Byla 2A-736-555/2014
Dėl vežimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-13794-877/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl vežimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4šalys 2009 m. sausio 26 d. sudarė Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartį Nr. 201-2-53. Šia Sutartimi užsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pavedė vežėjai UAB „Girobusas“ vežti keleivius Kauno mieste (priemiestyje) Sutarties 2 punkte nurodytu 30-uoju maršrutu pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Transporto skyriaus vedėjo patvirtintą eismo tvarkaraštį, išdavė ieškovei 25 leidimus vežti keleivius minėtu maršrutu, nustatant 5 metų Sutarties galiojimo terminą. Atsakovė 2013 m. kovo 25 d. raštu Nr. (33.200)R-1398 „Dėl 2009 m. sausio 26 d. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-53 nutraukimo“ informavo ieškovę, kad nepaisydama Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovė pažeidinėjo Sutarties sąlygas, per 2012 metus ieškovė padarė 31 pažeidimą, dėl kurių buvo surašyti 28 protokolai už keleivių vežimą be bilietų, 1 protokolas už kelionės dokumentų neturėjimą ir nepateikimą, 2 protokolai už apipavidalinimo nuostatų nesilaikymą, todėl, remiantis Sutarties 12.1 ir 14 punktais su ieškove sudaryta Sutartis nutraukiama nuo 2013 m. liepos 5 d. Be to, ieškovė gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. A-916 „Dėl leidimų vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“, kuriuo atsakovė panaikino ieškovei 2009 m. sausio 29 d. išduotus 25 leidimus vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu.

5Ieškovė pareiškė ieškinį prašydama pripažinti atsakovės vienašališką 2009 m. sausio 26 d. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-53 nutraukimą nuo 2013 m. liepos 5 d. neteisėtu ir panaikinti 2013 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovo įsakymą Nr. A-916 „Dėl leidimų vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“. Ieškovė nurodė, kad vienašališkas Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes nutraukdama Sutartį joje nenumatytu pagrindu atsakovė to padaryti vienašališkai negalėjo, privalėjo taikyti CK nuostatas dėl Sutarties nutraukimo ir kreiptis į teismą. Sudarydamos Sutartį šalys numatė, jog ją nutraukti galima tik vienu iš atvejų, t. y., jeigu ieškovė nevykdo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, be to, ieškovės manymu, jos padaryti pažeidimai negali būti laikomi esminiais. Ieškovė ir jos administracijos vadovas imasi visų įmanomų priemonių, kad įmonės vairuotojai išduotų keleiviams kasos kvitus, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai, šiems tikslams pasiekti taikomos kompleksinės priemonės, t. y. kiekvienas vairuotojas yra susipažinęs su pareiginėmis instrukcijomis, kurių I priede aiškiai nurodyta, jog kiekvienam įlipusiam keleiviui vairuotojas privalo išduoti bilietą ir draudžiama pajudėti iš vietos, neįsitikinus, kad visi tuo metu esantys autobuse keleiviai turi bilietus. Kiekvienas vairuotojas yra pasirašęs Visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį, kurios c) punkte nustatyta, jog darbuotojas privalo tvarkyti jam patikėtų vertybių apskaitą, nustatyta tvarka ruošti ir teikti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas apie šių vertybių judėjimą ir likučius. Vairuotojas, neišdavęs kasos kvito (bilieto) ir padaręs pažeidimą, yra traukiamas drausminėn atsakomybėn, t. y. jam yra skiriama drausminė nuobauda. Be to, vairuotojai periodiškai papildomai yra supažindinami su kasos aparatų naudojimo taisyklėmis ir atsakomybe. Priimdama sprendimą nutraukti Sutartį atsakovė neįvertino, jog vairuotojų padaryti pažeidimai nėra sistemingi, greičiau tai pavieniai atvejai, nes per 2012 metus yra pervežta 703 375 keleivių, o vairuotojai už padarytus pažeidimus yra patraukti administracinėn ir drausminėn atsakomybėn, jiems paskirtos baudos. Atsakovė neįvertino, jog ieškovė ir jos administracijos vadovas negali asmeniškai kontroliuoti kiekvieno vairuotojo veiksmų (neveikimo), todėl reikalavimas tokio absoliutaus elgesio, kurio neįmanoma pasiekti jokiomis priemonėmis, yra protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų pažeidimas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašališką 2009 m. sausio 26 d. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-53 nutraukimą nuo 2013 m. liepos 5 d. neteisėtu, panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. A-916 „Dėl leidimų vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“, priteisė ieškovei UAB „Girobusas“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 643 Lt bylinėjimosi išlaidas.

8Teismas, spręsdamas klausimą, ar tai, kad UAB „Girobusas“ vairuotojai per 2012 metus padarė 31 pažeidimą, dėl kurių buvo surašyti 28 protokolai už keleivių vežimą be bilietų, 1 protokolas už kelionės dokumentų neturėjimą ir nepateikimą, 2 protokolai už apipavidalinimo nuostatų nesilaikymą, sudarė teisėtą pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti šalių sudarytą 2009 m. sausio 26 d. Sutartį, visų pirma atsižvelgė į šių pažeidimų mastą ir reikšmę. Teismas nustatė, kad ieškovės bendrovėje 30-ajame maršrutinių taksi maršrute dirba 55 vairuotojai, per 2012 metus 30-uoju maršrutu ieškovė pervežė 703 375 keleivius bei už pervežimo paslaugas gavo 1 758 435 Lt pajamų. Įvertinęs pervežimų skaičių, teismas sprendė, kad nustatytų pažeidimų mastas nėra didelis, o nustatyto 31 pažeidimo kiekį negalima laikyti kaip sisteminį, tyčinį ir tendencingą paties ieškovės, kaip verslo įmonės, Sutarties pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-9916-773/2013 ir Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1892-221/2013 konstatavo, jog keleivių maršrutiniais taksi vežėjos UAB „Raisota“ padaryti penki pažeidimai dėl keleivių vežimo be bilietų, nustatyti 2012 metais pervežus 76 910 keleivių, įvertinus pervežtų keleivių skaičių, savo mastu nėra dideli ir nevertintini kaip sisteminiai bei tendencingi. Nagrinėjamoje byloje ieškovė 2012 metais 30-uoju maršrutu pervežė beveik dešimt kartų daugiau keleivių ir nustatytų pažeidimų skaičius (31), vertinant proporcingai, yra mažesnis nei aukščiau nurodytose jau išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-9916-773/2013 ir Nr. 2A-1892-221/2013. Taip pat teismas įvertino, kad ieškovės vairuotojai buvo pasirašytinai supažindinti su Maršrutinių taksi vairuotojų pareigine instrukcija, kurioje yra nurodyta, jog vairuotojas privalo kiekvienam įlipusiam keleiviui išduoti bilietą; draudžiama pajudėti iš vietos, neįsitikinus, kad visi tuo metu esantys autobuse keleiviai turi bilietus (3.1.3 punktas); vairuotojas privalo griežtai laikytis Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių reikalavimų (3.1.6 punktas); privalo laikyti kitų darbo kasos aparatu taisyklių (2.2.3, 3.1.5, 4.1.2, 5.1 punktai). Visiems pažeidimus padariusiems vairuotojams ieškovės direktorius po nustatytų pažeidimų operatyviai paskyrė drausmines nuobaudas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovės vairuotojų nustatytų pažeidimų pobūdis – keleivių vežimas be bilietų, kelionės dokumentų neturėjimas ir nepateikimas, apipavidalinimo nuostatų nesilaikymas – nepaneigia paties ieškovės ir atsakovės 2009 m. sausio 26 d. sudarytos Sutarties vykdymo, ieškovė, kaip vežėja, reguliariais reisais savalaikiai pagal Transporto skyriaus vedėjo patvirtintą tvarkaraštį vežė keleivius nurodytu maršrutu (Sutarties 3.1 punktas). Byloje nėra duomenų, kad 2012 metais ieškovė vežė keleivius negeros sanitarinės būklės ar techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, ar kad naudojo transporto priemones, kurių amžiaus vidurkis kiekvienų metų gruodžio 31 d. buvo didesnis kaip 10 metų (Sutarties 3.3 punktas), ar atliko kitus Sutarties pažeidimus, kurie būtų tokios reikšmės, kad paneigtų Sutarties objektą. Teismas pripažino, kad ieškovė, perveždama keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu, yra padariusi smulkių pažeidimų, tačiau jie, atsižvelgiant į maršrute dirbančių vairuotojų skaičių, pervežtų keleivių kiekį bei numatomas atsakovės sankcijas, teismo nevertinti kaip grubūs, esminiai, sudarantys pagrindą nutraukti Sutartį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė aktyviais veiksmais reagavo į atsakovės išsakytus trūkumus dėl Sutarties vykdymo sąlygų, 2013 m. birželio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Nežinybinės apsaugos biuru“, siekiant atlikti ieškovės aptarnaujamuose maršrutinių taksi maršrutuose vairuotojų – kasininkų darbo kontrolę, t. y. kontroliuoti bilietų išdavimą keleiviams, darbuotojų blaivumą, eismo tvarkaraščių laikymąsi pagal maršrutinių taksi maršrutų grafikus, be to, ėmėsi veiksmų sumontuoti į autobusus transporto ir keleivių kontrolės įrangą, leidžiančią nustatyti pervežtų keleivių skaičių. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė aktyviais veiksmais siekė ir siekia išsaugoti Sutartį, o atsakovė nepaisė teisės reikalavimų Sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę.

9Teismas įvertino atsakovės pateiktą 2013 m. spalio 17 d. pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimo kriterijų, kai padarytų pažeidimų skaičius viršija išduotų leidimų vežti keleivius maršrutinių taksi maršrutu skaičių, kuris taikomas nuo 2006 metų. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nurodė, kad apie atsakovės nustatytą kriterijų, jog Sutartis vienašališkai nutraukiama, jei pažeidimų skaičius viršija išduotų leidimų skaičių, ieškovei nebuvo žinoma, ji apie šį kriterijų nebuvo informuota, atsakovė kriterijų nustatė tik 2012 metais, t. y. jau po to, kai buvo sudaryta 2009 m. sausio 26 d. Sutartis. Teismas sprendė, kad atsakovė neaiškiomis aplinkybėmis nusistačiusi Sutarties nutraukimo kriterijumi laikyti pažeidimų ir leidimų vežti santykį ir apie jį neinformavusi vežėjos, nepagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį. Teismas nenustatė, kad ieškovė šalių sudarytą Sutartį vykdė nepakankamai tinkamai ir sąžiningai. Teismui pripažinus neteisėtu Sutarties nutraukimą, tais pačiais motyvais tenkintas ir ieškinio reikalavimas dėl įsakymo Nr. A-916 panaikinimo, kadangi įsakymas panaikinti išduotus leidimus vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu yra priimtas atsižvelgiant į tuos pačius Kauno miesto savivaldybės administracijos Keleivinio transporto komisijos 2013 m. vasario 22 d. posėdyje aptartus argumentus dėl 2012 metais 31 nustatyto pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė į nustatytus ieškovės pažeidimus Sutarties vykdymo laikotarpiu galėtų atsižvelgti sprendžiant Sutarties nepratęsimo 5 metams klausimą, kaip tai numato Sutarties 15 punktas, tačiau vienašališkai nenutraukiant Sutarties ir taip pažeidžiant ieškovės teisėtus lūkesčius (CK 1.2 str. 1 d.). Teismas, tenkindamas ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė ir bylinėjimosi išlaidas.

10III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

12Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotą praktiką ir į viešąjį interesą, ko pasekmėje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą ir todėl naikintiną teismo sprendimą. Apeliantės vertinimu skundžiamas sprendimas sukuria esminę ginčo sutarties šalių nelygybę, ignoruojant atsakovės teises kontroliuoti vežėjus bei pareigą prieš visuomenę užtikrinti saugų ir tinkamą keleivių vežimą, privačius verslo subjekto interesus iškeliant aukščiau už visuomenės interesus ir taip pažeidžiant viešąjį interesą. Be to, šiuo sprendimu vienas vežėjas yra išskiriamas iš kitų vežėjų Kauno mieste, kurie keleivius taip pat vežė nesilaikydami galiojančių teisės aktų reikalavimų (įsiteisėjusios teismų nutartys Kauno apygardos teisme civ. bylose Nr. 2A-1138-230/2012, 2A-2112-264/2012 ir pan.). Skundžiamas teismo sprendimas sudaro išskirtines sąlygas ieškovui, ne kartą pažeidusiam sutartinius įsipareigojimus, toliau vykdyti sutartį, nusprendus, kad vienašališkas su juo sudarytos ginčo sutarties nutraukimas yra neteisėtas, kai tuo tarpu kito vežėjo atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs teismo priimtas priešingas sprendimas, t. y. kad sutarties nutraukimas teisėtas, nors pažeidimai tapatūs (įsiteisėjusios teismų nutartys Kauno apygardos teisme civ. bylose Nr. 2A-1138-230/2012, 2A-2112-264/2012 ir pan.). Atsakovės vertinimu, savivaldybė neturi teisinio pagrindo nenutraukti ginčo sutarties ir taip sudaryti išskirtines sąlygas nustatytų reikalavimų nesilaikančiam vežėjui. Apeliantė atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, vadovaudamasis tuo, jog ieškovė ėmėsi priemonių keleivių kontrolės įrangos įrengimo galimybių studijoms, siekiant atlikti papildomą taksi vairuotojų - kasininkų kontrolę, ir pan., sprendė, jog, ieškovė aktyviais veiksmais siekė ir siekia išsaugoti ginčo sutartį. Tačiau apeliantės įsitikinimu, priešingai, tai, kad per tuos pačius metus pakartotinai padaryti tapatūs pažeidimai kaip tik patvirtina tai, jog ieškovė nėra pajėgi įvykdyti ginčo sutartį tinkamai. Teismo nurodyta aplinkybė, jog ieškovė ieškojo būdų pažeidimams išvengti, niekaip nepaneigia ieškovės kaltės ir atsakomybės dėl paties ginčo sutartimi laisva valia prisiimtų įsipareigojimų pažeidimų. Be to, teismas net nevertino to, kad nurodytų priemonių buvo imtasi tik Kauno miesto savivaldybės administracijai nustačius daugkartinius pažeidimus.

13Apeliantė taip pat nesutinka ir su kita sprendimo dalimi - dėl teismo sprendimo tenkinti ieškovo reikalavimą panaikinti 2013 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-916 „Dėl leidimų vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“. Mano, kad sprendimas ir šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantė nurodo, kad teismas nenurodė nei vieno net sutrumpinto motyvo, dėl ko ginčijamas įsakymas laikytinas neteisėtu.

14Be to, atsakovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas 643 Lt žyminis mokestis. Apeliantės vertinimu ginčas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalimi, kylantis iš keleivių vežimo paslaugos teikimo, t. y. iš administracinių teisinių santykių, turėtų būti nagrinėjimas pagal ABTĮ nuostatas. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad Administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose, o 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami.

15Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

16Teisėjų kolegija konstatuoja:

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

19Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2009 m. sausio 26 d. buvo sudaryta Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartis Nr. 201-2-53, kuria atsakovė pavedė ieškovei (vežėjai) vežti keleivius Kauno mieste Sutarties 2 punkte nurodytu 15-uoju maršrutu pagal patvirtintą eismo tvarkaraštį ir išdavė 25 leidimus vežti keleivius nurodytu maršrutu, nustatant 5 metų Sutarties galiojimo laiką, o ieškovė įsipareigojo vežti keleivius sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, veiklą vykdyti nepažeidinėdama Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir Kauno miesto savivaldybės institucijų priimtų norminių teisės aktų (1 t., b. l. 143-148). Šalys Sutartimi aptarė, jog vežėjui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų bei kitais galiojančių teisės aktų numatytais atvejais, atsakovė gali vienašališkai nutraukti sutartį apie tai pranešant raštu ne vėliau kaip prieš tris mėnesius.

20Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. kovo 25 d. raštu pranešė ieškovei, jog nuo 2013 m. liepos 5 d. bus nutraukta sutartis, motyvuojant tuo, jog UAB „Girobusas“ pažeidinėja sutarties sąlygas. Ieškovei pateiktas ir 2013 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovo įsakymas Nr. A-916 „Dėl leidimų vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“ (1 t., b. l. 8).

21Nesutikdama su vienašališku sutarties nutraukimu UAB „Girobusas“ kreipėsi į teismą, kuris jos ieškinį tenkino – pripažino vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu bei panaikino minėtą įsakymą. Su tuo nesutinka atsakovė.

22Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotą praktiką ir į viešąjį interesą, dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą, sukuriantį esminę šalių nelygybę, ignoruojantį atsakovės teises kontroliuoti vežėjus bei pareigą prieš visuomenę užtikrinti saugų ir tinkamą keleivių vežimą, sprendimą.

23Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkte numatyta, kad keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, kuri įtvirtinta ir Transporto kodekso 4 straipsnio 3 dalyje, numatančioje, jog savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. CK 6.807 straipsnyje nustatyta, kad kroviniai, keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Vienai sutarties šaliai vienašališkai nutraukus sutartį, o kitai šaliai ginčijant tokį pasirinktą teisių gynimo būdą, atsižvelgtina į tai, kad sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, t. y. padėti viena kitai vykdyti sutartimi prisiimtas pareigas (CK 6.38, 6.200 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009; kt.). Pažymėtina ir tai, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę.

24Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; kt.).

25Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog vykdant sutartį turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų bei, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ieškovė, vykdydama sutartį, padarė pažeidimus. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar atsakovė (apeliantė) tinkamai pasirinko teisių gynimo būdą vienašališkai nutraukdama sutartį, atsižvelgė į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, įvertino ieškovės veiksmus ir elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus, padarytų pažeidimų mastą ir reikšmę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija sutartį nutraukė dėl to, kad per 2012 metus, ieškovei vykdant Sutartį buvo padaryti 31 pažeidimai iš kurių 28 dėl keleivių vežimai be bilietų, 1 už kelionės lapų neturėjimą bei du pažeidimai dėl apipavidalinimo nuostatų nesilaikymo. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atliktų pervežimų kiekį, pas ieškovę dirbusių vairuotojų skaičių, gautas pajamas bei aptardamas kiekvieną nustatytą pažeidimą sprendė, kad pažeidimų mastas nėra didelis, jų kiekio nelaikė kaip sisteminio ir tendencingo. Teismas, vertindamas nustatytus pažeidimus, atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė UAB „Girobusas“ įdarbintus vairuotojus pasirašytinai supažindinusi su Maršrutinių taksi vairuotojų pareiginiais nuostatais ir Darbo su kasos aparatu taisyklėmis, kuriose yra nurodyta, kad vairuotojui yra draudžiama neišduoti keleiviams kvitų (b. l. 19, 1 t.), visiems pažeidimus padariusiems vairuotojams paskirtos drausminės nuobaudos (b. l. 7-39, 2 t.).

26Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog padaryti pažeidimai nevertintini kaip grubūs, esminiai, sudarantys pagrindą nutraukti Sutartį. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį neatitinka CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų sutarties vykdymo principų sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, ją vykdant bendradarbiauti ir kooperuotis, o pasirinktas teisių gynimo būdas nutraukti terminuotą Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartį yra neproporcingas nustatytų pažeidimų mastui ir reikšmei (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.217 straipsnio 5 dalis).

27Kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentais, jog teismui nusprendus, kad vienašališkas sudarytos ginčo sutarties nutraukimas yra neteisėtas, vienas vežėjas išskiriamas iš kitų, tuo sudaromos išskirtinės sąlygos ieškovei UAB „Girobusas“ toliau vykdyti sutartį, kai tuo tarpu kitų vežėjų atžvilgiu jau yra įsiteisėję teismo priimti priešingi sprendimai, nors tiek pažeidimai, tiek jų mastas praktiškai tapatūs (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1138-230/2012, Nr. 2-2112-264/2012).

28Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Kolegija pažymi, kad vienodos praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), tačiau apeliantės nurodytos bylos nebuvo nagrinėjamos kasacinėje instancijoje. Pažymėtina ir tai, kad vienoje iš nurodytų bylų iš esmės skiriasi padarytų pažeidimų pobūdis, kitoje byloje, taip pat nėra visiškai tapačios aplinkybės. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik kasacinio teismo suformuota praktika bylose dėl vienašališko sutarties nutraukimo, pripažindamas, kad atsakovės pasirinktos priemonės neproporcingos pažeidimų mastui ir reikšmei, bet ir vėlesne teismine praktika, kurioje taip pat buvo sprendžiamas sutarties su vežėju nutraukimo klausimas (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1892-221/2013).

29Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl 2013 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovo įsakymo Nr. A-916 „Dėl leidimų vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“ panaikinimo, todėl jų nekartoja, nes sutinka, kad nustačius, jog nebuvo pagrindo nutraukti sutartį, administracijos direktoriaus priimtas įsakymas, kuriuo nuo 2013 m. liepos 5 d. panaikinami leidimai vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu, yra teisėtas.

30Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės priteistas 643 Lt žyminis mokestis. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad sumokant žyminį mokestį reikia vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymu, kadangi byla išnagrinėta civilinio proceso tvarka ir žyminio mokesčio mokėjimą ir dydį reglamentuoja CPK 80 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokėtinas 500 Lt mokestis, o neturtiniuose ginčuose – 100 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas; 82 straipsnis).

31Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl nurodytų priežasčių Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

33Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. šalys 2009 m. sausio 26 d. sudarė Keleivių vežimo reguliariais reisais... 5. Ieškovė pareiškė ieškinį prašydama pripažinti atsakovės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 8. Teismas, spręsdamas klausimą, ar tai, kad UAB „Girobusas“ vairuotojai per... 9. Teismas įvertino atsakovės pateiktą 2013 m. spalio 17 d. pranešimą apie... 10. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 12. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 13. Apeliantė taip pat nesutinka ir su kita sprendimo dalimi - dėl teismo... 14. Be to, atsakovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi,... 15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 19. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2009 m. sausio 26 d. buvo... 20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės... 21. Nesutikdama su vienašališku sutarties nutraukimu UAB „Girobusas“... 22. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos... 23. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkte numatyta, kad keleivių... 24. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217... 25. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog vykdant sutartį turi būti... 26. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog padaryti... 27. Kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentais, jog teismui nusprendus,... 28. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie... 29. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl 2013 m. kovo 25 d.... 30. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su sprendimo dalimi, kuria iš... 31. Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui įtakos neturi, todėl... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331... 33. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti...