Byla 2A-1062-115/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei, dalyvaujant apeliantės atstovui adv. Vidmantui Martišiui, suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Donatui Lapinskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-464-592/2009 pagal pareiškėjos G. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamą senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. Š., V. Š., Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras, AB „Broner“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4pareiškėja G. P. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja G. P. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį ir valdė jai priklausančius blokinius sandėliukus (toliau - sandėliukai), esančius šalia namo - ( - ), pastatytus 1963 m. kaip namo ( - ) priklausinius.

5Pareiškėja nurodė, kad sandėliukai buvo pastatyti 1963 m. dirbantiems plytų gamykloje „Riešė“ darbuotojams ir skirti laikyti kurą. Pareiškėja sandėliukais naudojasi nuo 1963 metų. 1997-1999 m. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl pastatų inventorizavimo ir įteisinimo, bet gavo tik formalius atsakymus, todėl priversta kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Pareiškėja reikalavimus grindžia CK 4.22, 4.47, 4.68-4.71 str. nuostatomis (b.l. 1-3; 93-95).

6Suinteresuotas asmuo A. Š. pareiškimą palaikė, nurodė, kad statyti sandėliukus nereikalingas buvo leidimas, pareiškėja jais naudojosi nuo gimimo (b.l.181-186).

7Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė atmesti pareiškimą, nes pareiškėja nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu buvo įgijusi nuosavybės teisę, taip pat kokiu teisiniu pagrindu naudojosi ginčo sandėliukais nuo 1963 m. taip pat nurodė, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys statinių teisėtumą, nepateikti jų statybos leidimai (b.l. 58-59, 181-186 ).

8Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškimą, nes sandėliukai nėra įregistruoti, neįrodyta, jog viena pareiškėja juos valdė. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei statiniai nebuvo privatizuoti, tai jie liko viešu objektu. Nėra įrodyta, kad pareiškėja 10 metų nepertraukiamai valdė sandėliukus (b.l. 181-186).

9Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad sandėliukai nėra įregistruoti, yra atsisakyta juos įregistruoti (b.l. 62; 181-186).

10Suinteresuotas asmuo AB „Broner“ atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

11Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjos G. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamą senatį fakto nustatymo atmetė (b.l. 187-188). Pirmos instancijos teismas nustatė, kad sandėliukai buvo suteikti laikinam naudojimuisi – kuro laikymui. UAB „Pastatų matavimo centras“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos projekte yra nurodomi sandėliukų, esančių šalia namo - ( - ), unikalūs ( - ) ir ( - ).Butų privatizavimo procese gyventojai privatizavo butus su esančiais rūsiais, tačiau kartu jiems neleista privatizuoti naudojamus sandėliukus, todėl teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog pareiškėja sandėliukus valdė kaip savo daiktą, t.y. elgėsi kaip daikto savininkas. Teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad sandėliukai pastatyti turint statybos leidimą, kad sudaryti statinio priėmimo naudoti dokumentai ir jie įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto – sandėliukų; nėra visų CK 4.58 - 4.71 str. numatytų nuosavybės teisės įgijimo fakto pagal įgyjamąją senatį nustatymui būtinų sąlygų, todėl pareiškimą atmetė.

12Pareiškėja (apeliantė) G. P. pateikė teismui apeliacinį skundą (b.l. 189-193), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-464-592/2009 ir priimti naują sprendimą – pripažinti faktą, kad pareiškėja (apeliantė) įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – ūkinius pastatus, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtus indeksu 2I1/b, unikalus ( - ) ir indeksu 3I1/b unikalus ( - ), esančius Vilniuje, Bukčių g. 39, pagal įgyjamąją senatį.

13Pareiškėja (apeliantė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė CK 4.47 str. nuostatas. Teismas nenustatė, kad daiktai buvo užvaldyti nesąžiningai, priešingai, nustatyta, kad pareiškėja ginčo daiktus valdė neprieštaraujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Lazdynų seniūnijos administracijai; ginčo pastatai nėra registruoti kaip kieno nors nuosavybė; teismas nenustatė, kad ginčo pastatai buvo valdomi neteisėtai, su pertraukomis ar nesąžiningai; ginčo pastatais rūpinosi, juos remontavo pareiškėja; liudytojai paliudijo, kad šie pastatai stovi nuo 1963 m. Mano, kad teismas nevertino liudytojų parodymų; sprendime nenurodė argumentų, kodėl atmetė pareiškėjos pateiktus įrodymus; neanalizavo ir neišnagrinėjo nuo 1963 m. egzistavusių ūkinių pastatų pastatymo, išlikimo ir priežiūros aplinkybių. Ginčo pastatai nėra pareiškėjos naujai sukurtas nuosavybės objektas, jo pagrindinės konstrukcijos, paskirtis nepakeisti. Teismas nevertino UAB „Pastatų matavimo centras“ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytų faktų, kad ginčo pastatai stovi nuo 1963 m. Teismo argumentas, jog ginčo pastatai yra savavališka statyba, yra nepagrįstas, nes pastato rekonstrukcijos ar statybos darbų pastaruosius 16 metų niekas neatliko. Mano, kad teismas turėjo suteikti pareiškėjai galimybę pateikti papildomus įrodymus, paskiriant statybinę pastatų ekspertizę.

14Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 198-202) prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad aplinkybė, jog šiuo metu nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į sandėliukus ( - ), nepatvirtina fakto, kad šios patalpos savininko apskritai neturi. Registravimu yra tik įregistruojami nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais. Mano, jog pareiškėja žinojo, jog gamykla „Riešė“, ginčo pastatų statytoja, turi daugiau teisių į minėtas patalpas, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad pareiškėja minėtas patalpas užvaldė sąžiningai. Sandėliukai nebuvo įregistruoti kartu su butu, todėl jie liko viešosios nuosavybės objektu. Visi viešosios nuosavybės objektai priklauso valstybei, jei nėra perduoti savivaldybių nuosavybėn. Pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Pareiškėja nurodė, jog gamykla „Riešė“ leido trims šeimoms naudotis sandėliukais ir tai, anot pareiškėjos reiškia patalpų perleidimą jai. Tačiau viena iš įgyjamosios senaties sąlygų – asmuo nėra įgijęs daikto kitu CK 4.47 str. numatytu būdu. Mano jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad valdymas yra prasidėjęs sąžiningai ir kad ji ginčo patalpas valdė sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė šias negyvenamąsias patalpas; taip pat nepateikė įrodymų, kad nuo 1963 m. sąžiningai ir teisėtai valdė minėtą pastatą; nepateikė įrodymų dėl valdymo įregistravimo viešame registre. Be to, suinteresuoto asmens manymu, nėra įrodymų, kad ginčo pastatai pastatyti teisėtai.

15Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 206-207; 208-209) prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-464-592/2009 ir priimti naują sprendimą – pripažinti faktą, kad pareiškėja (apeliantė) įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – ūkinius pastatus, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtus indeksu 2I1/b, unikalus ( - ) ir indeksu 3I1/b unikalus ( - ), esančius Vilniuje, Bukčių g. 39, pagal įgyjamąją senatį. Nurodė, jog sutinka su visais apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

18Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

19Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

20Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja G. P. nesutinka su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-05-18 sprendimu, kuriuo yra atmestas jos pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

21Kolegija pažymi, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra šio daikto savininkas. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę (CK 4.25 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti (CK 4.27 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.30 straipsnį ir valdyti daiktą galima netgi per kitą asmenį, kuris privalo laikytis valdytojo nurodymų. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o toks valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą (CK 4.27 straipsnio 2, 3 dalys). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

22Byloje nustatyta, kad pareiškėja nėra pageidaujamų įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti sandėliukų savininkė. Savo teises į sandėliukus pareiškėja kildina iš faktinio jais naudojimosi, kuriam neprieštaravo kiti asmenys. Tačiau tik tai, kad niekas neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja bei nepageidauja naudoti asmens naudojamą daiktą patys, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojantis daiktą asmuo atvirai daiktą valdo kaip savą, nes pagal CK 4.30 straipsnį valdyti daiktą galima netgi per kitą asmenį. Be to, faktui, kad asmuo daiktą valdo kaip savą, yra privalomas jo išviešinimas kitiems asmenims, t.y. valdymo fakto įregistravimas viešame registre savo vardu. Šioje byloje yra taikoma CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, kuri įsigaliojo nuo 2003 metų liepos 1 d., nėra įrodymų, kad būtent kadastrinių matavimų byloje nurodytus du sandėliukus 2I1/b ir 3I1/b nepertraukiamai daugiau 10 metų kaip savo valdė pareiškėja ar jos motina. Šią aplinkybę paneigia ir civilinės bylos Nr.2-990-141/2008 medžiaga, iš kurios matyti, kad įmonės pastatytų namų, jų tarpe ir Bukčių 39, kiekvienas gyventojas naudojosi vienu sandėliuku, nurodant jų numerius. Tuo tarpu pareiškėja niekur nenurodė naudotų sandėliukų numerių, o vieną sandėliuką buvo įsipareigojusi nugriauti pati (b.l. 42). Todėl negalima laikyti įrodyta, kad pareiškėja su motina nepertraukiamai 10 metų naudojosi ir valdė tuos pačius du sandėliukus, į kuriuos nori įgyti nuosavybės teises. Šios aplinkybės nepatvirtino ir ieškovės iniciatyva pakviesti liudytojai (b.l. 72). Taip pat pažymėtina, kad kitų gyventojų analogiški pareiškimai teismui kitoje byloje yra atmesti, o naudoti sandėliukai faktiškai nugriauti (žr. Vilniaus m.2 apyl. teismo civ. bylą Nr.2-990-141/2008). Šią aplinkybę nurodė ir apklausti liudytojai, o nugriautų sandėliukų liekanos matyti ir pareiškėjos pateiktose nuotraukose (b.l.8,9). Todėl kolegija sprendžia, kad pareiškėja šioje situacijoje neįrodė, jog ji su motina pareiškime nurodytus sandėliukus nepertraukiamai 10 metų kaip savo valdė dar iki 2003-07-01 ir į juos niekas neturėjo daugiau teisių nei jos. Kad į sandėliukus daugiau teisių turėjo įmonė, o dabar turi UAB“Broner“, patvirtina byloje esanti medžiaga, iš kurios matyti, jog šią aplinkybę pripažino sandėliukų naudotojai, jų tarpe pareiškėjos motina (b.l. 27-33, 36, 38, 40, 42), o taip pat pati apeliantė ( rašytuose teismui pareiškimuose). Tai rodo, kad pareiškėja negali būti laikoma sąžininga pageidaujamų įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti statinių valdytoja, nes pagal CK 4.70 straipsnio 1 dalį asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Tuo tarpu reikalavimas registruoti nekilnojamojo daikto valdymą, valdyti tokį daiktą atvirai, nepertraukiamai, kaip savą ir ne mažiau kaip dešimt metų nustatytas, yra nustatytas siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą ir jį išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjos sandėliukų valdymas neatitiko reikalavimo daiktą valdyti taip, kad daikto savininkas būtų turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nebūtų ja pasinaudojęs.

23Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neįrodė, jog ji sąžiningai ir nepertraukiamai su motina dar iki 2003-07-01 daugiau kaip 10 metų valdė pareiškime nurodytus sandėliukus(2I1/b ir 3I1/b), nežinant, kad į juos daugiau teisių neturi kiti asmenys, kolegija sprendžia, kad pareiškimas negalėjo būti patenkintas ir yra atmestas pagrįstai.

24Pažymėtina, kad pareiškėja negali būti laikoma teisėta pageidaujamų įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti sandėliukų valdytoja ir dėl to, jog nėra suformuotas žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis butas. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis detalusis planas (b.l.13-15), gyventojų prašymai bei kita jau anksčiau nurodyta susirašinėjimo su valstybinėmis institucijomis medžiaga. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos pageidaujami įgyjamąja senatimi įgyti sandėliukai, esantys net už 53 metrų nuo gyvenamojo namo, yra teisėtai naudojamame žemės sklype. Be to, visi kiti sandėliukai faktiškai jau nugriauti, o analogiškas kitų asmenų pareiškimas teismui netenkintas. Todėl priešingas teismo sprendimas tik dėl likusių dviejų sandėliukų iš esmės neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, įtvirtintų CK 1.5straipsnyje.

25Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog sandėliukai yra pastatyti teisėtai ir gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Tačiau teismas šios aplinkybės nesiaiškino ir netyrė sandėliukų pastatymo metu galiojusių teisės normų, todėl nurodyti argumentai dėl sandėliukų statybos teisėtumo negali būti pripažinti pagrįstais. Tačiau apeliacinis skundas negali būti patenkintas dėl jau anksčiau nurodytų aplinkybių, todėl kolegija dėl statybų teisėtumo ir kitų apeliacinio skundo argumentų daugiau nepasisako, nes jie reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi.

26Pažymėtina, kad pareiškime buvo nurodyta, jog sandėliukai pareiškėjai priklauso kaip jos motinos vardu privatizuoto buto priklausiniai. Pirmos instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė nieko. Tačiau faktiškai byloje nėra jokių įrodymų, kad įmonės ar iš įmonės medžiagų atskirai pastatyti sandėliukai, leidžiant žinybinio namo butuose gyvenantiems darbuotojams laikyti kurą, būtų butų priklausiniai, kurie galėjo būti privatizuoti. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys dokumentai (b.l. 23-25, 34, 43-50, 86-88), iš kurių taip pat matyti, kad butą pardavė seniūnija, kuriai jokie sandėliukai perduoti nebuvo ir jų nėra balanse. Todėl namo ar buto registro byloje nenurodyti sandėliukai, kurie buvo už keliasdešimt metrų nuo namo jam nepriskirtoje teritorijoje(b.l.4-5, 13-15), faktiškai negali būti laikomi buto priklausiniu, atitenkančiu pareiškėjai pagal 1991 m. LR Butų privatizavimo įstatymą ir jo poįstatyminius aktus. Todėl kolegija sprendžia, kad šioje byloje daugiau tirti buto privatizavimo aplinkybes pagrindo nėra, kaip nėra pagrindo ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

27Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

28Be to, vadovaujantis CPK 88, 93, 96 str., iš pareiškėjos priteistinos valstybei bylos nagrinėjimo išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

30Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-464-592/2009 palikti nepakeistą.

31Priteisti iš G. P. 21,15 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. pareiškėja G. P. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog... 5. Pareiškėja nurodė, kad sandėliukai buvo pastatyti 1963 m. dirbantiems... 6. Suinteresuotas asmuo A. Š. pareiškimą palaikė, nurodė, kad statyti... 7. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė... 8. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė... 9. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad sandėliukai... 10. Suinteresuotas asmuo AB „Broner“ atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.... 11. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu... 12. Pareiškėja (apeliantė) G. P. pateikė teismui apeliacinį skundą (b.l.... 13. Pareiškėja (apeliantė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 14. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu... 15. Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 206-207;... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 19. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 20. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja G. P. nesutinka su Vilniaus miesto... 21. Kolegija pažymi, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės... 22. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nėra pageidaujamų įgyjamąja senatimi... 23. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neįrodė, jog ji sąžiningai ir... 24. Pažymėtina, kad pareiškėja negali būti laikoma teisėta pageidaujamų... 25. Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog... 26. Pažymėtina, kad pareiškime buvo nurodyta, jog sandėliukai pareiškėjai... 27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 28. Be to, vadovaujantis CPK 88, 93, 96 str., iš pareiškėjos priteistinos... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 30. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą... 31. Priteisti iš G. P. 21,15 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo...