Byla 2S-713-345/2012
Dėl įspėjimo, suinteresuotas asmuo – skolininkas L. I

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Logfina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties nustatyti terminą trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal kreditoriaus (pareiškėjo) UAB „Logfina“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir dėl įspėjimo, suinteresuotas asmuo – skolininkas L. I..

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Logfina“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko L. I.. Nurodė, kad hipoteka užtikrina tarp šalių 2011-03-10 sudaryta paskolos sutartis nėra vykdoma, todėl pareiškėjas prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjui UAB „Logfina“ nustatė terminą iki 2011-12-12 pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus: pateikti įrodymus, patvirtinančius 2011-04-26 pranešimo apie paskolos sutarties nutraukimą išsiuntimą ar įteikimą skolininkui L. I.; arba patikslinti aplinkybes dėl pranešimo įteikimo skolininkui; pateikti CK 4.219 straipsnio reikalavimus atitinkantį įspėjimą dėl įteikimo ir 10 Lt apmokėjimo kvitą už įspėjimo įteikimą.

7Pareiškėjas šalindamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-11-23 nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus 2011-12-05 teismui pateikė prašymą dėl trūkumų pašalinimo, nurodydamas, jog minėtoje nutartyje trūkumas pašalino – pateikė įspėjimas skolininkui, atitinkantį CK 4.219 straipsnio reikalavimus, 10 Lt apmokėjimo kvitą.

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi pakartotinai pareiškėjui UAB „Logfina“ nustatė terminą iki 2011-12-30 pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus: pateikti duomenis apie skolininko deklaruotą ir darbo vietą, raštu informuoti apie pasiriktą kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atskiruoju skundu pareiškėjas (kreditorius) UAB „Logfina“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įteikti skolininkui L. I. procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu; palikti galioti įkeisto turto areštą. Nurodo, kad pareiškime nurodė tikslią skolininko gyvenamąją vietą, kuri nurodyta hipotekos įkeitimo lakšte. Duomenų apie skolininko darbo vietą neturi ir neturi įgaliojimų juos gauti. Skolininkas vengia bendrauti su pareiškėju, susiekti su juo nepavyksta, todėl laiškai grįžta neįteikti. CPK 117 straipsnio 1 dalis nenurodo nei vieno prioritetinio procesinių dokumentų įteikimo būdo, todėl teismui leidžiama pasirinkti efektyviausią įteikimo būdą. Pagal CPK 130 straipsnio 1 dalį darbo vietos nežinojimas yra viena iš procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu sąlygų. Procesinių dokumentų įteikimas per antstolį ar per pasirinktą antstolį yra netikslingas, nes tai sąlygotų nemažas pareiškėjo papildomas išlaidas, užtruktų procesas, todėl būtų pažeisti kreditoriaus interesai. Pažymėjo, kad įkeisto daikto areštas yra privaloma šios procedūros dalis, kuris užtikrina deramą hipotekos instituto tikslų įgyvendinimą bei kreditoriaus UAB „Logfina“ interesų apsaugą, todėl teismo ketinimai panaikinti areštą yra nelogiškas.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

14Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (kreditorius) UAB „Logfina“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko L. I.. Nurodė, kad hipoteka užtikrinta tarp šalių 2011-03-10 sudaryta paskolos sutartis nėra vykdoma, todėl pareiškėjas prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą (b.l.20-24). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjui UAB „Logfina“ nustatė terminą iki 2011-12-12 pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus: pateikti įrodymus, patvirtinančius 2011-04-26 pranešimo apie paskolos sutarties nutraukimą išsiuntimą ar įteikimą skolininkui L. I.; arba patikslinti aplinkybes dėl pranešimo įteikimo skolininkui; pateikti CK 4.219 straipsnio reikalavimus atitinkantį įspėjimą dėl įteikimo ir 10 Lt apmokėjimo kvitą už įspėjimo įteikimą (b.l. 41,42). Pareiškėjas, vykdamas šią teismo nutartį, 2011-12-05 pateikė prašymą dėl minėtoje nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimo, laikydamas, kad pašalino visus teismo 2011-11-23 nutartyje nurodytus trūkumus. Pakartotinai spręsdamas pareiškėjo UAB „Logfina“ pareiškimo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo (kreditoriaus) prašymas neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, kadangi prašyme nurodyta netiksli skolininko gyvenamoji vieta, o kadangi įspėjimas nėra įteiktas skolininkui, tolimesnis skolos išieškojimas yra negalimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė procesinių dokumentų įteikimo būdus ir eiliškumą bei privalomai pateikti skolininko duomenis apie deklaruotą ir darbo vietą. Apeliantas (pareiškėjas) su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, jog kad pareiškime nurodė tikslią skolininko gyvenamąją vietą, kuri nurodyta hipotekos įkeitimo lakšte, o duomenų apie skolininko darbo vietą neturi ir neturi įgaliojimų juos gauti. Pažymėjo, kad CPK 117 straipsnio 1 dalis nenurodo nei vieno prioritetinio procesinių dokumentų įteikimo būdo, todėl teismui leidžiama pasirinkti efektyviausią įteikimo būdą, kai tuo tarpu procesinių dokumentų įteikimas per antstolį ar per pasirinktą antstolį yra netikslingas, nes tai sąlygotų nemažas pareiškėjo papildomas išlaidas, užtruktų procesas, todėl būtų pažeisti kreditoriaus interesai. Teismas su tokia apelianto argumentacija nesutinka.

15Bendrieji dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimai yra įtvirtinti CPK 111 straipsnyje. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta. Pažymėtina, jog atsakovo (skolininko) adreso ir kitų duomenų tikslus nurodymas yra labai svarbus, nes įgalina teismą tinkamai išspręsti bylos teismingumo klausimus ir dalyvaujantiems byloje asmenims deramai įteikti procesinius dokumentus. Tokiu būdu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas privalėjo nurodyti tikslią skolininko gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas tokių duomenų neturi ir negali jų gauti, vadovaujantis CPK 199 straipsniu motyvuotu prašymu gali kreiptis į teismo hipotekos skyrių dėl leidimo juos gauti, tačiau duomenų apie tai, kad pareiškėjas jam tenkančia įrodinėjimo pareiga šiuo atveju bandė realizuoti teismo pagalba, prašydamas teismo taikyti CPK 199 straipsnyje numatytas garantijas, byloje nėra ir tokių apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl vien tik pareiškėjo deklaratyvus teiginys, jog jis nurodė tik jam žinomą hipotekos lakšte nurodytą skolininko adresą, kuris, jo manymu, laikytinas žinoma skolininko gyvenamoji (deklaruota) gyvenamoji vieta, nelaikytinas pagrįstu, todėl atmestinas.

16Procesinių dokumentų įteikimo svarbą lemia tai, kad tik tada, kai dalyvaujantiems byloje asmenims įstatymo nustatyta tvarka įteikti procesiniai dokumentai, šie asmenys turi galimybę ginti pažeistas teises, įgyvendinti teisminės gynybos prieinamumo, lygiateisiškumo, rungimosi, teisės būti išklausytam ir kitus principus. Teismas, būdamas atsakingas už procesinių dokumentų įteikimą, turi diskrecijos teisę, įvertinęs konkrečią situaciją, spręsti, kokiu būdu tikslingiausia įteikti procesinius dokumentus, taip, be kita ko, užtikrindamas proceso operatyvumą (CPK 117 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Penki kontinentai“ v. UAB „ Kriptonika“, bylos Nr. 3K-3-183/2007). Jeigu ieškovas pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietą nepavyksta gauti, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2003). CPK 117 str. 1 d. yra nurodyti trys pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai: paštu, per antstolius ir kurjerius. Taigi teismas, remdamasis savo diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog jei adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jei LR CK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (LR CPK 130 str. 1 d.). Sistemiškai ir leksiškai aiškinant šią teisės normą, laikytina, kad teismas gali, tačiau neprivalo šalies prašymu leisti įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu, jei nėra išnaudotos visos galimybės įteikti procesinius dokumentus kitu įstatymo leidėjo nustatytu būdu-per antstolius, namo bendrijos administratoriui, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracijai (LR CPK 117 str. 2 d., 123 str. 3 d.). Atskirajame skunde apeliantas akcentuoja, jog procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu būtų efektyviausias, mažiausiai pažeistų kreditoriaus teisės, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikia jokių įrodymų (CPK 178 str.). Taigi, iš CPK 130 straipsnio turinio matyti, kad viešo paskelbimo būdu procesinius dokumentus galima įteikti esant dviem sąlygoms: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos; 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus. Pareiškėjas, pageidaudamas procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, pirmiausiai turi išnaudoti kitus alternatyvius procesinių dokumentų įteikimų būdus. Tik tuo atveju, jei tokiais būdais pareiškėjas pasinaudoti nepageidauja ar neturi finansinių ar kitų galimybių (pagrįsdamas tai rašytiniais įrodymais), teismas, esant pareiškėjo motyvuotam prašymui, galėtų svarstyti apie procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu.

17Dėl apelianto atskirojo skundo argumentų dėl teismo ketinimo panaikinti įkeisto daikto areštą apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų neanalizuoja, kadangi tai nėra skundžiamos nutarties objektas.

18Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, pareiškėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai