Byla 2-885-372/2013
Dėl dalies sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant Dianai Tarozienei, dalyvaujant ieškovės atstovams L. Ž., adv. D. N., atsakovės atstovei D. A.,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Varpas-154“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui ( - ) O. J. dėl 2006-03-31 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą priešieškinį ieškovei UAB „Varpas-154“, trečiajam asmeniui ( - ) O. J. dėl dalies sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, ir

Nustatė

3Ieškovė pateikė ieškinį atsakovei, kuriuo prašė nutraukti 2006 m. kovo 31 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Šiaulių viršininko A. Š., bei Žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus ( - ) V. K. ir UAB „Varpas-154“. Ieškovė prašė taikyti restituciją. Ji nurodė, kad nusipirko išsimokėtinai 2,0160 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Žemės sklypas buvo nupirktas išsimokėtinai už 800000 Lt. 2006-03-06 ji sumokėjo 160000 Lt, vėliau daliniais mokėjimais iki 2008-12-05 sumokėjo 116089,70 Lt, viso sumokėdama 276089,70 Lt. Sutartyje buvo nustatyta kainos mokėjimo dalimis tvarka ir terminai. Kiekvienais metais iki sausio 15 d. ieškovė privalėjo mokėti nustatytas sumas, galutinis mokėjimas turėjo būti atliktas iki 2020-01-15. Sutartyje buvo numatyta, kad jeigu ieškovė neįvykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, šalys įsipareigoja ją nutraukti ir grąžinti viena kitai viską, ką gavo pagal sutartį, o pirkėjas įsipareigoja atlyginti ir kompensuoti visus pardavėjo nuostolius dėl šios sutarties neįvykdymo. Iki 2010-01-15 ieškovė nesumokėjo įmokų nuo 2009-01-15. Ji 2010-08-23 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemės valdymo kontrolės skyriaus Šiaulių poskyrį, prašydama nutraukti sutartį. Jai buvo atsakyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negali nutraukti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties šalių susitarimu. Ieškovė kreipėsi į teismą, nes manė, kad šalių sudaryta sutartis numatė teisę nutraukti sutartį, kadangi pardavėjas neprieštaravo šalių sutartai sąlygai, įtvirtintai notarine tvarka. Nutraukus sutartį, ieškovė grąžina žemę, o atsakovė sumoka ieškovės sumokėtas 276089,70 Lt įmokas. Pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė prašė pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Prašė taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovei sumokėtus 276129,70 Lt. Įvertinusi atsakovės priešieškinį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtą nutartį šioje byloje, ieškovė apsisprendė dėl sutarties pripažinimo niekiniu sandoriu, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Ieškovė pripažino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartyje konstatavo, kad ginčijama sutartimi žemės sklypas buvo įsigytas kitaip nei numatyta imperatyviu reguliavimu bei nurodė, kad tokiu būdu veikiant šalių sudarytas sandoris yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento (CK 1.78, 1.80 straipsniai). CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pagal niekinį sandorį taikoma restitucija, grąžinant šalis į pradinę padėtį, iš atsakovės priteistina 276129,70 Lt suma.

4Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad sutarties 8 punkto 2 papunkčio nuostatą pasiūlė būtent atsakovės atstovas. Ieškovės atstovė manė, kad taip apsigintų nuo galimos situacijos, kai UAB „Varpas-154“ nebeturės galimybės mokėti įmokų. Šiuo metu tokia situacija ir susiklostė. Šalies negalima priversti vykdyti sutartį prieš valią. Jei nebūtų sutarta dėl ginčijamos sąlygos, ieškovė šios sutarties iš viso nebūtų sudariusi. Ieškovei nebuvo pareigos pirkti tą žemę, ant kurios stovi jos pastatai. Tas sklypas yra įkeistas, atsakovei nėra jokios rizikos neatgauti žemės, todėl nėra pagrindo reikalauti priteisti pinigus.

5Ieškovės atstovė nurodė, kad įmonė nusprendė pirkti žemę. Jai parodė projektą, kurį aptarė su akcininkais. Vėliau tarėsi su banku dėl paskolos pirmajai įmokai sumokėti. Įmonėje buvo įtempta finansinė padėtis, todėl su atsakovės atstovais derėjosi dėl ginčijamo punkto. Jei šio punkto nebūtų buvę, žemės ieškovė nebūtų pirkusi. Žemės reikėjo, kadangi ant jos yra lentpjūvė, kitos gamybinės patalpos, kurias ieškovė nuomoja. Iš banko paimta paskola, už kurią reikia mokėti.

6Pateiktu priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti niekine ir negaliojančia šalių sudarytos sutarties 8 punkto 2 dalį dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Patikslinus priešieškinio dalyką, atsakovė prašė priteisti iš ieškovės visą skolą už žemę (visą kainą) – 572079,85 Lt, 2 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį iki 2013-08-22 – 64511,82 Lt ir 0,05 procentų delspinigių – 138074,05 Lt, susidariusių 2013-08-22 dienai. Viso reikalaujama priteisti suma sudaro 774665,72 Lt. Taip pat atsakovė prašė priteisti iš ieškovės metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Atsakovė nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta žemės pirkimo-pardavimo sutartis, žemės sklypas buvo parduotas ne aukciono būdu. Šiaulių apskrities viršininkas 2006 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-434 leido parduoti valstybinės žemės sklypą ( - ), sutarties projekte sudarytomis sąlygomis. Sutarties projekte nebuvo žodžių, kurie išdėstyti sutarties 8 punkte, t. y. tokios sutarties sąlygos neaptartos. Su sutarties projektu ieškovės direktorė susipažino 2005-12-20, todėl turėjo pakankamai laiko pagalvoti, įvertinti įmonės galimybes įsigyti žemės sklypą ir apsvarstyti galimą riziką. Jokių pageidavimų raštu dėl sutarties projekto keitimo nepareikšta, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad sutarties projektas atitiko tikrąją šalių valią. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 8 dalies 2 pastraipa įrašyta Šiaulių apskrities viršininko įgaliotam asmeniui ir ieškovės direktorei pasirašant sutartį Šiaulių m. pirmajame notarų biure. Ši sąlyga keičia sutarties esmę, jos įrašymas užkirto kelią gauti vienai šaliai tai, ko tikėjosi. Pažeisti atsakovės teisėti lūkesčiai parduoti sklypą ir gauti pastovias periodines pajamas, kurios būtų pervedamos į valstybės biudžetą. Pirkėjai elgiantis nesąžiningai, suteikta galimybė piktnaudžiauti ir laiku nemokėti įmokų ir nutraukus sutartį, atgauti investuotas lėšas. Šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo. Darydama išvadą, kad ieškovė pakankamai didelį laiko tarpą nemokėjo kasmetinių įmokų, atsakovė reikalauja priteisti visą skolą, palūkanas ir delspinigius už visą nemokėtą laikotarpį iki priešieškinio dalyko patikslinimo. Ji teigia, kad atsakovė sutartį nutraukė vienašališkai.

7Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė savo reikalavimus dėl sutarties dalies pripažinimo niekine ir visos sutartyje nurodytos neišmokėtos sumos priteisimo. Ji nurodė, kad ieškovė nebeketina toliau vykdyti sutarties, todėl atsakovė pagrįstai reikalauja priteisti visą sumą pagal sutartį. Ji nurodė, kad apie šios sutarties egzistavimą sužinojo 2010 m., perėmus visą dokumentaciją. Kaip sutartyje atsirado įstatymui prieštaraujantis sutarties punktas, jai nežinoma, ją sudarę asmenys nebedirba. Ieškovė nuosavybę į žemės sklypą įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas 2011-01-11 įkeistas Nacionalinei žemės tarnybai pagal Priverstinės hipotekos lakštą.

8Ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas iš dalies. Teismo nustatytos aplinkybės

9Teismas nustatė, kad 2006 m. kovo 31 d. tarp ieškovės UAB „Varpas-154“ ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities viršininko A. Š., buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal ją ieškovė įsigijo 2,0160 ha dydžio žemės sklypą, esantį ( - ) už 800000 Lt sumą. Sklypas buvo perkamas išsimokėtinai per 15 metų, paskutinę išmoką sumokant 2020-01-15. Sutartyje buvo numatyta 8 punkto 2 papunkčio sąlyga, pagal kurią UAB „Varpas-154“ neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, šalys įsipareigoja ją nutraukti, grąžinti viena kitai viską, ką gavo pagal sutartį, o UAB „Varpas-154“ įsipareigojo atlyginti ir kompensuoti visus pardavėjo patirtus nuostolius dėl šios sutarties neįvykdymo. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šią sutartį ir taikyti restituciją. Priešieškiniu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašė šią sutarties nuostatą pripažinti niekine ir priteisti iš ieškovės visą sumą, kurią ji privalo sumokėti pagal sutartį. Teismas nustatė, kad ginčijama šalių sudarytos sutarties 8 punkto 2 papunkčio nuostata prieštarauja įstatymui. Dėl sandorio neteisėtumo

10Byloje nėra ginčo dėl to, kad nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė tinkamai įgalioti asmenys. Abi šalys pripažįsta, kad Šiaulių apskrities viršininkas 2006 d. vasario 3 d. įsakymo Nr. V-434 2 punktu leido parduoti pagal individualiu turto vertinimu apskaičiuotą kainą, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte (pridedama) nurodytomis sąlygomis uždarajai akcinei bendrovei „Varpas-154“ naudojamą 2,0160 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr.( - ))( - ), už 800000 Lt išsimokėtinai per penkiolika metų (1 t., b. l. 48). Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas buvo paruoštas 2005 m. gruodžio 8 d., ieškovės atstovė sutiko su žemės sklypo pirkimo sąlygomis, tai patvirtino 2005-12-20 savo parašu (1 t., b. l. 47). Jokie prierašai ar pastabos šiame projekte nebuvo atliekami. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad abi šalis tenkino sutarties sąlygos, išdėstytos projekte. Tačiau pas notarą sudarant Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį 2006 m. kovo 31 d., joje atsirado 8 punkto antras papunktis, kuriame nustatyta sąlyga, kad jei pirkėjas neįvykdo šioje sutartyje numatytų sutartinių įsipareigojimų, šalys įsipareigoja šią pirkimo-pardavimo sutartį nutraukti, grąžinti viena kitai viską, ką gavo pagal sutartį, o pirkėjas įsipareigoja atlyginti ir kompensuoti visus pardavėjo patirtus nuostolius dėl šios sutarties neįvykdymo (1 t., b. l. 42-45). Nurodytas sutarties 8 punkto 2 papunktis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu. Valstybinės žemės perleidimo tvarka reglamentuota Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodyta, kad valstybinę žemę, išskyrus žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus priskirtus privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, ir ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskrities viršininkai CK, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Būtent šią tvarką nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, patvirtindama Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Šios tvarkos privalėjo laikytis ir Šiaulių apskrities viršininkas, suteikdamas galimybę įsigyti naudojamą žemės sklypą ieškovei. Pirkimas-pardavimas galėjo būti atliekamas tik pagal sutarties projekte nurodytas sąlygas. Bet kokios kitokios sutarties sąlygos, prieštaraujančios suderintam projektui, laikytinos neteisėtomis ir niekinėmis. Taigi, šalių notariškai patvirtintoje sutartyje numatytas 8 punkto 2 papunktis prieštaravo sutarties projektui. Valstybės žemės perleidimo santykiai yra imperatyviai reglamentuoti, sandoriai gali būti sudaromi tik pagal nustatytą tvarką. Prieštaraujantys šiai tvarkai sandoriai yra niekiniai (CK 1.78 straipsnis). Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine apimties

