Byla 2-1750/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Navalio jūrų agentūra“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, civilinėje byloje Nr. B2-1730-370/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KUENHE + NAGEL“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Navalio jūrų agentūra“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „KUENHE + NAGEL“ 2010 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas iškelti atsakovui UAB „Navalio jūrų agentūra“ bankroto bylą dėl jo nemokumo, atsakovo administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administratorių biuras“ (b. l. 2-3). Nurodė, kad bylos šalys 2008 m. birželio 3 d. pasirašė krovinių ekspedicijos sutartį Nr. FS/2008-006-NJA 08/06/03-P31, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovo lėšomis organizuoti krovinių vežimą oro, jūrų, kelių transportu, o atsakovas – atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Bet pagal 2009 m. kovo 27 d. skolų suderinimo aktą atsakovas liko skolingas ieškovui 158 898,67 Lt (b. l. 120-121).

4Atsakovas UAB „Navalio jūrų agentūra“ su ieškiniu nesutiko ir prašė atsisakyti iškelti jam bankroto bylą (b. l. 59-60). Teigė, kad jis užsiima krovinių ekspedijavimu ir jūriniais pervežimais. Kadangi bylos šalys vykdo panašią veiklą, jų interesai dažnai susikerta siekiant gauti užsakymų. Dėl ieškovo vykdomos nesąžiningos veiklos atsakovas praranda kontrahentus ir pajamas. Atsakovo veiklos nutraukimas padarytų žalą valstybei, rinkos dalyviams ir būsimiems partneriams. Ieškovas, remdamasis 2008 m. gruodžio 31 d. įgaliojimu Nr. 12/31, priėmė iš atsakovo lengvųjų automobilių ratų diskų kovinį, kurio vertė 70 000 $, arba 189 000 Lt. Mano, kad perduodamas krovinį atsakovas išsprendė atsiskaitymo su ieškovu klausimą.

5Atsakovas UAB „Navalio jūrų agentūra“ 2010 m. liepos 20 d. raštu prieštaravo ieškovo siūlomo administratoriaus UAB „Bankroto administratorių biuras“ kandidatūrai dėl jo didelio darbo krūvio (b. l. 133).

6Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi skyrė UAB „Bankroto administratorių biuras“ (b. l. 141-143). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas negali vykdyti ūkinės komercinės veiklos, nes realiai neturi juridinio asmens buveinės vietos, neturi darbuotojų užtikrinti bent minimalų įmonės funkcionavimą, neturi lėšų užtikrinti buhalterinės apskaitos vykdymą, t. t. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis perduodamas turtą (krovinį) ieškovui pagal 2008 m. gruodžio 31 d. įgaliojimą įvykdė prievolę. Šį teiginį paneigia vėlesnį atsakovo veiksmai, pvz., 2009 m. kovo 27 d. skolų suderinimo aktas, vėlesnis skolos dalies padengimo faktas. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad yra krovinio savininkas.

7Iš atsakovo 2009 m. rugsėjo 1 d. sudaryto balanso matyti, kad įmonė 2009 m. rugsėjo 1 d. turėjo skolų (per 1 metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų) už 1 156 696 Lt, o turto - už 1 300 326 Lt. Iš jo ilgalaikis turtas sudarė 192 718 Lt (b. l. 28), trumpalaikis – 1 107 608 Lt. Trumpalaikį turtą iš esmės sudarė debitorių skolos (892 957 Lt), tačiau iš debitorių sąrašo matyti, kad skolų išieškojimas apsunkintas, nes jos palyginus su praėjusiais finansiniais metais padidėjusios beveik 500 000 Lt. Taigi jau 2009 m. rugsėjo 1 d. įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Ta aplinkybė, jog atsakovo kreditorių sąraše nurodyti duomenys, kad atsakovo direktorius A. J. yra padavęs įmonę į teismą dėl 100 000 Lt paskolos prisiteisimo, tik patvirtina išvadą, kad atsakovas nemokus.

8Atsakovo bankroto administratorių teismas rinko iš vienintelės pasiūlytos administratoriaus kandidatūros ir skyrė UAB „Bankroto administravimo biuras“. Nors atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, vis tik jis teikė duomenis tik po pakartotinų teismo įpareigojimų, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į jo atstovo paaiškinimus dėl įmonės administratoriaus kandidatūros vertinimo.

9Atsakovas UAB „Navalio jūrų agentūra“ atskiruoju skundu (b. l. 151-153) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą. Atskirąjį skundą motyvuoja proceso ir materialinės teisės normų pažeidimais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo paaiškinimus dėl kito biuro ir buhalterio paieškų. Atsakovas nurodė, jog ieško kito biuro, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad neturi galimybių rasti kitų patalpų. Neaišku iš ko teismas padarė išvadą, jog atsakovas nevykdo veiklos. Nepagrįsti teismo svarstymai, kad norint minimaliai užtikrinti įmonės veiklą reikia daugiau nei 1 darbuotojo, nes daug paslaugų (pvz., buhalterines, teisines ir t. t.) galima pirkti atskirai.

10Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovą nemokiu, nors ieškovas nepateikė atsakovo nemokumą patvirtinančių įrodymų. Be to, tokia išvada padaryta paviršutiniškai įvertinus atsakovo finansinius dokumentus. Teismas nenustatė atsakovo į balansą įrašyto turto vertės ir uždelstų vykdyti skolų santykio, tik paminėjo debitorių skolas ir nepagrįstai konstatavo, kad jos padidėjo 0,5 mln. Lt. Teismas nurodė, kad atsakovo vadovas padavė atsakovą į teismą dėl 100 000 Lt paskolos priteisimo, nors tokia byla nėra ir niekada nebuvo iškelta. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas neturi realių galimybių atgauti skolas iš debitorių. Atsakovo 2009 m. rugpjūčio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaita (b. l. 69) įrodo, kad per beveik du 2009 m. ketvirčius atsakovas uždirbo 542 154 Lt grynojo pelno. 51 % pelningumo mastai leis likviduoti atsakovo uždelstas vykdyti skolas kreditoriams (363 603 Lt), kurios neviršija pusės į balansą įrašyto atsakovo turto vertės (1 300 326 Lt) (b. l. 135). Skolų valstybės ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams įmonė neturi.

11Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo Prekybinės laivybos įstatymo 24 straipsniu, kuris reglamentuoja krovinio įkeitimo santykius. Frachtui ir kitiems mokėjimams, priklausantiems vežėjui už krovinių vežimą jūra pagal sutartį, užtikrinti vežėjas turi teisę reikalauti iš krovinių siuntėjo įkeisti vežimui pateikiamus krovinius. Krovinių įkeitimo sutartis sudaroma ir vykdoma pagal LR CK normas. Vežėjas, negavęs jam priklausančių frachto ir kitų mokėjimų pagal krovinių vežimo jūra sutartį, turi teisę parduoti įkeistus krovinius prieš tai raštu įspėjęs krovinių siuntėją arba frachtuotoją ir krovinių gavėją. Jeigu lėšų, gautų pardavus įkeistus krovinius, neužtenka vežėjo reikalavimui visiškai patenkinti, vežėjas turi teisę reikalauti iš krovinių siuntėjo arba frachtuotojo sumokėti trūkstamą sumą. Taigi ieškovei perduotas lengvųjų automobilių ratų diskų krovinys laikytinas atsakovo skolos padengimu, nepriklausomai nuo to, kas yra krovinio savininkas.

12Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovas yra ne atsakovo kreditorius, o skolininkas (b. l. 127), todėl pagal ĮBĮ 5 straipsnį neturi teisės inicijuoti atsakovui bankroto bylos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepaaiškino, kodėl atsisakė priimti atsakovo priešieškinį. Vėliau atsakovas pareiškė ieškinį ieškovui dėl pripažinimo, kad sutartines prievoles jis UAB „KUENHE + NAGEL“ įvykdė, perdavęs turtą, kitoje byloje (b. l. 154-156).

13Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas nedavė atsakovui laiko pateikti dokumentus dėl siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūros.

14Ieškovas UAB „KUENHE + NAGEL“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutinka ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 166-168). Pažymi, kad remdamasis atsakovo atstovo parodymais, jog įmonė neturi faktinės buveinės vietos, neturi nė vieno darbuotojo, išskyrus įmonės vadovą, lėšų užtikrinti buhalterinės apskaitos vykdymą, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad atsakovas jokios veiklos nevykdo, o neveikiančio ūkio subjekto skolos nuolat auga. Atsakovo pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. gegužės 12 d. pažyma (b. l. 74-75) atspindi, kada ir kiek įmokų atsakovas sumokėjo, o ne tai, kad atsakovas neturi skolų fondo biudžetui. Įrodymų apie atsakovo skolų valstybės biudžetui buvimą ar nebuvimą nėra. Atsakovas klaidingai interpretuoja Prekybinės laivybos įstatymo nuostatas, teigdamas, jog turi teisę disponuoti kroviniu (t. y. įkeisti jį) nebūdamas krovinio savininku. Atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 27 d. skolų suderinimo aktą (b. l. 6), pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas skolingas ieškovui atitinkamą pinigų sumą, todėl ieškovas, kaip atsakovo kreditorius, turi teisę inicijuoti atsakovui bankroto bylą.

15Atsakovas skunde nepagrįstai perkelia ieškovui atsakovo (ne)mokumo įrodinėjimo pareigą. Įrodymus apie įmonės finansinę būklę turi pateikti ne ieškovas, bet bendrovės, kuriai inicijuojama bankroto byla, vadovas (ĮBĮ 9 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi būti aktyvus, tačiau aktyvus teismo vaidmuo nereiškia, jog teismas privalo rinktis įrodymus už dalyvaujančius byloje asmenis. Į atsakovo 2009 m. rugsėjo 1 d. balansą įrašyto turto vertė siekia 1,3 mln. Lt. Atsakovo 2010 m. liepos 20 d. patikslintas kreditorių sąrašas (b. l. 128-130) neišsamus, nes jame nenurodyti delspinigiai ir palūkanos, ir klaidingas, nes nurodytos skolos dirbtinai sumažintos, o ieškovas į jį apskritai nėra įtrauktas. Todėl reikia vadovautis atsakovo 2009 m. rugpjūčio 1 d. kreditorių sąrašu (b. l. 90-98), iš kurio matyti, kad atsakovo uždelstos vykdyti skolos sudaro 1 118 211,36 Lt, arba 85 % į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, taigi atsakovas yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

16Atskirasis skundas atmestinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

18Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

19Bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) (lot. lex speciali derogat generali). Įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis, reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas atsirasti teisiniam netikrumui. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

20Atskiruoju skundu atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog atsakovas nevykdo ūkinės komercinės veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad svarstant bankroto bylos iškėlimo klausimą neturi teisinės reikšmės aplinkybė, ar įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, vykdo ūkinę komercinę veiklą. Ar įmonė tęsia veiklą, aktualu sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą (ĮRĮ 1 str. 2 d.).

21ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis reglamentuoja bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindus. Apeliantas ginčija ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą pagrindą - įmonės nemokumą.

22Įmonės nemokumas - tai tokia įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų, kt.), o uždelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Siekiant iškelti bankroto bylą minėtu pagrindu, būtinos abi įstatyme išvardintos sąlygos: prievolių nevykdymas nustatytu laiku bei neigiamas atsakovo uždelstų skolų ir į jo balansą įrašyto turto vertės santykis.

23Anot apelianto, ieškovas turėjo įrodyti, jog jis yra nemokus, bet to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė atsakovui bankroto bylą. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena iš jų turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.), bet įstatymų leidėjas, paskirstydamas įrodinėjimo naštą bylose dėl bankroto bylos iškėlimo, atsižvelgė į tai, kuriai šaliai paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms ir padarė išimtį iš bendros taisyklės. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis būtent iš atsakovo vadovo reikalauja pateikti teismui kreditorių ir skolininkų sąrašus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas, išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kt. Šios nuostatos pirmosios instancijos teismas laikėsi (b. l. 45). Teismo reikalavimu atsakovas pateikė praėjusių finansinių metų balansą, sudarytą 2009 m. rugsėjo 1 d. duomenimis (b. l 135), pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą 2009 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis (b. l. 69), ieškinių ir tarpinių teismų sprendimų kopijas (b. l. 79-88), pirminį ir patikslintą kreditorių sąrašus bei debitorių sąrašą (b. l. 90-98, 126-130).

24Atsakovo 2009 m. rugsėjo 1 d. balansas patvirtina, kad įmonė 2009 m. rugsėjo 1 d. turėjo turto už 1 300 326,52 Lt. Iš atsakovo 2010 m. liepos 20 d. patikslinto kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovas skolingas jiems 373 603,13 Lt. Patikslintas kreditorių sąrašas kardinaliai skiriasi nuo pirminio kreditorių sąrašo, pateikto 2010 m. birželio 1 d. Pastarajame kreditorių sąraše nurodyta, kad atsakovas vėluoja sumokėti klientams net 1 118 211,36 Lt. Pateikdamas patikslintą kreditorių sąrašą, atsakovas nei paaiškino, nei pridėjo įrodymų, kodėl ir kaip per trumpesnį nei 2 mėn. terminą daugiau kaip 3 k. sumažėjo atsakovo skolų kreditoriams dydis, nors Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 20 d. nutartimi (b. l. 41) areštavo visą atsakovo turtą, įskaitant pinigines lėšas (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.) (b. l. 41).

25Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovas neturi realių galimybių atgauti skolas iš debitorių vien tik todėl, kad jų skolos atsakovui išaugo. Duomenys iš informacinės teismų sistemos LITEKO taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog atsakovo vadovas A. J. kreipėsi į teismą dėl 100 000 Lt paskolos iš atsakovo priteisimo. Kita vertus, šie pirmosios instancijos teismo klaidingai nustatyti faktai ar padarytos išvados nekeičia bylos esmės, nes neturi įtakos skaičiuojant atsakovo pradelstų vykdyti skolų ir nuosavybės teise turimo turto santykį.

26Susiklosčius tokiai situacijai, pripažintina, kad atsakovo patikslintas kreditorių sąrašas kelia didelių abejonių duomenų patikimumu. Remiantis 2010 m. birželio 1 d. kreditorių sąrašo ir 2009 m. rugsėjo 1 d. balanso duomenimis (1 118 211,36 Lt ÷ 1 300 326,52 Lt), atsakovo pradelstos vykdyti skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas atitinka nemokios įmonės kriterijus (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

27Atsakovas tikina, kad, atsižvelgiant į Prekybinės laivybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas, prievolę atsiskaityti už krovinių pervežimus įvykdė, taigi nėra ieškovui skolingas. Pažymėtina, kad jeigu asmens (šiuo atveju - ieškovo) reikalavimo teisė ginčijama, toks reikalavimas eliminuojamas iš atsakovo pradelstų skolų sąrašo ir bendros turto masės. 2010 m. liepos 20 d. atsakovas pareiškė priešieškinį dėl prievolės, iš kurios ieškovas kildina ieškovo skolą, pripažinimo tinkamai įvykdyta ir skolos bei nuostolių priteisimo (b. l. 131-132). Pirmosios instancijos teismas žodine nutartimi (b. l. 136) atsisakė jį priimti, o 2010 liepos 23 d. nutartimi grąžino atsakovui už priešieškinį sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 148). Nors atsakovas parengė analogišką priešieškiniui ieškinį, adresuojamą Vilniaus apygardos teismui (CPK 29 str.) (b. l. 154-156), tačiau, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinė byla pagal atsakovo ieškinį ieškovui Vilniaus apygardos teisme nėra iškelta. Tokiu atveju atmestini atsakovo argumentai, jog ieškovas nėra atsakovo kreditorius ir neturi teisės inicijuoti jam bankroto bylą.

28Atsakovas skundžiasi, kad pirmosios instancijos teismas neskyrė laiko pateikti dokumentus dėl siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūros. Pirmosios instancijos teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteiktas atsakovo vadovui asmeniškai 2010 m. balandžio 23 d. (b. l. 46). Atsakovo vadovo 2010 m. balandžio 26 d. prašymu (b. l. 47) pirmosios instancijos teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi (b. l. 52) pratęsė atsiliepimo pateikimo terminą iki 2010 m. gegužės 31 d. Bankroto byla atsakovui iškelta 2010 m. liepos 22 d., todėl nuo 2010 m. balandžio 23 d. atsakovas turėjo pakankamai laiko siūlyti, jei norėjo, bankroto administratoriaus kandidatūrą.

29Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, kurios svarbios nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, iš esmės tinkamai motyvavo išvadas, tad pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

31Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovas UAB „KUENHE + NAGEL“ 2010 m. balandžio 8 d. kreipėsi į... 4. Atsakovas UAB „Navalio jūrų agentūra“ su ieškiniu nesutiko ir prašė... 5. Atsakovas UAB „Navalio jūrų agentūra“ 2010 m. liepos 20 d. raštu... 6. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartimi iškėlė atsakovui... 7. Iš atsakovo 2009 m. rugsėjo 1 d. sudaryto balanso matyti, kad įmonė 2009 m.... 8. Atsakovo bankroto administratorių teismas rinko iš vienintelės pasiūlytos... 9. Atsakovas UAB „Navalio jūrų agentūra“ atskiruoju skundu (b. l. 151-153)... 10. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovą nemokiu, nors ieškovas... 11. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo... 12. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovas yra ne... 13. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas nedavė atsakovui laiko pateikti... 14. Ieškovas UAB „KUENHE + NAGEL“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu... 15. Atsakovas skunde nepagrįstai perkelia ieškovui atsakovo (ne)mokumo... 16. Atskirasis skundas atmestinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 18. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 19. Bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles,... 20. Atskiruoju skundu atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytą... 21. ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis reglamentuoja bankroto bylos iškėlimo įmonei... 22. Įmonės nemokumas - tai tokia įmonės būsena, kai ji nevykdo... 23. Anot apelianto, ieškovas turėjo įrodyti, jog jis yra nemokus, bet to... 24. Atsakovo 2009 m. rugsėjo 1 d. balansas patvirtina, kad įmonė 2009 m.... 25. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, kad pirmosios instancijos... 26. Susiklosčius tokiai situacijai, pripažintina, kad atsakovo patikslintas... 27. Atsakovas tikina, kad, atsižvelgiant į Prekybinės laivybos įstatymo 24... 28. Atsakovas skundžiasi, kad pirmosios instancijos teismas neskyrė laiko... 29. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 31. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą....