Byla II-151-935/2017
Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausiosios specialistės 2017 m. vasario 23 d. nutarimo, kuriuo J. T. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 184 straipsnio 1 dalį įspėjimu

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, sekretoriaujant Olgai Saveljevai dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. T., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovei advokatei Nijolei Pakalkienei, institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovei Laurai Zapolskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. T. skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausiosios specialistės 2017 m. vasario 23 d. nutarimo, kuriuo J. T. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 184 straipsnio 1 dalį įspėjimu.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausiosios specialistės 2017 m. vasario 23 d. nutarimu J. T. buvo nubausta už tai, kad Vilniaus miesto ligoninės regioninės sterilizacinės įrangos pirkimo (toliau – Pirkimas 1) viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija), kurios nare buvo J. T., 2016 m. gegužės 2 d. posėdyje (protokolas Nr. VPP-21) parengė Pirkimo 1 sąlygas bei pateikė perkančiosios organizacijos direktoriui patvirtinti, kuriose, nustatyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ) pažeidžiantys techninės specifikacijos reikalavimai, tokiu būtų buvo pažeistos VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatos bei VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, nes nustatyti techninės specifikacijos reikalavimai yra pritaikyti konkrečių gamintojų prekėms. Be to, Komisija nustatė perteklinius, nepagrįstus ir ribojančius konkurenciją tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, tokiu būdu pažeidė VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pirkimo 1 Komisija 2016 m. birželio 9 d. posėdyje (protokolo Nr. VPP-28) neatsakė į visus tiekėjų pateiktus paklausimus, nes nepagrįstai laikė pateiktus klausimus tiekėjų pretenzija, ir taip buvo pažeistos VPĮ 27 straipsnio 2 dalies nuostatos, o 2016 m. birželio 17 d. posėdyje (protokolo Nr. VPP-35) Pirkimo 1 Komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti tiekėjų pateiktas pretenzijas, tokiu būdu buvo pažeistos VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos. Be to, Pirkimo 1 Komisija 2016 m. rugpjūčio 19 d. posėdžio metu (protokolo Nr. VPP-72) nesvarstė dėl tiekėjų pasiūlytų kainų, viršijančių planuojamų sudaryti Pirkimo 1 sutarčių vertes, kurios buvo nustatytos Komisijos 2016 m. kovo 17 d. posėdyje (protokolas Nr. VPP-13) priimtinumo/nepriimtinumo, tokiu būdu buvo pažeistos VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių bei VPĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostatos. Taip pat Medicinos prietaisų dezinfekcijos ir sterilizacijos procesų kontrolės validacijos įrangos pirkimo (toliau – Pirkimas 2) viešųjų pirkimų komisija), kurios nare buvo J. T., 2016 m. gegužės 2 d. posėdyje (protokolas Nr. VPP-22) parengė Pirkimo 2 sąlygas bei pateikė perkančiosios organizacijos direktoriui patvirtinti, kuriose nustatyti VPĮ pažeidžiantys techninės specifikacijos reikalavimai, tokiu būtų buvo pažeistos VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatos bei VPĮ 3 straipsnio l ir 2 dalių nuostatos, nes nustatyti techninės specifikacijos reikalavimai yra pritaikyti konkrečių gamintojų prekėms. Be to, Pirkimo 2 Komisija nustatė perteklinius, nepagrįstus ir ribojančius konkurenciją tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, tokiu būdu Komisija pažeidė VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Komisija 2016 m. liepos 29 d. posėdžio metu (protokolo Nr. VPP-61) nesvarstė dėl tiekėjų pasiūlytų kainų, viršijančių planuojamų sudaryti Pirkimo 2 sutarčių vertes priimtinumo/nepriimtinumo, nors 2016 m. kovo 17 d. Komisijos posėdyje (protokolo Nr. VPP-14) ši kaina buvo mažesnė nei tiekėjo pasiūlyta, tokiu būdu buvo pažeistos VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių bei VPĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostatos.

4Minėtu nutarimu J. T. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

5Skunde J. T. prašo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausiosios specialistės 2017 m. vasario 23 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.

6Skunde J. T. nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba atliko Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 atitikties VPĮ ir (ar) kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimams vertinimą ir 2016 m. spalio 28 d. surašė Pirkimo vertinimo išvadą Nr. 4S-3543 (toliau – Išvada). Išvadoje Viešųjų pirkimų tarnyba įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti Pirkimo 1 pirkimo dalių Nr. 1-6 procedūras ir raštu informuoti apie įpareigojimo įvykdymą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus, nutraukti Pirkimo 2 dalies Nr. 1 procedūras, svarstyti Pirkimo 2 dalies Nr. 2 tiekėjo pasiūlymo kainos priimtinumą ir raštu informuoti apie įpareigojimo įvykdymą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų tarnybos duotus įpareigojimus įvykdė ir pateikė šiai institucijai tai patvirtinančius dokumentus. VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra numatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę traukti administracinėn atsakomybėn šį įstatymą pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis. Pagal šią teisės normą asmuo gali būti patraukiamas administracinėn atsakomybėn, kai yra teisės aktų nustatyta tvarka konstatuotas Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas ir yra nevykdomi Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimai ar sprendimai. J. T. nuomone, už nustatytus VPĮ pažeidimus Viešųjų pirkimų tarnyba jau pritaikė sankcijas (įpareigojimus nutraukti pirkimų procedūras) perkančiajai organizacijai, todėl ji už tuos pačius VPĮ pažeidimus negali būti baudžiama pakartotinai.

7J. T. teigia, kad perkančioji organizacija ir ji, kaip perkančiosios organizacijos Komisijos narė, Viešųjų pirkimų tarnybos Išvados sprendimus ir duotus įpareigojimus įvykdė, todėl, vadovaujantis VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Viešųjų pirkimų tarnyba neturėjo teisės patraukti jos administracinėn atsakomybėn. Viešųjų pirkimų tarnyba privalėjo vadovautis VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir atsižvelgdama į tai, kad dėl Išvadoje nustatytų VPĮ pažeidimų duoti įpareigojimai yra įvykdyti, viešieji pirkimai buvo nutraukti ir toliau nevykdomi pagal neteisėtas pirkimo sąlygas, neturėjo pradėti administracinio nusižengimo teisenos.

8J. T. mano, kad Viešųjų pirkimų tarnyba netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nepagrįstai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Ji taip pat mano, kad jos veiksmai neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, požymių.

9Skunde aiškinama, kad J. T., dalyvaudama Komisijos darbe, siekė, jog pirkimų dokumentai būtų parengti griežtai vadovaujantis VPĮ reikalavimais. Buvo net kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl preliminarios pirkimo dokumentų projektų patikros. Į visas iš Viešųjų pirkimų tarnybos gautas pastabas buvo atsižvelgta, o nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai buvo surašyti į skelbimą apie Pirkimą 1 ir Pirkimą 2, kurį Viešųjų pirkimų tarnyba patikrino ir leido paskelbti. Jei būtų buvę pateiktos kokios nors pastabos dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, į jas būtų atsižvelgta ir pirkimo dokumentai būtų pataisyti. Skunde pažymima, jog 2016 m. gegužės 2 d. posėdyje (protokolas Nr. VPP-21) buvo svarstytas klausimas „Dėl pirkimo sąlygų parengimo ir pasiūlymų pateikimo termino nustatymo“, kuriuo buvo nutarta „Kuo skubiau parengti viešojo pirkimo sąlygas ir pateikti jas tvirtinti Laboratorijos direktoriui.“. Taip pat vėliau buvo svarstytas analogiškas klausimas ir buvo nuspręsta „Iki 2016 m. gegužės 4 d. parengti viešojo pirkimo sąlygas ir, komisijos nariams apsvarsčius, pateikti jas tvirtinti direktoriui“. Būtent už tokius nutarimus J. T. ir balsavo Komisijos 2016 m. gegužės 2 d. posėdyje. Taigi 2016 m. gegužės 2 d. protokolas nepatvirtina, jog ji 2016 m. gegužės 2 d. posėdyje parengė Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 sąlygas ir pateikė perkančiosios organizacijos direktoriui patvirtinti. Todėl byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kad ji balsavo už neteisėtų Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 sąlygų parengimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nebuvo pažeistos VPĮ 25 straipsnio 2 dalies, VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai.

10Skunde nurodoma, kad visi pirkimo dokumentai ir jų paaiškinimai, patikslinimai buvo paskelbti viešai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, o tiekėjas neteikė prašymo pateikti kokius nors pirkimo dokumentus. VPĮ 27 straipsnio 2 dalis nenustato perkančiosios organizacijos atsakymų į tiekėjų klausimus ar reikalavimus, todėl atsakomybė už neatsakymą į visus tiekėjų pateiktus paklausimus pagal nurodytą normą yra negalima. Skunde pažymima, kad Išvadoje nebuvo įsigilinta į tiekėjo paklausimo turinį. Turinio viršenybės prieš formą principas reiškia, kad dokumento pavadinimas negali pakeisi dokumento turinio. Be to, nei VPĮ, nei kituose viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyti aiškūs kriterijai, atribojantys tiekėjų prašymus paaiškinti, patikslinti neaiškias pirkimo sąlygas nuo tiekėjų reikalavimų (pretenzijų) pirkimo sąlygas pakeisti. VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje kalbama apie pirkimo dokumentų teikimą, taip pat atsakymus į tiekėjų klausimus. J. T. įsitikinimu, tiekėjo reikalavimas pakeisti pirkimo dokumentų sąlygas negali būti aiškinamas kaip tiekėjo užduotas klausimas. Tiekėjo prašyme išdėstyti reikalavimai pakeisti pirkimo techninę specifikaciją, o ne ją paaiškinti ar patikslinti kaip netikslią, reiškia tiekėjo reikalavimą (pretenziją) dėl pirkimo sąlygų pakeitimo. Nei VPĮ, nei kituose viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra pateiktas pretenzijos apibrėžimas, todėl Komisija pagrįstai vadovavosi VPĮ 93 straipsnio 1 dalies nuostata, kad tiekėjas pretenziją teikia perkančiajai organizacijai tada, kai mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų. Komisija posėdyje išnagrinėjo tiekėjo UAB „( - )“ rašto turinį ir nustatė, kad tiekėjas reikalauja keisti techninę specifikaciją pagal jo nurodymus, kadangi pakeitimai užtikrintų didesnę konkurenciją, racionalų lėšų panaudojimą, nors iš tikrųjų tiekėjo siūlyti pakeitimai dar labiau apribotų konkurenciją, todėl Komisija pagrįstai vertino, kad tiekėjas reiškia reikalavimą pakeisti pirkimo dokumentus pagal tiekėjo pageidavimus ir dėl to, kad, tiekėjo manymu, pirkimo dokumentai neužtikrina konkurencijos ir racionalaus lėšų naudojimo. Į visus tiekėjo klausimus buvo atsakyta. Skunde pabrėžiama, jog VPĮ apskritai nenumato tiekėjų dalyvavimo rengiant pirkimo dokumentus, kuriuos rengti prerogatyva nustatyta perkančiajai organizacijai. Tiekėjo reikalavimas (manymas), kad perkančioji organizacija nesilaiko VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidžia ar pažeis jo interesus, vertintinas, kaip teikiama pretenzija. Tiekėjo pateiktą nesutikimą su paskelbta konkurso technine specifikacija Komisija pagrįstai vertino kaip pretenziją dėl pirkimo sąlygų, o ne kaip tiekėjo užduotus klausimus, nes tokių klausimų nebuvo užduota. Į klausimus, kurie buvo suformuluoti kaip prašymai paaiškinti ar patikslinti pirkimo sąlygas, Komisija atsakė.

11J. T. teigia, kad UAB „( - )“ pretenzijos antrą reikalavimą Komisija įvykdė savo iniciatyva, o visi kiti pretenzijos reikalavimai susiję tik su paskelbtomis pirkimo sąlygomis, o ne perkančiosios organizacijos vėlesniais pirkimo sąlygų paaiškinimais, patikslinimais. Pirkimo 1 techninė specifikacija buvo iš anksto paskelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, todėl pastabas dėl projekto buvo galima pateikti iki 2016 m. kovo 29 d. 11.00 val. arba pateikti pretenziją per 15 dienų nuo Pirkimo 1 sąlygų paskelbimo. Tikslus viešųjų pirkimų tvarkos laikymasis privalomas ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjams, kuriems neturi būti leidžiama piktnaudžiauti savo subjektinėmis teisėmis, kurias tiekėjai privalo įgyvendinti sąžiningai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeidžiamos nei kitų tiekėjų, nei perkančiosios organizacijos teisės. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas UAB „( - )“ realizavo savo teisę ir pateikė pretenziją, VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje numatyta tiekėjo teisė buvo realizuota, todėl Komisija, nesuvaržė tiekėjo teisės pateikti pretenziją ir nepažeidė VPĮ 94 straipsnio 1 dalies. Perkančiosios organizacijos nutarimas nenagrinėti pretenzijos kaip pateiktos pavėluotai tiekėjo nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas neteisėtu, todėl yra galiojantis.

12Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad, vykdant Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymus, Pirkimo 1 pirkimo procedūros buvo nutrauktos ir pirkimai pasibaigė nesudarius pirkimo sutarčių, todėl viešojo pirkimo tikslas nebuvo pasiektas ne dėl nepriimtinų perkančiajai organizacijai pasiūlymų kainų. Išvadoje dėl Pirkimo 2 priimtas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas – svarstyti Pirkimo 2 dalies Nr. 2 tiekėjo pasiūlymo kainos priimtinumą, patvirtina, jog 2016 m. rugpjūčio 19 d. posėdyje kainų priimtinumo/nepriimtinumo nesvarstymas negali būti vertinamas kaip padarytas viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas, kadangi pačios Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu buvo leista svarstyti pasiūlymo kainos priimtinumą ir galutiniai sprendimai dėl pirkimo sutarčių sudarymo būtų buvę priimami tik po Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto pirkimų patikrinimo, kas ir buvo padaryta Pirkimo 2 dalyje Nr. 2 ir ką leido padaryti pati Viešųjų pirkimų tarnyba. Galutinis sprendimas dėl pirkimo sutarčių sudarymo būtų priimtas tik nustačius Pirkimo 1 laimėtojus ir jų pasiūlymų kainas bei jų priimtinumą, atsižvelgiant į projekto įgyvendinimui skirtas lėšas. Pirkimo sutartys nebuvo sudarytos ir pirkimų procedūros nebuvo pasibaigusios, todėl nebuvo pažeisti VPĮ reikalavimai dėl tiekėjų pasiūlymų kainų priimtinumo svarstymo. Analogiški argumentai skunde yra nurodomi ir dėl Pirkimo 2.

13Skunde aiškinama, jog Viešųjų pirkimų tarnyba nurodo, kad VPĮ 16 straipsnio 3 dalis buvo pažeista, kadangi Komisija nesvarstė ir nepriėmė sprendimo posėdyje dėl tiekėjų pasiūlymų kainų, viršijančių planuojamų sudaryti pirkimo sutarčių vertes, (ne) priimtinumo. J. T. teigia, kad VPĮ 16 straipsnio 3 dalis nereikalauja priimti sprendimo šiuo konkrečiu klausimu ir nenurodo, kuriame etape jis turi būti priimtas. Viešųjų pirkimų tarnyba dar 2016 m. birželio 28 d. buvo pareiškusi reikalavimą dėl Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 dokumentų pateikimo įvertinti nurodydama sustabdyti sutarties sudarymo procedūrą iki kol nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo. Komisija, neturėdama įvertinimo rezultatų, nepriėmė galutinio sprendimo dėl sprendimo sudaryti pirkimo sutartį nei su vienu pirkimų dalyviu, o tik nustatė pasiūlymų eilę ir laimėtojus tam, kad galėtų pateikti pirkimų dokumentus įvertinimui. Komisija nebuvo priėmusi sprendimų sudaryti pirkimo sutartis ir pirkimai nepasibaigė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad Komisija nesvarstė pasiūlymų kainų priimtinumo/nepriimtinumo ir tuo pažeidė VPĮ. Klausimo dėl kainų priimtinumo nesvarstymas galėtų būti konstatuojamas kaip VPĮ pažeidimas tik tuo atveju, jeigu pirkimai būtų pasibaigę sudarius pirkimo sutartis su atitinkamomis kainomis, viršijančiomis pirkimui skirtas lėšas. Analogiški argumentai skunde yra nurodomi ir dėl Pirkimo 2.

14Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime prašė J. T. skundo netenkinti.

15Teismo posėdžio metu J. T. ir jos atstovė prašė skundą tenkinti. Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė prašė skundo netenkinti.

16J. T. skundas tenkinamas iš dalies.

17Skundo teiginys, kad Viešųjų pirkimų tarnyba patraukdama J. T. administracinėn atsakomybėn pažeidė VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas, todėl administracinė teisena pradėta neteisėtai, nepagrįstas.

18VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos tokios Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos kaip vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų. To paties straipsnio antra dalis numato Tarnybos teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn šį įstatymą pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis. VPĮ 211 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, komisijos nariai, ekspertai, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

19Išvardintų subjektų atsakomybė už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus iki 2017 m. sausio 1 d. buvo numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, po 2017 m. sausio 1 d. – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. Tiek viename, tiek kitame kodekse įstatymų leidėjas įtvirtino pagrindus administracinei atsakomybei kilti viešųjų pirkimų srityje: atsakomybę už VPĮ ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimus (ATPK 1713 straipsnio 1 dalis, atitinkamai ANK 184 straipsnio 1 dalis) bei atsakomybę už Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymų nevykdymą (ATPK 1713 straipsnio 3 dalis bei ANK 505 straipsnis). Sistemiškai aiškinant šių teisės normų, įtvirtinančių administracinę atsakomybę už pažeidimus viešųjų pirkimų srityje, visumą, nepagrįstas pareiškėjos ir jos atstovės teiginys, kad ji galėjo būti traukiama administracinėm atsakomybėn tik kartu nustačius abu VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytus pagrindus administracinei atsakomybei – VPĮ pažeidimą bei Tarnybos reikalavimo nevykdymą.

20VPĮ 16 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimui organizuoti ir atlikti privalo sudaryti Viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. VPĮ 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktoriaus 2016 m. kovo 9 d. Nr. VK-58 ir Nr. VK-59 įsakymais viešiesiems Pirkimams 1 ir 2 buvo sudaryta viešųjų pirkimų komisija. Į šios Komisijos sudėtį buvo įtraukta ir J. T.. Minėtais direktoriaus įsakymais buvo patvirtintas ir viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentas, kuriame kaip viena iš Komisijos funkcijų yra numatyta parengti pirkimų dokumentus. Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 28 d. pirkimų vertinimo išvada patvirtina, kad Pirkimo 1 sąlygos ir Pirkimo 2 sąlygos pažeidė VPĮ įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 32 straipsnio 1 ir 2 dalis, t. y. buvo pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai, kadangi Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 techninės specifikacijos diskriminavo tiekėjus ir dirbtinai ribojo konkurso dalyvių konkurenciją dėl kvalifikacijos keliamų reikalavimų. J. T. skunde nesutinka su tuo, kad ji, būdama Komisijos nare, parengė bei pateikė įstaigos direktoriui tvirtinti Pirkimo 1 bei Pirkimo 2 sąlygas, kuriose buvo nustatyti VPĮ pažeidžiantys techninės specifikacijos reikalavimai, pritaikyti konkrečių gamintojų prekėms, be to, nustatė perteklinius, nepagrįstus ir ribojančius konkurenciją tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Čia teismas pažymi, jog administracinė atsakomybė už VPĮ pažeidimus kyla tik tiems viešojo pirkimo komisijos nariams, kurie balsavo už neteisėto sprendimo priėmimą. Taigi visais atvejais būtina įrodyti ne tik tai, kad buvo padarytas VPĮ pažeidimas, konkretus asmuo buvo viešojo pirkimo komisijos narys, bet ir tai, jog šis asmuo balsavo už neteisėto sprendimo priėmimą.

21Teismas konstatuoja, kad byloje iš tikrųjų nebuvo įrodyta, jog J. T., būdama Komisijos nare, už anksčiau minėtas pirkimų sąlygas balsavo. Iš Komisijos 2016 m. gegužės 2 d. posėdžių Nr. VPP-21 ir VPP-22 protokolų matyti, kad Komisija, į kurios sudėtį įėjo ir J. T., vienbalsiai vienu atveju nutarė, kuo skubiau parengti viešojo Pirkimo 1 sąlygas ir pateikti jas tvirtinti Laboratorijos direktoriui, o kitu atveju iki 2016 m. gegužės 4 d. parengti viešojo Pirkimo 2 sąlygas ir Komisijos nariams apsvarsčius pateikti jas tvirtinti direktoriui. Taigi iš minėtų protokolų turinio matyti, kad Komisija priėmė sprendimus tik dėl būsimų pirkimų sąlygų paruošimo. Pirkimų sąlygos posėdžio metu nėra detalizuojamos, dėl pritarimo ar nepritarimo joms nebuvo balsuota. J. T. teiginiai, kad ji siekė, jog pirkimų dokumentai būtų parengti griežtai laikantis VPĮ reikalavimų, ji dalyvavo rengiant bendrąsias pirkimų sąlygas, neįrodo, kad ji balsavo už VPĮ įstatymą pažeidžiančias pirkimų sąlygas bei tokių sąlygų pateikimą įstaigos vadovui. Faktas, kad pirkimo sąlygos netrukus po Komisijos posėdžių buvo perduotos perkančiosios organizacijos direktoriui ir jos buvo patvirtintos, taip pat neįrodo, jog J. T. padarė pažeidimą, kadangi, kaip minėta anksčiau, iš byloje užfiksuotų duomenų negalima konstatuoti, kad J. T. balsavo už įstatymo reikalavimų neatitinkančių sąlygų pateikimą institucijos vadovui. Čia būtina pabrėžti, kad iš Komisijos posėdžių protokolų matyti, kad buvo nuspręsta, jog reikia parengti pirkimų sąlygas kuo greičiau, t. y. sąlygos dar turėjo būti rengiamos bei derinamos, o iš Komisijos posėdžio protokolo VPP-22 matyti, kad paruoštos Pirkimo 2 sąlygos Komisijos dar turėjo būti ir apsvarstytos.

22Taigi atsižvelgus į tai, kas buvo aptarta anksčiau, teismas daro išvadą, kad nėra įrodyta, jog J. T. parengė Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 sąlygas, kuriose buvo nustatyti VPĮ pažeidžiantys techninės specifikacijos reikalavimai, pritaikyti konkrečių gamintojų prekėms, be to, nustatė perteklinius, nepagrįstus ir ribojančius konkurenciją tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, joms pritarė ir balsavo už tokių sąlygų pateikimą įstaigos direktoriui tvirtinti.

23J. T. skundžiamu nutarimu buvo nubausta ir dėl to, kad, būdama Komisijos nare, Komisijos 2016 m. birželio 9 d. posėdyje neatsakė į visus UAB „( - )“ paklausimus, nes nepagrįstai juos laikė pretenzija ir dėl to buvo pažeistos VPĮ 27 straipsnio 2 dalies nuostatos. Nagrinėjamu atveju teigtina, jog byloje kilo ginčas dėl to, kaip turėjo būti vertinami UAB „( - )“ paklausimai, t. y., ar kaip prašymas patikslinti, paaiškinti, pataisyti pirkimo sąlygas, ar kaip pretenzija, kurios pateikimo terminas jau buvo suėjęs.

24VPĮ 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai VPĮ įstatymo nustatyta tvarka. Teismas konstatuoja, kad UAB „( - )“ 2016 m. birželio 7 d. rašte suformuluoti paklausimai, į kuriuos Komisija atsisakė atsakyti, negali būti vertinami kaip prašymas patikslinti ar paaiškinti pirkimo sąlygas VPĮ 27 straipsnio 2 dalies prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjo teisė kreiptis į perkančiąją organizaciją su pretenzija ir su prašymu paaiškinti pirkimo sąlygas yra skirtingos tiekėjo teisės, jų negalima tapatinti. Viešuosiuose pirkimuose galioja turinio prieš formą viršenybės principas, todėl kiekvieno tiekėjo prašymą reikėtų vertinti ne pagal jo pavadinimą, bet turinį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 3K-3-231/2011). Iš UAB „( - )“ prašymo patikslinti konkurso sąlygas turinio matyti, kad įmonė kreipėsi su reikalavimais patikslinti tam tikras konkurso sąlygas nustatant papildomus reikalavimus perkamoms plautuvėms, sterilizatoriams, kitaip sakant pakeisti kai kuriuos techninės specifikacijos parametrus. Minėti reikalavimai buvo daugiausiai grindžiami tuo, kad tuomet pirkimuose galės dalyvauti daugiau tiekėjų. Taigi atsižvelgiant į UAB „( - )“ aptartus reikalavimus bei juos pagrindžiančių argumentų turinį, matyti, kad tiekėjui nekilo neaiškumų dėl pirkimo sąlygose nustatytų tam tikrų techninių parametrų reikšmės, minėtais reikalavimais nebuvo prašoma suteikti papildomos informacijos pasiūlymo parengimui, tiekėjas akivaizdžiai ginčijo pirkimo sąlygose nustatytus techninius reikalavimus perkamiems objektams, daugiausiai motyvuodamas tuo, kad nustatyti parametrai riboja konkurenciją. Teigtina, jog UAB „( - )“ prašymu patikslinti konkurso sąlygas buvo siekiama pakeisti pirkimo sąlygas, kad jos būtų palankesnės įmonei. Taigi konstatuotina, jog tiekėjas iš esmės ginčijo pirkimo sąlygas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja ir tai, kad UAB „( - )“ kreipimasis į perkančiąją organizaciją ginčijant pirkimo sąlygas, o minėtą kreipimąsi įvardijant „dėl konkurso sąlygų patikslinimo“ nepakeičia tokio kreipimosi esmės ir nesudaro teisinio pagrindo kreipimosi laikyti prašymu paaiškinti ar patikslinti pirkimo sąlygas VPĮ 27 straipsnio 2 dalies prasme. Techninėje specifikacijoje įtvirtinti reikalavimai pirkimo objektui yra aiškūs, todėl nagrinėjamu atveju UAB „( - )“ keliami klausimai dėl pirkimo objektui nustatytų techninių reikalavimų teisėtumo, t. y., ar nėra ribojama konkurencija, nediskriminuojami tiekėjai, yra laikytini pretenzija, kurios pateikimo tvarka yra numatyta VPĮ 93 straipsnyje. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad į UAB „( - )“ klausimus, kuriais tikrai buvo siekiama konkurso sąlygų patikslinimo, Komisija atsakė. Taigi, teismas konstatuoja, kad J. T. nepažeidė VPĮ 27 straipsnio 2 dalies nuostatų.

25J. T. skunde nesutinka su tuo, jog pažeidė VPĮ 94 straipsnio 1 dalį, t. y., kad būdama Pirkimo 1 Komisijos nare, nepagrįstai atsisakė nagrinėti tiekėjo UAB „( - )“ pateiktą pretenziją. Iš esmės skundo nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl to, nuo kurio momento turėjo būti skaičiuojamas terminas, leidžiantis teikėjui pateikti pretenziją. Teismas, išanalizavęs byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, kad J. T. vis tik minėtą įstatymo normą pažeidė.

26VPĮ 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausiai turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad pretenzija perkančiajai organizacijai atviro konkurso atveju turi būti pateikta per dešimt dienų nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus. VPĮ 941 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minėti veiksmai turi būti padaryti ne vėliau kaip iki pirkimo sutarties sudarymo. Taigi įstatymų leidėjas pretenzijos pateikimo terminą sieja su informacijos tiekėjams apie perkančiosios organizacijos sprendimus pateikimo momentu. Pirkimas 1 ir su juo susiję dokumentai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbti 2016 m. gegužės 6 d. Perkančioji organizacija nurodė, kad pasiūlymai dėl organizuojamo pirkimo gali būti teikiami iki 2016 m. birželio 7 d. UAB „( - )“ nepraleidusi termino ir, pasinaudodama VPĮ 27 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis, kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu išaiškinti tam tikras konkurso sąlygas. Komisija atsakė į UAB „( - )“ pateiktus paklausimus ir atsakymus įkėlė Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą 2016 m. birželio 9 d. UAB „( - )“ susipažinusi su atsakymais 2016 m. birželio 16 d. pateikė pretenziją, kadangi, įmonės įsitikinimu, pirkimo sąlygose nurodyta techninė specifikacija diskriminuoja tiekėjus, riboja konkurenciją. Komisija, į kurios sudėtį įėjo ir J. T., 2016 m. birželio 17 d. posėdyje atsisakė nagrinėti pretenziją, kadangi yra suėję pretenzijos pateikimo terminai. Teismas konstatuoja, kad Komisija šiuo atveju be pagrindo pretenzijos pateikimo termino pradžią siejo su ginčijamų Pirkimo 1 sąlygų paskelbimu Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kadangi pretenzijos pateikimo terminas turėjo prasidėti nuo tiekėjo sužinojimo apie jo teisių pažeidimą. VPĮ tiesiogiai nėra nurodyta, ar pretenzijos pateikimo termino eigos pradžia sietina su subjektyviuoju kriterijumi, tačiau pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pretenzijos pateikimo termino pradžios dienos nustatymas yra laikytinas fakto klausimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-170/2012). Tam, kad subjektas kreiptųsi dėl savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, visų pirma jis turi suvokti, kad jo teisės ir teisėti interesai galimai buvo pažeisti (subjektyvusis kriterijus). Teismas konstatuoja, kad UAB „( - )“ nagrinėjamu atveju pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai tada, kai pasinaudojusi VPĮ 27 straipsnio 2 dalyje numatyta teise, gavo pirkimo sąlygų išaiškinimus, kurie, įmonės manymu, pažeidžia jos teises – konkurso sąlygos prieštarauja ir neatitinka VPĮ nuostatų. Teismas pažymi, kad nesvarbu, jog ne visas UAB „( - )“ pretenzijos turinys yra susijęs su Komisijos pateiktu pirkimo sąlygų išaiškinimu, tačiau dalis jos argumentų iš tikrųjų yra susiję būtent su pateiktu aiškinimu. Taigi Viešųjų pirkimų tarnyba teisingai konstatavo, kad pretenzijos padavimo terminas turėjo būti skaičiuojamas ne nuo pirkimo sąlygų paskelbimo, o nuo sąlygų išaiškinimų gavimo dienos, t. y. 2016 m. birželio 9 d. Taigi, teismas daro išvadą, kad UAB „( - )“ termino pretenzijai paduoti nepraleido (pretenzijai paduoti terminas baigėsi 2016 m. birželio 20 d.), todėl Komisija nepagrįstai pretenzijos nenagrinėjo.

27J. T. neginčijo to, kad ji, būdama Komisijos nare Pirkime 1 ir Pirkime 2, nesvarstė dėl tiekėjų pasiūlytų kainų, viršijančių planuojamų sudaryti sutarčių vertes. Tuo pačiu J. T. yra įsitikinusi, jog ji nepažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, VPĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi pirkimai dar nebuvo pasibaigę, sutartys su tiekėjais nebuvo sudarytos.

28VPĮ 3 straipsnio 2 dalis numato, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. VPĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes. VPĮ 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką. Pagal Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 5 punktą skaičiuojant pirkimo vertę atsižvelgiama į visą pirkimo sutartyje nustatytą atlyginimą tiekėjui, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių, o 19 punkte nurodyta, kad kai perkamos paslaugos yra suskirstytos į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šios metodikos nuostatomis, suma. Taigi perkančioji organizacija iš anksto pagal savo turimus finansus nusistato perkamų prekių kainą. Perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju tai ir padarė.

29Paraiškose buvo nustatytos sumos, kurios bus skiriamos Pirkimui 1 ir Pirkimui 2. Pirkimui 1 bendra skiriama suma buvo 991900,00 Eur, Pirkimui 2 188300,00 Eur. Minėtose paraiškose pirkimo vertės buvo patvirtintos Komisijos 2016 m. kovo 17 d. posėdžiuose (posėdžių protokolai Nr. VPP-13 ir VPP-14). Komisija 2016 m. rugpjūčio 19 d. posėdyje, vadovaujantis mažiausios kainos vertinimo kriterijumi, nustatė pasiūlymų eilę ir laimėtoju Pirkimo 1 6 dalyje paskelbė „( - )“. Atkreiptinas dėmesys, kad Pirkime 1 kai kurių tiekėjų pasiūlytos kainos buvo didesnės, nei buvo numatyta skirti paraiškoje tam tikroms pirkimo dalims. Pirkimo 1 daliai buvo patvirtinta bendra suma 312600,00 Eur, o tiekėjai siūlė savo prekes, kurių kainos buvo 431999,00 Eur ir 434000,00 Eur, pirkimo 3 daliai buvo nuspręsta išleisti – 63700,00 Eur, o tiekėjo siūlyta kaina buvo 252782,31 Eur. Be to, Pirkimo 1 6 dalies laimėtojo pasiūlyta kaina viršijo minėtai daliai perkančiosios organizacijos paraiškoje nurodytą kainą. Minėtai daliai buvo planuojama skirti 14500,00 Eur, o laimėtojo pasiūlyta kaina – 56325,50 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad bendra pasiūlymų suma, imant mažiausias tiekėjų pasiūlytas kainas, viršijo bendrą sumą, kurią buvo nuspręsta skirti visam pirkimui, t. y., 991900,00 Eur. Analogiškai konstatuotina ir dėl Pirkimo 2. Komisijos 2016 m. liepos 29 d. posėdyje Pirkimo 2 1 ir 2 dalies laimėtoju buvo paskelbta UAB „( - )“. Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 28 pirkimo vertinimo išvada patvirtina, kad laimėtojo pasiūlytos kainos buvo didesnės nei buvo nuspręsta minėtoms pirkimo dalims skirti paraiškoje. Pirkimo 2 paraiškoje pirkimo 1 daliai buvo nuspręsta skirti 110000,00 Eur, o 2 daliai 50000,00 Eur. Laimėtojo UAB „( - )“ pasiūlyta kaina Pirkimo 2 1 daliai buvo 122015,60 Eur, o 2 daliai – 58128,40 Eur.

30VPĮ 39 straipsnyje nustatyta, kaip vykdant pirkimą turi būti vertinami tiekėjų pasiūlymai. VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas nurodo, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina be visa ko laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri yra didesnė, nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma. Perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina laikoma kaina, kurios perkančioji organizacija objektyviai negali leisti mokėti dėl lėšų stygiaus, ar nesant papildomo finansavimo galimybių, kadangi su tokio pasiūlymo laimėtoju sudarius pirkimo sutartį, nebūtų pasiektas pirkimo tikslas. VPĮ draudžia sudaryti sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymo kaina perkančiajai organizacijai yra nepriimtina, nes racionalus biudžeto lėšų naudojimas yra viešasis interesas. Vadinasi, sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų priimtinumo, turi būti atsižvelgiama į viešųjų pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

31Akivaizdu, kad anksčiau aptartos tiekėjų siūlytos kainos viršijo turimus perkančiosios organizacijos finansus, byloje nėra duomenų, kad perkančioji organizacija tokiu atveju būtų numačiusi papildomą finansavimo šaltinį. Taigi nusprendus paskelbti anksčiau minėtas įmones laimėtojais, Komisija privalėjo apsvarstyti jų siūlomas kainas, kadangi jos viršijo planuojamų pirkimų vertes. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pirkimo 1 5 ir 6 dalies laimėtojų rinkimas vyko vadovaujantis mažiausios kainos vertinimo kriterijumi.

32J. T. teiginiai, kad sutartys nebuvo pasirašytos, todėl ir pirkimas nebuvo baigtas, Komisija galėjo iš naujo svarstyti pasiūlytas tiekėjų pasiūlytas kainas, vertinti kaip nepagrįsti. VPĮ griežtai reglamentuoja pirkimų eigą. Pagal VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą pirkimas baigiasi, kai nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos posėdžiuose išrinkus laimėtojus, apie tai buvo nuspręsta pranešti suinteresuotiems asmenims. Byloje esantys raštai patvirtina, kad laimėtojos įmonės apie pirkimų rezultatus buvo informuotos. Taigi tai tik patvirtina, kad perkančioji organizacija baigė pirkimo procedūras ir ketino sudaryti pirkimo sutartis su laimėtojais.

33Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad J. T. dalyje dėl to, kad ji, būdama Pirkimo 1 Komisijos nare, nepagrįstai atsisakė nagrinėti tiekėjų pateiktas pretenzijas, bei būdama Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 Komisijos nare nesvarstė dėl tiekėjų pasiūlytų kainų, viršijančių planuojamų sudaryti Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 sutarčių vertes, pasitvirtinto visiškai.

34Įstatymų leidėjas numato teismui, nagrinėjančiam skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo galimybę panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35Teismas pažymi, kad J. T. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 punktas numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Minėto įstatymo 3 straipsnio 8 punktas numato, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK), pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos nustatytos nuobaudos. Švelnesnė administracine atsakomybė yra tada, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK arba už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK.

36Byloje J. T. skundžiami veiksmai buvo padaryti iki ANK įsigaliojimo, o ATPK 1713 straipsnio 1 dalis, numačiusi atsakomybę už J. T. veiksmus, kaip ir ANK 184 straipsnio 1 dalis numatė įspėjimą arba baudą. ATPK minėto straipsnio sankcijoje numatyto mažiausios ir didžiausios baudos vidurkis yra mažesnis už ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą baudos vidurkį, todėl J. T. pažeidimas turėjo būti kvalifikuojamas pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį ir iš naujo skiriama nuobauda.

37Teismas pažymi, kad, nors byloje ir nebuvo įrodyta, kad J. T., būdama Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 Komisijos nare, parengė minėtų pirkimų sąlygas, kuriose nustatyti VPĮ pažeidžiantys techninės specifikacijos reikalavimai bei nustatyti pertekliniai, nepagrįsti ir ribojantys konkurenciją tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai bei jas pateikė perkančiosios organizacijos direktoriui patvirtinti, taip pat būdama Pirkimo 1 Komisijos nare, 2016 m. birželio 9 d. posėdyje neatsakė į visus tiekėjų pateiktus paklausimus, nes nepagrįstai laikė pateiktus klausimus tiekėjų pretenzija, tai nekeičia J. T. veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį.

38Nagrinėjamu atveju skirdamas administracinę nuobaudą J. T., teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nėra duomenų, jog J. T. anksčiau būtų bausta administracine tvarka, taip pat teismas įvertina ir tai, jog padarytais pažeidimais materialinė žala nebuvo padaryta. Taigi J. T. yra skirtina nuobauda – įspėjimas.

39Taip pat teismas pažymi, jog tos pažeidimo dalys, kurios nepasitvirtino, yra šalintinos. Nagrinėjamu atveju šalintinos aplinkybės, kad J. T. 2016 m. gegužės 2 d. posėdyje (protokolas Nr. VPP-21) parengė Pirkimo 1 sąlygas bei pateikė perkančiosios organizacijos direktoriui patvirtinti, kuriose, nustatyti VPĮ pažeidžiantys techninės specifikacijos reikalavimai, tokiu būtų buvo pažeistos VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatos bei VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, nes nustatyti techninės specifikacijos reikalavimai yra pritaikyti konkrečių gamintojų prekėms, be to, Komisija nustatė perteklinius, nepagrįstus ir ribojančius konkurenciją tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, tokiu būdu pažeidė VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Taip pat šalintinos aplinkybės, kad Pirkimo 1 Komisija 2016 m. birželio 9 d. posėdyje (protokolo Nr. VPP-28) neatsakė į visus tiekėjų pateiktus paklausimus, nes nepagrįstai laikė pateiktus klausimus tiekėjų pretenzija, ir taip buvo pažeistos VPĮ 27 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad J. T., 2016 m. gegužės 2 d. posėdyje (protokolas Nr. VPP-22) parengė Pirkimo 2 sąlygas bei pateikė perkančiosios organizacijos direktoriui patvirtinti, kuriose nustatyti VPĮ pažeidžiantys techninės specifikacijos reikalavimai, tokiu būtų buvo pažeistos VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatos bei VPĮ 3 straipsnio l ir 2 dalių nuostatos, nes nustatyti techninės specifikacijos reikalavimai yra pritaikyti konkrečių gamintojų prekėms, be to, Pirkimo 2 Komisija nustatė perteklinius, nepagrįstus ir ribojančius konkurenciją tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, tokiu būdu Komisija pažeidė VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

40Teismas, vadovaudamasis ANK 641-642 straipsniais,

Nutarė

41Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausiosios specialistės 2017 m. vasario 23 d. nutarimą, kuriuo J. T. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį ir nubausta įspėjimu, panaikinti.

42J. T. pripažinti kalta padarius ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jai įspėjimą.

43Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausiosios specialistės 2017 m. vasario 23 d.... 4. Minėtu nutarimu J. T. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.... 5. Skunde J. T. prašo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausiosios... 6. Skunde J. T. nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba atliko Pirkimo 1 ir... 7. J. T. teigia, kad perkančioji organizacija ir ji, kaip perkančiosios... 8. J. T. mano, kad Viešųjų pirkimų tarnyba netinkamai taikė materialines ir... 9. Skunde aiškinama, kad J. T., dalyvaudama Komisijos darbe, siekė, jog pirkimų... 10. Skunde nurodoma, kad visi pirkimo dokumentai ir jų paaiškinimai,... 11. J. T. teigia, kad UAB „( - )“ pretenzijos antrą reikalavimą Komisija... 12. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad, vykdant Viešųjų pirkimų tarnybos... 13. Skunde aiškinama, jog Viešųjų pirkimų tarnyba nurodo, kad VPĮ 16... 14. Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime prašė J. T. skundo netenkinti.... 15. Teismo posėdžio metu J. T. ir jos atstovė prašė skundą tenkinti.... 16. J. T. skundas tenkinamas iš dalies.... 17. Skundo teiginys, kad Viešųjų pirkimų tarnyba patraukdama J. T.... 18. VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos tokios Viešųjų pirkimų... 19. Išvardintų subjektų atsakomybė už Viešųjų pirkimų įstatymo... 20. VPĮ 16 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad perkančioji organizacija... 21. Teismas konstatuoja, kad byloje iš tikrųjų nebuvo įrodyta, jog J. T.,... 22. Taigi atsižvelgus į tai, kas buvo aptarta anksčiau, teismas daro išvadą,... 23. J. T. skundžiamu nutarimu buvo nubausta ir dėl to, kad, būdama Komisijos... 24. VPĮ 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo... 25. J. T. skunde nesutinka su tuo, jog pažeidė VPĮ 94 straipsnio 1 dalį, t. y.,... 26. VPĮ 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo... 27. J. T. neginčijo to, kad ji, būdama Komisijos nare Pirkime 1 ir Pirkime 2,... 28. VPĮ 3 straipsnio 2 dalis numato, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ... 29. Paraiškose buvo nustatytos sumos, kurios bus skiriamos Pirkimui 1 ir Pirkimui... 30. VPĮ 39 straipsnyje nustatyta, kaip vykdant pirkimą turi būti vertinami... 31. Akivaizdu, kad anksčiau aptartos tiekėjų siūlytos kainos viršijo turimus... 32. J. T. teiginiai, kad sutartys nebuvo pasirašytos, todėl ir pirkimas nebuvo... 33. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad J. T. dalyje dėl... 34. Įstatymų leidėjas numato teismui, nagrinėjančiam skundą dėl ne teismo... 35. Teismas pažymi, kad J. T. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 184 straipsnio... 36. Byloje J. T. skundžiami veiksmai buvo padaryti iki ANK įsigaliojimo, o ATPK... 37. Teismas pažymi, kad, nors byloje ir nebuvo įrodyta, kad J. T., būdama... 38. Nagrinėjamu atveju skirdamas administracinę nuobaudą J. T., teismas... 39. Taip pat teismas pažymi, jog tos pažeidimo dalys, kurios nepasitvirtino, yra... 40. Teismas, vadovaudamasis ANK 641-642 straipsniais,... 41. Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausiosios specialistės 2017 m. vasario 23 d.... 42. J. T. pripažinti kalta padarius ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą... 43. Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar...