Byla 2K-7-371/2011
Dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, ją atliekant pataisos namuose

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Dalios Bajerčiūtės, Valerijaus Čiučiulkos, Olego Fedosiuko, Vladislovo Ranonio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui, nuteistajam D. T., nuteistojo gynėjui advokatui Kaziui Rakauskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, ją atliekant pataisos namuose.

2Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – dvi kupiūras po 100 JAV dolerių ir vieną 50 Lt kupiūrą, kaip iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, nuspręsta konfiskuoti.

3Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nuosprendis, kuriuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo, nuspręsta dvi kupiūras po 100 JAV dolerių ir vieną 50 Lt kupiūrą, kaip iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, grąžinti nukentėjusiųjų atstovui K. M.

4Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6D. T. nuteistas už tai, kad 2000 m. spalio 18 d., 11.00 val., ( - ), kartu su E. G. L. (E. G. L.), prisistatę elektros tinklų darbuotojais, įsibrovė į A. S. gyvenamąjį namą, kur panaudodami prieš nukentėjusiuosius A. S. ir O. S. fizinį smurtą – suduodami po vieną smūgį į veidą, taip padarydami A. S. kraujosruvas dantenose ir išmušdami du dantis, o O. S. – muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje ir trijų dantų lūžį, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus, taip pat atimdami galimybę priešintis (surišo A. S. rankas ir kojas, O. S. – rankas, užrišo akis ir užkimšo burną) pagrobė nukentėjusiųjų turtą – 7466 Lt.

7Kasaciniu skundu nuteistasis D. T. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžius, paskirtą bausmę sušvelninti iki minimalios trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

8Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė BK 95 straipsnio 1 dalies d papunkčio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuostatas, nes apkaltinamasis nuosprendis dėl sunkaus nusikaltimo padarymo priimtas suėjus senaties terminui, t. y. praėjus dešimčiai metų ir 23 dienoms po A. ir O. S. apiplėšimo. Kasatoriaus manymu, baudžiamasis procesas šiuo atveju turėjo būti nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismai nepagrįstai nurodė, kad senaties eiga sustojo dėl to, kad kasatorius buvo pasislėpęs. Priešingai, kasatorius gyveno nesislapstydamas ir nevengė pagal šaukimą atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, jo buvimo vietą nebuvo sunku nustatyti, todėl nebuvo būtinybės skelbti paiešką Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kasatorius pažymi, kad savo asmens duomenų nekeitė ir neišvyko iš Klaipėdos, tik keturis mėnesius ir 10 dienų (nuo 2004 m. gruodžio 18 d. iki 2005 m. balandžio 28 d.) atlikinėjo bausmę pataisos namuose pagal penktąjį nuosprendį (ši informacija turi būti Vidaus reikalų ministerijoje). Be to, duomenys apie kasatorių buvo ir Valstybinio socialinio draudimo bei mokesčių inspekcijos duomenų bazėse, nes, išėjęs į laisvę, nuo 2005 m. gegužės 25 d. iki suėmimo pagal skundžiamą nuosprendį jis dirbo samdomu darbuotoju, buvo vienas iš UAB ,,M“ vadovų. Kasatorius teigia pateikęs tikslius savo duomenis ir išvykdamas atostogų į Egiptą bei grįždamas į Lietuvą, stodamas į Klaipėdos universitetą bei jame besimokydamas, taip pat 2007 m. policijos pareigūnams, skyrusiems jam baudą už administracinės teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis D. T. mano, kad šiuos kasaciniame skunde nurodytus faktus buvo galima patikrinti baudžiamojo proceso numatytais veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Šių aplinkybių netinkamas įvertinimas lėmė ne tik netinkamą BK 95 straipsnio 1 dalies d papunkčio, bet ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą ir per griežtos bausmės paskyrimą. Abiejų instancijų teismai atsižvelgė tik į penkis kasatoriaus teistumus, tačiau neįvertino, kad jis po 2000 m. spalio 18 d. įvykdyto plėšimo dešimt metų ir šešis mėnesius nenusikalto, gyveno dorai, dirbo ir mokėsi. Ankstesnės bausmės paveikė kasatorių, todėl jis nusprendė laikytis įstatymų ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, taigi buvo pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Kasatorius pažymi, kad jis atvyko į Kelmės rajono policijos komisariatą iš karto, kai tik sužinojo, kad yra paieškomas (2009 m. birželio 11 d.), be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atskleidė visas nusikaltimo padarymo aplinkybes bei atlygino mirusiųjų nukentėjusiųjų testamentiniam įpėdiniui K. M. visą nusikalstama veika padarytą 6936 Lt žalą. Dėl to teismas pripažino dvi kasatoriaus atsakomybę lengvinančias aplinkybes nuoširdų gailėjimąsi ir žalos atlyginimą, kurios, kasatoriaus manymu, yra išimtinė sąlyga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija 2011 m. spalio 4 d. nutartimi, remdamasi BPK 378 straipsnio 1 dalimi, perdavė bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

10Nuteistojo D. T. kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties

12Iš bylos medžiagos matyti, kad D. T. 2000 m. spalio 18 d., t. y. dar galiojant 1961 m. BK, padarė nusikaltimą – plėšimą įsibraunant į gyvenamąją patalpą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vadovaudamiesi BK 3 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai D. T. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo ne pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį (plėšimas įsibrovus į gyvenamąją patalpą), o pagal 2000 m. BK 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas įsibrovus į patalpą), kurioje, palyginus su 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalimi, buvo numatyta švelnesnė sankcija.

13Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl to, kurio Baudžiamojo kodekso – 1961 m. ar 2000 m. – normomis reikia vadovautis nustatant, ar suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (pagal 1961 m. BK – patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) senaties terminai. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog taikomi įstatymai dėl senaties to Baudžiamojo kodekso, pagal kurį buvo kvalifikuota kaltininko veika. Todėl veiką kvalifikavus pagal 2000 m. BK, taikomos 2000 m. BK 95 straipsnio (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis) nuostatos dėl senaties (kasacinė nutartis Nr. 2K-692/2007). Tačiau šiuo atveju reikia atsižvelgti ir į 2002 m. spalio 29 d. priimto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 straipsnio nuostatas. Pagal minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalį asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką iki 2003 m. gegužės 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nustatoma vadovaujantis arba naujojo Baudžiamojo kodekso 3, 95 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal naujojo BK nuostatas yra tokie patys ar trumpesni, arba senojo Baudžiamojo kodekso 7, 49 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal naujojo BK nuostatas yra ilgesni. Taigi, jeigu atitinkamas 1961 m. BK specialiosios dalies straipsnis numatytų griežtesnę bausmę, palyginus su 2000 m. priimtu BK, tačiau 1961 m. BK būtų numatyti trumpesni patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, padarytą veiką reiktų kvalifikuoti pagal BK 1961 m. atitinkamą straipsnį, taikant šiame baudžiamajame straipsnyje numatytus trumpesnius senaties terminus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad negalima situacija, kai padarytai veikai iš dalies taikomas 2000 m. BK, o iš dalies 1961 m. BK nuostatos (kasacinė nutartis Nr. 2K-692/2007).

14Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tiek pagal 1961 m. BK 49 straipsnio (patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis), tiek pagal BK 2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) už plėšimą padarytą įsibraunant į gyvenamąją patalpą buvo numatyti dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) senaties terminai. Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimą, pagrįstai vadovavosi BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) įtvirtintu dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu.

15Kasatorius, neginčydamas teismų sprendimų dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir savo kaltės, nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvada, kad jis slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo, todėl jam negali būti pritaikytas BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Pasak kasatoriaus, kadangi nuo nusikaltimo padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, tai baudžiamoji byla jam turėtų būti nutraukta.

16Kaip minėta, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutas yra įtvirtintas BK 95 straipsnyje. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą.

17Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Pagal BK 95 straipsnį, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuria asmuo sulaikomas arba kuria jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą.

18Taigi sprendžiant, ar D. T. gali būti pritaikytas BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), esminę reikšmę turi tai, ar pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad D. T. po nusikaltimo padarymo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo.

19Teismų praktikoje pripažįstama, kad pasislėpimas, tai sąmoningi asmens veiksmai, atliekami padarius nusikalstamą veiką, kuriais siekiama išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tai veiksmai, apsunkinantys kaltininko pristatymą prokurorui ar teismui, jo apklausą, kardomųjų priemonių taikymą. Šiems veiksmams gali būti priskirti gyvenamosios vietos pakeitimas, sistemingas persikėlimas iš vienos vietovės į kitą, išvykimas į užsienį, gyvenimas be dokumentų ar suklastotų dokumentų įgijimas, pavardės ar vardo, išvaizdos pakeitimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę, sudarymas. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus kaltininkas suvokė, kad padarė nusikalstamą veiką ir yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos ir kad tam tikrus veiksmus atliko siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-9/2011).

20Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens pasislėpimas ne visada turi būti siejamas su tokio asmens paieškos paskelbimu. Antai, viena vertus, nusikalstamą veiką padariusio asmens paieškos paskelbimas ir jos formalus vykdymas nerandant tokio asmens, dar savaime nereiškia, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Kita vertus, tam tikri nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (pavyzdžiui, kuriais trukdoma nustatyti jo buvimo vietą ar tapatybę), padaryti dar iki šio asmens paieškos paskelbimo, gali būti traktuojami kaip pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo.

21Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai savo išvadas, kad D. T. po plėšimo padarymo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir todėl senaties eiga jam buvo sustojusi iki įtarimo padarius plėšimą jam pareiškimo 2009 m. birželio 11 d., grindė tuo, kad netrukus po D. T. padaryto nusikaltimo buvo paskelbta jo paieška. Teismai konstatavo, kad ši paieška buvo vykdoma aktyviai – buvo klausomasi jo artimųjų telefoninių pokalbių, taikomas areštas D. T. artimųjų pašto korespondencijoms, taip pat buvo bendrauta su seserimi ir D. T. ieškoma žinomais jo gyvenamosios vietos adresais, tačiau jo nerasta.

22Būtent minėtos teismų nustatytos faktinės aplinkybės reiškia tai, kad D. T. po plėšimo 2000 m. spalio 18 d. padarymo vengė būti ankstesnėse savo gyvenamosiose vietose, atsisakė įprastinio bendravimo su jam artimais žmonėmis ir toks jo elgesio pasikeitimas faktiškai patvirtina, kad jis suvokė, jog gali būti ieškomas dėl padaryto nusikaltimo, ir tokiu savo elgesiu siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad laikotarpiu nuo plėšimo padarymo iki jo sulaikymo 2004 m. gruodžio 16 d. ir nukreipimo atlikti bausmę kasatorius suvokė, jog jis yra tiek asmuo padaręs nusikaltimą ir už jį persekiojamas, tiek ir nuteistasis, privalantis atlikti 2000 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirtą realią vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai laikotarpį po plėšimo 2000 m. spalio 18 d. padarymo iki kasatoriaus sulaikymo 2004 m. gruodžio 16 d. pagrįstai pripažino laikotarpiu, per kurį senaties eiga dėl padaryto plėšimo buvo sustojusi, nes kasatorius pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo.

23Kitaip senaties eigos sustojimo aspektu vertintinas laikotarpis nuo 2004 m. gruodžio 16 d. iki 2009 m. birželio 11 d. (kai D. T. buvo pareikštas įtarimas dėl plėšimo padarymo), kuris pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų irgi buvo pripažintas laikotarpiu, per kurį senaties eiga dėl kasatoriaus padaryto plėšimo buvo sustojusi.

24Minėta, kad pagal BK 95 straipsnį senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. T. 2004 m. gruodžio 16 d. buvo sulaikytas, po to suimtas, atliko bausmę, po bausmės atlikimo nuo 2005 iki 2009 m. oficialiai dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, deklaravo savo gyvenamąją vietą, studijavo Klaipėdos universitete, savo vardu įsigijo ir įregistravo turtą. Įvertinusi minėtas bylos aplinkybes, kasacinio teismo teisėjų kolegija kitaip nei pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog D. T. nuo 2004 m. gruodžio 16 d. iki 2009 m. birželio 11 d. slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo, todėl negalima laikyti, kad ir šiuo laikotarpiu senaties eiga dėl jo padaryto plėšimo buvo sustojusi. Konstatuotina, kad senaties eiga dėl kasatoriaus padaryto plėšimo atsinaujino 2004 m. gruodžio 16 d., kai šis buvo sulaikytas. Kartu pažymėtina, kad net ir pripažinus, jog senaties eiga atsinaujino nuo 2004 m. gruodžio 16 d., o ne nuo 2009 m. birželio 11 d., kaip tai buvo konstatavę pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nėra pagrindas D. T. taikyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

25Taigi darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nors ir neteisingai nurodė tą laikotarpį, per kurį buvo sustojusi senaties termino dėl kasatoriaus padaryto plėšimo eiga, tačiau baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, t. y. pagrįstai netaikė BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

26Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

27Kasatorius kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismai, skirdami jam bausmę, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

28Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas gali paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK straipsnio sankcijoje, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. T. prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis bei savo noru žalos atlyginimas, jo teigiamas apibūdinimas, mokymasis ir darbas iki nuteisimo už plėšimą negali būti laikomi tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant turėtų būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis. Šiame kontekste pažymėtina, kad D. T. dėl savanaudiškų paskatų padarė sunkų tyčinį nusikaltimą. Be to, kasatoriui paskirta bausmė yra mažesnė, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

29Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, skirdami D. T. bausmę už plėšimo įsibraunant į patalpą padarymą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

30Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, šis nuosprendis ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis su padarytais pakeitimais paliktini galioti.

31Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

32Nuteistojo D. T. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius... 3. Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 5. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A.... 6. D. T. nuteistas už tai, kad 2000 m. spalio 18 d., 11.00 val., ( - ), kartu su... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis D. T. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės... 8. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė BK 95... 9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija 2011 m. spalio 4 d.... 10. Nuteistojo D. T. kasacinis skundas atmestinas.... 11. Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties ... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. T. 2000 m. spalio 18 d., t. y. dar... 13. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl to, kurio... 14. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tiek pagal 1961 m. BK 49... 15. Kasatorius, neginčydamas teismų sprendimų dėl nusikalstamos veikos padarymo... 16. Kaip minėta, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutas yra... 17. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką,... 18. Taigi sprendžiant, ar D. T. gali būti pritaikytas BK 95 straipsnio 1 dalies 1... 19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pasislėpimas, tai sąmoningi asmens... 20. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens... 21. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai savo išvadas, kad D. T. po... 22. Būtent minėtos teismų nustatytos faktinės aplinkybės reiškia tai, kad D.... 23. Kitaip senaties eigos sustojimo aspektu vertintinas laikotarpis nuo 2004 m.... 24. Minėta, kad pagal BK 95 straipsnį senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos,... 25. Taigi darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nors... 26. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 27. Kasatorius kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismai, skirdami jam... 28. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas gali paskirti švelnesnę bausmę, nei... 29. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti,... 30. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo... 31. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 32. Nuteistojo D. T. kasacinį skundą atmesti....