Byla 2A-180-567/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjo) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant ieškovo atstovui V. P., atsakovo atstovams advokatei Aurelijai Vingrienei ir S. Z., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Transaulita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-753-647/2009 pagal ieškovo UAB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Transaulita“ dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo UAB „Tromina“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2009-02-02 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 25455,94 Lt nuostolių atlyginimą, 764 Lt žyminį mokestį, bei 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2008-01-29 atsakovas vilkiku, valst. Nr. ( - ), iš Vilniaus į Klaipėdą pervežė UAB „Mineraliniai vandenys“ priklausantį krovinį - tabaką, alkoholinius ir energetinius gėrimus. Krovinio gavėjui krovinys buvo atvežtas su pažeista krovinio siuntėjo plomba ir 28455,94 Lt vertės krovinio dalis buvo prarasta. Atsakovas informavo, kad krovinys pavogtas vilkiko vairuotojui sustojus pailsėti, o vagystės faktą patvirtino Vilniaus rajono policijos komisariatas. Krovinį vežęs atsakovo vairuotojas 2008-01-30 paaiškinime nurodė, jog apie 2.00 val. nakties sustojo pailsėti automagistralės Kaunas – Vilnius 208 km. esančioje aikštelėje, iki 5.20 val. vairuotojas miegojo. Kadangi krovinys buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, dėl pervežimo metu prarasto krovinio AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudėjui 25455,94 Lt dydžio draudimo išmoką. Atsakovas nebuvo apdraudęs civilinės atsakomybės, atsirandančios dėl krovinio – alkoholio, tabako gaminių praradimo. Krovinys buvo vežamas pagal trečiojo asmens ir atsakovo 2006-10-18 sudarytą Krovinių pervežimo sutartį, kurios 2.4 p., 2.9. p. numato, kad vežėjas nuo krovinio priėmimo momento atsako už krovinio praradimą, jei neįrodo, kad krovinys prarastas dėl nenugalimos jėgos (CK 6.37 str., 6.210 str., 6.256 str., 6.1015 str., Kelių transporto kodekso 45 str.).

4Atsakovas UAB „Transaulita“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad krovinio trūkumas atsirado ne dėl vežėjo kaltės, nes krovinys buvo prarastas dėl vagystės. Atsakovas elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, kad būtų išvengta žalos: vairuotojas sustojo aikštelėje, kuri buvo apšviesta, yra įrengtos stebėjimo kameros, o šalia netoliese įrengtų tualetų budi sargas, dalis aikštelės aptverta. Nesant atsakovo kaltės dėl krovinio trūkumo, jis turėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės. Pagal Kelių transporto kodeksą ir CMR konvenciją praradus visą arba dalį krovinio, kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Krovinio praradimo dieną 2008-01-29 oficialus Lietuvos banko skelbiamas tarptautinio atsiskaitymo vieneto (SDR) kursas buvo 3,7275 Lt. Remiantis 2008-01-28 Krovimo važtaraščių Nr.55909, Nr. 55908, Nr. 55906, lydėjusių krovinį, bei 2008-01-29 Prekių priėmimo neatitikimo akto Nr.166 duomenimis, prarasto krovinio svoris bruto sudaro 343,35 kg, todėl kompensacijos dydis už prarastą krovinį negali viršyti 10661,04 Lt. Atsakovas yra kompensavęs krovinio draudėjui trečiajam asmeniui 3000 Lt sumą, lygią besąlyginei išskaitai pagal ieškovo išduotą draudimo liudijimo LD Nr.3391638 priedą TIA Nr. 95892973. 3000 Lt nuostolių suma turi būti įskaitoma į 10661,04 Lt kompensacijos sumą, todėl iš atsakovo reikalaujama priteisti nuostolių suma negali viršyti 7661,04 Lt (Kelių transporto kodekso 45 str. 1 d., 46 str. 5 d., 51 str. 1 d., CMR konvencijos 23 str. 3 p.).

5Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-07-17 sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė priteisti iš atsakovo UAB „Transaulita“ ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 25455,94 Lt nuostolių atlyginimo, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009-02-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 764 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš atsakovo 15,80 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad UAB „Tromina“ ir UAB „Transaulita“ pagal 2006-10-18 Krovinių pervežimo sutartį 2008-01-29 UAB „Transaulita“ vilkiku, valst. Nr. ( - ), iš Vilniaus į Klaipėdą pervežė UAB „Mineraliniai vandenys“ priklausantį krovinį – tabaką, alkoholinius ir energetinius gėrimus. Krovinį lydėjo krovinio važtaraščiai. Krovinio patikrinimo metu buvo nustatytas dalies krovinio trūkumas ir surašytas prekių priėmimo neatitikimo aktas Nr. 166. Krovinio dalis dingo dėl vagystės iš automobilio MAN, valst. Nr. ( - ) – dėl šio įvykio 2008-01-30 Vilniaus r. PK KP NTS pradėtas ikiteisminis tyrimas (prijungta baudžiamoji byla Nr. 57-1-00192-08). Teismas pažymėjo, jog minėtoje krovinio pervežimo sutartyje nurodyta, jog vežėjas atsako už krovinio ar dokumentų praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jeigu neįrodo, kad krovinio ir dokumentų praradimas trūkumas ar sužalojimas įvyko ne dėl nenugalimos jėgos. Taigi vežėjo kaltė preziumuojama, todėl jis turi įrodyti, kad krovinys buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklausė.

6Teismas pažymėjo, kad 2009-06-08 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju vairuotojas V. K. paaiškino, kad, paėmęs krovinį iš UAB „Tromina“ sandėlio, nuvažiavo iki aukščiausios magistralės vietos, ir sustojęs aikštelėje, kurioje buvo sargas, kameros, miegojo. Prabudęs 5 val. ryto, nuvažiavo į vietą, ir toje aikštelėje pastebėjo, kad durys atviros. Duryse nėra apsauginių mechanizmų. Sustojimas aikštelėje nebuvo planuotas, jis nepatikrino krovinio, nes pabudęs pamatė, jog vėluoja. Patvirtino, kad krovinį lydėjo sąskaitos-faktūros, kelionės lapas; paaiškino, kad sargas būna tualete, nes žinojo, kad jis ten tvarkosi, šluoja. Nurodė, kad iš Vilniaus į Klaipėdą važiuoja 4 valandas, todėl turi pastovėti. Įmonė jam skirianti pinigų, kad galėtų pailsėti. Teismas pažymėjo, jog byloje esančiame VĮ „Automagistralė“ 2009-04-07 atsakyme Nr. 04-01-75 nurodyta, kad kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 220 km dešinėje pusėje esančioje poilsio aikštelėje yra įrengtas apšvietimas, aptverta tvora, sanitarinis-higieninis paslaugų mazgas, įmonės darbuotojas, prižiūrintis sanitarinio-higieninio mazgo tvarką, kelių oro sąlygų informacijos perdavimo stotelė, paminklinis akmuo. 2009-05-12 pažymoje nurodyta, kad poilsio aikštelė atitverta tinklo tvora nuo išorės, nuo kelio neatitverta; aikštelėje sargo nėra; WC prižiūrėtojas atsako už tvarką ir saugumą WC pastate, bet ne aikštelėje. Teismas iš pateiktų nuotraukų nustatė, jog tinklinė tvora yra tik iš miško pusės, nuo kelio aikštelė neaptverta. Teismas konstatavo, kad, nuspręsdamas sustoti naktinio poilsio, vairuotojas turėjo žinoti, kad aikštelėje yra tik sanitarinio-higieninio mazgo sargas ir aikštelės nesaugo. Aikštelė nėra visiškai aptverta ir ji nesaugoma. Teismas pažymėjo, jog vairuotojas sustojo ilsėtis (miegoti) net nenuvažiavęs viso kelio. Teismas atkreipė dėmesį, jog įrodymų, apie susitarimą dėl krovinio paėmimo ir pristatymo laiko byloje nėra, tačiau net ir esant atsakovo atstovo nurodytoms aplinkybėms, kad krovinys turi būti paimtas vakare, ir 6 val. ryte pristatytas gavėjui, atsižvelgtina į tai, kad tiek pakrovimo, tiek pristatymo vieta yra miestuose, vairuotojas pasirinko iškrovimo laiko laukti ir pailsėti nesaugomoje aikštelėje ir tuo metu miegojo, prabudęs, net nepatikrinęs krovinio, išvažiavo. Teismas pabrėžė, jog ypatingų krovinio neteisėto užvaldymo aplinkybių, tokių, kuriomis ginčo krovinio vagystė galėtų būti įvertinta kaip išskirtinis įvykis, ginčo atveju nebuvo nustatyta. Teismas konstatavo, jog atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir pareigingas vežėjas, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, ir nesiėmė visų reikiamų priemonių aplinkybėms, sudariusioms sąlygas vagystei įvykdyti, pašalinti ir taip išvengti krovinio praradimo. Teismas padarė išvadą, kad krovinys buvo prarastas dėl vežėjo kaltės – didelio neatsargumo. Teismas atkreipė dėmesį, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės už prievolės, kylančios iš vežimo sutarties, neįvykdymą. Nesugebėjimas nugabenti krovinio jo neišsaugojus nesudėtingo vietinio gabenimo atveju teismo buvo pripažintas kaip didelis neatsargumas, prilygintas tyčiniams veiksmams.

7Teismas, atsižvelgęs į tai, kad krovinys buvo prarastas dėl vežėjo kaltės – didelio neatsargumo, kuris prilyginamas tyčiniams veiksmams, konstatavo, jog atmestinas atsakovo argumentas, kad vežėjo atsakomybė už prarastą krovinį turėjo būti ribojama CMR konvencijos nurodytu dydžiu. Tiek atsakovo atstovas, tiek liudytojas patvirtino, kad krovinį lydėjo važtaraščiai ir sąskaitos-faktūros, todėl teismas laikė, kad krovinys buvo įvertintas. Teismas nustatė, kad prarasto krovinio vertė yra 28455,94 Lt. Kadangi UAB „Tromina“ su AB „Lietuvos draudimas“ 2007-11-26 buvo sudariusi Krovinių draudimo sutartį, ieškovas, remdamasis 2008-01-31 UAB „Tromina“ pranešimu apie įvykį, bei kitais dokumentais, priėmė sprendimą įvykį laikyti draudiminiu ir išmokėti UAB „Tromina“ 25455,94 Lt draudimo išmoką. Teismas pažymėjo, jog 2008-02-19 ieškovas UAB „Tromina“ išmokėjo 25455,94 Lt draudimo išmoką, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

8Teismas nustatė, kad atsakovas su UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaręs vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, tačiau UAB „PZU Lietuva“ priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos, kadangi draudimo kompanijos atlygintina nuostolio suma (80,34 Lt) neviršija draudimo polise numatytos frančizės sumos, nebuvo sudarytos sąlygos nustatyti ir įvertinti įvykio aplinkybes, nuostolio dydį (CK 6.820 str. 1 d., 6.1015 str., Kelių transporto kodekso 45 str., 46 str. 5 d., CMR konvencija 23 str., 29 str.).

9Atsakovas UAB „Transaulita“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-07-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas, netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias vežėjo atsakomybę už prarastą krovinį, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą. Apeliacinio skundo argumentai:

101) Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Kelių transporto kodekso nuostatas, reglamentuojančias vežėjo atsakomybę, bei nepagrįstai išplėtė atsakovo atsakomybės ribas, pritaikydamas CMR konvencijos, reglamentuojančios tarptautinius vežimus, 29 str. nuostatas. Kelių transporto kodekso 45 str. ir 46 str. nuostatomis yra nustatytos dvi grupės aplinkybių ir vežėjo veiksmų, kurių buvimas nulemia vežėjo atsakomybę arba atleidimą nuo jos: aplinkybės ir vežėjo veiksmai, kuriems esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės; ir aplinkybės ir vežėjo veiksmai, kuriems esant atsiranda vežėjo atsakomybė. Vežėjas privalo sumokėti kompensaciją, lygią parasto turto vertei, tačiau kompensacijos dydis ribojamas CMR konvencijos 23 str. 3 d. nustatyta tvarka. Kelių transporto kodeksas nenumato galimybės netaikyti vežėjo atsakomybę ribojančių nuostatų, esant vežėjo dideliam neatsargumui, todėl šiuo atveju CMR konvencijos 29 str. negali būti taikomas.

112) Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog nenustačius atsakovo atleidimo nuo atsakomybės pagrindų, t.y. jam nesiėmus visų įmanomų priemonių kroviniui apsaugoti, atsakovo veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, kuris prilyginamas tyčiai, yra nepagrįstas. Kai vežėjas yra pakankamai rūpestingas, atidus ir pareigingas, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, bei imasi reikiamų priemonių aplinkybėms, sudariusioms sąlygas vagystei įvykdyti, pašalinti ir taip išvengti krovinio praradimo, toks vežėjas privalo būti atleistas nuo atsakomybės Kelių transporto kodekso 45 str. 1 d. pagrindu, kadangi būtų laikoma, kad krovinys buvo prarastas ne dėl vežėjo kaltės. Teismas nepagrįstai traktavo vežėjo didelį neatsargumą, nes tuomet neaišku, kokius vežėjo veiksmus reiktų vertinti kaip paprastą neatsargumą.

123) Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės už prievolės, kylančios iš pervežimo sutarties, vykdymą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie susitarimą dėl krovinio priėmimo ir pristatymo laiko. Pagal CPK 177 str. šalių paaiškinimai taip pat laikytini įrodymais. Atsakovo atstovas teisme paaiškino, kad krovinys buvo ruošiamas vakare, o kitos dienos 6 val. ryto krovinys turėjo būti Klaipėdoje. Atsakovo žiniomis, iškrovimo vieta yra nesaugi, ten anksčiau buvo pavogtas krovinys.

134) Vežėjo kaltei nustatyti svarbus ir maršruto organizavimas ir jo vykdymas, todėl atsižvelgiant į tai, kad kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą trunka 4 val., vairuotojo sustojimas buvo būtinas ir vairuotojas, vengdamas ilgiau stovėti iškrovimo vietoje, pasirinko saugią sustoti poilsio aikštelę. Aikštelė buvo apšviesta, atitverta nuo miško, aikštelėje nuolat budi žmogus, taip pat buvo matyti filmavimo kameros. Informacija, kad filmavimo kameros yra netikros, o aikštelėje budintis žmogus yra sanitarinio mazgo prižiūrėtojas bei neturi galimybės vaizdo kamerų pagalba stebėti aikštelės teritorijos buvo surinktas tik teismo proceso metu. Pažymėtina, kad netikros kameros ir yra skirtos suklaidinti galimus pažeidėjus ir sudaryti saugomo objekto įspūdį, o atsakovo vairuotojas negalėjo šių aplinkybių žinoti. Atsakovo veiksmai atitiko rūpestingo ir atidaus vežėjo standartus, krovinys buvo prarastas ne dėl vežėjo kaltės, todėl pagal Kelių transporto kodekso 51 str. 1 d. vežėjas turėtų būti atleistas nuo atsakomybes už krovinio praradimą. Tuo atveju, jeigu šios aplinkybės būtų įvertintos kaip nepakankamas pagrindas atleisti nuo atsakomybės, atsakovo atsakomybės ribos turėtų nustatomos pagal Kelių transporto kodekso 46 str. 5 d. bei CMR konvencijos 23 str. 3 p. Kai krovinys įvertintas, nereikia įrodinėti jo vertės. Tai nereiškia, kad yra netaikoma Kelių transporto kodekso 46 str. 5 d. nuostata dėl kompensacijos už prarastą krovinį ribojimo. Įvertinto krovinio sąvoka įtvirtinta Kelių transporto kodekso 46 str. 1 d. ir negali būti tapatinama su to paties kodekso 46 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, kad šalių susitarimu, priimant krovinį, gali būti nustatyta didesnė jo vertė negu tikroji. Tokiu būdu teismui konstatavus, jog krovinys yra įvertintas, nėra pagrindo taikyti neribotą vežėjo atsakomybę dėl šio krovinio praradimo.

14Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-07-17 sprendimą palikti nepakeistą.

15Tretysis asmuo UAB „Tromina“ nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Įstatymų leidėjas nustatė, kad už žalą, padarytą dėl krovinio praradimo, vežėjo atsakomybės dydį nustato vežimo sutartis ar įstatymas. Tai reiškia, kad vežėjo atsakomybės dydis, be CK 6.820 straipsnio 2 dalies normų, reglamentuojamas ir kituose įstatymuose, kuriuose nustatyti vežėjo civilinės atsakomybės ribos, jo visiškas arba iš dalies atleidimas nuo civilinės atsakomybės (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.253 straipsnio 9 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis), arba šalių susitarimuose, nepažeidžiant imperatyviųjų įstatymų normų (CK 6.252 straipsnis, 6.253 straipsnio 9 dalis).

18Kelių transporto kodekso 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų. CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ribota civilinė vežėjo atsakomybė, kurios išimtis yra CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatos.

19Jeigu nustatyta vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, tai vežėjo civilinės atsakomybės apribojimas, nustatytas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje, netaikomas. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas.

20Teisėjų kolegija daro išvadą, kad taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį kartu su Kelių transporto kodekso 46 straipsnio 5 dalimi vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes pagrįstai prilyginamas tyčiniams veiksmams. Vežėjo didelis nerūpestingumas nagrinėjamu atveju, kai krovinys prarandamas dėl vagystės, pagrįstai nustatytas dėl atsakovo nesugebėjimo nugabenti krovinį jo neišsaugojus nesudėtingo vietinio gabenimo atveju.

21Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė vežimo organizavimo ir vykdymo aplinkybes ir jas tinkamai teisiškai kvalifikavo. Pirmosios instancijos teismo taikytos teisės normos ir padarytos išvados atitinka teismų praktiką, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartyje Nr. 3K-3-259/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2009-04-14 nutartyje Nr. 3K-3-172/2009. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė vežėjo atsakomybės ribojimo klausimo, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą riboti vežėjo atsakomybę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies, 29 straipsnio 1 dalies, Kelių transporto kodekso 46 straipsnio 5 dalies normų.

22CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už nuostolių atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus (šiuo atveju draudimo santykiuose), jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditoriaus pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, kaip draudikas, išmokėjęs išmoką, įgijo reikalavimo teisę į nuostolius padariusį asmenį, nes nagrinėjamoje byloje ieškovas, kaip draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įstojo į prievolinį teisinį santykį.

24Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, kaip vežėjas, neįrodė teismui, kad ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių ir padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, kad būtų galima išvengti nuostolių įvykio vietoje ir jo metu. Tai, kad atsakovo vairuotojas iki sutarto krovinio iškrovimo pas gavėją laiko – 2008-01-29 d. 6 val. paliko krovinį nesaugomoje teritorijoje aukščiausioje magistralės vietoje, ir iki 5 val. ryto miegojo, patvirtina atsakovo kaltę, nes ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, vykdydamas nesudėtingą vietinį gabenimą ir sustojęs pakeliui iki pristatymo vietos, turi pastatyti transporto priemonę į saugomą aptvertą teritoriją, tuo užtikrindamas tinkamą savo, kaip vežėjo, prievolių įvykdymą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuostoliai atsirado dėl kaltų atsakovo veiksmų, sudarant sąlygas dalies krovinio vagystei įvykdyti, ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti priteistą sumą, nes šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą, kaip vežėją, nuo pareigos visiškai atlyginti nuostolius ar nuostolių dydį riboti pagal atsakovo pageidavimus jo nurodytu dydžiu.

25Aplinkybės, kad atsakovo vairuotojas sustojo nesaugomoje aikštelėje ir iki 5 val. ryto miegojo automobilyje, kurio krovinio durys buvo neužrakintos, neatleidžia atsakovo nuo pareigos visiškai atlyginti nuostolius, nes pavogto krovinio dalis – 5500 pakelių cigarečių, 24 vienetai energetinių gėrimų ir 174 buteliai alkoholio - parodo, kad vairuotojas, miegodamas automobilyje, nebuvo atidus ir rūpestingas: pavogtų prekių kiekis parodo, kad jos negalėjo būti vagystės metu išgabentos be kitos transporto priemonės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sumažinti žalos atsiradimo riziką ir jos išvengti, nes krovinio vežimas neužrakinus durų, o tik uždėjus plombą, patvirtina vežėjo didelį neatsargumą, prilygintą tyčiniams veiksmams.

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad teismas apribojo atsakovo teisę teikti įrodymus. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.1 str. –6.4 str., 6.193 str., 6.200 str., CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

27Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovui nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme, nes nėra pateikti įrodymai, kad ieškovas patyrė išlaidas. Atsakovas turi pareigą atlyginti procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai 9,75 Lt (b.l. 120) apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

29Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą nepakeistą.

30Priteisti iš atsakovo UAB „Transaulita“ 9,75 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2009-02-02 pateikė ieškinį,... 4. Atsakovas UAB „Transaulita“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir... 5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-07-17 sprendimu ieškinį tenkino ir... 6. Teismas pažymėjo, kad 2009-06-08 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju... 7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad krovinys buvo prarastas dėl vežėjo... 8. Teismas nustatė, kad atsakovas su UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaręs... 9. Atsakovas UAB „Transaulita“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas... 10. 1) Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Kelių transporto kodekso... 11. 2) Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog nenustačius atsakovo atleidimo... 12. 3) Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus... 13. 4) Vežėjo kaltei nustatyti svarbus ir maršruto organizavimas ir jo vykdymas,... 14. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą... 15. Tretysis asmuo UAB „Tromina“ nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Įstatymų leidėjas nustatė, kad už žalą, padarytą dėl krovinio... 18. Kelių transporto kodekso 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompensacija... 19. Jeigu nustatyta vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1... 20. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1... 21. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios... 22. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, kaip draudikas, išmokėjęs... 24. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, kaip vežėjas, neįrodė... 25. Aplinkybės, kad atsakovo vairuotojas sustojo nesaugomoje aikštelėje ir iki 5... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios... 27. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovui... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 29. Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą... 30. Priteisti iš atsakovo UAB „Transaulita“ 9,75 Lt bylinėjimosi išlaidų...