Byla 2-19-408/2012
Dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovo P. R. priešieškinį ieškovei G. R., trečiajam asmeniui E. R., išvadas teikiančioms institucijoms – Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo

1Kauno rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant ieškovei G. R., jos atstovėms advokatei R. Užkuraitienei, advokato padėjėjai G. Butrimienei, atsakovui P. R., jo atstovei advokatei D. Jurevičienei, trečiajam asmeniui E. R., išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. R. B., išvadą teikiančios institucijos – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui P. R., išvadas teikiančioms institucijoms – Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovo P. R. priešieškinį ieškovei G. R., trečiajam asmeniui E. R., išvadas teikiančioms institucijoms – Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu (b.l. 1-2, 14) prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-29 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 ir 2 punktus, nustatant: 1 p. „Mūsų susitarimu nepilnametė dukra L. R., g. ( - ), gyvens kartu su savo tėvu P. R., kuris materialiai išlaikys ir auklės dukrą“; 2 p. „G. R. skirs savo nepilnametės dukters L. R., g. ( - ), išlaikymui iki jos pilnametystės 2 MGL dydžio pinigų sumą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 d., ir dalyvaus dukters auklėjime.“; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nustatyti G. R. bendravimo su nepilnamete dukra L. R. tvarką, nurodant, jog G. R. turi teisę bendrauti su savo dukra darbo dienomis ir savaitgaliais, bendravimo laiką suderinus su atsakovu, turi teisę praleisti pusę savo atostogų, Šv. Kalėdų švenčių metu: Gruodžio 24 d. poriniais metais, per Kalėdas: Gruodžio 25 d. neporiniais metais, Naujųjų metų švenčių metu – nuo Gruodžio 31 d. 10:00 val. iki sausio 1 d. 20:00 val. neporiniais metais, Šv. Velykų švenčių metu – pirmą Velykų dieną poriniais metais, antrą Šv. Velykų dieną nuo 16:00 val. iki 20:00 val. neporiniais metais. Ieškinyje nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. spalio 29 sprendimu prašymą dėl santuokos nutraukimo patenkino ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos sutarties 1 p. numato, kad „Mūsų sutarimu nepilnametė dukra L. R., g. ( - ), po santuokos nutraukimo gyvens kartu su savo motina G. R., kuri materialiai išlaikys ir auklės dukrą". Taip pat Sutarties 2 p. numato, kad „P. R. po santuokos nutraukimo skirs savo nepilnametės dukters L. R., g. ( - ), išlaikymui iki jos pilnametystės 2 MGL dydžio pinigų sumą. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesi iki kiekvieno mėnesio 15 d., ir dalyvaus dukters auklėjime“. Aukščiau nurodyti Sutarties punktai yra keistini ir dukters gyvenamoji vieta nustatoma su tėčiu, pirmiausiai dėl to, kad dukra išreiškė norą gyventi su tėčiu. Jau metai laiko, kaip ieškovės gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje. Dukra vykti į Didžiąją Britaniją gyventi kategoriškai atsisako, kadangi Lietuvoje lieka jos visi draugai, tėtis, seneliai. Be to čia ji lanko mokyklą, būrelį. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, be to mergaitės noras neprieštarauja jos interesams, todėl pagrįstai dukros gyvenamoji vieta keistina ir nustatytina su tėčiu. Taip pat šiuo metu, ieškovei išvykus į D. Britaniją, mergaitė lieka nakvoti pas tėtį, jis ją prižiūri, ji prisirišusi priėjo. Taigi, prašymas pakeisti teismo sprendimą grindžiamas iš mergaitės išreikštu noru gyventi su tėčiu, taip pat mergaitės interesais, nes ji kategoriškai atsisako vykti gyventi su ieškove į kitą šalį. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitės gyvenamoji vieta nustatoma su tėčiu, sutinka mokėti mergaitei išlaikymą iki jos pilnametystės 2 MGL per mėnesį, todėl mano, kad Sutarties 2 p. keistinas, nurodant, kad „G. R. skirs savo nepilnametės dukters L. R., g. ( - ), išlaikymui iki jos pilnametystės 2 MGL dydžio pinigų sumą. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 d., ir dalyvaus dukters auklėjime“. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė su atsakovu nesutaria dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, prašo teismine tvarka nustatyti bendravimo tvarką, atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus.

3Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priešieškiniu (b.l. 47-49) prašo neterminuotai apriboti G. R. valdžią dukters L. R. atžvilgiu, nustatyti L. R. gyvenamąją vietą su P. R., priteisti iš G. R. išlaikymą dukrai L. R. periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju paskiriant P. R., priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodo, kad 2003-10-29 Kauno miesto apylinkės teismas nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką. Teismo sprendimu nepilnametė dukra L. R., po santuokos nutraukimo liko gyventi kartu su atsakove. Atsakovui penkerius metus neleido su ja matytis ir dalyvauti jos auklėjime. Retkarčiais, kai nebūdavo kur palikti - leisdavo pabūti savaitgalį, tai gal vieną ar du kartus per mėnesį. Pastoviai reikėjo reikalauti pasimatymų, arba priešingai - nebūdavo kur prieš mokyklą nuvesti dukters. Dukra būdavo mamos nemylima, bet tai netrukdė jos nuteikinėti prieš atsakovą ir jo sutuoktinę. Atsakovui gimus dukrytei, ieškovė pradėjo reikalauti, kad jis pasiimtų dukrą, nes jai jos nereikia. Bet iškėlus klausimą kada ir kaip tai galiu padaryti - vėl buvo keičiama nuomonė. Po kiek laiko sužinojo, kad dukra ne tik vejama iš namų, tačiau ją nuo 2011 sausio mėnesio augina svetimas asmuo. Kodėl tą laiką atsakovui nebuvo suteikta teisė auginti, negali pasakyti. Ieškovė nemyli dukros, beveik nebendrauja su ja, nuolat palieka vieną su savo motina, kuri jos taip pat nemyli ir deramai neprižiūri, ar visai vieną. Ieškovė dažnai išvyksta į užsienį. Išvykimo laikotarpiu dukrą už pinigus atiduodavo prižiūrėti pažįstamai S. M.-R., kur dukra tuo metu ir gyvendavo. Kadangi atsakovės pažįstama gyvena Šilainiuose, todėl dukrą iš Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos pervedė į Kauno Milikonių vidurinę mokyklą. Paaiškėjo, jog dukrai jau daug metų buvo nuolat kartojama, jog ją išvys iš namų, jog jos nekenčia ir atiduos į vaikų namus. Dukters atžvilgiu ne kartą buvo naudojamas ir fizinis smurtas. Ieškovė išvyko į užsienį, todėl dukros iš S. M.-R. ilgai nepasiėmė. Pastaroji dukrą nuvežė į Santakos PK. 2011-11-27 Santakos KPS tyrėja I. K. atvežė L. R. į vaikų gerovės centrą „Pastogė“. Ji buvo laikinai apgyvendinta Vaikų skyriuje. Dukra centro darbuotojams papasakojo, kad nuo 2011 metų sausio mėnesio mamos susitarimu ji gyveno pas S. M.-R. Tačiau ji ilgiau dukra rūpintis nenorėjo, todėl nuvežė ją į policiją. Iš „Pastogė“ dukrą pasiėmė tą pačią dieną, t. y. 2011-11-27, nes atsakovui apie tai pranešė Santakos PK telefonu. Be to, dukra pasakojo, jog atostogų metu išvažiavus atsakovei į užsienį, ji buvo palikta Draugystės gatvėje pas atsakovės pažįstamus ir buvo ten tvirkinama. Kompiuteryje dukra rado apsinuoginusios mamos įvairių nuotraukų, dėl ko yra ne tik pasipiktinusi, bet ir priešiškai mamos atžvilgiu nusiteikusi. Nors bendravimo tvarka su dukterimi buvo nustatyta 2003-10-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, tačiau ieškovė neleido jam matytis su dukra, nuteikinėjo ją prieš jį. Neturėdamas galimybės dažnai pasikalbėti su dukra nežinojo tikrųjų jos gyvenimo sąlygų. Dabartinė dukros psichologinė būsena yra bloga. Ji lankėsi pas psichologą dar besimokant Kovo 11-osios vidurinėje mokykloje. Iš bendravimo su dukra akivaizdu, kad jos socialinis gyvenimas minimalus, ji nemoka elgtis visuomenėje. Pas psichologą lankėsi dėl neadekvataus elgesio, jo sutrikimo. Dukra yra sudėtingo charakterio (galbūt tai lėmė jos sunkios gyvenimo sąlygos ir sąlygojo pačios ieškovės neadekvatus elgesys su dukra) ir šiuo metu būtina skirti labai daug dėmesio jos auklėjimui, bendravimui, elementarių moralės normų, kultūros mokymui. Ieškovė nevykdo, savo, kaip motinos pareigų dukters atžvilgiu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu bei nesirūpina dukra. Pateikiamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota ir ieškovės išreikšta nuomonė, jog ji nepageidauja dukters daugiau matyti, akivaizdus jos neigiamas nusistatymas dukters atžvilgiu. Siekiant visapusiškai apsaugoti nepilnametės L. R. teises ir teisėtus interesus augti saugioje aplinkoje, tapti visaverte ir pasitikinčia savimi asmenybe, o ieškovės elgesys išskirtinai neigiamai veikia dukters psichinę ir emocinę būklę, kreipiasi į teismą prašydamas apriboti ieškovės G. R. valdžią dukters atžvilgiu neterminuotai. Su dukra L. atsakovo santykiai geri. Ji nori gyventi su atsakovu. Jis gali dukrai L. suteikti geras gyvenimo sąlygas, nes gyvena nuosavame name, yra sukūręs naują šeimą, kurioje ( - ) gimė dukra A., o ( - ) dukra G. Sutuoktinė E. palankiai žiūri ir pageidauja, kad L. gyventų kartu. Turi visas galimybes dukrai suteikti tinkamas gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Dukra turi savo atskirą kambarį, kuriame nupirkti visi nauji baldai pagal jos pasirinkimą. Dukra gyvena ir pageidauja gyventi su juo, ieškovė pati kreipėsi į teismą, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, todėl pasilieka prie prašymo nustatyti dukters L. R. gyvenamąją vietą su juo, P. R.. Dukra nuo 2011-11-27 gyvena su atsakovu, jis ją pilnai išlaiko. Net ir apribojus motinos valdžią išlieka pareiga išlaikyti vaiką. Kadangi ieškovė pati neneigia aplinkybės, jog dirbusi užsienyje, mano, kad 400,- Lt sumą kas mėnesį vaikui galėtų skirti. Tai užtikrintų jos būtinus augimo ir vystymosi, ugdymosi poreikius.

4Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį (b.l. 77-79) nesutinka su priešieškinio reikalavimu neterminuotai apriboti jos valdžią dukters L. R. atžvilgiu. Mano, jog šis reikalavimas nepagrįstas. Nurodo, jog ji nenuteikinėjo dukters prieš atsakovą, niekada jam netrukdė matytis su dukra, net pati siūlydavo jiems matytis, kad atsakovas skirtų daugiau dėmesio dukrai, atsižvelgiant į jos sunkų charakterį. Ne kartą siūlė atsakovui laikinai paimti dukrą pas save, tačiau atsakovas su dukra matydavosi tik tada, kai jam pačiam būdavo patogu. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog ji nemyli dukros, beveik su ja nebendrauja, naudoja fizinį smurtą. Šias aplinkybes paneigia pateikiami įrodymai – nuotraukos, apie bendras mamos ir dukros keliones į šiltus kraštus, bendrą laisvalaikio praleidimą. Dukra yra sunkaus charakterio, dėl to ji ne kartą kreipėsi į psichologus. Ieškovė neatsisakė socialinių darbuotojų pagalbos, suprasti ir įvertinti dukters psichologinę būklę. Ieškovė nenaudojo fizinio smurto dukters atžvilgiu. Psichologai patys rekomendavo ieškovei atlaikyti mergaitės agresijos priepolius, neleisti žaloti savęs. Atsakovas pats niekada nerodė daug dėmesio dukrai. Ieškovė pati rūpinosi dukra, mergaitė visada buvo prižiūrėta, lankė šokių, teniso treniruotes, gyveno kartu su mama tvarkingame bute. Vėliau ieškovė bandė ieškoti darbo užsienyje, laikinai buvo išvykusi į Didžiąją Britaniją, tačiau mergaitė niekada nebuvo palikta viena, ja tuo metu rūpinosi močiutė arba auklė. Atsakovui buvo siūloma laikinai pasiimti dukrą gyventi pas save, tačiau jis pats nesutiko. Nuo 2011 m. lapkričio mėnesio ieškovė pradėjo dirbti UAB „Danbaltic Group“, jos komandiruotės į užsienį tapo dažnesnės, todėl kreipėsi į teismą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Nepaisant to, ieškovė visada rūpinosi dukra, jos sveikata ir interesais, maistu, laisvalaikiu. Nesutinka mokėti nepilnametei dukrai atsakovo prašomo priteisti išlaikymo po 400,00 Lt per mėnesį. Sutiktų mokėti 300,00 Lt dydžio išlaikymą. Šiuo metu ieškovės gaunamas darbo užmokestis sudaro 800,00 Lt neatskaičius mokesčių, papildomų pajamų ar santaupų neturi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dukrai teikė 2 MGL dydžio išlaikymą per mėnesį nuo 2003-10-29, todėl mano, jog ji pagrįstai sutinka mokėti dukrai 300,00 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį.

5Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, su priešieškinio reikalavimu – apriboti motinos valdžią, nesutiko. Paaiškino, kad dukra turi daug psichologinių problemų, su ja kartu nuolat lankėsi pas psichologus, bet tai nepadėjo. Dukra turi psichologiniu problemų nuo 3 metų, su atsakovu išsiskyrė, kai dukrai buvo penkeri. Dura sunkaus charakterio smurtaudavo prieš ją, prieš močiutę. Kreipėsi į atsakovą daug kartų, bet jos nereaguodavo. Atsakovas buvo įspėtas, jog ji samdys auklę dukrai. Atsakovas mokėdavo pusę priteistos išlaikymo sumos, dėl likusios sumos išieškojimo ji į antstolius nesikreipė. Ji lankydavosi dukros mokykloje, susirinkimuose, dalyvaudavo renginiuose, vesdavo ją į teniso, šokių treniruotes. Atsakovo mokytojai mokykloje nebuvo matę. Dukra nuo 2011 m. lapkričio mėnesio gyvena pas atsakovą. Nuo to laiko jos nematė, bandė kviesti į ekskursiją, tačiau atsakymo negavo. Dukra atsidūrė pas atsakovą, kadangi jos nebuvo namuose, įvyko konfliktas tarp dukros ir jos auklės, auklė paskambino atsakovui, kad šis pasiimtų dukrą, tačiau atsakovas atsisakė, todėl mergaitė buvo nuvežta į policiją. Ji dukros iš namų nevarė. Auklę pasamdė laikinai, gal metams laiko, auklei buvo tik pasakyta, jog ji išvažiuoja į užsienį, tuo tarpu ji pati studijavo Graičiūno vadybos mokykloje, lankė paskaitas. Su dukra matydavosi, bendravo, eidavo į kiną, apsipirkti, šventė gimtadienį, važiavo atostogauti. Dukrą labai myli. SMS žinutes rašydavo ne dukrai, o jos tėvui išjudinti, gal jos buvo perdaug spontaniškos, nes vyko chaosas namuose. Dukra iššaukdavo konfliktus ir bendravime su močiute, nesutardavo su niekuo nei kieme, nei mokykloje. Yra bausta administracine tvarka už vaiko nepriežiūrą, bet šios nuobaudos nepripažįsta. Pateiktas nuotraukas dukra pavogė iš jos asmeninio kompiuterio, asmeninio albumo. Gydytojai buvo nustatę dukrai mišrų elgesio ir emocijų sutrikimą. Gydymas medikamentais nebuvo paskirtas, buvo nurodyta pakeisti gyvenamąją vietą, rekomenduota ramybė. Gyvendama su ja dukra nerodė noro gyventi pas tėvą.

6Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė priešieškinį, prašė ieškinį atmesti iš dalies. Paaiškino, kad nepilnametė dukra su juo gyvena nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, kai jis ją pasiėmė iš vaikų namų „Pastogė“. Dukra sakė, jog nebenori matytis su mama. Kai pasiėmė dukrą, su ja nebuvo jokių problemų, nereikėjo psichologų. Nori, kad ieškovė negalėtų kištis į dukros auklėjimą. Per Naujus metus dukra buvo išvaryta iš lovos į laiptinę visiškai nuoga. Gyvenant su ieškove vaikas buvo tvirkinamas. Tai jam sakė pati dukra. Jam ilgą laiką ieškovė neleido matytis su dukra, nors jis būdavo susitaręs su dukra, kad pasimatys. Gyvenant su ieškove, dukra būdavo neprižiūrėta – nešvarūs nagai, viena sėdėdavo namuose, bijodavo, ją ieškovė su močiute terorizuodavo. Apie tai, kad dukrą ieškovė atidavė auklei, jis sužinojo maždaug po savaitės. Sureagavo blogai, tada buvo visaip išvadintas. Paskui ieškovė davė adresą. Pradžioje dukra sakė, kad jai patinka pas auklę, tačiau po mėnesio, sakė, jog auklė jos niekur nesiveda, palieka namuose. Mano, kad tolesnis ieškovės bendravimas su dukra gali įtakoti tolimesniam mergaitės vystymuisi. Motinos žalinga įtaka pasireiškė tuo, jog ji trukdė jam bendrauti su dukra, dukra bijodavo grįžti namo. Teismo sprendimas jam trukdė pasiimti dukrą iš auklės. Su dukra niekada neatostogavo kartu, nes neturėjo galimybės jos pasiimti iš ieškovės. Ieškovė jam nesakydavo kada susirinkimai mokykloje vyksta. Jis žinojo kokioje mokykloje dukra mokosi, ieškovė jam buvo sakiusi neiti į darželį dukros pasiimti. Neturėjo galimybės su dukra nueiti pas gydytojus, nes ieškovė jam neleisdavo. Vaikas buvo nustatytas prieš jį. Dukra nenori bendrauti su mama, nes sakė, kad ją mama išmetė, jos nemylėjo.

7Trečiasis asmuo E. R. atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko priešieškinį. Nori, kad būtų apribotos ieškovės motinos teisės, kadangi L. kardinaliai pasikeičia bendraudama su mama. Atsakovo dukra jų namuose gyveno du mėnesius, kol tos auklės nebuvo. Vaikas buvo kaip „laukinis“, paskui situacija pagerėjo, o susitikus su mama grįžta kaip „žvėris“. Nori, kad ieškovė nedarytų blogos įtakos dukrai. Ieškovė pati sakydavo, jog nori gyventi viena. Dabar mergaitė yra nuostabus vaikas. Per pastaruosius devynis mėnesius jokių psichologų pagalbos mergaitei nereikėjo, ji nuostabi mergaitė, gerai mokosi, turi draugų, stengiasi, turi tikslą. Anksčiau mergaitė visai nemokėjo bendrauti. Šiuo metu mergaitė lanko chorą, dalyvauja mokyklos išvykose, olimpiadose mokykloje. Sportinius šokius ir teniso treniruotes ji yra lankiusi vieną mėnesį. Mokykla buvo pakeista, kad nereikėtų toli važinėti.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

10Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

11Vadovaujantis LR CK 3.169 str. 1 d., kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.

12Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. SN 2-11862/2003, nustatyta jog šiuo sprendimu nutraukiant santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 1 punktu šalys susitarė dėl nepilnametės dukters L. R. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina G. R. (b.l. 4).

13Tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas priešiekiniu iš esmės prašo to paties – nepilnametės dukters L. R. gyvenamąją vietą nustatyti su jos tėvu P. R., todėl darytina išvada, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp ieškovės ir atsakovo nėra.

14Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė L. R. patvirtino, jog ji nori gyventi su savo tėvu, atsakovu P. R..

15Taip pat aplinkybę, jog nepilnametė šalių dukra nori gyventi su tėvu patvirtino teismo posėdžio metu apklaustos liudytoja S. M.-R., pas kurią mergaitė buvo laikinai apgyvendinta ieškovės sprendimu.

16Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje (b.l. 61), kurioje, skyrius, įvertinęs atsakovo P. R. gyvenimo ir buities sąlygas, nustatė, jog L. R. yra sudarytos geros buitinės, socialinės sąlygos augti ir vystytis. Nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu P. R. neprieštarautų vaiko interesams.

17Esant nustatytoms aplinkybėms, tenkintini ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl L. R. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu P. R..

18Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

19Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-29 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą, nustatant, jog: „G. R. skirs savo nepilnametės dukters L. R., g. ( - ), išlaikymui iki jos pilnametystės 2 MGL dydžio pinigų sumą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 d., ir dalyvaus dukters auklėjime“.

20Atsakovas priešieškiniu, nesutikdamas su ieškovės siūlomu išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžiu, prašo priteisti iš ieškovės G. R. išlaikymą dukrai L. R. periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

21Nustatyta, jog ieškovė sutinka mokėti 300,00 Lt dydžio periodinių išmokų išlaikymą nepilnametei dukrai L. R. iki jos pilnametystės.

22Nei viena iš šalių byloje nepateikė nepilnametės L. R. poreikių apskaičiavimų, iš kurių būtų galima spręsti, kokio dydžio išlaikymas yra realiai reikalingas šalių nepilnametei dukrai L. R..

23Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas G. R. (b.l. 13), nustatyta, jog ieškovės pajamas 2011m/ lapkričio mėnesį sudaro 686,00 Lt dydžio atlyginimas per mėnesį.

24Institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, paaiškino, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, būtų tinkamas išlaikymas – 400,00 Lt per mėnesį iki nepilnametės L. R. pilnametystės.

25Institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, paaiškino, jog pagal nusistovėjusią praktiką 400,00 Lt suma yra atskaitos taškas, tačiau tai yra tėvų susitarimo reikalas.

26Teismo posėdžio metu nepilnametė L. R. nurodė, jog jos mama G. R. per skelbimą surado jai auklę, jai mokėdavo 800,00 Lt.

27LR CK 3.192 str. numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taip pat šiame straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nepaisant to, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytą LR CK 3.3. str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, jog teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai vertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privaliu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Atsižvelgtina į tai, kad nepilnametės L. R. tėvai yra darbingo amžiaus, jauni, neturintys sveikatos sutrikimų asmenys, todėl turi galimybes įsidarbinti ir teikti nepilnamečiui vaikui tokio dydžio išlaikymą, kuris būtų pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Nustatyta, jog atsakovo prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiui vaikui iki pilnametystės išlaikyti, atitinka proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą, yra pakankamas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taip pat, priteisiant išlaikymą po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, nepilnametei L. R. išlaikyti iki jos pilnametystės, atsižvelgtina į tai, jog ieškovė, nors ir pateikė teismui duomenis apie jos gaunamas minimalias pajamas, tačiau byloje nustatyta, jog ji turėjo pakankamai pajamų ir pasamdyti auklę nepilnametei dukrai prižiūrėti 24 valandas per parą, ir įvairioms išvykoms į šiltus kraštus kartu su dukra ir be dukros. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovė yra pajėgi teikti savo dukrai 400,00 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį, kuris atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, yra laikytinas minimaliu išlaikymo dydžiu nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

28Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui išlaikyti po 2 MGL per mėnesį atmestinas, atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės G. R. išlaikymą dukrai L. R. periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, tenkintinas visiškai.

29Dėl neterminuoto G. R. motinos valdžios apribojimo nepilnametės dukters L. R. atžvilgiu.

30Atsakovo reikalavimas dėl neterminuoto motinos G. R. valdžios apribojimo nepilnametės dukters L. R. atžvilgiu, atmestinas.

31Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Vaikų gerovės centro ‚Pastogė“ raštas (b.l. 51), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l. 53-54), Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato raštas (b.l. 59), Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-21 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-549-311/2011 (b.l. 123), patvirtina, jog ieškovė G. R. nepakankamai rūpinosi dukra siekdama užtikrinti jai saugią aplinką šeimoje, nesugeba susitvarkyti su savo nepilnametės dukros charakterio savybėmis. Itin neigiamai tesimo vertintinas ir G. R. elgesys nepilnametės dukters atžvilgiu, byloje nustačius aplinkybes, jog ieškovė susitarė dėl vaiko gyvenimo pas svetimą jai žmogų S. M. – R., ieškovei palikus dukterį pas minėtą moterį ilgam laiko tarpui, ir ilgą laikotarpį nesistengiant bendrauti su nepilnamete dukra, susigrąžinti nepilnametės dukters į šeimą.

32Nepaisant to, byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Kauno Milikonių vidurinės mokyklos raštas apie mokinę L. R. (b.l. 52), patvirtina, jog G. R. domėjosi savo dukros mokslais mokykloje, išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 80) patvirtina, jog ieškovė kreipėsi į VšĮ Šeimos santykių institutą, siekiant išspręsti nepilnametės dukters charakterio sunkumus. Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos raštas (b.l. 81) patvirtina, jog G. R. 2010-11-06 kreipėsi į šios mokyklos psichologę dėl bendravimo sunkumų su savo dukra L. R., buvo teikiama psichologinė pagalba iki 2011 m. gegužės mėn. Iš varžybų dalyvio knygelės (b.l. 88) nustatyta, jog 2008-03-05 L. R. Lietuvos sportinių šokių federacija yra išdavusi varžybų dalyvio knygelę. Iš pateiktų fotonuotraukų (b.l. 96-114) matyti, jog ieškovė rūpinosi savo dukters turiningu laisvalaikiu, mergaitė dalyvaudavo sportinių šokių konkursuose, atostogaudavo su mama prie jūros, ežerų, Turkijoje, jai buvo ruošiami gimtadieniai, kitos šventės.

33Teisme apklaustos liudytojos R. Š., A. V., patvirtino aplinkybes, jog ieškovė G. R. kreipėsi į jas dėl psichologo pagalbos susiduriant su sunkumais dukros bendravime, elgesyje.

34Liudytoja R. R. patvirtino, jog jos dukra G. R. rūpinosi nepilnametės dukters sveikata, nenaudojo smurto dukters atžvilgiu, jos nemušdavo, ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad susitartų su dukra. Jie taip pat ėjo pas psichologus, kurie rekomenduodavo, esant mergaitės įniršio priepoliams, ją laikyti, neleisti savęs žaloti.

35Nepilnametė liudytoja L. R. paaiškino, jog ji nenori bendrauti su mama. Ją mama nuteikinėdavo prieš tėtį. Jos prisiminimai iš gyvenimo su mama yra jai skaudūs. Buvo kartą su mama Turkijoje, kelis kartus Šventojoje. Mama du kartus buvo Turkijoje be jos, palikusi ją pas kaimynus. Mama visur išeidavo naktimis, sakydama, jog eina į darbą, arba su močiute sėdėdavo virtuvėje, gerdavo vyną, o jai liepdavo išeiti į kitą kambarį, kad ji nekvėpuotų dūmais. Mama ją ignoravo, ji jausdavosi nesaugi, nemylima. Buvo baisu. Mama ją apgyvendino su Simona, nes ji jai atsibodo. Simonai mokėdavo po 800,00 Lt už jos priežiūrą. Mama pati sudarydavo konfliktines situacijas, ja nesirūpindavo, nors ji norėjo dėmesio. Pykčiai buvo visada. Su mama bendravo seniai, per tą laiką mama nebandė su ja susisiekti, tik kovo mėnesį rašė žinutes su gimtadieniu. Mamos nemyli.

36Išvadą teikiančios institucijos, Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, jog LR CK yra aiškiai numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant gali būti ribojama tėvų valdžia. Tiek iš teismui pateiktų dokumentų, tiek iš liudytojų parodymų neįžvelgė nei vienos aplinkybės, kad būtų galima apriboti ieškovės motinos valdžią dukters atžvilgiu. Mano, jog pagrindų motinos valdžios apribojimui nėra.

37Išvadą teikiančios institucijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, jog tėvų valdžios apribojimo institutas yra kraštutinė priemonė, yra taikoma, kai yra išnaudotos visos poveikio priemonės tėvams, arba kai tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų priešieškinyje išdėstytoms aplinkybėms, jog mergaitė mamos namuose buvo nemylima, ja nebuvo tinkamai rūpinamasi, pats nedėjo jokių pastangų situacijai pakeisti. Apie šeimą jokių žinių vaiko teisių apsaugos skyrius neturėjo iki tol, kol mergaitė nepateko į vaikų gerovės centrą „Pastogė“. Vaiko patekimas į tėvo šeimą įvyko tik tada, kai šeimoje įvyko visiškai krizinė situacija. Mano, kad nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos, kaip motinos valdžios netinkamas įgyvendinimas. Pati ieškovė, atsižvelgdama į vaiko norą kreipėsi dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, todėl darytina išvada, jog ji vadovavosi ne tik savo, bet ir prioritetiniais vaiko interesais. Mano, kad sąlygų motinos valdžios apribojimui nėra.

38CK 3.180 str. 1 d. numato tėvų valdžios apribojimo sąlygas - kai tėvas arba motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvo ar motinos valdžios apribojimo.

39Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).

40Teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvo valdžios apribojimo vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). CK 3.161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu, ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

41Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos, darytina išvada, jog nors nepilnametė L. R. yra ypatingai priešiškai nusiteikusi savo motinos ieškovės G. R. atžvilgiu, atsakovas P. R. teigia, jog ieškovė nesirūpino nepilnamete dukra, tačiau matyti, jog pati ieškovė stengiasi rūpintis savo dukra. Iš pateiktų fotonuotraukų darytina išvada, jog dukra, gyvendama motinos namuose buvo prižiūrima, turiningai leisdavo laisvalaikį. Pateikti psichologų išrašai, raštai, jų paaiškinimai teisme, patvirtina, jog ieškovė stengėsi ieškoti psichologų pagalbos sprendžiant bendravimo su dukra problemas.

42Nors byloje esantys rašytiniais įrodymai patvirtina tai, jog šalių nepilnametė dukra, jos gyvenamajai vietai esant nustatytai su motina, susiklosčius aplinkybėms buvo pristatyta į policiją, vėliau į vaikų gerovės centrą „Pastogė“, ieškovė G. R. buvo vieną kartą nubausta administracine tvarka pagal LR ATPK 181 str. 1 d. už vaikų nepriežiūrą, tačiau, atsižvelgiant į ieškovės norą bendrauti su dukra, darytina išvada, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, ieškovės ir jos nepilnametės dukters tarpusavio santykiai gali stabilizuotis.

43Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog byloje nenustatyti LR CK 3.180 str. 1 d. numatyti pagrindai kuriems esant, atsižvelgiant į vaiko interesus, turėtų būti nustatytas ieškovės neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnametės dukters atžvilgiu.

44Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

45Papildomo ieškinio reikalavimu ieškovė prašo nustatyti jos bendravimo tvarką su nepilnamete dukra L. R., nustatant, kad G. R. turi teisę bendrauti su savo dukra darbo dienomis ir savaitgaliais, bendravimo laiką suderinus su atsakovu, turi teisę praleisti pusę savo atostogų, Šv. Kalėdų švenčių metu: Gruodžio 24 d. poriniais metais, per Kalėdas: Gruodžio 25 d. neporiniais metais, Naujųjų metų švenčių metu – nuo Gruodžio 31 d. 10:00 val. iki sausio 1 d. 20:00 val. neporiniais metais, Šv. Velykų švenčių metu – pirmą Velykų dieną poriniais metais, antrą Šv. Velykų dieną nuo 16:00 val. iki 20:00 val. neporiniais metais.

46Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Priešieškiniu prašė neterminuotai apriboti ieškovei motinos valdžią dukters atžvilgiu.

47Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies.

48Sprendžiant ginčą dėl vaiko pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.).

49Viena iš vaiko teisių, numatytų LR CK 3.161 str. 3 d. yra vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyventų kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams.

50CK 3.170 str. 1 d. numato, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

51Ieškovė teismo posėdžio metu aiškino, jog ji nori atstatyti šiltus santykius su dukra.

52Atsakovas paaiškino, jog dukra kategoriškai atsisako bendrauti apie savo mamą, nenori matytis su savo mama.

53Nepilnametė liudytoja L. R. paaiškino, jog ji nenori matytis su mama, apie ją nekalba nei su tėčiu, nei su jo žmona, jai tai skaudūs prisiminimai. Nenori su mama bendrauti. Su mama nenori matytis niekada. Nesutiktų daugiau su mama eiti pas psichologus, susidraugauti. Mama nesistengė su ja susisiekti visą laiką, kai ji gyvena pas tėtį.

54Teismas ginčą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, turi spręsti vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.175 str. 2 d.) ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių pažiūrą bei santykius su vaiku.

55Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

56Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė atsisakė prižiūrėti savo nepilnametę dukrą L. R., ko pasekmėje mergaitė policijos pareigūnų buvo pristatyta į vaikų gerovės centrą „Pastogė“ (b.l. 51). Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nustatyta, jog ieškovė sms žinutėmis reikšdavo savo požiūrį į dukrą atsakovui jog: neaugins dukros, uždarys ją į „durnyną“, išvarys iš namų į gatvę, nuves į vaikų namus ir paliks, atiduos bet kur, „užtrenkiu jai“, nei žiūrėti, nei matyti jos nenori (b.l. 53-54). Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas (b.l. 116) patvirtina, jog ieškovė G. R. 2012-01-11 yra nubausta, už pažiedimo numatyto LR ATPK 181 str. 1 d. padarymą, kadangi neatliko pareigos auklėti ir prižiūrėti dukros L. R..

57Esant nustatytoms aplinkybėms, nepilnametei L. R. išsakius savo nuomonę, jog ji visiškai nebenori bendrauti su savo motina, darytina išvada, jog ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su L. R. tvarka gali pakenkti nepilnametės L. R. interesams.

58Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko L. R. interesus, priimant sprendimą nustatytina minimali bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, iš dalies pagal ieškovės ieškinio reikalavimą, nustatant, jog ieškovė G. R. bendrauja su nepilnamete dukra L. R. kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 12:00 val. iki 18:00 val., bei kas antrą mėnesio sekmadienį nuo 11:00 val. iki 17:00 val. Ieškovei išaiškintina, jog jeigu ateityje pasikeistų aplinkybės, nepilnametė dukra pageidautų daugiau laiko praleisti su ieškove, jų tarpusavio santykiai taptų artimesni, ieškovė turi teisę, vadovaujantis LR CK 3.175 str. kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo.

59Vadovaujantis CPK 93 str. ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

60Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str. teismas

Nutarė

61ieškinį tenkinti iš dalies.

62Nustatyti ieškovės G. R., a.k. ( - ) bendravimo su nepilnamete dukra L. R., a.k. ( - ) tvarką: G. R. bendrauja su nepilnamete dukra L. R. kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 12:00 val. iki 18:00 val., bei kas antrą mėnesio sekmadienį nuo 11:00 val. iki 17:00 val.

63Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

64Priešieškinį tenkinti iš dalies.

65Nustatyti L. R., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą su jos tėvu P. R., a.k. ( - )

66Priteisti iš G. R., a.k. ( - ) išlaikymą nepilnametei dukrai L. R., a.k. ( - ) periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį iki jos pilnametystės, indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant P. R., a.k. ( - )

67Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

68Priteisti iš G. R., a.k. ( - ) 990,00 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt litų) advokato pagalbos išlaidų, 66,60 Lt (šešiasdešimt šešis litus 60 ct) kitų pagrįstų išlaidų, 92,57 Lt (devyniasdešimt du litus 57 ct) žyminio mokesčio, P. R., a.k. ( - ) naudai, bei 20,00 Lt (dvidešimt litų) pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

69Priteisti iš P. R., a.k. ( - ) 666,00 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus) advokato pagalbos išlaidų, 46,29 Lt (keturiasdešimt šešis litus 29 ct) žyminio mokesčio, G. R., a.k. ( - ) naudai, bei 10,00 Lt (dešimt litų) pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

70Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant... 2. ieškovė ieškiniu (b.l. 1-2, 14) prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės... 3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priešieškiniu (b.l. 47-49)... 4. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį (b.l. 77-79) nesutinka su... 5. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, su... 6. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė priešieškinį, prašė ieškinį... 7. Trečiasis asmuo E. R. atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.... 10. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.... 11. Vadovaujantis LR CK 3.169 str. 1 d., kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko... 12. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-29 sprendimo civilinėje byloje Nr.... 13. Tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas priešiekiniu iš esmės prašo to... 14. Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė L. R. patvirtino, jog ji nori... 15. Taip pat aplinkybę, jog nepilnametė šalių dukra nori gyventi su tėvu... 16. Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius... 17. Esant nustatytoms aplinkybėms, tenkintini ieškinio ir priešieškinio... 18. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.... 19. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-29... 20. Atsakovas priešieškiniu, nesutikdamas su ieškovės siūlomu išlaikymo... 21. Nustatyta, jog ieškovė sutinka mokėti 300,00 Lt dydžio periodinių išmokų... 22. Nei viena iš šalių byloje nepateikė nepilnametės L. R. poreikių... 23. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas... 24. Institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės... 25. Institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės... 26. Teismo posėdžio metu nepilnametė L. R. nurodė, jog jos mama G. R. per... 27. LR CK 3.192 str. numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo... 28. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinio... 29. Dėl neterminuoto G. R. motinos valdžios apribojimo nepilnametės dukters L.... 30. Atsakovo reikalavimas dėl neterminuoto motinos G. R. valdžios apribojimo... 31. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Vaikų gerovės centro ‚Pastogė“... 32. Nepaisant to, byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Kauno Milikonių... 33. Teisme apklaustos liudytojos R. Š., A. V., patvirtino aplinkybes, jog... 34. Liudytoja R. R. patvirtino, jog jos dukra G. R. rūpinosi nepilnametės dukters... 35. Nepilnametė liudytoja L. R. paaiškino, jog ji nenori bendrauti su mama. Ją... 36. Išvadą teikiančios institucijos, Kauno rajono savivaldybės administracijos... 37. Išvadą teikiančios institucijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos... 38. CK 3.180 str. 1 d. numato tėvų valdžios apribojimo sąlygas - kai tėvas... 39. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai... 40. Teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvo valdžios apribojimo vadovaujasi... 41. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos, darytina išvada, jog nors... 42. Nors byloje esantys rašytiniais įrodymai patvirtina tai, jog šalių... 43. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog byloje nenustatyti LR CK... 44. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.... 45. Papildomo ieškinio reikalavimu ieškovė prašo nustatyti jos bendravimo... 46. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinio reikalavimą dėl bendravimo... 47. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies.... 48. Sprendžiant ginčą dėl vaiko pirmiausia turi būti atsižvelgiama į... 49. Viena iš vaiko teisių, numatytų LR CK 3.161 str. 3 d. yra vaiko teisė... 50. CK 3.170 str. 1 d. numato, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku,... 51. Ieškovė teismo posėdžio metu aiškino, jog ji nori atstatyti šiltus... 52. Atsakovas paaiškino, jog dukra kategoriškai atsisako bendrauti apie savo... 53. Nepilnametė liudytoja L. R. paaiškino, jog ji nenori matytis su mama, apie... 54. Teismas ginčą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, turi spręsti... 55. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo... 56. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė... 57. Esant nustatytoms aplinkybėms, nepilnametei L. R. išsakius savo nuomonę, jog... 58. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko L. R. interesus, priimant sprendimą... 59. Vadovaujantis CPK 93 str. ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, iš... 60. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str. teismas... 61. ieškinį tenkinti iš dalies.... 62. Nustatyti ieškovės G. R., a.k. ( - ) bendravimo su nepilnamete dukra L. R.,... 63. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 64. Priešieškinį tenkinti iš dalies.... 65. Nustatyti L. R., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą su jos tėvu P. R., a.k. ( - )... 66. Priteisti iš G. R., a.k. ( - ) išlaikymą nepilnametei dukrai L. R., a.k. ( -... 67. Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.... 68. Priteisti iš G. R., a.k. ( - ) 990,00 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt... 69. Priteisti iš P. R., a.k. ( - ) 666,00 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt... 70. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...