Byla 2A-667-125/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Valiaus, Žydrūno Bertašiaus, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Deividui Poškai, atsakovui K. P., atsakovo atstovui advokatui Petrui Žekiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ieškinį atsakovui K. P., tretieji asmenys UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“, E. P., M. P., dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 48 804,47 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“, kurios visos akcijos priklauso ieškovui, direktoriaus pareigas ir padarė bendrovei žalą. Ieškovas remdamasis finansinės ūkinės veiklos patikrinimo ataskaita teigė, kad neteisėtais ir nepagrįstais atsakovo įsakymais atsakovo šeimos nariams, dirbusiems bendrovėje – E. P. ir M. P., buvo išmokėtas didesnis nei darbo sutartyse numatytas atlyginimas. Ieškovas nurodė, jog bendrovė kiekvienais metais nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d. veiklos faktiškai nevykdo ir negauna pajamų, todėl atlyginimų didinimas šeimos nariams yra nerūpestingas, nelojalus ir nesąžiningas veiksmas, padaręs žalos bendrovei.

3Palangos miesto apylinkės teismas 2010-11-30 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas, būdamas vienintelis UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ akcininkas, pats pasirinko ir toleravo tokią situaciją, kai turimas turtas, kurio vertė 623 925 Lt, buvo paverstas bendrovės, dirbančios tik vasaros sezono metu, įstatiniu kapitalu, t. y. sutiko, kad pajamos iš turimo turto būtų gaunamos sezono laikotarpiu, o išlaidos turimam turtui aptarnauti daromos ištisus metus. Be to, teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų apie bendrovės direktoriumi paskirtam atsakovui iškeltus uždavinius, tikslus ar apribojimus organizuojant ir vykdant bendrovės veiklą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog nors ieškovas ir teigia, kad atlyginimų padidinimas buvo neteisėtas, jokia tvarka jų teisėtumo neginčijo, bendrovės direktoriaus priimti įsakymai dėl papildomo atlyginimo nebuvo panaikinti nei bendrovės valdymo organų, nei teismo. Priešingai, 2009-12-02 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2010-07-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bendrovės darbuotojų, šioje byloje trečiųjų asmenų E. P. bei M. P. ieškinys dėl neišmokėto atlyginimo, tame tarpe ir dėl atlyginimo, nustatyto bendrovės direktoriaus įsakymais, buvo patenkintas ir priteistas iš UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“, todėl teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, būdamas bendrovės direktoriumi, atlyginimus darbuotojams nustatinėjo neteisėtai ir padarė žalą bendrovei.

4Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2010-11-30 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį tenkinti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas visiškai netyrė ir nevertino jo pateiktų rašytinių ir kitų įrodymų, neanalizavo jų įrodomosios galios ir lyginamosios vertės kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų įrodymų kontekste, nevertino nei faktinių, nei teisinių ieškinio argumentų, todėl neatskleidė bylos esmės ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Apeliantas pažymi, jog iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas, atstovaudamas bendrovei, pats su savimi sudarė darbo sutartį, pats sau nusistatė darbo užmokestį. Taip pat į darbą priėmė savo žmoną ir sūnų, kuriems buvo nustatytas 1 MMA darbo užmokestis, tačiau atsakovo įsakymais nuo 2006-10-01 atsakovo žmonai

5E. P. buvo nustatytas ir mokėtinas 1,25 MMA dydžio darbo užmokestis, nuo 2007-05-01 – 3,8 MMA dydžio darbo užmokestis, nuo 2007-10-16 – 1,5 MMA dydžio darbo užmokestis, nuo 2008-04-01 – 3,6 MMA dydžio darbo užmokestis, o atsakovo sūnui M. P. nuo 2006-10-01 – 1,5 MMA dydžio darbo užmokestis, nuo 2007-05-01 – 3,8 MMA dydžio darbo užmokestis, nuo 2007-10-16 – 2 MMA dydžio darbo užmokestis, nuo 2008-04-01 – 3,6 MMA dydžio darbo užmokestis. Apeliantas teigia, kad bendrovė kiekvienais metais laikotarpiu nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d. veiklos faktiškai nevykdo ir negauna jokių pajamų, todėl atsakovo įsakymai dėl padidintų darbo užmokesčio mokėjimų padarė bendrovei žalos. Nurodo, jog E. P. buvo neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiuotas ir išmokėtas 22 294,73 Lt darbo užmokesti, M. P. – 26 509,74 Lt, todėl bendrovei buvo padaryta 48 804,47 Lt dydžio žala. Apeliantas teigia, jog ši žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nes atsakovas, būdamas bendrovės valdymo organas, priėmė ekonomiškai nenaudingus bendrovei sprendimus, kadangi atsakovas žinojo apie sunkią bendrovės finansinę padėtį ir turėjo imtis priemonių jai pagerinti, o neprisidėti prie jos bloginimo mokėdamas didesnius darbo užmokesčius, negu buvo nustatyti darbo sutartyse. Be to, apeliantas pažymi, jog atsakovas, padidindamas atlyginimus savo šeimos nariams, siekė ir gavo sau vienašališką naudą bendrovės sąskaita, dėl to žymiai pablogėjo bendrovės turtinė padėtis. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų ir nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo pateikta duomenų apie bendrovės direktoriui iškeltus uždavinius, tikslus ar apribojimus vykdant bendrovės veiklą, todėl teismas padarė akivaizdžiai nepagrįstas išvadas. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas privalėjo byloje ginčyti atsakovo priimtus įsakymus, kadangi, apelianto nuomone, toks reikalavimas būtų buvęs perteklinis, be to, teismas, nagrinėjantis niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą, esant pagrindui konstatuoja ex officio. Kadangi ieškinio faktiniu pagrindu nurodyti atsakovo veiksmai akivaizdžiai prasilenkia su imperatyviomis Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo ir Darbo kodekso normomis, apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas, manydamas, jog tai yra reikalinga byloje, net ir be atitinkamų ieškovo reikalavimų turėjo teisę panaikinti atsakovo priimtus įsakymus ar jų dalis.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2010-11-30 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2009-12-02 sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismas 2010-07-14 nutartimi tenkino ieškovų E. P. ir M. P. ieškinį dėl uždelsto darbo užmokesčio priteisimo, teismai nenustatė, jog jų gautas didesnis darbo užmokestis, nei numatyta darbo sutartyse, gautas nesąžiningai ir be pagrindo. Atsakovas pažymi, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai, todėl teismų sprendimai šioje byloje turi res judicata galią. Dėl apelianto teiginių, jog dėl tariamai neteisėtų atsakovo įsakymų buvo padaryta žala, atsakovas nurodo, kad apie šiuos įsakymus ieškovas sužinojo 2008-05-29, tačiau ieškinys buvo pateiktas tik po 14 mėn., todėl teigia, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes įstatymas numato, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių senaties terminas. Bendrovės organų sprendimus akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai gali ginčyti per 30 dienų nuo dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą ginčijamą sprendimą, todėl atsakovas nurodo, jog matyt dėl šių aplinkybių ieškovas tų įsakymų ir neginčijo, tai teisingai ir pažymėjo teismas. Taip pat atsakovas pažymi, jog apeliaciniame skunde aiškinamos teisės normos, tačiau jokių konkrečių įrodymų apie jų pažeidimus nėra.

7Tretieji asmenys E. P. ir M. P. nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir palaiko atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus.

8Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas, būdamas vienintelis UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ akcininkas, prašė priteisti iš atsakovo 48 804,47 Lt žalos atlyginimą. Tokį savo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovas, būdamas UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ direktoriumi, nepagrįstai priėmė įsakymus padidinti atlyginimą darbuotojams, kurie buvo jo šeimos nariai, todėl savo neteisėtais veiksmais padarė bendrovei žalą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas jokia tvarka įsakymų teisėtumo neginčijo, bendrovės direktoriaus priimti įsakymai dėl papildomo atlyginimo nebuvo panaikinti nei bendrovės valdymo organų, nei teismo, be to, ieškovas toleravo tokią situaciją, kai turimas turtas buvo paverstas bendrovės, dirbančios tik vasaros sezono metu, įstatiniu kapitalu, t. y. sutiko, kad pajamos iš turimo turto būtų gaunamos sezono laikotarpiu, o išlaidos turimam turtui aptarnauti daromos ištisus metus, todėl konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovas padarė bendrovei žalos.

12Taigi byloje yra keliamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms (CK 6.246–6.249 str.). CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Žala nėra preziumuojama, todėl žalos faktą bei jos dydį privalėjo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-05-29 buvo atliktas 2007 m. sausio 1 d.–2008 m. balandžio 30 d. ūkinės–finansinės veiklos ir apskaitos būklės patikrinimas (t. 1, b. l. 52–58), jo metu buvo nustatyta, jog dažnas atlyginimų keitimas ir jų dydžių nustatymo objektyvumas kelia abejonių. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad atsakovas, būdamas UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ direktoriumi, nepagrįstai priėmė įsakymus padidinti atlyginimą darbuotojams, kurie buvo jo šeimos nariai. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. nuo 1996-11-11 buvo priimta vyr. administratore UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“, o 1999-03-29 M. P. – administratoriumi, darbuotojams mokant 1 MMA darbo užmokestį (t. 1, b. l. 30, 31). Kaip matyti iš bylos duomenų, vėliau E. P. užėmė viešbučio vedėjos pareigas, o M. P. – inžinieriaus pareigas. Iš byloje pateiktų įsakymų nustatyta, jog padidėjus darbo krūviui nuo 2005-06-01 įvairiais laikotarpiais buvo nustatomas didesnis, negu darbo sutartyje nustatytas darbuotojų – direktoriaus, buhalterės, viešbučio vedėjos ir inžinieriaus – darbo užmokestis (t. 1, b. l. 39–48). Ieškovas nors ir teigia, kad šie atsakovo priimti įsakymai dėl didesnių darbo užmokesčių nustatymo buvo nepagrįsti ir nuostolingi bendrovei, nepateikė jokių duomenų, kad būtų ėmęsis priemonių sustabdyti tokią situaciją. Be to, ieškovas neįrodė, kad nebuvo pagrindo didinti atlyginimo, kad tuo metu nebuvo daugiau darbo, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, darbas buvo sezoninis, jo padaugėdavo vasaros laikotarpiu, todėl darytina išvada, jog buvo pagrindas mokėti didesnį atlyginimą darbuotojams. Taip pat pažymėtina, kad E. P. ir M. P. kreipėsi į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo ir teismas priteisė ieškovams iš UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ darbo užmokestį, įskaitant ir pagal šioje byloje pateiktus įsakymus dėl padidintų atlyginimų mokėjimo, todėl darytina išvada, kad padidintas atlyginimas atsakovo šeimos nariams buvo mokamas pagrįstai. Be to, pažymėtina, kad padidintas atlyginimas buvo mokamas ne tik atsakovo šeimos nariams, bet ir buhalterei, tačiau ieškovas ginčo dėl šio atlyginimo padidinimo tais pačiais įsakymais nekelia. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei bendrovės įstatuose, nei Akcinių bendrovių įstatyme nenumatyta, jog atsakovas, būdamas bendrovės direktorius, negalėjo priimti į darbą žmonos ir sūnaus bei nustatyti jiems darbo užmokesčio dydį. Taigi atsakovas turėjo teisę be valdybos žinios priimti darbuotojus bei nustatyti jiems atlyginimą, nes bendrovės 9.6 p. numatyta, kad tik administracijos vadovo skyrimui reikia valdybos pritarimo. Dėl ieškovo argumentų, kad bendrovės rodikliai nebuvo geri, todėl atlyginimų didinimas ekonomiškai buvo nenaudingas, pažymėtina, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų apie bendrovės direktoriui iškeltus uždavinius, tikslus ar apribojimus organizuojant ir vykdant bendrovės veiklą, dotacijos nebuvo mažinamos, todėl darytina išvada, kad dėl susidariusios situacijos kaltas pats ieškovas, nes nepakankamai kontroliavo bendrovės veiklą, todėl šiuo atveju negali būti taikos CK 2.87 straipsnio nuostatos bei Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio normos, reglamentuojančios valdymo organo narių atsakomybę (CK 2.87 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Kaip jau buvo minėta, civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms – neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei bei žalai, todėl šiuo atveju ieškovui neįrodžius atsakovo kaltės, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė pagrįstą sprendimą atmesdamas ieškovo ieškinį (CK 6.246–6.249 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Dėl apelianto teiginių, jog teismas net be atitinkamų jo reikalavimų turėjo teisę panaikinti atitinkamus atsakovo įsakymus ar jų dalis, nes bylą nagrinėjantis teismas pagal CK 1.78 straipsnio ir 1.80 straipsnio nuostatas niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą, esant pagrindui, konstatuoja ex officio, todėl nebuvo pagrindo ginčyti įsakymų, pažymėtina, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą, pasirenka savo pažeistų teisių gynimo būdą, o šiuo atveju ieškovas neprašė pripažinti atsakovo įsakymų negaliojančiais, prašė priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, todėl teismui nebuvo pagrindo peržengti ieškinio reikalavimo ribų (CPK 265 str. 2 d.).

13Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, jog teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 str. 2 d.). Rekomenduojami dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) – 800 Lt nuo 2008-01-01 (Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovai advokatai ruošė atsiliepimą į ieškinį, už kurį Rekomendacijų 8.2. punkte rekomenduojamas 3 MMA – 2 400 Lt užmokestis, bei dalyvavo 4 teismo posėdžiuose, kuriuose užtruko 5 val. Rekomendacijų 8.18 punkte rekomenduojamos maksimalios 0,15 MMA dydžio išlaidos – 120 Lt už atstovavimo teisme valandą, todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus advokato paslaugų užmokestis būtų 600 Lt. Iš viso už išvardytas advokatų suteiktas teisines paslaugas iš ieškovo rekomenduojamas priteisti maksimalus advokato paslaugų užmokestis būtų 3 000 Lt, su PVM – 3 630 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d., 98 str. 2 d.). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei įvertinusi bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog iš ieškovo pagrįstai priteistos atsakovui 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,

Nutarė

15Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai