Byla 2A-303-510/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Mitkus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. R. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-408/2012 pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui P. R., išvadas teikiančioms institucijoms – Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovo P. R. priešieškinį ieškovei G. R., trečiajam asmeniui E. R., išvadas teikiančioms institucijoms – Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė G. R. ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2003-10-29 sprendimu patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos sutarties 1 p. numato, kad nepilnametė dukra L. R., g. ( - ), po santuokos nutraukimo gyvens kartu su savo motina G. R., kuri materialiai išlaikys ir auklės dukrą. Sutarties 2 p. numato, kad P. R. po santuokos nutraukimo skirs dukters išlaikymui iki jos pilnametystės 2 MGL dydžio pinigų sumą. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesi iki kiekvieno mėnesio 15 d., ir dalyvaus dukters auklėjime. Aukščiau nurodyti sutarties punktai yra keistini ir dukters gyvenamoji vieta nustatoma su tėčiu, pirmiausiai dėl to, kad dukra išreiškė norą gyventi su juo. Jau metai laiko ieškovės gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje. Dukra vykti su ieškove į Didžiąją Britaniją gyventi kategoriškai atsisako, kadangi Lietuvoje lieka jos visi draugai, tėtis, seneliai. Be to, ji čia lanko mokyklą, būrelį. Remiantis CK 3.174 straipsnio 2 dalimi, ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Ieškovė sutinka mokėti mergaitei išlaikymą iki jos pilnametystės 2 MGL per mėnesį. Ieškovė prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-29 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 ir 2 punktus taip: 1 p. „Mūsų sutarimu nepilnametė dukra L. R., g. ( - ), gyvens kartu su savo tėčiu P. R., kuris materialiai išlaikys ir auklės dukrą“. 2 p. „G. R. skirs savo nepilnametės dukters L. R., g. ( - ), išlaikymui iki jos pilnametystės 2 MGL dydžio pinigų sumą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 d., ir dalyvaus dukters auklėjime“. Ieškovė G. R. papildomu ieškiniu prašė nustatyti jos bendravimo su nepilnamete dukra G. R., g. ( - ), tvarką nurodant, kad ieškovė turi teisę bendrauti su dukra darbo dienomis ir savaitgaliais bendravimo laiką suderinus su atsakovu, turi teisę praleisti pusę savo atostogų, Šv. Kalėdų švenčių metu – gruodžio 24 d. poriniais metais, per Kalėdas gruodžio 25 d. neporiniais metais, Naujųjų metų švenčių metu – nuo gruodžio 31 d. 10.00 val. iki sausio 1 d. 20.00 val. neporiniais metais. Šv. Velykų švenčių metu – pirmą Velykų dieną poriniais metais, antrą Šv. Velykų dieną nuo 16 val. iki 20 val. neporiniais metais.

4Atsakovas P. R. priešieškiniu prašė neterminuotai apriboti G. R. valdžią dukters L. R. atžvilgiu, nustatyti L. R. gyvenamą vietą su P. R., priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju paskiriant atsakovą. Priešieškinyje nurodoma, kad ieškovė atsakovui penkerius metus neleido matytis su dukra ir dalyvauti jos auklėjime nuo tada, kai atsakovas pradėjo bendrauti su dabartine žmona. Dukra būdavo mamos nemylima, bet tai netrukdė jos nuteikinėti prieš atsakovą ir jo sutuoktinę. Gimus dukrytei, ieškovė pradėjo reikalauti, kad atsakovas pasiimtų dukrą. Po kiek laiko atsakovas sužinojo, kad dukra ne tik vejama iš namų, bet ją nuo 2011 m. sausio mėnesio augina svetimas asmuo. Atsakovė nemyli dukros, beveik nebendrauja su ja, nuolat palieka visai vieną arba su savo motina, kuri jos taip pat nemyli ir deramai neprižiūri. Atsakovė dažnai išvyksta į užsienį. Dukters atžvilgiu ne kartą buvo naudojamas ir fizinis smurtas, dabartinė jos psichologinė būsena yra bloga, ji lankėsi pas psichologą. Siekdamas visapusiškai apsaugoti nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus, atsakovas prašo apriboti ieškovės valdžią dukters atžvilgiu neterminuotai. Dukra gyvena ir pageidauja gyventi su atsakovu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; nustatyti ieškovės G. R. bendravimo su nepilnamete dukra L. R. tvarką: G. R. bendrauja su nepilnamete dukra L. R. kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val., bei kas antrą mėnesio sekmadienį nuo 11 val. iki 17 val.; kitą ieškinio dalį atmesti. Teismas nusprendė priešieškinį tenkinti iš dalies; nustatyti L. R. gyvenamąją vietą su jos tėvu P. R.; priteisti iš G. R. išlaikymą nepilnametei dukrai L. R. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant P. R.; kitą priešieškinio dalį atmesti. Teismas priteisė iš G. R. 990 Lt advokato pagalbos išlaidų, 66,60 Lt kitų pagrįstų išlaidų, 92,57 Lt žyminio mokesčio, P. R. naudai bei 20 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas priteisė iš P. R. 666,00 Lt advokato pagalbos išlaidų, 46,29 Lt žyminio mokesčio G. R. naudai bei 10 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas sprendime nurodė, kad ir ieškovė, ir atsakovas prašo nepilnametės dukters L. R. gyvenamąją vietą nustatyti su jos tėvu, todėl darytina išvada, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Dukra patvirtino, jog ji nori gyventi su savo tėvu. Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarautų vaiko interesams, todėl tenkintini ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Ieškovė sutinka mokėti 300 Lt dydžio periodinių išmokų išlaikymą nepilnametei dukrai iki jos pilnametystės. Nei viena iš šalių byloje nepateikė dukters poreikių apskaičiavimų, iš kurių būtų galima spręsti, kokio dydžio išlaikymas yra realiai reikalingas. Ieškovės pajamas 2011 m. lapkričio mėnesį sudaro 686 Lt dydžio atlyginimas per mėnesį. Teismo posėdžio metu dukra nurodė, jog jos mama per skelbimą surado jai auklę, jai mokėdavo 800 Lt. Tėvai yra darbingo amžiaus, jauni, neturintys sveikatos sutrikimų asmenys, todėl turi galimybes įsidarbinti ir teikti nepilnamečiui vaikui tokio dydžio išlaikymą, kuris būtų pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovo prašomas priteisti išlaikymas atitinka proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą, yra pakankamas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą po 400 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, atsižvelgtina į tai, jog ieškovė, nors ir pateikė teismui duomenis apie jos gaunamas minimalias pajamas, tačiau ji turėjo pakankamai pajamų pasamdyti auklę nepilnametei dukrai prižiūrėti 24 valandas per parą, ir įvairioms išvykoms į šiltus kraštus kartu su dukra ir be jos. Atsakovo reikalavimas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, atmestinas, nes dukra, gyvendama motinos namuose buvo prižiūrima, turiningai leisdavo laisvalaikį. Ieškovė stengėsi ieškoti psichologų pagalbos sprendžiant bendravimo su dukra problemas. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismas nurodė, kad dukra paaiškino nenorinti matytis su mama, apie ją nekalba nei su tėčiu, nei su jo žmona, jai tai skaudūs prisiminimai. Išsakius nuomonę, jog ji visiškai nebenori bendrauti su motina, darytina išvada, jog ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka gali pakenkti nepilnametės interesams. Atsižvelgiant į jos, nustatytina minimali bendravimo tvarka, iš dalies pagal ieškovės ieškinio reikalavimą. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6Atsakovas P. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo dalį kuria nuspręsta priteisti iš G. R. išlaikymą nepilnametei dukrai Laurai periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant P. R.; priimti naują sprendimą, priteisti iš G. R. išlaikymą nepilnametei dukrai Laurai nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-12-07), periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant P. R.; kitą spendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

71) pirmosios instancijos teismas tenkino apelianto priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė išlaikymo priteisimo momento. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė nesirūpino savo dukra, kadangi 2011 m. sausio mėn. išvyko į užsienį, o dukrą paliko S. M.-R. ir jos daugiau nebepasiėmė. 2011-11-27 dukra apsigyveno su atsakovu, nuo tada ieškovei atsirado prievolė dukrai teikti išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti momentą nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2011-12-07;

82) nors apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo atmestas apelianto reikalavimas neterminuotai apriboti G. R. valdžią dukters atžvilgiu, tačiau apeliantas su teismo pozicija nesutinka. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tačiau ieškovė šių pareigų nevykdo, piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu bei nesirūpina dukra. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame užfiksuota ieškovės išreikšta nuomonė, jog ji nepageidauja dukters daugiau matyti. Trumpųjų žinučių turinys patvirtina, kad ieškovė visais įmanomais būdais stengėsi atsikratyti pareiga rūpintis nepilnamete dukra.

9Ieškovė G. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad:

101) atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad teismas nepriteisė atsakovui iš ieškovės išlaikymo įsiskolinimo, nors pats atsakovas nei karto, t. y. nei 2011-12-07 ieškinyje nei 2012-01-11 pateiktame priešieškinyje, nei teismo posėdžių metu to neprašė. Teismas neįpareigotas savo iniciatyva nustatinėti išlaikymo atsiradimo momento. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai išlaikymą priteisė taip, kaip ir reikalavo atsakovas;

112) atsakovo prašymas priteisti įsiskolinimą už vaiko išlaikymą nuo 2011-12-07 neatitinka įstatymo nuostatų, nes pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymo įsiskolinimo priteisimas siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo momentu, o ne su ieškinio teismui padavimo diena;

123) tuo metu, kai dukra gyveno su mama, iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas, tačiau šios pareigos atsakovas nevykdė ir už dukters išlaikymą yra įsiskolinęs, todėl atsakovo reikalavimas jam priteisti įsiskolinimą už išlaikymą prasilenkia su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais;

134) apelianto teiginys, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė jo reikalavimą neterminuotai apriboti ieškovės valdžią dukters atžvilgiu, tačiau su teismo pozicija nesutinka, parodo tikruosius apelianto ketinimus ne padėti dukrai, o apšmeižti ieškovę. Jeigu ieškovė tikrai būtų buvusi neadekvati dukters atžvilgiu, ją skriaudusi, atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje ginčytų. Nei pirmosios instancijos teismas, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius neįžvelgė nei vienos aplinkybės, dėl kurios būtų galima apriboti ieškovės motinos valdžią dukters atžvilgiu.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

16Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2003-10-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. SN 2-11862/2003 patvirtino G. R. ir P. R. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1 t., b. l. 4). Minėtos sutarties 1 p. numatė, kad šalių nepilnametė dukra L. R., g. ( - ), po santuokos nutraukimo gyvens kartu su savo motina G. R., kuri materialiai išlaikys ir auklės dukrą. Sutarties 2 p. numatė, kad P. R. po santuokos nutraukimo skirs dukters išlaikymui iki jos pilnametystės 2 MGL dydžio pinigų sumą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 d., ir dalyvaus dukters auklėjime.

17Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamu 2012-10-08 sprendimu išsprendė ieškovės G. R. ieškinio ir papildomo ieškinio reikalavimus dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo iš ieškovės priteisimo ir ieškovės bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamu 2012 m. spalio 8 d. sprendimu taip pat išsprendė atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl neterminuoto ieškovės valdžios apribojimo dukters atžvilgiu, dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo priteisimo.

18Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo priteisimo, teigdamas, jog teismas nenurodė išlaikymo skaičiavimo pradžios momento. Apelianto manymu, išlaikymas pagal CK 3.200 straipsnį turėjo būti priteistas nuo bylos iškėlimo dienos, nurodydamas, kad tuo metu šalių dukra jau gyveno su atsakovu.

19CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovas, formuluodamas priešieškinio reikalavimą, apskritai nenurodė išlaikymo priteisimo laikotarpio pradžios. Apylinkės teismas patenkino atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tokia apimtimi, kokia prašė pats atsakovas. Atsakovas priešieškinyje priteisti išlaikymą nuo bylos iškėlimo dienos neprašė (1 t., b. l. 49), todėl pirmosios instancijos teismas šio klausimo ir nesvarstė. CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Nagrinėjamu atveju apeliantas papildomai prašo priteisti išlaikymą už laikotarpį, dėl kurio reikalavimas nebuvo pareikštas, todėl CPK 312 straipsnio prasme šis reikalavimas negali būti laikomas neatsiejamai susijusiu su jau pareikštu ieškiniu. Nagrinėjamu atveju šio klausimo svarstymas apeliacinės instancijos teisme pažeistų ieškovės procesines teises, todėl apeliaciniame procese negali būti sprendžiamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas neįpareigotas savo iniciatyva nustatinėti išlaikymo atsiradimo momentą ir priteisti įsiskolinimą.

20Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su teismo motyvais, kiek tai susiję, su jo priešieškinio reikalavimu dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tačiau tuo pačiu nurodė, kad šios teismo sprendimo dalies neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šių motyvų nevertina. Apeliantas neapskundė ir kitų teismo sprendimo dalių, todėl jos nėra apeliacijos objektas (CPK 320 straipsnis).

21Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimas visa apimtimi paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

Nutarė

23Apeliacinį skundą atmesti.

24Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Mitkus... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė G. R. ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas... 4. Atsakovas P. R. priešieškiniu prašė neterminuotai apriboti G. R. valdžią... 5. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu nusprendė... 6. Atsakovas P. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės... 7. 1) pirmosios instancijos teismas tenkino apelianto priešieškinio reikalavimą... 8. 2) nors apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies,... 9. Ieškovė G. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno rajono... 10. 1) atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad... 11. 2) atsakovo prašymas priteisti įsiskolinimą už vaiko išlaikymą nuo... 12. 3) tuo metu, kai dukra gyveno su mama, iš atsakovo buvo priteistas... 13. 4) apelianto teiginys, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2003-10-29 sprendimu, priimtu... 17. Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamu 2012-10-08 sprendimu išsprendė... 18. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su teismo sprendimo... 19. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į... 20. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su teismo motyvais, kiek... 21. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti... 22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 23. Apeliacinį skundą atmesti.... 24. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti...