Byla eA-247-261/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir kompensacijos neturtinei žalai atlyginti priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės 2014 m. spalio 22 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – ir Vilniaus miesto CMS) 2014 m. spalio 14 d. išvada; 2) įpareigoti Teisingumo ministeriją priimti sprendimą, kuriuo būtų atsisakoma patvirtinti Administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2014 m. spalio 14 d. išvadą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 12–15, 17–18). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6Paaiškino, kad pareiškėjas gimė vyru, tačiau nuo 2009 m. save identifikuoja moterimi, gyvena kaip moteris, o vėliau jam buvo oficialiai diagnozuotas transseksualizmas (TLK kodas F64.0). 2014 m. rugsėjo 16 d. pateikė Vilniaus miesto CMS prašymą pakeisti jo asmenį identifikuojančius duomenis (vardą, pavardę), kad jie atitiktų jo tikrąjį lytinį identitetą, t. y. iš vyriškų į moteriškus. Vilniaus miesto CMS 2014 m. spalio 14 d. surašė išvadą, kuria nusprendė netenkinti jo prašymo ir nekeisti vardo bei pavardės. Ši išvada Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės 2014 m. spalio 22 d. sprendimu buvo patvirtinta.

7Nurodė, kad su tokiu Teisingumo ministerijos sprendimu nesutinka, nes asmenį identifikuojantys duomenys, nurodomi civilinės būklės aktuose, registruose – lytis, asmens kodas, vardas bei pavardė – turi atitikti tikrąjį asmens lytinį identitetą.

8Pažymėjo, kad oficialioji (t. y. civilinės būklės aktuose registruojama) gimimo lytis (vyriškoji ar moteriškoji) yra pagrįsta žmonių fizinėmis savybėmis, tačiau ji gali nesutapti su asmens tikrąja lytine tapatybe, t. y. kokiai lyčiai pats asmuo save priskiria, kaip save identifikuoja; transseksualus asmuo – tai žmogus, kurio lyties tapatybė skiriasi nuo gimimo lyties. Kadangi pareiškėjui buvo diagnozuotas transseksualizmas (TLK kodas F64.0), jo gimimo lytis ir tikrasis lytinis identitetas nesutampa. Atitinkamai pareiškėjo moteriškos lyties neatitinka išduoti asmens dokumentai, t. y. juose nurodyta lytis, asmens kodas, vardas bei pavardė, kurie yra vyriški.

9Atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas rekomendacijoje dėl priemonių, kovojant su diskriminacija seksualinės orientacijos ir lytinio identiteto pagrindais, nustatė, kad valstybės narės turi imtis tinkamų priemonių garantuoti visišką teisinį asmens lyties pakeitimo pripažinimą visose gyvenimo srityse, ypač sudarydamos galimybes pasikeisti vardą ir pavardę oficialiuose dokumentuose greitu, skaidriu ir prieinamu būdu (priedas prie Rekomendacijos CM/Rec(2010)5, 21 p.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra konstatavęs, kad valstybės atsisakymas teisiškai pripažinti lyties pakeitimą pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Žmogaus teisių konvencija, Konvencija) 8 straipsnį, o valstybės narės turi pozityvią pareigą pripažinti transseksualaus asmens tapatybę (žr., pvz., EŽTT 1992 m. kovo 25 d. sprendimą byloje B prieš Prancūziją (pareiškimo nr. 13343/87), 2002 m. liepos 11 d. sprendimą byloje Goodwin prie Jungtinę Karalystę (pareiškimo nr. 28957/95) ir 2002 m. liepos 11 d. sprendimą byloje I. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo nr. 25680/94)).

10Teigė, kad atsižvelgus į tai, diagnozavus pareiškėjui transeksualizmą, t. y. jo gimimo lyties ir lytinės tapatybės neatitikimą, valstybei kyla pareiga sudaryti galimybes pasikeisti jo asmenį identifikuojančius duomenis taip, kad jie atitiktų lytinę tapatybę. Todėl Teisingumo ministerijos sprendimas patvirtinti Vilniaus miesto CMS atsisakymą pakeisti pareiškėjo vardą ir pavardę tokiu būdu, kad jie atitiktų lytinį identitetą, diskriminuoja jį dėl lyties (lytinės tapatybės) bei pažeidžia teisę į privatų gyvenimą.

11Pažymėjo, kad reikalavimas pakeisti pareiškėjo vardą ir pavardę, kad šie duomenys atitiktų jo lytinę tapatybę, neatsiejamas nuo reikalavimo pakeisti ir pareiškėjo lytį civilinės metrikacijos įrašuose bei jo asmens kodą. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 8 straipsnio, Asmens kodo suteikimo tvarkos aprašo 3.5 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.27 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, nepakeitusiems lyties medicininiu būdu, nėra galimybės pakeisti asmens kodo. Atitinkamai, pagal Civilinės metrikacijos taisyklių 112.2 punktą pakeisti civilinės būklės aktų įrašus leidžiama, jei reikia pakeisti asmens lytį dėl lyties pakeitimo. Aiškinant šią nuostatą Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 1 dalies kontekste, asmenims, nepakeitusiems lyties medicininiu būdu, nėra galimybės pakeisti lyties įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje. Šiuo atveju pareiškėjo asmens dokumentuose numatyta lytis yra vyriška, o asmens kode figūruoja skaičius „3“, kuris viešai atspindi jo gimimo lytį ir neatitinka lytinės tapatybės. Asmens dokumentai, asmens kodas yra plačiai naudojamas (sudarant sutartis, mokantis, įsidarbinant, keliaujant ir t. t.), kiekvieną kartą pareiškėjas, pateikdamas savo asmens dokumentus, atskleisdamas savo asmens kodą, turi atskleisti ir gimimo lytį, kuri neatitinka jo lytinio identiteto, taip nuolat susidurdamas su nepalankia aplinkinių reakcija. Atsižvelgiant į tai, kad pagal EŽTT praktiką valstybės narės turi pozityvią pareigą pripažinti transseksualaus asmens tapatybę, valstybei taip pat kyla pareiga pakeisti ir civilinės būklės aktų įrašus ir pareiškėjo asmens kodą taip, kad jie atitiktų jo lytinę tapatybę.

12Nurodė, kad Lietuvos Respublikoje nėra teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau, atsižvelgiant į EŽTT praktiką, tokiu teisiniu pagrindu yra teismo sprendimas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją tuo atveju, jeigu įstatymais ir kitais teisės aktais nenustatytas teisinis reguliavimas ir dėl to pažeidžiamos asmens teisės, šių asmenų teisių gynybą turi užtikrinti bendrosios kompetencijos bei administraciniai teismai, tiesiogiai taikydami Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas (2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas). Kadangi teisės aktuose nėra numatytų skaidrių, greitų ir efektyvių procedūrų, kurių pagrindu gali būti pakeičiama asmens, nepakeitusio lyties medicininiu būdu, lytis civilinės būklės aktuose ir asmens kodas, vadinasi šis ginčas, remiantis Konstitucijos 30 straipsniu (asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą), nagrinėtinas tiesiogiai teisme.

13Pažymėjo, jog vis dėlto Lietuvoje iki šiol neįgyvendintas EŽTT sprendimas ir nepriimtas lyties pakeitimo įstatymas, todėl jam nėra užtikrintos tinkamos ir efektyvios procedūros, kuriomis vadovaujantis galima būtų įgyvendinti savo teisę pasikeisti lytį medicininiu būdu. Dėl netinkamo valstybės pozityviųjų pareigų vykdymo ir pareiškėjo teisės į lytinio identiteto pripažinimą neįgyvendinimo, jis patiria nuolatinius nepatogumus, kai kasdieniame gyvenime turi atskleisti savo gimimo lytį, kuri neatitinka lytinės tapatybės, ir taip susiduria su nepalankia aplinkinių reakcija, sunkiau įsidarbinti, keliauti ir pan. EŽTT 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendime byloje L. prieš Lietuvą (pareiškimo nr. 27527/03) konstatavo, kad įstatymų leidybos spraga, susijusi su lyties pakeitimo operacija, sukuria pareiškėjui kankinančią nežinią dėl savo asmeninio gyvenimo ir dėl pripažinimo tikrosios jo tapatybės. Taigi, dėl valstybės pozityviųjų pareigų vykdymo pažeidimo pareiškėjas patiria didelę neturtinę žalą, kurią vertina 100 000 Lt.

14Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 31–33) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

15Paaiškino, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.281 straipsnių, Teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 109.8., 111.1. punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495 patvirtintų Gyventojų registro nuostatų 15 punkto, Asmens kodo suteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. (29) 4R-61, 3.5. punkto nuostatomis, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis yra pakeitęs lytį iš vyriškos į moterišką, ir kad šis procesas yra negrįžtamas. Pateiktas 2014 m. lapkričio 3 d. medicininis pažymėjimas nepagrindžia šios aplinkybės.

16Pažymėjo, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. sprendimas (civilinė byla Nr. 2-1450-553/2008), kuriame išspręstas analogiškas klausimas, kokiu būdu turėtų būti konstatuojamas lyties pakeitimo faktas, kurio pagrindu būtų pakeistas civilinės būklės akto įrašas dėl lyties pakeitimo. Ir kitose šios kategorijos bylose tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniai teismai atsižvelgė į minėtą sprendimą ir tai galima laikyti teisminės praktikos suformavimu šios kategorijos bylose.

17Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog pareiškėjas nurodė tik vieną civilinės atsakomybės sąlygą, t. y., žalą, tačiau kitų civilinės atsakomybės sąlygų net neįrodinėjo, o tik paminėjo, kad nepriimtas lyties pakeitimo įstatymas, ką padaryti Lietuvą buvo įpareigojęs EŽTT.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 22–24) prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra.

19Paaiškino, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto CMS dėl vardo ir pavardės S. S. pakeitimo į V. S.. Vilniaus miesto CMK pareiškėjo prašymo nepatenkino nesant teisinio pagrindo.

20Nurodė, kad Vilniaus miesto CMS, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą pakeisti vardą ir pavardę į V. S., nustatė, kad gimimo įraše Nr. 10, įrašytame 1984 m. birželio 22 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, jo vardas ir pavardė yra S. S.. Pareiškėjas yra nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 patvirtintų Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10 ir 12 punktais, keisti vardą ir / ar pavardę leidžiama, jeigu pasirinktas vardas ir / ar pavardė atitinka pareiškėjo lytį, neprieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai. Pareiškėjo asmens kode, kuris šiuo metu nurodytas Gyventojų Registro informacinėje sistemoje ir asmens tapatybės kortelėje, pagal Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnį esantis pirmas skaitmuo „3“ atitinka vyro gimusio XX šimtmetyje požymius. Pareiškėjo turima vardo ir pavardės forma S. S. atitinka jo lytį. Pasirinkta vardo ir pavardės V. S. forma neatitinka pareiškėjo lyties, ji tinkama tik moteriškos lyties asmenims. Pareiškėjas nesikreipė dėl lyties pakeitimo jo dokumentuose. Todėl Vilniaus miesto CMS, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais (Taisyklių 24, 25 p.), 2014 m. spalio 14 d. išvadoje Nr. A136-2193/14(2.4.1.51-TD1) dėl vardo ir pavardės pakeitimo siūlė nepatenkinti pareiškėjo prašymo pakeisti vardą ir pavardę iš S. S. į V. S., nesant teisinio pagrindo. Minėtą išvadą Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė 2014 m. spalio 22 d. patvirtino.

21Atkreipė dėmesį į tai, kad asmens teisę pakeisti lytį reglamentuoja Civilinio kodekso 2.27 straipsnis. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Šio straipsnio antra dalis numato, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Toks specialus įstatymas nėra priimtas. Taigi, šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymais nėra nustatytos nei lyties pakeitimo sąlygos, nei tvarka. Atsižvelgiant į tokią susidariusią situaciją, t. y. kad Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokiu teisiniu pagrindu galėtų būti teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjo prašymas.

22Pažymėjo, jog bendrosios kompetencijos teismai yra išnagrinėję civilines bylas dėl asmenų lyties, vardo ir pavardės pakeitimo. Vilniaus miesto CMS, vadovaudamasis priimtais teismų sprendimais, yra pakeitęs minėtų asmenų vardus ir pavardes į priešingos lyties vardus ir pavardes, bei ištaisęs lytį jų civilinės būklės aktų įrašuose.

23II.

24Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

25Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto CMS, išnagrinėjęs pareiškėjo S. S. prašymą pakeisti vardą ir pavardę į V. S., 2014 m. rugsėjo 16 d. surašė išvadą Nr. A136-2193/14(2.4.1.51-TD1), kuria nusprendė šio prašymo netenkinti (b. l. 7). Išvada grindžiama tuo, jog pagal Teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 patvirtintų Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 10, 12 punkto nuostatas keisti vardą ar pavardę leidžiama, jeigu pasirinktas vardas ar pavardė atitinka pareiškėjo lytį, neprieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, tačiau pareiškėjo pasirinkta vardo ir pavardės V. S. forma neatitinka pareiškėjo lyties ir tinkama tik moteriškos lyties asmenims. Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės 2014 m. spalio 22 d. sprendimu Vilniaus miesto CMS 2014 m. spalio 14 d. išvadai pritarta (b. l. 7).

26Teismas, remdamasis Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 24–28 punktų nuostatomis, padarė išvadą, kad prašymo pakeisti asmens duomenis nagrinėjimo procedūra yra užbaigiama teisingumo ministro įsakymu įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu (tvirtinti arba atsisakyt tvirtinti išvadą), kuris gali būti skundžiamas teismui. Taigi, tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui šiuo atveju sukelia Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės 2014 m. spalio 22 d. aktas, kuriuo buvo patvirtinta Vilniaus miesto CMS 2014 m. spalio 14 d. išvada.

27Dėl Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės 2014 m. spalio 22 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Teisingumo ministeriją priimti pareiškėjo nurodytą sprendimą

28Vertindamas pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, teismas, vadovaudamasis Taisyklių 10, 12 punktų, Civilinės metrikacijos taisyklių 109.8., 111.1 punktų nuostatomis, padarė išvadą, kad asmens duomenys – vardas ir pavardė – gali būti keičiami tik tuo atveju, jeigu jie neatitinka asmens lyties. Toks teisinis reguliavimas atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose pateiktus išaiškinimus, jog valstybės yra įpareigotos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, nustatantį teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės nuožiūros laisvę tam tikrose ribose, užtikrinti lyties pakeitimo pripažinimą po lyties pakeitimo, inter alia, pakeičiant civilinės būklės aktus (EŽTT 2006 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Grant prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo nr. 32570/03)).

29Teismas pažymėjo, kad žmogaus lytiškumas yra nustatomas pagal daugelį požymių: pagal išorinius lytinius organus, pagal vidinius lytinius organus, šių organų fiziologines funkcijas, pagal chromosomas, t. y. pagal tai, kas tai apsprendžia žmogaus anatominę arba biologinę lytį. Tačiau lytiškumo sąvoka apima ir psichologinius aspektus, susijusius su lyties vaidmeniu, kurį individas pasirenka kaip labiausiai atitinkantį jo psichofiziologines ypatybes ir aplinkinių suformuotus vyriškumo ir moteriškumo idealus (prof. A. N. „Transseksualizmas – medicininiai ir etiniai aspektai“).

30Teismo vertinimu, asmens duomens – lyties – registracijos tikslas yra identifikuoti asmens anatominę lytį, o ne identifikuoti asmens lytį, kuri būtų apibrėžiama subjektyviais psichologiniais aspektais. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruotas Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 15-8604(3), reg. data 2015 m. spalio 5 d.; https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/6ed8e3406b3311e5b316b7e07d98304b?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=05902806-78cb-4b0a-b9e2-af15f7e333d5), kuriuo naujai pateikiamoje Civilinio kodekso 2.27 straipsnio redakcijoje siūloma nustatyti, kad duomenys apie asmens lytį keičiami atlikus chirurginį išorinių lyties požymių pakeitimą ir pateikus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą sveikatos priežiūros įstaigos pažymą.

31Taigi, lyties pakeitimu pripažintinas negrįžtamas procesas, kurio metu asmuo pagal aiškius anatominius arba biologinius požymius galėtų būti identifikuotas kaip vyras / moteris, o ši aplinkybė įrodinėtina teismui teiktinais medicininiais dokumentais. Pažymėtina, kad tokiu atveju taikytinos Civilinės metrikacijos taisyklių 111.1 punkto nuostatos, numatančios civilinės būklės akto įrašų pakeitimo, ištaisymo galimybę, remiantis teismo sprendimu.

32Byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog pareiškėjas yra vyriškos lyties, tačiau dėl jam diagnozuotos ligos (transseksualizmas, TLK kodas F64.0) jis save nuo 2009 m. identifikuoja kaip moterį. Minėtas aplinkybes patvirtina ir teismui pateiti įrodymai (b. l. 6). Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė patvirtino, kad pareiškėjas buvo gydomas hormonų terapija. Taigi, teismui nebuvo pateikti jokie medicininiai dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjui medicininiais gydymo būdais buvo atliktas lyties pakeitimas ir toks lyties pakeitimo procesas yra negrįžtamas.

33Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo asmens duomenys – vardas ir pavardė – negali būti keičiami į jo pasirinktą vardą bei pavardę (V. S.), nes toks duomenų keitimas prieštarautų Taisyklių 10, 12 punktų nuostatoms.

34Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė, 2014 m. spalio 22 d. sprendimu patvirtinusi Vilniaus miesto CMS išvadą, faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestas.

35Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Teisingumo ministeriją priimti sprendimą, kuriuo būtų atsisakoma patvirtinti Vilniaus miesto CMS 2014 m. spalio 14 d. išvadą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Teisingumo ministerijos 2014 m. spalio 22 d. sprendimą, todėl teismui konstatavus, kad minėtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas.

36Teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamo ginčo atveju Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra taikomos, todėl nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti minėtų įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai.

37Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės jo naudai 100 000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti

38Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalies, 6.246 straipsnio, 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant ir aiškinant šias nuostatas (pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008), taip pat Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis ir jas aiškinančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikos“, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007), teismas pažymėjo, jog iš teismui pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pagrindė tuo, jog jam nėra užtikrintos tinkamos ir efektyvios procedūros, kuriomis vadovaudamasis jis galėtų realizuoti savo teisę pasikeisti lytį medicininiu būdu, gauti tinkamas medicinines paslaugas, hormonų terapiją. Pabrėžė, kad iki šiol nėra įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas L. prieš Lietuvą ir nepriimtas lyties pakeitimą reglamentuojantis įstatymas. Nurodo, kad valstybės neveikimas, t. y. nesudarymas tinkamų teisinių prielaidų gydytis transseksualumą, traktuotinas kaip neteisėtas neveikimas CK 6.271 straipsnio prasme. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos ligoninės nurodo, kad lyties keitimo operacijos Lietuvoje nėra legalizuotos, todėl jos nėra atliekamos.

39Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant asmens teisės į tinkamą gydymą realizavimo prielaidas, pažymėta, kad būtina atriboti dvi situacijas: 1) situaciją, kai teisinių santykių subjektas, siekdamas pasinaudoti teisės aktuose įtvirtinta teise (teise pasikeisti lytį), nepasinaudoja visomis galimybėmis, kurias jam suteikia teisės aktai ir dėl to patiria neigiamas pasekmes ir, 2) situaciją, kai teisinių santykių subjektas, siekdamas pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise (teise pasikeisti lytį), objektyviai negali pasinaudoti savo teise, nes valstybės (savivaldybės) valdžios institucijos savo neveikimu neužtikrina tinkamų teisinių prielaidų šios teisės įgyvendinimui (2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

40Teismas pažymėjo, jog Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos ministerijos 2014 m. liepos 11 d. rašte paaiškino, kad asmenims, kuriems nustatyta pagrindinė diagnozė transseksualumas (TLK kodas F64.0) yra teikiamos ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis yra apmokamos pirminės ambulatorinės bendrosios praktikos gydytojo, gydytojo psichiatro, gydytojo echoskopuotojo (kai atliekam biopsija ar (ir) polipektomija), gydytojo endokrinologo (kai atliekamas echoskopinis tyrimas ir (ar) biopsija ir (ar) hormoninis tyrimas) ir kitos gydymo paslaugos (b. l. 53–54). Be to minėtame rašte pareiškėjui išaiškinta, kad vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 20 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos apdraustajam gali būti išduotas leidimas vykti į kitą ES šalį gydytis, jeigu atitinkamas gydymas yra numatytas Lietuvos teisės aktuose ir jeigu toks gydymas negali būti suteiktas per mediciniškai pateisinamą laiką. Pacientų siuntimo konsultuotis, išsitirti ir (ar) gydytis Europos ekonominei erdvei priklausančias valstybes ir Šveicariją tvarka yra reglamentuota Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. V-729 patvirtintu Pacientų siuntimo konsultuotis, išsitirti ir (ar) gydytis Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse ir Šveicarijoje tvarkos aprašu. Taigi, nors įstatymas, nustatantis lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, nėra priimtas, transseksualumas Lietuvoje yra gydomas, o esant neefektyviam gydymui, t. y. tuo atveju, kai dėl kompetencijos, techninių galimybių, metodologijų neturėjimo ir negalėjimo jas taikyti ar kitų objektyvių veiksnių asmuo negali būti gydomas Lietuvoje, aptartais teisės aktais yra numatyta galimybė siųsti pacientą konsultuotis, išsitirti ir (ar) gydytis Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse ar Šveicarijoje.

41Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybei kyla pareiga piliečiams nemokamai suteikti (arba ta apimtimi atlyginti piliečio patirtas išlaidas) ne visas, o tik įstatymu nustatytas sveikatos priežiūros paslaugas ir tik įstatymų nustatytais atvejais ir apimtimi. Valstybės laiduojamą (nemokamą) ir savivaldybių remiamą sveikatos priežiūrą ir jos atlikimo tvarką reglamentuoja Sveikatos sistemos įstatymas ir Sveikatos draudimo įstatymas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Lietuvoje esant įtvirtintai lyties keitimo tvarkai ir sąlygoms, šio gydymo išlaidas visiškai kompensuotų valstybė; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, įtvirtinantis teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, neįtvirtina teisės į nemokamą gydymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

42Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė patvirtino, kad pareiškėjas buvo gydomas hormonų terapija. Kita vertus, teismui nepateikti jokie įrodymai (medicininiuose dokumentuose fiskuotos išvados ar pan.), patvirtinantys, kad pareiškėjo gydymas šiuo metodu yra baigtas, jis nedavė siekiamų rezultatų ir nebus taikomi kiti gydymo metodai. Be to, pareiškėjas teismui teikiamais dokumentais nepagrindė, kad lyties pakeitimas yra vienintelis jam diagnozuotos ligos gydymo būdas, taip pat tai, jog šis gydymas pareiškėjo atveju besąlygiškai gali būti taikomas, t. y. mediciniškai saugus (įmanomas), kaip numatyta Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 1 dalies nuostatose.

43Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad negalima pagrįstai teigti, jog tuo atveju, jeigu būtų tinkamai įgyvendintos Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 2 dalies nuostatos ir įstatymu nustatytos lyties pakeitimo sąlygos ir tvarka, pareiškėjas objektyviai galėtų pasinaudoti šiame įstatyme nustatytomis lyties pakeitimo procedūromis.

44Teismas pažymėjo ir tai, jog pareiškėjo cituota ir EŽTT 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu išnagrinėta byla L. prieš Lietuvą (pareiškimo nr. 27527/03) nuo nagrinėjamos administracinės bylos skiriasi tomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, jog medikų išvadomis buvo patvirtinta pareiškėjo L. moteriška chromosominė lytis, taip pat galimybė atlikti lyties pakeitimo operacijas, jam buvo atlikta „dalinė lyties pakeitimo operacija“, tačiau kitos lyties pakeitimo operacijos negalėjo būti vykdomos dėl teisinio reguliavimo spragų. Taigi, aptartu atveju, priešingai, negu nagrinėjamoje administracinėje byloje, lyties pakeitimo galimybė buvo mediciniškai pagrįsta ir patvirtinta, o pareiškėjas L. dėl tam tikros įstatymų leidybos spragos, susijusios su lyties pakeitimo operacijomis, bei tuo, kad jam buvo atlikta tik dalinė lyties pakeitimo operacija ir tolesnis lyties keitimas sustabdytas, buvo atsidūręs kankinančioje nežinioje dėl savo privataus gyvenimo ir tikrosios tapatybės pripažinimo. Taigi, teisinio reglamentavimo spragos įtaka, priešingai, negu nagrinėjamoje administracinėje byloje, buvo pripažinta tiesiogine pareiškėjui L. sukeltų neigiamų pasekmių bei išgyvenimų priežastimi.

45Nagrinėjamos administracinės bylos atveju pripažinta, kad pareiškėjas dėl jam diagnozuotos ligos objektyviai patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, taip pat didelius nepatogumus, susijusius su privatumo apsauga, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ši žala yra tiesiogiai sąlygota Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 2 dalies nuostatų tinkamu neįgyvendinimu, t. y. tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir neteisėtų Lietuvos valstybė institucijų veiksmų nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

46Teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš sąlygų – priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų veiksmų (neveikimo) – civilinė atsakomybė nekyla, todėl skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas.

47III.

48Pareiškėjas S. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad pirmasis skaitmuo atitinka lytį, o asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekeičiamas, atsižvelgiant į tai, kad asmenims, nepakeitusiems lyties medicininiu būdu, nėra galimybės pakeisti asmens kodo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, kuris įtvirtina, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą: ar Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Chartijos 7, 8, 21 straipsnių nuostatos turi būti aiškinamos taip kartu ar atskirai (bet jomis neapsiribojant), kad: a) joms prieštarauja toks nacionalinis reguliavimas, pagal kurį privataus asmens duomuo – jo lytis – nustatoma iš asmens dokumentuose nurodomo asmens kodo pirmojo skaičiaus ir tokiu būdu nėra saugomas?; b) joms prieštarauja toks nacionalinis reguliavimas, pagal kurį transseksualus asmuo privalo mediciniškai pakeisti lytį ir pateikti dokumentus apie mediciniškai pakeistą lytį tam, kad asmens dokumentuose būtų pakeisti vardas, pavardė ir asmens kodas?; c) joms prieštarauja toks valstybės neveikimas, kai nepanaikinama legislatyvinė omisija lyties keitimo įstatymo atžvilgiu ir dėl to nėra vykdomos lyties pakeitimo procedūros? Taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą: ar 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo 4, 5, 14 straipsnių nuostatos turi būti aiškinamos taip kartu ar atskirai (bet joms neapsiribojant), kad: joms prieštarauja toks nacionalinis reguliavimas, pagal kurį užimtumo ir profesinės veiklos srityse lytį pakeitusiems asmenims reikia pateikti asmens dokumentus, kuriuose lytį pakeitusio asmens kodas nėra pakeistas ir jo pirmasis skaičius atspindi asmens gimimo metu įrašytą, o ne faktinę lytį? Taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą: ar 1995 m. spalio 24 d. direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatos aiškinamos taip, kad: joms prieštarauja toks nacionalinis reguliavimas, kai iš asmens kodo galima identifikuoti asmens lytį ir gimimo datą? Taip pat prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų, kurias patvirtinantys įrodymai bus pateikti bylos nagrinėjimo eigoje, atlyginimą (yra pateikta).

49Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių ir Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnio nuostatos, kad civilinės būklės aktų įrašus leidžiama pakeisti, jeigu pakeista asmens lytis, vardas ir pavardė dėl lyties pasikeitimo ar pakeitimo, o pirmasis asmens kodo skaitmuo turi atitikti asmens lytį ir gimimo šimtmetį, yra diskriminacinės ir pažeidžia pareiškėjos teisę į privataus gyvenimo gerbimą (Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Chartijos (toliau – ir Chartija) 7 str., 8 str. 1 d., 52 str. 1 d., 1995 m. spalio 24 d. Direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo). Asmens kodo pirmojo skaičiaus tiesioginis sąsajumas su asmens lytimi pažeidžia pareiškėjo teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą. Asmens kodo pirmajam skaičiui nurodant asmens lytį iš karto identifikuojamas asmens duomuo – lytis – nėra saugomas. Pareiškėjo atveju faktinė lytis ir oficialiuose asmens dokumentuose asmens kode nurodyta lytis nesutampa. Tokiu būdu, pareiškėjas patiria diskriminaciją lyties atžvilgiu. Asmens dokumentai, asmens kodas yra plačiai naudojamas (sudarant sutartis, mokantis, įsidarbinant, keliaujant ir t. t.), kiekvieną kartą pareiškėjas, pateikdamas savo asmens dokumentus, atskleisdamas savo asmens kodą, turi atskleisti ir gimimo lytį, kuri neatitinka jo lytinio identiteto, taip nuolat susidurdamas su nepalankia aplinkinių reakcija. Atsižvelgiant į tai, kad pagal EŽTT praktiką valstybės narės turi pozityvią pareigą pripažinti transseksualaus asmens tapatybę (žr., pvz., EŽTT 1992 m. kovo 25 d. sprendimą byloje B prieš Prancūziją (pareiškimo nr. 13343/87), 2002 m. liepos 11 d. sprendimą byloje Goodwin prie Jungtinę Karalystę (pareiškimo nr. 28957/95) ir 2002 m. liepos 11 d. sprendimą byloje I. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo nr. 25680/94)), valstybei taip pat kyla pareiga pakeisti ir civilinės būklės aktų įrašus ir pareiškėjo asmens kodą taip, kad jie atitiktų jo lytinę tapatybę. Be to, tiek Konvencijos 14 straipsnis, tiek Chartijos 21 straipsnis numato diskriminacijos draudimą – ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Pabrėžtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 1996 m. balandžio 30 d. sprendime byloje P. v. S. and Cornwall County Council, C-13/94, konstatavo, kad diskriminacija dėl lyties pakeitimo yra laikoma ir pripažįstama kaip diskriminacija dėl lyties.
  2. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad neva pareiškėjas neįrodė, kad yra diskriminuojamas bei, kad dėl to patyrė žalą, tačiau Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje nustatyta esminė įrodinėjimo procesą diskriminacinėse bylose reglamentuojanti taisyklė – preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo ir skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Todėl ne pareiškėjas turi įrodyti, kad jis yra diskriminuojamas ir dėl to patyrė žalą, o atsakovai šioje byloje turi pagrįsti, kad pareiškėjas nėra diskriminuojamas ir dėl to žalos nepatyrė. Minėtos aplinkybės įrodo prima facie aplinkybes dėl tiesioginės diskriminacijos prezumpcijos ir yra pakankamos perkelti įrodinėjimo naštą atsakovams (Europos Sąjungos Direktyvos 2006/54/EB 30 konstatuojamoji dalis, Direktyvos 2000/78/EB 10 straipsnis). Pareiškėjas byloje nurodė pakankamai aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl diskriminacijos fakto buvimo, todėl įrodinėjimo našta perėjo atsakovams, kurie turėjo nuginčyti diskriminacijos faktą. Atsakovams nepateikus argumentų dėl diskriminacijos nebuvimo bei nenuginčijus diskriminacijos prezumpcijos, teismas neturėjo kitos bylos sprendimo galimybės, kaip tik skundą tenkinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Nesant objektyvių duomenų byloje, kuriais galėtų būti grindžiami sprendimai dėl pareiškėjo duomenų keitimo, teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovai nepaneigė pareiškėjo nurodytos prezumpcijos dėl diskriminacijos ir privalėjo konstatuoti pažeidimą (Lygių galimybių įstatymo 4 str., 7 str.).
  3. Europos Tarybos Ministrų komiteto priimtoje rekomendacijoje CM/Rec2010(5) valstybėms narėms dėl priemonių kovai su diskriminacija seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės pagrindais suformuluotas principas, reglamentuojantis minimalius lyties pakeitimo ir teisinio pripažinimo procedūroms taikomus standartus. Pasitelkiant greitos, skaidrios ir prieinamos lyties pakeitimo procedūros principą, siekiama eliminuoti įvairius su šiais procesais sietinus translyčių asmenų žmogaus teisių pažeidimus, pavyzdžiui, psichiatrinės diagnozės reikalavimą, prievartinę sterilizaciją ir privalomąjį medicininį „gydymą“ (įskaitant chirurginę intervenciją). Lyties pakeitimas yra procesas, kurio metu individai įvairių pokyčių ir procedūrų pagalba iš naujo apibrėžia savo kūno santykį su individualia lytine tapatybe. Šis procesas gali, tačiau neprivalo, apimti įvairias medicinines procedūras (pavyzdžiui, hormonų terapiją), kurių pagalba translyčiai ar transseksualūs asmenys „sinchronizuoja“ savo fizinę išvaizdą su savo tikrąja lytine tapatybe. Lietuvos teisės aktų reikalavimas ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas lyties pakeitimo būdas, t. y. reikalavimas atlikti medicininę operaciją, akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo teises. Pažymėtina, jog asmens teisė į lytinės tapatybės pripažinimą yra realizuojama per dvi pagrindines procedūras, būtent – įtvirtinant galimybę pakeisti įrašus apie asmens lytį asmens tapatybės dokumentuose ir sudarant sąlygas gauti pageidaujamą su lyties pakeitimu susijusį medicininį „gydymą“. Tuo atveju, kai šios procedūros yra viena nuo kitos priklausomos, t. y. teisinis lyties identiteto pokyčio pripažinimas nėra įmanomas be privalomo medicininio „gydymo“, yra pažeidžiami translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartai. Situacija komplikuojasi dar labiau, kai valstybė lytį norintiems pakeisti asmenims kelia neįmanomus išpildyti reikalavimus, t. y. nesudaro galimybių medicininiu būdu pakeisti lytį nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos rėmuose („Translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartai: lyties pakeitimas ir teisinis pripažinimas” – Nacionalinė lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų asociacija, interaktyvus <http://www.lgl.lt/assets/Antrasis-TRANS-leidinys-internetui.pdf>). Kadangi Lyties pakeitimo įstatymas Lietuvoje iki šiol išlieka nepriimtas, nėra ir atitinkamo teisinio lyties pakeitimo pripažinimo reglamentavimo. Lyties pakeitimo procedūrą užsienyje atlikę transseksualūs asmenys yra priversti administracine tvarka kreiptis į teismą, kuris, savo ruožtu, įpareigoja civilinės metrikacijos įstaigas išduoti naujus asmens tapatybės dokumentus. Tokia praktika yra ydinga dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, brangiai kainuojančio ir ilgą laiką trunkančio teisinio bylinėjimosi perspektyva jokiu būdu negali būti laikoma greitos, skaidrios ir prieinamos lyties pakeitimo procedūros sudedamąja dalimi. Visų antra, norėdami pasikeisti asmens tapatybės dokumentus, transseksualūs asmenys privalo atlikti pilną medicininį „gydymą“, įskaitant chirurginę lyties pakeitimo operaciją. Dėl neegzistuojančio teisinio reguliavimo, skirtingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, atlikti šių procedūrų Lietuvoje neįmanoma. Taip pat reikalavimas asmeniui atlikti privalomą chirurginę intervenciją pažeidžia asmens fizinį integralumą. Net ir tuo atveju, kai transseksualus asmuo laisva valia pageidautų atlikti medicininę lyties pakeitimo procedūrą, šis reikalavimas teisinio lyties pakeitimo pripažinimo kontekste laikytinas pertekliniu reguliavimu. Tokią poziciją lemia trys pagrindinės priežastys, būtent: (a) ne visi translyčiai asmenys pageidauja atlikti medicininę lyties keitimo procedūrą; (b) dėl individualios sveikatos būklės ne visiems translyčiams asmenims yra įmanoma medicininiu būdu pakeisti lytį; (c) efektyvios administracinės teisinio lyties pakeitimo pripažinimo procedūros atžvilgiu asmens biologinės lyties charakteristikos nėra svarbios, nes šia procedūra siekiama įtvirtinti būtent subjektyvų asmens savęs priskyrimą vienai ar kitai lyčiai, tokiu būdu sudarant sąlygas efektyviai dalyvauti ekonominiame bei socialiniame šalies gyvenime. Tuo atveju, kai iš lytį asmens tapatybės dokumentuose norinčių pasikeisti asmenų yra reikalaujama atlikti privalomas medicininio pobūdžio procedūras, didžiajai daliai transseksualų bendruomenės narių yra užkertamas kelias pasinaudoti teise į lytinės tapatybės teisinį pripažinimą. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog skundas atmestinas, nes dokumentus atsisakyta keisti laikantis šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, iš esmės pripažįsta, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas pažeidžia translyčio asmens teisę į teisinį lytinės tapatybės pripažinimą. Tokiu būdu yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Taigi, Lietuvoje iki šiol nėra priimtų atitinkamų teisės aktų, leidžiančių keisti asmens tapatybės dokumentus be chirurginės operacijos, kas pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus bei sutartis. Remiantis EŽTT jurisprudencija, teisė pasikeisti lytį negali būti „teorinė ir iliuzinė“ – galiojantis teisinis reguliavimas turėtų įtvirtinti praktišką ir efektyvią lyties pakeitimo procedūrą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime teiginiai, jog Lietuvoje transseksualumas yra gydomas, yra deklaratyvūs, nes pats teismas iš esmės nurodo, jog Lietuvoje transseksualiems asmenims iš esmės prieinamos tik ambulatorinio pobūdžio paslaugos, o dėl kitų paslaugų (pavyzdžiui, operacijos) asmuo turi kreiptis į užsienio gydymo įstaigas. Tai konstatuota ir EŽTT byloje L prieš Lietuvą (57 p.). Taigi, valstybė translyčiams asmenims, siekiantiems asmens tapatybės dokumentuose pasikeisti viso labo savo vardą, neatlikus pilnos lyties keitimo procedūros, tokios galimybės nesuteikia. Toks transseksualių asmenų teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimas, nors ir numatytas įstatymu, yra akivaizdžiai neproporcingas. Galiausiai, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos nacionaliniai teismai nėra išplėtoję nuoseklios praktikos, kuria remiantis translyčiams asmenims būtų kompensuojamos užsienyje patirtos su medicininiu lyties pakeitimu susijusios išlaidos. Tokio pobūdžio išlaidos buvo atlygintos tik teisminiu būdu 2012 m. gegužės 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu byloje Nr. 3K-3-257/2012. Taigi, šiuo metu Lietuvos Respublikoje lyties pakeitimo procedūra paprasčiausiai neegzistuoja. Pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti jam Lietuvos Respublikos Konstitucijoje laiduojama teise efektyviai ginti pažeistą teisę, susiduria su rimtais praktiniais sunkumais, kurie yra nesuderinami su jo teise į teisingą bylos nagrinėjimą, kuri, kaip ir visos kitos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių konvencijoje numatytos teisės, turi būti aiškinama taip, kad būtų praktinė ir veiksminga, o ne teorinė ar iliuzinė (žr., ir 1998 m. sausio 30 d. sprendimą byloje United Communist Party of Turkey and Others prieš Turkiją (pareiškimo nr. 19392/92), 33 p.; 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Beleš and Others prieš Čekijos Respubliką (pareiškimo nr. 47273/99), 49 p., ECHR 2002-1X). Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo neginama pareiškėjo teisė, o tik akcentuojamos teorinės galimybės keisti asmens lyties tapatybę šiuo metu užsienyje ir Lietuvoje ateityje, negali būti laikomas prieinama ir veiksminga priemone.
  4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų veiksmų nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Lietuvoje egzistuoja legislatyvinė omisija – nėra teisės akto, reglamentuojančio lyties pakeitimą. Be to, Lietuvoje iki šiol neįgyvendintas EŽTT sprendimas L prieš Lietuvą ir nepriimtas Lyties pakeitimo įstatymas, taigi pareiškėjui nėra užtikrintos tinkamos ir efektyvios procedūros, kuriomis vadovaudamasis jis galėtų įgyvendinti savo teisę pasikeisti lytį medicininiu būdu, gauti tinkamas medicinines paslaugas, hormonų terapiją ir pan. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką numatančio įstatymo nebuvimas nulemia situaciją, kai asmeniui kyla kliūčių pasinaudoti tinkamomis sveikatos apsaugos paslaugomis. Dėl negalėjimo gauti tinkamą gydymą ir nesant tinkamos civilinės būklės aktų keitimo tvarkos, pareiškėjas patenka į situaciją, kai jo privatus gyvenimas ir tikroji prigimtis yra nepagrįstame neapibrėžtume (žr., EŽTT sprendimą L. prieš Lietuvą (pareiškimo nr. 27527/03)). Valstybės neveikimas, t. y. nesudarymas tinkamų teisinių prielaidų gydytis transseksualumą, traktuotinas kaip neteisėtas neveikimas CK 6.271 straipsnio prasme. EŽTT praktika nulemia ir nagrinėjamoje byloje pareiškėjo patirtos neturtinės žalos struktūrą: t. y. 1) pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl lyties pakeitimą ir gydymą nustatančio tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo ir, 2) pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl adekvačios civilinės būklės aktų keitimo dėl lyties pakeitimo tvarkos nebuvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010). Abu nurodyti aspektai (apimantys iš CK 2.27 straipsnio 2 dalies kylančią pareigą įstatymu nustatyti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką) nulemia Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimą. Dėl lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką numatančio įstatymo (teisinio reguliavimo) nebuvimo, pareiškėjas ne tik buvo priverstas kreiptis į teismą dėl civilinės būklės aktų pakeitimo registravimo, tačiau nuo pat pareiškėjo gydymo pradžios nebuvo užtikrintas tinkamas ir adekvatus gydymas, pareiškėjui dėl minėto teisinio reglamentavimo nebuvimo nebuvo užtikrinta teisė į gydymą Lietuvoje. Pareiškėjas buvo priverstas naudotis tikrovės neatitinkančiais asmens dokumentais bei atskleisti privataus gyvenimo subtilybes, patirti dvasinį skausmą, stresą, pažeminimą visuomenėje, kurį sukėlė atsakovų veiksmai, tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, įtvirtintų CK 2.27 straipsnyje, kiek tai susiję su lyties pakeitimo sąlygų nustatymu Lietuvoje.
  5. Galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo (kilusio dėl diskriminacijos) specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese. Teismui, nesurinkus visų įrodymų, kuriuos galėjo surinkti, kad būtų nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, pažeidžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo atstovės prašymą byloje skirti medicininę ekspertizę pareiškėjo lyčiai, įskaitant ir hormononinę lytį, nustatyti, prašymą apklausti specialistą. Teismas savo iniciatyva nerinko įrodymų, netinkamai ištyrė pareiškėjo pateiktus įrodymus. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo pareiškėjo paaiškinimais, liudytojų parodymais, medicinine pažyma, o formaliai vadovavosi tik vienu dokumentu – Valstybinės ligonių kasos 2014 m. liepos 11 d. raštu. Teismas pagal jau suformuluotas taisykles diskriminacijos bylose privalėjo būti aktyvus, tačiau pareiškėjo šioje byloje nurodytų aplinkybių iš esmės nevertino ir netyrė, pažeidė procesinį šalių lygiateisiškumo principą ir taip pat teisę į teisingą teismą. Teismui netaikius įrodinėjimo naštos perkėlimo taisyklės byloje, pareiškėjas atsidūrė žymiai mažiau palankioje padėtyje atsakovų atžvilgiu, todėl kilo grėsmė jo pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia žinojimu, kad iš esmės panašios bylos turi būti nagrinėjamos vienodai. Bylą išnagrinėjęs teismas, pažeidė pareiškėjo teisę į proceso šalių lygiateisiškumą ir teismo proceso rungtyniškumą (CPK 12, 17 str., ABTĮ 53 str.), kas lėmė teisės į teisingą teismą pažeidimą.
  6. Lietuva nevykdo savo įsipareigojimų užtikrinti, kad suinteresuoti asmenys galėtų pakeisti savo civilinės būklės aktų įrašus ir pareiškėjo asmens kodą taip, kad duomenys atitiktų tikrąją pareiškėjo lytinę tapatybę, kaip jis save ir identifikuoja. Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakovus padariusius minėto teisės pažeidimo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės pažeidžia pareiškėjo interesus ir neteisėtai leidžia Lietuvos Respublikai išvengti atsakomybės.
  7. Pirmosios instancijos teismas sprendime ir viso proceso metu į pareiškėją kreipėsi vyriška gimine, nors jis save identifikuoja moterimi, tokiu būdu ignoruodamas pačią teisės į lytinės tapatybės pripažinimą esmę bei dar kartą diskriminuodamas pareiškėją lyties pagrindu. Tokiu būdu yra žeidžiamas pareiškėjo orumas, pažeidžiama teisė į lytinį identitetą.
  8. Teismo sprendime iš esmės visai nėra pateikta argumentacija, kodėl šiuo metu Lietuvoje lyties keitimo procedūrą (chirurginę ir nechirurginę) atlikti yra neįmanoma. Tai yra neįrodinėtinas faktas – Lietuvoje pagal esamą teisinį reglamentavimą nėra įmanoma gauti jokio translyčių asmenų gydymo – įskaitant ir chirurginę ar nechirurginę operaciją. Norint pareiškėjui pasikeisti asmens tapatybės dokumentus, yra keliamas neįmanomas įvykdyti reikalavimas, t. y. chirurginė operacija, kurios Lietuvoje šiuo metu nėra galimybės atlikti. Nors teismas teigia, kad translyčiai asmenys gali būti siunčiami gydytis į užsienį, tačiau Nacionalinės LGBT organizacijos duomenimis (www.lgl.lt/?s=užsien_gydym), kol kas nė vienas asmuo iš Lietuvos išsiųstas į užsienį gydytis dėl šių priežasčių nebuvo. Taigi, ši teisė taip pat yra labiau teorinio pobūdžio, o ne laisvai praktiškai įgyvendinama. Lygių galimybių principą pažeidžiančių veikų socialinis žalingumas pasireiškia tiek fizine, tiek turtine, tiek ir neturtine žala nukentėjusiajam asmeniui. Visuotinai pripažįstama, kad šiais pažeidimais kėsinamasi į asmens savybes, sudarančias asmenybės bei identiteto šerdį, pažeidžiama asmens laisvė ir orumas, kurios yra vienos pagrindinių demokratinės visuomenės vertybių. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas bylos realiai nenagrinėjo ir netyrė galimo pažeidimo, nors tokia pareiga numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tarptautiniuose teisės aktuose bei nacionaliniuose įstatymuose. Teismas tik formaliai konstatavo, kad pareiškėjo teisės nėra pažeistos.
  9. Pirmosios instancijos teismo sprendime (6-ajame lape) yra cituojamas tik vieno mokslininko, t. y. prof. A. N., lytiškumo apibrėžimas, kuriuo remiamasi visame sprendime. Tačiau egzistuoja kur kas platesnis lyties sąvokos apibrėžimas, akcentuojantis ne biologinių, o socialinių faktorių svarbą, apsisprendžiant dėl subjektyvaus lyties pajautimo. Kiti mokslininkai bei praktikai teigia, kad lytinė tapatybė apibūdina tai, kaip apie save galvojame savo pačių galvoje. Tai cheminių sąveikų, (pvz., hormonų kiekis) ir subjektyvių interpretacijų rezultatas. Lyties raiška apibūdina tai, kaip išreiškiame savo lytį (remiantis visuomenėje egzistuojančiais lyčių vaidmenimis), savo elgesiu, apranga, manieromis ir bendravimu su kitais (http://www.lgl.lt/assets/Apsauga-nuo-diskriminacijos-internet.pdf, p. 21). Jeigu teismas vadovautųsi šia platesne interpretacija, galimai būtų priimtas kitoks – teisingas – teismo sprendimas.
  10. Pirmosios instancijos teismo sprendime (6-ajame lape) yra pateikta neteisinga informacija, kad neva Seime yra įregistruotas CK 2.27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo naujai pateikiamoje CK 2.27 straipsnio redakcijoje siūloma nustatyti, kad duomenys apie asmens lytį keičiami atlikus chirurginę išorinių lyties požymių korekciją ir pateikus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą sveikatos priežiūros įstaigos pažymą. Teismo pateikta minėtą informaciją patvirtinanti nuoroda neveikia: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/6ed8e3406b3311e5b316b7e07d98304b7positionInSearchResults=0&searchModelUUID=05902806-78cb-4b0a-b9e2-af15f7e333d5. Teismo minimos CK 2.27 straipsnio pataisos dar nėra įregistruotos Seime, o yra tik Vyriausybės teikimo projektas, dėl kurio derinimas tarp ministerijų buvo baigtas tik 2015 m. lapkričio 5 d. Be to, pažymėtina, jog Nacionalinė LGBT teisių organizacija ir Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas yra išreiškę neigiamą nuomonę Europos Tarybos Ministrų komitetui dėl šių pataisų, nurodę, kad pakeitimai tinkamai neužtikrina suinteresuotųjų asmenų teisių (https://wcd.coe.int/com.instranet.InstraServlet?command=com.instranet.CmdBlobGet&InstranetImage=2809741&SecMode=1&DocId=2309156&Usage=2).
  11. Pirmosios instancijos teismas sprendime (9-ajame lape) teigia kad pareiškėjas teismui teikiamais dokumentais nepagrindė, kad lyties pakeitimas yra vienintelis jam diagnozuotos lygos gydymo būdas, taip pat tai, jog šis gydymas pareiškėjo atveju besąlygiškai gali būti taikomas. Tačiau EŽTT 2003 m. birželio 12 sprendime byloje Van Kueck prieš Vokietiją (pareiškimo nr. 35968/97) yra konstatavęs, jog toks įrodinėjimo naštos perkėlimas translyčiams asmenims yra neproporcingas ir konstatavo teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimą. Remiantis šia EŽTT byla, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kažko neįrodė, kadangi būtent atsakovai turi paneigti pareiškėjo teiginius. Taigi, netinkamai buvo pritaikytos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos ir pažeista teisė į teisingą teismą.
  12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išsamiai motyvavo ir pagrindė, kad Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnis yra diskriminacinis ir pažeidžia pareiškėjo teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms, tačiau pirmosios instancijos teismas į Konstitucinį Teismą nesikreipė, atsisakymą motyvavęs tuo, kad neva minėta Gyventojų registro įstatymo norma šioje byloje netaikoma. Tokia pirmosios instancijos teismo motyvacija yra nesuprantama ir nepagrįsta – būtent šia Gyventojų registro įstatymo norma pareiškėjas savo reikalavimus grindė tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde. Sistemiškai aiškinant Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, Asmens kodo suteikimo tvarkos aprašo 3.5 punkto ir CK 2.27 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, nepakeitusiems lyties medicininiu būdu, nėra galimybės pakeisti asmens kodo. Dėl šios priežasties (t. y. dėl to, kad asmenims, nepakeitusiems lyties medicininiu būdu, nėra galimybės pakeisti asmens kodo) pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad pirmasis skaitmuo atitinka lytį, o asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekeičiamas, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui (lygybės principui).
  13. Atsižvelgiant į tai, kad teisingas šios bylos sprendimas yra tiesiogiai susijęs su minėtų Europos Sąjungos teisės aktų teisinga ir tinkama interpretacija, pareiškėjas taip pat prašo kreiptis prejudicinio sprendimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą šio apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nurodytais klausimais. Pažymi, kad teismo pareigai kreiptis į ESTT yra taikytinos tik dvi išimtys – acte éclairé doktrina ir acte clair doktrina, tačiau nė viena iš šių išimčių negali būti pritaikyta šioje byloje. Acte éclairé doktrina negali būti pritaikyta, nes savo ankstesniuose sprendimuose ESTT nebuvo pasisakęs pareiškėjo keliamais klausimais, tuo tarpu acte clair doktrina negali būti vadovaujamasi, nes Europos Sąjungos teisės pritaikymas šiuo atveju nėra toks akivaizdus, kad juo būtų galima vadovautis be pagrįstų abejonių dėl to, kaip turėtų būti sprendžiamas kilęs ginčas.

50Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

51Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Civilinės metrikacijos taisyklių 109.8. punkto nuostatos, kad asmens duomenys – vardas ir pavardė – gali būti keičiami tik tuo atveju, jeigu jie neatitinka asmens lyties, atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose pateiktus išaiškinimus, jog valstybės yra įpareigotos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, nustatantį teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės nuožiūros laisvę tam tikrose ribose, užtikrinti lyties pakeitimo pripažinimą po lyties pakeitimo, inter alia, pakeičiant civilinės būklės aktus (EŽTT 2006 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Grant prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo nr. 32570/03)).
  2. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, lyties pakeitimu pripažintinas negrįžtamas procesas, kurio metu asmuo pagal aiškius anatominius arba biologinius požymius galėtų būti identifikuotas kaip vyras / moteris, o ši aplinkybė įrodinėtina teismui teiktinais medicininiais dokumentais. Pažymėtina, kad tokiu atveju taikytinos Civilinės metrikacijos taisyklių 111.1 punkto nuostatos, numatančios civilinės būklės akto įrašų pakeitimo, ištaisymo galimybę, remiantis teismo sprendimu. Tačiau pareiškėjas šiuo atveju nepateikė įrodymų, kad yra įvykę procesai, kurie pagrįstų anatominę jo lytį, t. y., moterišką lytį.
  3. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų veiksmų (neveikimo).
  4. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pažymėtina, jog šiuo atveju nėra taikomi įstatymas ir teisės normos, dėl kurių aiškinimo prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, todėl nėra pagrindo kreiptis į šiuos teismus.

52Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

53Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Asmens teisę pakeisti lytį reglamentuoja Civilinio kodekso 2.27 straipsnis, kuriame nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Šio straipsnio antra dalis numato, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Toks specialus įstatymas nėra priimtas. Taigi, šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymais nėra nustatytos nei lyties pakeitimo sąlygos, nei tvarka. Atsižvelgiant į tokią susidariusią situaciją, t. y., kad Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokiu teisiniu pagrindu galėtų būti teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjo prašymas.
  2. Bendrosios kompetencijos teismai yra išnagrinėję civilines bylas dėl asmenų lyties, vardo ir pavardės pakeitimo. Minėtuose sprendimuose yra išspręstas klausimas, kokiu būdu turėtų būti konstatuojamas lyties pakeitimo faktas, kurio pagrindu būtų pakeistas civilinės būklės akto įrašas dėl lyties pakeitimo. Vilniaus miesto CMS, vadovaudamasis priimtais teismų sprendimais, yra pakeitęs minėtų asmenų vardus ir pavardes į priešingos lyties vardus ir pavardes, bei ištaisęs lytį jų civilinės būklės aktų įrašuose.

54Teisėjų kolegija

konstatuoja:

55IV.

56Pažymėtina, jog 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija. Tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

57Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

58Dėl pareiškėjo teisės pakeisti vardą ir pavardę

59Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas atsakovui pakeisti vardą ir pavardę iš vyriškos į moterišką yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka iš dalies ir daro išvadą, jog teismas teisingai aiškino teisę, taikytiną ginčo santykiams, tačiau sprendimas priimtas neištyrus visų reikšmingų bylai aplinkybių, kurios gali įturėti įtakos bylos teisingam išsprendimui.

60Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu.

61Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka.

62Teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 patvirtintų Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 10 ir 12 punktais nustatyta, kad keisti vardą ir / ar pavardę leidžiama, jeigu pasirinktas vardas ir / ar pavardė atitinka pareiškėjo lytį, neprieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai.

63Tokiu būdu, asmens lytis lemia asmens pavardės ir vardo rašybą asmenį identifikuojančiuose dokumentuose, o lytis nustatoma vaikui gimus.

64Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1400 patvirtinto Vaiko gimimo pažymėjimo sudarymo ir išdavimo tvarkos aprašo 5 punktu, vaiko gimimo pažymėjimą sudaro ir išduoda asmens sveikatos priežiūros įstaiga, o pagal 2 punkto reikalavimą pažymėjime įrašoma vaiko lytis.

65Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas.

66Pagal šį teisinį reguliavimą vyriškos lyties asmens pavardė ir vardas į moterišką pavardę ir vardą gali būti keičiami tik pasikeitus duomenims apie asmenį, o šio ginčo atveju – pareiškėjo pareikštu reikalavimo pagrindu tik sveikatos priežiūros įstaigai patvirtinus lyties pakeitimą iš vyriškos į moterišką. Pagal Civilinio kodekso 2.18 straipsnio 8 punktą valstybė registruoja asmens lyties pasikeitimą ir, remiantis CK 3.308 straipsniu, išduoda asmeniui atitinkamus dokumentus.

67Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis paminėtu teisiniu reguliavimu, daro išvadą, jog teisinis pagrindas keisti pavardę ir vardą pasikeistus asmens lyčiai yra ir asmuo tokia teise gali pasinaudoti.

68Dėl neturtinės žalos atlyginimo

69Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš valstybės pozityvios pareigos nustatyti lyties keitimo tvarką nevykdymo pažeidimo, dėl ko pareiškėjas neturi galimybės pasikeisti lyties ir tuo patiria didelę neturtinę žalą.

70Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkino ir konstatavo, kad tarp pareiškėjo nurodomos žalos ir valstybės veikos nėra priežastinio ryšio, be to, pareiškėjas teismui teikiamais dokumentais nepagrindė, kad lyties pakeitimas yra vienintelis jam diagnozuotos ligos gydymo būdas, taip pat tai, jog šis gydymas pareiškėjo atveju besąlygiškai gali būti taikomas.

71Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodyta pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą, tačiau tokia išvada gali būti pripažinta pagrįsta tik išsiaiškinus visas reikšmingas bylai aplinkybes.

72Pagal ABTĮ 81 straipsnį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismų praktikoje skiriami du, tarpusavyje susiję, įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir vadinamas pozityviu įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 – 963/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2010 m., 78 – 97 p., 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-862/2010).

73Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo juo privalo įrodyti pareiškėjas, todėl būtent jis turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų (2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-180/2007, 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3063/2011).

74Tačiau reikia pažymėti, jog paminėta taisyklė nėra absoliuti. Teismas turi bendradarbiauti su bylos šalimis visuose įrodinėjimo proceso etapuose: atkreipti šalių dėmesį, jei jų pateikiami faktai yra netikslūs ar neišsamūs ir pasiūlyti patikslinti juos; nurodyti, kokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėtų būti įrodinėjamos vienos ar kitos aplinkybės; pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, jei šalių pateikti įrodymai teismui atrodo nepakankami, ir, reikalui esant, rinkti įrodymus savo iniciatyva. Šias nuostatas lemia ir ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teismo sprendimas turi būti teisėtas bei pagrįstas ir teismas privalo įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (2 d.). Tik laikantis šių įstatymo reikalavimų, priimtas teismo sprendimas gali būti vertinamas teisėtu ir pagrįstu. Todėl teismo sprendimas neturi būti formalus ir juo turi būti siekiama kad ginčas būtų išspręstas teisingai ir pilnai.

75Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, teisingam šios bylos išsprendimui būtina rinkti papildomus įrodymus.

76CK 2.27 straipsnyje numatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu (CK 2.27 str. 1 d.). Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai (CK 2.27 str. 2 d.).

77Pripažintina, kad lyties pakeitimo tvarką ir sąlygas nustatančio įstatymo Lietuvoje nėra ir tai yra įstatymų leidybos akivaizdi spraga, ką nustatė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendime byloje L prieš Lietuvą (pareiškimo nr. 27527/03). Tačiau teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, gali ir turi pareigą užpildyti įstatymų leidėjo spragą. Todėl daroma išvada, jog neturtinės žalos atlyginimas realiai pareiškėjo teisės neapgins ir tik gali būti kompensacija už iki teismo sprendimo priėmimo patirtus išgyvenimus. Tam, kad teismas galėtų iš esmės apginti pareiškėjo teises, užpildydamas minėtą teisės spragą, priimdamas vieną iš sprendimų, numatytų ABTĮ 88 straipsnyje, būtina išsiaiškinti reikšmingas faktines aplinkybes ir paties pareiškėjo valią, ko jis iš tikro siekia, nes pareiškėjo skunde yra tik formaliai nurodoma, kad Lietuvos valstybė nėra nustačiusi lyties keitimo tvarkos ir jis negali pasikeisti vardo bei pavardės, tačiau neaišku, kokiu būdu pareiškėjas siekia įgyvendinti savo teisę pasikeisti lytį.

78Šiam ginčui reikšminga, ar pareiškėjas realiai siekia pakeisti lytį, ar tai mediciniškai įmanoma ir koks lyties keitimo būdas taikytinas, ar pareiškėjui taikomas gydymas pagal jam diagnozuotą ligą (transseksualizmas, TLK kodas F64.0) yra efektyvus ir perspektyvus ir ar gali būti pasiektas pareiškėjo norimas tikslas. Jei toks gydymas Lietuvoje nėra perspektyvus, ar yra galimybė siųsti pareiškėją gydytis į kitą valstybę.

79Nesurinkus byloje šių duomenų, ginčo esmė nėra pilnai atskleista ir dėl to nėra galimybės ginčą išspręsti teisingai, nes tik nustačius, jog pareiškėjas, veikdamas aktyviai, negali pasinaudoti medicinine pagalba, gali būti konstatuotas kitas jo pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. neturtinės žalos atlyginimas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi reikia rinkti daug naujų įrodymų. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina išaiškinti pareiškėjui jo teisę tikslinti skundą (ABTĮ 10 str.), kad teismas realiai galėtų apginti pareiškėjo teisę, įpareigodamas viešojo administravimo subjektus atlikti galimus veiksmus, atitinkančius įrodytus bei pagrįstus pareiškėjo reikalavimus bei siekius.

80Apeliacinės instancijos teismas naikina visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi išnagrinėjus bylą iš naujo, gali būti nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės ir pareiškėjo pavardės ar vardo keitimui. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju tik nustatė, kad vardo ir pavardės keitimas pagal aptarta teisinį reguliavimą yra galimas ir tai priklauso nuo faktinių aplinkybių, siejamų su pareiškėju.

81Pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų teisėtumą ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo gali būti išspręstas tik pilnai ištyrus faktines aplinkybes bei nustačius ginčo santykių kvalifikavimą.

82Konstatavus bylos grąžinimo pagrindą naujam nagrinėjimui, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

83Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

84pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

85Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

86Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi... 6. Paaiškino, kad pareiškėjas gimė vyru, tačiau nuo 2009 m. save... 7. Nurodė, kad su tokiu Teisingumo ministerijos sprendimu nesutinka, nes asmenį... 8. Pažymėjo, kad oficialioji (t. y. civilinės būklės aktuose registruojama)... 9. Atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas... 10. Teigė, kad atsižvelgus į tai, diagnozavus pareiškėjui transeksualizmą, t.... 11. Pažymėjo, kad reikalavimas pakeisti pareiškėjo vardą ir pavardę, kad šie... 12. Nurodė, kad Lietuvos Respublikoje nėra teisės aktų, reglamentuojančių... 13. Pažymėjo, jog vis dėlto Lietuvoje iki šiol neįgyvendintas EŽTT sprendimas... 14. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į... 15. Paaiškino, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.281 straipsnių,... 16. Pažymėjo, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m.... 17. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog pareiškėjas nurodė tik... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 19. Paaiškino, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Vilniaus... 20. Nurodė, kad Vilniaus miesto CMS, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą... 21. Atkreipė dėmesį į tai, kad asmens teisę pakeisti lytį reglamentuoja... 22. Pažymėjo, jog bendrosios kompetencijos teismai yra išnagrinėję civilines... 23. II.... 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu... 25. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto CMS, išnagrinėjęs pareiškėjo 26. Teismas, remdamasis Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių... 27. Dėl Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės... 28. Vertindamas pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, teismas, vadovaudamasis... 29. Teismas pažymėjo, kad žmogaus lytiškumas yra nustatomas pagal daugelį... 30. Teismo vertinimu, asmens duomens – lyties – registracijos tikslas yra... 31. Taigi, lyties pakeitimu pripažintinas negrįžtamas procesas, kurio metu asmuo... 32. Byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog... 33. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo asmens... 34. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas... 35. Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Teisingumo ministeriją... 36. Teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamo ginčo atveju Gyventojų registro... 37. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos... 38. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalies, 6.246 straipsnio,... 39. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio... 40. Teismas pažymėjo, jog Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos ministerijos... 41. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybei kyla... 42. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė patvirtino, kad pareiškėjas... 43. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad negalima... 44. Teismas pažymėjo ir tai, jog pareiškėjo cituota ir EŽTT 2007 m. rugsėjo... 45. Nagrinėjamos administracinės bylos atveju pripažinta, kad pareiškėjas dėl... 46. Teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš sąlygų –... 47. III.... 48. Pareiškėjas S. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame... 49. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Asmens... 50. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 51. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Civilinės... 52. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 53. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Asmens teisę... 54. Teisėjų kolegija... 55. IV.... 56. Pažymėtina, jog 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos... 57. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 58. Dėl pareiškėjo teisės pakeisti vardą ir pavardę... 59. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas atsakovui... 60. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas... 61. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24... 62. Teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 patvirtintų... 63. Tokiu būdu, asmens lytis lemia asmens pavardės ir vardo rašybą asmenį... 64. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 26 d. nutarimu... 65. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25... 66. Pagal šį teisinį reguliavimą vyriškos lyties asmens pavardė ir vardas į... 67. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis paminėtu teisiniu reguliavimu,... 68. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 69. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš valstybės pozityvios... 70. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos... 71. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 72. Pagal ABTĮ 81 straipsnį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas,... 73. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylose dėl... 74. Tačiau reikia pažymėti, jog paminėta taisyklė nėra absoliuti. Teismas... 75. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, teisingam šios... 76. CK 2.27 straipsnyje numatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę... 77. Pripažintina, kad lyties pakeitimo tvarką ir sąlygas nustatančio įstatymo... 78. Šiam ginčui reikšminga, ar pareiškėjas realiai siekia pakeisti lytį, ar... 79. Nesurinkus byloje šių duomenų, ginčo esmė nėra pilnai atskleista ir dėl... 80. Apeliacinės instancijos teismas naikina visą pirmosios instancijos teismo... 81. Pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą... 82. Konstatavus bylos grąžinimo pagrindą naujam nagrinėjimui, pareiškėjo... 83. Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 84. pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą patenkinti iš... 85. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d.... 86. Nutartis neskundžiama....