Byla 2-1657-236/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Boomerang Technologies“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Radiolinija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Boomerang Technologies“ ir A. V. (A. V.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „Radiolinija“ kreipėsi į teismas su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti 2012-10-09 nekilnojamojo turto negyvenamosios patalpos – pramoninių prekių parduotuvės, registro Nr. 44/1412749, J. Jasinskio g. 17, Vilnius, bendras plotas 346,36 kv. m., perleidimo sandorį negaliojančiu; taikyti restituciją bei grąžinti nuosavybės teises į pastatą – negyvenamąją patalpą – pramoninių prekių parduotuvę, esančią J. Jasinskio g. 17, Vilnius, bendras plotas 346,36 kv. m.; priteisti iš atsakovo A. V. UAB „Boomerang technologies“ naudai gautas lėšas už perleistą nekilnojamąjį turtą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog disponuoja 208 277,56 Eur reikalavimo teise į atsakovą A. V., kuris nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims jam priklausantį turtą, siekdamas užkirsti kelią ieškovei atgauti priteistas sumas.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti negyvenamąją patalpą – pramoninių prekių parduotuvę, registro Nr. 44/1412749, J. Jasinskio g. 17, Vilnius, bendras plotas 346,36 kv. m. Nurodė, kad atsakovas A. V. ne vieną kartą veikė nesąžiningai, buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, siekė nuslėpti turimą turtą, todėl yra didelė tikimybė, kad ir šiuo atvejus jis elgsis taip pat.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-21 nutartimi nutarė ieškovės prašymą tenkinti ir areštuoti atsakovei UAB „Boomerang Technologies“ nuosavybės teise priklausančias 346,36 kv. m. ploto patalpas (registro Nr. 44/1412749), esančias J. Jasinskio g. 17, Vilnius.
  2. Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas.
  3. Teismas nustatė, jog ieškovė ieškiniu siekia, kad būtų taikyta restitucija ir ginčo patalpos, esančios J. Jasinskio g. 17, Vilnius, būtų grąžintos buvusiam savininkui. Taigi, šiuo atveju yra svarbu, kad ginčo patalpos nebūtų perleistos sąžiningiems tretiesiems asmenims. Kilusio ginčo pobūdis lemia tai, kad šiuo atveju esminę reikšmę turi operatyvus teismo sprendimo įvykdymas. Akivaizdu, kad ginčo patalpas perleidus tretiesiems asmenims, operatyvus teismo sprendimo įgyvendinimas nebūtų įmanomas, nes kiltų nauji teisiniai ginčai dėl restitucijos taikymo. Dėl šios priežasties, teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė UAB „Boomerang Technologies“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-06-21 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
    2. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja, nes ieškovės siekiamas susigrąžinti turtas dėl savo vertės negali būti greitai perleistas. Be to, turto areštas gali turėti sunkių finansinių pasekmių atsakovei, nes jos verslo partneriai vengs tolesnio bendradarbiavimo.
  2. Ieškovė BUAB „Radiolinija“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Taikomas areštas yra proporcingas siekiamiems tikslams.
    2. Atsakovo A. V. nesąžiningumas buvo konstatuotas ankstesniais teismo sprendimais, be to jis kartą jau perleido turtą, siekdamas nuslėpti jį nuo kreditorių. Šios aplinkybės patvirtina grėsmę būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui.
    3. Areštas atsakovės nekilnojamajam turtui buvo taikomas ir ankščiau, todėl akivaizdu, jog tai nekenkia jos santykiams su verslo partneriais.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
  3. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotą preliminarų ieškinio pagrįstumą ir nors išsamių argumentų dėl to nepateikia, apeliacinės instancijos teismas toliau šioje nutartyje pasisako dėl šios aplinkybės.
  4. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).
  5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovės ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl jis visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas preliminariai pagrįstu. Tuo tarpu, išvados apie ieškinyje nurodytų faktinių bei teisinių argumentų teisingumą bus padarytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl šios priežasties minėtas apeliantės argumentas atmestinas, o pirmosios instancijos nutartis šioje dalyje pripažintina teisėta ir pagrįsta.
  6. Atskirajame skunde atsakovė taip pat nurodo, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja, nes ieškiniu siekiamas susigrąžinti nekilnojamasis turtas yra per daug vertingas, jog būtų lengvai perleistas trečiajam asmeniui. Be to, taikomos laikinosios apsaugos priemonės mažina atsakovės patikimumą, dėl ko ji gali prarasti savo verslo partnerius. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais šiais ieškovės argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti.
  7. Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškė bankrutavusi įmonė. Tokiu būdu ji siekiai įgyvendinti teisę į Vilniaus apygardos teismo 2016-01-20 sprendimu priteistą 208 277,56 Eur žalos atlyginimą iš buvusio įmonės akcininko ir vadovo A. V.. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nuosprendžiu atsakovas A. V. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-17 būdamas UAB „Radiolinija“ vieninteliu akcininku bei faktiniu įmonės vadovu, turėdamas administracinius įgaliojimus savo parašu, kaip UAB „Radiolinija“ technikos direktorius, patvirtino žinomai suklastotus dokumentus, t. y. 2009-01-01 sudarytą įmonės balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, ir šiuos žinomai suklastotus finansinės atskaitomybės dokumentus panaudojo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2014-04-09 sprendimu ieškovės BUAB „Radiolinija“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Šiuo ieškiniu ginčijamas sandoris, taip pat kaip ir kiti atsakovo A. V. turto perleidimo sandoriai sudaryti jau iškėlus įmonei bankroto bylą, bei vykstant teisminiam procesui. Apeliacinio teismo nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui, o aukščiau nurodyti atsakovės argumentai šios išvados nepaneigia. Aplinkybė, jog ieškiniu siekiamas susigrąžinti turtas yra didelės vertės (pagal VĮ Registrų centro išrašą patalpų vidutinė rinkos vertė 273 401 Eur), tokios grėsmės nepanaikina, nes akivaizdu, jog Vilniaus miesto centre esančios prekybinės patalpos rinkoje yra paklausios. Be to, teismo procesas vyksta pakankamai ilgai, todėl neapsaugojus ieškiniu prašomo grąžinti turto, jis, tikėtina, gali būti perleistas.
  8. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, įskaitant ir argumentą dėl žalos atsiradimo, neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, tik pažymi, jog atsakovė, egzistuojant įstatyme numatytiems pagrindams, gali kreiptis į teismą dėl atsiradusios žalos atlyginimo.
  9. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai