Byla 2-2471/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Navalio jūrų agentūra“ bankroto byloje Nr. B2-624-370/2011.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „KUENH+NAGEL“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti atsakovui UAB „Navalio jūrų agentūra“ bankroto bylą (t. 1, 2-3 b. l.). Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartimi atsakovui UAB „Navalio jūrų agentūra“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administratorių biuras“ (t. 1, 141-143 b. l.). Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis palikta nepakeista (t. 1, 176-180 b. l.).

5Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi nutarta likviduoti dėl bankroto UAB „Navalio jūrų agentūra“ bei patvirtintas patikslintas bankrutavusios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (t. 3, 186-188 b. l.). Klaipėdos apygardos teisme gautas pareiškėjo A. J. atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria nutarta likviduoti įmonę dėl bankroto.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarties atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad iš bankroto bylos medžiagos matyti, jog atskirąjį skundą paduodantis asmuo nėra kreditorius, kurio reikalavimus patvirtino teismas šioje bankroto byloje, todėl jis neturi subjektinės teisės skysti teismo procesinį sprendimą. Atskirajame skunde pareiškėjas nutarties neteisėtumą grindžia aplinkybėmis, kurios dar nebuvo nagrinėtos bankroto byloje, t. y. pareiškėjas nurodo, kad bankroto administratorius ir teismas, turėdami pateiktus duomenis apie jo reikalavimus įtraukti į pirmosios eilės bei trečiosios eilės kreditorių sąrašą, klausimo dėl reikalavimų nesprendė, taip pažeisdami jo teises pretenduoti į išmokas iš Garantinio fondo lėšų bei dalyvauti kreditorių susirinkime. Teismas nurodė, kad pareiškėjo, kaip galimo kreditoriaus, teisės yra garantuojamos ĮBĮ 21 str. 1 d. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas, jam buvo žinoma bankroto procedūros eiga ir reikalavimai bendradarbiauti su paskirtuoju įmonės administratoriumi perduodant įmonės dokumentus ir turtą. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. įsiteisėjusia nutartimi nustatytos aplinkybės dėl A. J. nevykdymo teismo ir bankroto administratoriaus nurodymų perduoti įmonės turtą ir dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tik iki 2011 m. gegužės 31 d. iš esmės perdavė visus dokumentus apie įmonę, teismas sprendė, kad skundžiama nutartimi nėra užkirstas kelias jam ginti savo, kaip galimo kreditoriaus, teises bankroto byloje, kai bus įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjami jo pateikti reikalavimai, nes jie perduoti nagrinėti bankroto administratoriui 2011 m. birželio 7 d. lydraščiu.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Kreditoriaus, nepareiškusio ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, teisinis ryšys su ginčo dalyku atitinka trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą – jis nereiškia reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau yra susijęs materialiniais teisiniais santykiais su bankrutuojančia įmone taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jo turtinių teisių apimčiai, todėl arba įstoja į jau pradėtą bankroto procesą (CPK 47 str.) arba įtraukiami dalyvauti teismo iniciatyva. Todėl teismas, gavęs jo pareiškimus (prašymus) dėl kreditorinių reikalavimų pripažinimo, turėjo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir klausimo dėl bankrutuojančios įmonės likvidavimo dėl bankroto svarstymą bei sprendimo priėmimą atidėti iki bus išspręstas jo prašymas dėl pirmos ir trečios eilės kreditorinių reikalavimų pripažinimo, nes pagal ĮBĮ 10 str. 9 d. kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. nustatyto termino, priimami tik iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto dienos.
  2. Teismui nepriėmus jokio sprendimo dėl pareikėjo pareikštų kreditorinių reikalavimų pripažinimo, negalėjo būti tenkinamas ir administratoriaus prašymas įmonę likviduoti dėl bankroto, nes dar nebuvo išspręstas prašymus pateikusio pareiškėjo finansinių reikalavimų pripažinimo ir dydžio klausimas. Pagal ĮBĮ 30 str. 3 d. negalima priimti sprendimo dėl įmonės likvidavimo, nes teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priimdamas nutartį ją likviduoti dėl bankroto, turi patvirtinti kiekvieno kreditoriaus reikalavimų sumą. Be to, pagal teismų praktiką, ĮBĮ 30 str. 2 d. negalima taikyti ir pripažinti įmonės bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, kol vyksta ginčai teisme dėl kreditorių reikalavimų. Taigi sprendimas dėl įmonės likvidavimo negalėjo būti priimtas, kol nebuvo aiški bankroto administratoriaus pozicija dėl pareiškėjo pateiktų prašymų pripažinti jo kreditorinius reikalavimus.
  3. Teismui nusprendus likviduoti įmonę dėl bankroto, tačiau ta pačia nutartimi neišsprendus pareiškėjo prašymų, jam buvo užkirstas kelias dalyvauti kreditoriams priimant sprendimus dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi minėtos nutarties priėmimas pažeidė jo, kaip kreditoriaus, kurio reikalavimai akivaizdūs, tačiau jų pripažinimo klausimas nėra išspręstas, interesus.
  4. Teismas nepagrįstai rėmėsi ĮBĮ 21 str. 2 d. ir nurodė, kad skundą paduodantis asmuo neturi subjektinės teisės skųsti teismo sprendimą, nes nėra kreditorius. Pagal CPK 1 str. bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Taigi ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą tik jų konkurencijos atveju. Nesant normų konkurencijos, tiek specialiųjų, tiek bendrųjų įstatymo nuostatų taikymas yra įmanomas. ĮBĮ 21 str. 2 d. įtvirtintos specialios kreditorių, kurių reikalavimus teismas jau yra patvirtinęs, teisės, tačiau CPK įtvirtintas vienodas bendras teises (įstatymo garantuojamas asmenims sprendžiant klausimus, turinčius įtakos jų teisėms ir pareigoms), nesant ĮBĮ normomis numatytų išimčių, turi tiek kreditoriai, kurių reikalavimai jau patvirtinti, tiek kreditoriai, kurių reikalavimų klausimas dar neišspręstas. Taigi pareiškėjo teisė pateikti skundą kildinama ne iš ĮBĮ 21 str. 2 d., bet iš CPK 5 str. įtvirtintos nuostatos kreiptis į teismą teisminės gynybos teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, t. y. pateikiant atskirąjį skundą dėl nutarties, užkertančios kelią įgyvendinti jo teisėtus interesus.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarties, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Šioje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjas A. J. laikytinas bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu ir ar jis turi teisę teikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta likviduoti dėl bankroto atsakovą UAB „Navalio jūrų agentūra“.

12CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Specialusis teisės aktas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, kuris nustato kai kuriuos bylų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumus, išimtis iš bendrųjų proceso taisyklių (ĮBĮ 1 str. 1 d., 10 str. 1 d.). Atskirieji skundai nagrinėjami pagal taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nustatydamas teisę į apeliaciją civilinėse bylose, įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad atskirąjį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305, 338 str.). Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardintose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai (CPK 37 str. 2 d.). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Bankroto procese bendrosios CPK nuostatos, tarp jų reglamentuojančios dalyvaujančių byloje asmenų statusą ir teises, turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į bankroto proceso specifiką bei ypatumus.

13Pagal susiklosčiusią teismų praktiką bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi ieškovas, kuris yra kreditorius, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas - skolininkas, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), t. y. kreditoriai, prisidėję prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Po bankroto bylos iškėlimo į bylą įstoję kreditoriai, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, pripažįstami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.). Trečiųjų asmenų teises šie kreditoriai įgyja tik nuo teismo nutarties, kuria išspręstas jų finansinių reikalavimų įtraukimo į kreditorių sąrašą klausimas, priėmimo dienos, nes jie į bylą įstoja turėdami tikslą ne inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, o patenkinti savo finansinius reikalavimus skolininkui (atsakovui) iškeltoje bankroto byloje.

14Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas A. J. būtų reiškęs savarankiškus reikalavimus (teikęs ieškinio pareiškimą) dėl bankroto bylos UAB „Navalio jūrų agentūra“ arba jau pradėto pasirengimo bankroto bylos iškėlimui stadijoje būtų reiškęs savarankišką reikalavimą ir prašęs įtraukti jį į pradėtą procesą. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad teismo nutartimi būtų patvirtinti pareiškėjo finansiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei. Taigi apeliantas nėra dalyvaujančiu byloje asmeniu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas neturi subjektinės teisės skųsti teismo nutartį, kuria nutarta likviduoti įmonę dėl bankroto.

15Atmestinas skundo argumentas, kad teismas, neišsprendęs apelianto prašymo dėl kreditorinių reikalavimų pripažinimo, negalėjo priimti nutarties, kuria nutarta likviduoti įmonę dėl bankroto. Esant ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas pripažįsta įmonę bankrutavusią ir priima nutartį likviduoti įmonę. Apeliantas skunde nurodo, kad pagal teismų praktiką ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies nuostatų negalima taikyti ir pripažinti įmonės bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, kol vyksta ginčai teisme dėl kreditorių reikalavimų, tačiau konkrečių tokios praktikos pavyzdžių nenurodo. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismų praktikoje pripažįstama, jog įmonė gali būti pripažinta bankrutavusia ir likviduojama ir tuo atveju, kai dalies kreditorių reikalavimai dar yra ginčijami, t. y. įsiteisėjusia teismo nutartimi yra patvirtinti tik dalies kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Tai, be kita ko, grindžiama teismų praktikoje suformuluota taisykle, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti tikslinami iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Be to, pažymėtina ir tai, kad ta aplinkybė, jog teisme nėra išspręstas pareiškėjo prašymas dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, negali būti pakankamas, juolab besąlyginis pagrindas atsisakyti pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti ją dėl bankroto, nes tai neatitiktų pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas savo teisėmis turi naudotis teisės aktų nustatyta tvarka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apelianto pateikti finansiniai reikalavimai 2011 m. birželio 7 d. yra perduoti bankroto administratoriui (t. 4, 8 b. l.), kuris pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir teikia teismui jį tvirtinti (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Klausimas dėl ginčijamų reikalavimų sprendžiamas teismo posėdyje, pranešus bankroto administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 str. 4 d.). Teismui patvirtinus apelianto kreditorinį reikalavimą, jis įgis trečiojo asmens teises UAB „Navalio jūrų agentūra“ bankroto byloje, taip pat teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus bei kitas CPK bei ĮBĮ numatytas procesines ir materialines teises. Kaip minėta, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimas galimas iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi apelianto, kaip galimo kreditoriaus, teisės skundžiama nutartimi nebuvo pažeistos.

17Apeliantas nepagrįstai savo teisę pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto, kildina iš CPK 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Minėtame straipsnyje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju įstatymas aiškiai reglamentuoja, kas turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarčių, t. y. byloje dalyvaujantys asmenys. Nustačius, kad apeliantas nėra byloje dalyvaujantis asmuo, jis neįgyja teisės skųsti teismo nutartį.

18Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „KUENH+NAGEL“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 5. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi nutarta likviduoti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjo A.... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 11. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 12. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos... 13. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką bankroto byloje dalyvaujančiais... 14. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas A. J. būtų reiškęs... 15. Atmestinas skundo argumentas, kad teismas, neišsprendęs apelianto prašymo... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas savo teisėmis turi naudotis teisės... 17. Apeliantas nepagrįstai savo teisę pateikti atskirąjį skundą dėl teismo... 18. Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį palikti...