Byla 2-1565/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ikoda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6369-431/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Statolit“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Ikoda“, trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė ,,Baltijos pirkliai“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas BUAB ,,Statolit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2008-11-27 Teisių ir pareigų pagal preliminarias apartamentų pirkimo-pardavimo sutartis, perleidimo sutartį Nr. 08/11/27-01 ir priteisti iš atsakovo UAB „Ikoda“ 273 518,16 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas. Nurodė, kad ginčijamų sandorių suma yra didelė, todėl tikėtina, kad atsakovas gali imtis veiksmų, dėl kurių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi areštavo atsakovui UAB „Ikoda“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti atsakovo vardu atidarytose bankinėse sąskaitose esančius pinigus, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, taip pat iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 273 518,16 Lt sumą. Teismas nurodė, kad prašymas dėl arešto uždėjimo atsakovui UAB „Ikoda“ nuosavybės teise priklausančiam turtui tenkintinas, nes pareikšto ieškinio suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str.).

6Atsakovas UAB ,,Ikoda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo ar kito ilgalaikio turto areštą 273 518,16 Lt sumai. Skundą grindžia šiais argumentais:

71. Ieškovas nepateikė jokių duomenų bei įrodymų apie atsakovo siekį paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitokį nesąžiningą elgesį, įrodant, kad būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas.

82. Ieškinio suma nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nevertinant prašomos priteisti sumos su atsakovo veiklos pobūdžiu, jo veiklos apimtimi, įstatinio kapitalo, turimo turto dydžiais, kitomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmę atsakovo turtinėms galimybėms įvertinti. Atsakovas turi 3 707 789 Lt vertės turto, o turimi įsipareigojimai sudaro tik

92 442 341 Lt, todėl nėra pagrindo atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

103. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paralyžuoja atsakovo ūkinę veiklą, sukelia interesų konfliktą su įmonės kreditoriais, įmonė gali patirti bankrotą.

114. Ieškovas bankrutuojančios įmonės administratorius, pareikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiauja teise.

12Ieškovas BUAB ,,Statolit“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismuose yra pareikšta turtinių reikalavimų, kurių užtikrinimui atsakovo turtui yra pritaikytas areštas, suma sudaro 1 351 976,66 Lt, taip pat yra areštuotas atsakovui priklausantis turtas, nenurodant jo arešto masto. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, atsakovas savo ir trečiųjų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimui yra įkeitęs savo nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas banko sąskaitoje. Įkeitimu ir hipoteka užtikrintų prievolių dydis iš viso sudaro 990 919,57 Lt. Nurodytos aplinkybės įrodo būtinumą atsakovo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant didelei ieškinio sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovas, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Tuo tarpu teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais, įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Todėl kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė.

15Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma – 273 518,16 Lt, tokia pinigų suma laikytina didele, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką.

16Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Teismas neturi nei teisės, nei pareigos ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus, kadangi tai yra išimtinė šalių teisė, išskyrus viešąjį interesą turinčiose bylose. Apeliantas skunde nurodo, kad įmonės turtinė padėtis yra gera, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė duomenis apie savo finansinę padėtį. Pagal UAB ,,Ikoda“ 2010 m. kovo 31 d. balanso duomenis ilgalaikis turtas sudaro 478 772 Lt, trumpalaikis – 3 229 015 Lt, turtas iš viso – 3 707 789 Lt, įsipareigojimai sudaro 2 442 341 Lt (b. l. 21-22). Įmonė finansiniais metais patyrė 173 295 Lt dydžio nuostolių (b. l. 23).

17Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas UAB ,,Ikoda“ nepaneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimo dėl didelės reikalavimo sumos. Skundo argumentais nepaneigtas teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumas, o šiuo atveju ieškovo pareikšta didelė reikalavimo suma sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktais duomenimis, teismuose pareikštų reikalavimų užtikrinimui yra areštuotas atsakovo turtas 1 351 976,66 Lt sumai, taip pat areštuotas atsakovui priklausantis turtas, nenurodant jo arešto masto (b. l. 29-36), atsakovas savo ir trečiųjų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimui yra įkeitęs savo nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas banko sąskaitoje 990 919,57 Lt sumai (b. l. 37-43). Išdėstytos aplinkybės neleidžia sutikti su apelianto motyvais, kad nėra pagrindo manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kad teismo nutartis priimta pažeidžiant CPK 144 straipsnio 1 dalį, nustatančią laikinųjų apsaugos priemonių pagrindus.

18Apelianto argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovo interesus, savaime nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą nutartį laikyti neteisėta ir nepagrįsta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė laikydamasis minėtų principų, areštavo atsakovui priklausantį turtą ne didesnei nei ieškovo pareikšto reikalavimo sumai, pirmiausiai areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar neužtenkant, areštavo atsakovo pinigines lėšas, leisdamas iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog būtent toks minėtų priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje-komercinėje veikloje. Taigi, teismas pagrįstai taikė tokias priemones, kurios ne tik kad padeda užtikrinti ieškinį, tačiau leidžia atsižvelgti ir į atsakovo interesus.

19Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis. Apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas piktnaudžiauja jam priklausančiomis teisėmis ar elgiasi nesąžiningai. Naudojimasis įstatymo numatytomis priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, savaime neleidžia teigti, jog yra piktnaudžiaujama įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar elgiamasi nesąžiningai.

20Remdamasi nurodytomis aplinkybėms ir nenustačiusi absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d.).

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.