Byla e2A-1600-657/2019
Dėl kadastro duomenų panaikinimo, trečiasis asmuo L. P

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovams V. B., L. B. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų V. B. ir L. B. priešieškinį Valstybės įmonei „Registrų centras“ Kauno filialui dėl kadastro duomenų panaikinimo, trečiasis asmuo L. P..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio ( - ) naudojimosi tvarką:

8- ieškovei A. J. paskiriant naudotis bendro naudojimosi žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalį pateiktame naudojimosi projekto plane pažymėtą indeksu „D“ ir 1/3 dalį šulinio, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto indeksu „K“;

9- atsakovams V. B. ir L. B. paskiriant naudotis bendro naudojimosi žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalį pateiktame naudojimosi projekto plane pažymėtą indeksu „D“ ir 1/3 dalį šulinio, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto indeksu „K“;

10- įpareigoti atsakovus V. B. ir L. B. sudaryti galimybę ieškovei patekti prie 1/3 dalies šulinio, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto indeksu „K“ ir bendro naudojimosi dalies, plane pažymėtos indeksu „D“, esančių žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ).;

11- priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

122.

13Nurodė, kad ji ir atsakovai yra šulinio, esančio žemės sklype ( - ), bendraturčiai. Jai priklauso 1/3 dalis šulinio, kurią įsigijo pagal 1998 m. birželio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį kartu su kitais statiniais ir žemės sklypu. Atsakovams nuosavybės teise priklauso 1/3 šulinio dalis. Jos žiniomis, 1/3 šulinio dalis priklauso E. V.. Jau daugiau nei 2 metus neturi galimybės naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kadangi atsakovai šulinį apsitvėrė tvora ir ji neturi priėjimo prie jo. Kol buvo gyvas atsakovų tėvas, problemų dėl naudojimosi šuliniu nekilo. 2018 m. kovo 20 d. ji atliko jai priklausančių kitų inžinerinių statinių, 1/3 šulinio dalies, kiemo aikštelės kadastrinių duomenų tikslinimą. Šulinys yra atsakovų žemės sklypo pradžioje, šalia bendro naudojimo kelio. Vandenį ūkio reikalams yra priversta nešti iš kitų kaimynų. Su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

143.

15Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti 1/3 dalies šulinio, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastro duomenis, nustatytus Valstybės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialo 2018 m. kovo 5 d. matininkės L. P. atliktų kadastrinių matavimų metu; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

164.

17Nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog ji nuolat naudojosi šuliniu yra išgalvoti. Po tėvo mirties paveldėję tėvui priklausiusį žemės sklypą su nameliu, tvorą apsitvėrė dėl saugumo. Jų šulinys yra savarankiškas kiemo statinys jiems priklausančiame sodo sklype, pastatytas 1988 m., jokių duomenų ar įrodymų, kad ieškovei priklauso jų šulinys, nėra pateikta. UAB „Editos triko“ 2012 m. kovo 16 d. suformavo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kuria nustatyta ir VĮ „Registrų centras“ grafoje „kiti statiniai“ įregistruotas geriamo vandens šulinys, unikalus Nr. ( - ), kuris priklauso žemės sklypui Nr. ( - ). Šulinio savininkai yra L. B. ir V. B., kuris jiems priklauso po ½ dalį. Ieškovės 2018 m. kovo 16 d. Nekilnojamo turto registro išrašo 2.3 punkte nurodyta, kad 1/3 dalsi šulinio, unikalus Nr. ( - ), priklauso pastatui, unikalus Nr. ( - ), aprašytam 2.2 punkte ir gautam padalijus daiktą, unikalus Nr. ( - ). Pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), jiems priklausančiame sklype, nėra. Nekilnojamo turto registro 2018 m. sausio 19 d. išraše nurodyta, kad šulinys, o ne jo dalis, priklauso jiems. Todėl akivaizdu, kad šulinys, unikalus Nr. ( - ), ir šulinys, unikalus Nr. ( - ), yra skirtingi statiniai.

185.

19Atsakovė VĮ „Registrų centras“ su priešieškiniu nesutiko.

206.

21Nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenis 1/3 dalis šulinio, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso ieškovei pagal 1998 m. pirkimo – pardavimo sutartį. Registro pastabose nurodoma, kad šulinys yra atsakovų žemės sklype. Kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į tą patį šulinį, būtina patikrinti daiktinės teisės į šulinį turinį. Priešieškinio reikalavimas dėl 1/3 šulinio dalies panaikinimo nesukeltų norimų teisinių pasekmių, kadangi ir pagal ankstesnius kadastrinius matavimus, atliktus 1998 m. gegužės 7 d., ginčo šulinys buvo pažymėtas už ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, t. y. kitoje gatvės pusėje.

22II.

23Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

247.

25Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį – atmetė bei priteisė iš atsakovų ieškovei po 413,81 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno ir valstybei po 4,63 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

268.

27Teismas nurodė, kad iš žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. ( - ), bylos Nr. 53/2192, nustatyta, kad 1998 m. birželio 2 d. tarp ieškovės A. J. ir J. K. buvo sudaryta notarinė nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis, kuria J. K. ieškovei pardavė 0,064 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su jame esančiu sodo nameliu bei terasa, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo įrenginiais, esančiais ( - )., sodų bendrijoje „( - )“ už 1 000,00 Lt (289,62 Eur). Iš žemės sklypo byloje esančios namų valdos techninės apskaitos kortelės duomenų matyti, kad 1998 m. gegužės 7 d. inžinieriui S. T. atlikus inventorizaciją ir kadastrinius matavimus prie minėtam žemės sklypui priskirtinų kiemo statinių, be kita ko, nurodyta 1/3 dalis betoninio šulinio. Žemės sklypo byloje esanti žemės sklypo nuotrauka patvirtina, kad minėta 1/3 šulinio dalis, pavaizduota kitoje gatvės pusėje, priešais ieškovės žemės sklypą esančiame žemės sklype. Šulinys šioje nuotraukoje matomas lygiagrečiai einantis ties ieškovės žemės sklypo apatinės dalies riba. 1998 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis 1998 m. birželio 15 d. buvo įregistruota žemės ir kito nekilnojamojo turto, kadastro ir registro valstybės įmonės Panevėžio filiale. Kiemo statiniams (lauko tualetas, 1/3 dalis šulinio, kiemo aikštelė) buvo suteiktas unikalus Nr. ( - ). Minėta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta. Iš VĮ Registrų centro rašto ir Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), sodo pastato, unikalus Nr. ( - ), priklausinys yra 1/3 dalis šulinio, unikalus Nr. ( - ). Jis asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir gautas padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. ( - ), t. y. kiemo statinius, kuriuos ieškovė įsigijo 1998 m. birželio 2 d. sutartimi. Registro pastabose nurodoma, kad šulinys, unikalus Nr. ( - ), yra žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Daikto registravimo pagrindas – 2018 m. kovo 5 d. nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla. Matavimus atliko L. P..

289.

29Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ( - ), žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), atsakovų V. B. ir L. B. vardu yra įregistruotas sodo pastato priklausinys - geriamo vandens šulinys, unikalus Nr. ( - ). Registre nurodyta, kad jis atsakovams priklauso po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise. Žemės sklypas atsakovų vardu įregistruotas 2012 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, tuo tarpu geriamo vandens šulinys – 2012 m. kovo 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovų žemės sklype esantis šulinys yra sklypo galinėje dalyje prie pat gatvės esančiame kampe. Nuo šulinio link gatvės, kurios kitoje pusėje yra ieškovei priklausantis žemės sklypas su sodo pastatu, yra padarytas betonuotas priėjimas pasemti vandeniui. Vandens pasisėmimas įrengtas taip pat ne nuo atsakovų sodo namelio pusės, bet prie betonuoto priėjimo prie šulinio link ieškovės naudojamo sklypo. Toks šulinio įrengimas, sukeliantis nuolatinių nepatogumų, visiškai nebūdingas tais atvejais, kai šuliniu naudojasi vien tik to sodo sklypo savininkas. Sklypas aptvertas tvora.

3010.

31Konstatuotina, kad šulinys, kurio unikalus Nr. ( - ), ir šul inys, unikalus Nr. ( - ), yra tas pats nekilnojamasis daiktas, esantis atsakovams priklausančiame žemės sklype, ( - ). Sutiktina su VĮ „Registrų centras“ atstovės ir liudytojo S. T. paaiškinimais, jog tam pačiam šuliniui skirtingi unikalūs numeriai buvo suteikti, kadangi 1998 m. atliekant kadastrinius matavimus, daikto koordinatės nebūdavo nustatinėjamos, o atsakovai nuosavybės teisę į šulinį įregistravo deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu, kas laikytina vienašaliu sandoriu, kurio pagrindu pareigos atsiranda jį sudariusiam asmeniui. Esant galiojančiai ir nenuginčytai 1998 m. birželio 2 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai, 1998 m. gegužės 7 d. kadastriniams matavimams, kuriuos atliko inžinierius S. T., spręstina, kad ieškovė yra ( - ), esančio 1/3 dalies šulinio, unikalus Nr. ( - ), savininkė. Byloje nesant kitų duomenų, laikytina, kad atsakovai V. B. ir L. B. yra likusios šulinio, kurio unikalus Nr. ( - ), dalies savininkai.

3211.

33Atsakovai iš esmės nepateikė konkrečių duomenų ir įrodymų dėl savo priešieškinio reikalavimo pagrįstumo. Savo teiginius dėl minėtų kadastrinių matavimų netikslumų grindė tik tuo, kad trečiasis asmuo L. P. išgalvotais, niekuo nepažymėtais duomenimis nustatė šulinio buvimo koordinates. Šiais matavimais tik buvo patikslinti 1998 m. kadastrinių matavimų duomenys, kuriais vadovaujantis ginčo šulinys taip pat buvo nustatytas atsakovams priklausančiame žemės sklype. Atsižvelgus, jog ginčo šulinys yra atsakovų žemės sklype ir 1/3 jo dalis priklauso ieškovei, atsakovų priešieškinio reikalavimo tenkinimui nėra teisinio pagrindo.

3412.

35Įvertinus ieškovės pateiktą planą, spręstina, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi šuliniu ir bendro naudojimosi dalimi tvarka iš esmės atitinka teismų praktikoje suformuotus naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo kriterijus, tačiau yra pagrindas naudojimosi tvarką nustatyti pagal šalims tenkančias šulinio dalis.

36III.

37Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3813.

39Apeliaciniame skunde atsakovas V. B. prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas:

401.1.

41Teismas netinkamai įvertino įrodymus – liudytojų parodymai neatitinka garso įrašų; iškraipė rašytinius įrodymus – nėra įrodymų, kad ieškovė įsigijo 1/3 dalį sklypo atsakovų sklype. 1998 m. birželio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovė įgijo 1/3 dalies šulinio atsakovams B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu šulinys VĮ Registrų centre nebuvo registruotas 1/3 dalimi ieškovės vardu. Žemės sklypo nuotraukoje minėta 1/3 dalies šulinio dalis pavaizduota kitoje gatvės pusėje ne priešais ieškovės žemės sklypą esančiame žemės sklype, o įstrižai visai kitame, nei atsakovų, žemės sklype ir nelygiagrečiai einanti ties ieškovės žemės sklypo apatinės dalies riba. Fotonuotraukoje pavaizduotas šulinys yra nenuspėjamojoje vietoje, ši nuotrauka tikrai nesukuria nuosavybės teisių į šulinį. VĮ Registrų centro atstovas paaiškino, kad tas pats daiktas negali turėti du skirtingus unikalius numerius. Tuo tarpu ieškovės nurodytas 1/3 dalies šulinys turi unikalų Nr. ( - ), o atsakovams B. priklausantis šulinys – unikalų Nr. ( - ). Teismas dėl tolimesnių teisinių pasekmių, esant tokioms aplinkybėms, nepasisakė. 2012 metais VĮ Registrų centre įregistruoti duomenys „kiti statiniai“ - geriamo vandens šulinys, unikalus Nr. ( - ), kuris priklauso žemės sklypui Nr. ( - ), šulinio savininkai - L. B. ½ dalies ir V. B. ½ dalies yra nenuginčyti, todėl tam pačiam daiktui negali būti suteiktas kitas unikalus numeris. Šulinys, unikalus Nr. ( - ), priklauso sodo nameliui, unikalus Nr. ( - ), jis yra priklausinys. Liudytoja V. D. nurodė, kad ji yra namo kaimynė, o sode pas ieškovę buvo prieš aštuoniolika metų ir matė šulinį. Teismas netyrė, kad liudytoja L. P. tik iš ieškovės žodžių nustatė šulinį ir jo koordinates, neturėdama jokių kitų įrodymų, kad būtent tas šulinys yra ginčo šulinys, ir kad šulinys, kurio koordinates ji nustatė, turi savininkus ir jam jau buvo suteiktas unikalus numeris. L. P. nekvietė ir nepranešė atsakovams, kad jų sklype esančiam šuliniui nustatinėja koordinates ir kad bus suteikinėjamas dar kitas unikalus numeris. Atsakovų tėvas B. niekada neminėjo, kad ieškovė nuolatinai naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu šuliniu. Teismas negalėjo nuspręsti, kaip atsakovams patogiau įsirengti priėjimą prie šulinio.

421.2.

43Teismas nesiaiškino aplinkybės, kas yra likusios dalies savininkas, jeigu pagal ieškinį 1/3 dalis šulinio priklauso ieškovei, o kita 1/3 – atsakovams. Šis asmuo nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje. Ieškovė į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukusi E. V., kuriam, neva, nuosavybės teise priklauso 1/3 dalies šulinio, tačiau jis nurodė, kad niekada neturėjo šulinio B. priklausančiame žemės sklype.

4414.

45Ieškovė A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

4615.

47Atsiliepime nurodė, kad teismas tinkamai ištyrė ir vertino tiek ieškinyje, tiek ir priešieškinyje nurodytas bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesines teisės normas. Byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus teismas vertino tinkamai, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų pakankamumo taisyklės taikymo civiliniame procese. Vertindamas įrodymus, teismas atsižvelgė į ginčo pobūdį, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Tik nustačius naudojimosi tvarką sumažėja bendraturčių ūkinės ar kitokios veiklos bendrumas, jų nesutarimų ar konfliktų galimybė. Atsakovai į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad 2018 m. nustatyti kito inžinerinio statinio (šulinio) kadastro duomenys yra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas teisingai konstatavo, kad ginčo šulinys nuo pat pradžių buvo toje pat vietoje ir tai yra tas pats šulinys, dėl kurio kilęs ginčas, ir yra skirtas aptarnauti tiek atsakovų, tiek ir ieškovės poreikius. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad šulinys, esantis atsakovų žemės sklype, nuosavybės teise priklauso tik atsakovams V. ir L. B..

4816.

49Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą dalyje dėl priešieškinio atmetimo palikti nepakeistą.

5017.

51Nurodė, jog teismas teisingai pažymėjo, jog atsakovai, reikalaudami panaikinti VĮ Registrų centro matininkės nustatytus šulinio kadastro duomenis, iš esmės nepateikė konkrečių duomenų ir įrodymų dėl šio reikalavimo pagrįstumo. Tai, kad ieškovės šulinio koordinatės nustatytos atsakovų žemės sklype, savaime nedaro šių kadastro duomenų neteisėtais. Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų duomenimis yra fiksuojami faktiniai šių daiktų duomenys. Žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkai nebūtinai turi sutapti. Be to, matininkė L. P. neatliko naujų kadastrinių matavimų, o tik patikslino 1998 m. gegužės 7 d. atliktus kadastrinius matavimus. Atsakovų reikalavimas panaikinti 1/3 dalies šulinio kadastro duomenis, 2018 m. kovo 5 d. nustatytus matininkės L. P., greičiausiai, nesukeltų jų norimų teisinių pasekmių. Pagal 1998 m. gegužės 7 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis minėtas šulinys jau tuomet buvo pažymėtas už ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, kitoje gatvės pusėje, taigi, nuginčijus vėlesnius kadastrinius matavimus, atliktus 2018 m. kovo 5 d., situacija turėtų grįžti į prieš šiuos matavimus buvusią padėtį. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Byloje nei ieškovė, nei atsakovai vieni kitų nuosavybės teisių įgijimo pagrindų į šulinį neginčijo.

5218.

53Trečiasis asmuo L. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

54Teisėjų kolegija

konstatuoja:

55IV.

56Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5719.

58Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų.

5920.

60Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6121.

62Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. balandžio 16 d. išrašo nustatyta, kad ieškovė A. J. yra 0,636 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) su sodo nameliu (unikalus Nr. ( - )), kitų inžinerinių statinių (1/3 dalies šulinio, pažymėtas plane – k) (unikalus Nr. ( - )), statybos metai – 1971, lauko tualeto (unikalus Nr. ( - )), aikštelės (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ) savininkė. Statiniai įgyti 1998 m. birželio 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3-3016 pagrindu. Šulinys suformuotas padalijimo būdu, įregistravimo pagrindas 2018 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Registro pažymoje yra nurodyta pastaba, jog šulinys – k (unikalus Nr. ( - )) yra žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams V. B. ir L. B. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. sausio 19 d. išrašas). Atsakovams priklausančiame sklype taip pat yra įregistruotas sodo namelis (unikalus Nr. ( - )), kiti inžineriniai kiemo statiniai (geriamo vandens šulinys K1) (unikalus Nr. ( - )) 1988 m. statybos. Statiniai įgyti 2012 m. balandžio 10 d. paveldėjimo būdu (paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. S-1854). Šulinio įregistravimo pagrindas 2012 m. kovo 14 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą bei 2012 m. kovo 8 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Registro pažymoje duomenų apie trečiųjų asmenų teises į žemės sklypą, sodo namelį ar šulinį nėra, papildomų duomenų, kad nekilnojamasis turtas yra suvaržytas (servitutas, hipoteka, kt.) byloje taip pat nėra pateikta.

6322.

64Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė ir atsakovai nėra žemės sklypų bendraturčiai, tuo tarpu ieškovė siūlo nustatyti naudojimosi tvarką bendro naudojimosi žeme, pateiktame naudojimosi projekto plane pažymėtą indeksu „D“. Pagal pateiktą projektą „D“ dalis yra pažymėta atsakovams priklausančiame žemės sklype, tačiau pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi bendro naudojimosi žeme, savo išvados nepagrindė byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisės įgyjamos tik įstatymuose nustatytais pagrindais (CK 4.47 str.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir byloje netyrė aplinkybių dėl bendro naudojimo žemės sklypo (kokiu pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teises į žemės sklypo dalį „D“, kuri ieškovės teigimu yra bendro naudojimo), o savo išvadas grindė išskirtai ieškovės nurodyta aplinkybe, jog žemės sklypo dalis pažymėta „D“ yra bendro naudojimosi.

6523.

66Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šulinys, unikalus Nr. ( - ), ir šulinys, unikalus Nr. ( - ), yra vienas ir tas pats nekilnojamasis daiktas, esantis atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ( - ), ir yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Savo išvadas teismas grindė Valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovės ir liudytojo S. T. paaiškinimais, jog tam pačiam šuliniui skirtingi unikalūs numeriai buvo suteikti, kadangi 1998 m. atliekant kadastrinius matavimus, daikto koordinatės nebūdavo nustatinėjamos. Su tokiais teismo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, nes daikto koordinačių nustatymas nesukuria nuosavybės teisės į daiktą. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5061-415/2018).

6724.

68Kaip jau minėta nuosavybės teisės įgyjamos tik įstatymuose nustatytais pagrindais. Iš byloje pateiktos 1998 m. birželio 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog ieškovė A. J. iš J. K. įgijo 0,064 ha žemės sklypą, su jame esančiu sodo nameliu su terasa ir kiemo įrenginiais, esančius sodininkų bendrijoje „( - )“. Sutartyje nėra jokių nuorodų apie tai, jog įgyjamas kiemo įrenginys – šulinys (jo dalis) ar žemės sklypo dalis, esantys atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype. Tuo tarpu, deklaracija apie statybos užbaigimą yra pakankamas pagrindas įregistruoti nuosavybės teisėms. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog registruojant bendrosios dalinės nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 str.)

6925.

70Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto kadastro bylų matyti, jog šulinys, kurio 1/3 dalis priklauso ieškovei ir šulinys, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams turi du skirtingus unikalius numerius (Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), skirtingus žymėjimus („k“ ir „K1“), yra pastatyti skirtingu laikotarpiu (1971 m. ir 1988 m.) ir yra skirtingo gylio (5 m ir 4 m). Atkreiptinas dėmesys, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kurie pašalintų šiuos neatitikimus ir prieštaravimus.

7126.

72Atmesdamas, atsakovų priešieškinį pirmosios instancijos teismas, kad atsakovai iš esmės nepateikė konkrečių duomenų ir įrodymų dėl šio reikalavimo pagrįstumo.

7327.

74Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015). Pirmosios instancijos teismas atmesdamas priešieškinį visiškai nesiaiškino, kokiu pagrindu buvo įregistruotos ieškovės (CK 4.47 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str.).

7528.

76Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingų aplinkybių – kokiu pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teises į 1/3 dalį šulinio, esančio atsakovams priklausančiame žemės sklype, kokiu pagrindu buvo įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į 1/3 dalį šulinio, nes pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta tokių duomenų, kas yra kitų 2/3 dalių šulinio bendraturčiai, kokiu pagrindu ir kada ieškovė įgijo nuosavybės teises į jos nurodomą žemės sklypo „D“ dalį, esančią atsakovams priklausančiame žemės sklype. Tik nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes galima spręsti koks teisinis reglamentavimas taikytinas nagrinėjamam ginčui.

7729.

78Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas (CPK 327 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

7930.

80Nagrinėjamos bylos atveju, šios nutarties argumentai ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys įgalina padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovų priešieškinį atmetė neatskleidęs ginčo esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jo, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

8131.

82Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas.

83Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

84Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

85Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti ieškovei ir... 8. - ieškovei A. J. paskiriant naudotis bendro naudojimosi žemės sklypo,... 9. - atsakovams V. B. ir L. B. paskiriant naudotis bendro naudojimosi žemės... 10. - įpareigoti atsakovus V. B. ir L. B. sudaryti galimybę ieškovei patekti... 11. - priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.... 12. 2.... 13. Nurodė, kad ji ir atsakovai yra šulinio, esančio žemės sklype ( - ),... 14. 3.... 15. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė... 16. 4.... 17. Nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog ji nuolat naudojosi šuliniu yra... 18. 5.... 19. Atsakovė VĮ „Registrų centras“ su priešieškiniu nesutiko.... 20. 6.... 21. Nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenis 1/3 dalis... 22. II.... 23. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 24. 7.... 25. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 26. 8.... 27. Teismas nurodė, kad iš žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. ( - ),... 28. 9.... 29. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ( - ), žemės sklype, unikalus Nr. ( -... 30. 10.... 31. Konstatuotina, kad šulinys, kurio unikalus Nr. ( - ), ir šul inys, unikalus... 32. 11.... 33. Atsakovai iš esmės nepateikė konkrečių duomenų ir įrodymų dėl savo... 34. 12.... 35. Įvertinus ieškovės pateiktą planą, spręstina, kad ieškovės prašoma... 36. III.... 37. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 38. 13.... 39. Apeliaciniame skunde atsakovas V. B. prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m.... 40. 1.1.... 41. Teismas netinkamai įvertino įrodymus – liudytojų parodymai neatitinka... 42. 1.2.... 43. Teismas nesiaiškino aplinkybės, kas yra likusios dalies savininkas, jeigu... 44. 14.... 45. Ieškovė A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o... 46. 15.... 47. Atsiliepime nurodė, kad teismas tinkamai ištyrė ir vertino tiek ieškinyje,... 48. 16.... 49. Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašė... 50. 17.... 51. Nurodė, jog teismas teisingai pažymėjo, jog atsakovai, reikalaudami... 52. 18.... 53. Trečiasis asmuo L. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta... 54. Teisėjų kolegija... 55. IV.... 56. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 57. 19.... 58. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 59. 20.... 60. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi... 61. 21.... 62. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018... 63. 22.... 64. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė ir atsakovai nėra žemės... 65. 23.... 66. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šulinys, unikalus Nr. ( - ), ir... 67. 24.... 68. Kaip jau minėta nuosavybės teisės įgyjamos tik įstatymuose nustatytais... 69. 25.... 70. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto kadastro bylų matyti, jog šulinys,... 71. 26.... 72. Atmesdamas, atsakovų priešieškinį pirmosios instancijos teismas, kad... 73. 27.... 74. Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis... 75. 28.... 76. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 77. 29.... 78. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos... 79. 30.... 80. Nagrinėjamos bylos atveju, šios nutarties argumentai ir pirmosios instancijos... 81. 31.... 82. Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo,... 83. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 84. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą ir... 85. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....