Byla A-556-417-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant atsakovo atstovams Jekaterinai Mickevičienei, Ledai Žilinskienei, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Rimantui Kraujaliui, Juliui Raškauskui, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ atstovams

2R. V. M., advokatams Ignui Dargužui, Kazimierui Motiekai, trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovui Nerijui Urbonui, trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Lietuvos energetikos muziejus atstovei Rasai Augutytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotoms asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „RVM Investments“, akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, VšĮ Lietuvos energetikos muziejus, akcinei bendrovei „Rytų skirstomieji tinklai“ dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) prašymu (T 1, b. l. 2-5) prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 1-1046 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau - ir Detalusis planas), kuriuo patvirtintas žemės sklypo ( - ) detalusis planas ir jo sprendiniai.

6Pareiškėjas paaiškino, kad šis žemės sklypas patenka į pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zoną, Vilniaus vietinės reikšmės urbanistikos paminklo UV-70 reguliuojamų statybų „A“ zoną, Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais A1610 vertybės teritoriją. Be to, žemės sklype esantis statinys – šiluminė elektrinė, kaip turinti istorinę, technologinę, architektūrinę vertę, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1997-12-31 įsakymu Nr. 380 „Dėl objektų įrašymo į registrą“ (Žin., 1998, Nr.14-333) buvo įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių sąrašą, kartu nustatyta jos teritorija – 0,69 ha. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034) šiluminė elektrinė buvo pripažinta valstybės saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui. Tai reiškia, kad rengiant, derinant, tikrinant bei tvirtinant Detalųjį planą privalėjo būti atsižvelgta į paveldosaugos reikalavimus, nustatytus įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Detaliojo plano sprendiniai nustatantys sklypo Nr. ( - ) dalyse D, E ir F užstatymą jungiant projektuojamus statinius prie valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – šiluminės elektrinės, pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 19 straipsnio 4 dalį, o detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklype Nr. ( - ) statinių, beveik 10 metrų (skaičiuojant skirtumą tarp statinių aukščiau absoliučių altitudžių) iškylančių virš šiluminės elektrinės, statybą, pažeidžia pasaulio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento reikalavimus. Šie detaliojo plano sprendiniai taip pat pažeidžia ir Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta, kad šiluminės elektrinės pastato ir priestato sandūroje apie pastato vidurį planuojamas panoraminis apžvalgos bokštas, o ne kamino atkūrimas, kaip nurodyta detaliojo plano aiškinamajame rašte. Detaliojo plano sprendinys, numatantis panoraminio apžvalgos bokšto statybą, kai istoriniai šaltiniai patvirtina, kad šiluminė elektrinė turėjo kaminą, neatitinka NKPAĮ nustatytų atkūrimo sąlygų, todėl toks realizuotas detaliojo plano sprendinys pažeistų NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje ir apsaugos zonoje draudžiama statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus ir trukdytų juos apžvelgti.

7Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą (T 2, b. l. 37-42) prašė atmesti prašymą.

8Vilniaus miesto savivaldybės administracija paaiškino, kad Kultūros paveldo departamento atstovas, derindamas ir tikrindamas žemės sklypo ( - ) detalųjį planą, Nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu galėjo ir turėjo nustatyti bei pateikti duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus. Kadangi Nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu kompetentingas Kultūros paveldo departamento atstovas pritarė pateiktam detaliojo plano projektui ir nenustatė jokių pažeidimų, tai reiškia, kad ginčijamas teritorijų planavimo dokumentas atitiko specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, sąlygas išdavusių institucijų reikalavimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo. Taip pat Vilniaus apskrities viršininko administracija, kaip valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija, patikrinusi žemės sklypo ( - ), detaliojo plano projektą išdavė teigiamą išvadą, nurodydama papildomas sąlygas, kurios buvo nustatytos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-21 sprendimo Nr. 1-1046 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano tvirtinimo“ 4.4 ir 4.5 punktuose. Rengiant ( - ) detalųjį planą, buvo atlikta Lietuvos technikos muziejaus statinių ir sklypo ( - ) urbanistinė – paminklosauginė analizė, - Lietuvos technikos muziejaus plėtros projekto atitikimas kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytiems reikalavimams, planuojamos ūkinės veiklos poveikio nekilnojamosioms kultūros vertybėms vertinimas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad planuojamas panoraminis apžvalgos bokštas aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus ir trukdytų juos apžvelgti. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-21 sprendimo Nr. 1-1046 4.5 punkte įtvirtinta, kad detaliojo plano sprendiniai dėl aukštybinio statinio (apžvalgos bokšto) įsigalios, jeigu bus patvirtintas aukštybinių pastatų išdėstymo specialusis planas, suteikiantis teisę planuojamame žemės sklype statyti aukštybinius statinius. Parengus tokį specialųjį planą, šis teritorijų planavimo dokumentas privalomai turės būti suderintas ir su Kultūros paveldo departamentu. Patvirtintas sklypo ( - ) detalusis planas dar nesuteikia teisės besąlygiškai statyti panoraminį apžvalgos bokštą, - tokio statinio statybai yra numatyta papildoma sąlyga. Kadangi detaliojo plano sprendiniai dėl aukštybinio pastato – apžvalgos bokšto nėra galiojantys, todėl tai negali būti ir ginčo dalyku.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į prašymą (T 1, b. l. 144-145) su prašymu sutiko.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Rytų skirstomieji tinklai atsiliepimu į prašymą (T 2, b. l. 28-29) prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2003 m. gruodžio 12 d. su Lietuvos Respublika sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu išsinuomojo 1 290 kv.m ploto žemės sklypą ( - ), o 2003 m. kovo 20 d. sudarė subnuomos sutartį su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl 80 kv.m ploto žemės sklypo ( - ), dalies, plane pažymėtos 2, 3, 4, 5, 13 pozicijose. Skundžiamo sprendimo panaikinimas neturi įtakos paminėtų nuomos ir subnuomos sutarčių galiojimui, todėl neturi įtakos ir AB Rytų skirstomųjų tinklų teisėms ir pareigoms.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. sprendimu (T 2, b. l. 103-108) pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

14Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-1046 patvirtintas sklypo ( - ) detalusis planas. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2009-01-21/22 protokole Nr. 1-3-63 suderino Detalųjį planą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius 2009 m. vasario 26 d. patvirtino Detaliojo plano patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-62, kuriame nurodytas siūlymas tvirtinančiai institucijai: detaliojo plano projektą tvirtinti su sąlygomis: įgyvendinant detaliojo plano sprendinius, žemės judinimo darbų vietose atlikti archeologinius tyrimus; detaliojo plano sprendiniai dėl aukštybinio statinio įsigalios, jeigu būtų patvirtintas aukštybinių pastatų išdėstymo specialusis planas, suteikiantis teisę planuojamame žemės sklype statyti aukštybinius statinius. Ginčo žemės sklypas patenka į Pasaulinio paveldo objekto - kultūros paminklo U1P-V Vilniaus istorinio centro apsaugos zoną, Vilniaus vietinės reikšmės urbanistikos paminklo UV-70 reguliuojamų statybų „A“ zoną, Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais A1610 vertybės teritoriją. Žemės sklype esantis statinys - šiluminė elektrinė, kaip turinti istorinę, technologinę, architektūrinę vertę, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1997-12-31 įsakymu Nr. 380 (Žin., 1998, Nr. 14-133) įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių sąrašą (kodas - ( - )), kartu nustatyta jos teritorija – 0,69 ha. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. 1V-190 (Žin., 2005, Nr. 034) šiluminė elektrinė (kodas - ( - )) pripažinta valstybės saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui. Įsakyme numatytos vertybės saugomos remiantis jų apskaitos dokumentais, nustatančiais vertingąsias savybes (vertybės sudėtį, apimtį, vertingas dalis ir elementus), teritorijų ir apsaugos zonų ribas bei norminiais ir individualiais teisės aktais, nustatančiais apsaugos reikalavimus (priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas, konkrečius tvarkymo režimų darbus), kurie galioja tiek, kiek neprieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, NKPAĮ 19 straipsnio 4 dalimi, Pasaulio paveldo objekto - kultūros paminklo U1P - Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento, patvirtinto Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2005-04-19 įsakymu Nr. Į-167 (Žin. 2005, Nr. 61-2193) (toliau – ir Reglamentas), 5, 6, 9 punktais, Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų LR aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr. D1-696, 7 punktu. Teismas nurodė, kad, rengiant ( - ) detalųjį planą, buvo atlikta Lietuvos technikos muziejaus statinių ir sklypo ( - ) urbanistinė - paminklosauginė analizė, Lietuvos technikos muziejaus plėtros projekto atitikimas kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytiems reikalavimams; planuojamos ūkinės veiklos poveikio nekilnojamosioms kultūros vertybėms vertinimas (T 2, b. l. 65-76). Atlikus vertinimą padarytos išvados, kad: 1) statinių rekonstrukcija, tūrių atkūrimo bei pritaikymo visuomeninei muziejinei paskirčiai darbai, numatyti Lietuvos technikos muziejaus išplėtimo projektiniuose pasiūlymuose (koncepcijoje) nekenkia nustatytoms S483 vertingosioms savybėms; 2) Lietuvos technikos muziejaus išplėtimo sprendiniais išsaugomos Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos paminklosauginiame režime (laikinajame reglamente) nurodytos charakteristikos; 3) esama situacija sudaro visas galimybes kryptingos plėtros, nekonfliktuojančios su vertingiausiais aplinkos istorinio užstatymo elementais, formavimui; 4) muziejaus pastatų komplekso išplėtimo urbanistinis - architektūrinis sprendimas atitinka Senamiesčio apsaugos zonos laikinajame reglamente nustatytus teiginius; 5) yra būtinybė atlikti žemės judinimo vietose archeologinius tyrimus. Minėtos išvados yra detaliojo plano rengimo byloje, su kuria Kultūros paveldo departamento atstovas turėjo galimybę susipažinti, neturėjo jokių pastabų ir Nuolatinės statybos komisijos 2009-01-21/22 posėdžio metu pritarė parengtam ( - ) detaliojo plano projektui, kuris buvo patvirtintas ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Byloje esanti medžiaga (T 2, b. l. 53-64) patvirtina aplinkybę, kad yra išlikusių istorinių duomenų apie atkuriamą bokštą, jo buvimą vietą, aukštį ir pan. Pareiškėjas su skundu nepateikė įrodymų, kad planuojamas panoraminis apžvalgos bokštas aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus ir trukdytų juos apžvelgti ir tuo pažeistų NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-21 sprendimo Nr. 1-1046 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano tvirtinimo“ 4.5 punkte įtvirtinta, kad detaliojo plano sprendiniai dėl aukštybinio statinio (apžvalgos bokšto) įsigalios, jeigu bus patvirtintas aukštybinių pastatų išdėstymo specialusis planas, suteikiantis teisę planuojamame žemės sklype statyti aukštybinius statinius. Parengus tokį specialųjį planą, minėtas teritorijų planavimo dokumentas privalomai turės būti suderintas ir su Kultūros paveldo departamentu. Taigi patvirtintas sklypo ( - ) detalusis planas dar nesuteikia teisės besąlygiškai statyti panoraminį apžvalgos bokštą, tokio statinio statybai, kaip minėta, numatyta papildoma sąlyga. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius 2009-02-26 patvirtino Detaliojo plano patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-62. Priimant ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-21 sprendimą Nr. 1-1046 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano tvirtinimo“, šis patikrinimo aktas nebuvo nuginčytas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Patikrinimo akte nurodytos papildomos sąlygos buvo įtrauktos į ginčijamą sprendimą. Galiojant tokiam Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduotam aktui, tvirtindama teritorijų planavimo dokumentą Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-05-21 sprendimu Nr. 1-1046 patvirtindama sklypo ( - ) detalųjį planą atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais. Kultūros paveldo departamento atstovui Nuolatinės statybos komisijos metu pritarus pateiktam ( - ) detaliojo plano projektui ir Nuolatinės statybos komisijai priėmus sprendimą derinti minėtą teritorijų planavimo dokumentą, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ginčijamu sprendimu patvirtinus detalųjį planą, patvirtintas detalusis planas (sprendimas dėl jo patvirtinimo) sukėlė teises ir pareigas. Esant tokioms bylos faktinėms aplinkybėms, pareiškėjo skundo argumentais reikalavimas netenkintinas.

15III.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 118-121) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė NKPAĮ 19 straipsnio 4 dalies nustatytas materialinės teisės normas, nesilaikydamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų, nepagrįstai ir be argumentų atmetė Inspekcijos pateiktus įrodymus.

182. Inspekcija savo prašyme teisingai nurodė, kad pagal Reglamento 5 punktą Reglamentu nustatytoje apsaugos zonoje draudžiamas tokių naujų statinių statymas, kurie žiūrint iš senamiesčio gatvių ir aikščių, pagrindinių įvažiavimo traktų bei apžiūros vietų savo aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų senamiesčio apsaugos zonoje esantį saugomą kultūros paveldo objektą ar jų grupę. Reglamento 6 punktas nustato, kad planuojamas statyti statinys laikomas nustelbiančiu saugomą kultūros paveldo objektą ar jų grupę, jeigu, žiūrint iš apžiūros vietų bus iškilęs virš matomo saugomo kultūros paveldo objekto ar jų grupės ar bus matomas saugomo kultūros paveldo objekto ar jų grupės artimoje aplinkoje ir vizualiai savo apimtimi ar aukščiu konkuruos ar bus didesnis už saugomą kultūros paveldo objektą ar jų grupę. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną žodis „nustelbti“ reiškia „užgožti“, „nuslopinti“. Detaliojo plano sprendiniai akivaizdžiai prieštarauja Reglamento 6 punkto nuostatoms.

193. Detaliojo plano sprendiniai, prieštaraudami Reglamento 6 punkto nuostatoms, pažeidžia ir Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šiuos Inspekcijos pateiktus įrodymus, iš viso nenagrinėjo planuojamų statyti naujų pastatų aukštį nustatančių Detaliojo plano sprendinių, netinkamai pritaikė ir išaiškino Reglamente ir NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas materialinės teisės normas.

204. Inspekcija prašyme teisingai nurodė, kad istoriniai tyrimai patvirtina, jog šiluminė elektrinė turėjo kaminą, tačiau Detaliajame plane nepateikiama duomenų apie tai, kur tiksliai buvo minėtas kaminas, kokio jis buvo aukščio, skersmens ar medžiagiškumo, nėra jokių istorinių tyrimų. Apie tai, kad šioje vietoje kada nors būtų buvęs 50 m. aukščio panoraminis apžvalgos bokštas, iš viso nėra jokių tai patvirtinančių istorinių žinių. Tokie Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja NKPAĮ 2 straipsnio 5 dalies nuostatai, kad atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojamos ar naujai sukuriamos neišlikusios dalys ir elementai, NKPAĮ 23 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatai, kad atkūrimo galimybė turi būti pagrįsta išsamiais istorinių šaltinių ir fizinių tyrimų duomenimis, kad būtų išvengta spėjimų.

215. Nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog, kadangi Detalųjį planą suderino atsakingų institucijų valstybės tarnautojai ir galioja Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2009-02-26 patvirtintas Detaliojo plano patikrinimo aktas Nr. (100)-11.81-62, Detalųjį planą patvirtinusio sprendimo naikinti nėra pagrindo. Visų pirma, valstybės tarnautojų suderinimai šiuo atveju neužtikrino, kad Detaliojo plano sprendiniai neprieštarautų teisės aktams. Valstybės tarnautojai, pritarę Detaliojo plano sprendiniams, pažeidžiantiems teisės aktų reikalavimus, Departamente patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Antra, suformuluodamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos teismų praktikos. Bylose, kuriose buvo panaikinti administraciniai sprendimai, patvirtinę visus reikiamus valstybės tarnautojų pritarimus turėjusius detaliuosius planus Kuršių nerijos nacionaliniame parke (administracinės bylos Nr. A822-1575/2008, A822-1703/2008, A822-1701/2008, A146-88/2009 ir kt.) LVAT nenurodė, kad prieš teisme ginčijant detalųjį planą patvirtinusį administracinį sprendimą būtina visais atvejais nuginčyti anksčiau detaliojo planavimo procese priimtus administracinius sprendimus. Atkreipia dėmesį, kad statybos pagal Detalųjį planą ( - ), dar neprasidėjusios.

22Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 138-142) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23Atsakovas teigia, kad prašymą pateikė neturintis reikalavimo teisės asmuo. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 56 straipsnio 1 dalies teisės normų prasmę, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Inspekcija prašymą teismui padavė ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau nemotyvavo, ar ji turi teisę kreiptis į teismą dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, ar toks kreipimasis atitinka įstatyme nustatytus atvejus. Statybos įstatymo 27 straipsnyje numatyti atvejai, kada Inspekcija gali kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymas ir kiti įstatymai Inspekcijai nesuteikia teisės kreiptis į administracinį teismą dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, ginčijant teritorijų planavimo dokumentus. Apeliaciniame skunde keliamas ginčijamo tarybos sprendimo teisėtumo (atitikimo aukštesnės galios teisės aktams) klausimas, nors konkretūs valstybės arba viešojo intereso pažeidimai nenurodomi. Kadangi nei pareiškėjui, nei apeliantui įstatymai nesuteikė teisės konkrečiu atveju kreiptis į teismą, todėl byla nenagrinėtina teisme ir procesas teisme negalimas. Nurodo, kad teismo sprendime teisingai konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba

24patvirtindama Detalųjį planą jos kompetencijai priskirtus veiksmus atliko vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais. Pažymi, kad teisės aktai detalųjį planą derinusiai institucijai nesuteikia įgaliojimų atšaukti savo derinimą arba jį paneigti. Teisės aktai net nereglamentuoja ir nenumato pozicijos pasikeitimo priežasčių ir motyvų vertinimo. Paskyrus detaliojo plano derinime dalyvavusiam asmeniui tarnybinę nuobaudą patvirtinto detaliojo plano derinimas nėra atnaujinamas ir iš naujo neatliekamas. Todėl aplinkybė, kad detaliojo plano derinime dalyvavusiam apelianto valstybės tarnautojui yra skirta tarnybinė nuobauda, sprendžiant sprendimo teisėtumo klausimą teisiškai nėra reikšminga. Be to, sprendimas dėl nuobaudos paskyrimo yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Apelianto nurodytose LVAT nutartyse formuluojamos teisės taikymo taisyklės nagrinėjamai bylai netinka, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės ir ginčo dalykas. Pareiškėjas visiškai neatsižvelgė į Reglamento 5 punkto nuostatoje nurodytą išimtį - kad vienas iš 5 punkte nustatytų reikalavimų naujų statinių statymui ar esamų statinių rekonstravimui apsaugos zonoje netaikomas gatvių, ribojančių senamiestį, atveju. Apeliacinis skundas argumentuojamas teisės aktų pažeidimu, tačiau nepateikti jokie duomenys ir įrodymai, jog teisės aktų reikalavimai yra pažeisti. Apeliaciniame skunde iš esmės pateikiama apelianto nuomonė teisės aktų taikymo klausimais, tačiau ji nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu paties apelianto teiginius. Apeliaciniame skunde nurodomos kitos žodžio „nustelbti“ reikšmės, tačiau jų nurodymas teisiškai nėra reikšmingas. Pagrindas vadovautis šiomis sąvokomis atsirastų tik tada, jeigu būtų pateikti įrodymai, kad detaliojo plano sprendiniai „užgožia“, „nuslopina“ kultūros paveldo objektą ir kiltų ginčas, ar „užgožia“, „nuslopina“ gali būti vartojami žodžio „nustelbia“ prasme. Apeliantas aritmetiniu absoliučių aukščio altitudžių skirtumu grindžia aplinkybę, jog yra pažeistas Reglamento 6 punktas. Tačiau pagrindas kalbėti apie Reglamento 6 punkto pažeidimą atsirastų tik tokiu atveju, jeigu būtų visos šio punkto taikymo sąlygos. Pažymi, kad su atsiliepimu į skundą buvo teikiama medžiaga, aiškiai patvirtinanti aplinkybę, kad yra išlikusių istorinių duomenų apie atkuriamą bokštą, jo buvimą vietą, aukštį ir pan. Pareiškėjas nepateikė ir jokių įrodymų, kad planuojamas panoraminis apžvalgos bokštas aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus ir trukdytų juos apžvelgti ir tuo pažeistų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,RVM Investments“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 124-129) nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėto dalyko atžvilgiu įvertino visas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas teisės aktų nuostatomis, kurios draudžia apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ir trukdytų jį apžvelgti (NKPAĮ 19 str. 2 d. 2 p. ir Reglamento 5 ir 6 p.). Tačiau Detaliajame plane šie reikalavimai yra aptarti, jų laikymosi sąlygos yra aiškiai suformuluotos ir nurodytos. Šiuo atveju apeliacinio skundo nuoroda, esą detaliojo plano sprendiniai, prieštaraudami Reglamento 6 punkto nuostatoms, tuo pačiu pažeidžia ir Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatas, jokio pagrindo neturi. Teigia, kad Detaliajame plane naujo statinio aukštis nurodytas ne kaip besąlyginis ir nekintamas, bet kaip sąlyginis ir kintamas. Įstatyme nepasakyta, koks aukščio skirtumas nustelbia kultūros paveldo objektą ir trukdo jį apžvelgti. O tai reiškia, kad naujos statybos aukštingumas turi būti išspręstas vertinant ne objektų aukščių aritmetinį skirtumą, bet individualiai nustatant, ar nauja statyba nustelbtų konkretaus kultūros paveldo objektą ir ar trukdys jį apžvelgti. Reglamento 6.2 punkto reikalavimas, kad planuojamas statyti statinys nebūtų didesnis už saugomą kultūros paveldo objektą, neatitinka NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatoms. Pažymi, kad Kultūros paveldo departamentas, siekdamas panaikinti Detalųjį planą dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisės aktų pažeidimų, neturėjo įstatyminio pagrindo kreiptis į Inspekciją, kad ši iškeltų bylą dėl Detaliojo plano panaikinimo, o Inspekcija neturėjo įstatyminio pagrindo tokį Kultūros paveldo departamento prašymą patenkinti. Inspekcija neturėjo pagrindo kreiptis į teismą, nes pareigą kreiptis į teismą dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nustato ne Inspekcijai, bet Kultūros paveldo departamentui.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos energetikos muziejus atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 133-134) prašo apeliacinio skundo nepatenkinti.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas teisės aktų nuostatomis, kurios draudžia apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ir trukdytų jį apžvelgti (NKPAĮ 19 str. 2 d. 2 p. ir Reglamento 5 ir 6 p.). Tačiau Detaliajame plane šie reikalavimai yra aptarti, jų laikymosi sąlygos yra aiškiai suformuluotos ir nurodytos. Byloje, kurioje priimtą sprendimą skundžia apeliantas, prašymą padavė ne apeliantas, bet, pagal pastarojo prašymą, Inspekcija.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė ,,Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 135-136) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, atitinkantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas konstatavo, jog Detaliojo plano derinimo ir tikrinimo procese dalyvavęs apelianto atstovas jokių pažeidimų nenustatė ir pateiktam Detaliojo plano projektui pritarė. Vilniaus apskrities viršininko administracija Detalųjį planą patvirtino ir patikrinimo aktu Nr. (100)-11.81-62 išdavė teigiamą išvadą kartu nurodant, jog Detaliojo plano sprendiniai dėl aukštybinio statinio įsigalios, jeigu būtų patvirtintas aukštybinių pastatų išdėstymo specialusis planas. Minėtos sąlygos nurodytos ir pačiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

302009 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. 1-1046. Apeliantas apeliaciniame skunde šių teismo nustatytų esminių aplinkybių ir jomis pagrįstų sprendimo motyvų neskundžia ir jų neginčija.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

34Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 1-1046 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas žemės sklypo ( - ) detalusis planas ir jo sprendiniai, t. y. ginčas yra kilęs teritorijų planavimo teisinių santykių srityje.

35Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009 m. lapkričio 9 d. gavusi iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išvadas apie teisės aktų pažeidimus, susijusius Detaliuoju planu, 2009 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į teismą siekdamas panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjekto priimtą individualų aktą.

36ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

37Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba teigia, kad Teritorijų planavimo įstatymas ir kiti įstatymai nesuteikia teisės pareiškėjui Inspekcijai kreiptis į administracinį teismą dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, ginčijant teritorijų planavimo dokumentus. Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys teisės aktai suteikia jai teisę kreiptis su nurodyto pobūdžio prašymu į administracinį teismą, ir jei suteikia - tai, ar pareiškėjas laikėsi įstatymo nustatytos tvarkos kreiptis į teismą.

38Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese, yra Teritorijų planavimo įstatymas.

39Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatus (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. sausio 1 d. (pareiškėjo prašymo padavimo metu), tiek aktuali akto redakcija)) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos savo veikloje inter alia vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymu, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

40Išanalizavus Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo

412008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) nuostatas (tarp jų ir 32 str. (Pasiūlymų teikimas ir ginčų nagrinėjimas) 3 ir 4 d.)), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų, kurie reglamentavo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, nustatė priežiūrą atliekančių institucijų funkcijas ir teises, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo

422008 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) (7.1.5. p.) teisės normas, matyti, kad šiuo teisiniu reglamentavimu valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai yra nustatytas tam tikro elgesio modelis prieš kreipiantis į teismą – administracinė procedūra, kurios privaloma laikytis. Teisės aktų teisės normos numatė, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija, nustačiusi asmenų, visuomenės ar valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimus, inicijuoja atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimą administracine tvarka, o jei nėra galimybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinius panaikinti administracine tvarka, kreipiasi į teismą.

43Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo (aktuali akto redakcija) 32 straipsnio 3 dalis taip pat numato, jog teritorijos planavimo proceso metu (iki teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo) neteisėtai priimtą administracinį sprendimą ir neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracine tvarka panaikina šį sprendimą priėmęs subjektas arba teismas, jeigu šis sprendimas nepanaikinamas administracine tvarka, o Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato, kad kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo turi teisę valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija ir kiti viešojo administravimo subjektai – jeigu jie kreipėsi į neteisėtai priėmusį administracinį sprendimą subjektą dėl administracinio sprendimo panaikinimo administracine tvarka, tačiau šis subjektas raštu atsisakė panaikinti administracinį sprendimą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų (aktuali akto redakcija) 8.11. punktą Inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl teritorijos planavimo proceso metu neteisėtai priimto administracinio sprendimo (iki teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo) ir neteisėtai priimto administracinio sprendimo dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo, jeigu Inspekcija kreipėsi į neteisėtai priėmusį administracinį sprendimą subjektą dėl administracinio sprendimo panaikinimo administracine tvarka, tačiau šis subjektas raštu atsisakė panaikinti administracinį sprendimą.

44Esant išdėstytoms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad įstatymas nenumato Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teisės tiesiogiai kreiptis į teismą dėl patvirtinto teritorijos detaliojo plano teisėtumo. Pareiškėjas, prieš paduodamas prašymą teismui, turi laikytis tam tikros administracinės procedūros - inicijuoti atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimą administracine tvarka. Šiuo konkrečiu atveju negalima teigti, kad pareiškėjo kreipimasis atitinka teisės aktų nustatytą tvarką.

45Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo klausimą išsprendė iš esmės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o prašymas paliktinas nenagrinėtas (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Nutarė

47Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

48Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti.

49Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą palikti nenagrinėtą.

50Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. R. V. M., advokatams Ignui Dargužui, Kazimierui Motiekai, trečiojo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad šis žemės sklypas patenka į pasaulinio... 7. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą (T 2, b.... 8. Vilniaus miesto savivaldybės administracija paaiškino, kad Kultūros paveldo... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Rytų skirstomieji tinklai... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2003 m. gruodžio 12 d. su... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. sprendimu (T 2,... 14. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės... 15. III.... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 17. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė NKPAĮ 19 straipsnio 4... 18. 2. Inspekcija savo prašyme teisingai nurodė, kad pagal Reglamento 5 punktą... 19. 3. Detaliojo plano sprendiniai, prieštaraudami Reglamento 6 punkto nuostatoms,... 20. 4. Inspekcija prašyme teisingai nurodė, kad istoriniai tyrimai patvirtina,... 21. 5. Nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog, kadangi Detalųjį... 22. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į apeliacinį... 23. Atsakovas teigia, kad prašymą pateikė neturintis reikalavimo teisės asmuo.... 24. patvirtindama Detalųjį planą jos kompetencijai priskirtus veiksmus atliko... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,RVM... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos energetikos muziejus atsiliepimu... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė ,,Vilniaus šilumos... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis... 30. 2009 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. 1-1046. Apeliantas apeliaciniame skunde... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 34. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m.... 35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir... 36. ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo... 37. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba teigia, kad Teritorijų... 38. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis Lietuvos Respublikos teritorijų... 39. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr.... 40. Išanalizavus Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo... 41. 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) nuostatas (tarp jų ir 32... 42. 2008 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) (7.1.5. p.) teisės normas,... 43. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo... 44. Esant išdėstytoms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad įstatymas... 45. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 47. Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros... 48. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą... 49. Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 50. Nutartis neskundžiama....