11Kaip matyti iš ginčijamos sutarties apimties, ji gali būti pripažįstama niekine tik toje dalyje, kurioje prieštarauja Šiaulių apskrities viršininko 2006 d. vasario 3 d. įsakyme Nr. V-434 2 punkte nustatytai tvarkai - leidimui parduoti pagal individualiu turto vertinimu apskaičiuotą kainą, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte (pridedama) nurodytomis sąlygomis. Šalys jau vykdė sutartį, todėl darytina išvada, kad viešajam interesui yra negaliojanti ir niekinė tik viena sutarties sąlyga, prieštaraujanti sutarties projektui. Šiaulių apskrities viršininko įgaliotas asmuo, kuris pateikė notarei ginčijamos sutarties originalą patvirtinimui, viršijo savo įgaliojimus, pažeisdamas nustatytą tvarką. Byloje nėra jokių duomenų, kad sutartį notarei pateikė ieškovės atstovė. Teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai prašo pripažinti niekiniu vieną punktą, kuris nebuvo numatytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte. Visi kiti šalių įsipareigojimai pagal notariškai patvirtintą sutartį buvo vykdomi – atsakovė perdavė ieškovei įsigytą žemės sklypą, o ieškovė ėmė vykdyti sutartį, mokėdama įmokas. Teismas sprendžia, kad ieškinio tenkinimas iš esmės pažeistų pagrįstą valstybės interesą gauti pajamas už parduotą turtą. Nutraukus sutartį visa apimtimi, nesąžininga sandorio šalis atgautų jos sumokėtas lėšas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

12Atsakovė reikalauja priteisti lėšas šalių sudarytos sutarties sąlygomis. Šiuo atveju, esant abipusiam šalių ginčui dėl pačios sutarties nutraukimo pagrindo ir apimties, nebegalima laikyti ją vienašališkai nutraukta (CK 6.218 straipsnis), juolab, kad apie šios sutarties 8 punkto 2 papunkčio galimą neteisėtumą ji sužinojo tik ieškovei pateikus prašymą atsakovei nutraukti šią sutartį. Kasacinėje praktikoje formuojama nuostata, kad civilinės apyvartos stabilumas, kaip būtina visuomenės ekonominio gyvenimo, raidos prielaida, yra viešasis interesas. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R. , bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Įvertinama ir ta aplinkybė, kad šalys turi teisę apsispręsti dėl sutarties nutraukimo ateityje, kadangi teismas atmeta ieškinį, pagal kurį ieškovė tikėjosi atgauti įmokėtas sumas pagal sutartį. Tokiu atveju, jei teismo sprendimas jai liktų nepalankus, ieškovė gali siekti derinti savo pozicijas su atsakove dėl sutarties nutraukimo galimybės. Atsakovės naudai yra įregistruota Priverstinė hipoteka, todėl nėra jokios rizikos, kad valstybė patirs nuostolių, skubiai nenutraukus sutarties (1 t., b. l.77-78).

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.219 straipsnį galima taikyti esant šioms sąlygoms: pirma, sutartinė prievolė turi būti galiojanti; antra, neturi būti suėjęs prievolės įvykdymo terminas; trečia, būsimas pažeidimas turi būti akivaizdus. Akivaizdumas kvalifikuojant numatomą sutarties pažeidimą turi būti toks, kad būtų pakankamai didelė tikimybė, jog numatomas sutarties pažeidimas bus, tačiau absoliutaus įsitikinimo nereikalaujama. Ketvirta, gresiantis pažeidimas turi būti esminis. CK 6.219 straipsnį galima taikyti tik tuo atveju, jei apskritai dėl pažeidimo, kurio tikimasi, yra leidžiama nutraukti sutartį, t.y. jis turi būti esminis pagal CK 6.217 straipsnį. Penkta, numatomo sutarties pažeidimo požymiai neturi būti išnykę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

14Pagal CK 6.33 straipsnio 2 dalį prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti. CK 1.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. Teismas pažymi, kad atsakovė neginčija sutarties teisėtumo visa apimtimi, todėl darytina išvada, kad yra pagrindo tik priteisti tas sumas, kurių ieškovė nesumokėjo iki tam tikro termino. Šiuo atveju ieškovė nesumokėjo mokesčio iki 2013-08-22. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad ieškovė dar 2010-11-24 pateikė ieškinį teismui, tikėdamasi, kad jis bus patenkintas. Tokiu atveju priteistina pagrindinės skolos suma sudaro 252084,85 Lt. Sutarties 7 punkte numatyta, kad už įsiskolinimo likutį pirkėjas moka 2 procentus metinių palūkanų. Šiuo atveju atsakovė pagrįstai reikalauja priteisti 64511,82 Lt palūkanas.

15CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-562/2013). Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodinėja savo turėtų nuostolių, todėl teismas turi teisę mažinti priteistinų delspinigių sumą, įvertindamas faktinę situaciją. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties 7 punkto, delspinigių suma buvo sutarta 0,05 procentų už kiekvieną pradelstą dieną, nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų (1 t., b. l. 8). Atsakovė paskaičiavo, kad delspinigių suma sudaro 138074,05 Lt. (2 t., b. l.123). Įvertinus tai, kad sumokėta suma sudaro 276089,70 Lt, reikalaujami priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli. Teismas sprendžia, kad ši suma mažintina ir laikytina, kad delspinigių suma sudaro 46024,68 Lt. Įvertinama ir ta aplinkybė, kad ieškovė jau sumokėjo 276089,70 Lt. Bendra priteistina suma sudaro 362621,35 Lt.

16Tenkintinas atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis). Nagrinėjamu atveju priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

17Ieškovės UAB „Varpas-154“ ieškinį atmesti.

18Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

19Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities viršininko A. Š., ir UAB „Varpas-154“ 2006 m. kovo 31 d. sudarytos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 8 punkto 2 papunktyje numatytą sąlygą.

20Priteisti iš ieškovės UAB „Varpas-154“ (įmonės kodas 300001817, buveinė Vilniaus g.154, LT-76298 Šiauliai, a. s. Nr. ( - ) AB Šiaulių bankas) atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (kodas 188704927, buveinė Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius, a. s. Nr. ( - )) 362621,35 Lt skolos.

21Likusioje dalyje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimus atmesti.

22Priteisti iš ieškovės UAB „Varpas-154“ (įmonės kodas 300001817, buveinė Vilniaus g.154, LT-76298 Šiauliai, a. s. Nr. ( - ) AB Šiaulių bankas) atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (kodas 188704927, buveinė Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius, a. s. Nr. ( - )) 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 362621,35 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-11-26) iki teismo sprendimo įvykdymo.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB... 3. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovei, kuriuo prašė nutraukti 2006 m. kovo... 4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad sutarties 8 punkto 2... 5. Ieškovės atstovė nurodė, kad įmonė nusprendė pirkti žemę. Jai parodė... 6. Pateiktu priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti niekine ir... 7. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė savo reikalavimus dėl sutarties... 8. Ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas iš dalies. Teismo... 9. Teismas nustatė, kad 2006 m. kovo 31 d. tarp ieškovės UAB „Varpas-154“... 10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį... 11. Kaip matyti iš ginčijamos sutarties apimties, ji gali būti pripažįstama... 12. Atsakovė reikalauja priteisti lėšas šalių sudarytos sutarties sąlygomis.... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.219 straipsnį galima... 14. Pagal CK 6.33 straipsnio 2 dalį prievolė su atidedamuoju terminu yra... 15. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu... 16. Tenkintinas atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės procesines... 17. Ieškovės UAB „Varpas-154“ ieškinį atmesti.... 18. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 19. Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento Lietuvos... 20. Priteisti iš ieškovės UAB „Varpas-154“ (įmonės kodas 300001817,... 21. Likusioje dalyje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 22. Priteisti iš ieškovės UAB „Varpas-154“ (įmonės kodas 300001817,... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...