. į BK 178 str.; nukentėjusiojo A. V. priteistą 850 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu pripažįstant teisę į ieškinį civilinio proceso tvarka arba 850 Lt šią sumą priteisti solidariai iš trijų nuteistųjų; Valstybinės ligonių kasos 1174,60 Lt dydžio civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu pripažįstant teisę į ieškinį civilinio proceso tvarka arba priteisti 1174,60 Lt solidariai iš trijų nuteistųjų; nukentėjusiųjų O. A. B. ir T. B. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atmesti kaip nepagrįstus; Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašymą dėl 6231 Lt ekstradicijos išlaidų priteisimo atmesti visiškai.

9Nurodo, jog teismas netinkamai kvalifikavo jo veiksmus dalyje dėl plėšimo, nepagrįstai patenkino civilinius ieškinius, be pagrindo byloje netaikė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino bei neteisėtai priteisė ekstradicijos išlaidas policijos naudai. Dėl nusikalstamų veikų, kaltę prisipažįsta visiškai, tačiau apelianto manymu, nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu nebuvo įvykdytas plėšimas, anot P. Š., jis neatėmė galimybės nukentėjusiajam priešintis, jam įspyrė tik dėl to, jog pats nukentėjusysis buvo neblaivus ir užgauliai kalbėjo, tikslo apiplėšti jis neturėjo. Teigia, kad nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto jis nenaudojo, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuota kaip vagystė. Be to, nukentėjusysis A. B. po įvykio į medikus nesikreipė, o jo gydymas Vilniaus mieste galėjo būti susijęs galimai su kitais įvykiais, sužalojimai galėjo būti patirti vėliau ir po vagystės.

10Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys turėjo būti priteistas solidariai iš trijų kaltų asmenų, o ne iš jo vieno, kadangi nusikalstama veika buvo įvykdyta bendrais veiksmais. Be to, nukentėjusysis A. V. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo daiktų vertę, todėl teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti civilinį ieškinį, teismas ieškinį privalėjo palikti nenagrinėtu pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinį civilinio proceso tvarka. Mano, jog analogiškai turėtų būti priteistas ir Valstybinės ligonių kasos pareikštas ieškinys, nes jis vienas neprivalo padengti visų A. B. gydymo išlaidų. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog A. B. po įvykio į medikus iš karto nesikreipė, todėl byloje nėra nustatyta, kad būtent dėl jo neteisėtų veiksmų Valstybinė ligonių kasa patyrė žalą. Byloje yra duomenys, jog Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl nuteistasis daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje Valstybinės ligonių kasos naujo civilinio ieškinio nėra, todėl nebuvo teisinio pagrindo iš jo priteisti ir žalos atlyginimo. Apelianto manymu, Valstybinės ligonių kasos civiliniam ieškiniui turėjo būti taikoma 1 metų ieškinio senatis pagal CK 1.125 str. nuostatas, nes Valstybinės ligonių kasos šioje baudžiamojoje byloje naujo civilinio ieškinio nepareiškė, todėl ieškovas praleido 1 metų terminą ieškiniui pareikšti.

11Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepagrįstai iš jo priteisė ekstradicijos išlaidas, kadangi policija nebuvo pareiškusi civilinio ieškinio. Proceso išlaidomis taip pat teismas negalėjo pripažinti šių policijos prašomų ekstradicijos išlaidų, nes nebuvo teismo procesinio dokumento (pavedimo) policijai jį pristatyti iš Anglijos į Lietuvos Respubliką už policijos lėšas. Teismas neanalizavo ekstradicijos išlaidų dydžio, nuteistojo manymu, tokio dydžio išlaidos nebuvo tinkamai pagrįstos dokumentais. Nuteistasis P. Š. nesutinka ir su tuo, jog teismas pripažino, jog jis pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, pasak jo, jam nebuvo pranešta apie teismo posėdį 2006-04-26, nebuvo siunčiamas teismo šaukimas, policijos pareigūnai 2006 m. net neužeidami į jo namus surašė tarnybinius pranešimus, kurie tapo pagrindu teismui teigti, jog jis pasislėpė nuo teismo. Pažymi, kad teismas jam paskyrė advokatą, tačiau jis nebuvo davęs sutikimo, jog šis advokatas jį gintų teisme. Paskirtas advokatas neapskundė 2006-04-26 nutarties, kurios pagrindu jis ir buvo suimtas ir paskelbta jo paieška, taip pat nepranešė jam apie tokią teismo nutartį, teismas šios nutarties taip pat jam neišsiuntė, nutartis jam buvo įteikta tik 2012-05-08. Nuteistojo tvirtinimu, jeigu jis būtų žinojęs apie 2006-04-26 nutartį, tai būtų atvykęs į teismą. Todėl mano, kad neteisėtai buvo suimtas 2012-03-31, nes byloje nėra jokių duomenų, kad jis tyčia slėpėsi nuo teismo, taip pat nėra jokių duomenų, kad teismas būtų tinkamai pagal BPK reikalavimus pranešęs apie teismo posėdį, kuris įvyko 2006-04-26. Anot P. Š., jam nebuvo įteikta nutartis, kuria jis buvo perduotas teismui, todėl jam nebuvo žinoma, kad kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo paskirta teisme, nes ikiteisminio tyrimo metu šios kardomosios priemonės terminas nebuvo apibrėžtas, todėl jam nebuvo žinomas ir kardomosios priemonės turinys ir jos galiojimo terminas.

12Nurodo, kad nukentėjusiojo A. B. šeimos nariai be teisėto pagrindo buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, kadangi byloje nebuvo pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl nebuvo žinomas A. B. teisių ir pareigų perėjimo mirusiojo įpėdiniams turinys. Esant tokioms aplinkybėms nebuvo pagrindo tenkinti A. B. įpėdinių civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos. Kadangi civilinis ieškinys nebuvo A. B. įpėdinių paveldėjimo teisės objektu, o A. B. turto ir teisių paveldėjimo turinys nebuvo žinomas teismui, todėl nebuvo teisinio pagrindo išvadai, kad A. B. šeimos nariai paveldėjo ir jo neturtines teises.

13Pažymi, jog 2012-05-29 teismo nutartis taip pat yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai aiškino BPK 130 str. reglamentuotą asmenų teisę skųsti teismo nutartis dėl suėmimo, taip pat teismas be pagrindo nurodė, kad terminas buvo praleistas be svarbios priežasties, be pagrindo rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-02 nutartimi, kadangi šia nutartimi nebuvo sprendžiamas teismo 2006-04-26 nutarties teisėtumas, nebuvo sprendžiamas termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas, šioje nutartyje yra tik atskiri teisėjo teiginiai, kurie negalėjo turėti įtakos teismui sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, kadangi Klaipėdos apygardos teismo nutartis buvo priimta 2012-05-02, o po to prašymas teismui atnaujinti terminą skundui paduoti buvo pateiktas tik 2012-05-14. Nuteistojo tvirtinimu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 2006 m. jis būtų davęs sutikimą, kad advokatas A. Š. jį gintų, todėl bet kokie netinkami advokato veiksmai, o šiuo atveju teismo 2006-04-26 nutarties neapskundimas apeliacine tvarka negali būti vertinamas kaip jo tinkamu teisės apskųsti 2006-04-26 nutartį pasinaudojimu. Ši teismo nutartis jam nebuvo siunčiama. Nutartis sukėlė teisines pasekmes jam, todėl bet kokie advokato veiksmai, nesant jo sutikimo jį ginti, nebuvo galimi. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis pirmą kartą skundą dėl 2006-04-26 nutarties teismui pateikė 2012-04-06, tačiau teismas 2012-04-11 nutartimi atsisakė priimti šį skundą visai kitais pagrindais, todėl tvirtinti, kad jis be svarbios priežasties praleido terminą skundui paduoti nebuvo jokio pagrindo, nes jis termino nepraleido, kadangi teismo 2006-04-26 nutartis jam buvo įteikta 2012-05-08 ir tik pagal jo rašytinį prašymą. Apelianto įsitikinimu, teismo išvada, kad 2006-04-26 nutartis buvo pagarsinta teismo posėdžio metu 2012-03-31, reiškia, kad teismas pripažino, jog per laikotarpį nuo 2006-04-26 iki 2012-03-31 jam nebuvo žinoma tokia nutartis, todėl tokios nutarties apskundimo terminas turėjo būti skaičiuojamas ne nuo 2012-03-31, tačiau nuo nutarties įteikimo dienos. Be kita ko, teismas 2006-04-26 neteisingai nurodė apskundimo terminą, nurodydamas 7 dienų apskundimo terminą, nes tokia nutartis skundžiama per 20 dienų, tačiau tokia aplinkybė taip pat teismui nebuvo svarbi sprendžiant termino skundui paduoti dėl 2006-04-26 nutarties atnaujinimo. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad be jokio pagrindo tas pats teismas 2012-04-11 nutartimi atsisakė priimti jo skundą dėl 2006-04-26 nutarties ir po jau kita 2012-05-29 nutartimi tas pats teismas tvirtino, kad jis praleido terminą skundui paduoti be svarbių priežasčių. Visi teismo sprendimai, nutartys ir nuosprendžiai privalo būti motyvuoti, pagrįsti ir teisėti, tačiau, pasak P. Š., teismas prieštaringomis 2012-04-11 ir 2012-05-29 nutartimis jam užkirto kelią į bylos apeliaciją. Apeliantas akcentuoja ir tai, kad teismo 2006-04-26 nutartis yra ne tik dėl jo suėmimo, bet ir dėl jo paieškos paskelbimo, todėl jis turi teisę ginčyti ir šią nutarties dalį, kadangi policijos pareigūnai nebuvo pas jį namuose 2006 m., neapklausė kartu gyvenančių asmenų, o teismas 2006 m. teismo šaukimą siuntė jo močiutei visiškai kitu adresu. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti nebuvo apibrėžtas realiu terminu, jam nebuvo išaiškintos tokios kardomosios priemonės vykdymo sąlygos. Teismo 2012-03-31 nutartis, kurios pagrindu jam buvo paskirtas suėmimas nepatvirtino teismo 2006-04-26 nutarties teisėtumo, kadangi teismo 2006-04-26 nutartis buvo tik prielaida asmenį pristatyti teismui, tačiau ne pareiga asmeniui paskirti suėmimą. Ir priešingai jeigu teismas 2012-03-31 nutartimi nebūtų paskyręs jam suėmimo, tai tokiu atveju nebūtų buvusi panaikinta 2006-04-26 nutartis, o tai reiškia, kad 2006-04-26 teismo nutartis nesaistė teismo veiksmų priimti vienokio ar kitokio turinio 2012-03-31 nutartį, todėl nuteistojo manymu, abi teismo nutartys yra savarankiškos, skundžiamos atskirai ir tokios nutartys nepateisina viena kitos arba viena nutartis neapsprendžia kitos nutarties teisėtumo, nes abi nutartys yra priimtos apylinkės teismo.

14Taip pat, apelianto įsitikinimu, netinkamas teismo 2012-05-29 nutarties motyvas, kad teismo 2006-04-26 nutartis yra įvykdyta, kadangi tokia teismo nuomonė niekaip negali būti susieta su termino skundui paduoti atnaujinimu. Dėl šios priežasties termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, nes teismas netinkamai nurodė nutarties apskundimo terminą, nutarties jam neišsiuntė, o pirmą kartą ją pagarsino 2012-03-31, o įteikė tik 2012-05-08, tačiau pačiam to paprašius. Nuteistasis P. Š. daro išvadą, jog kadangi jis nesislapstė nuo teismo, jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos perdavimą teismui, apie kardomosios priemonės teisme paskyrimą, todėl mano, kad yra pagrindas išvadai, kad yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

15Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo P. Š. nusikalstamą veiką bei tinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimus. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

18Apeliantas, neginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl savo kaltės, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis slėpėsi nuo teismo. Nuteistasis P. Š. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai netaikė jam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino esant sąlygoms bei pagrindams jį taikyti, nes jis išvyko iš Lietuvos Respublikos nesislapstydamas nuo teismo, jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos perdavimą teismui, nebuvo žinoma apie kardomosios priemonės teisme paskyrimą, o ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti terminai nebuvo apibrėžti ir tinkamai išaiškinti, todėl mano, jog yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

19BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis BK 95 straipsnio prasme – tai tokia teisinė situacija, kai suėjus baudžiamajame įstatyme nustatytam terminui ir esant kitoms baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Taigi konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Tačiau pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-371/2011). Pagal BK 95 straipsnį, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą.

20Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas šioje byloje 2005 m. liepos 6 d. ir 2005 m. rugpjūčio 14 d. 2005 m. lapkričio 3 d. jam šioje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taigi P. Š. įsipareigojo be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos. 2006 m. kovo 16 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui. 2006 m. balandžio 3 d. P. Š. nurodytu gyvenamuoju adresu, apelianto močiutei, buvo įteiktas teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį (t 1., b. l. 184), kadangi jis nurodytu laiku į teismo posėdį neatvyko, teismas 2006 m. balandžio 12 d. nutartimi nutarė P. Š. į kitą teismo posėdį atvesdinti. Tačiau nuteistasis į teismą neatvyko, gyvenamojoje vietoje policijos pareigūnų jis nebuvo rastas. P. Š. artimieji pareigūnams nurodė, jog jis kažkur yra išvykęs ir nei mama, nei močiutė nurodė nežinančios jo buvimo vietos. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog P. Š. pasislėpė nuo teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą ir paskelbė jo paiešką. 2008 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė P. Š. Europos arešto orderį, o 2012 m. sausio 9 d. pagal Europos arešto orderį jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje.

21Tuo metu galiojusioje BK 95 str. 1 d. 1 p. c pap. redakcijoje (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272) buvo nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio už apysunkius tyčinius nusikaltimus priėmimo senaties terminas yra 8 metai, tačiau BK 95 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja, o ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvykęs prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Taigi 2006 m. balandžio 26 d. paskelbus P. Š. paiešką, konstatavus, jog jis nuo teismo pasislėpė, tuo metu sustojo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga, kuri atsinaujino tik kai P. Š. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms iš Jungtinės Karalystės perduotas 2012 m. kovo 31 d. Taigi skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną 2012 m. gegužės 23 d. apkaltinamojo nuosprendžio už 2006 m. BK 178 str. 2 d. ir BK 180 str. 1 d. numatytus nusikaltimus priėmimo senaties 8 metų terminas P. Š. nebuvo suėjęs. Taigi, P. Š. atžvilgiu skundžiamas nuosprendis priimtas nesuėjus nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir dėl to nėra pagrindo nutraukti baudžiamojo proceso apelianto atžvilgiu.

22Taip pat apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis nesislapstė, todėl nebuvo pagrindo skelbti jo paieškos ir formaliai skaičiuoti senaties termino eigos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pasislėpimas, tai sąmoningi asmens veiksmai, atliekami padarius nusikalstamą veiką, kuriais siekiama išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tai veiksmai, apsunkinantys kaltininko pristatymą prokurorui ar teismui, jo apklausą, kardomųjų priemonių taikymą. Šiems veiksmams gali būti priskirti gyvenamosios vietos pakeitimas, sistemingas persikėlimas iš vienos vietovės į kitą, išvykimas į užsienį, gyvenimas be dokumentų ar suklastotų dokumentų įgijimas, pavardės ar vardo, išvaizdos pakeitimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę, sudarymas. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus kaltininkas suvokė, kad padarė nusikalstamą veiką ir yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos ir kad tam tikrus veiksmus atliko siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-9/2011). Bylos duomenų visuma patvirtina, kad P. Š. sąmoningai kliudė bylos nagrinėjimui ir pasislėpė nuo teismo. Nors nuteistasis kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį tvirtina, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos perdavimą teismui, nebuvo žinoma apie kardomosios priemonės teisme paskyrimą, o ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti terminai nebuvo apibrėžti ir tinkamai išaiškinti, tačiau tokie apelianto teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo neįtikina P. Š. versija, jog jis nesuprato kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų, ar kad ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė jam buvo netinkamai išaiškinta. Iš byloje esančio rašytinio pasižadėjimo neišvykti matyti, kad P. Š. įsipareigojo be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš ( - ), šį pažeidimą apeliantas patvirtino savo parašu (t.1. b.l. 130). Taigi, jis įsipareigojo neišvykti iš gyvenamosios vietos ne tik ikiteisminio tyrimo metu be prokuroro leidimo, tačiau ir teisminio nagrinėjimo metu be teismo leidimo, todėl akivaizdu, kad jam buvo žinoma, jog kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nenustoja galioti užbaigus ikiteisminį tyrimą. Be to, iš 2006 m. vasario 23 d. supažindinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolo matyti, jog pats apeliantas su byla susipažinti nenorėjo, papildymų neturėjo, tai taip pat patvirtino savo parašu. Taigi laikytina, jog P. Š. neabejotinai buvo žinoma, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu yra baigtas. 2006 m. kovo 9 d. surašius kaltinamąjį aktą, iš karto kitą dieną, t.y. 2006 m. kovo 10 d. kaltinamojo akto nuorašas buvo išsiųstas apeliantui jo tuo pačiu nurodytu adresu – ( - ), tai patvirtina byloje esantis Palangos miesto apylinkės prokuratūros lydraštis (t. 1., b. l. 177). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad P. Š. buvo žinoma ir tai, jog ikiteisminis tyrimas yra užbaigtas ir byla jo atžvilgiu bus perduota teismui. Taip pat pažymėtina, jog teismas nėra įpareigotas nutartį bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje išsiųsti proceso dalyviams. Pirmosios instancijos teismas, neišsiųsdamas 2006 m. balandžio 26 d. nutarties P. Š., nepažeidė proceso įstatymo. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog P. Š. faktinė buvimo vieta yra nežinoma. Kadangi teismui jo gyvenamoji vieta tapo nežinoma, todėl 2006 m. balandžio 26 d. nutartį siųsti ankstesniu nuteistojo adresu, tapo netikslinga.

23Taigi byloje esanti duomenų visuma patvirtina, kad P. Š. nuo bylos proceso pradžios vengė šio proceso, neatvyko į teismo posėdžius, nebuvo randamas savo namuose, nors jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, artimieji nežinojo, kur jis gyvena, taigi jis savo elgesiu siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės ir slapstėsi nuo teismo. Būtent šios nustatytos faktinės aplinkybės reiškia tai, kad P. Š. po įvykdytų nusikaltimų padarymo vengė būti ankstesnėje savo gyvenamoje vietoje, atsisakė įprastinio bendravimo su jam artimais žmonėmis ir toks jo elgesio pasikeitimas faktiškai patvirtina, kad jis suvokė, jog bus ieškomas dėl padarytų nusikaltimų, ir tokiu savo elgesiu siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad laikotarpiu nuo nusikaltimų padarymo iki jo sulaikymo jis suvokė, jog jis yra asmuo padaręs nusikaltimus už kuriuo turės atsakyti. Būtina pažymėti ir tai, jog tam, kad nustatyti, ar asmuo slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, pakanka vieno tyčinio kaltininko veiksmo, šiuo atveju gyvenamosios vietos pakeitimo. Taigi nuosprendžio priėmimo senaties termino eiga jam pagrįstai buvo sustojusi ir tas tarpas nuo jo pasislėpimo iki suradimo pagrįstai nebuvo įskaičiuotas į senaties termino trukmę.

24Dėl nusikaltimo BK 180 str. 1 d. kvalifikacijos

25Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai jais remdamasis, padarė išvadą, kad nuteistojo P. Š. nusikalstami veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., sudėtį. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jo nusikalstami veiksmai turi ne plėšimo, o vagystės požymių, nes jis nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, yra nepagrįsti. Teismas pripažindamas P. Š. kaltu pagal BK 180 str. 1 d., visiškai pagrįstai rėmėsi paties P. Š. parodymais, kur jis savo kaltę prisipažino visiškai, nukentėjusiojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog A. B. padaryti odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, veide, rankose, sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Visi šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jie nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip P. Š. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., įrodymus.

26Kolegija pažymi, jog turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą.

27Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, kad P. Š. veikdamas bendrininkų grupe panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. B. Nustatyta, kad P. Š. spyrė koja nukentėjusiajam į juosmens sritį ir pagrobė jo turtą. Akivaizdu, jog P. Š. veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir A. K., kuris dėl šios veikos nuteistas 2006-04-26 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu konkliudentiniais veiksmais buvo susitarę plėšimo būdu pagrobti turtą, t.y. jų veiksmai buvo apjungti vieninga tyčia. Nukentėjusiojo nusitempimas į miškelį, momentinis neteisėtų veiksmų pasiskirstymas, pasišalinimas iš įvykio vietos su svetimu turtu, pagrobto mobiliojo telefono pardavimas, vertintinas, kaip bendrumo suvokimas daromame nusikaltime, susitarimas ir noras veikti kartu bei noras, sužalojus nukentėjusįjį, pagrobti turtą, t.y. apima intelektualųjį ir valinį bendrininkavimo tyčios turinį. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai atmestini, kaip nenuoseklūs ir nepagrįsti, kadangi apeliaciniame skunde P. Š. nurodo, kad prieš nukentėjusįjį smurto nenaudojo, tačiau teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pagrobdamas svetimą turtą jis nukentėjusiajam spyrė iš kojos.

28Nuteistojo P. Š. teiginius apie tai, kad nukentėjusysis A. B. po įvykio į medikus nesikreipė, o jo gydymas Vilniaus mieste galėjo būti susijęs galimai su kitais įvykiais ir sužalojimai galėjo būti patirti vėliau po plėšimo paneigia ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir minėta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusysis galimai buvo sužalotas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku t.y. 2005 m. rugpjūčio 14 d. (t.1., b.l. 13). Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis būtų buvęs sužalotas kitų asmenų. Pažymėtina, jog pats P. Š. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu abejonių dėl specialisto išvados nepareiškė, prašymo iškviesti į teismą ir apklausti ekspertą taip pat nepareiškė, nors galėjo pasinaudoti tokia teise ir užduoti ekspertui atitinkamus klausimus. Teismui pateikta specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, abejonių nekelia. Taigi apelianto skundo argumentai, kad A. B. smūgio jis nesudavė, o A. B. galėjo susižaloti vėliau po plėšimo, yra niekuo nepagrįsti teiginiai.

29Nuteistojo argumentai, kad tikslo apiplėšti jis neturėjo neįtikinantys ir vertintini, kaip siekis išvengti griežtesnės atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. Š. pagrobė nukentėjusiajam A. B. priklausantį turtą, panaudodamas fizinį smurtą ir jo veikoje yra inkriminuoto BK 180 str. 1 d. aprašyta nusikaltimo sudėtis, visiškai pagrįsta. Šiuo konkrečiu atveju kolegija nenustatė pagrindo abejoti aplinkybių nustatymo teisingumu, jas patvirtina byloje esantys viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai, todėl konstatuotina, kad P. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip plėšimas ir veiką kvalifikuoti kaip vagystę nėra jokio pagrindo.

30Dėl civilinių ieškinių

31Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo civilinių ieškovų O. A. B. ir T. B. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atmesti kaip nepagrįstus, taip pat prašo Valstybinės ligonių kasos 1174,60 Lt dydžio civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu pripažįstant teisę į ieškinį civilinio proceso tvarka arba priteisti 1174, 60 Lt solidariai iš visų bendrininkų bei nukentėjusiojo A. V. priteistą 850 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu pripažįstant teisę į ieškinį civilinio proceso tvarka arba 850 Lt sumą priteisti solidariai iš trijų asmenų. Tokie apelianto prašymai atmesti kaip nepagrįsti.

32Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje „Dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose“, publikuotą Teismų praktikos biuletenyje Nr. 29, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog „Netikslus ieškinio pareiškimo turinio suformulavimas, reikalingos informacijos apie padarytą žalą nepateikimas apsunkina bylos parengimą teisminiam nagrinėjimui, atsakovas laiku nesusipažįsta su konkrečiais ieškovo reikalavimais ir dėl to kartais atidedamas bylos nagrinėjimas arba ieškinys paliekamas nenagrinėtas.“ Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aptariamoje apžvalgoje minėtų aplinkybių ir pagrįstai išnagrinėjo baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškovų reikalavimus atlyginti nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytas žalas. Kolegija sutinka su tokia apylinkės teismo pozicija ir plačiau nebeanalizuoja.

33Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

34Nukentėjusiojo asmens sąvoka ir teisės yra apibrėžtos BPK 28 straipsnyje. Nukentėjusiojo asmens statusą fizinis asmuo įgyja esant faktiniam ir juridiniam pagrindams. Faktinis pagrindas – nusikalstama veika asmeniui padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala. Juridinis pagrindas – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl pripažinimo nukentėjusiuoju. Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis A. B. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2270 Lt dydžio turtinės ir 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusysis 2010 m. rugpjūčio 19 d. mirė. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog 2010 m. lapkričio 8 d. A. B. palikimą priėmė T. B. ir O. A. B., protokoline teismo nutartimi šiuos asmenys pripažino nukentėjusiaisiais. Šiuos asmenis pripažinus nukentėjusiaisiais jie įgijo Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatytas teises, tarp jų – BPK 44 straipsnyje numatytą teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas civiliniam ieškiniui išspręsti reikšmingas aplinkybes, ieškovų O. A. B. ir T. B. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir iš P. Š. priteisė 2000 Lt žalos atlyginimo, manydamas, jog ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už A. B. padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jo sukeltų padarinių. Dėl turtinio A. B. ieškinio reikalavimo apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog ieškovai įrodymų dėl A. B. padarytos turtinės žalos nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismas tai įvertino kaip ieškinio reikalavimo nepalaikymo.

35Pažymėtina, jog nusikalstama veika padaryta žala yra suprantama kaip visi ta nusikalstama veika sukelti, su ja priežastinį ryšį turintys padariniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 2K-338/2008 nurodyta, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo. Šioje nutartyje akcentuota, kad tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmens gyvybės atėmimo atveju. Tačiau kolegijos nuomone, įvykdytas plėšimas A. B. atžvilgiu, pavartotas smurtas bei padarytas sveikatos sutrikdymas, be abejonių, galėjo ir artimiesiems sukelti tam tikrus neigiamus emocinius išgyvenimus. Civiliniai ieškovai grįsdami savo reikalavimus nurodė, jog po A. B. sumušimo jie išgyveno dvasinius sukrėtimus, patyrė didelę moralinę traumą. Po šio nusikaltimo A. B. sveikatos būklė žymiai pablogėjo, padaryti sužalojimai turėjo įtakos kitų organų veiklai, jis nuolat turėjo gydytis. Po galvos traumos A. B. sveikata vis blogėjo ir 2010 m. rugpjūčio 19 d. jis mirė. Civilinių ieškovų įsitikinimu, A. B. sumušimas ir jo mirtis turi tiesioginį priežastinį ryšį su patirta galvos trauma. Tai jiems sukėlė kančių ir didelių dvasinių išgyvenimų, savo išgyvenimus jie sieja su įvykdyta nusikalstama veika. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. Š. prieš A. B. padaryti neteisėti veiksmai, suteikia jiems teisę gauti kompensaciją už neteisėtus veiksmus prieš jų artimą žmogų padariusį asmenį, šiuo atveju, nuteistąjį P. Š.

36Nors nuteistasis kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį teigia, jog nukentėjusiojo A. B. šeimos nariai be teisėto pagrindo buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, kadangi byloje nebuvo pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog byloje esantis Centrinės hipotekos įstaigos pateiktas testamentų registro išrašas neabejotinai patvirtina T. B. ir O. A. B. palikimo priėmimo faktą (t. 2., b. l. 140). Be to, kaip jau minėta, teismas protokoline nutartimi šiuos asmenys byloje pripažino nukentėjusiaisiais, suteikus T. B. ir O. A. B. nukentėjusiųjų statusą, jie procese pasinaudojo visomis nukentėjusiajam BPK 28 str. 2 d. suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti minėtą neturtinę žalą iš P. Š. nukentėjusiojo teisių perėmėjams yra teisėtas ir pagrįstas.

37Atmestinas ir nuteistojo prašymas Valstybinės ligonių kasos 1174,60 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu pripažįstant teisę į ieškinį civilinio proceso tvarka arba priteisti 1174, 60 Lt solidariai iš visų bendrininkų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.). Solidariosios skolininkų atsakomybės esmė ta, kad vykdant sprendimą nėra svarbu, iš kurio skolininko išieškoma skola. Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiajam A. B. žala buvo padaryta bendrais ir suderintais nusikalstamos veikos bendrininkų veiksmais. Palangos miesto apylinkės teismas 2006 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu vieną iš nusikalstamos veikos bendrininkų (A. K.) pripažino kaltu, tuo metu kitų bendrininkų (P. Š. ir R. J.) atžvilgiu bylos buvo išskirtos į atskiras bylas. Apylinkės teismas nuosprendžiu Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie žalos priteisimą civilinio proceso tvarka. Vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika, tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens veiksmais, visa žala priteisiama solidariai. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę regreso tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį. Taigi, atlyginęs bendrai su kitais asmenų veiksmais nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, P. Š. įgis teisę reikalauti atlyginti už jį sumokėtą žalos dalį. Taigi kolegija negali patenkinti nuteistojo P. Š. prašymo Valstybinės ligonių kasos 1174,60 Lt dydžio civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu pripažįstant teisę į ieškinį civilinio proceso tvarka arba priteisti 1174, 60 Lt solidariai iš visų bendrininkų.

38Apeliantas kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį taip pat nurodo, jog Valstybinės ligonių kasos civiliniam ieškiniui turėjo būti taikoma 1 metų ieškinio senatis pagal CK 1.125 nuostatas, nes civilinis ieškovas nepateikė naujo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, todėl praleido 1 metų terminą ieškiniui pareikšti. Atsakant į šiuos nuteistojo argumentus visų pirma pažymėtina, jog CK 1.125 str. 8 d. numato, ne 1 metų terminą ieškiniui pareikšti, o sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą dėl padarytos žalos atlyginimo. Žala buvo padaryta 2005-08-14, o ieškovo ieškinys priimtas 2006-02-21, ir nors nuteistasis teigia, jog Valstybinės ligonių kasos byloje nepateikė naujo ieškinio byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, tam nebuvo jokio pagrindo. Be to, jau nurodytas P. Š. slėpimosi nuo teismo laikotarpis, šiuo atveju sustabdė ir civilinio ieškinio senaties eigą. Tokiu būdu nuo žalos padarymo nepraėjo daugiau nei trys metai.

39Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo P. Š. prašymas nukentėjusiojo A. V. priteistą 850 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu pripažįstant teisę į ieškinį civilinio proceso tvarka arba 850 Lt sumą priteisti solidariai iš trijų asmenų. Pažymėtina, jog P. Š. nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. įvykdė ne bendrininkų grupe, o veikdamas vienas, todėl nėra jokio pagrindo nusikaltimu padarytą žalą priteisti solidariai.

40Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai išspręsti tinkamai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą. Keisti nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

41Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio taikymo

42Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

43Pirmosios instancijos teismas dėl P. Š. ekstradicijos turėtas išlaidas, kurias sudarė 6231 Lt, pripažino proceso išlaidomis ir nusprendė jas priteisti atlyginti pačiam nuteistajam. Pažymėtina, jog ekstradicijos išlaidas nulėmė paties nuteistojo veiksmai, t.y. jis, žinodamas, kad jo atžvilgiu baigtas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota teismui išvyko iš Lietuvos ir negrįžo. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį, kuriuo remiantis P. Š. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir konvojuotas į Lietuvą. Kadangi nuteistasis nesutiko su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, šis klausimas buvo ir apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti atlyginti ekstradicijos išlaidas, nuteistasis teigė, kad jis iš Lietuvos išvyko nesislapstydamas ir būtų sugrįžęs į Lietuvą, jei būtų žinojęs, kad bus teisiamas už padarytus nusikaltimus. Kolegija šiuos apelianto argumentus jau pripažino nepagrįstais ir nesutikti su teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančiais duomenimis, neturi teisinio pagrindo, todėl konstatuoja, kad sprendimas priteisti iš P. Š. valstybei atlyginti turėtas ekstradicijos išlaidas, yra teisingas. Tuo tarpu abejoti dėl išlaidų dydžio, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (t.2. b.l. 85-87), teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

44Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

45Didžiąją dalį apeliacinio skundo nuteistasis P. Š. grindžia Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi, kuri anot nuteistojo yra neteisėta ir nepagrįsta. Tačiau kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog šią nutartį P. Š. buvo apskundęs Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi jo skundą atmetė ir nutartyje išsamiai atsakė į visus skundo argumentus. Nutartis įsiteisėjusi, todėl dar kartą aptarinėti tuos pačius apelianto argumentus nėra jokio pagrindo.

46Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo P. Š. nusikalstamą veiką bei tinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimus.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

48nuteistojo P. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Į teismo paskirtą bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo... 4. Iš P. Š. priteista 6231 Lt jo ekstradicijos išlaidų Policijos departamento... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. P. Š. nuteistas už tai, kad 2005-07-06, apie 6 val. ryto, per atvirą langą... 7. Be to, P. Š. 2005-08-14, apie vidurnaktį, veikdamas bendrininkų grupe su... 8. Nuteistasis P. Š. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Palangos miesto... 9. Nurodo, jog teismas netinkamai kvalifikavo jo veiksmus dalyje dėl plėšimo,... 10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nukentėjusiojo A. V. civilinis... 11. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai... 12. Nurodo, kad nukentėjusiojo A. B. šeimos nariai be teisėto pagrindo buvo... 13. Pažymi, jog 2012-05-29 teismo nutartis taip pat yra neteisėta ir nepagrįsta,... 14. Taip pat, apelianto įsitikinimu, netinkamas teismo 2012-05-29 nutarties... 15. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą,... 18. Apeliantas, neginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl savo... 19. BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas... 20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas... 21. Tuo metu galiojusioje BK 95 str. 1 d. 1 p. c pap. redakcijoje (2005-06-23... 22. Taip pat apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis nesislapstė, todėl nebuvo... 23. Taigi byloje esanti duomenų visuma patvirtina, kad P. Š. nuo bylos proceso... 24. Dėl nusikaltimo BK 180 str. 1 d. kvalifikacijos ... 25. Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus,... 26. Kolegija pažymi, jog turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi... 27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 28. Nuteistojo P. Š. teiginius apie tai, kad nukentėjusysis A. B. po įvykio į... 29. Nuteistojo argumentai, kad tikslo apiplėšti jis neturėjo neįtikinantys ir... 30. Dėl civilinių ieškinių ... 31. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo civilinių ieškovų O. A. B. ir T. B.... 32. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje „Dėl... 33. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos... 34. Nukentėjusiojo asmens sąvoka ir teisės yra apibrėžtos BPK 28 straipsnyje.... 35. Pažymėtina, jog nusikalstama veika padaryta žala yra suprantama kaip visi ta... 36. Nors nuteistasis kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį... 37. Atmestinas ir nuteistojo prašymas Valstybinės ligonių kasos 1174,60 Lt... 38. Apeliantas kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį taip pat... 39. Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo P. Š. prašymas nukentėjusiojo A.... 40. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pareikšti civiliniai... 41. Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio taikymo... 42. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, numatytų šio... 43. Pirmosios instancijos teismas dėl P. Š. ekstradicijos turėtas išlaidas,... 44. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ... 45. Didžiąją dalį apeliacinio skundo nuteistasis P. Š. grindžia Palangos... 46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 48. nuteistojo P. Š. apeliacinį skundą atmesti....