Byla 2A-2204-781/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams I. S., A. S., A. S., M. S., J. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir atsakovų I. S., A. S., A. S., M. S., J. S. priešieškinį ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl niekinių sandorių pasekmių taikymo ir įpareigojimo sudaryti buto nuomos sutartį.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (toliau - Ieškovas), kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams I. S., A. S., A. S., M. S., J. S. (toliau - Atsakovai) dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškinyje nurodyta, kad patalpos, esančios ( - ), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. VšĮ „Vilniaus butai“ ir atsakovas I. S. 2007 m. gegužės 24 d. pasirašė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39N07/0255, kuria nuomotojas suteikė nuomininkui ir jo šeimos nariams gyvenamąją patalpą, esančią ( - ). Vykdydamas nuomos sutarties reikalavimus atsakovas I. S. 2010 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu patvirtinti teisę į socialinio būsto nuomą. Išnagrinėjus atsakovo pateiktas deklaracijas nustatyta, kad atsakovų grynosios pajamos už 2009 m. sudaro 78 046, 70 Lt, o vienam šeimos nariui tenka 15 609, 34 Lt ir 7 909, 34 Lt viršija asmenims turintiems teisę į socialinį būstą gaunamų pajamų dydžius ir sąlygas nustatytus Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 670 „Dėl metinių pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą nustatymo“ 2.1.3. p. bei Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 str. 1 d., todėl nuomininko I. S. ir jo šeimos narių teisė į socialinį būstą yra išnykusi, o gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pasibaigusi. Kadangi po sutarties pasibaigimo Atsakovai naudojasi patalpomis neturėdami teisių į jas, Ieškovas prašo iškeldinti Atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovai pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad patalpose esančiose ( - ), gyvena nuo 1994 m., nuomos sutarties, sudarytos 1994 m. kovo 18 d. su Vilniaus termofikacine elektrine pagrindu. Atsakovai ginčo patalpas nuomojasi jau 18 metų, kitų gyvenamųjų patalpų neturi, per visą nuomos laikotarpį vykdė įsipareigojimus pagal sutartį. 2007 m. gegužės 24 d. sudarant Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39N07/0255, Atsakovų šeimos pajamos viršijo asmenims turintiems teisę į socialinį būstą Vyriausybės nustatytus gaunamų pajamų dydžius, todėl reikalavimas iškeldinti Atsakovus iš nuomojamų patalpų tuo pagrindu, kad išnyko atsakovų teisė į socialinį būstą prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėjo, kad pagal I. S. suaugusių vaikų gaunamas pajamas, socialinis būstas gali būti suteikiamas.

6Teisme buvo priimtas Atsakovų patikslintas priešieškinis, kuriuo Atsakovai prašo taikyti kaip niekinių 2005 m. spalio 12 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. F2-103 bei 2007 m. gegužės 24 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39 N07/0255 sandorių pasekmes; įpareigoti Ieškovą sudaryti su Atsakovais buto, esančio adresu ( - ), nuomos sutartį; priteisti iš Ieškovo atsakovui A. S. bylinėjimosi išlaidas. Anot Atsakovų, nuomos santykiai atsirado 1997 m. gegužės 1 d. nuomos sutarties pagrindu, t. y. iki 2003 m. sausio 1 d. ir yra tęstiniai. Nepaisant to, kad nuomos santykiai buvo susiklostę dar iki 2003 m. sausio 1 d., 2005 m. spalio 12 d. ir 2007 m. gegužės 24 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys atsakovui I. S. pateiktos pasirašyti pažeidžiant 2002 m. lapkričio 12 d. Įstatymo dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įgyvendinimo įstatymo 2 str. bei Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 str. nuostatas, t. y. pasirašant nuomos sutartį Atsakovų turtinė padėtis nebuvo tikrinama, Atsakovai nebuvo pateikę dokumentų dėl socialinio būsto nuomos, Atsakovų šeimoje nebuvo asmenų atitinkančių sąlygas, keliamas pretendentams į socialinio būsto nuomą, todėl yra niekinės. Aplinkybės, kad Ieškovas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį pareikalavo tik 2010 m. lapkričio 2 d., neinformavo Atsakovų apie tai, kad jie neturi teisės į būsto nuomą, nesiėmė veiksmų dėl Atsakovų iškeldinimo iki 2012 m. gegužės 30 d., patvirtina, kad Ieškovas būstą Atsakovams nuomojo 1997 m. gegužės 1 d. būsto nuomos sutarties pagrindu, tęsdamas 2001 m. kovo 22 d. prisiimtus įsipareigojimus Atsakovų nuomojamą būstą perleidus Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

7Ieškovas pateiktame atsiliepime su patikslintu priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad Atsakovų reikalavimas pripažinti 2005 m. spalio 12 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. F2-103 niekine yra nepagrįstas, kadangi ši sutartis nustojo galioti 2007 m. gegužės 24 d. pasirašius kitą nuomos sutartį Nr. 1.39. Taip pat nepagrįstas Atsakovų reikalavimas įpareigoti sudaryti su jais buto nuomos sutartį, kadangi Atsakovai neatitinka įstatymų numatytų sąlygų keliamų asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu Ieškovo ieškinį atmetė ir tenkino Atsakovų patikslintą priešieškinį. Teismas nurodė, kad nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus jų kilimo, t. y. nuomos sutarties sudarymo, momentas, nes socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas kito. Teismas nurodė, kad šioje byloje nustatytas ilgalaikis atsakovų ryšys su ginčo būstu – Atsakovai jame gyvena nuo 1994 m. kovo 18 d., Atsakovai registruoti šiame bute, mokėjo mokesčius (ginčo dėl mokesčių mokėjimo nėra). Pažymėjo, jog 2001 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 494 V buvo perimtas iš AB „Lietuvos energija“ filialo Vilniaus elektros tinklų balanso į Vilniaus miesto savivaldybės balansą butas, esantis ( - ), ir UAB „Verkių ūkis“ buvo įpareigotas sudaryti su pagrindiniu buto nuomininku buto nuomos sutartį (2.2 punktas). Atkreipė dėmesį į tai, jog nors aukščiau minėtas sprendimas buvo priimtas 2001 m. kovo 22 d., tačiau nuomotojas UAB „Verkių ūkis“ buto nuomos sutartį su pagrindiniu nuomininku atsakovu I. S. sudarė po daugiau nei keturių metų, t. y. 2005 m. spalio 12 d. Akivaizdu, jog pati savivaldybė aplaidžiai atliko savo darbą, kadangi prisiėmusi 2001 m. kovo 22 d. sprendimo vykdymo kontrolę ir pavedusi tai kontroliuoti Energetikos ir ūkio departamento direktoriui (sprendimo 2.3 punktas), pati savivaldybė neužtikrino tinkamos savo sprendimo vykdymo kontrolės. UAB „Verkių ūkis“ nesudarė laiku su pagrindiniu nuomininku atsakovu I. S. buto nuomos sutarties, nors akivaizdu, jog jau buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai. Tačiau tokių susiklosčiusių santykių negalima prilyginti socialinio būsto nuomos santykiams, Atsakovų teisinė padėtis nepakito, todėl UAB „Verkių ūkis“ neturėjo teisės sudaryti su Atsakovais 2005 m. spalio 12 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. F2-1032007-05-24 bei VšĮ „Vilniaus butai“ neturėjo teisės sudaryti 2007 m. gegužės 24 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, tuo labiau, jog iš pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. Atsakovų pajamų ir turto deklaracijų, matyti, jog jie jau aukščiau minėtų sutarčių pasirašymo metu neatitiko socialinio būsto nuomininkams taikomų reikalavimų dėl savo pajamų dydžio. Be to, Ieškovas nepateikė duomenų, jog ginčo butui yra taikomas socialinio būsto statusas. Iš aukščiau išdėstyto, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti Atsakovų patikslintą priešieškinį ir 2005 m. spalio 12 d. ir 2007 m. gegužės 24 d. Socialinio būsto nuomos sutartis pripažinti niekiniais sandoriais ir panaikinti šių sandorių teisines pasekmes. Teismui pripažinus minėtus sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, Ieškovas buvo įpareigotas sudaryti buto nuomos sutartį (ne kaip socialinio būsto) su pagrindiniu nuomininku I. S. ir tokiu būdu Ieškovas įvykdytų savalaikiai neįvykdytą aukščiau minėtą 2001 m. kovo 22 d. sprendimą – sudaryti buto nuomos sutartį su pagrindiniu nuomininku. Teismas taip pat pažymėjo, jog šiems faktiniams nuomos santykiams turi būti taikomos bendros CK normos, reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą (CK 6.611 straipsnis). Tačiau santykių susiklosčiusių faktiniu nuomos pagrindu nutraukti nuomą pažeidus nuomos sutartį nėra, kadangi Atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, jog visą laiką tvarkingai mokėjo mokesčius, neturėjo įsiskolinimo, tam neprieštaravo ir Ieškovas. Duomenų, jog Atsakovai netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu ar greta gyventi tai pat nėra. Todėl teismas konstatavo, jog tenkinti Ieškovo ieškinį dėl Atsakovų iškeldinimo su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, Ieškovo valdomos patikėjimo teise ir esančios ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, nėra. Atsakovai gyvenamąsias patalpas naudoja nepažeisdami sąlygų nustatytų CK gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuojančių teisės normų.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad Ieškovas ir Atsakovai 2005 m. spalio 12 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir 2007 m. gegužės 24 d. Sutartį vykdė, mokėjo socialinio būsto nuomos mokestį, vadinasi jas pripažino galiojančiomis. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo Ieškovą sudaryti su atsakovu I. S. buto nuomos sutartį. Vadovaujantis 2003 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu dėl socialinio būsto nuomos Nr. 01A-41-131, Vilniaus miesto savivaldybė su nuomininkais gali sudaryti dviejų rūšių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis: Socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį arba Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Tačiau Atsakovai nėra sąraše socialinio būsto nuomai gauti, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad Atsakovų pajamos už paskutinius dvylika mėnesių neviršija dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą. Todėl su Atsakovais nėra galimybės pasirašyti socialinio būsto nuomos sutarties. Ieškovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad taikomoje byloje Nr. 3K-7-110/2012 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino teisinį reguliavimą ne Vilniaus miesto valdybos sprendimams, o būtent sutartims, sudarytoms iki 2002 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, kad ginčo sutartys yra sudarytos po 2002 m. gruodžio 31 d., todėl šiems santykiams turi būti taikomas 2002 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas. Taigi Atsakovai turi pareigą savivaldybei teikti duomenis apie turtą ir pajamas, o jei turimas turtas ar pajamos viršija nustatytus dydžius nuomos sutartis turi būti nutraukta. Ieškovas taip pat mano, kad 4 000 Lt dydžio išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, priteistos iš Ieškovo atsakovui A. S., yra per didelės ir turi būti mažinamos.

12Atsakovai su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčo atveju aplinkybės, kad Atsakovai pasiūlytą nuomos sutartį pasirašė ir vykdė pagal ją pagal prisiimtus įsipareigojimus, neturi reikšmės, nes pirmosios instancijos teismas ginčijamus sandorius pripažino niekiniais CK 1.80 straipsnio pagrindu, pagal kurį niekinį sandorį sudariusios šalys negali jo patvirtinti. Byloje nustatyta, kad 1997 m. Atsakovai patalpų nuomos sutartį sudarė ir su AB ,,Lietuvos energija”. 2001 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 494 ginčo patalpos buvo perimtos iš AB ,,Lietuvos energija” balanso į Vilniaus miesto savivaldybės balansą, o UAB ,,Verkių ūkis” buvo įpareigotas sudaryti su ginčo objekto nuomininkais nuomos sutartis. Priimdama sprendimą dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartis su perimtų būtų savininkais, Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino teisių ir pareigų pagal minėtą nuomos sutartį perėmimą. Todėl Ieškovas neteisus, kad teismas netinkamai rėmėsi ginčo sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika, kadangi Atsakovų ir Ieškovo nuomos santykius reglamentavo ne tik Vilniaus miesto valdybos sprendimas, bet ir 1997 m. nuomos sutartis, sudaryta su AB ,,Lietuvos energija”. Tai, kad Ieškovas nepagrįstai delsė sudaryti su Atsakovais nuomos sutartį, negali panaikinti Atsakovų teisės į ginčo patalpų nuomą. Apeliantas neginčijo, kad tarp šalių ginčo patalpų nuomos santykiai susiklostė iki 2003 m. sausio 1 d., o tai, kad Ieškovas delsė įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus sudaryti naują gyvenamųjų patalpų sutartį, pasikeitus patalpų savininkui, negali būti pagrindas teismui nepripažinti ir neginti Atsakovų teisių į ginčo patalpų nuomą. Mano, kad Atsakovų advokatui sumokėtas 4 000 Lt honoraras nėra nepagrįstai didelis ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama Ieškovo apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

16Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad butas, iš kurio Ieškovas siekia iškeldinti Atsakovus, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 6-7). Atsakovai savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ir faktiškai gyvena ( - ), t. y. bute, priklausančiame Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 8). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis atsakovas I. S., remiantis 2007 m. gegužės 24 d. nuomos sutartimi yra šio buto nuomininkas (b. l. 6). Ieškovas administruoja ir prižiūri Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančius butus (b. l. 36-41). Iš byloje esančios 1994 m. kovo 18 d. sutarties matyti, kad nuomotojas Vilniaus termofikacinė elektrinė ir šios elektrinės darbuotojas nuomininkas I. S. sudarė sutartį pagal kurią I. S. (nuomininkui) ir jo šeimos nariams (J. S., A. S., M. S., A. S.) buvo išnuomotas keturių kambarių butas, esantis ( - )(sutarties 1, 3.1 p.) (b. l. 57-60). 1997 m. gegužės 1 d. nuomotojas AB „Lietuvos energija“ filialas „Vilniaus elektros tinklai“ ir nuomininkas I. S. sudarė nuomos sutartį Nr. 53, pagal kurios 1 p. nuomotojas suteikė nuomininkui I. S. ir jo šeimos nariams naudojimui butą, esantį ( - )(b. l. 61-64). 2000 m. gruodžio 1 d. UAB „Verkių ūkis“ ir atsakovas I. S. sudarė Komunalinių paslaugų ir pastato eksploatavimo išlaidų apmokėjimo sutartį, pagal kurią UAB „Verkių ūkis“ eksploatuoja, prižiūri, aptarnauja ir profilaktiškai remontuoja sutartyje nurodytą pastatą, jo inžinierinę įrangą ir bendrojo naudojimo vietas, parengia namą žiemos sezonui, o atsakovas I. S. apmoka mokesčius už komunalines paslaugas ir eksploatavimo išlaidas (b. l. 107-108). Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 494 V Vilniaus miesto valdyba perėmė iš AB „Lietuvos energija“ filialo Vilniaus elektros tinklų balanso į Vilniaus miesto savivaldybės balansą butą, esantį ( - ), ir įpareigojo UAB „Verkių ūkis“ sudaryti su pagrindiniu buto nuomininku buto nuomos sutartį (2.2 punktas) (b. l. 122). 2005 m. spalio 12 d. nuomotojas UAB „Verkių ūkis“, vadovaujantis Vilniaus m. Valdybos 2001 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 494, sudarė su nuomininku I. S. (su šeima) Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. F2-103, pagal kurią nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui gyvenamąsias patalpas ( - )(b. l. 103-105). VšĮ „Vilniaus butai“ ir atsakovas I. S. 2007 m. gegužės 24 d. sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39 N07/0255 (b. l. 9-12). 2012 m. balandžio 20 d. I. S. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl galimybės privatizuoti butą ( - )(b. l. 110-111).

17Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinio reguliavimo pakeitimus ir jo padarinius, teisingai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatų skirtingų redakcijų taikymas priklauso nuo momento, kada nuomotojas (savivaldybė) ir nuomininkas (atsakovas I. S.) sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

182002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1189 dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse. Šia teisės norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003 m. sausio 1 d., valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002 m. gruodžio 31 d., pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas kaip tai nustatyta naujos redakcijos (galiojančios nuo 2003 m. sausio 1 d.) Įstatymo 11 straipsnio 4. 5 dalyse; šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos redakcijos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatų 8 straipsnio 1 dalyje. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, taikomų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai nuo 2003 m. sausio 1 d. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatų, galiojusio iki 2003 m. sausio 1 d., 22 straipsnyje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo tvarką ir su jos vykdymu susijusius klausimus reguliuoja CK. Jei asmenys gyvenamąsias patalpas nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. gruodžio 31 d., pagrindu naudoja nepažeisdami sąlygų, nustatytų nuomos sutartyje ir CK gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuojančių teisės normų, jiems nuomos sutartis negali būti nutraukta remiantis naujos redakcijos (galiojančios nuo 2003 m. sausio 1 d.) įstatymo nuostatomis, inter alia 11 straipsnio 4 dalies pagrindu. Taigi nuo 2003 m. sausio 1 d., vietoje Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pradėjus veikti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, nuomininkų, sudariusių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis iki 2002 m. gruodžio 31 d., teisinė padėtis nekito ir jų nuomos sutartys neturėjo būti pakeistos, išskyrus atvejus, kai nuomininkams, atitinkantiems Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus (teisę į savivaldybės socialinį būstą pagal 2003 m. sausio 1 d. Įstatymo redakciją), pateikus prašymą, galėjo būti taikomas nuomos mokestį mažinantis koeficientas pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-110/2012).

19Teisėjų kolegija nesutinka su Ieškovu, jog anksčiau cituota kasacinio teismo nutartis neturi būti taikoma byloje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje pakeitė kasacinio teismo praktiką dėl socialinio būsto nuomos sąlygų ir nutraukimo tvarkos taikymo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms iki 2002 m. gruodžio 31 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių būsto nuomos santykiai susiklostė dar iki 2001 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimo, 2005 m. spalio 12 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. F2-103 ir 2007 m. gegužės 24 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39 N07/0255 sudarymo ir daug anksčiau nei iki 2002 m. gruodžio 31 d., todėl minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju, bei pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi.

20Byloje nustatyta, kad ginčo būstas atsakovui I. S. suteiktas 1994 m. kovo 18 d. Atsakovas su šeima iki šiol jame gyvena, moka nuomos mokestį. Visos vėliau sudarytos sutartys, kurių objektas buvo minimas butas, buvo sudarytos siekiant to paties tikslo - nuomos pagrindu suteikti būstą, kuris atsakovo I. S. faktiškai yra išsinuomotas nuo 1994 m. kovo 18 d. Taigi, nei 2001 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimas, nei 2005 m. spalio 12 d., nei 2007 m. gegužės 24 d. sutartys nepaneigia atsakovo I. S. nuo 1994 m. kovo 18 d. besitęsiančios teisės į jam ir jo šeimai suteiktą butą. Pažymėtina, kad pagal galiojusių įstatymų reikalavimus įgyta teisė naudotis gyvenamąja patalpa suformavo atsakovui teisėtus lūkesčius, kad ši teisė nebus paneigta, o teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės ir savivaldybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Tokia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėtų lūkesčių apsaugos principo samprata negali būti aiškinama kaip leidimas savivaldybei nepaisyti atsakovo įgytų teisių naudotis (arba) nuomoti užimamą būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-230/2012).

21Kadangi gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002 m. gruodžio 31 d., pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas, kaip tai yra nustatyta naujos redakcijos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) (galiojančios nuo 2003 m. sausio 1 d.) įstatymo 11 straipsnio 4, 5 dalyse, šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje, todėl Ieškovo argumentus, jog Atsakovai turi pareigą savivaldybei teikti duomenis apie turtą ir pajamas, o jei turimas turtas ar pajamos viršija nustatytus dydžius nuomos sutartis gali būti nutraukta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Dėl to, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikomas iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatos, nėra būtinybės tirti aplinkybių, ar Atsakovai atitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 4, 5 dalyse numatytus reikalavimus, taikomus socialinio busto nuomininkams.

22Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, anksčiau nurodytus motyvus, konstatuojama, kad ta aplinkybė, jog atsakovas I. S. nuo 1994 metų teisėtai naudojosi butu, reiškia, kad jis gali būti iškeldintas savininko iš šio buto tik remiantis CK normomis. Ieškovas, prašydamas teismo iškeldinti Atsakovus, ieškinyje nenurodė jokių CK numatytų pagrindų nuomos santykiams tarp šalių nutraukimui.

23Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Ieškovas 2005 m. spalio 12 d. ir 2007 m. gegužės 24 d. sudarė su atsakovu I. S. niekines sutartis. Įsipareigojęs perduoti gyvenamąsias patalpas, kurias jau buvo perdavęs, Ieškovas sutartimis pakeitė jau susiklosčiusius nuo 1994 m. nuomos santykius tarp šalių, nors pagrindų, nurodytų CK, tam neturėjo. Tokiais veiksmais jis pažeidė imperatyviąsias įstatymo normas, todėl sutartys pripažintinos niekinėmis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

24Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

25Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

26Apeliaciniame skunde taip pat keliamas atsakovui A. S. iš Ieškovo priteistų 4 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (CPK 98 straipsnis). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Atsakovų atstovė buvo parengusi atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį (patikslintą priešieškinį), dalyvavo parengiamajame ir dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė yra 2 val. (suapvalinta). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio mėn. 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau Rekomendacijos) 8.2 punkte už atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį įtvirtina maksimali 2 400 Lt ir 2 550 Lt (800 Lt x 3 ir 850 Lt x 3) suma, o už vieną atstovavimo valandą teisme 128 Lt (850 Lt x 0.15, 8.18 p.). Atsižvelgiant į Atsakovų atstovės byloje suteiktą pagalbą, sudėjus nurodytas sumas matyti, kad jos sudaro didesnę sumą, nei ginčo sprendimu buvo priteista iš Ieškovo atsakovui A. S., ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio. Taigi, teisėjų kolegija mano, kad pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų sumą nagrinėjamu atveju nėra.

27Atmetus Ieškovo apeliacinį skundą, Atsakovams, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteistinos apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus leistino dydžio.

28Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

29Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (į. k. 124568293) atsakovams I. S. (a.k. ( - ) A. S. (a.k. ( - ) A. S. (a.k. ( - ) M. S. (a.k. ( - ) J. S. (a.k. ( - ) 1 500 Lt advokato išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (toliau - Ieškovas), kreipėsi į... 5. Atsakovai pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad patalpose... 6. Teisme buvo priimtas Atsakovų patikslintas priešieškinis, kuriuo Atsakovai... 7. Ieškovas pateiktame atsiliepime su patikslintu priešieškiniu nesutiko,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu Ieškovo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 12. Atsakovai su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 16. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad butas, iš kurio Ieškovas siekia... 17. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinio reguliavimo... 18. 2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1189 dėl Lietuvos Respublikos... 19. Teisėjų kolegija nesutinka su Ieškovu, jog anksčiau cituota kasacinio... 20. Byloje nustatyta, kad ginčo būstas atsakovui I. S. suteiktas 1994 m. kovo 18... 21. Kadangi gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002 m. gruodžio... 22. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, anksčiau nurodytus motyvus,... 23. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Ieškovas 2005 m. spalio... 24. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad... 25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat... 26. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas atsakovui A. S. iš Ieškovo priteistų... 27. Atmetus Ieškovo apeliacinį skundą, Atsakovams, remiantis CPK 93 straipsnio 1... 28. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 29. Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą palikti... 31. Priteisti iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (į. k. 124568293)...