Byla 2A-1009-601/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Lifrania“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Č. ieškinį atsakovei UAB „Lifrania“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Lifrania“ priešieškinį ieškovui S. Č., trečiajam asmeniui Z. A. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas S. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas teismo priteisti iš atsakovės UAB „Lifrania“ 9 000 Lt skolos už žemės nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2010-10-01 pasirašė privačios žemės nuomos sutartis Nr. 13 ir Nr. 141, kuria ieškovas įsipareigojo išnuomoti 50,1 ha žemės sklypą ir 6,55 ha žemės sklypus, esančius ( - ), Vilkaviškio r. sav. Atsakovė 2013-12-23 pervedė 13 739,24 Lt, tačiau liko skolingas 9 000 Lt.

5Atsakovė UAB „Lifrania“ ieškinį pripažįsta, tačiau reiškia priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo S. Č. 12 166,06 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų. Nurodė, kad ieškovas, nepasibaigus sutarčių galiojimo terminui, t.y. 2013 rugpjūčio mėnesį, kaimyno Z. A. paprašė paruošti žemės sklypus rudeniniams darbams. Z. A. prašymą įvykdė, o už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovei priklausantys, žemės sklypuose esantys, supresavimui/realizavimui paruošti rapsų šiaudai, buvo sunaikinti, patirti 12 166,06 Lt nuostoliai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu (t. 2, b. l. 38-41):

  1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą – priteisė iš atsakovės UAB „Lifrania“ ieškovo S. Č. naudai 9 000 Lt skolos už žemės nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-12-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 2 100 Lt atstovavimo išlaidų ir 135 Lt žyminio mokesčio.
  2. Priešieškinį atmetė.
  3. Priteisė iš atsakovės UAB „Lifrania“ 64,30 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.

8Teismas pažymėjo, kad atsakovė turi įrodyti jam ieškovo padarytos žalos dydį ir faktą. Teismas sutiko su ieškovo atsiliepimu į priešieškinį. Teismas rėmėsi tuo, kad atsakovė pardavė ūkininkui G. I. 166,320 t šiaudų, už kuriuos sumokėjo 20 124,72 Lt. Jei šiaudai būtų sunaikinti, atsakovė pagal mainų sutartį apie negalėjimą jos įvykdyti turėjo pranešti ūkininkui, tačiau tokių duomenų nėra. Kitų įrodymų, kad 18 dienų nuo rapsų nukūlimo iki sklypo suarimo ginčo žemės sklype buvo likę šiaudai, o ieškovas juos suarė, atsakovė nepateikė. Teismas fotonuotraukas laikė netinkamu įrodymu, nėra nei fotografavimo datos nei kad jos darytos ginčo sklype. Kritiškai vertino motyvus, kad Mainų sutartis dėl šiaudų mainymo į kalakutų mėšlą įrodo žalos buvimo faktą, mainų sutartis sudaryta po to, kai atsakovė apie suartą žemės sklypą informavo policiją.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės UAB ,,Lifrania“ priešieškinis ieškovui S. Č. dėl 3 523,33 Eur nuostolių bei 5 proc. palūkanų priteisimo ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti (t. 2, b. l. 55-59).

11Motyvuose nurodė:

  1. nepagrįstai padaryta išvada, jog ieškovas kategoriškai neigia ginčo žemės sklype buvus šiaudams. Teismas nevertino ieškovo ir atsakovės direktoriaus pokalbio išklotinės bei Marijampolės VPK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nėra nurodyta, kodėl minėti įrodymai yra laikyti neturinčiais esminės reikšmės ir nebuvo vertinami. Pokalbio metu ieškovas patvirtino, kad šiaudus žemės sklypuose suarė Z. A., žemės sklypai buvo suarti visa apimtimi, todėl atsakovei priklausantys supresavimui/realizavimui paruošti šiaudai buvo sunaikinti. S. Č. patvirtino, kad nurodymas suarti žemės sklypus buvo duotas ir vykdomas nepriklausomai nuo to, ar žemės sklypuose buvo palikti atsakovei priklausantys šiaudai, ar ne;
  2. netinkamai įvertinti liudytojų A. P. ir T. D. parodymai, kurie patvirtino faktinę aplinkybę, jog po derliaus nuėmimo rapsų šiaudai žemės sklypuose buvo palikti ir paruošti supresavimui/realizavimui, kas patvirtina atsakovei kilusios žalos faktinę aplinkybę. Teismas sprendime nenurodė, kodėl liudytojų parodymai laikyti neturinčiais esminės reikšmės ar/ ir kodėl jie nebuvo vertinami priimant sprendimą;
  3. teismas sprendimo dalį grįsdamas Z. A. parodymais, visiškai neatsižvelgė į atsakovės UAB „Lifrania“ direktoriaus V. V. parodymus, kuris 2014-12-09 teismo posėdžio metu patvirtino, jog nuėmus derlių šiaudai buvo palikti žemės sklypuose, šiaudams reikėjo laiko susigulėti ir kad trečiasis asmuo Z. A. suarė žemės sklypus netrukus po liūties, todėl jų galėjo nesimatyti;
  4. netinkamai ir neteisingai vertinta 2013-10-07 PVM sąskaita faktūra ( - ). Teismas, vadovaudamasis minėtu įrodymu, nepagrįstai paneigė aplinkybę, jog žemės sklypuose buvo palikti supresavimui/realizavimui paruošti rapsų šiaudai. PVM sąskaita faktūra nepatvirtina, kad šiaudai buvo;
  5. teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovė žemės sklypuose buvusius šiaudus pardavė ūkininkui G. I., todėl žemės sklypų suarimo metu šiaudų nebebuvo ir atsakovei žala nekilo. Atsakovė pardavė ūkininkui G. I. šiaudus, surinktus kituose ūkinei veiklai naudotuose žemės sklypuose. 2013-10-07 PVM sąskaita faktūra ( - ) tvirtina, kad atsakovė turėjo galimybę realizuoti ginčo žemės sklypuose buvusius ir arimo metu sunaikintus rapsų šiaudus. Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių atsakovės pozicijos nuoseklumą.

12Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovės UAB ,,Lifrania“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 64-66).

13Motyvuose nurodė, kad atsakovė apeliaciniame skunde remiasi hipotetiniais skaičiavimais, nepateikia jokių įrodymų, kad žieminio rapsų šiaudai buvo minėtuose laukuose. Atsakovės darbuotojai apklausti liudytojais davė skirtingus parodymus, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Atsakovės pateikti skaičiavimai dėl šiaudų vertės nepagrįsti, nesudarantys jokių prielaidų teikti, kad laukuose buvo būtent išvadoje nurodytas šiaudų kiekis. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta nei koks nors šiaudų buvimo kiekis laukuose, nei neteisėti S. Č. veiksmai. Konsultanto V. K. apskaičiavimas dėl šiaudų vertės negali būti vertinamas kaip eksperto išvada. Šiaudų buvimo faktą atsakovė turi įrodyti. Atsakovės paaiškinimas, kad ieškovas davė nurodymą Z. A. suarti ražieną nepriklausomai nuo to, ar yra atsakovės šiaudai laukuose, ar ne, yra hipotetiškas. Atsakovė reiškia reikalavimą ne ieškovui, o trečiajam asmeniui Z. A., kadangi nurodė, jog trečiajam asmeniui Z. A., be atsakovės sutikimo atlikus žemės sklypų arimo darbus, buvo sunaikinti žemės sklypuose buvę rapsų šiaudai ir tokiu būdu atsakovei padaryta žala. Apeliantės samprotavimai apie netinkamus, nevisapusiškus ir neužtikrinančius lygiateisiškumo principus vertinant šalių parodymus yra tiek nenuoseklūs, paremti subjektyviais samprotavimais.

14Trečiasis asmuo Z. A. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 70-76).

  1. Atsakovės teiginys, kad ieškovas patvirtino, jog žemės sklypuose buvo palikti šiaudai ir jis juos suarė nepagrįsti. S. Č. 2013-08-26 pokalbio su atsakovės direktoriumi V. V. metu atsakinėjo į direktoriaus klausimus gerai jų nesuprasdamas, klausimai buvo formuojami taip, kad suklaidinti ieškovą. Pokalbio metu ieškovas sąvokas naudojo netiksliai, tą patvirtina kitos byloje faktinės aplinkybės. Ieškovas nuo 2013 m. gegužės iki 2013 m. spalio mėnesį prie ginčo žemės sklypų nebuvo atvykęs.
  2. Teismas nepažeidė šalių įrodymų vertinimo lygiateisiškumo principo, sprendimą priėmė remdamasis byloje esančiais ir teismo posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais, kurie turi didesnę įrodomąją galią ir kurie paneigia, kad ginčo žemės sklypuose, atliekant ražienos skutimo darbus, apskritai buvo įmonei priklausantys rapsų šiaudai (dėl to V. K. atliktas UAB ,,Lifrania“ patirtos žalos dydžio paskaičiavimas neturi esminės reikšmės). Liudytojų parodymai vertintini kritiškai. Atsakovės argumentas, kad nekaupė įrodymų, patvirtinančių rapsų buvimo ginčo žemė sklypuose, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes pati atsakovė į bylą yra pateikusi fotonuotraukas.
  3. Nepagrįsta, kad žemės sklypas su jame buvusiais šiaudais suartas, nes šiaudai nepastebėti. Nesmulkinti rapsų šiaudai yra gana ilgi, todėl net po stipraus lietaus jie lieka matomi pradalgėse, o nesukrenta tarp ražienų. Be to, po stipraus lietaus nebūtų galima skusti ražienos dėl to, kad dirvos po lietaus dirbti padargais neįmanoma, nes dirvožemis apvelia padargus.
  4. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad iš atsakovės šiaudus pirko ūkininkas G. I. ir ginčo žemės sklypo sunaikintus šiaudus galėjo realizuoti, yra visiškai naujos, nebuvo nurodytos priešieškinyje, dėl to pirmosios instancijos teismo netirtos. Be to, nurodytas teiginys yra grindžiamas prielaidomis, jo nepatvirtina byloje esantys jokie įrodymai. Apeliantės teiginiai dėl jos pozicijos nuoseklumo nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad atliekant ražienos skutimo darbus ginčo žemės sklypuose buvo jai priklausantys rapsų šiaudai.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

17Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas.

18Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014, 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015).

19Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 str. 2 d.). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2013).

20Prievolę atlyginti žalą – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais sukuria žalos padarymo faktas. Žala yra būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas, nes nesant žalos arba nuostolių, civilinės atsakomybės teisinis santykis neįmanomas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 str.). Svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.

21Apeliantė UAB ,,Lifrania“ nurodo, kad patyrė 12 166,06 Lt dydžio žalą, todėl civiliniame procese žalos atsiradimo faktą ir jos dydį turi įrodyti apeliantė, teigianti, kad patyrė 12 166,06 Lt žalą dėl to, kad 2013 m. liepos 28 d. aukščiau nurodytuose, atsakovės iš ieškovo nuomotuose žemės sklypuose nukūlus rapsus, liko rapsų šiaudai, kuriuos atsakovė ketino realizuoti, tačiau jie buvo suarti. Nurodytas aplinkybes apeliantė turi įrodyti naudodamasi civiliniame procese numatytomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 straipsnis). Tačiau tam, kad būtų sprendžiamas žalos atlyginimo ir jo dydžio klausimas, svarbu nustatyti, ar apskritai egzistavo objektas, kuris galimai buvo sunaikintas, t. y. nustatyti šiaudų egzistavimo ieškovui priklausančiuose žemės sklypuose Nr. ( - ) ir ( - ), esančiuose ( - ), Keturvalakių sen. faktą nuo rapsų kūlimo iki žemės sklypo suarimo.

22Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų viseto galima daryti išvadą, kad byloje nepateikta patikimų įrodymų dėl atsakovės reikalaujamos žalos atlyginimo. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai nepakankami, neleidžiantys daryti išvados, kad ginčo žemės sklypų suarimo momentu (apie 2013 m. rugpjūčio 18 d.) atsakovė juose buvo palikusi rapsų šiaudų, kuriuos būtų realizavusi ir iš to gavusi pelno. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje duoti liudytojų parodymai, dėl jų prieštaringo pobūdžio, nepatvirtina rapsų šiaudų buvimo fakto žemės sklypuose Nr. ( - ) ir ( - ) (liudytojas A. P. paaiškino, kad šiaudų nuėmimo būdas buvo – paleisti į rėdus, tačiau palyginus su kitų kultūrų šiaudais, rapsų šiaudai apariant laukus gali būti nepastebėti dėl jų kiekio (rapsų šiaudų paprastai būna mažiau nei iš kitų kultūrų), jie sukrenta tarp ražienų; liudytojas T. D. nurodė, kad rapsų šiaudų nebuvo įmanoma nepastebėti), trečiasis asmuo Z. A., atlikęs ražienų skutimo darbus, nurodė priešingai, kad jokių šiaudų laukuose nebuvo, kadangi kuliant rapsus jie buvo susmulkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 2013-10-07 PVM sąskaita faktūra ( - ) nepatvirtina rapsų šiaudų buvimo ieškovui priklausančiuose žemės sklypuose Nr. ( - ) ir ( - ), esančiuose ( - ), Keturvalakių sen., fakto (t. 1, b. l. 132). Nurodyta sąskaita faktūra išrašyta ūkininkui G. I. mainų sutarties pagrindu, kuri sudaryta 2013-08-21, t. y. po to, kai atsakovė sužinojo, kad laukas, kuriame atsakovės teigimu buvo šiaudai, suartas. Nurodytos aplinkybės ir PVM sąskaita faktūra neleidžia daryti išvados, kad atsakovė siekė realizuoti rapsų šiaudus ūkininkui. Priešingai, 2013-08-20 atsakovės pranešime Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkui nurodyta, kad nurodytuose žemės sklypuose atsakovės augintus žieminius rapsus ir po javapjūtės paliktus pradalgėse šiaudus planuojama supresuoti pagal sutartį ir teikti ne ūkininkui G. I., o KŪB ,,ARVI kalakutai“, tačiau byloje tokia sutartis nepateikta (t. 1, b. l. 29). Jei tokia sutartis ir buvo sudaryta (sutarties dalykas rapsai ir rapsų šiaudai), o rapsų šiaudai nurodytuose žemės sklypuose realiai buvo sunaikinti, UAB ,,Lifrania“ apie sutarties įvykdymo negalimumą turėjo informuoti KŪB ,,ARVI kalakutai“, tačiau byloje duomenų apie tokius atsakovės faktinius veiksmus nėra. Atsakovės teiktos fotonuotraukos taip pat nepagrindžia rapsų šiaudų buvimo ginčo žemės laukuose fakto, kadangi iš fotonuotraukų neaišku, konkrečiai kada ir kokioje vietovėje jos darytos (t. y. kad darytos žemės sklypuose Nr. ( - ) ir ( - ), esančiuose ( - ), Keturvalakių sen.; kad darytos laikotarpiu nuo rapsų nukūlimo iki žemės sklypų suarimo). Be to, byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų rapsų šiaudų buvimo nuo rapsų nukūlimo iki žemės sklypų suarimo faktą.

23Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles šioje byloje, todėl tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

25Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą), t. y. 400 Eur (CPK 98 str.)

26Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

27Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš atsakovės UAB ,,Lifrania“ (į. k. ( - )) ieškovui S. Č. (a. k. ( - ) 400 Eur (keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas S. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas teismo priteisti iš... 5. Atsakovė UAB „Lifrania“ ieškinį pripažįsta, tačiau reiškia... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu (t.... 8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turi įrodyti jam ieškovo padarytos žalos... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės... 11. Motyvuose nurodė:
  1. nepagrįstai padaryta išvada, jog... 12. Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovės UAB ,,Lifrania“ apeliacinį skundą... 13. Motyvuose nurodė, kad atsakovė apeliaciniame skunde remiasi hipotetiniais... 14. Trečiasis asmuo Z. A. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 17. Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė... 18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 19. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 20. Prievolę atlyginti žalą – padengti natūra ar sumokėti nuostolius... 21. Apeliantė UAB ,,Lifrania“ nurodo, kad patyrė 12 166,06 Lt dydžio žalą,... 22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš byloje... 23. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 24. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės... 25. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės ieškovui priteistinos... 26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326... 27. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą... 28. Priteisti iš atsakovės UAB ,,Lifrania“ (į. k. ( - )) ieškovui S. Č. (a....