Byla 2A-1477-260/2015
Dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-86-336/2015 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. G. bei institucijai duodančiai išvadą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, ir atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei L. G. dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovė L. G. ieškiniu prašė pakeisti 2004 m. gruodžio 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu, pakeistu 2005 m. liepos 14 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš V. G. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 231,69 Eur (800 Lt) nuo ieškinio priėmimo dienos iki sūnus taps darbingu, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo niekada nebuvo sudaryta, teismo sprendimu yra nustatyta vaiko tėvystė, priteistas išlaikymas. Išlaikymo padidinimą sąlygojo nepilnamečio vaiko ligos bei ieškovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Vaikas nuo gimimo yra neįgalus, jis nekalba, sunkiai vaikšto, yra agresyvus, jam yra reikalinga nuolatinė suaugusio žmogaus priežiūra. Iš pradžių ieškovė ir nepilnametis vaikas gyveno Lietuvoje, ( - ), ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Tačiau ieškovei netekus darbo Lietuvoje ji išvyko gyventi į Angliją. Be to, per 10 metų pasikeitė poreikiai nepilnamečio vaiko išlaikymui: gyvenamosios vietos išlaikymas išaugo nuo 28,96 Eur (100 Lt) iki 347,54 Eur (1200 Lt); maistas nuo 72,40 Eur (250 Lt) išaugo iki 231,69 Eur (800 Lt); vaistai ir papildai, kurie yra nekompensuojami, nuo 28,96 Eur (100 Lt) išaugo iki 86,88 Eur (300 Lt); sveikatos priežiūra, gydytojų konsultacijos ir tyrimai (keliauja gydytis į Lietuvą, kur gydymas praktiškai nemokamas, tačiau už tam tikrus tyrimus reikia mokėti) nuo 43,44 Eur (150 Lt) išaugo iki 101,36 Eur (350 Lt) (Novosibirske vaikui buvo atliktas kamieniniu ląstelių persodinimas, kuris kainavo beveik

613 032,90 Eur (45 000 Lt), kurie buvo suaukoti ar paskolinti); laisvalaikis (baseinas, delfinų terapija, ir kt.) nuo 23,16 Eur (80 Lt) pasikeitė iki 86,88 Eur (300 Lt); transporto priemonės (į kurias neįskaičiuoti lėktuvo bilietai) - nuo 20,27 Eur (70 Lt) pasikeitė iki 115,84 Eur (400 Lt); apranga, avalynė, higienos poreikiai išaugo nuo 86,88 Eur (300 Lt) iki 115,84 Eur (400 Lt); auklės priežiūra, kurios nereikėjo 2005 m. sprendimo priėmimo metu - vidutiniškai Anglijoje auklės paslauga 1 val. kainuoja 13,90 Eur (48 Lt). Išmokos, kurias gauna už vaiką - invalidumo ir slaugos pašalpa - išleidžia papildomiems vaistams ir auklei. Ieškovė per mėnesį vidutiniškai uždirba 781,97 Eur (2 700 Lt), darbo užmokestis priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus. Ieškovė išvyko į Angliją, nes Lietuvoje nebuvo tokių socializacijos programų, gydymo sistemos vaikui gydyti, gyvenamojoje vietoje nebuvo sąlygų jai uždirbti 781,97 Eur (2 700 Lt), auklės surasti ji neturėjo galimybės, o jos motina dėl garbaus amžiaus nebegalėjo prižiūrėti vaiko.

7Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateikė teismui priešieškinį, kurį prašė tenkinti - sumažinti priteistą išlaikymą iki 0 Eur (0 Lt), priteisti atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad nesutinka vaikui teikti išlaikymo, kadangi jam yra 76 metai, jis nedirba. Iki 2014 m. rugsėjo 1 d. gavo atlyginimą beveik 579,24 Eur (2 000 Lt) į rankas, o nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio jis gauna pensiją, kurią sudaro tik 283,24 Eur (978 Lt), jokio turto neturi, kadangi žemę jis perleido sūnui. Prieš beveik 10 metų Panevėžio apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas yra neįgalus, iš atsakovo priteisė po 144,81 Eur (500 Lt) išlaikymo. Kadangi minėta suma yra indeksuojama, tai faktiškai atsakovas mokėjo po 191,14 Eur (660 Lt). Nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad kas mėnesį vidutiniškai būtiniems vaiko poreikiams patenkinti maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, būsto išlaikymui, paslaugų (kirpėjos, stomatologo ir pan.) apmokėjimui ji patiria 463,39 Eur (1600 Lt) dydžio išlaidas, tačiau iš Lietuvos Respublikos valstybės ji gauna 472,51 Eur (1631,50 Lt) išmokų, o tai reiškia, kad Valstybė vaiko išlaikymui skiria daugiau negu ieškovė prašė priteisti. Vaikas yra neįgalus nuo vaikystės, jo negalia nei sumažėjo nei padidėjo, todėl ir jo poreikiai nepadidėjo, o ieškovės sumanymas vežti jį gydyti į Rusiją - tai čia jos pačios rizika. Nurodė, kad vaiko poreikiai minimalūs, nes jis nei skaito, nei rašo, nei mokosi, mobilaus telefono jam nereikia, įrodymų, kad jis lanko baseiną nėra, todėl sprendė, kad vaiko poreikiai nepadidėjo dėl ko ieškinį laikė nepagrįstu. Tuo tarpu prašė atsižvelgti į tai, kad atsakovo turtinė ir materialinė padėtis ženkliai pablogėjo, amžius padidėjo, todėl remiantis priešieškiniu prašė išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš jo nepriteisti.

8Ieškovė L. G. su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o ieškinį tenkinti.

9Institucijos duodančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškovės ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė išvyko į užsienį, kad sudarytų sąlygas ne tik pačių būtiniausių vaiko poreikių patenkinimui, bet ir norėdama pagerinti vaiko būtį, prisidėti prie vaiko socializacijos pagerėjimo. Nurodė, kad prašoma priteisti 231,69 Eur (800 Lt) suma ir sveikam vaikui nėra didelė, tokia suma yra reikalinga tik būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui ir gebėjimų tobulinimui. Lietuvoje nėra tokios didelės medicininių paslaugų pasiūlos, kad būtų galima palengvinti vaiko būtį, todėl ieškovės išvažiavimą į užsienio valstybę laikė pateisinamą. Remiantis medicininiais dokumentais laikė, kad vaikas niekada netaps sveiku, negalės pats užsidirbti, todėl neprieštaravo, kad išlaikymas būtų priteistas iki vaikas taps darbingu, o ne iki pilnametystės.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 3 d. sprendimu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2005 m. liepos 4 d. nutartimi, priteistą iš V. G. išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. G. dydį, priteisė iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymui 173,77 Eur (600,00 Lt) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo dienos – 2014 m. lapkričio 10 d. iki D. G. pilnametystės – ( - ), indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad bylos šalių nepilnamečio sūnaus D. G. poreikiai nuo 2005 m. liepos 14 d., kai buvo padidintas priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, pasikeitė, t.y. per daugiau nei dešimt metų žymiai išaugo. Panevėžio apygardos teismo 2005 m. liepos 14 d. nutarties priėmimo metu vaikas buvo mažametis, o šiuo metu jis yra paauglys, kartu su ieškove gyvena Anglijoje, todėl akivaizdu, kad paauglio išlaikymui reikia didesnių lėšų nei 2005 metais. Teismas taip pat pažymėjo, kad per aptariamą laikotarpį išaugo ieškovės patiriamos išlaidos būsto mokesčiams, maisto produktams, drabužiams, avalynei, kitoms paslaugoms apmokėti, kadangi ieškovė su sūnumi D. G. apsigyveno Anglijoje, kurioje pragyvenimo išlaidos yra žymiai didesnės nei Lietuvoje, tačiau minėtoje šalyje yra sudarytos sąlygos vaikui socializuotis, išmokti nors minimaliai orientuotis aplinkoje, kurioje ieškovė turėjo galimybę įsidarbinti, gauti lėšų pragyvenimui. Atsižvelgiant į išdėstytą sprendė, kad byloje nustatyti faktai sudarė teismui pagrindą padidinti teismo sprendimu priteistą iš atsakovo nepilnamečiui D. G. išlaikymą.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniame skunde (b. l. 83 - 85) atsakovas V. G. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimą kaip neteisėtą, nepagrįstą ir neteisingą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, kadangi nevertino, jog ieškovė savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė tiek įrodymų apimties, tiek formos prasme.
  2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino byloje esančių įrodymų, nesiaiškino tėvų turtinės padėties, gaunamų pajamų, turimo turto dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.
  3. Teismas buvo šališkas, nes turėjo išankstinį nusistatymą atsakovo atžvilgiu, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, vadovavosi tik ieškovės atstovės paaiškinimais ir palaikė tik jos poziciją.
  4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino priešieškinį nurodytų argumentų ir įrodymų susijusių su esmingai pasikeitusia atsakovo turtine padėtimi.
  5. Teismas priėmė dviprasmį sprendimą, kadangi netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

14Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 100 - 104) ieškovė L. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, taip pat visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes.

15Institucijos duodančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atsakovės apeliacinį skundą neperžengdamas jo ribų (CPK 320 str. 2 d.).

19Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – padidinimo patenkintas iš dalies, o apelianto priešieškinis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – neteikimo, atmestas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, padarė pagrįstą išvadą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui D. G. priteisimo. Nuspręsdamas, kad atsakovas sūnaus D. G. išlaikymui turėtų skirti 173,77 Eur (600 Lt) per mėnesį, o ieškovė skirtų kitą didesnę dalį, kadangi toks išlaikymas būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

20Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teisėjų kolegija pritaria šioje byloje priimto Kėdainių rajono apylinkės teismo motyvams.

21Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentą dėl įrodymų nepakankamumo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei remdamasi bylos duomenimis, nustatė, kad apeliantas nepagrįstai kelia klausimą dėl kreipimosi į kompetentingą Jungtinėje Karalystėje esantį teismą dėl įrodymų surinkimo, kadangi apelianto nuomone, toje šalyje nepilnamečiam sūnui yra teikiamos socialinės išmokos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, sumažino ir iš atsakovo priteisė tokio dydžio išlaikymą, kuris būtų pakankamas užtikrinti išaugusius vaiko poreikius, jam gyvenant kitoje valstybėje, o iš ieškovės, kadangi ji dirba ir gyvena kitoje valstybėje, atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas, priteisė didesnę dalį išlaikymo, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. G. nepriteisimo.

22Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

23CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Ta pati norma nustato, kad išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų gaunamų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai, kuriais, o taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.).

24Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

25Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.).

26Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui iš esmės ir atsižvelgė į suformuotą kasacinio teismo praktiką, kadangi atsakovo teiktino išlaikymo dydį nustatė atitinkamai jo turtinei padėčiai. Nors apeliantas ir nurodo, kad teismas, priteisdamas iš jo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 173,77 Eur (600 Lt) kas mėnesį, netinkamai nustatė šalių sūnaus poreikius, visiškai neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, dėl ko nepagrįstai priteisė periodinėmis mėnesinėmis išmokomis mokėtiną 173,77 Eur (600 Lt) išlaikymą sūnui, neįvertino, aplinkybės, kad šiuo metu apeliantas nedirba dėl pensinio amžiaus, yra kritinės sveikatos būklės, dėl ko teismas tokią apelianto turtinę padėtį turėjo vertinti kaip labai sunkią, apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti.

27Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino vaiko poreikių dydį ir tinkamai nustatė iš atsakovo priteistiną išlaikymo sumą. Teismo sprendime apie nepilnamečio vaiko kasdienius ir specialiuosius poreikius nurodyti aiškūs ir išsamūs motyvai, su kuriais apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka ir todėl jų nekartoja.

28Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas jo turtinę padėtį turėjo prilyginti ją labai sunkiai ir išlaikymo sūnui nepriteisti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepagrįsti. Nors atsakovas ir niekur nedirba, yra 76 metų amžiaus, turi sveikatos problemų, tačiau kaip rūpestingas asmuo, turintis pareigą išlaikyti savo nepilnametį ir specialių poreikių turintį vaiką, privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, kad iš gaunamų pajamų galėtų teikti savo vaikui išlaikymą. Nagrinėjamu atveju byloje apeliantas, remtis ta aplinkybe, kad kadangi jis yra pensinio amžiaus ir silpnos sveikatos ir dėl to neturi darbo ir negali teikti išlaikymo, negali. Kartu pažymėtina, kad šalių specialių poreikių turinčio nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, kuri ne tik viena išlaiko, rūpinasi ir prižiūri sūnų, bet dar ir moka mokesčius už gyvenamojo būsto išlaikymą, gydymą, tenkina būtiniausius vaiko poreikius. Atsakovas su vaiku nebendrauja, niekada jo lanko. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė šiuo metu yra pajėgi teikti didesnį išlaikymą sūnui, todėl ir priteisė iš atsakovo priteistiną išlaikymą iki sumos, kuri yra atitinkanti jo gaunamas pajamas ir priteisė mažesnę dalį išlaikymo nei iš tikrųjų reikia specialių poreikių turinčiam vaikui. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas yra pajėgus finansiškai teikti 173,77 Eur (600 Lt) kas mėnesį dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, o nepriteisti išlaikymo nėra jokio pagrindo.

29CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas, o CPK 2 straipsnyje nurodyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Tai reiškia, kad pateisinamas tik toks kreipimasis teisminės gynybos, kai yra būtina apginti pažeistą materialinę subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą. Todėl kiekvieno teisminio ginčo nagrinėjimo atveju būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo ar nebuvo materialiosios subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas, ar tą pažeidimą padarė konkretus asmuo ir kaip jis turėtų būti pašalintas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog 2005 – 2007 metais jo materialinė ir turtinė padėtis pablogėjo mažiausiai tris kartus, jo pensinį amžių ir kritinę sveikatos būklę, jis neturi galimybės teikti išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui D. G.. Teisėjų kolegija įvertinus byloje esančius įrodymus susijusius su apelianto turtine padėtimi, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir nustatė, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų su istorija matyti, kad atsakovas V. G. sudarė neatlygintinus sandorius perleisdamas savo turtą kitiems asmenims (b. l. 107 – 123, t. I), paskutinį kartą 2014 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo kitam savo sūnui M. G. žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), (b. l. 118 – 119, t. I), tikėtina, kad tokiu būdu mėgindamas nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį.

30Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmai aktyviai renkant įrodymus leidžia daryti priešingą išvadą ir spręsti, kad teismas išnagrinėjo bylą nepažeisdamas teismo nešališkumo ir šalių interesų pusiausvyros principų.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš ieškovės atsakovui nepriteistos advokato pagalbos išlaidos proporcingai nepatenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškinį patenkinus iš dalies, o atsakovo priešieškinį atmetus, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, pagal byloje esančius įrodymus nustatė, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 630,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė ieškinio parengimas, atsiliepimo į priešieškinį parengimas ir atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos

32(b. l. 60, t. II). Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 700 Eur išlaidų, kurias sudarė už atsiliepimo į ieškinį parengimas, priešieškinio parengimas ir atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos (b. l. 94, 125,137, t. I). Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas 1/3 dalimi, o priešieškinis atmestas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo pagrįstai priteisė 210,26 Eur, o atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų nepriteisė atlikus įskaitymą (CPK 93 str. 2 d.)

33Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. G. apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog teismas, priteisdamas 173,77 Eur sūnaus išlaikymui per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pažeidė išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ar vaikų lygybės principus, bei netinkamai išanalizavo bei įvertino šalių turtinę padėtį.

34Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo V. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių, jam pagrįstai nekilo abejonių dėl priteistino iš apelianto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio.

36Apeliacinį skundą atmetus atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).

37Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.

38Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovė L. G. ieškiniu prašė pakeisti 2004 m. gruodžio 3 d. Kėdainių... 5. Nurodė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo niekada nebuvo sudaryta,... 6. 13 032,90 Eur (45 000 Lt), kurie buvo suaukoti ar paskolinti); laisvalaikis... 7. Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateikė teismui... 8. Ieškovė L. G. su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o ieškinį... 9. Institucijos duodančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliaciniame skunde (b. l. 83 - 85) atsakovas V. G. prašo Kėdainių rajono... 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 100 - 104) ieškovė L. G. prašo... 15. Institucijos duodančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 19. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 20. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti... 21. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentą... 22. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų... 23. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti... 24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra... 25. Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko... 26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą... 27. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas... 28. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas jo turtinę... 29. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais... 32. (b. l. 60, t. II). Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 700 Eur... 33. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 34. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 35. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 36. Apeliacinį skundą atmetus atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos... 37. Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje... 38. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 40. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimą palikti... 41. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....