Byla e2S-2479-798/2015
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. U., V. V. ir V. V. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-764-371/2015 pagal ieškovų A. U., V. V. ir V. V. ieškinį atsakovams S. Š. ir V. Š. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Nustatė

2Ieškovai A. U., V. V. ir V. V. ieškiniu atsakovams S. Š. ir V. Š. prašė įpareigoti atsakovus S. Š. ir V. Š. per 7 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos savo jėgomis ir sąskaita pašalinti aptvarus (tvoras), esančius žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančiame Šalčininkų r. sav. ( - )., bei žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančiame Šalčininkų r. sav. ( - ).; atsakovams S. Š. ir V. Š. nustatytu laiku neišmontavus aptvarų (tvorų), leisti juos ieškovams išmontuoti savo nuožiūra ir lėšomis, S. Š. ir V. Š. atlyginant dėl to patirtas išlaidas, leisti teismo sprendimą dalyje dėl aptvarų (tvorų) pašalinimo vykdyti skubiai, priteisti bendraieškovių naudai solidariai iš atsakovų S. Š. ir V. Š. 52 201,69 EUR nuostolių atlyginimo bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Savo reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovų reikalavimo ribose, t. y. 52 201,69 EUR sumai, areštuoti atsakovams S. Š. ir V. Š. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, o jam nesant ar esant nepakankamai, atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias pas S. Š. ir V. Š., kredito įstaigose arba trečiuosius asmenis, ir areštuoti S. Š. ir V. Š. priklausančius asmenine nuosavybe galvijus (karves), uždraudžiant juos bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti kitiems asmenims, tačiau paliekant saugoti ir jais naudotis. Nurodė, kad atsakovams, kaip fiziniams asmenims, ieškinio suma yra labai didelė. Atsakovų ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo nevykdymą patvirtina ir atsakovų nesąžiningas elgesys, toks kaip neteisėtas kito asmens turto užėmimas ir jo naudojimas.

3Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai nepagrindė tikimybės ir grėsmės, kad ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nors ieškovai ir nurodo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, t.y. dėl žemės sklypo dalies užvaldymo, jų gyvulių ganymo ir nuolatinio trukdymo įgyvendinti minėtus projektus, ieškovai patyrė papildomus nuostolius, tačiau tai patvirtinančių rašytinių paskaičiavimų nepateikė. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas sprendimo įvykdymas.

4Ieškovai A. U., V. V. ir V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu. Nurodo, jog duomenis apie atsakovų turtinę padėtį rinko visais teisėtais būdais ir pateikė juos teismui, todėl ieškinio suma 52 201,69 Eur atsakovų atžvilgiu turi būti vertinama kaip labai didelė. Be to, atsakovų turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama vien tik ieškovams. Ieškovai, įrodinėdami savo prašymą, rėmėsi ir aplinkybe, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. priėmė nutartį, kuria atsakovas pripažintas padaręs teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d. (savavališkas privačios teisės užėmimas). Šios aplinkybės patvirtina atsakovų neteisėtus veiksmus ir nesąžiningumą.

5Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

6Atskirasis skundas atmetamas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu.

9Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

10Nagrinėjamu atveju Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovų A. U., V. V. ir V. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų S. Š. ir V. Š. atžvilgiu netenkino. Įvertinus elektroninės bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovai nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai nei teigia apeliantai, su ieškiniu jie nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai neįvykdys galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo. Vien ieškovų pateikta informacija apie tai, kad vienam iš atsakovų priklauso keturi žemės sklypai, kurių bendra indeksuota vertė yra 7 822 Eur, neatspindi tikrosios atsakovų finansinės padėties. Taip pat, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie ketinimą šiuos žemės sklypus realizuoti. Ieškovai nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovai yra nesąžiningi ir gali imtis veiksmų, sunkinančių ar darančių teismo sprendimo įvykdymą neįmanomą. Nesant duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai vengs teismo sprendimo įvykdymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Tokia priemonė gali būti taikoma, kai yra duomenų, jog atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Nesant tokių duomenų, pats turto areštas jo kiekio ar vertės nepadidina ir neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1407-407/2015).

12Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pagal skundžiamos nutarties priėmimo metu turėtus duomenis ir žinomas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

13Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

14Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkinamas.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

16Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai