Byla e2S-859-538/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Neringos savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrolain“ dėl statinių nugriovimo ir nuomos mokesčio priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Neringos savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. pareiškėja (ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016, ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-29 sprendimu ieškovės UAB „Agrolain“ ieškinį atmetė, o atsakovės Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) priešieškinį tenkino, nusprendė, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė su ieškove sudarytas žemės sklypo dalių, esančių ( - ) reikalingų poilsio nameliams eksploatuoti, nuomos sutartis, paaiškėjus, kad nuomos sutartyse nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis (kita, rekreacinės teritorijos) prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams (numatytai miško paskirčiai), o?ieškovės 2014 - 2015 metais atlikti poilsio namelių kapitalinio remonto darbai buvo atlikti neteisėtai, kadangi vykdyti poilsio (rekreacinės) paskirties statinių remonto darbai miško paskirties žemėje, todėl pripažinti savavale statyba, kurios padarinius ieškovė buvo įpareigota pašalinti. Pateikus apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-103-524/2017, ieškovės apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat nurodė, kad dalies tapačių civilinių bylų nagrinėjimas buvo baigtas kasaciniame teisme, jose kasacinis teismas išaiškino, kad žemės sklypo nuomotoja (atsakovė) neturėjo ir neturi teisės nutraukti sudarytų žemės sklypo nuomos sutarčių tuo pagrindu, jog sutartyse nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis (kita: rekreacinės teritorijos) prieštarauja teritorijų planavimo dokumentuose numatytai būsimai žemės sklypo paskirčiai (miškų), ir pripažino žemės sklype esančių poilsio namelių savininkų teisę atlikti šių statinių statybos (kaip ir ieškovės atveju, kapitalinio remonto) darbus, išaiškindamas, kad tokie poilsio namelių kapitalinio remonto darbai yra teisėti (negali būti pripažinti savavale statyba). Kadangi visos nurodytos kasacinio teismo nutartys buvo priimtos jau po sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 įsiteisėjimo, todėl bylos nagrinėjimo metu ieškovei apie jas nieko nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Mano, kad ieškovės atžvilgiu buvo priimti nepagrįsti ir neteisėti, kasacinio teismo jurisprudencijai iš esmės prieštaraujantys procesiniai teismų sprendimai. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktika galutinai suformuota (ir tapo žinoma ieškovei) tik 2017-11-02 priėmus kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-219/2017, todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėn. terminas prašymui pateikti nėra praleistas.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-03-13 nutartimi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“ prašymo dėl civilinės bylos Nr. e2-928-769/2016 proceso atnaujinimo netenkino.
  2. Nurodė, kad ieškovei negalėjo būti žinoma kokį procesinį sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-219/2017, todėl teigti, jog UAB „Agrolain“ sužinojo apie aplinkybes galimai sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą 2017-03-24, laikytini nepagrįstais. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamų reikalavimų, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą.

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja (ieškovė) prašo panaikinti 2018-03-13 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-3247-991/2018 ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016; atnaujinus procesą, civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 nagrinėtą pareiškėjos ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad pareiškėjos atžvilgiu yra priimtas neteisingas sprendimas, kuris akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi visų kitų asmenų, susijusių su žemės sklypu, ieškiniai, priešingai nei pareiškėjos, tenkinti. Pareiškėjos nuomone, byloje dėl žemės nuomos turi būti priimtas naujas sprendimas (nutartis), kuriuo, priešingai nei sprendimu, nebūtų pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, kuris atitiktų teismų praktiką, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir kt. Akcentuoja, kad kasacinio teismo nutartys akivaizdžiai patvirtina, jog byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išspręsta iš esmės visiškai neteisingai ir netinkamai.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti.
  4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad po procesinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 naujai suformuota kasacinio teismo praktika nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe.
  5. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pašo skundą spręsti teismo nuožiūra.
  6. Nurodo, kad pareiškėjos nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotas precedentas, kaip teisės šaltinis, yra ne naujai paaiškėjusi, o nauja aplinkybė, kuri neegzistavo priimant sprendimus civilinėje byloje, kurioje prašoma proceso atnaujinimo.

6Teismas

konstatuoja:

7IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

8Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
  4. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  5. Apeliantė argumentuoja, kad yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tai yra, kasacinis teismas išaiškino, kad žemės sklypo nuomotoja (atsakovė) neturėjo ir neturi teisės nutraukti sudarytų žemės sklypo nuomos sutarčių tuo pagrindu, jog sutartyse nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis (kita: rekreacinės teritorijos) prieštarauja teritorijų planavimo dokumentuose numatytai būsimai žemės sklypo paskirčiai (miškų), ir pripažino žemės sklype esančių poilsio namelių savininkų teisę atlikti šių statinių statybos (kaip ir ieškovės atveju, kapitalinio remonto) darbus, išaiškindamas, kad tokie poilsio namelių kapitalinio remonto darbai yra teisėti. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
  6. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015;2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktą).
  7. Kaip byloje nustatyta, kasacinis teismas ieškovės nurodytose bylose išaiškino, kad žemės sklypo nuomotoja (atsakovė) neturėjo ir neturi teisės nutraukti sudarytų žemės sklypo nuomos sutarčių tuo pagrindu, jog sutartyse nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis (kita: rekreacinės teritorijos) prieštarauja teritorijų planavimo dokumentuose numatytai būsimai žemės sklypo paskirčiai (miškų), ir pripažino žemės sklype esančių poilsio namelių savininkų teisę atlikti šių statinių statybos (kaip ir ieškovės atveju, kapitalinio remonto) darbus, išaiškindamas, kad tokie poilsio namelių kapitalinio remonto darbai yra teisėti (negali būti pripažinti savavale statyba). Tačiau pažymėtina, kad kasacinio teismo nutartis kitoje byloje nėra nauja aplinkybė šioje konkrečioje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovės nurodytas kasacinio teismo nutartis būtų galima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis šioje byloje, taigi darytina išvada, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, jokių naujų faktinių aplinkybių nenustatyta, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
  8. Pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukelia padarinių į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo. Teismų praktikos plėtojimas, papildant naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-32/2013).
  9. Apeliantė teigia, kad kasacinio teismo nutartys akivaizdžiai patvirtina, jog byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išspręsta iš esmės visiškai neteisingai ir netinkamai.
  10. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
  11. Kaip byloje nustatyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-29 sprendimu ieškovės UAB „Agrolain“ ieškinį atmetė, o atsakovės Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) priešieškinį tenkino, nusprendė, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė su ieškove sudarytas žemės sklypo dalių, esančių Miško g. 12, Neringa, reikalingų poilsio nameliams eksploatuoti, nuomos sutartis, paaiškėjus, kad nuomos sutartyse nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis (kita, rekreacinės teritorijos) prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams (numatytai miško paskirčiai), o?ieškovės 2014 - 2015 metais atlikti poilsio namelių kapitalinio remonto darbai buvo atlikti neteisėtai, kadangi vykdyti poilsio (rekreacinės) paskirties statinių remonto darbai miško paskirties žemėje, todėl pripažinti savavale statyba, kurios padarinius ieškovė buvo įpareigota pašalinti. Pateikus apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-103-524/2017, ieškovės apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
  12. Atmestini apeliantės argumentai, kad teismo sprendimu byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai,
  13. Pažymėtina ir tai, kad proceso atnaujinimo institutą institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007).
  14. Byloje nustatyta, kad 2004-09-16 buvo sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487, kuriomis pareiškėjai (ieškovei) buvo išnuomotos 0,3376 ha ir 0,3376 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Miško g. 10, Neringoje, dalys. Pagal sutarčių 2 punktą, sutartys sudarytos 13 metų laikotarpiui, taigi, iš esmės minėtų nuomos sutarčių terminas pasibaigė 2017-09-16.
  15. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje e3K-3-147-915/2017 konstatuota, kad klausimai, susiję su ginčo namelių fragmentų pašalinimu, turi būti sprendžiami pagal ginčo nuomos sutarčių sąlygas, tarp jų – 4 punktą bei 13 punktą, kuriame nurodyta, kad pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančios naudoti būklės, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus. Kadangi šioje byloje duomenų, jog 2004-09-16 buvo sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487 būtų pratęstos, nėra, iki nuomos sutarčių pabaigos, tai yra, iki 2017-09-16, ieškovė naudojosi žemės sklypu, taigi akivaizdu, kad teismo sprendimais, byloje, kurioje prašoma atnaujinti, procesą, ieškovės teisės nebuvo pažeistos, todėl pasibaigus sutarties terminui, akivaizdu, kad ieškovė turi pareigą žemę sutvarkyti savo lėšomis ir grąžinti nuomotojui tinkančios naudoti būklės, o tai reiškia, kad turi įvykdyti 2016-08-29 įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimas prieštarautų ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei operatyvumo ir ekonomiškumo principams (CK 1.5 straipsnis, CPK 7 straipsnis).
  16. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Nutarė

10Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai