Byla 2A-784-372/2013
Dėl naudojimosi patalpa tvarkos nustatymo ir įpareigojimo netrukdyti naudotis bendrąja daline nuosavybe

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-27-344/2013 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei E. G. dėl naudojimosi patalpa tvarkos nustatymo ir įpareigojimo netrukdyti naudotis bendrąja daline nuosavybe.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad gyvenamojo namo, esančio adresu ( - )), pirmo aukšto patalpa a-1 (1,83 m2) bendraturčiai E. G. ir K. K. naudosis bendrai; įpareigoti atsakovę E. G. netrukdyti ieškovui K. K. naudotis minėta patalpa, įpareigoti atsakovę per dvi dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovui raktus nuo patalpos a-1 (1,83 m2), esančios gyvenamajame name adresu( - ), lauko durų arba leisti pasidaryti raktų dublikatą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. birželio 8 d. varžytinėse nusipirko namo, esančio adresu ( - ), mansardą. Atsakovė aprodė patalpas ir daugiau ieškovo į namą nebeįsileido. P. G., kurio turtas buvo parduotas varžytinėse, buvo įsipareigojęs per metus, t. y. iki 2008 m. gruodžio mėn. įsirengti laiptinę, teigia, kad nusipirko patalpas, o ne A. G. įsipareigojimus, jis neturi nė vieno įėjimo į savo patalpas, tik į patalpą 1-7 pirmame aukšte. Patalpa a-1 yra bendro naudojimo, o A. G. įsipareigojimų ieškovas neprivalo vykdyti. Ieškovas, pirkdamas dalį namo, tikėjosi patekti į gyvenamąsias patalpas per bendro naudojimo laiptinę. Ta patalpa pirkimo metu buvo. 2012 m. atliko inventorizaciją ir laiptinė a-1 yra bendro naudojimo. Kadangi ieškovas nusipirko pusę namo, tai mano, kad pusė minėtos a-1 patalpos priklauso jam.

6Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nutraukiant santuoką ji atsisakė 1-7 patalpos, kad atsakovei atitektų patalpos pirmame aukšte. Tikėjosi, kad buvęs sutuoktinis pasidarys atskirą įėjimą į mansardą. Ieškovas seniai turėjo pasistatyti atskirą įėjimą, o ne siekti naudotis patalpa a-1. Dėl naujos patalpos inventorizavimo su atsakove nebuvo derinta. Koridorius su laiptine yra nuo namo statybos.

7Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centro“ Telšių filialas nurodė, kad po santuokos nutraukimo buvo įregistruota bendroji dalinė nuosavybė. Laiptinė yra bendro naudojimo patalpa. Nuo 2002 m. žemės ūkio ministro J. K. įsakymu Nr. 1-522 patvirtintos naujos taisyklės, todėl atsirado patalpa a-1. Patalpa a-1 teisiškai neįregistruota, nes bendraturčiai nesikreipė dėl daiktinių teisių įregistravimo. Patalpų plotas yra pasikeitęs dėl to, kad buvo atliekami lazeriniai matavimai. Atsakovei reikėjo susitvarkyti dokumentus, įsiregistruoti naują paštinį adresą.

8II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

9Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo K. K. 1400 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą ir 64,79 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

10Teismas, iš Pastatų teisinio registravimo dokumentų bylos, 2008 m. vasario 4 d. VĮ „Registrų centro“ Telšių filialo pažymėjimo turinio, Turto pardavimo iš varžytinių akto, parduoto turto perdavimo priėmimo akto nustatė, kad ieškovas K. K., pirkdamas iš varžytinių gyvenamojo namo dalį, priklausiusią A. G., žinojo apie tai, kad 2007 m. gruodžio 17 d. teismo sprendimu patvirtintas įsipareigojimas A. G. per metus laiko nuo sutarties pasirašymo, t. y. iki 2008 m. gruodžio 17 d., savo jėgomis ir lėšomis pagal suderintą projektą įsirengti atskirą įėjimą į jam tenkančias patalpas per pirmo aukšto patalpą 1-7 nėra įvykdytas ir laikas šio įsipareigojimo įvykdymui nėra pasibaigęs. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovė E. G. ir A. G. pasirašė 2007 m. gruodžio 17 d.

11Teismas sprendė, kad ieškinio patenkinimas neatitiktų šiuo metu ginčo patalpą a-1 valdančios atsakovės teisėtų lūkesčių, kurie buvo išreikšti nutraukiant santuoką, iškreiptų Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimo esmę, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį ir buvusių sutuoktinių valią bei susitarimą.

122008 m. vasario 4 d. VĮ „Registrų centro“ Telšių filialo pažymėjime buvo nurodyta naudojimosi buvusių sutuoktinių turtu tvarka, juridiniu pagrindu nurodant minėtą teismo sprendimą, t. y. bendraturčių susitarimas iš esmės buvo išviešintas viešajame registre ir ieškovas apie tai žinojo, ir ne ieškovės kaltė, kad specialiosiose naudojimo sąlygose nebuvo nurodyta sąlyga dėl atskiro įėjimo į mansardos patalpas įsirengimo.

13Teismas, nustatęs, kad nei ieškovas, nei atsakovė nėra įregistravę daiktinių teisių į ginčo patalpą a-1, VĮ „Registrų centrui“ jie nėra pateikę prašymo dėl šių teisių įregistravimo, sprendė, jog ieškovas, nebūdamas patalpos daiktinių teisių turėtoju, neturi teisės reikšti reikalavimo dėl naudojimosi patalpa tvarkos nustatymo.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

15Apeliaciniu skundu ieškovas K. K. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013-06-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

  1. Teismas neišsprendė ginčo iš esmės, neteisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, neišsamiai ištyrė visas aplinkybes bei įrodymus, juos neteisingai vertino, peržengė ieškinio reikalavimo ribas, todėl teismo sprendimas yra naikintinas.
  2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškinio patenkinimas neatitiktų šiuo metu patalpą a-1 valdančios atsakovės teisėtų lūkesčių, kurie buvo išreikšti nutraukiant santuoką. Santuokos nutraukimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. G. būtų atsisakęs naudotis bendra patalpa su laiptais. Iš bylos duomenų darytina išvada, kad E. G., savo iniciatyva parengdama patalpų padalijimo planą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš anksto numatė, kad nesuteiks jokių galimybių namo dalies savininkui naudotis bendrąja daline nuosavybe.
  3. Bylos nagrinėjimo metu teismui teikiau patikslintą ieškinį, tačiau teismas atsisakė jį priimti. Byloje pateikti prieštaringi dokumentai ir teismas, atsisakydamas priimti ieškinį ir priimdamas galutinį sprendimą šių prieštaravimų nepašalino. Apelianto nuomone, patikslinto ieškinio priėmimas nebūtų užvilkinęs teismo proceso, nes iki posėdžio datos dar buvo likęs daugiau nei mėnuo. Būtent atsisakymas priimti patikslintą ieškinį ir sudarė aplinkybes neišspręsti klausimo dėl daiktinių teisių įregistravimo.
  4. Teismas pažeidė ieškovo nuosavybės teises, kadangi nei ieškovui, nei atsakovei nereikalaujant išėjo už ieškinio ribų konstatavęs, kad leidimas ieškovui naudotis patalpa a-1 pažeis atsakovės teisėtus lūkesčius, tokiu būdu netiesiogiai apsprendė ieškovo turto dalių sumažėjimą, o atsakovės turto dalių padidėjimą.
  5. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas yra saistomas 2007-12-17 teismo sprendimu patvirtintu įsipareigojimu įsirengti atskirą įėjimą į ieškovui tenkančias patalpas. Mano, kad buvusio savininko A. G. asmeniniai įsipareigojimai ieškovui nepereina.

17Trečiasis asmuo VĮ „Registų centras“ Telšių filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad dėl pareikšto reikalavimo neprieštarauja, prašo vadovautis anksčiau į bylą pateiktais trečiojo asmens dokumentais.

18Atsakovė E. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2013-06-13 dienos sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas, bendraturčio teisių perėmėjas, negali įgyti daugiau teisių ir pareigų, negu turėjo jas jam sandoriu perdavęs buvęs savininkas. Patikslinto ieškinio priėmimas neabejotinai būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Atsakovės manymu, apeliaciniu skundu apeliantas pats pripažįsta, jog suklydo dėl savo neva pažeistų savininko teisių gynimo būdo ir bylą užvedė nepagrįstai. Atsakovės vertinimu, apeliaciniame skunde keliama tik vienas teisinė problema, sudaranti apeliacinio bylos peržiūrėjimo pagrindą – tai apelianto procesinių teisių suvaržymo, teismui atsisakant priimti ir nagrinėti šioje byloje jo 2013-04-11 patikslintą ieškinį. Teismas išsamiai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, tinkamai ir objektyviai išnagrinėjo bylą bei įvertino įrodymus, taip pat taikė įstatymus, nenukrypo nuo išplėtotos ir suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

20ir teisiniai argumentai

21 Apeliacinis skundas atmestinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

23Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas K. K. nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

24Iš Telšių rajono apylinkės teismo 2007-12-17 d. sprendimo matyti, kad nutraukdamas santuoką tarp A. G. ir E. G., teismas E. G. pripažino nuosavybės teises į gyvenamojo namo unikalus Nr.( - ), plane žymimo 1A1p, pirmo aukšto patalpas I-1 (1,72 kv.m.), I-2 (7,95 kv.m.), I-3 (13,17 kv.m.), I-4 (13,47 kv.m.), I-5 (kv.m.), I-6 (15,09 kv.m.) ir rūsio patalpas 0-1 (5,22 kv.m.), 0-2 (2,56 kv.m), 0-5 (2,61 kv.m.), 0-6 (13,39 kv.m.), 0-7 (3,63 kv.m.), 0-8 (patalpa po lauko laiptais), kurių rinkos vertė 18 364, 29Lt; ūkinių pastatų, unikalus Nr.( - ), ir garažo unikalus Nr.( - ) patalpas, padalijimo plane žymimas Nr.1 (19,1 kv.m.), Nr.2 (3,84 kv.m.), kurių rinkos vertė 4753,39Lt, ir žemės sklypo unikalus Nr.( - ) dalį, padalinimo plane pažymėtą salotine spalva, kurios plotas 267,18 kv. m, o rinkos vertė 1838,19Lt, viso 24955,87Lt vertės turto, o A. G. – gyvenamojo namo unikalus Nr.( - ), plane žymimo 1A1p, pirmo aukšto patalpą 1-7(6, 23 kv.m.), patalpas mansardoje II-1 (11,26 kv.m.), II-2 (12,62 kv.m.), II-3 (8,00 kv.m.) ir rūsio patalpas 0-3 (13,76 kv.m.), 0-4 (13,06 kv.m.), kurių rinkos vertė 14605,71Lt, taip pat ūkinių pastatų, unikalus Nr.( - ), ir garažo, unikalus Nr.( - ), patalpas, padalinimo plane žymimas Nr.4 (19,1 kv.m.) ir Nr.5 (3,84 kv.m.) su atskiru įėjimu, kurių rinkos vertė 4458,60Lt, bei žemės sklypo, unikalus Nr.( - ), dalį, padalinimo plane pažymėta žalia spalva, kurios plotas 186,26 kv.m., o rinkos vertė 1281,46Lt, viso turto už 20345,77Lt. A. G. įsipareigoja per metus laiko nuo sutarties pasirašymo savo jėgomis ir lėšomis pagal suderintą projektą įsirengti atskirą įėjimą į jam tenkančias patalpas per pirmo aukšto patalpą 1-7. Iš VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei ir atsakovui įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius bei žemės sklypą (1 t. 5–7 b. l.). Iš paminėto įsiteisėjusio Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo turinio matyti, kad buvusių sutuoktinių turtas buvo atidalintas. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamam bendraturčiui pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 straipsnio prasme reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus, yra suformuojami atskiri nuosavybės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Atidalijant iš bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis.

25Tuo tarpu CK 4.81 straipsnyje nustatytas kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais.

26Iš Turto pardavimo iš varžytinių akto ir Parduoto turto perdavimo priėmimo akto matyti, kad ieškovas K. K. 2008 m. birželio 10 d. nusipirko skolininkui A. G. priklausantį turtą – 44/100 realiąsias dalis iš 146,65 m2 bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr.( - ), su ½ realiąją dalimi garažo, unikalus Nr.( - ), ½ realiąja dalimi sandėlio, unikalus Nr.( - ), ir ½ realiąja dalimi kitų (inžinierinių) – kiemo statinių, unikalus Nr.( - ), o taip pat 28754/65600 realiosiomis dalimis 0,0656 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr.( - ). Minėtuose dokumentuose nurodyta, kad naudojimosi turtu tvarka nustatyta Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 2-1593-671/2007 (1 t., 12, 16 b. l.). Turto pardavimo iš varžytinių aktas ir Parduoto turto perdavimo priėmimo aktas pasirašytas ieškovo K. K., todėl darytina išvada, jog apeliantas žinojo apie tai, kad teismo sprendimu patvirtintas įsipareigojimas A. G. per metus laiko nuo sutarties pasirašymo, t. y. iki 2008 m. gruodžio 17 d., savo jėgomis ir lėšomis pagal suderintą projektą įsirengti atskirą įėjimą į jam tenkančias patalpas per pirmo aukšto patalpą 1-7 nėra įvykdytas ir laikas šio įsipareigojimo įvykdymui nėra pasibaigęs. Apeliantui buvo žinoma, kad į įsigytas patalpas jis turės patekti per naujai įsirengtą įėjimą, o reikalaudamas nustatyti, jog gyvenamojo namo, esančio adresu( - ), kurio unikalus Nr.( - ), pirmo aukšto patalpa a-1(1,83 m2) ieškovas ir atsakovė naudojasi bendrai taip siekia padidinti savo turto dalį atsakovės sąskaita. Ieškovas K. K. kaip naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių nei jų turėjo buvęs savininkas (CK 4.48 str.). Ieškovas jokiu civiliniu teisiniu sandoriu nuosavybės teisių į visą ar dalį patalpos a-1 neįgijo. Todėl nustatyti prašomą naudojimosi tvarką patalpa tarp asmenų, nesančių bendraturčiais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

27Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį ir tai sudarė aplinkybes neišspręsti klausimo dėl daiktinių teisių įregistravimo. Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje stadijos baigiamajame posėdyje ieškovas pateikė teismui 2013-04-11 patikslintą ieškinį. Juo prašė ginčo patalpą a-1 (1, 83 kv. m.), esančią gyvenamajame name adresu( - ), pripažinti bendra daline E. G. ir K. K. nuosavybe, kurioje kiekvienam bendraturčiui priklauso po ½ patalpos dalį, bei nustatyti, kad bendraturčiai šia patalpa naudojasi bendrai. Kolegijos vertinimu teismas, atsižvelgęs į tai, kad patikslintas ieškinys teismui buvo pateiktas praėjus pusei metų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, į tai, kad ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimui nepritarė atsakovė (CPK 141 str.) pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį.

28Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio patenkinimas neatitiktų šiuo metu ginčo patalpą a-1 valdančios atsakovės teisėtų lūkesčių, kurie buvo išreikšti nutraukiant santuoką, naudotis pirmojo aukšto patalpomis, išskyrus patalpą 1-7, kurią santuokos nutraukimo metu ji ir jos buvęs sutuoktinis susitarė panaudoti, siekiant sudaryti galimybę atskirti bendrąją nuosavybę taip, kad ja būtų galima naudotis kiekvienam iš bendraturčių atskirai patenkant per naujai įrengtą įėjimą į mansardą iš minėtos 1-7 patalpos, o taip pat iškreiptų Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimo esmę bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį ir buvusių sutuoktinių valią ir susitarimą.

29Atmetant apeliacinį skundą, kolegija turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 93 straipsnis). Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau įrodymų, pagrindžiančių turėtų išlaidų dydžio nepateikė, todėl teismas dėl jų nepasisako.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad... 6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nutraukiant... 7. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centro“ Telšių filialas nurodė, kad po... 8. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas, iš Pastatų teisinio registravimo dokumentų bylos, 2008 m. vasario 4... 11. Teismas sprendė, kad ieškinio patenkinimas neatitiktų šiuo metu ginčo... 12. 2008 m. vasario 4 d. VĮ „Registrų centro“ Telšių filialo pažymėjime... 13. Teismas, nustatęs, kad nei ieškovas, nei atsakovė nėra įregistravę... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 15. Apeliaciniu skundu ieškovas K. K. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
  1. Teismas... 17. Trečiasis asmuo VĮ „Registų centras“ Telšių filialas atsiliepimu į... 18. Atsakovė E. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Telšių rajono... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 20. ir teisiniai argumentai... 21. Apeliacinis skundas atmestinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo.... 24. Iš Telšių rajono apylinkės teismo 2007-12-17 d. sprendimo matyti, kad... 25. Tuo tarpu CK 4.81 straipsnyje nustatytas kitas nuosavybės teisės... 26. Iš Turto pardavimo iš varžytinių akto ir Parduoto turto perdavimo priėmimo... 27. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą... 28. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą sutinka su pirmosios... 29. Atmetant apeliacinį skundą, kolegija turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 31. Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą palikti...