Byla 2A-2148-431/2015
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje – B&B Insurance Co, TOO „Texnobel“, TOO „LST Market“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Baltic Solutions Transport“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo OOO „Jenty-Spedition“ ieškinį atsakovui UAB „Baltic Solutions Transport“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje – B&B Insurance Co, TOO „Texnobel“, TOO „LST Market“.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 25.051,11 € skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad 2012 m. su atsakovu sudarė tris krovinio vežimo sutartis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo maršrutu Olandija-Kazachstanas pervežti krovinius. Ieškovas tinkamai ir laiku įvykdė sutartis, išrašė ir pateikė atsakovui sąskaitas. Tačiau atsakovas nesumokėjo ieškovui 24.200 € už prekių pervežimą. Su atsakovo pareikštu priešieškiniu iš dalies sutiko, tai yra sutiko, jog turi pareigą sumokėti atsakovui 2.264,14 € kompensaciją už dalies krovinio apgadinimą, apskaičiuojamą CMR konvencijoje nustatyta tvarka. Ieškovo pareiga buvo krovinį pervežti nurodytu maršrutu ir jį perduoti nurodytam asmeniui. Išskirtinai ieškovo teisė rinktis, kaip įgyvendinti šį krovinio pervežimą, tai yra nurodytą krovinį pervežti viena transporto priemone ar keliomis (jei krovinys yra dalus), nurodytą krovinį vežti vieną ar su kitais kroviniais, šį krovinį pervežti pačiam ar šio krovinio pervežimui pasitelkti trečiuosius asmenis. Krovinio vežimo sutartyje nėra nurodoma, kokia konkrečia transporto priemone turi būti pervežamas krovinys, nėra nurodoma, kad atsakovas užsako vieną ar visą transporto priemonę krovinio pervežimui, kad šia transporto priemone su atsakovo nurodytu kroviniu negali būti vežamas joks kitas krovinys. Krovinys buvo tinkamai pakrautas ir sutvirtintas transporto priemonėje. Vežėjui į transporto priemonę, kuria buvo vežamas atsakovo nurodytas krovinys pasikrovus kitą krovinį, tarp šalių sudaryta vežimo sutartis nebuvo pažeista, nes vežėjas turėjo teisę, veždamas atsakovo nurodytą krovinį, su šiuo kroviniu kartu vežti ir kitus krovinius. Krovinio transportavimo metu, dėl natūralios transportavimo rizikos buvo apgadinta pervežamo krovinio dalis. Vežėjui pristačius krovinį gavėjui, pastarasis CMR važtaraštyje pažymėjo, kad apgadinta dalis krovinio. Vežėjas ir krovinio gavėjas taip pat surašė krovinio pažeidimo aktą. Šiame akte aiškiai nurodomi apgadinti kroviniai ir jų svoris.

7Atsakovas nesutiko su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo reikalavo priteisti iš ieškovo 15.586 € nuostolių atlyginimo, 487,12 € palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių bendradarbiavimas nutrūko dėl ieškovo netinkamai įvykdytos krovinio vežimo sutarties Nr. U001140. Šalys buvo susitarusios dėl didelės šiltnamio konstrukcijos pervežimo iš Olandijos į Kazachstaną krovinio gavėjui TOO „LST Market“. Ieškovo ir atsakovo darbuotojos „Skype“ pokalbių programoje susitarė, kad krovinys (9 transporto priemonės su surenkamomis šiltnamio konstrukcijomis) bus gabenamos taikant vienodą vežimo kainą, t. y. po 8.150 € už kiekvieną transporto priemonę. Į atsakovo kroviniui skirtą transporto priemonę buvo pakrautas papildomas, nesuderintas su atsakovu krovinys (pakrovėjas), kuris vežimo metu visiškai sugadino dalį krovinio. Krovinio vežimo sutartyje Nr. U001140 buvo numatyta, kad krovinio pervežimui užsakomas visas ieškovo pasiūlytas krovininis automobilis, sutartyje nurodant, kad krovinys užims 13,6 ldm (arba 13,6 pakrovimo metrų). Be to, krovinio, gabenamo pagal sutartį Nr. U001140, pristatymas vėlavo, pagal šalių susitarimą krovinys turėjo būti pristatytas 2012 m. lapkričio 16 d., tačiau faktiškai pristatytas tik 2012 m. lapkričio 25 d. CMR važtaraštyje yra įrašas, kad krovinys gautas sugadintas, o krovinį apžiūrėjęs ekspertas konstatavo, kad krovinys vežimo metu buvo sugadintas dėl kito kartu gabento, nesuderinto su atsakovu, krovinio – pakrovėjo. Dėl minėto krovinio sugadinimo ir padarytų nuostolių atsakovo užsakovas sulaikė vežimo užmokesčio mokėjimą atsakovui, todėl atsakovas negalėjo laiku atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas dėl sugadinto krovinio gavo atsakovo rašytinę pretenziją, kurios neatmetė, kaltę pripažino, todėl neturi teisės reikalauti viso vežimo užmokesčio pagal vežimo sutartį Nr. U001140, kadangi atsakovui padaryta žala be papildomų išlaidų viršija 15.000 €.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 21.935,86 € skolos, 772,57 € palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo ieškovui 2.672,90 € bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas nustatė, jog atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę, kadangi sutartyje nustatytu terminu neatsiskaitė su ieškovu, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 16.050 € skolos. Ieškovas nesuteikė atsakovui teisės naudotis transporto priemone ar jos dalimi, o tik įsipareigojo krovinį pervežti krovinio vežimo sutartyje nurodytu maršrutu. Taigi ieškovo pareiga, kylanti iš sutarties Nr. U001140, buvo krovinį pervežti nurodytu maršrutu ir jį perduoti nurodytam asmeniui. Vadinasi, išskirtinai ieškovas turi teisę pasirinkti, kaip įgyvendins šią pareigą, tai yra nurodytą krovinį perveš viena ar keliomis transporto priemonėmis, nurodytą krovinį veš vieną ar su kitais kroviniais, krovinio pervežimą vykdys pats ar pasitelks trečiuosius asmenis. Nei ginčo sutartyje, nei CMR konvencijoje nėra nurodyta, kad draudžiama vežti kelis krovinius viena transporto priemone. Tai reiškia, kad ieškovas turėjo teisę ta pačia transporto priemone vežti ne tik atsakovo nurodytą krovinį, bet ir kitus krovinius, todėl krovinio vežimo sutarties nepažeidė. Teismo posėdžio metu liudytoja B. K. parodė, kad žodžiu buvo susitarta su ieškovo darbuotoja dėl pilno krovinio, t. y. kad į transporto priemonę bus pakrautas tik atsakovo krovinys, tačiau šie susitarimai niekaip nebuvo įforminti, todėl teismas vadovavosi rašytiniais šalių pateiktais įrodymais ir nusprendė, kad ieškovas sutarties nepažeidė.

11Pagal teismui pateiktą eksperto apžiūros aktą paraiška atlikti apžiūrą gauta 2012 m. gruodžio 10 d., o apžiūra atlikta tik 2013 m. sausio 21 d., krovinys gavėjui pristatytas 2012 m. lakpričio 25 d., taigi apžiūra atlikta praėjus beveik dvejiems mėnesiams nuo krovinio pristatymo gavėjui dienos. Apžiūra vyko aikštelėje, kai ekspertas atvyko į apžiūros vietą transporto priemonė buvo išvykusi iš iškrovimo vietos. Ekspertas nustatė dvi priežastis, dėl kurių apgadinta krovinio dalis, tai yra nepakankamas šiltnamio konstrukcijų įpakavimas ir nesankcionuotas neapskaityto krovinio gabenimas, tačiau šios priežastys ekspertų apžiūros akte yra grindžiamos prielaidomis, todėl teismas pripažino jas neįrodytomis. CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalis numato, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatomis. CMR konvencija nustato kompensacijos už prarastą krovinį dydžio apribojimą (maksimalų dydį). Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalimi turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. Atsakovas nurodo, kad krovinio gavėjas už krovinio pervežimą sumokėjo 14.588,08 Lt (atitinkamai – 4.225 €). Viso ieškovo pervežamo krovinio svoris buvo 6000,02 kg, krovinio pervežimo metu apgadintų krovinių bendras svoris – 214 kg, todėl kompensuojamo užmokesčio už krovinio vežimą dydis yra 520,31 Lt (150,69 €) (14.588,08 Lt visas užmokestis už vežimą / 6000,02 kg bendras viso krovinio svoris x 214 kg apgadinto krovinio svoris). Atsakovas savo reikalavimą ieškovui atlyginti 15.586 € nuostolius grindžia tuo, kad tokio dydžio žalos atlyginimą jis sumokėjo krovinio gavėjui. Tai, kad atsakovas nepagrįstas sumas išmokėjo krovinio gavėjui, nesudaro teisinio pagrindo reikalauti priteisti išmokėtas sumas iš ieškovo, kadangi ieškovo atsakomybė pagal CMR konvenciją yra ribojama. Atsakomybė už krovinio praradimą ar sugadinimą reiškia, kad vežimo metu vežėjas atsakingas už krovinio praradimą ar sugadinimą, bet ne už šalutinius nuostolius, pavyzdžiui, negautą atsakovo pelną. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis reglamentuota, kad vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal nacionalinę teismų praktiką tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad dalis krovinio buvo apgadinta dėl vežėjo veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami tyčiniais arba kaip didelis neatsargumas. Pagal krovinio vežimo sutartį ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį sutartyje nurodytu maršrutu, o atsakovas sumokėti už šio krovinio pervežimą. Ieškovas atsakovui nesuteikė teisės naudotis transporto priemone ar jos dalimi. Nei tarp šalių sudaryta sutartis, nei teisės norminiai aktai neribojo ieškovo teisės gabenant atsakovo nurodytą krovinį, ta pačia transporto priemone gabenti kitus krovinius. Vežėjo veiksmai, kad ta pačia transporto priemone buvo vežamas atsakovo krovinys ir kito siuntėjo krovinys, negali būti kvalifikuojami tyčiniais ar dideliu neatsargumu, sąlygojusiu krovinio apgadinimą. Todėl teismas priešieškinį tenkino iš dalies, nustatydamas, kad atsakovui iš ieškovo priteistina 2.113,45 € kompensacija už apgadintą krovinį ir 150,69 € kompensuojamo užmokesčio už krovinio vežimą. Atsakovas ieškovui pagal sutartį Nr. U001140 turėjo sumokėti 8.150 € už krovinio pervežimą ir šios pareigos nėra įvykdęs. Atsižvelgiant į tai, kad krovinio vežimo paslaugos pagal sutartį Nr. U001140 buvo suteiktos, tačiau krovinys transportavimo metu buvo apgadintas, todėl atsakovui dėl krovinio apgadinimo priteistina kompensacija, kadangi šalis sieja priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, kylantys dėl tos pačios sutarties netinkamo vykdymo, darytinas įskaitymas ir ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 5.885,86 €.

12Ieškovas sumokėjo 751,56 € dydžio žyminį mokestį, patyrė 3.705,22 € bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už ieškinio parengimą, už vertimo paslaugas, išlaidos atsiliepimo į priešieškinį parengimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio maksimalūs dydžiai yra apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (sprendimo priėmimo metu MMA yra 300 € (1.035 Lt). Rekomendacijoje nurodytas koeficientas tiek už ieškinio parengimą, tiek už atsiliepimo į priešieškinį parengimą yra 3, vadinasi už šias teisines paslaugas maksimalus priteistinas dydis yra 900 €, todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą mažintinos iki 900 €, už atsiliepimo į priešieškinį parengimą mažintinos iki 900 €. Remiantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintais mokesčių dydžiais, taip pat protingumo, būtinumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į rengtų procesinių dokumentų apimtį, jų turinį, bylos sudėtingumą, teismas 3.000 € ieškovo išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažino nepagrįstomis, todėl jas sumažino iki 1.800 €. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos už vertimo paslaugas nemažintinos, nes jos yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 2.505,22 € bylinėjimosi išlaidų ir žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino 90,64 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 2.270,73 € bylinėjimosi išlaidų ir 681,21 € žyminio mokesčio. Teismas patenkino 14,09 procentų priešieškinio reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 211,10 € bylinėjimosi išlaidų ir 67,94 € žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į teismo patenkintus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, darytinas įskaitymas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2.059,63 € patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 613,27 € dydžio žyminis mokestis.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Baltic Solutions Transport“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą ir priešieškinio reikalavimus tenkinti visiškai, priteistus reikalavimus įskaityti.

15Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

161) Teismas nepagrįstai sutapatino esmines ir visas kitas vežimo sutarties sąlygas bei netaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų bei sutarties sudarymo aplinkybių. CK 6.808 straipsnis apibrėžia esmines vežimo sutarties sąlygas. Tačiau vežimo sutarties sąlygų visuma yra kur kas platesnė, nei šios esminės sutarties sąlygos – vežėjas turi ir kitų įstatyminių bei sutartinių pareigų, šalys gali susitarti tiek dėl krovinio vežimo būdo, tiek dėl papildomų vežėjo įsipareigojimų. Todėl nepagrįsta ir neteisinga teigti, kad vežėjas turi absoliučią diskrecijos teisę pasirinkti, kaip vykdys esminę savo pareigą pristatyti krovinį. O. R. ir B. K. pokalbis patvirtina, kad šalys, derėdamosi dėl vežimo kainos, nesigilino į krovinio parametrus ir jais netgi nesidomėjo, buvo kalbama tik apie vienos transporto priemonės naudojimo vežimui kainą. R. K. bei O. R. pokalbis ir ieškovo raštas patvirtina, kad ieškovas pripažino, jog kito krovinio gabenimas buvo sutarties pažeidimas ir tai pačiam ieškovui buvo netikėta ir netoleruotina. Net pripažinus vežėjo teisę gabenti kitą krovinį toje pačioje transporto priemonėje, apie tai jis turėjo pranešti atsakovui, prašydamas instrukcijų ar sutikimo, kad būtų užtikrintas atsakovo krovinio saugumas, tinkamas abiejų krovinių sudėjimas transporto priemonėje, išdėstymas bei tvirtinimas. Nei vienos iš šių pareigų vežėjas nesilaikė. Vežimo sutartis yra komercinė – paslaugos teikiamos už atlygį, atlygio dydžio nustatymui šalys naudoja sutartą parametrą: kaina už kilometrą, kilogramą ir pan. Šiuo atveju buvo susitarta dėl vežimo užmokesčio už transporto priemonę, todėl visose byloje esančiose vežimo sutartyse krovinio parametrų grafos aprašyme nurodytas 13,6 pakrovimo metrų ilgis, taip informuojant ieškovą, kad krovinio vežimui butų paruošta visa transporto priemonė – 13,6 pakrovimo metrų. Todė, gabendamas kartu kitą krovinį, ieškovas pažeidė vežimo sutarties sąlygas.

172) Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų – iškvietęs nepriklausomus ekspertus, užfiksavęs krovinio būklę transporto priemonėje, todėl nustatant nuostolių dydį ir susidarymo mechanizmą, belieka remtis atsakovo pateiktais įrodymais. Atsakovas pateikė ne tik eksperto ataskaitą bei jos papildymą, tačiau ir kito krovinio CMR važtaraštį, patvirtinantį jo vežimo faktą, svorį bei pobūdį. Jokių priešingų įrodymų, patvirtinančių kitokią sugadinto krovinio vertę ar priežastis, ieškovas nepateikė. Ieškovas neginčijo, kad eksperto nustatyti apgadinimai neatitiko buvusių pristatymo metu, nepateikė jokių priešingų sugadinimo priežasčių ir nuostolių dydžio įrodymų, atsisakė atskleisti informaciją apie žalos susidarymo mechanizmą. Teismas nenustatė jokių eksperto išvados požymių, kurie šį dokumentą galėtų leisti vertinti kritiškai. Eksperto išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems dokumentams, yra logiška ir nuosekli, motyvuota, ekspertas apie krovinio apgadinimų pobūdį sprendė realiai apžiūrėjęs sugadintą krovinį, nenustatytas eksperto suinteresuotumas ginčo baigtimi ir t.t. Teismas neturėjo pagrindo nesiremti eksperto išvada vien dėl to, kad sugadintas krovinys apžiūrėtas pristatymo vietoje jau nesant ieškovo automobilio, nes byloje nekilo ginčo dėl to, kad krovinio būklė per laikotarpį nuo pristatymo iki apžiūros pasikeitė. Negalima sutikti ir su teismo pozicija, jog eksperto išvada paremta prielaidomis. Ekspertas realiai apžiūrėjo sugadintą krovinį ir patvirtino krovinio pažeidimus – karkasai deformuoti, daugelyje vietų matyti nutrynimai ir įlenkimai, stiklų tvirtinimo grioveliuose - įtrūkimai, guminių tarpiklių plėšimai, tai yra ekspertas nustatė ir patvirtino ne prielaidas, o konkrečius mechaninio pobūdžio apgadinimus. Išvadoje neteigiama, kad krovinys galėjo būti sugadintas ar tikriausiai buvo sugadintas dėl mechaninio poveikio. Ekspertas konstatavo, kad apgadinimus sukėlė nesankcionuotas kito krovinio gabenimas ir tokiam gabenimui nepritaikyta pakuotė.

183) Teismas padarė esminę teisės taikymo klaidą, netaikydamas CMR Konvencijos 29 straipsnio. Krovinys vežimo metu yra visiškoje vežėjo dispozicijoje, tik vežėjas gali ir privalo žinoti, kokiomis aplinkybėmis dingo ar buvo sugadintas krovinys, todėl jis turi būti aktyvus įrodinėdamas, kad nėra pagrindo taikyti CMR Konvencijos 29 straipsnio, pateikti įrodymus apie žalos susidarymo mechanizmą, priežastis, taikytas saugumo priemones ir t.t. Gavėjas dažnai mato tik netinkamo vežimo rezultatą – sugadintą krovinį, tačiau neturi informacijos apie vežimo eigą ir sugadinimo momentą. Informacijos apie krovinio apgadinimo mechanizmo priežastis nepateikimas turi būti vertinamas ne kaip pagrindas taikyti ribotą vežėjo atsakomybę pagal CMR Konvencijos 23 straipsnio 3-4 dalis, bet tik kaip pagrindas taikyti CMR Konvencijos 29 straipsnį, kadangi tokiu būdu vežėjas neįvykdo pareigos įrodyti, kad jis ėmėsi visų būtinų priemonių, vadovavosi krovinio saugaus pristatymo prioritetu ir rūpinosi tinkamu vežimo paslaugų suteikimu. Objektyviai nėra jokios galimybės, kad krovinys būtų sugadintas kitaip, kaip tik sunkiam nepritvirtintam pakrovėjui judant puspriekabėje ir atsitrenkiant į šiltnamio konstrukcijas. Šios aplinkybės vertintinos kaip ieškovo didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai. Ieškovas, siekdamas kuo didesnio pelno, priėmė vežti kitą krovinį, kurio tinkamai nepritvirtino puspriekabėje, neužtikrino saugaus abiejų krovinių išdėstymo bei tvirtinimo, todėl atsakovo krovinys buvo sugadintas.

194) Vežimo sutartyje ieškovas ir atsakovas buvo numatę, kad šalys vadovausis užsakyme nurodytomis sąlygomis ir Lietuvos Respublikos įstatymais. Todėl Lietuvos nacionalinės teisės normos turėjo būti taikomos klausimams, kurių CMR Konvencija nereglamentuoja. Šiuo atveju turi būti taikomas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuris numato, kad pirkėjas, įsigijęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas sumažintų pirkimo kainą. Kadangi CK neturi atitinkamų nuostatų, susijusių su netinkamos kokybės vežimo paslaugų teikimu, pagal analogiją taikytina minėta teisės norma. Įsipareigojęs sumokėti už visą transporto priemonę, atsakovas tokios paslaugos negavo, nes transporto priemonėje buvo gabenami du kroviniai. Teismas turėjo priteisti tik pusę vežimo užmokesčio dėl netinkamai suteiktos paslaugos arba priteisti atitinkamą kompensaciją atsakovui, kuris TOO „LST Market“ pusę vežimo užmokesčio kompensavo. Nors CMR Konvencija numato, kad vežimo užmokesčio kompensacija mokama proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio, tačiau nenustato konkrečių kriterijų, kurių pagrindu ta proporcija turi būti apskaičiuojama. Byloje nėra įrodymų, kad sutardamos vežimo užmokesčio sumą, šalys pagrindu būtų ėmusios krovinio svorį, ilgį ar kitus parametrus. Todėl šioje situacijoje kur kas labiau pagrįsta taikyti CMR Konvencijos 23 straipsnio 4 dalį ir atlygintino vežimo užmokesčio dydį nustatyti pagal nuostolių ir visos krovinio vertės proporciją. Todėl teismas turėjo atsakovui priteisti ne mažesnę kaip 29,9 procentų kompensaciją, o priteisė tik 3,56 procentus.

205) CMR Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal sutartį igaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Atsakovui reikalavimas atlyginti žalą raštu buvo pateiktas 2012 m. lapkričio 28 d., todėl nuo šios dienos skaičuotinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios priešieškinio pateikimo metu sudarė 487,12 €. Tokią palūkanų sumą atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo. Tačiau teismas šio klausimo iš viso neišsprendė, ir jokių palūkanų pagal CMR Konvencijos 27 straipsnį nepriteisė atsakovui, bet ir šio reikalavimo neatmetė. Todėl šis klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teisme, ir atitinkamai skundžiamas sprendimas keistinas.

216) Byloje pateikti vertimo išlaidų dokumentai rodo, kad jas apmokėjo ne ieškovas, bet jo atstovas. Darytina išvada, kad vertimo paslaugos buvo apmokėtos iš teisinės pagalbos apmokėjimui skirtų sumų, todėl papildomai nepriteistinos, kadangi tokiu būdu ieškovas gautų dvigubą išlaidų atlyginimą. Taip pat nepagrįstas ir visų ieškovo steigimo dokumentų vertimas, kuris sudaro didžiąją vertimo išlaidų dalį. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo maksimalią Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose numatytą už ieškinio bei atsiliepimo į priešieškinį parengimą mokėtiną sumą, nemotyvuodamas, kodėl buvo priteistas maksimalios sumos. Byloje nagrinėjami klausimai nebuvo ypač sudėtingi, ieškinyje iš viso nagrinėti tik skolų priteisimo klausimai, nėra jokių sudėtingų ar specialių žinių reikalaujančių motyvų, todėl pagrindo priteisti maksimalias teisinės pagalbos sumas nebuvo.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas OOO „Jenty Spedition“ prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis aiškiai numato, kad praradus dalį krovinio, turi būti kompensuojama dalis užmokesčio už vežimą, proporcinga prarasto krovinio daliai. Teismai yra suformavę praktiką, kad kompensacijos už krovinio pervežimą dydis yra nustatomas įvertinus viso krovinio masę, prarasto krovinio masę, bei realiai patirtų išlaidų krovinio pervežimui sumą. Vilniaus miesto apylinkes teismas pagrįstai vadovavosi CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalimi, kuri numato, kad krovinio praradimo atveju užmokestis už vežimą yra kompensuojamas proporcingai prarasto krovinio daliai, pagrįstai nustatė, kad viso pervežamo krovinio svoris 6000,02 kg, prarasto (sugadinto) krovinio svoris 214 kg, viso atsakovo sumokėto užmokesčio už krovinio pervežimą suma 4.225 €, bei teisėtai ir pagrįstai iš ieškovo atsakovo naudai priteise 150,69 € kompensaciją už krovinio pervežimą. Šalių sudaryta sutartis yra krovinio vežimo sutartis. Ieškovas šia sutartimi įsipareigojo atsakovo nurodytą krovinį pervežti maršrutu Olandija - Kazachstanas, o atsakovas už šį krovinio pervežimą ieškovui įsipareigojo sumokėti pervežimo kainą. Šiuo atveju ieškovo pareiga yra krovinį pervežti nurodytu maršrutu ir jį perduoti nurodytam asmeniui. Išskirtinai ieškovas turi teisę rinktis, kaip įgyvendinti šį krovinio pervežimą (įvykdyti savo pareigą pervežti krovinį nurodytu maršrutu), t.y. nurodytą krovinį pervežti viena transporto priemone ar keliomis (jei krovinys yra dalus), nurodytą krovinį vežti vieną ar su kitais kroviniais, šį krovinį pervežti pačiam ar šio krovinio pervežimui pasitelkti trečiuosius asmenis ir kt. Šioje sutartyje nėra nurodyta, kad krovinys turi būti pervežamas viena transporto priemone, nėra nurodoma, kokia konkrečia transporto priemone turi būti pervežamas krovinys, nėra nurodoma, kad atsakovas užsako vieną ir visą transporto priemonę krovinio pervežimui, kad šia transporto priemone su atsakovo nurodytu kroviniu negali būti vežamas joks kitas krovinys. Visi vežėjo pervežimui priimti kroviniai transporto priemonėje buvo tinkamai išdėstyti ir sutvirtinti, kaip ir bet kurio kito krovinio pervežimo atveju. Vežėjui pristačius krovinį atsakovo nurodytam krovinio gavėjui, paaiškėjo, kad dalis pristatyto krovinio yra apgadinta. Krovinių pervežimas yra susijęs su ypatinga rizika. Pervežant krovinius egzistuoja didelė rizika, kad krovinių pervežimo metu kroviniai gali būti prarasti ar apgadinti dėl transporto rizikos, tokios kaip staigus stabdymas, kelio nelygumai, vingiuoti keliai, krovinius laikančių (tvirtinančių) elementų (diržų ir kt.) atsilaisvinimas, gedimas ir kt. Krovinio transportavimo metu, dėl natūralios transportavimo rizikos (dėl kelio nelygumų, stabdymo, krovinių tvirtinimo elementų atsilaisvinimo ar kitų priežasčių, pasislinkus pervežamiems kroviniams) buvo apgadinta atsakovo nurodymu pervežamo krovinio dalis. Natūralu, kad pervežant krovinius, pasitaiko atvejų, kai yra apgadinami kroviniai. Šiuo atveju įvykęs krovinio apgadinimas niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito įvykusio krovinio apgadinimo. Atsakovas, siekdamas, kad ieškovo veiksmai būtų laikomi tyčiniais arba būtų laikomi atliktais del didelio neatsargumo ir prilyginami tyčiniams, bei ieškovui nebūtų taikomas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje numatytas vežėjo atsakomybės ribojimas, privalo įrodyti, kad ieškovas atliko kokius nors veiksmus, kurie turi būti kvalifikuojami tyčiniais arba atliktais dėl didelio neatsargumo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir neįrodė, kad vežėjas būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kurie galėtų būti kvalifikuojami tyčiniais ar atliktais dėl didelio neatsargumo, prilyginamais tyčiniams veiksmams. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai vežėjo veiksmuose nenustatė jokios tyčios ar didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiniams veiksmams, ir ieškovui taikė CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje numatytą civilinės atsakomybės ribojimą, kuris yra taikomas krovinio praradimo (apgadinimo) atveju.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

25Byloje yra kilęs ginčas dėl 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatų, reglamentuojančių vežėjo atsakomybę už krovinio sugadinimą.

26Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šalys 2012 m. sudarė tris krovinio vežimo sutartis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš Olandijos į Kazachstaną nugabenti atsakovo pateiktus krovinius (t. I, b.l. 60-61; 70-71; 80-81), o atsakovas sumokėti nustatytą užmokestį, iš viso – 24.200,00 €. Dvi sutartis ieškovas įvykdė tinkamai. Tuo tarpu 2012 m. spalio 17 d. krovinio vežimo sutartis Nr. U001140 buvo įvykdyta netinkamai, krovinys pristatytas sugadintas, atsakovas turėjo atlyginti krovinio gavėjui 15.586,00 € sugadinto krovinio vertės ir vežimo nuostolių.

27Dėl vežėjo teisės transporto priemone gabenti kitų užsakovų krovinius

28Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CMR konvencijos nuostatos įsakmiai nenurodo, kad vežimo teisinių santykių šalims būtų draudžiama savo pareigas apibrėžti sutartimi. Taip pat CMR konvencijoje nėra imperatyviai apibrėžta ir paskirstyta visa galimų vežėjo, siuntėjo ar gavėjo pareigų apimtis. CMR konvencijos 12 straipsnis suteikia teisę tiek krovinio siuntėjui, tiek gavėjui pateikti vežėjui tam tikras krovinio gabenimo instrukcijas, kurių vežėjas privalo laikytis ir atsakyti už dėl instrukcijų nevykdymo ar netinkamo vykdymo padarytus nuostolius. Sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog 2012 m. spalio 17 d. krovinio vienkartinio gabenimo sutartyje Nr. U001140 (t. I, b.l. 68-71) nėra įsakmiai vežėjui uždrausta vežti kelis krovinius viena transporto priemone. Tačiau sprendime nebuvo pakankamai analizuojamos visos sutarties sąlygos, atsižvelgiant į CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles bei į CMR konvencijoje nustatytas vežėjo bei užsakovo pareigas ir atsakomybę, susijusias su krovinio pakavimu ir pakrovimu.

29Analizuojamoje sutartyje nurodytas krovinio svoris (15500 kg), jo apimtys (13,6 pakrovimo metrai) ir krovimo būdas (pakrovimas į šoną). Pagal sutarties 2 punktą užsakovas įsipareigojo organizuoti pakrovimo-iškrovimo darbus ir suteikti visus krovinio gabenimui reikalingus dokumentus. Tuo tarpu vežėjas įsipareigojo pakrovimo (iškrovimo) dieną iki 9 val. ryto suteikti techniškai tvarkingą, tinkamą sutartyje nurodyto krovinio gabenimui transporto priemonę, taip pat turėti tvirtinimo diržus (mažiausiai 7). Pagal sutartį, priimdamas krovinį gabenimui, vežėjas privalo patikrinti nurodytų vietų kiekį, jų ženklinimą ir numeravimą važtaraštyje, išorinę krovinio pakuotės būklę, CMR važtaraštyje turi pažymėti pastabas dėl krovinio ir pakuotės pakenkimų, nedelsiant pranešti užsakovui apie transporto priemonės priverstinius sustojimus ir prastovas kelyje, avarijas ir kitas nenumatytas situacijas, bei apie nenumatytas gabenimui išlaidas. Priimdamas krovinį nustatyta tvarka, vežėjas atsako už jį nuo priėmimo iki perdavimo krovinio gavėjui momento bei visiškai kompensuoja nuostolius, atsiradusius kroviniui dingus, jį pavogus, esant krovinio trūkumui ar pakenkimams, jei nėra įrodymų, kad nuostoliai atsirado ne dėl vežėjo kaltės. Pagal sutarties 6 punktą vežėjas atsako už krovinio išdėstymą transporto priemonėje ir jo tvirtinimą. Pagal 9 punktą vežėjas krovinį turi gabenti atsargiai, laikydamasis terminų, nurodytų šioje sutartyje ir visą perduoti užsakovui (t. I, b.l. 68-71). Šios sąlygos patvirtina, kad sutartyje vežėjui buvo nustatyta ir kitų pareigų, tiesiogiai susijusių su tinkamu krovinio gabenimu. Sistemiškai aiškinant sutartyje įtvirtintą užsakovo pareigą organizuoti pakrovimo-iškrovimo darbus bei atitinkamą vežėjo pareigą pateikti tinkamą transporto priemonę, turėti tvirtinimo diržus, atsakyti už krovinio išdėstymą transporto priemonėje ir jo tvirtinimą, krovinį gabenti atsargiai, – galima daryti išvadą, jog sutarties šalys turėjo bendradarbiauti, siekdamos tinkamai pakrauti bei pritvirtinti gabenamą krovinį. Todėl vežėjas privalėjo informuoti užsakovą apie visus kitus krovinius, kuriuos jis ketina gabenti toje pačioje transporto priemonėje. Sutartyje nurodyto gabenamo krovinio dydis bei jo struktūra (surenkamos šiltnamio konstrukcijos) leidžia daryti išvadą, kad nuo kitų kartu gabenamų krovinių pobūdžio priklauso ir šio krovinio tinkama pakuotė bei jos tvirtinimas. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojos B. K. parodymus, jog šalys žodžiu susitarė, jog į transporto priemonę bus pakrautas tik atsakovo krovinys. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į šalių darbuotojų pokalbio išklotinę, patvirtinančią, kad pakrovus papildomą prekę, vežėjo darbuotojams buvo nurodyta niekam nesakyti, kad transporto priemonėje bus vežamas kitas krovinys (t. II, b.l. 63-71). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad vežėjas pažeidė 2012 m. spalio 17 d. sutartį Nr. U001140 ne dėl to, kad ta pačia transporto priemone gabeno papildomą krovinį, tačiau dėl to, jog nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir neinformavo užsakovo apie papildomą gabenamą krovinį. Šios aplinkybės nežinojimas galėjo įtakoti užsakovo organizuojamų pakrovimo darbų bei krovinio pakuotės trūkumus, taip pat užkirto kelią pateikti vežėjui galimus nurodymus dėl tinkamo prekės tvirtinimo.

30Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo

31Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

32Krovinio važtaraštyje nurodyta, jog gabentos surenkamos šiltnamio konstrukcijos, krovinys gautas 2012 m. lapkričio 25 d., siunta pristatyta sugadinta, sulaužytos durelės (t. I, b.l. 72-74). Vežėjas raštu pripažino, kad nuostoliai buvo padaryti dėl vežėjo kaltės, nurodė, jog žala bus atlyginta draudimo kompanijos tiesiogiai krovinio gavėjui, po to, kai bus gauti dokumentai, patvirtinantys padarytų nuostolių sumą (t. I, b.l. 121). Minėti dokumentai neginčijamai patvirtina, kad kroviniui buvo padaryta žala, vežėjas neginčijo žalos padarymo bei kaltės fakto.

33Krovinio gavėjas, RAB „LST market“, 2012 m. lakpričio 27 d. prekių priėmimo akte nurodė, kad sugadintos pristatytos dvivėrės durys, durų rėmas ir viršutinis durų ratelis, tai yra neveikia dvivėrių durų skląstis, sulankstytos kreipiamosios, sulankstyta apatinė dalis, yra stiprių plėštinių įlinkių, daugelis dalių subraižyta, yra stiprių įlinkių, pažeistas karkasas (t. I, b.l. 166-167). Nacionalinės draudimo brokerių asociacijos OOO „AISIS“ (RusSiurvej) Eksperto apžiūros akte Nr. M1201302 nurodyta, kad paraiška tyrimui gauta 2012 m. gruodžio 10 d., apžiūra atlikta 2013 m. sausio 21 d., apžiūrėtos šiltnamio komplekso durys ir užfiksuoti apgadinimai, deformuoti karkasai, gausu nutrynimų ir įlenkimų. Stiklų tvirtinimo grioveliuose įtrūkimai, guminiai tarpikliai vietomis įplėšti. Priežastis, dėl kurios apgadinta dalis krovinio, buvo mechaninis poveikis surenkamų šiltnamių konstrukcijų durų elementams, kurį sukėlė šie veiksniai: nepakankamas įpakavimas, nesankcionuotas neapskaityto krovinio gabenimas, žala bus lygi apgadintų elementų vertei, remiantis pateikta pretenzija, įskaitant muito mokestį bei PVM, ir sudarys 11.201,40 € (t. II, b.l. 118-135). Ekspertų apžiūros akto papildyme 2013 m. rugsėjo 19 d. nurodyta, kad ekspertai neturi duomenų apie tai, kad neįtraukto į apskaitą krovinio pervežimą suderino ir leido jį pervežti atsakovas arba krovinio siuntėjas. Pateikta CMR 4 RTE100566 kopija patvirtina neįtraukto į apskaitą krovinio – mini pakrovėjo – nesankcionuoto pervežimo faktą. Krovinio – šiltnamių konstrukcijų – įpakavimas nepakankamas, kad galima būtų jas vežti kartu su kitu, žymiai sunkesniu ir tvirtu kroviniu (konsoliduotos 3947 kg masės), kuris greičiausiai nebuvo tinkamu būdu pritvirtintas puspriekbės kroviniui skirtoje dalyje ir pervežimo metu apgadino trapesnį krovinį (t. I, b.l. 143-146).

34Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ekspertų apžiūros akte nurodytos krovinio apgadinimo priežastys yra neįrodytos. Ieškovas priešieškinyje nurodė, jog pervežamo krovinio dalis buvo apgadinta dėl natūralios transportavimo rizikos (dėl kelio nelygumų, stabdymo, krovinių tvirtinimo elementų atsilaisvinimo ar kitų priežasčių, pasislinkus (sujudėjus) pervežamiems kroviniams) (t. I, b.l. 159). Tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad krovinio apgadinimai buvo padaryti dėl natūralios transportavimo rizikos. Tik praėjus dviem dienom nuo krovinio pristatymo gavėjo sudarytame prekių priėmimo akte nurodyti krovinio pažeidimai yra pernelyg gausūs ir reikšmingi, kad galima būtų pripažinti juos atsiradus tik dėl kelio nelygumų, stabdymo ar tvirtinimo elementų atsilaisvinimo. Be to, aplinkybė, jog vežėjas nuslėpė nuo užsakovo kitos prekės gabenimo faktą, pats laiku, dar esant kroviniui transporto priemonėje, nesikreipė į specialistus dėl žalos atsiradimo priežasties nustatymo, tai yra savo veiksmais apsunkino galimybę objektyviai nustatyti žalos priežastį, leidžia vadovautis tais byloje esančiais duomenimis, kurie yra nenuginčyti ir pateikia kiek galima objektyvesnę bei tyrimais pagrįstą žalos atsiradimo vežimo metu priežastį. Negalima pripažinti, kad ekspertizės išvados buvo padarytos remiantis vien prielaidomis, kadangi buvo įvertintas ir važiavimo metu transporto priemonėje egzistavęs siūbavimo faktorius, pakuotė, krovinio tvirtinimas. Nustatyta pagal gavėjo parodymus, jog surenkamos šiltnamio konstrukcijos elementai buvo suveržti vieni su kitais tvirtinimo detalėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad žala kroviniui buvo padaryta dėl jo nepakankamo įpakavimo, kad būtų galima vežti kartu su kitu, žymiai sunkesniu ir tvirtu kroviniu.

35Dėl CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatų taikymo

36Pagal CMR konvencijos 29 straipsnį tokiais atvejais, kai vežėjo kalti tyčiniai veiksmai ar didelis neatsargumas (grubus aplaidumas) lemia nuostolių atsiradimą, vežėjas privalo atlyginti visą (ar dalį) krovinio vertės, siuntėjo patirtus nuostolius ir negautą pelną. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisinės tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo pasekmės neretai yra vienodos (LAT 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (LAT 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tokiais veiksmais CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme laikytini sąmoningi ir pakankamai tikslingi vežėjo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Sprendžiant dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo turi būti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar kad jis bus prarastas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad svarbu nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktą, bet ir jo esmingumą, įtaką didesnei žalos padarymo rizikai (LAT 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014). Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tokio vežėjo elgesio buvimas ar nebuvimas gali būti konstatuotas esant įvairioms situacijoms (pvz., dėl eismo įvykio, krovinio vagystės, kitokio krovinio praradimo) ir priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (LAT 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nėra išaiškinimų, susijusių su tyčiai prilygintino didelio neatsargumo sąvokos CMR konvencijos 29 straipsnio prasme atskleidimu pagal faktines aplinkybes panašiose bylose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vežėjo nepranešimas užsakovui apie papildomo krovinio vežti ta pačia transporto priemone priėmimą, gali būti vertinamas kaip sąmoningas netinkamas vežėjo elgesys. Šią aplinkybę patvirtina ir jau aukščiau minėta šalių darbuotojų pokalbio išklotinė, kurioje užfiksuota, kad vežėjas, priimdamas papildomą krovinį, nurodė niekam apie tai nesakyti (t. II, b.l. 63-71). Konstatuotina, kad papildomos priemonės gabenimo faktą vežėjas nuslėpė nuo užsakovo sąmoningai, tai yra tyčia, nors pagal sutarties sąlygas, nustatančias šalių bendradarbiavimą, pakraunant ir tvirtinant krovinį, bendrą užsakovo interesą užtikrinti tinkamą perduodamos prekės pakavimą, atsižvelgiant į gabenimo sąlygas, privalėjo apie šį faktą informuoti užsakovą, kuris, tokiu atveju, būtų turėjęs galimybę pasirinkti kitokį krovinio pakavimo bei tvirtinimo būdą bei duoti vežėjui nurodymus dėl abiejų prekių tinkamo tvirtinimo bei išdėstymo transporto priemonėje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, sprendžia, kad vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai netaikė CMR konvencijos 29 straipsnio ir sumažino prašomos priteisti žalos dydį pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 straipsnį.

38TOO (RAB) „LST market“ 2013 m. balandžio 12 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl 15.586,00 € žalos atlyginimo. Krovinio pažeidimai – dvivėrės durys, durų rėmas ir viršutinis ratukas, viršutinių durų ratukas – nuostoliai – 11.361,00 €, taip pat prašoma kompensuoti pusę pervežimo kainos – 4.225,00 € (t. I, b.l. 135-138). Atsakovas atlygino nurodytą sumą pirkėjui (t. I, b.l. 139-142). Ieškovas nurodytos žalos sumos dydžio bei jos nustatymo aplinkybių neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas, atsakovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo tenkinant visiškai ir priteisiant jam iš ieškovo 15.586,00 € nuostolių. Atsižvelgiant į atsakovo prašymą ir į tai, kad šalis sieja priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, kylantys dėl tos pačios sutarties netinkamo vykdymo, darytinas įskaitymas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 8.614,00 € (24.200,00 € - 15.586,00 €).

39Dėl priteistinų palūkanų dydžio

40Pagal CK 6.210 straipsnį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas – juridinis asmuo – privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal 2012 m. spalio 17 d. krovinio vežimo sutartį Nr. U001140 atsakovas iki 2012 m. gruodžio 5 d. ieškovui privalėjo sumokėti 8.150 €. Tačiau teismas pripažino, kad pagal minėtą sutartį ieškovas padarė atsakovui 15.586,00 € dydžio nuostolius, kuriems taikė įskaitymą. Kadangi nuostolių suma yra didesnė už pagal sutartį mokėtiną vežimo kainą, atsakovas neprivalo mokėti vežimo kainos ieškovui, todėl ir palūkanos pagal šią sutartį ieškovui nepriteistinos. Pagal 2012 m. spalio 17 d. krovinio vežimo sutartį Nr. U001139 atsakovas iki 2012 m. lapkričio 28 d. ieškovui privalėjo sumokėti 7.850 €. Kadangi pritaikius įskaitymą pagal sutartį Nr. U001140, liko nepadengta 7.436 € nuostolių suma (15.586,00 € - 8.150,00 €), pastaroji suma įskaitytina į mokėtiną vežimo kainą pagal sutartį Nr. U001139. Todėl likusi priteistina už vežimo paslaugas suma yra 414,00 €, už kurią atsakovas turi mokėti ieškovui 14,84 € palūkanų (414,00 € skola x 6 proc. metinių palūkanų / 365 dienos metuose x 218 dienų praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas). Pagal 2012 m. spalio 23 d. krovinio vežimo sutartį Nr. U001149 atsakovas iki 2012 m. gruodžio 3 d. ieškovui privalėjo sumokėti 8.200 €. Šios pinigų sumos iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2013 m. liepos 4 d.) nesumokėjo, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 287,11 € (991,34 Lt) palūkanų (8.200,00 € skola x 6 proc. metinių palūkanų / 365 dienos metuose x 213 dienų praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas). Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 301,95 € palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

41Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo reikalaujamų priteisti palūkanų. Pagal CMR konsvencijos 27 straipsnio 1 dalį pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5 % metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, - tai nuo ieškinio pateikimo dienos. Atsakovas priešieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodė, jog reikalavimas atlyginti žalą buvo pateiktas 2012 m. lapkričio 28 d., tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šį teiginį. Kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad krovinio gavėjas pretenziją atsakovui pateikė tik 2013 m. balandžio 12 d. Tuo tarpu byloje esančiame ieškovo rašte dėl žalos atlyginimo nėra nurodyta nei šio rašto data, nei nuoroda į kokį ir kada gautą dokumentą yra atsakoma (t. I, b.l. 120-121). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, kada vežėjui buvo pateiktas reikalavimas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovo skola ieškovui buvo didesnė, negu ieškovo padaryti nuostoliai, todėl pats atsakovas turėjo pareigą sumokėti ieškovui skolos dalį už tinkamai įvykdytas sutartis bei už praleistą terminą mokėti palūkanas. Konstatuotina, kad palūkanos atsakovui buvo nepriteistos pagrįstai.

42Dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio

43Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

44Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 751,56 € žyminį mokestį (t. 1. b. l. 7, 99) ir patyrė 3.705,22 € bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1.000 € už ieškinio parengimą (t. 1. b. l. 88-89), 705,22 € už vertimo paslaugas (t. 1. b. l. 90-91) ir 2.000 € už atsiliepimo į priešieškinį parengimą (t. 1. b. l. 164-165). Atsakovas už pateiktą priešieškinį sumokėjo 482,22 € žyminio mokesčio (t. 1. b. l. 134) ir patyrė 1.498,20 € bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 271,73 € už vertimo paslaugas (t. 1. b. l. 151, t. II. 76-77, t. III. b. l. 1-2, 3-4, 5-6) ir 1.226,54 € už teisines paslaugas (t. II. b. l. 74-75).

45Apeliaciniu skundu atsakovas nesutiko su pirmos instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomos ir reikalavo jas mažinti bei pripažinti nepagrįstomis ieškovo išlaidas už vertimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame sprendime buvo atsižvelgta į CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytas taisykles ir sumažino ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas 1.800 €. Byloje buvo nagrinėjami pakankamai aktualūs ir svarbūs galimai teismų praktikai CMR konvencijos nuostatų taikymo, sutarčių aiškinimo bei vežėjo kaltės aspekatai, todėl maksimalus bylinėjimosi išlaidų priteisimas pripažintinas pagrįstu. Taip pat pripažintina, kad visos vertimo išlaidos yra būtinos ir pagrįstos. Aplinkybė, jog šias išlaidas sumokėjo ieškovo atstovas, nėra pagrindas jų nepriteisti iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą buvo patenkinta 36 procentai ieškovo reikalavimų ir 97 procentai atsakovo priešieškinio reikalavimų. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 267,48 € žyminio mokesčio, 648,00 € bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas ir 253,88 € vertimo išlaidų, iš viso – 1.169,36 €. Atsakovui iš ieškovo priteistina 467,58 € žyminio mokesčio, 1.189,74 € bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas ir 263,58 € už vertimo paslaugas, iš viso – 1.920,90 €.

46Apeliacinio proceso metu atsakovas sumokėjo 511,00 € žyminio mokesčio ir 363,00 € bylinėjimosi išlaidų už apelaicinio skundo parengimą. Ieškovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 1.500,00 €. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis atsakovo skundas buvo patenkintas 97 procentais, atsakovui iš ieškovo priteistina 495,67 € žyminio mokesčio ir 352,11 € bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nebuvo nurodyta jokių naujų teisinių argumentų bei teisės normų aiškinimo, todėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 500,00 €. Kadangi nutartimi buvo atmesti tik 3 procentai atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 15 € bylinėjimosi išlaidų.

47Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

48Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

49Ieškovo OOO „Jenty – Spedition“ ieškinį tenkinti iš dalies.

50Atsakovo UAB „Baltic Solutions Transport“ priešieškinį tenkinti iš dalies.

51Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Solutions Transport“, j.a.k. 302618176, buveinės adresas Filaretų g. 99A, Vilnius, 8.614,00 € skolos, 301,95 € palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo OOO „Jenty – Spedition“, j.a.k. 800001646, buveinės adresas Platonovo g. 10-603, 220034 Minskas, Baltarusijos Respublika, naudai.

52Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Solutions Transport“, j.a.k. 302618176, buveinės adresas Filaretų g. 99A, Vilnius, 1.169,36 € bylinėjimosi išlaidų ieškovo OOO „Jenty – Spedition“, j.a.k. 800001646, buveinės adresas Platonovo g. 10-603, 220034 Minskas, Baltarusijos Respublika, naudai.

53Priteisti iš ieškovo OOO „Jenty – Spedition“, j.a.k. 800001646, buveinės adresas Platonovo g. 10-603, 220034 Minskas, Baltarusijos Respublika, 1.920,90 € bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Baltic Solutions Transport“, j.a.k. 302618176, buveinės adresas Filaretų g. 99A, Vilnius, naudai.

54Priteisti iš ieškovo OOO „Jenty – Spedition“, į. k. 800001646, buveinės adresas Platonovo g. 10-603, 220034 Minskas, Baltarusijos Respublika, 847,78 € bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atsakovo UAB „Baltic Solutions Transport“, j.a.k. 302618176, buveinės adresas Filaretų g. 99A, Vilnius, naudai.

55Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Solutions Transport“, j.a.k. 302618176, buveinės adresas Filaretų g. 99A, Vilnius, 15,00 € bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese ieškovo OOO „Jenty – Spedition“, j.a.k. 800001646, buveinės adresas Platonovo g. 10-603, 220034 Minskas, Baltarusijos Respublika, naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 25.051,11 € skolos, 6 procentų... 6. Nurodė, kad 2012 m. su atsakovu sudarė tris krovinio vežimo sutartis, pagal... 7. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo reikalavo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį ir... 10. Teismas nustatė, jog atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę, kadangi... 11. Pagal teismui pateiktą eksperto apžiūros aktą paraiška atlikti apžiūrą... 12. Ieškovas sumokėjo 751,56 € dydžio žyminį mokestį, patyrė 3.705,22 €... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Baltic Solutions Transport“ prašo... 15. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 16. 1) Teismas nepagrįstai sutapatino esmines ir visas kitas vežimo sutarties... 17. 2) Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų ėmęsis kokių nors... 18. 3) Teismas padarė esminę teisės taikymo klaidą, netaikydamas CMR... 19. 4) Vežimo sutartyje ieškovas ir atsakovas buvo numatę, kad šalys vadovausis... 20. 5) CMR Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal sutartį igaliojimus... 21. 6) Byloje pateikti vertimo išlaidų dokumentai rodo, kad jas apmokėjo ne... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas OOO „Jenty Spedition“ prašo... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 25. Byloje yra kilęs ginčas dėl 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais... 26. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šalys 2012 m. sudarė tris krovinio... 27. Dėl vežėjo teisės transporto priemone gabenti kitų užsakovų krovinius... 28. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos... 29. Analizuojamoje sutartyje nurodytas krovinio svoris (15500 kg), jo apimtys (13,6... 30. Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo... 31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos... 32. Krovinio važtaraštyje nurodyta, jog gabentos surenkamos šiltnamio... 33. Krovinio gavėjas, RAB „LST market“, 2012 m. lakpričio 27 d. prekių... 34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų... 35. Dėl CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatų taikymo... 36. Pagal CMR konvencijos 29 straipsnį tokiais atvejais, kai vežėjo kalti... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nėra išaiškinimų,... 38. TOO (RAB) „LST market“ 2013 m. balandžio 12 d. pateikė atsakovui... 39. Dėl priteistinų palūkanų dydžio... 40. Pagal CK 6.210 straipsnį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs... 41. Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos... 42. Dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio... 43. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 44. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 751,56 € žyminį... 45. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutiko su pirmos instancijos teismo priteistomis... 46. Apeliacinio proceso metu atsakovas sumokėjo 511,00 € žyminio mokesčio ir... 47. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą pakeisti ir... 49. Ieškovo OOO „Jenty – Spedition“ ieškinį tenkinti iš dalies.... 50. Atsakovo UAB „Baltic Solutions Transport“ priešieškinį tenkinti iš... 51. Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Solutions Transport“, j.a.k. 302618176,... 52. Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Solutions Transport“, j.a.k. 302618176,... 53. Priteisti iš ieškovo OOO „Jenty – Spedition“, j.a.k. 800001646,... 54. Priteisti iš ieškovo OOO „Jenty – Spedition“, į. k. 800001646,... 55. Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Solutions Transport“, j.a.k. 302618176,...