Byla 2S-624-577/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotieji asmenys K. J., UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, UAB ,,Castrade“, UAB ,,Vilniaus energija“, BAB bankas Snoras, UAB „General Financing“, UAB ,,Mokilizingas“, UAB Ūkio banko lizingas, „Swedbank“, UAB ,,Adminsta“, BIGBANK AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas S. J. patikslintu pareiškimu prašė iškelti jam bankroto bylą, nurodė, kad prieš kreipiantis į kredito įstaigas gavo pakankamas ir stabilias pajamas, dirbo UAB ,,CEC“, vėliau UAB ,,Betonsta“, gaunamas darbo užmokestis siekė 4 000 - 5 000 Lt/mėn. Kadangi turimų santaupų butui įsigyti bei įsirengti nepakako, pareiškėjas ir jo sutuoktinė K. J. 2007-02-19 su ,,Swedbank“ AB sudarė kredito sutartį Nr. 07-015838-FA, pagal kurią buvo suteiktas 69 508,80 EUR kreditas. Tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, 2014-12-11 pareiškėjo kreditorius ,,Swedbank“ AB ir UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pirminis kreditorius „Swedbank“, AB savo, kaip kreditoriaus, reikalavimo teises į skolininką perleido naujajam kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“. Prievolei užtikrinti įkeistas pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantis nekilnojamasis turtas 2014-11-10 buvo perduotas kreditoriui už 66 960,15 EUR. Neįvykdytų prievolių UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ suma sudaro 17 534,40 EUR. Be to, 2007-08-24 su BAB banku Snoras pareiškėjas pasirašė naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL070817U0990003, neįvykdytos prievolės pagal šią sutartį sudaro 3 001,37 EUR; 2008-01-19 su UAB ,,General Financing“ buvo sudaryta vartojimo kredito sutarties Nr. 38203021541 sandorį Nr. 1, pagal kurį suteiktas 2 197,69 EUR kreditas, 2008-02-02 sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. 38203021541 sandoris Nr. 2, pagal kurį suteiktas 933,08 EUR kreditas. Pasak pareiškėjo, neįvykdytos prievolės pagal šias sutartis iš viso sudaro 2 795,48 EUR. Taip pat 2008-01-25 pareiškėjas su BIGBANK AS, veikiančiu per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0800312/95ba, pagal kurią suteiktas 2 027,34 EUR kreditas, o neįvykdytos prievolės pagal šią sutartį siekia 2 411,91 EUR. 2008-03-01 su UAB ,,Mokilizingas“ buvo pasirašyta išperkamosios nuomos sutartis, pradelstų įsiskolinimų suma - 3 493,69 EUR. Be to, su UAB Ūkio banko lizingu pareiškėjas buvo sudaręs ir išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705608256. Sutarties tinkamai nevykdant, ji buvo nutraukta, pareiškėjas pasirašė vekselį, pagal kurį jo įsipareigojimai siekia 936,21 EUR. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog yra skolingas ne tik kredito įstaigoms, bet ir UAB ,,Castrade“ - 268,79 EUR, UAB ,,Vilniaus energija“ - 3 210,48 EUR, bei UAB ,,Adminsta“- 120,34 EUR. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl prasidėjusios visuotinės ekonominės krizės darbdaviai vėlavo išmokėti darbo užmokestį, įmonės bankrutavo, todėl pareiškėjui teko ieškotis naujo darbo, kuris nebuvo taip gerai apmokamas. Maža to, 2008-10-22 gimė antras vaikas, todėl finansinė padėtis tapo dar sudėtingesnė. Paaiškino, kad nuo 2014-02-20 iki 2015 m. sausio mėn. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ekspeditoriumi ŽŪB „Kraštovaizdis“, gaunamas darbo užmokestis siekia apie 308,45 EUR/mėn. 2015-01-07 įsidarbino UAB ,,Aktena“ vairuotoju - ekspeditoriumi, sutartas darbo užmokestis - 400 EUR/mėn. Pareiškėjas tvirtina, kad susiklosčius sunkiai finansinei padėčiai jis nebeišgali vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, kurių bendra suma (41 246 EUR) viršija Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą dydį.

5Suinteresuotasis asmuo UAB ,,General Financing“ atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad sudarant kredito sutartis jo pajamos siekė 4 000 - 5 000 Lt/ mėn., be to, nebuvo pateikti ir įrodymai, jog gauti kreditai buvo panaudoti pagal paskirtį, t. y. būstui įrengti. Pažymėjo, kad pareiškėjas, negalėdamas vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, toliau skolinosi ir taip blogino savo finansinę padėtį. Šie veiksmai, suinteresuoto asmens nuomone, rodo pareiškėjo nesąžiningumą, todėl bankroto byla jam negali būti keliama. Antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus, pareiškėjas po truputi dengia įsiskolinimą, todėl darytina išvada, jog jis yra mokus ir per tam tikrą laiką sugebės padengti savo įsiskolinimus. Dėl nurodytų priežasčių suinteresuotas asmuo prašė atsisakyti kelti pareiškėjui bankroto bylą.

6Suinteresuotasis asmuo ,,Swedbank“ AB pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė atsisakyti kelti pareiškėjui bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimus, kurių realiai negalėjo įvykdyti, todėl darytina išvada, kad jis pats sukėlė savo nemokumą. Be to, suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas nesistengia atkurti savo mokumo, vykdyti prisiimtas prievoles, pareiškėjo nurodytos išlaidos, reikalingos būtiniesiems poreikiams tenkinti, viršija jo gaunamą darbo užmokestį, o tai verčia manyti, jog jis slepia tikrąją gaunamų pajamų sumą.

7Suinteresuotasis asmuo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, jog 2007-04-25 pareiškėjas ir suinteresuotasis asmuo K. J. pasirašė draudimo sutartį, kuria apdraustas kredito grąžinimas pagal 2007-02-19 kreditavimo sutartį Nr. 07-015838-FA. Kadangi pareiškėjai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, 2012-05-08 kredito sutartis buvo nutraukta, o 2014-08-04 ,,Swedbank“ AB buvo išmokėta draudimo išmoka. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktos AB SEB banke esančios sąskaitos išrašo matyti, jog jo pajamos yra didesnės nei nurodyta pareiškime, be to, nėra aišku, ar jo vardu nėra atidaryta sąskaitų kituose bankuose. Taip pat atkreipė dėmesį, kad suma, reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti, viršija pareiškėjo šeimos gaunamas mėnesines pajamas, o tai suponuoja išvadą, jog yra slepiamos tikrosios pajamos. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas didino savo kreditorinius įsipareigojimus taip sunkindamas savo finansinę padėtį, o tai rodo jo nesąžiningumą ir nepasvertą riziką. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, suinteresuotas asmuo prašė atsisakyti kelti pareiškėjui bankroto bylą.

8Suinteresuotasis asmuo UAB Ūkio banko lizingas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, jei bus nustatyta, jog jis yra nemokus ir nebus įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negalėtų būti iškelta.

9Suinteresuotasis asmuo UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškime išdėstytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo pareiškėjo nemokumui konstatuoti, todėl pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą neturi būti tenkinamas. Pažymėjo, kad ne visų skolinių įsipareigojimų terminai yra suėję, pareiškėjo žmona yra darbingo amžiaus, turi paklausią specialybę, todėl gali dirbti ir gauti pajamas. Be to, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jo sutuoktinė šiuo metu nedirba bei negauna jokių pajamų. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas, elgdamasis atidžiai ir rūpestinga, turėjo ir galėjo suvokti, kad sudarydamas kreditavimo sutartis vieną po kitos, sunkina savo finansinę padėtį, mažina galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

10Suinteresuotieji asmenys K. J., UAB ,,Castrade“, BAB bankas ,,Snoras“, UAB ,,Adminsta“ atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

11II.

12Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi tenkino pareiškėjo pareiškimą ir iškėlė S. J. bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė O. P., patvirtino 173 EUR per mėnesį lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti S. J. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 271,30 EUR lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį S. J. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma kreditoriams iš viso sudaro 41 246 EUR. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad, pardavus pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, už jį gautomis lėšomis būtų padengta tik nežymi įsipareigojimų dalis. Taip pat teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie pareiškėjo nesąžiningumą. Suinteresuotųjų asmenų UAB ,,General Financing“ ir ,,Swedbank“, AB, UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ bei UAB ,,Vilniaus energija“ argumentai, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, kadangi, nesugebėdamas vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, sudarė vis naujas kredito sutartis, taip sunkindamas savo finansinę būklę, sudarant būsto kreditavimo sutartį jo pajamos nebuvo pakankamos priimtiems įsipareigojimams įvykdyti, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vartojimo kreditų bei būsto kreditavimo sutarčių sudarymas neturėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo nemokumui. Nemokumo priežastimi teismas laikė prarastą gerai apmokamą darbą. Taip pat pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų.

14III.

15Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16Suinteresuotasis asmuo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Apelianto nuomone, galimas pareiškėjo nemokumas buvo ne pajamų praradimo pasekmė, kaip konstatavo pirmos instancijos teismas, bet nepaprastai didelių kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo rezultatas. Taip pat apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas ne tik visiškai neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, jų netyrė ir nevertino, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad pareiškėjas privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, todėl tik formaliai konstatavo, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams ir priėmė nepagrįstą nutartį. Be to, apelianto vertinimu, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė FABĮ 1 straipsnyje įtvirtiną normą, kad bankroto bylą galima iškelti tik sąžiningam fiziniam asmeniui. Apelianto nuomone, pareiškėjo elgesys prisiimant ir vykdant savo finansinius įsipareigojimus turėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas, tačiau pirmos instancijos teismas atliko tik formalų sąžiningumo vertinimą, nes nenustatinėjo faktų, kurie patvirtintų arba paneigtų, kad pareiškėjas yra sąžiningas.

17Pareiškėjas S. J. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjo vertinimu, pirmos instancijos teismas objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus, o apelianto atskirasis skundas yra grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais. Pareiškėjas tvirtina, kad tuometinė jo turtinė padėtis leido jam su sutuoktine skolintis atitinkamas pinigų sumas iš kredito bendrovių net ir gavus būsto paskolą. Nurodo, kad, imdamas kreditus, visiems kreditoriams atskleidė visą informaciją apie savo kitus turimus įsipareigojimus, kreditoriai žinojo apie jo turtinę padėtį ir galimybes dengti kreditus ir, visa tai įvertinę, suteikdavo kreditus. Pareiškėjo nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, paremti tik apelianto prielaidomis.

18Suinteresuotas asmuo UAB „CASTRADE“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad palaiko UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirojo skundo dalį, kurioje yra abejojama pareiškėjo sąžiningumu. Pažymi, kad pareiškėjas, elgdamasis nesąžiningai, pateikė neteisingus savo kreditorinius įsipareigojimus.

19Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Tvirtina, kad pirmos instancijos teismas atliko tik formalų pareiškėjo sąžiningumo vertinimą.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

22Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo iškelta bankroto byla fiziniam asmeniui, teisėtumas ir pagrįstumas.

23Dėl naujų įrodymų prijungimo

24Apeliantas kartu su atskiruoju skundu ir pareiškėjas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apelianto ir pareiškėjo įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.

25Atsižvelgdamas į turimų piniginių įsipareigojimų mastą, kuris viršija FABĮ nustatytą 25 MMA dydį, bei trukmę, t.y. jog šių piniginių prievolių mokėjimo terminai yra suėję, taip pat įvertinęs pareiškėjo turimo turto bei gaunamų pajamų apimtį, pirmos instancijos teismas konstatavo pareiškėjo nemokumą ir iškėlė jam bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo UAB „Paskolų būsto draudimas“ su tokiu pirmos instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka ir prašo pirmos instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuoto asmens atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, jog pirmos instancijos teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, netinkamai ištyrė visus įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas yra sąžiningas.

26Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju buvo konstatuotas pareiškėjo nemokumo faktas ir šalys jo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už atskirojo skundo ribų, dėl šios fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos plačiau nepasisako. Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtinta, kad bankroto byla fiziniam asmeniui iškeliama nustačius, jog fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, teismas be pareiškėjo pradelstų skolinių įsipareigojimų dydžio nustatymo bei pareiškėjo turto ir gautinų sumų bendros vertės nustatymo, privalo įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje bent vienos nurodytos sąlygos, kurios pagrindu atsisakoma kelti bankroto bylą. Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. CK 6.67 str. išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t.y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Taigi visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ar kita sandorio šalis buvo nesąžiningi.

27Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, jog fizinio asmens sąžiningumas turi būti vertinamas FABĮ 5 str. 8 d. numatytų sąlygų ribose ir teismui neprivalu atlikti išsamaus tyrimo dėl fizinio asmens sąžiningumo, kadangi – vėlesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka fizinio asmens bankroto administratorius.

28Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.

29Visų pirma, apeliantas atskirajame skunde dėsto argumentus, siekdamas įrodyti, jog pareiškėjas tapo nemokus elgdamasis nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad pareiškėjo nesąžiningumą suponuoja ta aplinkybė, jog pareiškėjas nagrinėjant bylą nepateikė įrodymų, kad jo imti vartojimo kreditai buvo panaudoti pagal paskirtį. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pareiškėjas ėmė ne tikslines paskolas, o vartojimo kreditus, kurie neįpareigoja asmens gautą kreditą skirti konkrečiam tikslui. Be to, pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie bent jau keltų pagrįstas abejones dėl pareiškėjo gautų vartojimo kreditų netinkamos panaudojimo paskirties. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preziumuojama, jog kreditoriai prieš suteikdami vartojimo kreditus pareiškėjui vertino pareiškėjo turtinę padėtį ir jo galimybes grąžinti kreditus, be to, kreditoriams turėjo būti žinoma apie pareiškėjui jau suteiktus kreditus, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo galimybės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus tuo metu buvo įvertintos kaip pakankamos. Esant nurodytoms aplinkybėms, pritartina pirmos instancijos teismo pozicijai, kad aplinkybė, jog pareiškėjas per dvejus metus sudarė septynias kreditavimo sutartis, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip pareiškėjo nesąžiningas elgesys. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra laikoma, jog ir neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Be to, pastebėtina, kad visus finansinius įsipareigojimus, apie kuriuos kalbama šioje byloje, pareiškėjas buvo prisiėmęs anksčiau nei per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).

30Taip pat apeliantas savo atskirajame skunde dėsto faktus, kurie, pasak jo, suteikia pagrindą išvadai dėl pareiškėjo nesąžiningumo kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apelianto nuomone, pateikti duomenys iš pareiškėjo banko sąskaitos išrašo leidžia abejoti pareiškėjo nurodomų mėnesinių pajamų tikrumu, tačiau pastebėtina, jog apeliantas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kuriais remiantis būtų galima vienareikšmiškai teigti apie pareiškėjo nesąžiningumą (CPK 178 str.). Pareiškėjas, atsikirsdamas į šiuos apelianto argumentus, nurodė, kad apelianto nurodomos sumos buvo gautos pagal avansines apyskaitas, kurios visada būdavo grąžinamos bendrovei, o tai patvirtina su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas ŽŪB „Kraštovaizdis“ 2015-02-23 raštas, kuriame patvirtinama, jog pareiškėjas nėra skolingas ŽŪB „Kraštovaizdis“ pagal avansines apyskaitas. Nesant jokių kitų rašytinių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti tokiu pareiškėjo paaiškinimu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas šis atskirojo skundo argumentas. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad tikėtina, jog pareiškėjas gauna papildomų pajamų dirbdamas statybininku ar betonuotoju. Be to, apeliantas tvirtina, kad pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškime buvo nurodyta neteisinga turimų finansinių įsipareigojimų suma. Pripažintina, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, nurodydamas pradelstus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirajame skunde nurodyti netikslumai bet kuriuo atveju neturi esminės įtakos bendrai pareiškėjo skolų sumai, kuri yra svarbi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad galutiniai visų kreditorių reikalavimai bus patikslinti ir pareikšti bankroto administratoriui, kuris juos teiks teismui patvirtinti (FABĮ 23 str.). Nereikšmingu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjas, elgdamasis nesąžiningai, pareiškime nenurodė, jog jis kreditoriams yra atsakingas solidariai su savo sutuoktine. Pastebėtina, kad su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateikti tiek mokėjimo draudimų susitarimai, tiek ir kredito sutartis, iš kurių turinio aiškiai matosi, kad pareiškėjas už nurodytus įsipareigojimus yra atsakingas su savo sutuoktine solidariai, todėl ir šioje situacijoje neįžvelgtinas sąmoningas pareiškėjo nesąžiningumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamo klausimo kontekste esminės reikšmės neturi ir kiti apelianto išdėstyti motyvai (pareiškėjas nurodė skirtingus poreikių dydžius, kurių neįrodė; pareiškėjas nurodė, jog turi automobilių, tačiau iš paties pareiškėjo pateiktų VĮ Regitra pažymų matyti, kad pareiškėjui jokios transporto priemonės nepriklauso; pareiškėjas klaidina teismą, jog jo vaikams reikalinga nuolatinė priežiūra; pareiškėjas apmoka už kito asmens pokalbius), todėl dėl kiekvieno iš jų atskirai nepasisakytina.

31Teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, kas lemia rungimosi principo buvimą tokio pobūdžio bylose bei kiekvienos iš šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 12 str.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

32Bylos faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumos pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad neegzistuoja FABĮ 5 str. 8 d. numatyti pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui atsiranda pareiga patikrinti pareiškėjų sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 str. 3 d.). Taigi tokiu būdu galės būti nuodugniai patikrintos visos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo sudarytų sandorių teisėtumo.

33Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

34Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėjas S. J. patikslintu pareiškimu prašė iškelti jam bankroto... 5. Suinteresuotasis asmuo UAB ,,General Financing“ atsiliepime į patikslintą... 6. Suinteresuotasis asmuo ,,Swedbank“ AB pateikė atsiliepimą į pareiškimą,... 7. Suinteresuotasis asmuo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į... 8. Suinteresuotasis asmuo UAB Ūkio banko lizingas atsiliepime į pareiškimą... 9. Suinteresuotasis asmuo UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepime į pareiškimą... 10. Suinteresuotieji asmenys K. J., UAB ,,Castrade“, BAB bankas ,,Snoras“, UAB... 11. II.... 12. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi tenkino... 14. III.... 15. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 16. Suinteresuotasis asmuo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu... 17. Pareiškėjas S. J. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo pirmos instancijos... 18. Suinteresuotas asmuo UAB „CASTRADE“ atsiliepime į atskirąjį skundą... 19. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimu į atskirąjį skundą... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 22. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria... 23. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 24. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu ir pareiškėjas kartu su atsiliepimu į... 25. Atsižvelgdamas į turimų piniginių įsipareigojimų mastą, kuris viršija... 26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju buvo konstatuotas... 27. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, jog fizinio asmens... 28. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,... 29. Visų pirma, apeliantas atskirajame skunde dėsto argumentus, siekdamas... 30. Taip pat apeliantas savo atskirajame skunde dėsto faktus, kurie, pasak jo,... 31. Teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos... 32. Bylos faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumos pagrindu... 33. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga... 34. Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį palikti...