Byla 3K-3-525/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ir atsakovės R. C. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei R. C. , dalyvaujant tretiesiems asmenims „BTA Insurance Company“ SE, UAB DK „PZU Lietuva“, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas eismo įvykio dalyvio neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, klausimas.

6Ieškovas D. J. prašė teismo priteisti iš atsakovės R. C. 19 555 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 10 d. jis važiavo automobiliu BMW 530 (valst. Nr. ( - ) Klaipėdoje, Sausio 15-osios gatvės antrąja eismo juosta. Privažiavęs prie sankryžos Minijos g. jis sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ieškovas pradėjo važiuoti į sankryžą ir pamatė, kad šalia važiuojantis automobilis HONDA sustojo, ir tik tada pamatė Minijos gatve važiuojantį atsakovės vairuojamą automobilį HYUNDAY ACCENT (valst. Nr. ( - ) Galinio Pylimo gatvės link; atsakovės automobilis atsitrenkė į ieškovo vairuojamo automobilio priekinę dalį. Ieškovas nurodė, kad atsakovė iš karto po eismo įvykio prisipažino, kad į sankryžą išvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, ir savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino. Ieškovo teigimu, atsakovė eismo įvykio metu ieškovo automobiliui padarė 19 555 Lt žalą, kurią turi atlyginti.

8Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu nustatyta, jog ieškovas 2007 m. rugpjūčio 10 d. apie 9.40 val., Klaipėdoje, Minijos–Sausio 15-osios gatvių šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW 530 (valst. Nr. ( - ) įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, neduodamas kelio kitai transporto priemonei, išvažiuojančiai iš sankryžos numatyta kryptimi, kai jos krypties šviesoforo signalas buvo leidžiamasis, ir susidūrė, dėl to apgadinti du automobiliai; ieškovas pažeidė Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 203 punkto reikalavimus. 2007 m. rugsėjo 6 d. ieškovas kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nurodytą nutarimą ir bylą nutraukti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 29 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą ir grąžino administracinę bylą nagrinėti iš naujo tai pačiai institucijai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009 m. liepos 13 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo ieškovui paskirta 100 Lt bauda. Ieškovas 2009 m. liepos 23 d. apskundė šį nutarimą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2009 m. spalio 26 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009 m. liepos 13 d. nutarimą ir grąžino administracinę bylą nagrinėti iš naujo tai pačiai institucijai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. kovo 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta suėjus senaties terminui.

9Ieškovo ir UAB DK „PZU Lietuva“ 2007 m. liepos 20 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi AYAS 01/Nr. 0712661 buvo apdrausta transporto priemonė BMW 530 (valst. Nr. ( - ) Dėl 2007 m. rugpjūčio 10 d. eismo įvykio UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovei išmokėjo 2961 Lt. Atsakovės ir „BTA Insurance Company“ SE 2007 m. rugpjūčio 7 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 12/0866404 ir 2007 m. spalio 10 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 12/1038004 buvo apdrausta transporto priemonė „Hyunday Accent“ (valst. Nr. ( - ). 2008 m. balandžio 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas pardavė transporto priemonę BMW 530 (valst. Nr. ( - ) už 2000 Lt M. K. . Pagal UAB „Pajūrio autorika“ 2010 m. gruodžio 3 d. preliminarią automobilio BMW 530 (valst. Nr. ( - ) vertinimo ataskaitą Nr. 20101203-3 nustatyta, kad nuostoliai, įvertinus automobilio vertę iki eismo įvykio ir jo likutinę vertę, yra 19 555 Lt. 2010 m. gruodžio 10 d. ieškovas su pranešimu apie įvykį – pretenzija Nr. AJA/10/12297 kreipėsi į „BTA Insurance Company“ SE, prašydamas išmokėti draudimo išmoką už žalą, padarytą jo automobiliui BMW 530 2007 m. rugpjūčio 10 d. eismo įvykio metu. „BTA Insurance Company“ SE 2010 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. S-10-IMŽ-5530 informavo ieškovą, kad atlyginti žalos neturi pagrindo, nes atsakovės neteisėtos veikos faktas neįrodytas.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

11Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12Teismas rėmėsi CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246–6.249 straipsniais, CPK 178 straipsniu, kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. R. P. , bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Teismas nurodė, kad faktas, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui, nereiškia, kad įrodyta atsakovės kaltė dėl eismo įvykio, o ieškovas nėra kaltas. Byloje nėra konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas važiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui, išskyrus paties ieškovo paaiškinimą. Specialistas V. M. teismo posėdyje pripažino, kad jo išvada nėra pagrįsta, jis tik atsakė į jam suformuluotus klausimus; norint pateikti tikslesnę išvadą, reikalingi papildomi duomenys apie automobilių važiavimo greitį, nuvažiuotus atstumus, jų padėtį susidūrimo metu. Be to, specialistas V. M. nurodė, kad ir užsidegus ieškovui važiuoti leidžiamajam (žaliam) šviesoforo signalui, jis privalėjo leisti užbaigti manevrą atsakovės vairuojamam automobiliui. Šį specialisto teiginį patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2009 m. birželio 11 d. ekspertizės akto Nr. 11K-163 (09) išvada. Teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog dėl eismo įvykio kaltas ieškovas, nes jis neleido atsakovei, išvažiavusiai į sankryžą, užbaigti manevro. Be to, pripažintina, kad specialisto V. M. išvados apie eismo įvykį yra subjektyvaus pobūdžio, padarytos neturint visų tikslių duomenų. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ir yra kalta dėl įvykusio eismo įvykio (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis).

13Ieškovas nurodė, kad jis patyrė 19 555 Lt nuostolius; pateikė 2010 m. gruodžio 3 d. UAB „Pajūrio autorika“ preliminarią automobilio BMW 530 (valst. Nr. ( - ) vertinimo ataskaitą Nr. 20101203-3. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas vertintojas D. G. paaiškino, kad automobilio vertę nustatė tik iš nuotraukų, realiai automobilio nematė, todėl vertinimo ataskaita tik preliminari, nuostolių dydis apskaičiuotas iš automobilio pradinės vertės minusavus po eismo įvykio likusią automobilio vertę, nes automobilio atkuriamieji kaštai buvo per dideli; pripažino, jog pagal metodikos reikalavimus ši vertinimo ataskaita yra informacinio–konsultacinio pobūdžio ir juridinės galios neturi. Teismas nurodė, kad iš karto po eismo įvykio nebuvo įvertinta reali automobiliui padaryta žala; tai padaryti praėjus tiek laiko nuo eismo įvykio nėra galimybės. Ieškovo pateikta preliminari automobilio vertinimo ataskaita negali būti pripažįstama tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu žalos dydį. Be to, nustatyta, kad šalys su trečiaisiais asmenimis buvo sudarę įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Po eismo įvykio atsakovė kreipėsi į ieškovo automobilį apdraudusią UAB DK „PZU Lietuva“, kuri atlygino atsakovės automobiliui padarytą žalą. Ieškovas į atsakovės automobilį apdraudusią „BTA Insurance Company“ SE dėl žalos atlyginimo iš karto po eismo įvykio nesikreipė, automobilio apžiūrai nepateikė. Taigi ieškovas leistinomis priemonėmis neįrodė, kokio dydžio nuostolių patyrė (CK 6.249 straipsnis). Ieškovas taip pat nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė tam tikrą žalą, taip pat įrodymų apie konkretų žalos dydį, taigi nėra pagrindo pripažinti, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir galbūt atsiradusios tam tikro dydžio žalos (CK 6.247 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

14Teismas vadovavosi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.126 straipsnio 1 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis ir konstatavo, kad nuo eismo įvykio dienos (2007 m. rugpjūčio 10 d.) ieškovas žinojo apie savo pažeistą teisę ir galėjo kreiptis į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo, todėl nuo šios dienos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo kreipėsi tik 2011 m. lapkričio 3 d., t. y. praėjus daugiau kaip ketveriems metams. Ieškovas neprašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jo nurodytos aplinkybės, kad ilgai buvo nagrinėjama administracinė byla, siekiant nustatyti dėl eismo įvykio kaltą asmenį, kad ieškovas nežinojo apie senaties terminą, o advokatas jo neinformavo apie šį terminą, nepripažintinos svarbiomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta suėjus senaties terminui, priimtas 2010 m. kovo 25 d., taigi po šio nutarimo ieškovas galėjo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tačiau ieškovas tik 2010 m. gruodžio 10 d., t. y. po septynių mėnesių, kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“ su pranešimu apie įvykį – pretenzija dėl draudiminės išmokos, taigi praleido ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

15Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 13 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui iš atsakovės 6575,50 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

16Dėl ieškinio senaties termino apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. P. v. VĮ Anykščių miškų urėdija ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2013), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią. Ginčas kilo dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo. Šiame institute galioja privalomojo civilinės atsakomybės draudimo apsauga. Eismo įvykis įvyko 2007 m. rugpjūčio 10 d., ieškovas buvo pripažintas šio eismo įvykio kaltininku Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu, kurį ieškovas apskundė teismui 2007 m. rugsėjo 6 d. Tik 2010 m. kovo 25 d. nutarimu administracinė byla buvo nutraukta suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui, todėl eismo įvykio kaltininkas turi būti nustatytas šioje byloje. Atsakovės automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir draudimo bendrovė 2010 m. gruodžio 21 d. atsisakė atlyginti ieškovui žalą, nes atsakovė nebuvo nustatyta eismo įvykio kaltininke. Dėl to nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, nes tada ieškovas sužinojo, kad draudimo bendrovė jam padarytos žalos neatlygins. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 13, 15 straipsnius pretenzija dėl žalos atlyginimo gali būti pareikšta draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, su tokia pretenzija būtina pateikti duomenis apie kaltininką. Eismo įvykio kaltininkas nėra nustatytas iki šiol, tačiau šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog ieškovas teisme siekė įrodyti atsakovės kaltę ir pretenzijos jos draudimo bendrovei pareiškimas įrodo, jog jis tikėjosi pasinaudoti įstatymo nustatyta draudimo apsauga. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, šį pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Ieškinys buvo pareikštas 2011 m. lapkričio 3 d., todėl ieškovas nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino.

17Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų teismas nurodė, kad byloje įrodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog tarp įvykusio eismo įvykio fakto bei atsakovės, pažeidusios Kelių eismo taisyklių reikalavimus, neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Teismas atsižvelgė į atsakovės pirminius paaiškinimus, kad ji į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, ką patvirtino ir duodamas tikėtiną išvadą ekspertas administracinėje byloje. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių šiuos atsakovės pirminius paaiškinimus, kaip ir įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas įvažiavo į sankryžą degant draudžiamajam šviesoforo signalui. Pirmosios instancijos teismas nepritaikė lanksčiosios priežastinio ryšio doktrinos analizuojant šalių elgesį Kelių eismo taisyklių pažeidimo prasme. Specialisto išvada, eksperto išvada, administracinės bylos medžiaga, liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovas įvažiavo į sankryžą degant eismą leidžiamajam šviesoforo signalui, todėl šiuos įrodymus sugretinęs su administracinės bylos įrodymu – Minijos–Pilies šviesoforų taktais, teismas sprendė, kad atsakovė įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui. Atsakovės teigimu, ji matė žalią šviesoforo siganalą artėdama prie sankryžos, tačiau remiantis šviesoforų taktų pažyma ir ekspertizės aktu tai buvo žalias mirksintis signalas. Atsakovė nepasitikrino šviesoforo signalo prieš įvažiuodama į sankryžą, nepaisė įspėjamojo signalo, kurį turėjo matyti (Kelių eismo taisyklių 53, 117.3 punktai). Byloje nustačius, kad ieškovas įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, atsakovė negalėjo įvažiuoti į tą pačią sankryžą degant taip pat leidžiamajam šviesoforo signalui, nes tai prieštarautų šviesoforo veikimo principams šioje sankryžoje. Taigi atsakovė pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 117.7, 207 punktus ir šie jos veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su eismo įvykio kilimu. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žalos atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB Klaipėdos autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-53/2010). Teismas sprendė, kad nustatant teisinį priežastinį ryšį šioje byloje reikia įvertinti ir ieškovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. A. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšys tarp ieškovo, vairavusio automobilį, elgesio ir kilusių padarinių – akivaizdus. Jeigu ieškovas būtų taip pat pakankamai atidus (Kelių eismo taisyklių 53 punktas), šalių transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs, nes byloje įrodyta, kad atsakovės automobilis buvo sankryžoje, kai degant žaliam šviesoforo signalui pajudėjo ieškovo automobilis, o pagal Kelių eismo taisyklių 202 punktą draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismą. Ieškovas, prieš įvažiuodamas į sankryžą, privalėjo matyti atsakovės automobilį, todėl jo veiksmai – pakankama priežastis nuostoliams kilti. Paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

18Teismas nurodė, kad ieškovas žalos dydį įrodinėja 2010 m. gruodžio 3 d. preliminaria vertinimo ataskaita, kuri buvo padaryta iš nuotraukų, kai ieškovo automobilis buvo parduotas. Vertinimą atlikęs ekspertas automobilio neapžiūrėjo, remonto darbų, keistinų detalių kalkuliacija parengta su 21 proc. PVM ir transporto priemonės atkuriamoji vertė, atėmus nusidėvėjimą, – 25 378 Lt. Be to, iš eksperto D. G. paaiškinimo teisme nustatyta, kad jam atliekant šią ekspertizę buvo daromas spaudimas. Teismas, remdamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.251 straipsniu, atsižvelgė į tai, kad atliekant automobilio vertinimą ieškovas jau buvo pardavęs automobilį už 2000 Lt, todėl vertintojo nurodyta 19 555 Lt suma mažintina šia suma. Be to, prekinės vertės netekimo ataskaitoje visos ieškovo automobilio keistinos detalės ir atliekami remonto darbai buvo apskaičiuoti su PVM. Priteisiant PVM būtina aiškintis, kokiu būdu buvo atliekami automobilio remonto darbai, pirktos detalės, be to, eismo įvykio padarymo metu iki 2008 m. pabaigos galiojo 18 proc. PVM tarifas. Teismas, atsižvelgdamas į D. G. parodymus, į tai, kad ieškovas automobilį pardavė ir jo neremontuos, kalkuliacijos detalizaciją, patvirtinančią, jog transporto priemonės atkuriamoji vertė buvo apskaičiuota su PVM, o likutinės automobilio vertės skaičiavimo formulei turėjo įtakos apskaičiuota transporto priemonės atkuriamoji vertė su PVM, sprendė, jog 19 555 Lt nuostoliai mažintini 4404 Lt PVM, kuris buvo įtrauktas į transporto priemonės 25 378 Lt atkuriamąją vertę. Taigi dėl eismo įvykio ieškovui buvo padaryta 13 151 Lt žala. Atsižvelgiant į tai, kad paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis), priteistinos ieškovui žalos dydis mažintinas 50 proc. ir iš atsakovės ieškovui priteistinas 6575,50 Lt žalos atlyginimas.

19III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai

20Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti iš ieškovo atsakovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas (atmesti reikalavimą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovui); patenkinus kasacinį skundą, priteisti iš ieškovo kasacinio skundo surašymo ir žyminio mokesčio išlaidas, o žodinio nagrinėjimo atveju – ir advokato atstovavimo išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

211. Dėl draudiko atsakomybės. Nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, paskelbta Teismų praktika 34).

22Teismai, vadovaudamiesi CK 6. 245 straipsnio 4 dalimi, nepagrįstai sprendė, kad šalių santykiai yra deliktiniai. Įvykus draudžiamajam įvykiui, deliktinės civilinės atsakomybės instituto taikymas iš esmės prieštarauja draudimo sampratai ir paskirčiai, CK 6. 254 straipsnio 1 daliai, 6.263 straipsnio 2 daliai, 6.987 straipsniui, TPVCAPDĮ, kasacinio teismo praktikai, pagal kurią, jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą, asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-174/2005). Pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Khaled Kh Kh YAlghunaim v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-213/2006). Kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, o nedraudžiamojo įvykio atveju arba kai draudimo išmokos nepakanka žalai (nuostoliui) atlyginti – ir žalą padariusiam asmeniui; taip užtikrinamas visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. v. AB „Lietuvos draudimas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-367/2004; 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-174/2005; 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-482/2005). Remdamasi nurodytomis nuostatomis ir CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, atsakovė nurodo, kad šiuo atveju jei ji ir yra atsakingas asmuo už žalos padarymą, pagal sutartinę civilinę atsakomybę visų pirma yra atsakingas draudikas (draudimo kompanija „BTA Insurance Company“ SE), ir tik po to – atsakovė. Draudėjas tam draudžiasi, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, neturėtų nuostolių atlygindamas žalą (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis). Nuostolių atlyginimo priteisimas iš atsakovės eliminuoja draudimo reikšmę. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 255 straipsnio 5 punktą, t. y. nesprendė dėl netinkamos šalies (R. C. ) pakeitimo tinkama šalimi („BTA Insurance Company“ SE). Šalių procesinės padėties pakeitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas (CPK 45, 115, 138, 312 straipsniai).

232. Dėl atsakovės kaltės nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalį, nes nesivadovavo avarijos metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2008 m. balandžio 8 d. galiojusi redakcija) 208 punktu, kuriame nustatyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti šių taisyklių 207 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.

243. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šalių patirtos išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį laikytinos tiesioginiais nuostoliais, kuriuos turėtų atlyginti draudimo bendrovės. Neįtraukus atsakovais į bylos nagrinėjimą draudimo bendrovių, pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus šias išlaidas atsakovei turi atlyginti asmuo, dėl kurio be pagrindo buvo jos patirtos.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

261. Dėl kasacinio skundo reikalavimų. Nei atsiliepime į ieškinį, nei į apeliacinį skundą atsakovė neginčijo deliktinės civilinės atsakomybės taikymo teisėtumo, nekėlė sutartinės civilinės atsakomybės prioritetiškumo deliktinės civilinės atsakomybės atžvilgiu klausimo; tai nebuvo nagrinėta ir su tuo susijusios aplinkybės netirtos. Dėl šių priežasčių kasacinio skundo argumentas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo nelaikytinas kasacinio nagrinėjimo dalyku (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

272. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Teismai, aiškindami ir taikydami teisę, turi atsižvelgti į teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimus, suformuotus kasacine tvarka priimtose nutartyse, bet ne apibendrinimuose ir apžvalgose (CPK 4 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal N. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-562/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; kt.). Dėl to kasacinio skundo nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 18 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

283. Dėl solidariosios draudėjo ir draudiko pareigos. Civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žala yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2005; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Artūro transportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis). Civiliniame procese tai reiškia ieškovo teisę ieškinyje nurodyti atsakovu tiek žalą padariusį asmenį, tiek jo civilinės atsakomybės draudiką, kartu arba atskirai. Taigi žalą padariusio asmens ir jo civilinės atsakomybės draudiko prievolės solidarumas bei ieškovo, kaip nukentėjusiojo, materialinė teisė gauti visišką žalos atlyginimą, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 2 dalyje, lemia ieškovo teisę nustatyti subjekto, turinčio prievolę atlyginti jo patirtą žalą, procesinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010).

294. Dėl subsidiaraus sutartinės ir deliktinės prievolių santykio. Ieškovas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Transporto priemonių draudikų biuras v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012), nurodo, kad reikalavimas atlyginti nukentėjusiojo (ieškovo) patirtą žalą buvo pareikštas atsakovei. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamos bylos atveju turi būti taikomos draudimo sutarties pagrindu atsiradusios teisės normos. TPVCAPDĮ tiesiogiai neįtvirtinta, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę, kaip ir subsidiarus sutartinės ir deliktinės prievolių santykis, t. y. kad nukentėjusysis, įgyvendindamas savo teisę į žalos atlyginimą, pirmiausia turi kreiptis į draudiką, o ne į draudėją. TPVCAPDĮ nustatyta žalos atlyginimo tvarka, kurios metu nukentėjęs asmuo kreipiasi į draudiką tiesiogiai, kad šis atlygintų žalą, nesikreipiant į teismą. Tai supaprastinta žalos atlyginimo procedūra, kuri neužkerta nukentėjusiajam galimybės tiesiogiai kreiptis į draudėją dėl žalos atlyginimo teisminiu būdu, įrodinėjant deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Tuo atveju, jeigu TPVCAPDĮ įtvirtintų subsidiarų sutartinės ir deliktinės prievolių santykį, būtų susilpnintos nukentėjusio asmens teisės į žalos atlyginimą, apribota galimybė pasirinkti žalos atlyginimo procedūrą ir būtų pažeistas konstitucinis žalos atlyginimo principas (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 27 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 1997 m. sausio 20 d. nutarimai).

30Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie argumentai:

311. Dėl įrodymų vertinimo, nustatant atsakovės kaltę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovas į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus paties ieškovo paaiškinimus, nors pagal kasacinio teismo praktiką šį faktą jis turėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis). Specialistas V. M. nurodė, kad, ir užsidegus ieškovui važiuoti leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, jis privalėjo leisti užbaigti manevrą atsakovės vairuojamam automobiliui. Šį specialisto teismo posėdžio metu išsakytą teiginį patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2009 m. birželio 11 d. ekspertizės aktas Nr. 11K-163 (09). Pažymėtina, kad atsakovei civilinė atsakomybė galėtų kilti tik esant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismas padarė prieštaringą išvadą, kad atsakovė neva yra kalta dėl eismo įvykio, nes įvažiavo į sankryžą degant mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui, kartu nurodydamas, kad pagal Kelių eismo taisyklių 117.3 punktą žalias mirksintis šviesoforo signalas leidžia eismą, bet įspėja, kad šviesoforo signalas netrukus pasikeis. Taigi atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis). Be to, Kelių eismo taisyklių 208 punkte nustatyta, kad tuo atveju, net jei užsidega geltonas šviesoforo signalas, transporto priemonę galima būtų sustabdyti ties „stop“ linija tik staigiai stabdant, transporto priemonei leidžiama užbaigti manevrą.

322. Dėl proceso šalių. CPK nustatyta teisė ieškovui pačiam pasirinkti asmenį, kuriam reikšti reikalavimą. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta nukentėjusio asmens teisė pateikti pretenziją dėl padarytos žalos tiek už žalą atsakingam asmeniui, tiek jo draudikui. Ieškovas nepageidavo pakeisti atsakovės į jos draudimo bendrovę, todėl byla buvo nagrinėjama iš esmės pagrįstai (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

333. Dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudikas negali mokėti draudimo išmokos neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę ir kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, sudarančias pagrindą mokėti draudimo išmoką. Pagal byloje esančius duomenis dėl įvykio kaltas pats ieškovas.

344. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Draudimo bendrovės pareiga atlyginti nukentėjusiems asmenims nuostolius, patirtus dėl eismo įvykio, kildinama iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties, kuri yra privalomojo draudimo sutartis, todėl šalys negali laisvai nustatyti jos turinio. TPVCAPDĮ nenustato draudikui pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Tai nėra draudimo objektas TPVCAPDĮ prasme ir nepatenka į žalos, atlyginamos pagal šį įstatymą, sąvoką (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis).

355. Dėl ieškinio senaties. Žalos atsiradimo momentu ir atitinkamai momentu, kai ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių galimą pažeidimą, laikytina 2007 m. rugpjūčio 10 d., todėl nuo šios datos skaičiuotinas ir ieškinio senaties terminas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškinio senaties terminas suėjo 2010 m. rugpjūčio 10 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškovas pareiškė ieškinį teisme tik 2011 m. lapkričio mėnesį, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą (apie metus ir tris mėnesius), todėl ieškinys atmestinas. Šiuo atveju žalos atsiradimo ir sužinojimo apie padarytą žalą momentai sutampa, t. y. 2007 m. rugpjūčio 10 d. Taigi ieškovas turėjo teisę pareikšti pretenziją draudikui (nevertinant pretenzijos pagrįstumo) iki 2008 m. rugpjūčio 10 d. Bendrovė ieškovo pretenziją gavo tik 2010 m. gruodžio 10 d., t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams ir keturiems mėnesiams nuo žalos atsiradimo ir sužinojimo apie žalą momento. Taigi, bendrovei, kaip atsakovės civilinės atsakomybės draudikui, atsakomybės nebekyla (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad teisė į ieškinį ieškovui atsirado tik draudimo bendrovei atsisakius tenkinti jo pretenziją. Ieškovas nuo pat įvykio dienos ginčijo savo kaltę, laikė save nukentėjusiuoju, todėl subjektyviai suvokė, kad jo teisės pažeistos, taigi turėjo galimybę reikšti pretenziją, nustatytu terminu kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir pabaigą.

36Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

371. Dėl visiško nuostolių atlyginimo principo, įtvirtinto Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.263 straipsnio 2 dalyje. Žalos atlyginimo svarbą yra akcentavęs Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime; šio instituto konstitucingumą – Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d. nutarimuose. Visiško (adekvataus) žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principas akcentuotas Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime. Konstitucinis teisingumo principas lemia ir tai, kad žalą paprastai turi atlyginti ją padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo (Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimas). Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės; kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita — abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N. , bylos Nr. 3K-3-166/2009). Apeliacinės instancijos teismui priteisus mažiau nei pusę ieškovo reikalaujamo žalos atlyginimo, šis nebuvo sugrąžintas į iki pažeidimo buvusią padėtį, bet atsidūrė blogesnėje padėtyje nei atsakovė – žalą sukėlęs asmuo.

382. Dėl bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas turėjo teisinę pareigą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklių 53 punkte, pagal kurį eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo. Tam, kad būtų nustatyta, ar asmuo tinkamai įgyvendino rūpestingumo pareigą, yra taikomas protingo žmogaus standartas, t. y. ar asmens veiksmai konkrečioje situacijoje atitiko protingo asmens bonus pater familias elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Teismas, vertindamas ieškovo elgesį, turėjo atsižvelgti, kad jis į sankryžą pajudėjo jau 3,2 s degant žaliam šviesoforo signalui, laikėsi Kelių eismo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Ieškovo elgesys atitiko bonus pater familias principą. Teismo išvada, kad ieškovas privalėjo matyti atsakovės automobilį, padaryta neatsižvelgus į konkrečią situaciją. Kiekvienas protingas žmogus, eismo dalyvis, žino, kad degant žaliam šviesoforo signalui jam yra privalu judėti leidžiama kryptimi, nes priešingu atveju būtų pagrįstai pripažintina trukdymu kitų transporto priemonių eismui. Be to, kaip ir nustatė apeliacinės instancijos teismas, negali susidaryti tokia situacija, kad vienam eismo dalyviui degant žaliam šviesoforo signalui, kitam – tuo pačiu metu taip pat degtų žalias šviesoforo signalas. Tokia išvada prieštarautų šviesoforų veikimo principams. Teismai, vertindami asmens elgesį, išimtinai remiasi objektyviuoju kriterijumi, t. y. protingo žmogaus standartu bonus pater familias, ir neatsižvelgia į subjektyvųjį – paties asmens savo veiksmų ir padarinių vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo galėjimą numatyti žalos atsiradimą, plečiamai interpretavo teisės normą, įtvirtinančią rūpestingumo pareigą. Be to, teismai neįvertino, kad transporto priemonė judėdama įgyja inercijos, taigi dėl transporto priemonės konstrukcinių savybių, inercijos ir kitų priežasčių asmuo tik ribotai gali ją kontroliuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“).

393. Dėl priežastinio ryšio tarp veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Ieškovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008; 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. Lietuvos valstybė ir kt., Nr. 3K-3-389/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokie būtent ieškovo atlikti veiksmai lemia išvadą, kad tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra faktinis priežastinis ryšys. Ieškovas į sankryžą pajudėjo jam jau 3,2 s degant žaliam šviesoforo signalui, nebuvo nustatyta, kad jis pažeidė Kalių eismo taisykles, viršijo greitį, buvo neblaivus. Ieškovo elgesys atitiko protingo ir rūpestingo žmogaus standartą, todėl darytina išvada, jog laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių. Teismas, teigdamas, kad ieškovas, važiuodamas degant žaliam šviesoforo signalui, privalėjo matyti atsakovės automobilį, kuris sankryžą kirto jau degant eismą draudžiamajam šviesoforo signalui, netinkamai taikė teisinio priežastinio ryšio sampratą, nes šioje konkrečioje situacijoje rūpestingumo pareiga neįpareigoja ieškovo numatyti kito asmens veiksmų, juolab prisiimti atsakovės neteisėtų veiksmų riziką (važiavimą degant draudžiamajam šviesoforo signalui).

404. Dėl ieškovo kaltės (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovas remiasi CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Č. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010), Civilinio kodekso komentaru (Šeštoji knyga. Prievolių teisė, p. 339–340). Ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė civilinės atsakomybės sąlygas, nepagrįstai nustatė ieškovo neteisėtus veiksmus (rūpestingumo pareigos pažeidimą) ir konstatavo jo 50 proc. kaltės laipsnį dėl įvykusio eismo įvykio. Apeliacinės instancijos teismas pripažino atsakovę savo veiksmais pažeidus Kelių eismo taisyklių 53, 117.7, 207 punktus, o ieškovą – bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), pasireiškusią Kelių eismo taisyklių 53 punkto pažeidimu (nepagrįstai). Net ir tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pažeidęs rūpestingumo pareigą, teismas turėjo įvertinti kiekvienos šalies padarytų pažeidimų mastą ir atitinkamai tam mastui turėjo nustatyti kaltės laipsnį, išreikštą procentais. Ieškovo nuomone, teismui nebuvo pagrindo nustatyti abipusę šalių kaltę.

415. Dėl žalos atlyginimo dydžio nustatymo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės sunaikinimo nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę žalos padarymo metu. Žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas. Jeigu transporto priemonė neremontuota, atlyginami apskaičiuoti transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 17, 18 punktai). Apeliacinės instancijos teismas žalos atlyginimo dydį nepagrįstai sumažino apskaičiuoto PVM dydžiu. Tuo atveju, jei ieškovas automobilį remontuotų, už automobilio remontą ir reikalingas detales jis turėtų sumokėti sumą, apskaičiuotą su PVM, nes įstatymai nenumato PVM lengvatos fiziniam asmeniui. Priteistinų nuostolių vertės diferencijavimas pagal tai, ar automobilis remontuojamas, kas turi įtakos nuostolių dydžio nustatymui (apskaičiuojama su ar be PVM), prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.

426. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą nepagrįstai remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. A. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB Klaipėdos autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-53/2010), suformuota civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų (CPK 4 straipsnis); tai prieštarauja Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-119/2009, išaiškinimams.

43Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniame dokumente nurodoma, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jei jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo elgtis taip, kaip turėjo pasielgti protingas žmogus. Ieškovė, remdamasi Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2008 m. balandžio 8 d. galiojusi redakcija) 164, 165, 208 punktais, nurodo, kad kiti prie sankryžos stovintys asmenys galėjo pastebėti ir praleido baigiantį pervažiuoti sankryžą jos automobilį, todėl būtent į avariją nepakliuvusių vairuotojų atidumas, rūpestingumas ir protingumas šiuo atveju turėtų būti laikomas kaip etaloninis protingo asmens (bonus pater fatnihas) elgesys. Ignoruojant šias tarpusavio santykių gerovės ir saugumo savybes ir vadovaujantis tik taisykle, kad degant šviesoforo signalui jam yra privalu judėti leidžiama kryptimi, akivaizdu, kad išvengti avarijos neįmanoma, nes turi būti įvertinamos ir kitų vairuotojų galimybės pabaigti pradėtą manevrą. Ieškovo veiksmai neatitiko protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standarto. Ieškovo iniciatyva kviestas specialistas V. M. nurodė, kad ir užsidegus ieškovui važiuoti leidžiamajam (žaliam) šviesoforo signalui, ieškovas privalėjo leisti užbaigti manevrą atsakovės vairuojamam automobiliui, tačiau byloje nesurinkta įrodymų, kad ieškovas važiavo degant leidžiamajam šviesoforo signalui (išskyrus ieškovo paaiškinimą). Įvertinus tai, kad nebuvo jokių pagrįstų įrodymų, kuriais būtų galima remtis darant išvadą dėl atsakovės kaltės, o ekspertizės ir kiti įrodymai yra tik spėjamojo pobūdžio dėl visų eismo įvykio aplinkybių, teismas negalėjo jais remtis kaip vieninteliais ir nenuginčijamais, todėl nepagrįstai sprendė dėl abipusės eismo įvykio kilimo kaltės, vadovaudamasis lygybės principu.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

46Dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų

47Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-153/2008).

48Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nustatyta, kad iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala. Taisyklės, kurių privaloma laikytis eismo keliuose dalyviams, nustatytos eismą keliuose reglamentuojančiuose teisės aktuose. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles (2 dalis); kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis šio ir kitų įstatymų, Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų (3 dalis). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šios bendrosios kelių eismo dalyvių pareigos pakartotos ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 9 d., t. y. ginčo teisinių santykių atsiradimo metu) 50-54 punktuose. Kelių eismo taisyklėse nustatytos ir konkrečios eismo dalyvių pareigos atitinkamose situacijose, garantuojančios eismo keliais tvarką. Būtent šių teisės aktų aspektu vertintinas atsakovės veiksmų (ne)teisėtumas.

49Eismo dalyviai, be kita ko, privalo laikytis eismo reguliavimo (taip pat ir šviesoforo) signalų. Kelių eismo taisyklių X skirsnio, reglamentuojančio eismo reguliavimo signalus, 117.1 punkte nustatyta, kad leidžiantis eismą signalas yra žalias skritulio formos; pagal 117.3 punktą žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas. Kelių eismo taisyklių 117.7 punkte nustatyta, kad geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui (207 punktas). Kelių eismo taisyklių 208 punkte nustatyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti šių taisyklių 207 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.

50Byloje nustatyta, kad ieškovas 2007 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdoje, Minijos–Sausio 15-osios gatvių šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW 530 (valst. Nr. ( - ) įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą, neduodamas kelio atsakovės transporto priemonei „Hyunday Accent“ (valst. Nr. ( - ), išvažiuojančiai iš sankryžos numatyta kryptimi, ir susidūrė, dėl to apgadinti abu automobiliai. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė artėjo prie sankryžos degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, o į sankryžą įvažiavo degant geltonam-draudžiamajam šviesoforo signalui, o ieškovas – žaliam eismą leidžiamajam šviesoforo signalui. Teisėjų kolegija yra saistoma byloje nustatytų aplinkybių pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė nepasitikrino šviesoforo signalo prieš įvažiuodama į sankryžą, nepaisė įspėjamojo signalo, kurį turėjo matyti, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 117.7, 207 punktus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su eismo įvykio kilimu, taigi faktiškai lėmė eismo įvykį ir ieškovo turtinę žalą. Tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrįsta tinkamu materialiosios teisės normų taikymu. Esant byloje nustatytoms tokioms aplinkybėms, kad atsakovė prie sankryžos priartėjo esant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, kitaip tariant prieš pat sankryžą jai dar degė leidžiamasis šviesoforo signalas, o į sankryžą įvažiavo užsidegus geltonam – draudžiamajam šviesoforo signalui, teismas turėjo taikyti Kelių eismo taisyklių 208 punktą, pagal kurį, minėta, yra leidžiama važiuoti toliau tais atvejais, kai užsidegus geltonam šviesoforo signalui vairuotojas galėtų sustoti šių taisyklių 207 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas. Taigi remiantis nurodyta teisės norma atsakovė turėjo teisę užbaigti pradėtą manevrą, jeigu sustoti prieš sankryžą staigiai nestabdant nebuvo galimybės. Neteisėtų veiksmų visumą, t. y. ne tik tai, kad atsakovė į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, bet ir tai, kad ji prieš sankryžą galėjo sustoti staigiai nestabdydama, turi įrodyti ieškovas. Ieškovui šios aplinkybės neįrodžius, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė kaip eismo dalyvė atliko neteisėtus teisės normoms prieštaraujančius veiksmus, kurie yra viena iš būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 203 punktą įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, ieškovas privalėjo duoti kelią atsakovės transporto priemonei, išvažiuojančiai iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl jai civilinė deliktinė atsakomybė netaikytina ir pareiga atlyginti eismo įvykio metu ieškovo patirtą turtinę žalą nenustatytina (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, t. y. pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo, tinkamai taikiusio Kelių eismo taisyklių nuostatas, sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).

51Nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo nepagrįstai byloje konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus ir atitinkamai – atsakovės civilinę atsakomybę, draudiko atsakomybės pagal draudimo sutartį ir procesinio statuso byloje klausimai tampa neaktualūs jos galutiniam teisiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, tik pažymi, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pripažįstama, kad, remiantis sisteminiu TPVCAPDĮ normų ir tikslų aiškinimu, iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, teisinis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką kaip vieną iš dviejų skolininkų lemia tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu, taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį. Toks TPVCAPDĮ tikslų ir nuostatų aiškinimas nesusilpnina nukentėjusio asmens teisės į visišką nuostolių atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalį, jei atsakingam draudikui ar Draudikų biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos 3K-7-368/2012).

52Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, tampa neaktualūs kiti ieškovo ir atsakovės kasacinių skundų argumentai, todėl teisėjų kolegija dėl jų taip pat nepasisako.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjamoje byloje

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. spalio 30 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 81,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Atsakovei priteistina iš ieškovo 1275 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, 197,27 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą, ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, t. y. iš viso priteistina 2472,27 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis).

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

56Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti. Palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą.

57Priteisti atsakovei R. C. (asmens kodas ( - ) iš ieškovo D. J. (asmens kodas ( - ) 2472,27 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt du Lt 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.

58Priteisti iš ieškovo D. J. (asmens kodas ( - ) 81,86 Lt (aštuoniasdešimt vieną Lt 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

59Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas eismo įvykio dalyvio neteisėtų veiksmų, kaip vienos... 6. Ieškovas D. J. prašė teismo priteisti iš atsakovės R. C. 19 555 Lt... 7. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 10 d. jis važiavo automobiliu BMW... 8. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato... 9. Ieškovo ir UAB DK „PZU Lietuva“ 2007 m. liepos 20 d. įprastinės... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 11. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas rėmėsi CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246–6.249 straipsniais, CPK... 13. Ieškovas nurodė, kad jis patyrė 19 555 Lt nuostolius; pateikė 2010 m.... 14. Teismas vadovavosi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.126 straipsnio 1 dalimi,... 15. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 16. Dėl ieškinio senaties termino apeliacinės instancijos teismas,... 17. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų teismas nurodė, kad byloje... 18. Teismas nurodė, kad ieškovas žalos dydį įrodinėja 2010 m. gruodžio 3 d.... 19. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai... 20. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 21. 1. Dėl draudiko atsakomybės. Nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą... 22. Teismai, vadovaudamiesi CK 6. 245 straipsnio 4 dalimi, nepagrįstai sprendė,... 23. 2. Dėl atsakovės kaltės nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas... 24. 3. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šalių patirtos išlaidos pirmosios ir... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 26. 1. Dėl kasacinio skundo reikalavimų. Nei atsiliepime į ieškinį, nei į... 27. 2. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Teismai, aiškindami ir taikydami... 28. 3. Dėl solidariosios draudėjo ir draudiko pareigos. Civilinės atsakomybės... 29. 4. Dėl subsidiaraus sutartinės ir deliktinės prievolių santykio. Ieškovas,... 30. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“... 31. 1. Dėl įrodymų vertinimo, nustatant atsakovės kaltę. Pirmosios instancijos... 32. 2. Dėl proceso šalių. CPK nustatyta teisė ieškovui pačiam pasirinkti... 33. 3. Dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 82... 34. 4. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Draudimo bendrovės pareiga atlyginti... 35. 5. Dėl ieškinio senaties. Žalos atsiradimo momentu ir atitinkamai momentu,... 36. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 37. 1. Dėl visiško nuostolių atlyginimo principo, įtvirtinto Konstitucijos 30... 38. 2. Dėl bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246... 39. 3. Dėl priežastinio ryšio tarp veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis).... 40. 4. Dėl ieškovo kaltės (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovas remiasi CK... 41. 5. Dėl žalos atlyginimo dydžio nustatymo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).... 42. 6. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Apeliacinės instancijos teismas... 43. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 46. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės deliktinės... 47. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti... 48. Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nustatyta, kad iš kiekvieno asmens... 49. Eismo dalyviai, be kita ko, privalo laikytis eismo reguliavimo (taip pat ir... 50. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2007 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdoje,... 51. Nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas dėl netinkamo materialiosios... 52. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų,... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjamoje byloje... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. spalio 30 d.... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 57. Priteisti atsakovei R. C. (asmens kodas ( - ) iš ieškovo D. J. (asmens kodas... 58. Priteisti iš ieškovo D. J. (asmens kodas ( - ) 81,86 Lt (aštuoniasdešimt... 59. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...