Byla 3K-3-230/2012
Dėl dalies gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Zigmo Levickio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl dalies gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas klausimas dėl savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygų galiojimo.

6Atsakovui Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini). Dėl šio buto su ieškovės sugyventiniu A. S. 2000 m. vasario 1 d. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. 2001 m. gruodžio 1 d. mirus buto nuomininkui, atsakovas atsisakė pakeisti buto nuomos sutartį ieškovės vardu. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. liepos 4 d. sprendimu ieškovę J. K. pripažino A. S. šeimos nare ir buto nuomininke, o atsakovą įpareigojo pakeisti buto nuomos sutartį ieškovės vardu. Šio teismo sprendimo pagrindu 2003 m. rugsėjo 26 d. buvo priimtas Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo SĮ „Santakos BŪ“ įpareigota pakeisti buto nuomos sutartį, sudarant ją su J. K., 2003 m. spalio 1 d. su ieškove sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Praėjus beveik šešeriems metams po sutarties pasirašymo, 2009 m. gegužės 21 d. Kauno m. savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštu Nr. 53-5-1853 atsakovas prašė ieškovės pateikti pajamų ir turto deklaraciją už 2008 metus bei pajamas ir turtą pagrindžiančius dokumentus.

7Ieškovė nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakyme nebuvo jokių nuorodų į nuomos sutarties sąlygų pakeitimą, tačiau ieškovei buvo pateikta naujos formos nuomos sutartis, kurioje nuomininkui nustatytos papildomos sąlygos; ieškovė nebuvo įspėta apie nuomos sutarties sąlygų pakeitimus, jai nebuvo pasiūlyta susipažinti su jomis pasirašant nuomos sutartį, apie papildomas sąlygas sužinojo tik gavusi Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2009 m. gegužės 21 d. raštą. Remdamasi tuo, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d., tačiau ieškovė buto nuomininke tapo 1999 metais, todėl šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos valstybės paramos teikimo sąlygos jai negalėjo būti taikomos, ieškovė prašė pripažinti negaliojančiomis 2003 m. spalio 1 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygas, išdėstytas 2.1 (nuomininkas įsipareigoja pateikti asmens (šeimos) pajamų bei turto deklaracijas 12 paskutinių mėnesių), 8.1 (nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininkas (jo šeimos nariai) nuosavybės teise įsigyja būstą), 8.2 (nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos) punktuose.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino.

10Teismas pažymėjo, kad CK 6.598 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kada gali būti pakeista valstybės ar savivaldybės gyvenamosios nuomos sutartis, tarp kurių ir CK 6.602 straipsnio 2 dalyje numatytas atvejis, kai sutartis keičiama pagrindiniam nuomininkui mirus. CK 6.598 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad, pakeitus gyvenamosios patalpos rašytinę nuomos sutartį, sudaroma nauja sutartis, kurioje nurodomi senosios sutarties pakeitimai, ir CK 6.599–6.603 straipsniuose išdėstytų nuomos sutarties pakeitimo atvejų analizės pagrindu teismas padarė išvadą, kad sutartis pakeičiama tik ta apimtimi, koks yra jos pakeitimo pagrindas. Kadangi teismo sprendime, kurio pagrindu pakeista nuomos sutartis, nurodyta, kad savivaldybė įpareigojama ją pakeisti ieškovės J. K. vardu, t. y. nekeičiant jokių kitų sąlygų, tai atsakovas, pateikdamas ieškovei pasirašyti savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurioje nustatytos papildomos sąlygos, pažeidė ne tik CK 6.598 straipsnio 3 dalį, bet ir netinkamai įvykdė teismo sprendimą. Teismo vertinimu, pateikdamas ieškovei pasirašyti nuomos sutartį iš esmės kitomis sąlygomis, t. y. vadovaujantis nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu, kuris iš esmės nustato valstybės paramą fiziniams asmenims būstui išsinuomoti ir savivaldybės socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką, atsakovas pažeidė CK 6.598 straipsnio 4 dalį ir 6.607 straipsnio 4 dalį. Teismas konstatavo, kad numatomos keisti nuomos sutarties sąlygos su ieškove nebuvo derinamos, nebuvo klausiama, ar ji su jomis sutinka. Teismas pažymėjo, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad šeimoms ir asmenims, kurie yra išsinuomoję savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nustatytas socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartis nekeičiama, išskyrus CK numatytus atvejus. Ieškovė, gyvendama kartu su savo sugyventiniu viename bute iki jo mirties, būdama jo šeimos narė ir turėdama tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir A. S., teismo vertinimu, pagrįstai galėjo tikėtis, kad jos įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, tai atitinka teisėtų lūkesčių principą, todėl teismas pripažino, jog ieškovei sudarant 2003 m. spalio 1 d. nuomos sutartį iš esmės dėl socialinio būsto nuomos buvo pažeistos ne tik jos teises, bet ir teisėti lūkesčiai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), yra socialinis būstas, skirtas mažas pajamas turintiems asmenims, bei kad jam taikytinos 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatos, atsakovas beveik šešerius metus nereikalavo iš ieškovės nei turto ir pajamų deklaracijų, nei turtą pagrindžiančių dokumentų, todėl konstatavo, kad nuomos sutarties 2.1, 8.1 ir 8.2 punktuose įtvirtintos sąlygos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniui, yra niekinės ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė, būdama rūpestinga nuomininkė, privalėjo perskaityti nuomos sutarties sąlygas ir, nesutikdama su jomis, išreikšti savo nuomonę. Teismo vertinimu, įstatymo leidėjas, imperatyviai įtvirtinęs nuomotojo pareigą pateikti pranešimą raštu aiškiai nurodant naujos nuomos sutarties sąlygas (CK 6.598 straipsnio 4 dalis, 6.607 straipsnio 4 dalis), nuomos sutarties sąlygų pakeitimui suteikia ypatingą reikšmę, ir šių įstatymo normų nepaisymas negali būti pateisinamas tuo, jog ieškovė nepakankamai atidžiai perskaitė sudaromą nuomos sutartį. Teismas pripažino svarbia aplinkybe tai, kad ieškovė turėjo ketinimą pasirašyti sutartį dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, o ne socialinio būsto nuomos sutartį. Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino, teismas pažymėjo, kad CK 6.586 straipsnyje nustatytas trejų metų senaties terminas gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai visa apimtimi ginčyti, todėl nagrinėjamos bylos atveju ši norma netaikoma.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

12Teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentą dėl praleisto ieškinio senaties termino, pažymėjusi, kad CK 6.586 straipsnis reglamentuoja gyvenamosios patalpos pripažinimą negaliojančia CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat pripažinimo negaliojančia padarinius, tačiau šie klausimai byloje nebuvo nagrinėjami, ieškinio dalykas – trijų nuomos sutarties sąlygų teisėtumo klausimas, kuriam taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nebuvo praleistas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), todėl neanalizavo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuomininkės pareiga domėtis pasirašomo sandorio turiniu bei abipusiu ginčijamais sandorio punktais nustatytų pareigų nevykdymu. Apeliacinio skundo motyvus dėl socialinio būsto ieškovei suteikimo ir naujos buto nuomos sutarties sudarymo teisėjų kolegija vertino kaip netinkamą teismo sprendimo vykdymo interpretavimą, taip pat pažymėjo, kad juos paneigia atsakovo veiksmai – sudarydama sutartį su ieškove, Kauno m. savivaldybė nesilaikė 2002 m. lapkričio 12 d. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio, nustatančio socialinio būsto nuomos tvarką ir sąlygas, reikalavimų (ieškovė nebuvo pateikusi prašymo ir reikiamų dokumentų socialiniam būstui gauti; nebuvo įtraukta į sąrašą asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą; butas išnuomotas, nesilaikant nustatyto eiliškumo), todėl atsakovas neteisingai remiasi šio straipsnio 4 dalimi ir nepagrįstai teigia apie pareigą laikytis šio įstatymo nuostatų, pakeičiant 1999 metais su ankstesniu buto nuomininku sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad buto nuomos sutartis su A. S. buvo sudaryta galiojant Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosios patalpomis įstatymui, joje nebuvo ieškiniu ginčijamų sąlygų, todėl, sudarant ją su buvusio nuomininko šeimos nare J. K., buto nuomininke tapusia teismo sprendimo pagrindu, 1999 metais sudaryta nuomos sutartis negalėjo būti keičiama (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis).

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį bei Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Dėl netinkamo imperatyviųjų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių socialinio būsto nuomos sąlygas, taikymo ir aiškinimo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Anot kasatoriaus, teismai neteisingai sprendė, kad jis neįrodė, jog ginčo gyvenamosios patalpos yra socialinis būstas. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos gali būti išnuomojamos tik Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pagrindu, nes tik ši specialioji teisės norma reglamentuoja valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomą. Teismai nepagrįstai rėmėsi vien CK šeštosios knygos nuostatomis, reglamentuojančiomis gyvenamųjų patalpų nuomą, nes jos laikytinos bendrosiomis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo atžvilgiu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006, kurioje nurodyta, kad sudarant savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį privaloma vadovautis specialiuoju teisės aktu, t. y. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatomis. Nuomos sutarties sąlygos privalo atitikti sudarymo metu galiojusių imperatyviųjų teisės aktų nuostatas. Gyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklauso kasatoriui, jos, vadovaujantis specialiosiomis teisės normomis (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 15 punktas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6 dalis) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, priskirtinos socialinio būsto fondui ir šių patalpų nuomos sąlygos bei tvarka turi būti nustatoma pagal specialiųjų teisės aktų nuostatas. Svarbu įvertinti tai, kad socialinis būstas, įskaitant ir ginčo patalpas, pagal paskirtį skirtas minimalioms gyvenimo sąlygoms mažas pajamas turintiems asmenims užtikrinti, priešingu atveju būtų iškreipta šio būsto paskirtis ir pažeistos asmenų, turinčių teisę į šį būstą, tačiau laukiančių eilėje socialiniam būstui išsinuomoti, teisės. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, jog, socialinio būsto nuomininko turtui ar pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyse nustatyta tvarka; duomenys apie turtą ir pajamas pateikiami ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus. Ši imperatyvioji įstatymo nuostata jau galiojo pasirašant su ieškove savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurioje, nesant šios nuostatos, būtų pažeistos nurodytos įstatymo nuostatos. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje, kuriuo rėmėsi teismai, nustatyta, kad dėl įstatymo pasikeitimo jau sudarytos nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus CK nustatytus atvejus. Su ieškove ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta CK 6.602 straipsnio pagrindu. CK 6.598 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad keičiantis nuomininkui sudaroma nauja sutartis, ši nuostata atitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatyme nustatytas CK išimtis. CK ĮĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai, todėl ginčo nuomos sutarties sudarymo metu kasatorius privalėjo taikyti tuo metu galiojusius teisės aktus. Vykdant teismo sprendimą ir vadovaujantis CK 6.602 straipsnio 2 dalimi bei 6.598 straipsnio 3 dalimi, buvo sudaryta nauja nuomos sutartis, o ne perrašyta ar pakeista sena. Dėl to Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio nuostatos ta apimtimi, kad nuomos sutartis nekeičiama, negalėjo būti taikomos. Kasatorius taip pat nurodo, kad, sprendžiant dėl sutarties dalies nuginčijimo, pagal analogiją turi būti remiamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis sandorių nuginčijimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Impronela Tours“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Busturas“, bylos Nr. 3K-3-480/2010, išaiškinta, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jeigu konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, vienos iš šalių teigimu, prieštarauja sandoris yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šis pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Kasatoriaus teigimu, teismai nekonstatavo visų būtinų sąlygų sandoriui pripažinti negaliojančiu. Kasatorius nesutinka su teismų motyvu, kad skundžiamos nuomos sutarties sąlygos pažeidžia ne tik ieškovės teises, bet ir jos teisėtus lūkesčius. Socialinis būstas prarastų savo paskirtį, jo laiku (pagal eilę) negautų jo iš tikrųjų reikalingi asmenys, jeigu šis būstas būtų suteikiamas asmenims, turintiems pakankamas pajamas ir (ar) gyvenamąjį būstą.

162. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, taikymo ir aiškinimo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai nusprendė, kad CK 6.586 straipsnio 5 dalyje nurodytas trejų metų ieškinio senaties terminas nustatytas nuomos sutarčiai visa apimtimi ginčyti. Toks teismų aiškinimas suponuoja tai, kad sutarčiai iš dalies nuginčyti netaikomas senaties terminas arba taikomas ilgesnis, nei imperatyviosios teisės normos nustatytas terminas visai sutarčiai ginčyti. Toks aiškinimas ne tik prieštarauja imperatyviajai teisės normai, bet ir ieškinio senaties instituto paskirčiai užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes visai sutarčiai nuginčyti būtų taikomas trumpesnis terminas nei tos pačios sutarties daliai. Ginčijamos sutarties sąlygos ieškovei buvo žinomos nuo sutarties sudarymo momento, ją pasirašė pati ieškovė, jokių prieštaravimų ir pastabų nepareiškė, vadinasi, nuo to termino ji privalėjo žinoti apie ginčijamas sutarties sąlygas, todėl, kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Ieškovės motyvai, kad ji neskaitė nuomos sutarties teksto, negali būti vertinami kaip nuomos sutarties sąlygų nežinojimas, nes tai tik jos nerūpestingumas ir neatsakingumas savo pačios teisėms. CK 6.586 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos, vadinasi, preziumuojama, kad pasirašydama nuomos sutartį ieškovė žinojo apie ginčijamas nuomos sutarties sąlygas.

173. Dėl proceso teisės normų pažeidimų. Anot kasatoriaus, vertindami byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą; konstatuodami, kad ieškovei prieš pasirašant ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nebuvo žinomos jos sąlygos ir nebuvo sudaryta galimybės su jomis susipažinti, teismai turėjo nustatyti, kokie įrodymai byloje tai pagrindžia. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygos buvo įrašytos prieš ieškovės valią, neatitiko Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nustatytų sąlygų. Ieškovė elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, sutarties sudarymo metu ir po to jokių pastabų ar pasiūlymų dėl sutarties sąlygų nepareiškė. Teismai nesiaiškino ieškovės veiksmų ir atsakomybės, sudarant ginčijamą sandorį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė turėjo pareigą pateikti pajamų ir turto deklaracijas atsakovui, nesiaiškino socialinio būsto paskirties ir jo suteikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, įrodymų įvertinimas nebuvo visapusiškas ir objektyvus.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė J. K. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą, kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl imperatyviųjų materialiosios teisės normų taikymo ir aiškinimo. Didelė dalis kasacinio skundo motyvų nesuderinami su protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais. Vadovaujantis vien bendrąja norma, kad įstatymas atgaline data negalioja, akivaizdu, kad, keičiant nuomos sutartį nuomininkės, įgijusios visas nuomininkės teises į butą nuo 1999 metų (tai nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. liepos 4 d. sprendimu), vardu, negali būti taikomi įstatymai, kurie įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d. ir kuriuos pritaikius pasunkinama buto nuoma. Kasatorius nevykdo kasaciniame skunde deklaruojamų principų, savo veiksmais pažeidžia piliečio teises ir teisėtus interesus į nuomojamą būstą. Kasatorius neteisingai aiškina socialinio būsto statusą – nepaisant to, kad butas nuosavybės teise priklauso kasatoriui, tačiau jis nėra socialinis būstas, kuris gali būti skiriamas nuomoti tik šeimoms ir asmenims, turintiems mažas pajamas. Ieškovė neatitinka socialiai remtino asmens kriterijų, nuomos sutarties keitimo metu nebuvo įtraukta į socialiai remtinų asmenų sąrašus, duomenų apie jos turtinę padėtį iš jos nebuvo reikalauta keičiant nuomos sutartį. Dėl to, vadovaujantis kasatoriaus aiškinimais, nuomos sutartis su ieškove iš viso negalėjo būti sudaryta. Nuomos sutartis turėjo būti pakeista tomis pačiomis sąlygomis, nes jokios informacijos apie numatomą nuomos sutarties sąlygų pakeitimą ieškovė negavo nei raštu, nei žodžiu, taigi sutartis buvo sudaryta be tarpusavyje suderintos šalių priešpriešinės valios. Sandorio sąlygos turi būti teisėtos. Jeigu teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą arba pabaigą šalys padarė priklausomus nuo neteisėtos sąlygos įvykdymo, toks sandoris yra niekinis (CK 1.66 straipsnio 4 dalis). Būtina sandorio galiojimo sąlyga – sandorio turinys turi neprieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms. Valios išraiška turi atitikti sandorio dalyvio tikrąją valią. Ieškovės tikroji valia buvo nuomos sąlygų tapatumas su iki tol galiojusios nuomos sutarties sąlygomis – turėti tokias pat teises ir pareigas, kurias jau buvo įgijusi. Kasatorius nesivadovavo imperatyviąja CK 6.598 straipsnio 4 dalies norma, pagal kurią nuomotojas apie numatomą nuomos sutarties sąlygų pakeitimą privalo raštu pranešti nuomininkui CK 6.607 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais ir tvarka. Kasatorius neteisingai supranta ir aiškina Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo įgyvendinimo įstatymo bei CK XXXI skyriaus normas. Skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovės nuomone, nesietina su šia byla, neatitinka faktinės aplinkybės, todėl traktuoti, kad teismai nuo jos nukrypo, negalima. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje D. K. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-560/2011, konstatuota, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką reglamentuoja CK šeštosios knygos XXXI skyrius; į šių teisės normų reglamentavimo sritį patenka ir gyvenamųjų patalpų, priklausančių valstybei ar savivaldybėms, nuomos santykiai; šios CK normos nereglamentuoja savivaldybės socialinio būsto nuomos sąlygų ir tvarkos, kaip vienos iš valstybės paramos formų, nes šiuos santykius reglamentuoja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas; socialiniu būstu laikomos ne bet kokios savivaldybės gyvenamosios patalpos, o tik tos, kurios skirtos nuomoti asmenims, atitinkantiems įstatymo nustatytus kriterijus. Iš šių aiškinimų akivaizdu, kad kasatorius ieškovei nuomojamas gyvenamąsias patalpas nepagrįstai laikė socialiniu būstu, nors šios patalpos ieškovei nebuvo suteiktos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pagrindu, o ji pati neatitiko socialiai remtino asmens statuso.
  2. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties taikymą. Ieškovės nuomone, teismai pagal faktines bylos aplinkybes teisingai sprendė dėl ieškinio senaties taikymo – ieškovei apie pakeistas nuomos sutarties sąlygas tapo žinoma tik gavus iš atsakovo Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2009 m. gegužės 21 d. raštą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje D. K. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-560/2011, sprendžiant tapačius klausimus, konstatuota, kad vien ta aplinkybė, jog atsakinga institucija netinkamai taikė įstatymų nuostatas, negali sukelti neigiamų padarinių asmeniui, kuriam tokie veiksmai sukėlė atitinkamas pasekmes.
  3. Dėl proceso teisės normų pažeidimų. Kasatorius savo skundu siekia priešingų, nei CPK 2 straipsnyje nustatyti, tikslų. Teismai teisingai įvertino byloje esančius įrodymus.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, sudarytos iki 2002 m. gruodžio 31 d., sąlygų nekintamumo, kai mirus pirminiam nuomininkui nuomininku pripažįstamas šio šeimos narys, ir ieškinio senaties termino pakeistoms sąlygoms ginčyti

22Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nagrinėjant ginčus, kylančius iš savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus nuomos sutarties sudarymo momentas, nes tokių patalpų nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas kito. Nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgtina į tai, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (toliau – ir Įstatymas), kuris nuo 2003 m. sausio 1 d. pakeitė (pervadintas) Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įtvirtintos pakitusios normos dėl savivaldybės butų fondo ir jam priklausančių gyvenamųjų patalpų teisinio statuso, taip pat dėl reikalavimų bei sąlygų nuomos teisiniams santykiams sukurti, palaikyti ir nutraukti, inter alia nuostatos dėl subjektų, turinčių teisę į gyvenamųjų patalpų nuomą, nuomos santykių šalių teisių ir pareigų turinio, nuomos terminų, dėl nuomos santykių pasibaigimo pagrindų. Atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pakeitimus ir jo padarinius, Įstatymo nuostatų skirtingų redakcijų taikymas priklauso nuo momento, kada nuomotojas (savivaldybė) ir nuomininkas (fizinis asmuo, nagrinėjamoje byloje – ieškovė J. K.) sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse. Šia teisės norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2002 m. gruodžio 31 d., valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas kaip tai nustatyta naujos redakcijos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje; šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos redakcijos Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, taikomų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai nuo 2003 m. sausio 1 d. Nuomininkų, sudariusių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis iki 2002 m. gruodžio 31 d., teisinė padėtis nekito ir jų nuomos sutartys neturėjo būti pakeistos, išskyrus atvejus, kai nuomininkams, atitinkantiems Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pateikus prašymą, galėjo būti taikomas nuomos mokestį mažinantis koeficientas pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012, konstatavo, kad ši norma negali būti aiškinama taip, jog gyvenamųjų patalpų sutartims, sudarytoms iki 2002 m. gruodžio 31 d., būtų taikomos Įstatymo nuostatos, kurios reikšmingos sudarant nuomos sutartis nuo 2003 m. sausio 1 d., nes tai prieštarautų Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio nuostatoms ir įstatymo negaliojimo atgalina data (lot. lex retro non agit) principui (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje D. K. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-560/2011).

23Byloje nustatyta, kad ieškovė ginčo bute apsigyveno kaip nuomininko A. S. šeimos narė, su kuriuo nuomos sutartis buvo sudaryta 2000 m. vasario 1 d. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 330 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Analogiška nuostata įtvirtinta 2000 m. CK 6.589 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojusių įstatymų reikalavimus įgyta teisė naudotis gyvenamąja patalpa suformavo ieškovei teisėtus lūkesčius, kad ši teisė nebus paneigta. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės ir savivaldybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Tokia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėtų lūkesčių apsaugos principo samprata negali būti aiškinama kaip leidimas savivaldybei nepaisyti ieškovės įgytų teisių naudotis (arba) nuomoti užimamą būstą.

24Pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista CK 6.599–6.603 straipsniuose numatytais atvejais. Nagrinėjamos bylos atveju ankstesnės nuomos sutarties su ieškovės sugyventiniu, kurios pagrindu ieškovė įgijo teisę naudotis gyvenamąja patalpa, pakeitimo pagrindas buvo CK 6.602 straipsnio 2 dalyje nustatytas atvejis (sutarties pakeitimas dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku pirminiam nuomininkui mirus). Taigi savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos santykiai tarp šalių atsirado dar 1999 metais, tęsėsi ilgą laiką, niekada nebuvo nutrūkę, o nuomos sutarties pakeitimą lėmė tik vienas teisiškai reikšmingas faktas – pirminio nuomininko mirtis. Naujos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurios sąlygos buvo ginčijamos nagrinėjamoje byloje, pasirašymas buvo būtent šio fakto įforminimo procedūra, už kurios tinkamą vykdymą atsakingas kasatorius, kuris, sudarydamas nuomos sutartį su ieškove, perkėlė į ją nuo 2003 m. sausio 1 d. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas privalomąsias socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, jos nutraukimo pagrindą susiedamas su ieškovės turtine padėtimi, nors butas ieškovei, kaip pirminio nuomininko A. S. šeimos narei, suteiktas iki šių nuostatų įsigaliojimo. Kasatoriaus teigimu, tokia sutartis atitiko abiejų šalių valią bei sutarties pasirašymo metu galiojusio įstatymo reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo taikymo, konstatuoja, kad šie kasacinio skundo argumentai pripažintini teisiškai nepagrįstais, todėl atmestini.

25Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.586 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai nuginčyti, kaip teisingai nurodė bylą nagrinėję teismai, taikytina tik tais atvejais, kai siekiama pripažinti negaliojančia visą nuomos sutartį ir iškeldinti nuomininką ir visus su juo gyvenančius asmenis (CK 6.586 straipsnio 3, 4 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškiniu buvo ginčijamos tik atskiros nuomos sutarties sąlygos, kurių pripažinimas negaliojančiomis nelemia visos sutarties negaliojimo (CK 1.96 straipsnis).

26Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad naikinti jų kasacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

28Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 1000 Lt. Ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatytosios, adekvati bylos sudėtingumui. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus bei vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsnio 1, 3 dalimis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios išlaidos priteistinos ieškovei iš kasatoriaus.

29Kasaciniame teisme patirta 18,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos priteisiamos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės (kodas 111106319) 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų J. K. (duomenys neskelbtini).

33Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės (kodas 111106319) 18,85 Lt (aštuoniolika litų 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas klausimas dėl savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos... 6. Atsakovui Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis... 7. Ieškovė nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 26 d.... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino.... 10. Teismas pažymėjo, kad CK 6.598 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kada gali... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 12. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentą dėl praleisto ieškinio... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno... 15. 1. Dėl netinkamo imperatyviųjų materialiosios teisės normų,... 16. 2. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio... 17. 3. Dėl proceso teisės normų pažeidimų. Anot kasatoriaus, vertindami byloje... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė J. K. prašo Kauno apygardos teismo... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, sudarytos iki 2002... 22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nagrinėjant ginčus,... 23. Byloje nustatyta, kad ieškovė ginčo bute apsigyveno kaip nuomininko A. S.... 24. Pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės gyvenamosios... 25. Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo,... 26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus,... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 28. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į... 29. Kasaciniame teisme patirta 18,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 32. Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės (kodas 111106319) 1000 (vieną... 33. Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės (kodas 111106319) 18,85 Lt... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...