Byla 2A-1075/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant: ieškovo atstovui J. D., trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, J. D. ir jo atstovui advokatui H. C., atsakovo atstovui T.V., trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atstovui A. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „JONDRAS“ ir atsakovo „Swedbank lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2591-345/2012 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „JONDRAS“ ieškinį atsakovui „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, restitucijos ir nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, atlyginimo už atliktus statybos darbus bei nuostolių atlyginimo priteisimo (tretieji asmenys J. D. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. D. ieškinį atsakovui „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei dėl laidavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis (trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), taip pat „Swedbank lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės ieškinį trečiajam asmeniui J. D. dėl nesumokėtų mokėjimų, delspinigių, palūkanų, turto rinkos ir neišpirktos vertės skirtumo priteisimo (trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „JONDRAS“).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas RUAB „JONDRAS“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu pareikšdamas šiuos reikalavimus: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. gegužės 19 d. žemės sklypų išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT074227, ieškovo sudarytą su atsakovu „Swedbank lizingas“, UAB, taip pat pripažinti, kad šia išperkamosios nuomos sutartimi buvo siekiama pridengti statybos rangos sutartį; 2) pripažinti apsimestiniais sandoriais, kuriais siekta pridengti statybos rangos sutartį, ieškovo su atsakovu „Swedbank lizingas“, UAB 2008 m. liepos 23 d. sudarytą lizingo sutartį Nr. LT077059, 2008 m. liepos 23 d. Susitarimą dėl turto statybos darbų finansavimo (priedas Nr. 1 prie lizingo sutarties), taip pat lizingo sutarties priedus Nr. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14; 3) pripažinti statybos rangos sutartimi, kuriai taikytinos rangos sandorių taisyklės, 2008 m. liepos 23 d. lizingo sutartį Nr. LT077059 ir tos pačios dienos Susitarimą dėl turto statybos darbų finansavimo (lizingo sutarties priedas Nr. 1), taip pat kitus lizingo sutarties priedus nuo Nr. 2 iki Nr. 14; 4) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieškovo ir atsakovo 2008 m. liepos 23 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. LT077059 priedo Nr. 1 7.2 punkto, visas sutarties priedų Nr. 2 ir 3 nuostatas, taip pat sutarties priedo Nr. 4 ir 5 6 punkto bei sutarties priedų Nr. 5-14 4 ir 5 punktų nuostatas bei jų pagrindu sudarytus įskaitymo sandorius ir patvirtintus Įmokų grafikus; 5) priteisti ieškovui iš atsakovo 2 859 404,70 Lt atlyginimą už atliktus šešių gyvenamųjų namų, esančių ( - ), statybos rangos darbus; 6) priteisti ieškovui iš atsakovo 113 377,35 Lt metinių palūkanų (8,27 proc. dydžio) nuo neapmokėtos sumos už statybos rangos darbus, apskaičiuotų nuo nekilnojamojo turto įregistravimo momento iki ieškinio padavimo; 7) taikant restituciją ir nepagrįsto praturtėjimo institutą – priteisti ieškovui iš atsakovo: a) 950 000 Lt dydžio žemės sklypų išpirkimo įmoką ir 55 339,09 Lt palūkanų, atsakovo neteisėtai nuskaičiuotų pagal niekinę ir negaliojančią žemės sklypų išperkamosios nuomos sutartį; b) 2 998 417,66 Lt dydžio sumą, kaip atsakovo nepagrįstai įgytą turtą, susidedantį iš pagal lizingo sutartį atliktų 2 859 404,70 Lt vertės statybos darbų ir neteisėtai pagal šią sutartį bei jos priedus nuskaičiuotų 139 012,96 Lt dydžio palūkanų; c) 293 276,72 Lt metinių palūkanų (12,52 proc. dydžio), skaičiuotinų nuo atsakovo neteisėtai įgytos 950 000 Lt sumos, pradedant skaičiuoti palūkanas niekinio sandorio sudarymo dieną (2008 m. gegužės 19 d.) ir baigiant ieškovo kreipimosi į teismą dieną; d) 113 377,35 Lt metinių palūkanų (8,27 proc. dydžio), skaičiuotinų nuo ieškovui nesumokėto atlyginimo už atliktus darbus sumos, pradedant skaičiuoti neteisėtų veiksmų atlikimo dieną (nuosavybės teisių į turtą įregistravimo dieną) ir baigiant ieškovo kreipimosi į teismą dieną. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 8,01 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas su atsakovu 2008 metais pradėjo derėtis dėl gyvenamųjų namų komplekso statybos žemės sklypuose, esančiuose ( - ). Atsakovas pageidavo, kad jo įsigytuose žemės sklypuose ieškovas pastatytų gyvenamųjų namų kompleksą. Buvo sutarta, kad su ieškovu bus atsiskaitoma iš pajamų, gautų už pastatytą nekilnojamąjį turtą, arba pačiu nekilnojamuoju turtu, priklausomai nuo rinkos situacijos gyvenamųjų namų komplekso pardavimo metu. Derybų metu buvo sutarta 2 793 150 Lt suma, kurią ieškovas turėjo investuoti į atsakovo vykdomą statybą, bei atsakovui suteiktas mokėjimo atidėjimo terminas – iki pastatytų gyvenamųjų namų pardavimo, suteikiant prioritetą iš pardavimo pajamų pirmiausia atsiskaityti su ieškovu. Tuo tikslu šalys įformino eilę ieškiniu ginčijamų susitarimų.

6Ieškinyje akcentuojama, kad pagal Finansinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį lizingo įmonėms neleidžiama užsiimti nekilnojamojo ar kito turto vystymo veikla, tačiau šiuo atveju atsakovas tokią veiklą vystė, pasitelkdamas ieškovą statybos darbams atlikti, tarpusavio santykius maskuodamas ginčijamomis žemės sklypų išperkamosios nuomos bei lizingo sutartimis. Žemės sklypų išperkamosios nuomos sutarties (toliau – Išperkamosios nuomos sutartis) turinys ir faktinis vykdymas rodė, kad ieškovas šią sutartį vykdė kaip lizingo sutartį. Šalys iš tikrųjų susitarė dėl lizingo teisinių santykių sukūrimo, tačiau šį susitarimą atsakovas pridengė Išperkamosios nuomos sutartimi. Išperkamosios nuomos sutartimi buvo faktiškai sutarta dėl žemės sklypų lizingo, o tai prieštarauja CK 6.568 straipsnio 1 daliai. Pasak ieškovo, jei teismas nepripažintų, kad Išperkamosios nuomos sutartis yra lizingo sutartis, tai ji pripažintina rangos sutarties dalimi. Ieškovo teigimu, tikrasis Išperkamosios nuomos sutarties sudarymo motyvas buvo suteikti ieškovui teisinę ir faktinę galimybę vykdyti 2008 m. liepos 23 d. lizingo sutartį Nr. LT077059.

7Ieškinyje rašoma, kad ginčijama lizingo sutartis Nr. LT077059 (toliau – Lizingo sutartis) neatitinka nei lizingo, nei kreditavimo sutarčių kriterijų, pagal savo esmę ji laikytina rangos sutartimi. Sudarant Lizingo sutartį ir statant pastatus nebuvo jokio trečiojo asmens, pastatai buvo statomi ne jų valdymui ir naudojimui verslo tikslais, o tiesiog pastatyti ir gauti atlyginimą už pastatytą turtą. Tą patvirtina atitinkamos Lizingo sutarties sąlygos, būdingos rangos sutarčiai. Ginčijamos Lizingo sutarties sudarymo ir vykdymo metu ieškovo valia buvo vykdyti savo ūkinę komercinę veiklą – parduoti atliekamus darbus ir už tai gauti pelną, o atsakovas siekė įgyti nuosavybės teise ieškovo statomus namus. Ieškovo tvirtinimu, tokia Lizingo sutartis laikytina apsimestine, skirta rangos sutarčiai pridengti.

8Ieškinyje nurodoma, kad apsimestinės Lizingo sutarties pagrindu sudaryti kiti ginčijami sandoriai, neatitinkantys tikrosios sutarties, kurią šalys vykdė, t. y. rangos sutarties, pripažintini negaliojančiais kartu su Lizingo sutartimi. Tokie sandoriai neatitinka tikrojo šalių susitarimo, yra apsimestiniai, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei reiškia nepagrįstą atsakovo praturtėjimą ieškovo sąskaita. Atsakovo atlikti vykdant sutartis veiksmai, tuo pačiu ir 2 798 868,81 Lt dydžio lėšų, kurias atsakovas turėjo sumokėti ieškovui už darbus, įskaitymo sandoris, yra teisėti tiek, kiek atitinka šalių valią ir ją atitinkančią faktinę padėtį, t.y. ieškovui atlikus nurodytos vertės statybos rangos darbus, atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB, priėmęs šiuos darbus, privalo atsiskaityti šia suma su ieškovu. Rangos sutarties nuostatų neatitinkantys, todėl yra neteisėti pagal ginčijamos Lizingo sutarties priedus atsakovo atlikti įskaitymo sandoriai, tuo pačiu ir pirminės 2 798 868,81 Lt sumos, kaip dalies ieškovo mokėjimų atsakovui pagal apsimestinę Lizingo sutartį, įskaitymas.

9Ieškovas akcentavo, jog atsakovas faktiškai yra priėmęs ieškovo atliktus darbus, darbų objektą įregistravęs nekilnojamojo turto registre kaip jam priklausantį turtą. Darbų priėmimo- perdavimo aktų pagrindu atsakovui perėjo nuosavybė teisė į 6 183 500 Lt vertės darbus. Iš nurodytos sumos už darbus atsakovas liko skolingas ieškovui 2 859 404,70 Lt atlyginimą. Pasak ieškovo, taikant Išperkamosios nuomos (lizingo) sutarties negaliojimo pasekmes, iš atsakovo priteistinos visos pagal niekinę sutartį gautos 950 000 Lt dydžio įmokos už turtą bei ieškinio pareiškime nurodytų rūšių ir dydžio palūkanos. Ieškovo teigimu, iš atsakovo turi būti priteistos ir 8,01 proc. dydžio procesinės palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

10Tretieji asmenys pagal ieškinį J. D. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau tekste – VMI) atsiliepimuose (t. 1, b. l. 179-182, 206-207) su ieškovo reikalavimais iš esmės sutiko ir siūlė juos tenkinti.

11Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimu į ieškovo RUAB „JONDRAS“ ieškinį (t. 1, b. l. 210-223) prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo aiškinimu, tiek Išperkamosios nuomos, tiek ir Lizingo sutartys buvo sudarytos ieškovo iniciatyva. Išperkamosios nuomos sutartimi ieškovas siekė įgyti žemės sklypus nuosavybės teise, jų kainą sumokant dalimis. Tikslas įgyti nuosavybės teisę į daiktą yra esminis išperkamosios nuomos požymis. Palūkanų pagal Išperkamosios nuomos sutartį skaičiavimas nereiškia nei lizingui būdingos finansavimo funkcijos egzistavimo, nei sutarties neatitikimo išperkamosios nuomos požymiams. Pasak atsakovo, vien tai, kad tarp šalių sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis turi nemažai lizingo sutarties požymių, dar nebūtinai reiškia, kad tai yra lizingo sutartis.

12Jeigu teismas Išperkamosios nuomos sutartį visgi kvalifikuotų lizingo sutartimi, atsakovo nuomone, žemės finansavimas lizingo būdu nepažeidžia viešojo intereso ir nedaro žalos visuomenei, todėl sandoris neturėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, nes CK 6.568 straipsnio 1 dalies norma laikytina dispozityvaus pobūdžio. Netgi ir pripažinus šią normą esant imperatyvaus pobūdžio, atsakovas laikytinas sąžininga sandorio šalimi. Ieškovas turi prisiimti visas neigiamas jo laisva valia sudaryto bei dėl jo paties kaltės tinkamai neįvykdyto ir atsakovo nutraukto sandorio pasekmes.

13Atsakovas atsikirto tuo, kad tikrieji ieškovo ketinimai sudarant Lizingo sutartį buvo gauti finansavimą, pastatyti gyvenamuosius namus bei uždirbti tam tikras pajamas. Atsakovo faktiniai ketinimai buvo finansuoti ieškovo investicinį sprendimą ir gauti už tai atlygį. Tai rodo, kad ieškovas siekė iš lizingo sutarties kylančių padarinių. Sudarydamos ginčijamą Lizingo sutartį šalys susitarė dėl lizingo dalyko sukūrimo ir jo perdavimo ateityje. Aplinkybė, kad ieškovas įsipareigojo savo rizika, naudodamasis atsakovo finansavimu sukurti lizingo sutarties dalyką, neleidžia sudarytą Lizingo sutartį laikyti rangos sutartimi. Iš ginčo sutarčių turinio akivaizdu, kad sudarydamas Lizingo sutartį atsakovas įgyja turtą nuosavybės teise ir išlieka turto savininku visu lizingo sutarties galiojimo metu. Rangos sutarties nuostatos numatytos taikyti tik Lizingo sutarties priedo Nr. 1 atžvilgiu, bet tai neįrodo, kad tikrieji šalių ketinimai buvo rangos teisinių santykių sukūrimas. Atsakovo atsiliepime pažymėta, kad sutikus su ieškovo aiškinimu, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, tampa neaišku, kodėl ieškovui reikėjo sudaryti žemės sklypų išperkamosios nuomos ir lizingo sutartis. Ieškovas investavo atitinkamas pinigų sumas į šį verslo projektą, nes pelną iš to galėjo gauti tik įsigijęs statomus gyvenamuosius namus savo nuosavybėn ir juos pelningai pardavęs.

14Teisminio proceso metu sujungus dvi atskirai pradėtas bylas, toliau kartu buvo nagrinėjamas atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinys atsakovui J. D., kuriuo prašyta priteisti iš šio atsakovo 126 171,21 Lt nesumokėtų įmokų, 93 533,73 Lt delspinigių, 100 761,20 Lt palūkanų, 840 350 Lt dydžio turto rinkos vertės ir neišpirktos vertės skirtumą (iš viso priteisti 1 160 816,14 Lt sumą), taip pat priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. „Swedbank lizingas“, UAB reikalavimas grindžiamas tuo, kad J. D. 2008 m. gegužės 19 d. laidavimo sutartimi Nr. LT074227/L ir 2008 m. liepos 23 d. laidavimo sutartimi Nr. LT077059/L solidariai įsipareigojo įvykdyti RUAB „JONDRAS“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles pagal 2008 m. gegužės 19 d. išperkamosios nuomos sutartį ir 2008 m. liepos 23 d. lizingo sutartį Nr. LT077059.

15Trečiasis asmuo J. D. pareiškė savarankiškus reikalavimus pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio 2008 m. gegužės 19 d. laidavimo sutartį Nr. LT074227/L, taip pat 2008 m. liepos 23 d. laidavimo sutartį Nr. LT07759/L, sudarytas tarp J. D. ir „Swedbank lizingas“, UAB. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 19 d. išperkamosios nuomos sutarčiai Nr. LT074227 ir 2008 m. liepos 23 d. lizingo sutarčiai Nr. LT077059 užtikrinti „Swedbank lizingas“, UAB privertė J. D. sudaryti ginčijamas laidavimo sutartis. Pripažinus pagrindines sutartis (Išperkamosios nuomos ir Lizingo) negaliojančiomis, naikintinos ir laidavimo sutartys. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB nurodė, kad UAB „JONDRAS“ vadovui ir vieninteliam akcininkui J. D. nelaiduojant už prievolių pagal ginčijamas pagrindines sutartis įvykdymą, tos sutartys bus nutrauktos. Be to, atsakovas nurodė, kad nesudarius laidavimo sutarčių bus atsisakyta finansuoti ieškovo vykdomus statybos darbus. Siekiant išvengti nuostolių, J. D. neturėjo pasirinkimo nesudaryti laidavimo sutarčių, nes be „Swedbank lizingas“, UAB finansavimo RUAB „JONDRAS“ nebūtų galėjęs pradėti visų ginčo sutartimis sulygtų darbų. Laidavimas visu savo asmeniniu, šeimos turtu, siekiant sudaryti sąlygas ieškovui RUAB „JONDRAS“ gauti iš „Swedbank lizingas“, UAB teisėtas pajamas, kurias ieškovas uždirbo atliktais darbais, neatitiko J. D. interesų, buvo visiškai nenaudingas veiksmas, neatitinkantis jo valios. Turėdamas pasirinkimą J. D. tokių laidavimo sutarčių nebūtų sudaręs. Trečiojo asmens teigimu, ginčijamos laidavimo sutartys buvo sudarytos esant atsakovo ekonominiam spaudimui.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 20 d. sprendimu RUAB „JONDRAS“ ieškinį atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, restitucijos ir nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, atlyginimo už atliktus statybos darbus ir nuostolių atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies; atmetė „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį J. D. dėl nesumokėtų mokėjimų, delspinigių, palūkanų bei turto rinkos ir neišpirktos vertės skirtumo priteisimo, tenkino J. D. ieškinį „Swedbank lizingas“, UAB dėl laidavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis.

17Teismas pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. gegužės 19 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT074227, sudarytą tarp UAB „JONDRAS“ ir „Swedbank lizingas“, UAB, taip pat pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2008 m. gegužės 19 d. laidavimo sutartį Nr. LT074227/L ir 2008 m. liepos 23 d. laidavimo sutartį Nr. LT07759/L, sudarytas tarp J. D. ir „Swedbank lizingas“, UAB.

18Teismas nustatė, kad RUAB „JONDRAS“ ir „Swedbank lizingas“, UAB 2008 m. gegužės 19 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT074227, kuria „Swedbank lizingas“, UAB įsipareigojo sudaryti su RUAB „JONDRAS“ nurodytu pardavėju šešių žemės sklypų, esančių Dobrovolės k., Trakų r. sav., pirkimo-pardavimo sutartį ir šį turtą perduoti RUAB „JONDRAS“ valdyti ir naudoti verslo tikslais, o įvykdžius įsipareigojimus pagal sutartį – įsigyti turtą nuosavybės teise. „Swedbank lizingas“, UAB žemės sklypus įgijo nuosavybėn iš BUAB „Real experts“ 2008 m. gegužės 29 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. 2008 m. birželio 2 d. sklypai Išperkamosios nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu joje numatytomis sąlygomis buvo perduoti naudotis ieškovui RUAB „JONDRAS“. 2008 m. gegužės 29 d. RUAB „JONDRAS“ ir BUAB „Real experts“ taip pat sudarė 12 žemės sklypų, esančių ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį. 2009 m. sausio 9 d. RUAB „JONDRAS“ ir BUAB „Real experts“ bendradarbiavimo sutartyje nurodyta, kad būtent RUAB „JONDRAS“ yra žemės sklypų pagal 2008 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas, kuris stato dvibučius gyvenamuosius namus, turėdamas tikslą juos parduoti.

192008 m. liepos 23 d. RUAB „JONDRAS“ ir „Swedbank lizingas“, UAB sudarė lizingo sutartį Nr. LT077059, pagal kurios priedą Nr. 1 RUAB „JONDRAS“ įsipareigojo atlikti šešių gyvenamųjų namų statybos rangos darbus, baigti juos statyti bei jų rezultatą perduoti „Swedbank lizingas“, UAB, o šis įsipareigojo finansuoti namų statybą ir įrengimą, atitinkamai didindamas neišpirktą turto vertę pagal lizingo sutartį. 2008 m. liepos 23 d. susitarimu dėl Lizingo sutarties specialiųjų sąlygų patikslinimo įtvirtinta viso objekto vertė (6 207 000 Lt įskaitant PVM) ir dalies statybų vertė, dengiama RUAB „JONDRAS“ lėšomis (2 793 150 Lt įskaitant PVM). 2009 m. sausio 15 d. atliktų statybos darbų ir dalies turto priėmimo-perdavimo aktu RUAB „JONDRAS“ patvirtino jam perduodamo valdyti turto statybos ir įrengimo darbų kokybę, atitikimą statybos darbų dokumentacijai ir teisės aktų reikalavimams. Pagal 2009 m. sausio 15 d. sąskaitą-faktūrą serija JON Nr. 041181 darbų vertė sudarė 2 859 404,70 Lt. Nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momento „Swedbank lizingas“, UAB perėjo atliktų turto statybos darbų bei priimamos turto dalies nuosavybės teisė. 2009 m. sausio 15 d. susitarimu dėl turto vertės didinimo „Swedbank lizingas“, UAB įsipareigojo atlyginti RUAB „JONDRAS“ patirtas turto statybos išlaidas, lygias 2 859 404,70 Lt įskaitant PVM, šia suma padidindamas neišpirkto pagal Lizingo sutartį turto vertę. Vėliau buvo sudaryta dar keliolika analogiškų susitarimų dėl patirtų išlaidų pagal atitinkamas atliktų statybos darbų vertes.

202010 m. sausio 5 d. pretenzijoje „Swedbank lizingas“, UAB nurodė, kad RUAB „JONDRAS“ skola yra 35 394,90 Lt dėl laiku nesumokėtų įmokų, o finansinių įsipareigojimų nevykdymas bei netinkamas vykdymas yra traktuojamas kaip esminis sutarčių (Išperkamosios nuomos bei Lizingo) pažeidimas, todėl „Swedbank lizingas“, UAB turi teisę vienašališkai nutraukti sutartis. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis „Swedbank lizingas“, UAB įregistravo savo nuosavybės teises į RUAB „JONDRAS“ statytus gyvenamuosius namus. „Swedbank lizingas“, UAB su RUAB „JONDRAS“ sudarytas sutartis, kurių objektai buvo žemės sklypai bei statomi šeši gyvenamieji namai, nutraukė 2010 m. birželio 10 d. pranešimu, papildomai nurodydamas, kad UAB „JONDRAS“ skola yra 1 292 233,23 Lt. 2010 m. birželio 18 d. raštu „Swedbank lizingas“, UAB pranešė ieškovui RUAB „JONDRAS“, kad šis toliau neteisėtai naudojasi ginčo žemės sklypais bei statomais gyvenamaisiais namais, todėl šio turto neperdavus „Swedbank lizingas“, UAB iki 2010 m. birželio 21 d., turtas bus perimtas vienašališkai. 2010 m. spalio 10 d. raštu „Dėl apmokėjimo už darbus ir avanso grąžinimo“ RUAB „JONDRAS“ pareikalavo „Swedbank lizingas“, UAB apmokėti už atliktus rangos darbus (3 053 756,75 Lt suma) bei grąžinti pagal sutartį be pagrindo pasisavintą 950 000,01 Lt sumą ir sumokėti palūkanas dėl neatsiskaitymo laiku už darbus.

21Teismas iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių sprendė, jog RUAB „JONDRAS“ Išperkamosios nuomos sutartį su „Swedbank lizingas“, UAB sudarė siekdamas gauti apyvartinių lėšų, reikalingų vystyti suplanuotą nekilnojamojo turto projektą – gyvenamųjų namų kvartalo statybą. Tokią išvadą patvirtina ne tik RUAB „JONDRAS“ buvusio vadovo J. D. parodymai, bet ir faktai, jog RUAB „JONDRAS“ pagrindinė vykdoma ūkinė-komercinė veikla yra statybos. RUAB „JONDRAS“ užsakymu dar iki Išperkamosios nuomos sutarties pasirašymo buvo atliktas žemės sklypų rinkos vertės tyrimas. UAB „JONDRAS“ nuosavybės teise įgijo tiesiogiai iš BUAB „Real experts“ 2008 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu kitus žemės sklypus, esančius ( - ). Visuose žemės sklypuose buvo statomi gyvenamieji namai, kuriuos planuota parduoti. Teismas sutiko su RUAB „JONDRAS“ pozicija, kad Išperkamosios nuomos sutartis neatitinka CK 6.503 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų išperkamosios nuomos sutarčiai būdingų požymių ir kad ši sutartis iš esmės yra lizingo sutartis. Teismo nuomone, tą patvirtina ir aplinkybė, jog Išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu „Swedbank lizingas“, UAB dar nebuvo sklypų savininkas, o juos įgijo tik 2008 m. gegužės 29 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Teismas konstatavo, kad Išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta siekiant pridengti tikrąjį sandorį – lizingo sutartį (CK 1.87 str., 6.567 str. 1 d.). Kadangi Išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu galiojęs teisinis reguliavimas (CK 6.568 str. 1 d.) imperatyviai draudė šalims, siekiančioms lizingo santykių, lizingo dalyku turėti žemę, teismas Išperkamosios nuomos sutartį pripažintina niekine ir negaliojančia ab initio (CK 1.80 str. 1 d.).

22Teismas, įvertinęs šalių pasirašytų sutarčių nuostatas, sprendė, kad Lizingo sutartimi iš esmės šalys susitarė, jog „Swedbank lizingas“, UAB finansuos šešių gyvenamųjų namų statybą už ne didesnę kaip 3 413 850 Lt sumą, įskaitant PVM, o RUAB „JONDRAS“ vykdys statybos darbus, investuodamas į juos ne mažiau kaip 2 793 150 Lt (įskaitant PVM) savo lėšų, atliktų darbų rezultatą perduos „Swedbank lizingas“, UAB, o įvykdęs visus įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį įsigis minėtus namus nuosavybės teise. Esant tokiems šalių įsipareigojimams, teismas darė išvadą, kad šalys faktiškai susitarė dėl statybos darbų finansavimo. Teismo vertinimu, Lizingo sutartis negali būti kvalifikuojama nei kaip lizingo, nei kaip rangos sutartis. Teismas pažymėjo, kad Lizingo sutartį kvalifikuoti kaip rangos sutartį nėra pagrindo, nes: esminis sutarties tikslas yra ne darbo rezultato sukūrimas, bet statybos darbų finansavimas; gyvenamieji namai turėjo būti pastatyti tik iš dalies finansuojant „Swedbank lizingas“, UAB, o dalį reikalingų lėšų turėjo skirti pats RUAB „JONDRAS“; statybos projekto užsakovas buvo RUAB „JONDRAS“; sudarydamas Lizingo sutartį „Swedbank lizingas“, UAB neturėjo tikslo įgyti darbo rezultato nuosavybės teise, o darbų rezultato formalus perdavimas „Swedbank lizingas“, UAB turėjo būti atliktas tik siekiant sutartinius santykius formaliai užmaskuoti kaip lizingo; RUAB „JONDRAS“ vystė gyvenamųjų namų kvartalo statybos projektą, o Išperkamosios nuomos bei Lizingo sutarčių sudarymas suteikė galimybę jam gauti papildomą finansavimą tam projektui įgyvendinti.

23Teismas taip pat sprendė, jog ginčijama Lizingo sutartis nėra kvalifikuotina ir kaip lizingo sutartis, nes: lizingo sutarties dalyku gali būti tik sutarties pasirašymo metu fiziškai egzistuojantys daiktai (CK 6.568 str. 1 d.); šalių sutartas finansavimo modelis, kai lizingo daiktas yra sukuriamas abiejų šalių lėšomis, o po to perleidžiamas lizingo davėjo nuosavybėn, bet kuriuo atveju nėra būdingas finansinio lizingo sutartiniams santykiams. Taigi teismas konstatavo, kad Lizingo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti finansavimo santykius, neatitinkančius CK ar kituose įstatymuose įtvirtintų sutarčių požymių, todėl Lizingo sutarties ir jos priedų pagrindu atsiradusiems santykiams taikytinos bendrosios CK normos, bet ne specialiosios normos, reglamentuojančios lizingo santykius (CK 1.87 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad RUAB „JONDRAS“ Išperkamosios nuomos sutartį su „Swedbank lizingas“, UAB sudarė siekdamas gauti apyvartinių lėšų, reikalingų vystyti suplanuotą nekilnojamojo turto projektą. Analogiški RUAB „JONDRAS“ tikslai nustatyti ir sudarant Lizingo sutartį bei visus jos priedus, kadangi tokiu būdu RUAB „JONDRAS“ buvo užtikrintas, jog trūkstamą dalį lėšų, būtinų projekto įgyvendinimui, suteiks „Swedbank lizingas“, UAB. Atsakovas Lizingo sutartį sudarė siekdamas iš RUAB „JONDRAS“ vykdomos veiklos finansavimo užsidirbti, tai yra gauti RUAB „JONDRAS“ mokėtinas palūkanas, apskaičiuojamas nuo suteikto finansavimo sumos. Tiek RUAB „JONDRAS“, tiek „Swedbank“ lizingas“, UAB sutartį sudarė laisva valia, abi sutarties šalys buvo lygiavertės, siekusios savų tikslų. Įrodymų, kad ginčo sandorių šalys būtų siekusios viena kitą suklaidinti ar kokiais nors neteisėtais būdais priversti sudaryti sutartis, byloje nepateikta. Dėl to teismas sprendė, jog aplinkybė, kad Lizingo sutarties šalių interesai yra apsaugoti nevienodai, yra jų tarpusavio ikisutartinių derybų rezultatas. Nesant sutarties sąlygų prieštaravimų įstatymams, teismas negalėjo be pagrindo modifikuoti sutarties sąlygų, sukurtų laisva šalių valia. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, kad Lizingo sutartyje ir jos prieduose nustatytas šalių interesų apsaugos mechanizmas galbūt yra neproporcingas šalių prisiimamai rizikai, nėra pagrindas sutartį ir jos priedus pripažinti negaliojančiais ar įsiterpti į sutartinius santykius, siekiant juos modifikuoti.

24Teismas nustatė, kad pagal Išperkamosios nuomos sutartį UAB „JONDRAS“ sumokėjo atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB 950 000,01 Lt. Tuo pačiu ieškovui UAB „JONDRAS“ buvo suteikta teisė naudotis ginčo žemės sklypais, siekiant juose vystyti gyvenamųjų namų kvartalo statybas. Teismas sprendė, kad restitucijos taikymas šioje byloje būtų nesąžiningas, nes nepaisant to, jog Išperkamosios nuomos sutartis pripažinta negaliojančia, „Swedbank lizingas“, UAB sklypus įgijo nuosavybės teise ir suteikė UAB „JONDRAS“ galimybę jais naudotis. Taikant restituciją būtų sudaromos sąlygos UAB „JONDRAS“ neteisėtai praturtėti. Teismas sprendė, kad nors Lizingo sutartis yra apsimestinis sandoris, tai nedaro šios sutarties negaliojančia ir restitucijos klausimas šiuo atveju apskritai negali būti sprendžiamas.

25Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo konstatuota, jog Išperkamosios nuomos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, negaliojančia pripažino ir ginčijamas laidavimo sutartis, sudarytas tarp J. D. ir „Swedbank lizingas“, UAB. Kadangi byloje konstatuota, jog Lizingo sutartis yra apsimestinis sandoris, skirtas pridengti CK nenumatytiems finansavimo santykiams, teismas sprendė, jog tai sudaro pagrindą laikyti pasibaigusia 2008 m. liepos 23 d. laidavimo sutartį Nr. LTLT07759/L, nesant laiduotojo aiškiai išreikštos valios dėl jo atsakomybės esant tokiems sutartiniams santykiams. Tenkinęs trečiojo asmens J. D. ieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teismas atmetė „Swedbank lizingas“, UAB reikalavimus šiam trečiajam asmeniui, kurie buvo grindžiami tomis laidavimo sutartimis.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

26Ieškovas RUAB „JONDRAS“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti ir RUAB „JONDRAS“ atmestus (neišspręstus) ieškinio reikalavimus tenkinti, tai yra pripažinti apsimestiniu sandoriu, sudarytu pridengti rangos sutarčiai, 2008 m. gegužės 19 d. išperkamosios nuomos sutartį; pripažinti apsimestiniu sandoriu, sudarytu pridengti rangos sutarčiai, 2008 m. liepos 23 d. lizingo sutartį ir 2008 m. liepos 23 d. Susitarimą dėl turto statybos darbų finansavimo (lizingo sutarties priedas Nr. 1), taip pat kitus šios sutarties priedus nuo Nr. 2 iki Nr. 14; pripažinti rangos sutartimi, kuriai taikytinos rangos sandorių taisyklės, 2008 m. liepos 23 d. lizingo sutartį Nr. LT077059 ir 2008 m. liepos 23 d. Susitarimą dėl turto statybos darbų finansavimo (lizingo sutarties priedas Nr. 1), taip pat kitus šios sutarties priedus nuo Nr. 2 iki Nr. 14; pripažinti niekiniais ir negaliojančiais RUAB „JONDRAS“ ir „Swedbank lizingas“, UAB sudarytos 2008 m. liepos 23 d. lizingo sutarties priedo Nr. 1 7.2 punkto, visas šios sutarties priedų Nr. 2 ir 3 nuostatas, taip pat šios sutarties priedo Nr. 4 5 ir 6 punktų bei šios sutarties priedų Nr. 5-14 4 ir 5 punktų nuostatas bei jų pagrindu atliktus įskaitymo sandorius ir patvirtintus įmokų grafikus; priteisti RUAB „JONDRAS“ iš „Swedbank lizingas“, UAB 2 859 404,70 Lt dydžio atlyginimą už atliktus gyvenamųjų namų, esančių ( - ), statybos rangos darbus; priteisti RUAB „JONDRAS“ iš „Swedbank lizingas“, UAB 113 377,35 Lt palūkanų; taikant restituciją ir nepagrįsto praturtėjimo institutą – priteisti RUAB „JONDRAS“ iš „Swedbank lizingas“, UAB 950 000 Lt dydžio žemės sklypų išpirkimo įmoką ir 55 339,09 Lt palūkanų, neteisėtai nuskaičiuotų pagal negaliojančią ir niekinę 2008 m. gegužės 19 d. išperkamosios nuomos sutartį; priteisti 2 998 417,66 Lt dydžio sumą, kaip „Swedbank lizingas“, UAB nepagrįstai įgytą turtą, susidedantį iš pagal 2008 m. liepos 23 d. lizingo sutartį atliktų 2 859 404,70 Lt vertės darbų ir neteisėtai pagal šią sutartį bei jos priedus nuskaičiuotų 139 012,96 Lt dydžio palūkanų; priteisti 293 276,72 Lt metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo neteisėtai įgytos 950 000,01 Lt sumos, pradedant niekinio sandorio sudarymo data (2008 m. gegužės 29 d.) ir baigiant ieškovo kreipimosi į teismą diena; priteisti 113 377,35 Lt metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo nesumokėto atlyginimo už atliktus darbus, pradedant nesąžiningų veiksmų atlikimo diena (nuosavybės teisių įregistravimo į turtą diena) ir baigiant ieškovo kreipimosi į teismą diena; priteisti 8,01 proc. metinio dydžio procesines palūkanas. Ieškovo skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas išimtinės faktinės padėties, kuomet įstatymas leidžia netaikyti restitucijos, netyrė ir tokios padėties nekonstatavo, tačiau restitucijos netaikė. Teismas nesvarstė asmens sąžiningumo, kaip restitucijos netaikymo sąlygos, neišaiškino, kodėl restitucijos taikymas būtų nesąžiningas atsakovo atžvilgiu, jei atsakovas gavo žemės sklypus tik savo nuosavybėn, nors už juos iš dalies sumokėjo ir ieškovas. Žemės sklypais atsakovas disponavo nepertraukiamai, kontroliavo tikslingą ieškovo veiklą (statybas) šiuose žemės sklypuose pagal atsakovo pateiktą techninį projektą, perėmė savo nuosavybėn visus šiuose sklypuose ieškovo pastatytus statinius, po to šiuos sklypus kartu su pastatytais statiniais pardavė trečiajam su pačiu atsakovu susijusiam asmeniui UAB „Ektornet SPV2“, neatlygindamas ieškovui jo piniginio indėlio į sklypų pirkimą. Priešingai, restitucijos taikymas galėjo pašalinti atsakovo nesąžiningumą prieš ieškovą, kuris iš dalies atlyginęs pardavėjui už žemės sklypus negavo nei nuosavybės teisės į juos, nei jokios kompensacijos. Teismo sprendimas pažeidė CK 6.145 straipsnio 2 dalies, 6.237 straipsnio 1 dalies normas.
  2. Teismas nepagrįstai laikė, kad ginčijama Lizingo sutartis su visais jos priedais negali būti kvalifikuojama kaip rangos sutartis. Statybos darbų finansavimas yra vienas iš statybos rangos sutarties būdingiausių bruožų. Šiuo atveju atsakovas pagal sutarties sąlygas įsipareigojo finansuoti gyvenamųjų pastatų statybą ir įrengimą, o tai atitinka CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatytą užsakovo pareigą sumokėti sutartyje nustatytą kainą už darbų atlikimą. Be to, kai statybai dalį reikalingų lėšų skiria (darbus finansuoja) pats rangovas, yra laikytina statybos rangai būdinga sąlyga. Dėl šios priežasties teismo išvada dėl sutarties nekvalifikavimo rangos sutartimi pažeidžia CK 6.687 straipsnio bei CK 1.87 straipsnio nuostatas. Teismas klaidingai nurodė, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, neva neturėjo tikslo įgyti darbo rezultato nuosavybės teise, o darbų rezultato formalus perdavimas atsakovui turėjo būti atliktas tik siekiant sutartinius santykius formaliai užmaskuoti kaip lizingo. Atsakovas išimtinai savo iniciatyva nurodė ieškovui apsimestinę sutartį vykdyti būtent tokiu būdu, kad įgytų nuosavybės teisę į ieškovo pastatytus statinius. Ieškovas nevystė projekto, bet statė gyvenamuosius namus pagal atsakovo jam pateiktą statybos projektą ir atsakovui išduotus statybos leidimus. Teismas nepagrįstai nusprendęs remtis finansavimo sandoriams taikytinomis normomis, tačiau jų nedetalizavęs, pažeidė apsimestinio sandorio normas (CK 1.87 str. 1 d.).
  3. Išperkamosios nuomos sutartį ir Lizingo sutartį aiškinant kartu, yra akivaizdu, kad šios sutartys atspindėjo tarp šalių sudarytą vieną rangos susitarimą: atsakovas (kaip statybos darbų užsakovas) išperkamosios nuomos sutartimi suteikė ieškovui statybvietę šešių gyvenamųjų namų statybai, o pagal sutarties sąlygas mokėjo nustatytą kainą už šių gyvenamųjų namų statybos darbų atlikimą, numatė sklypuose pastatytų namų perdavimo atsakovui tvarką ir su tuo susijusias ieškovo pareigas (CK 6.681 str. 1 d., 6.687 str., 6.688 str. 1 d., 6.694 str.). Aiškinant abi sutartis kartu, atsižvelgtina į atsakovo nustatytą sutarties priedo Nr. 1 sąlygą, jog šalių santykiams mutatis mutandis taikomos rangos sutartį reglamentuojančios normos. Tikrasis Išperkamosios nuomos sutarties sudarymo motyvas buvo suteikti ieškovui teisinę ir faktinę galimybę atlikti statybos rangos darbus, jų rezultatą perduoti atsakovui ir už tai gauti atlyginimą. Teismo sprendime remtasi įrodymais nepatvirtintomis iki ginčo sutarčių sudarymo tariamai buvusiomis aplinkybėmis, todėl be pagrindo neatsižvelgta į šalių elgesį po sutarčių sudarymo ir tuo metu buvusias aplinkybes, o tai pažeidžia sutarčių aiškinimo taisykles bei apsimestiniam sandoriui taikytinas normas.
  4. Teismas nepasisakė dėl sutarties (kaip lizingo) pagrindu atsakovo sudarytų įskaitymo ir kitų sandorių (tai yra sutarties priedo Nr. 1 7.2 punkto, visų sutarties priedų Nr. 2 ir 3 nuostatos, taip pat sutarties priedo Nr. 4 5 ir 6 punktų bei sutarties priedų Nr. 5-14 4 ir 5 punktų nuostatos) bei patvirtintų įmokų grafikų. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad visi įskaitymo ir kiti sandoriai atsirado atsakovui vykdant ginčijamą sutartį, kaip lizingo sutartį, apie ką pažymi kiekvienas įskaitymo ir kitas sandoris. Apsimestinės sutarties pagrindu sudaryti sandoriai, neatitinkantys tikrosios sutarties, kurią šalys sudarė ir vykdė, pripažintini negaliojančiais ab initio ir panaikintini. Teismui pripažinus sutartį apsimestine, tai yra ne lizingo sutartimi, reikėjo pasisakyti dėl jos pagrindu sudarytų sandorių galiojimo, o dėl to nepasisakęs teismas pažeidė apsimestinio sandorio ir niekinių sandorių normas. Atsakovas, priėmęs statybos darbus iš ieškovo, negalėjo įgyti teisės reikalauti iš ieškovo atlyginimo už paties ieškovo atliktus darbus, bet įgijo prievolę sumokėti ieškovui už šio atliktus statybos darbus. Akivaizdu, kad atsakovas ginčijamos Lizingo sutarties priedo Nr. 4 6 punkte fiksavo niekinį įskaitymo sandorį, nes jis neturėjo vienarūšio priešpriešinio reikalavimo ieškovo atžvilgiu.
  5. Sklypų pirkimo sutartimi atsakovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypus, už kuriuos ieškovas sumokėjo pardavėjui 950 000,01 Lt (sutarties 3.1.1 p.). Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų pagrindu atsakovui perėjo nuosavybės teisė iš viso į 6 183 500,04 Lt vertės darbus, nors atsakovas ieškovui sumokėjo 3 390 350,04 Lt. Taigi atsakovas liko įsipareigojęs atlyginti ir nesumokėjo ieškovui už gyvenamųjų namų inžinerinių tinklų statybos darbus 2 859 404,70 Lt įskaitant PVM (sutarties priedo Nr. 4 3 p.). Ieškovas prašė panaikinus sandorius taikyti restituciją, priteisti minėtas sumas kaip nuostolius ir taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, tačiau teismas šių prašymų nesprendė. Teismas Išperkamosios nuomos sutartį pripažino niekine ir negaliojančia, tačiau nei nuostolių atlyginimo, nei restitucijos netaikė. Atsakovas neturi teisinio pagrindo, kuris pateisintų jo teisę į ieškovo už atsakovą sumokėtos 950 000,01 Lt sumos įgijimą, nes mokėjimas vyko niekinės ir negaliojančios Išperkamosios nuomos sutarties pagrindu. Analogiškai yra ir ieškovo atliktų statybos darbų atveju: priėmimo-perdavimo aktų pagrindu atsakovui perėjo nuosavybės teisė iš viso į 6 183 500,04 Lt vertės gyvenamųjų namų statybos darbus, atsakovas ieškovui sumokėjo tik 3 390 350,04 Lt., o pirminę 2 859 404,70 Lt (įskaitant PVM) mokėjimo sumą atsakovas įskaitė kaip priešpriešinę prievolę pagal Lizingo sutartį. Teismas sutartį pripažino apsimestine lizingo sutartimi, tačiau, taikydamas nežinomo turinio finansavimo santykių taisykles, nenurodė, kokiu pagrindu 2 859 404,70 Lt (įskaitant PVM) sumos įskaitymą pagal niekinę ir negaliojančią Lizingo sutartį paliko galioti. Atsakovas neturi jokio sandorio, kuris pateisintų jo teisę į neapmokėtus 2 859 404,70 Lt vertės ieškovo atliktus statybos darbus, nes įskaitymas šiai prievolei pasibaigti (įvykdyti) atliktas apsimestinės Lizingo sutarties pagrindu. Teismo sprendimas pažeidžia nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo taisykles.

27Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują spendimą, kuriuo RUAB „JONDRAS“ ir J. D. ieškiniai būtų atmesti, o „Swedbank lizingas“, UAB ieškinys tenkintas visiškai, tai yra priteista „Swedbank lizingas“, UAB naudai iš J. D. 126 171,21 Lt dydžio nesumokėtų mokėjimų, 93 533,73 Lt dydžio delspinigių, 100 761,20 Lt dydžio palūkanų, 840 350 Lt dydžio turto rinkos vertės ir neišpirktos vertės skirtumo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų. Atsakovo skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nereikšdamas reikalavimo dėl 2008 m. gegužės 29 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir į bylą neįtraukdamas atsakovu sklypų pardavėjo UAB „Real Experts”, ieškovas RUAB „JONDRAS” pripažino, jog tarp apelianto ir UAB „JONDRAS” susiklostė žemės sklypų išperkamosios nuomos teisiniai santykiai, todėl skundžiamas teismo sprendimas šių santykių įvertinimo dalyje turi būti panaikintas.
  2. Teismas netinkamai išsiaiškino išperkamosios nuomos institutą, todėl nepagrįstai pripažino, jog ginčo šalys sudarė apsimestinį sandorį. Faktą, kad apeliantas ir RUAB „JONDRAS” siekė sudaryti būtent išperkamosios nuomos instituto reglamentuojamą Išperkamosios nuomos sutartį patvirtina ir galiojantis teisinis reguliavimas. Teisės aktų nuostatos numato ribojimus tik lizingo sutarties dalykui (žemei), tačiau toks apribojimas nėra numatytas išperkamosios nuomos sutartims. Tai suvokdamos šalys būtent ir siekė sudaryti bei sudarė žemės sklypų išperkamosios nuomos sutartį. Net jei CK aiškiai ir detaliai nereglamentuoja išperkamosios nuomos sutarties bei jos sąlygų, tai nereiškia, kad tokia sutartis neegzistuoja, negali būti sudaroma ir vykdoma. Sudarius Išperkamosios nuomos sutartį, ieškovui RUAB „JONDRAS” buvo sudaryta galimybė nesumažinti turimų apyvartinių lėšų, nes siekiamų įsigyti žemės sklypų kainos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis per ilgą laikotarpį, tačiau papildomos apyvartinės lėšos nebuvo suteiktos. Išperkamosios nuomos sutartyje nėra nei vienos sąlygos, būdingos išimtinai lizingo sutartims, tai yra tokios sąlygos, kuri negali būti įtraukta į kitokio pobūdžio sutartį. Teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, netinkamai atribojo išperkamosios nuomos ir lizingo sutartis pagal jų tikslą, todėl padarė netinkamas išvadas. Nuosavybės teisės įgijimas yra esminis išperkamosios nuomos požymis, bet ne lizingo sutarties sąlyga. Ginčijama Išperkamosios nuomos sutartis atitinka pagrindinius išperkamosios nuomos sutarties požymius, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti ją apsimestine.
  3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas ir atsakovas iš tikrųjų susitarė dėl žemės lizingo teisinių santykių. Įstatymas nedraudžia į išperkamosios nuomos sutartį įtraukti lizingo sutarčių nuostatas. Teismas, aiškindamas Išperkamosios nuomos sutartį, pažeidė įstatyme bei teismų praktikoje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo šalių elgesys tiek Išperkamosios nuomos sutarties pasirašymo, tiek jos vykdymo metu patvirtina, kad ir ieškovas, ir atsakovas siekė sudaryti būtent tokio turinio išperkamosios nuomos sutartį, kokia ji ir buvo sudaryta. Ginčydamas Išperkamosios nuomos sutartį, kurią pats pageidavo sudaryti, ieškovas RUAB „JONDRAS“ elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise bei bando paneigti tikruosius savo ketinimus. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis ir teismų praktikos suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei atsižvelgiant į tikrąją šalių valią, išreikštą sudarant Išperkamosios nuomos sutartį, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad ginčo šalys siekė sudaryti ir sudarė būtent žemės išperkamosios nuomos, o ne lizingo sutartį.
  4. Teismas netinkamai išsiaiškino finansavimo funkciją. Kadangi praktikoje egzistuoja ne viena lizingo sutarties rūšis ir kiekvienai iš jų būdingos kitokios finansavimo funkcijos (finansavimo funkcija gali pasireikšti ir pirkimo-pardavimo išsimokėtinai bei išperkamosios nuomos sutartyse), todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ginčo Išperkamosios nuomos sutartyje yra numatyta išimtinai tik lizingo sutartims būdinga finansavimo funkcija. Palūkanų skaičiavimas ir mokėjimas šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas tuo, kad RUAB „JONDRAS“ (nuomininkas) išperkamosios nuomos sutartyje nustatytą terminą naudojasi apeliantui (nuomotojui) priklausančiais žemės sklypais, mokėdama už jį tik dalimis, tai yra realiai RUAB „JONDRAS“ naudojasi žemės sklypų savininko (nuomotojo) pinigais, kuriuos pastarasis būtų gavęs, jei turtą būtų pardavęs iš karto. Tokiu atveju palūkanų skaičiavimas pagal ginčo Išperkamosios nuomos sutartį yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, ypač atsižvelgiant į tai, kad RUAB „JONDRAS“ yra verslininkas, privatus ūkio subjektas, kurio pagrindinis tikslas yra pelno siekimas. Dėl minėtos priežasties palūkanų pagal išperkamosios nuomos sutartį skaičiavimas visiškai nereiškia nei lizingui būdingos finansavimo funkcijos egzistavimo, nei ginčo Išperkamosios nuomos sutarties neatitikimo išperkamosios nuomos požymiams.
  5. Nuosavybės teisės į žemės sklypus iki Išperkamosios nuomos sutarties sudarymo nebuvimas nesuteikia teisės pripažinti ginčo sutartį apsimestine. „Swedbank lizingas“, UAB žemės sklypus įsigijo iš UAB „Real Experts“ ir siekė perleisti jų nuosavybės teises ieškovui RUAB „JONDRAS“, tai yra ginčo Išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu jau buvo susiformavusi apelianto vidinė valia perleisti žemės sklypų nuosavybę RUAB „JONDRAS“. „Swedbank“, UAB niekuomet neketino pats vykdyti veiklos žemės sklypuose ar turėti juos savo dispozicijoje. Vienintelis „Swedbank“, UAB siekis buvo perleisti žemės sklypų nuosavybės teisę RUAB „JONDRAS“. Nuosavybės perleidimo tikslas būtent ir yra būdingas išperkamosios nuomos, o ne lizingo teisiniams santykiams. Teismas nepagrindė ir nenurodė, kokios teisės normos draudžia išperkamosios nuomos sutarties šalims susitarti dėl to, kad nuomotojas įsigis ir išnuomos konkretų nuomininko pasirinktą daiktą.
  6. CK 6.568 straipsnio 1 dalies nuostata nėra imperatyvi teisės norma ir žemės išperkamosios nuomos sutartis jos nepažeidžia. Apribojimas sudaryti lizingo sutartis dėl žemės yra nustatytas tik dėl to, kad gali būti sudėtinga tokį sandorį tinkamai apskaityti, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu nedaro sandorio negaliojančiu. Būtų nepateisinama, jei šalims sudarius ir išsprendus dėl turto apskaitos galinčias kilti problemas, jų sudarytas sandoris vis tiek būtų pripažintas negaliojančiu.
  7. Finansavimas ieškovui RUAB „JONDRAS“ buvo teikiamas tiktai Lizingo sutarties pagrindu. CK nedraudžia lizingo sutarties šalims susitarti dėl lizingo sutarties dalyko sukūrimo ir perdavimo per lizingo sutartyje aptartą terminą. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad šalių susitarimas dėl lizingo sutarties dalyko sukūrimo abiejų sutarties šalių lėšomis nėra būdingas ar įprastas finansinio lizingo santykiams, tačiau tai nereiškia, jog toks susitarimas yra draudžiamas ar turėtų būti pripažintas apsimestiniu sandoriu. Civilinė teisė yra grindžiama dispozityvumo ir šalių autonomijos principais, todėl šalys gali susitarti ir dėl lizingo sutarties sąlygų, kurios įprastai nėra būdingos lizingo sutartimis, tačiau neprieštarauja imperatyviam reguliavimui. RUAB „JONDRAS“ poreikis gauti finansavimą gyvenamųjų namų kvartalo statybai buvo patenkintas sudarius Lizingo sutartį su nestandartinėmis sąlygomis. Pripažinus, kad Išperkamosios nuomos sutartis ir Lizingo sutartis yra galiojantys sandoriai, neprieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms bei išreiškiantys tikrąją šalių valią, laidavimo sutartys, kurias sudarė RUAB „JONDRAS“ vadovas ir akcininkas J. D. ir kurias teismas pripažinimo negaliojančiomis, turi būti paliktos galioti. Atsakovui J. D. buvo ir yra žinomos visos Lizingo sutarties sąlygos bei RUAB „JONDRAS“ prisiimtų įsipareigojimų apimtis.

28„Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimu į UAB „JONDRAS“ apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, teismo sprendimą dėl ieškovo apskųstos dalies palikti nepakeistą. Kadangi RUAB „JONDRAS“ neįrodė savo teiginių, susijusių su teisės normų pažeidimu pirmosios instancijos teismui nusprendžiant netaikyti restitucijos, ieškovo skundo dalis, susijusi su restitucijos taikymu, kaip ir kitos dalys, yra nepagrįsta. RUAB „JONDRAS“ gyvenamuosius namus statė savo interesais, tačiau naudodamasis Swedbank lizingas, UAB“ finansavimu, todėl šiuose teisiniuose santykiuose „Swedbank lizingas“, UAB negalėjo būti laikomas užsakovu, o pagrįstai buvo laikomas finansuotoju. Lizingo sutartis negali būti kvalifikuojama kaip rangos sutartis, nes esminis sutarties tikslas yra ne darbo rezultato sukūrimas, o statybos darbų finansavimas. Gyvenamieji namai turėjo būti pastatyti tik iš dalies finansuojant „Swedbank lizingas“, UAB, o dalį lėšų turėjo skirti RUAB „JONDRAS“. Statybos projekto užsakovas buvo RUAB „JONDRAS“, kuris vystė gyvenamųjų namų kvartalo statybos projektą.

29RUAB „JONDRAS“ ir J. D. atsiliepimais prašo atmesti atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB apeliacinį skundą, palikti nepakeistą teismo sprendimo dalį, kurią skundžia „Swedbank lizingas“, UAB, tačiau pakeisti teismo sprendimą dėl atmestos (nespręstos) ieškinio reikalavimų dalies, visiškai patenkinant RUAB „JONDRAS“ ieškinio reikalavimus. Atsiliepimuose teigiama, kad teismas tinkamai išaiškino CK 6.568 straipsnio normos paskirtį ir ją taikė, nes ir „Swedbank lizingas“, UAB skunde pripažino, jog suvokė, kad „teisės aktų nuostatos numato ribojimus tik lizingo sutarties dalykui, tačiau, pažymėtina, jog toks apribojimas nėra numatytas išperkamosios nuomos sutartims, todėl tai suvokdamos, šalys būtent ir siekį sudaryti bei sudarė išperkamosios nuomos sutartis“. Taigi Išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta tikslu apeiti įstatyme numatytą draudimą. Ieškovas su atsakovu sudarė rangos sutartį, o jai įforminti atsakovas savo nuožiūra, nederindamas su ieškovu, pasirinko sutartis, jų pavadinimus, turinį ir susijusias sąlygas, tačiau atsakovas pats pripažino, kad Išperkamosios nuomos sutarties pavadinimu buvo pasinaudota tik tam, kad apeiti teisės aktų numatytą ribojimą lizingo sutarties dalykui. Todėl teorinis (doktrininis) išperkamosios nuomos ir lizingo sutarčių teisinis kvalifikavimas ir atribojimas, kurį pateikia atsakovas, neturi reikšmės, nes šalys dėl tokio sutarčių aiškinimo ir jas aiškinančių doktrininių šaltinių nesusitarė. Aiškinant kartu Išperkamosios nuomos sutartį ir Lizingo sutartį yra akivaizdu, kad finansavimo funkcija atspindėjo tarp šalių sudarytą vieną rangos susitarimą: suteikti ieškovui statybvietę šešių gyvenamųjų namų statybai ir šią statybą finansuoti, tai yra mokėti ieškovui nustatytą atlyginimą už gyvenamųjų namų statybos darbų atlikimą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvimas įsigyjamo turto savininku patvirtina lizingo, bet ne išperkamosios nuomos santykius. Atsakovo nuosavybės teisės į žemės sklypus iki Išperkamosios nuomos sutarties sudarymo nebuvimas pagrįstai suteikia teismui teisę pripažinti ginčo sutartį apsimestine. Šioje byloje teisinio stabilumo principas nepašalina niekinio sandorio pasekmių. Atsakovo iniciatyva ir nurodymu buvo sudarytas konkrečios formos sandoris (Išperkamosios nuomos, o ne lizingo sutartis). CK 6.568 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi teisės norma ir Išperkamosios nuomos sutartis ją pažeidžia, nes šia sutartimi atsakovas siekė apeiti imperatyvų ribojimą. Sprendimo dalis dėl restitucijos priimta pažeidus CK 6.145 straipsnio 2 dalies, 6.237 straipsnio 1 dalies normas, todėl sprendimas keistinas, o ieškovo prašymai dėl restitucijos taikymo tenkintini. Teismas nepagrįstai laikė, kad Lizingo sutartis su visais savo priedais negali būti kvalifikuojama kaip rangos sutartis. Sutarties pagrindu teikiamas finansavimas atitinka CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatytą užsakovo pareigą sumokėti sutartyje nustatytą kainą už darbų atlikimą. Atsakovas sudarė nebūdingą ir neįprastą finansinio lizingo santykiams susitarimą, kuriam gali būti taikomos tik rangos sutartims taikytinos taisyklės. Teismas pagrįstai pripažino laidavimo sutartis negaliojančiomis.

30Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į RUAB „JONDRAS“ apeliacinį skundą prašo pakeisti teismo sprendimą ir dėl atmestų ieškovo reikalavimų ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškovo skundo argumentai yra pagrįsti ir tenkintini.

31Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. posėdyje buvo priimta nutartis pavesti pirmosios instancijos teismui ištaisyti šioje nutartyje nurodytus su 2012 m. birželio 20 d. sprendimo turiniu susijusius trūkumus, išaiškinant tikrąjį teismo priimto ir paskelbto šio procesinio dokumento 11 lape esančio teksto turinį, kuriame išdėstyta dalis motyvų bei sprendimo rezoliucinė dalis, sudaranti apeliacijos byloje dalyką (t. 6, b. l. 114-116). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. priimtoje nutartyje išaiškino, kad šio teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimo tekstas yra pateiktas bylos 5 tomo 151-160, 162 lapuose, o bylos 5 tomo 161 lapas į bylą įsiūtas dėl techninės klaidos ir jis nėra teismo sprendimo sudėtinė dalis. Atsižvelgdamas į šiuos išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas apibrėžia apeliacijos dalyką vadovaujantis tuo, jog skundžiamo 2012 m. birželio 20 d. teismo sprendimo turinys yra išdėstytas bylos 5 tomo 151-160 ir 162 lapuose, o 5 tomo 161 lape esantis tekstas nesudaro šio sprendimo turinio dalies.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Byloje nagrinėjami ginčo šalių sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo, ginčijamų sandorių dalyvių tikrųjų valinių tikslų, sutartimis prisiimtų teisių bei pareigų santykio, turinio ir apimties įvertinimo, restituciją ir nepagrįstą praturtėjimą reguliuojančių teisės normų taikymo, reikalavimų pagal laidavimo sutartis ir laiduotojo prievolių galiojimo klausimai bei su tuo susijusi faktinė ir teisinė problematika. Šių klausimų nagrinėjimo apeliaciniame procese ribas sudaro apeliacinių skundų dalyko ir pagrindo įvertinimas bei būtinumas patikrinti, ar neegzistuoja absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Absoliutaus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindai šioje byloje nenustatyti.

33Dėl su nekilnojamojo turto įsigijimu ir sukūrimu siejamo projekto vykdytojo, dėl galimumo šalių sutartinius santykius kvalifikuoti kaip statybos rangos teisinius santykius

34Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas ginčijamas sutartis su atsakovu sudarė siekdamas gauti finansavimą jo suplanuotam nekilnojamojo turto projektui vystyti – įsigyti žemės sklypus, kuriuose pastatyti dvibučių gyvenamųjų namų kvartalą, parduoti pastatytus gyvenamuosius namus su jiems priskirtais žemės sklypais, gautomis pajamomis atsiskaitant su projekto finansuotoju bei uždirbant sau pelną.

35Ieškovo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, jog būtent ieškovas vystė gyvenamųjų namų kvartalo statybos projektą, o ginčijamų sutarčių sudarymas suteikė jam galimybę gauti iš atsakovo papildomą finansavimą tokiam projektui realizuoti. Pasak apelianto, tokios teismo išvados neparemtos byloje esančiais įrodymais ir prieštarauja ieškovo vadovo teisme pateiktiems paaiškinimams. Be kita ko, ieškinyje ieškovas akcentavo, kad pagal Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas lizingo bendrovėms, kaip finansų įmonėms (šio įstatymo 2 str. 7 d.), neleidžiama užsiimti nekilnojamojo ar kito turto vystymo veikla, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas užsiėmė tokia veikla, ją maskuodamas ginčijamomis Išperkamosios nuomos bei Lizingo sutartimis. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo apeliaciniame skunde išsakytam teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog būtent ieškovas suplanavo, vystė ir vykdė gyvenamųjų namų statybos projektą. Ši teismo nustatyta aplinkybė paremta byloje esančiais įrodymais.

362008 m. balandžio 23 d. ieškovo pildytoje Juridinio asmens paraiškoje nekilnojamojo turto lizingui/žemės išperkamajai nuomai/papildomam finansavimui gauti (t. 1, b. l. 228-229) nurodyta, kad pageidaujamas įsigyti turtas/turtas, kuriam norima gauti papildomą finansavimą, yra žemės sklypai ir gyvenamųjų namų statybos darbai. Taigi atsakovui teiktoje paraiškoje ieškovas aiškiai patvirtino, kad jis pageidauja įsigyti turtą ir gauti finansavimą tam, kad galėtų įgyvendinti nekilnojamojo turto – gyvenamųjų namų statybos ir jų pardavimo projektą.

37Be ginčijama Išperkamosios nuomos sutartimi įsigytų šešių žemės sklypų, skirtų naudoti gyvenamųjų namų statybai, ieškovas statybų verslo tikslu toje pat vietovėje ketino įsigyti ir daugiau žemės sklypų. Šių jo ketinimų praktinį realizavimą patvirtina UAB „REAL EXPERTS“ (pardavėjo) ir UAB „JONDRAS“ (pirkėjo) 2008 m. gegužės 29 d. sudaryta 12-os žemės sklypų ( - )., kurių naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, pirkimo-pardavimo sutartis (t. 3, b. l. 88-113). UAB „REAL EXPERTS“ ir UAB „JONDRAS“ 2009 m. sausio 9 d. sudarytoje Bendradarbiavimo sutartyje (t. 3, b. l. 48-52) nurodyta, kad UAB „JONDRAS“ nupirko 2008 m. gegužės 29 d. sutartyje nurodytus žemės sklypus, kuriuose stato gyvenamųjų namų gyvenvietę ( - ), sudarytą iš 36 dvibučių gyvenamųjų namų, bei siekia realizuoti (parduoti) pastatytus namus. Bendradarbiavimo sutarties šalys išreiškė suinteresuotumą tinkamu ir savalaikiu projekto įgyvendinimu, t. y. sklypuose statomų namų pardavimu.

38Reikšminga aplinkybė vertinant šalių argumentus dėl nekilnojamojo turto projekto vystymo iniciatoriaus ir faktinio projekto vykdytojo yra dar 2008 m. balandžio 3 d., t. y. iki ieškovo komercinių santykių su atsakovu užmezgimo, ieškovo užsakymu darytas 18-os žemės sklypų toje vietovėje vertinimas (t. 2, nuo b. l. 119). Ši aplinkybė patvirtina, kad dar iki santykių pagal ginčijamas sutartis su atsakovu atsiradimo ieškovas jau domėjosi galimybe įsigyti žemės sklypus ir juose vystyti verslo projektą – namų statybą, kurį vėliau faktiškai ir vykdė.

39Trijų šalių atstovų (pardavėjo UAB „REAL EXPERTS“, pirkėjo UAB „Hansa lizingas, nuomininko UAB „JONDRAS“) 2008 m. gegužės 29 d. pasirašytos nekilnojamųjų daiktų (šešių žemės sklypų) pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 48-60) nuostatų dėl atsiskaitymo už perkamus žemės sklypus tvarkos ir sąlygų vertinimas taip pat leidžia daryti išvadą apie tai, kad būtent ieškovas vystė verslo projektą, susijusį su žemės sklypu įsigijimu, gyvenamųjų namų juose pastatymu ir pajamų iš šių daiktų pardavimo būsimiems namų su žemės sklypais pirkėjams gavimo, nes dalis kainos už perkamus sklypus (950 000,01 Lt) buvo įskaitoma pagal priešpriešinius ieškovo (nuomininko) UAB „JONDRAS“ ir sklypų pardavėjo UAB „REAL EXPERTS“ tarpusavio reikalavimus (sutarties 3.1.1 p.), dalį kainos (149 999,99 Lt) atsakovas (sklypų pirkėjas UAB „Hansa lizingas“) pardavėjo prašymu turėjo pervesti į ieškovo sąskaitą (sutarties 3.1.3 p.), o atsakovas finansavo žemės sklypų įsigijimą ieškovo valdymui ir naudojimuisi verslo reikalais 1 000 000 Lt suma, nes būtent tokią sumą turėjo pervesti į sklypų pardavėjo sąskaitą (pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.2 p. ir 3.1. 3 p. sąlygos).

40Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą kritiškai vertinti ir nesivadovauti ieškovo vadovo, trečiojo asmens šioje byloje J. D. paaiškinimais, jog nekilnojamojo turto projektą, kuriam įgyvendinti buvo sudarytos byloje ginčijamos sutartys, vystė ir įgyvendino ne ieškovas, o atsakovas.

41Aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas įrodančių duomenų pakanka ir tam, kad būtų paneigti ieškovo atstovo bei trečiojo asmens J. D. teiginiai, kuriais buvo bandoma įtikinti, jog gyvenamųjų namų statytoju (statybos užsakovu) buvo atsakovas, jog ieškovas buvo atsakovo pasitelktas tik rangovo funkcijoms atlikti, todėl ginčijamomis sutartimis esą faktiškai buvo maskuojami (dengiami) šalies sieję statybos rangos teisiniai santykiai.

42Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl ginčo šalis siejusių sutartinių santykių specifiškumo, pasireiškusio tuo, kad atsakovo teikiamo finansavimo dalyką sudarė statybos būdu numatyti sukurti nekilnojamieji daiktai (gyvenamieji namai), šalims reikėjo suderinti ieškovo statomų daiktų laikino perdavimo finansuotojui (pagal ginčijamą Lizingo sutartį – lizingo davėjui) sąlygas. Kadangi tie daiktai turėjo atsirasti kaip statybos darbų produktas (statybos proceso rezultatas), Susitarime dėl statybos darbų finansavimo (t. 1, b. l. 74-76) buvo aptartos sąlygos, susijusios su statybos darbų rezultato perdavimo finansuotojui (atsakovui) procedūromis, kurios reguliuojamos statybos rangos sutarčių normomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent dėl šios priežasties Susitarime dėl statybos darbų finansavimo buvo numatyta, kad statybos darbų atlikimo, darbų perdavimo ir priėmimo, pastatytų objektų pateikimo pripažinti tinkamais naudoti procedūroms atlikti šalių tarpusavio santykiams mutatis mutandis taikomos ir rangos sutartį reglamentuojančios įstatymų normos (Susitarimo 2 p.), tačiau tokia sutartinė sąlyga nesudaro pagrindo kvalifikuoti šalis siejusių santykių pagal rangos sutarčiai būdingus požymius, tuo labiau, kad pačios šalys Susitarime akcentavo, jog rangos sutartį reguliuojančios normos šiuo atveju taikomos tik tiek, kiek tai neprieštarauja tarp šalių sudaryto lizingo (o iš tikrųjų – statybos darbų finansinio kreditavimo) sandorio esmei. Be kita ko, Susitarime dėl turto statybos darbų finansavimo aiškiai apibrėžta, kad turto statybos ir įrengimo darbus ieškovas (pagal ginčijamą Lizingo sutartį – klientas) atliks ūkio būdu. Statybos darbų vykdymas „ūkio“ būdu reiškia, kad paprastai darbus atlieka pats statytojas savo lėšomis, jėgomis ir priemonėmis.

43Teigdamas, kad ieškovo ir atsakovo santykiai kvalifikuotini rangos santykiais, kur atsakovas veikė kaip statytojas, o ieškovas – kaip rangovas, ieškovas remiasi ir tuo, jog šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti statybos leidimai, kuriuose statybos projekto užsakovu nurodytas ne ieškovas, bet atsakovas. Taip teigdamas ieškovas savo skunde apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai statybos projekto užsakovu įvardijo ieškovą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie apelianto (ieškovo) teiginiai nepagrįsti.

44Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, koks asmuo buvo UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ parengto gyvenamųjų namų statybos ieškovo naudotuose žemės sklypuose užsakovas. Byloje esančiuose statybos leidimuose (t. 2, b. l. 31-38, t. 3, b. l. 3-18) esantys įrašai apie statytoją savaime neduoda pagrindo manyti, kad jis sutampa su projekto užsakovu. Nei pirminiuose statybos leidimuose, kurie 2007 m. vasario 15 d. buvo išduoti statytojui UAB „EI SOLUTIONS“, nei 2010 m. kovo 10 d. atsakovo, kaip statytojo, vardu perregistruotuose statybos leidimuose įrašų apie statybos projekto užsakovą nėra. Atsakovo prašymuose išduoti pažymą apie statinio statybą bei 2010 m. kovo 10 d. perregistruotuose statybos leidimuose (t. 2, b. l. 31-38, t. 3, b. l. 3-6) statytoju įvardijamas atsakovas, bet ši aplinkybė neleidžia sutikti su ieškovo argumentais, kad investicinį gyvenamųjų namų komplekso statybos projektą sumanė vystyti ir jį įgyvendino atsakovas, kuriame ieškovas dalyvavo tik rangovo teisiniu statusu. Pastebėtina, kad šie nurodyti dokumentai – prašymai dėl pažymų apie statybą, perregistruoti statybos leidimai buvo sudaryti tuo metu, kada pagrindiniai statybos darbai buvo baigti (ieškovas buvo atlikęs darbų beveik už visą bendrą šalių Susitarime dėl turto statybos darbų finansavimo numatytą statybos darbų kainą), o namų baigtumas buvo 89 proc., kada atsakovas jau buvo pareiškęs ieškovui pretenzijas dėl netinkamo prievolių pagal ginčijamas Išperkamosios nuomos ir Lizingo sutartis vykdymo ir savarankiškai ėmėsi veiksmų pagal Lizingo sutarties sąlygas įregistruoti jo žemės sklypuose pastatytus daiktus (namus) savo nuosavybės teise, kaip ir buvo numatyta Lizingo sutarties priede Nr. 1 – Susitarime dėl turto statybos darbų finansavimo (pagal Lizingo sutarties sąlygas vėliau šie daiktai būtų buvę perleisti ieškovui šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis). Taigi tokie atsakovo veiksmai bei aplinkybės dėl nuorodų apie statytoją prašymuose dėl pažymų apie statybą išdavimo bei perregistruotuose statybos leidimuose neduoda pagrindo išvadai, kad ieškovą ir atsakovą visu ikisutartinių ir sutartinių santykių laikotarpiu siejo rangos teisiniai santykiai, kuriuose atsakovas veikė kaip statytojas (užsakovas), o ieškovas – kaip rangovas. Kaip minėta, pirminiai statybos leidimai gyvenamiesiems namams, kuriuos statė ieškovas, statyti buvo išduoti 2007 m. vasario 15 d., o juose statytoju buvo įrašyta UAB „EI SOLUTIONS“ (t. 3, b. l. 7-18). O štai 2008 m. gruodžio - 2009 m. rugsėjo mėnesiais sudarytuose Atliktų statybos darbų patikros aktuose (tomas 2, b l. 64-97) būtent ieškovas įvardijamas tiek statytoju (užsakovu), tiek rangovu. Tai paaiškintina tuo, kad pagal susitarimų su atsakovu sąlygas gyvenamųjų namų, kurių statybos leidimas buvo išduotas statytojo UAB „EI SOLUTIONS“ vardu, statybą faktiškai organizavo ir vykdė ieškovas vadinamuoju „ūkio būdu“.

45Išanalizavusi bylos medžiagą ir įvertinusi joje esančius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtina jo aiškinimų apie tai, jog šalis faktiškai siejo sutartiniai rangos teisiniai santykiai, o ginčijama Lizingo sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip statybos rangos sutartis. Apelianto argumentais nepaneigtos esminės pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis remdamasis teismas sprendė, kad ginčijama Lizingo sutartis ir kiti šalių sudaryti sandoriai negali būti kvalifikuojami kaip apsimestiniai, siekiant pridengti statybos rangos teisinius santykius (ieškovas vystė gyvenamųjų namų statybos projektą, kuris ginčijamų sandorių pagrindu buvo iš dalies finansuojamas atsakovo lėšomis; esminis ginčijamos Lizingo sutarties tikslas atsakovui buvo ne darbo rezultato sukūrimas, o tik statybos darbų finansavimas; statyba buvo vykdoma tik iš dalies finansuojant atsakovui; ginčijamos lizingo sutarties sudarymo metu atsakovas neturėjo tikslo įgyti darbo rezultato nuosavybės teise).

46Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė šiuos ieškovo ieškinio reikalavimus: 1) pripažinti, kad ginčijama Išperkamosios nuomos sutartimi buvo siekiama pridengti statybos rangos sutartį; 2) pripažinti apsimestiniais sandoriais, kuriais siekta pridengti statybos rangos sutartį, 2008 m. liepos 23 d. Lizingo sutartį Nr. LT077059, Susitarimą dėl turto statybos darbų finansavimo (Lizingo sutarties priedas Nr. 1), taip pat kitus šalių sudarytus Lizingo sutarties priedus (Nr. 2-14); 3) pripažinti statybos rangos sutartimi 2008 m. liepos 23 d. Lizingo sutartį Nr. LT077059, tos pačios dienos Susitarimą dėl turto statybos darbų finansavimo (Lizingo sutarties priedas Nr. 1), taip pat kitus Lizingo sutarties priedus nuo Nr. 2 iki Nr. 14; 4) priteisti ieškovui 2 859 404,70 Lt sumą, kaip atlyginimą rangovui už atliktus statybos rangos darbus. Kadangi pagrįstai atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį gyvenamųjų namų statybos kainos, kaip rangovui priklausantį atlyginimą už rangos darbus, nebuvo ir nėra pagrindo tenkinti su tuo susijusį papildomą išvestinį ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 113 377,35 Lt metinių palūkanų nuo neapmokėtos sumos už tuos darbus.

47Dėl ginčijamos Išperkamosios nuomos sutarties kvalifikavimo lizingo sutartimi ir su tuo susijusių teisinių pasekmių

48Ieškovo ieškinyje plačiai aiškinama, kad šalių sudaryta 2008 m. gegužės 19 d. žemės sklypų Išperkamosios nuomos sutartis (t. 1, b. l. 31-44) faktiškai buvo lizingo sutartis. Pasak ieškovo, prievolės perduoti daiktą tinkamas įvykdymas lizingo santykiuose reiškia, kad lizingo gavėjas gali nekliudomai naudoti išnuomotą ir jam perduotą daiktą verslo tikslais. Ieškinyje akcentuota, kad būtent tokių tikslų siekė ginčo šalys, sudarant Išperkamosios nuomos sutartį ir Nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų) pirkimo-pardavimo sutartį (t. b. l. 31-44 ir b. l. 48-59). Ieškovas tvirtino, kad atsakovo tikslas buvo teikti finansavimą įsigyjant ieškovui reikalingus žemės sklypus ir pelno iš tokio finansavimo gavimas, kad atsakovas ir ieškovas Išperkamosios nuomos sutartimi faktiškai susitarė dėl lizingo (finansinės nuomos) teisinių santykių sukūrimo, tačiau tokį susitarimą atsakovas pridengė Išperkamosios nuomos sutarties įforminimu. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokiu ieškovo aiškinimu, nusprendęs, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes ginčijama Išperkamosios nuomos sutartis iš esmės yra lizingo sandoris, kad ji sudaryta siekiant pridengti šį tikrąjį lizingo sandorį. Tokią išvadą teismas, visų pirma, grindė tuo, kad Išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu atsakovas dar nebuvo ieškovui perduodamų sklypų savininkas.

49Su tokia pirmosios instancijos išvada ir jos argumentacija teisėjų kolegija iš dalies sutinka.

50Nustatyta, kad šalys sudarė dvi sutartis dėl šešių žemės sklypų: pirkimo-pardavimo sutartį bei tų sklypų išperkamosios nuomos sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sutarties, šalių įvardytos Išperkamosios nuomos sutartimi, nuostatos visiškai atitinka CK šeštosios knygos XXX skyriaus normas, reglamentuojančias lizingo (finansinės nuomos) sutartis. Kvalifikuojant šalių sutartį, įvardytą žemės sklypų išperkamosios nuomos sutartimi, pripažintina, jog ji neatitinka tiek bendrųjų reikalavimų, keliamų nuomos sutarčiai, tiek išperkamajai nuomai būdingų požymių (pvz., dėl nuomotojo pareigos garantuoti, jog daiktas atitiks sutarties sąlygas bei bus tinkamas naudoti pagal sutartyje aptartą paskirtį, dėl nuomotojo atsakomybės už nuomojamo daikto neaptartus trūkumus bei tuos trūkumus, kurie trukdo naudoti daiktą, dėl daikto perėjimo nuomininko nuosavybėn pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą (CK 6.483, 6.485 str., 6.503 str. nuostatos) ir pan. Išperkamosios nuomos sutartyje nustatytos kitokios atsakovo atsakomybės ribos: atsakovas neatsako už jokius žemės sklypų trūkumus, įskaitant ir tuos, kurie trukdo naudotis žemės sklypais (Sutarties 3.4.1 ir 3.4.2 punktai); visa atsakomybė dėl žemės sklypų trūkumų perkeliama žemės sklypų pardavėjui, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypus bei pardavėją išsirinko pats ieškovas (Sutarties 3.4 punktas). Išperkamosios nuomos sutartyje vartojamų sąvokų (pvz., „Įmokų grafikas“, „Palūkanų įmokos“, „Pirkimo-pardavimo sutartis“, „Turtas“, „Turto išpirkimo įmokos“), sutarties 3.2 p., 3.4 p., 3.5 p., 3.7 p., 10.2 p. turinys akivaizdžiai parodo šalių susitarimo dėl žemės sklypų lizingo teisinių santykių sukūrimo pobūdį. Išperkamosios nuomos sutarties sąlygų analizė leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad iš esmės visos žemės sklypų išperkamosios nuomos sutartyje išdėstytos sąlygos atitinka lizingo teisinių santykių turinį, paskirtį bei prasmę. Šioje ginčo sutartyje apskritai nėra numatyta sąlygų, būdingų išperkamosios nuomos sutartims. Su CK 6.503 straipsnyje numatyta nuomos sutarties rūšimi ginčijamą sutartį sieja tik jos pavadinimas Išperkamosios nuomos sutartimi, tačiau ne jos sąlygos ar elementai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamoje sutartyje netgi nėra tokių elementų, kurie ginčijamą sutartį leistų kvalifikuoti kaip mišrią, t. y. turinčią ne vien tik lizingo (finansinės nuomos), bet ir kitų sutarties rūšių požymių. Išvadą dėl ginčo šalis faktiškai siejusių lizingo santykių, kurie buvo maskuojami 2008 m. gegužės 19 d. sudaryta Išperkamosios nuomos sutartimi, patvirtina ir ta aplinkybė, kad tą pačią dieną forminant Susitarimą dėl sutarties bendrųjų sąlygų keitimo, jis buvo įvardintas kaip 2008 m. gegužės 19 d. šalių sudarytos lizingo sutarties priedas Nr. 2 (t. 1, b. l. 45). Sutarties priedą Nr. 2 pasirašė tie patys asmenys, kaip ir pačią Išperkamosios nuomos sutartį, o šio susitarimo tekste visur daromos nuorodos apie lizingo, bet ne išperkamosios nuomos sutarties sąlygas ir jų keitimą. Pastebėtina, kad kai kurios tarp šalių faktiškai susiklosčiusius žemės sklypų lizingo (finansinės nuomos) teisinius santykius atitinkančios sąlygos atsispindi ir 2008 m. gegužės 29 d. sudarytoje Nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų) pirkimo-pardavimo sutartyje. Jos itin išryškėja šios sutarties skyriuje dėl nuomininko teisių ir pareigų (sutarties 6.1- 6.7 p.).

51Teisėjų kolegija, ginčo Išperkamosios nuomos sutartį kvalifikuodama kaip lizingo (finansinės nuomos) sutartį, vadovaujasi ne tik tuo lizingo santykiams būdingu požymiu, suponuojančiu įsitikinimą, kad iš tikrųjų ieškovas siekė gauti papildomą finansavimą jo vykdomam statybų verslui, su sąlyga, jog įvykdžius lizingo sutartyje numatytas prievoles, lizingo dalyku esantis turtas pereis ieškovui nuosavybės teise. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovo nuosavybės teisės įgijimo į lizinguojamus žemės sklypus tikslas buvo nukreiptas tik į poreikį uždirbti iš tuose sklypuose jo pastatytų gyvenamųjų namų kartu su tų namų valdai priskirtais sklypais pardavimo. Ieškovo tikslas įsigyti Išperkamosios nuomos sutartyje nurodytus žemės sklypus (t. 1, b. l. 42-44) buvo susijęs su jo vykdomu statybos verslu, konkrečiai – gyvenamųjų namų statymu tuose sklypuose. Žemės sklypų nuosavybės teisės įgijimą ieškovui lėmė tik poreikis turėti galimybę parduoti namus su jų valdą sudarančiais žemės sklypais. Atsakovo komercinis interesas perleisti ieškovui žemės sklypų naudojimo teisę buvo susijęs su ieškovo ketinimais tuose sklypuose statyti statinius, skirtus ne sau, bet pardavimui. Pastatytų daiktų pardavimo galimybės sudarymui buvo numatytas vėlesnis sklypų perleidimo ieškovo nuosavybėn, tenkinant abiejų kontrahentų komercinius interesus (ieškovui – iš pardavimo pajamų atsiskaityti su atsakovu už gautą finansavimą bei uždirbti pelno, atsakovui – iš tų pačių pardavimo pajamų atgauti finansavimui suteiktas lėšas bei užsidirbti, t. y. gauti atlyginimą už suteiktą finansinę paslaugą), mechanizmas. Žemės sklypų nuosavybės įgijimas ieškovui buvo aktualus tik tiek, kiek to reikėjo pastatytiems gyvenamiesiems namams parduoti ir gauti iš to pajamas. Taigi ieškovo poreikis įgyti žemės sklypų nuosavybės teisę iš esmės buvo trumpalaikis ir nukreiptas jo tikrajam komerciniam tikslui pasiekti – gauti pajamas iš tų sklypų ir juose pastatytų namų pardavimo, kurios būtų ir atsiskaitymo su atsakovu finansinis šaltinis. Ieškovo dublike (t. 2, b. l. 1-18), be kita ko, nurodyta, kad ieškovo valia nebuvo įsigyti sklypų, tačiau kadangi sutartis numatė parduoti statomus pastatus, todėl žemės sklypai turėjo būti parduodami kartu su jais. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčijama Išperkamosios nuomos sutartimi numatytas sklypų perleidimas ieškovo nuosavybėn nebuvo pagrindinis komercinis šalių tikslas, todėl nėra pakankamo pagrindo šią sutartį kvalifikuoti nei išperkamosios nuomos sutartimi, nei pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi, kurių pagrindinis tikslas ir esminis bruožas yra daikto nuosavybės teisės perleidimas ir įgijimas, o ne naudojimasis daiktu, kaip priemone ar būdu kitiems komerciniams (verslo) tikslams pasiekti. Šiuo atveju kvalifikuojant ginčijamą Išperkamosios nuomos sutartį manytina, kad šalių santykiuose dominavo komercinis interesas ne įgyti žemės sklypus nuosavybėn, bet naudotis sklypais verslui, turint tikslą juose pastatyti gyvenamuosius namus pardavimui. Ieškovui šiuose santykiuose vyraujantis poreikis buvo jo naudojamuose sklypuose pastatyti statinius, kuriuos po to parduoti kartu su tais žemės sklypais; jis neturėjo intereso sklypų nuosavybės teisę įgyti ir ją turėti neapibrėžtą laiką be aiškaus kitokio komercinio tikslo (gauti pajamų iš sukurto turto perleidimo sandorių), o atsakovo tikrasis komercinis interesas buvo papildomo finansavimo suteikimas ieškovo vykdomam verslui įgytuose sklypuose vykdyti ir šis interesas, šalims tinkamai vykdant sutartines prievoles, negalėjo transformuotis iš finansavimo už daikto (sklypų) naudojimą į kreditavimą pagal daikto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai santykiams būdingus požymius arba į išperkamosios nuomos sutartimis įgyvendinamą nuomojamo turto nuosavybės teisės perėjimo nuomininkui tikslą.

52Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo motyvus, kuriais siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ginčo išperkamosios nuomos sutarties kvalifikavimo lizingo (finansinės nuomos) sutartimi.

53Nustatęs, kad ginčijama Išperkamosios nuomos sutartimi buvo siekiama pridengti šalių susitarimą dėl lizingo teisinių santykių sukūrimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinas taisykles (CK 1.87 str. 1 d.), šiuo atveju –CK XXX skyriaus normas, reguliuojančias lizingo (finansinės nuomos) santykius. CK 6.568 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lizingo sutarties dalyku gali būti bet kokie nesunaudojamieji kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius. Teismo sprendime nurodyta, kad draudimas lizingo sutarties dalyku laikyti žemę yra imperatyvus. Kadangi žemė negali būti lizingo sutarties dalykas (CK 6.568 str. 1 d.), tai šalių faktiškai sudarytą žemės lizingo sutartį, pažeidžiančią šią imperatyviąją normą, teismas pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

54Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo aiškinimas dėl nurodytos teisės normos imperatyvumo yra teisingas, tačiau neturi pagrindo sutikti su teismo išvada dėl aptariamos sutarties pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu sandoriu.

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013, išaiškinta, kad CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta lizingo samprata orientuoja į tai, jog lizingo sutarties dalyku turėtų būti tokie komercinės paskirties daiktai, kurių civilinė apyvarta yra visiškai laisva, kurie įprastai naudojami versle kaip priemonė pelnui gauti ir kurių naudojimo laikotarpis bei pelningumas paprastai yra apriboti laiko atžvilgiu, t. y. naudojimo metu jie amortizuojasi ir palaipsniui praranda savo vertę bei pelningumo potencialą. Atsižvelgiant į tai, taikomi lizingo dalyko ribojimai. Žemė, kaip nesunaudojamas ir nesusidėvintis daiktas, neatitinka lizingo santykių dalyko apibrėžties, paskirties ir ypatumų, todėl įstatymo leidėjas įtvirtino draudimą sudaryti lizingo sutartis dėl žemės. Toks draudimas atitinka lizingo tikslus ir paskirtį – investicinių projektų, susijusių su gamybos priemonių naudojimu, finansavimą, taip pat lizingo dalyko ypatumus – amortizaciją, t. y. visišką ar dalinį susidėvėjimą ir šio susidėvėjimo kompensavimą lizingo įmokomis per lizingo sutarties laikotarpį. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad CK 6.568 straipsnio 1 dalies nuostata, jog lizingo dalykas negali būti žemė ir gamtos ištekliai, yra imperatyvioji, taigi negali būti pakeista šalių susitarimu; ši nuostata atitinka CK įtvirtintą vadinamąjį klasikinį lizingo sutarties modelį, siejamą su galimybės verslo tikslais naudoti gamybos priemones ir kitokį turtą, iš kurio naudojimosi gaunamas pelnas, finansavimu.

56CK 6.567 ir 6.568 straipsniuose įtvirtintų teisės normų analizė ir aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika leidžia neabejotinai teigti, jog CK 6.568 straipsnio 1 dalies nuostata, kad lizingo dalykas negali būti žemė ir gamtos ištekliai, yra imperatyvioji. Tuo pagrindu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjamas CK 6.568 straipsnio 1 dalies normos dispozityvumas.

57Sprendžiant dėl sandorio, sudaryto pažeidžiant imperatyviąją teisės normą, draudžiančią žemei būti lizingo sutarties dalyku, šiuo atveju pasisakytina dėl tokio sandorio galiojimo galimybės ir tokio sandorio šalių teisių gynimo apimties.

58Nagrinėjamu atveju sandorį, pažeidžiantį imperatyviąją teisės normą, sudarė juridiniai asmenys, kurių tikslas yra pajamų (pelno) iš ūkinės-komercinės veiklos gavimas, sudarant atitinkamus komercinius sandorius ir atliekant kitokius juridinius veiksmus tam tikslui pasiekti. Viena iš šio sandorio šalių – atsakovas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė ūkinė-komercinė veikla yra pajamų gavimas iš lizingo sutarčių bei kitokio pobūdžio finansavimo sandorių sudarymo. Taigi, sudarydamas sandorį jis veikė kaip šios srities profesionalas, turintis pakankamai ekonominių, finansinių ir teisinių žinių bei aiškiai suvokiantis, jog sudaro teisės reikalavimų neatitinkantį sandorį, jį maskuodamas apsimestine Išperkamosios nuomos sutartimi. Kadangi pagal CK 6.568 straipsnio 1 dalį žemė negali būti lizingo sutarties dalykas, pirmosios instancijos teismas ab initio pripažino niekine ir negaliojančia šalių sudarytą Išperkamosios nuomos sutartį, kaip prieštaraujančią imperatyviajai įstatymo normai (CK 1.80 str. 1 d.).

59Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktines nuostatas, yra pažymėjęs, kad toks formalus sutarties nuostatų aiškinimas nėra tinkamas, nes sprendžiant sutarties galiojimo klausimą, laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) ir siekiant išsaugoti sutartinius santykius (favor contractus principas), privalu atsižvelgti į šalių susitarimo esmę, t. y. išsiaiškinti sutarties dalyką (dėl ko šalys susitarė) bei jos sąlygas (sutarties šalių teises bei pareigas) ir įvertinti jas sutarčių teisės instituto bendrųjų bei specialiųjų normų kontekste. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes ir jas teisiškai įvertinus, galima nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir pažeidžia viešąjį interesą. Toks konstatavimas sudarytų pagrindą išvadai, kad nėra galimybės sutarties išsaugoti, todėl ji turi būti pripažinta negaliojančia; priešingu atveju, t. y. nenustačius pirmiau nurodytų aplinkybių, sutarties pripažinimas negaliojančia būtų pernelyg formali ir neproporcinga kišimosi į sutarties laisvės principą priemonė. Įstatyme neįtvirtinta absoliutaus draudimo sudaryti komercinius sandorius dėl žemės, todėl, kvalifikuojant lizingo sutarties požymių turinčią šalių sutartį, kurios dalykas yra žemės sklypas, būtina nustatyti teisingą ir šalių interesus apsaugantį sutarties laisvės principo bei draudimo pažeisti imperatyvą santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

60CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Nagrinėjamoje byloje šalys, sudarydamos sutartį, kuri pavadinta Išperkamosios nuomos sutartimi, žinojo arba turėjo žinoti įstatyme įtvirtintą nuostatą, kad žemė negali būti lizingo sutarties dalykas, ir savo santykius nustatė kaip nuomos santykius, sutartyje įtvirtindamos žemės sklypų išpirkimo sąlygą. Byloje nustatyta, kad šalių sutarties sąlygos atitiko lizingo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, minėtoje 2013 m. kovo 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-2/2013) pažymėjo, kad šalių santykių kvalifikavimas kaip lizingo santykių remiantis vien tuo, jog sutarties sąlygos panašios į lizingo, ir neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, ignoruojant šalių valią bei sutarties sudarymo tikslus, reikštų neproporcingą kišimąsi į šalių sutarties laisvės principą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatų, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiformavusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-232/2012; kt.). Tais atvejais, kai šalių sudarytas susitarimas nėra absoliučiai negaliojantis ir egzistuoja teisinė galimybė jį išsaugoti, jis turi būti išsaugomas siekiant civilinių santykių pastovumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo bei laikantis sutarties stabilumo (favor contractus) principo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad gerbiant šalių valios autonomijos principą pirmenybė turi būti teikiama ne formaliems sandorio negaliojimo argumentams, bet šalių valiai sukurti jų siekiamus civilinius teisinius santykius, jeigu šie iš esmės nepažeidžia įstatymo reikalavimų ir gali teisėtai egzistuoti bei sukelti atitinkamus teisinius padarinius. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių privalomumo principas reiškia ne tik tai, kad sutartis privalo būti vykdoma, bet ir tai, jog ji galioja bei saisto šalis ir gali būti pakeista arba nutraukta tik šalių susitarimu, o vienašalis sutarties nutraukimas arba pripažinimas negaliojančia yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik sutartyje arba įstatyme nurodytais atvejais.

61Lizingo požymių turinčios sutarties, kurios dalykas yra žemės sklypai, pagrindinės sąlygos – daikto valdymas ir naudojimas už atlyginimą, įsigijimas nuosavybėn ir pan. – įstatymo nėra draudžiamos. Įstatyme neįtvirtinta draudimo sudaryti privačios žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat susitarti dėl šių sutarčių elementų derinio vienoje sutartyje. Taigi aplinkybė, kad sutartis, kurios dalykas yra žemės sklypai, savo sąlygomis yra panaši į lizingo sutartį ar ją atitinka, pati savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jos sąlygų prieštaravimą imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.568 straipsnio 1 daliai) ir pripažinti sutartį niekine taikant CK 1.80 straipsnio normas.

62Šioje nutartyje aukščiau pateikta faktinių bylos aplinkybių analizė bei ginčijamos sutarties šalių tikrosios valios, jų realių komercinių ketinimų ir interesų teisinis įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad Išperkamosios nuomos sutartis, nors jos dalykas ir neatitiko CK 6.568 straipsnio 1 dalyje nustatyto imperatyvaus ribojimo, buvo sudaryta laikantis šalių lygybės principo, laisva abiejų šalių valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio jos būtų priverstos sudaryti sutartį, kad visos sutarties turiniui bei sudarymui reikšmingos aplinkybės šalims buvo žinomos ir joms priimtinos (tai šalių buvo deklaruota Išperkamosios nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 17.4 punkte). Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat akcentuota, jog ginčijamus sandorius šalys sudarė laisva valia, jos abi buvo lygiavertės, siekusios suderintų tikslų, o duomenų apie tai, kad sudarant ginčijamus sandorius šalys būtų siekusios viena kitą suklaidinti ar priversti sudaryti tuos sandorius, byloje nenustatyta. Byloje pasitvirtino, kad ginčijamos sutarties sąlygos ir tikslai, jos sudarymu ir vykdymu siekiami padariniai atitiko tikrąją šalių valią. Išdėstytos aplinkybės nesudaro pakankamo neformalaus pagrindo ginčijamą Išperkamosios nuomos sutartį (kuria buvo dengiama žemės sklypų lizingo sutartis), pripažinti niekine ir negaliojančia sutartimi pagal CK 1.78 ir 1.80 straipsnių reikalavimus. Vadovaujantis išdėstytais argumentais naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2008 m. gegužės 19 d. Išperkamosios nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, o tuo pačiu atmetamas ieškovo reikalavimas šią sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

63Ginčijamą Išperkamosios nuomos sutartį kvalifikavus kaip faktinę žemės lizingo sutartį, tačiau ją pripažinus galiojančiu ir sutartinėmis sąlygomis šalis saistančiu sandoriu, nėra pagrindo tenkinti dalies ieškinio reikalavimų, kurie grindžiami restitucijos arba nepagrįsto praturtėjimo institutų taikymu: a) priteisti iš atsakovo 950 000 Lt dydžio žemės sklypų išpirkimo įmoką ir 55 339,09 Lt palūkanų, atsakovo nuskaičiuotų pagal žemės sklypų Išperkamosios nuomos sutartį; b) priteisti iš atsakovo 293 276,72 Lt metinių palūkanų (12,52 proc. dydžio), skaičiuotinų nuo atsakovo įgytos 950 000 Lt sumos.

64Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas bet kuriuo atveju neturi teisėto pagrindo reikalauti priteisti iš atsakovo 950 000 Lt įmoką, kuri pagal ginčo Išperkamosios nuomos sutarties sąlygas buvo apibrėžta kaip lizingo gavėjo (ieškovo) pirmoji turto išpirkimo įmoka, nes tokio dydžio piniginės įmokos ieškovas atsakovui realiai nemokėjo. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų) pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1. b. l. 48-59) sąlygas ieškovas 950 000 Lt sumos realiai nemokėjo nei sklypų pardavėjui UAB „REAL EXPERTS“, kaip avansinės įmokos, nei atsakovui, kaip pirmosios turto išpirkimo įmokos. Pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.1 punkte nurodyta, kad nuomininkas (ieškovas) turėjo sumokėti pardavėjui 950 000,01 Lt sumą už parduodamus sklypus, tačiau ši prievolė laikoma įvykdyta nuomininko (ieškovo) ir pardavėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Šalių susitarimu konstatuota, kad pirkėjo prievolė sumokėti pardavėjui 950 000,01 Lt sklypų kainos dalį pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir nuomininko (ieškovo) prievolė sumokėti pirkėjui (atsakovui) 950 000,01 Lt dalį pirmosios turto išpirkimo įmokos pagal Išperkamosios nuomos sutartį taip pat pasibaigė įskaitymu nuo šios sutarties sudarymo dienos. Taigi, nei avansinė įmoka už parduodamus sklypus pardavėjui, nei ieškovo pirmoji turto išpirkimo įmoka, kurios yra lygios tai pačiai 950 000,01 Lt sumai, nebuvo mokamos. Esminę reikšmę turi faktinė aplinkybė, kad ieškovas nėra realiai mokėjęs atsakovui 950 000,01 Lt turto išpirkimo įmokos pagal Išperkamosios nuomos sutartyje numatytas sąlygas, todėl netgi ir šios sutarties pripažinimo negaliojančia atveju restitucijos taikymas priteisiant ieškovui iš atsakovo 950 000,01 Lt įmoką už lizingo dalyko išpirkimą, būtų negalimas, nes negalima priteisti grąžinti to, kad nebuvo perduota (sumokėta).

65Dėl ginčijamos Lizingo sutarties kvalifikavimo

66Ginčo šalys 2008 m. liepos 23 d. sudarė lizingo sutartį, kurios dalykas – planuojami pastatyti šeši gyvenamieji namai. Pagal šią sutartį sutapo tiek lizingo davėjas, tiek lizingo dalyko pardavėjas, t. y. ir lizingo gavėjas, ir turto (lizingo dalyko) pagal sutartį pardavėjas buvo ieškovas UAB „JONDRAS“. Ieškovo RUAB „JONDRAS“ ieškinyje nurodyta, kad tiek šalių sudaryta Lizingo sutartis, tiek jos priedas Nr. 1 – Susitarimas dėl turto statybos darbų finansavimo neatitinka nei CK numatytų lizingo, nei kreditavimo sutarčių kriterijų, o pagal savo esmę laikytini rangos sutartimi. Šiuos argumentus ieškovas grindė pirmiausia tuo, kad sudarant lizingo sutartį neegzistavo joks trečiasis asmuo, iš kurio būtų įsigyjamas lizingo dalykas, lizingo dalyku įvardinti numatomi pastatyti statiniai (gyvenamieji namai) buvo statomi ne tikslu juos valdyti ir naudoti verslo tikslais, o tiesiog parduoti ir gauti atlyginimą už pastatytą turtą.

67Pirmosios instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su ieškovo argumentais, konstatavo, kad faktiškai tarp šalių buvo susitarta dėl gyvenamųjų namų statybos darbų finansavimo. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad ginčijama Lizingo sutartimi (su priedais) šalys susitarė, jog atsakovas (finansuotojas) iš dalies finansuos ieškovo vykdomą šešių gyvenamųjų namų statybą už ne didesnę kaip 3 413 850 Lt sumą (įkaitant PVM), o ieškovas (statytojas) vykdys statybos darbus investuodamas į juos ne mažiau kaip 2 793 150 Lt (įskaitant PVM) savo lėšų, atliktų darbų rezultatą perduos atsakovui, o įvykdęs visus įsipareigojimus pagal sutartį įsigys pastatytus namus nuosavybės teise. Paneigdamas atsakovo aiškinimą dėl ginčijamos sutarties atitikimo lizingo teisinių santykių esmei bei turiniui, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tuo, kad lizingo sutarties dalykas gali būti tik fiziškai egzistuojantis sutarties sudarymo metu daiktas, be to, šalių sutartas finansavimo modelis, kuomet lizingo daiktas ateityje sukuriamas abiejų sutarties šalių lėšomis, o tuomet perleidžiamas lizingo davėjo nuosavybėn, nėra būdingas finansinio lizingo sutartiniams santykiams. Teismas sprendė, kad ginčijama lizingo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo siekta pridengti finansavimo santykius, neatitinkančius CK ar kituose įstatymuose įtvirtintų sutarčių požymių.

68Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo šalis siejo sutartiniai finansavimo paslaugų teikimo santykiai, kurie negali būti apibrėžti kaip lizingo (finansinės nuomos) santykiai dėl esminių tokio sandorio elementų neatitikimo būdingiems lizingo sutarčių požymiams. Pažymėtina, kad savo apeliaciniame skunde ir atsakovas pripažįsta, jog susitarimas dėl lizingo sutarties dalyko sukūrimo abiejų sutarties šalių lėšomis nėra būdingas finansinio lizingo santykiams, tačiau teigia, kad dėl šios aplinkybės toks susitarimas negali būti draudžiamas ar pripažintas apsimestiniu sandoriu. Be to, atsakovas skunde visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijama Lizingo sutartimi buvo sutarta dėl statybos darbų finansavimo.

69Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad nėra pagrindo uždrausti sudaryti sandorį, kurio elementai ar jų dalis nėra būdingi lizingo sutartiniams santykiams, taip pat nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad toks sandoris yra apsimestinis, jeigu nėra galimybės aiškiai nustatyti, koks kitas tikrasis sandoris yra dengiamas ginčijamu sandoriu, tuo labiau, jeigu nėra aišku, kokiose CK ir kitų įstatymų normose numatytų sutarčių požymius atitinka pridengiamasis sandoris. Esminę reikšmę šiuo atveju turi konstatavimas, kad ginčijama Lizingo sutartimi buvo sutarta ne dėl daikto, numatyto naudoti verslo tikslais, įsigijimo finansavimo už užmokestį, bet dėl finansavimo darbų, skirtų ateityje sukurti naują daiktą, kurį buvo numatyta parduoti, o ne naudoti verslo reikalais. Be to, svarbi yra ta aplinkybė, kad lizingo būsimo dalyko kūrėjas buvo būtent lizingo gavėjas pagal sutartį. Esant tokiai finansavimo paskirčiai ir jo teikimo būdui, teisėjų kolegijos nuomone, šalių santykiams bet kuriuo atveju be jokių išimčių taikyti visas lizingo sutartinius santykius reguliuojančias teisės normas, visų pirma, CK 6.574 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias lizingo sutarčių pasibaigimo (nutraukimo) teisinių pasekmių taikymą, šiuo konkrečiu (individualiu) atveju gali būti neteisinga ir nesąžininga.

70Kaip jau minėta, šalys sudarė lizingo sutartį, apibrėždamos lizingo dalyką – ieškovo planuojamus pastatyti šešis gyvenamuosius namus. Būtent taip įrašyta Lizingo sutarties priede Nr. 1 – Susitarime dėl turto statybos darbų finansavimo (t. 1, b. l. 74-76). Lizingo sutarties bendrosios sąlygos (t. 1, b. l. 65-73), nors ir esančios sudėtine ginčijamos Lizingo sutarties dalimi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, į šią konkrečią sutartį įtrauktos formaliai, labiau automatiškai, nepritaikant (neindividualizuojant) faktiniam šalių susitarimui dėl statybos darbų finansavimo ir netgi nederinant su šios Lizingo sutarties specialiosios dalies sąlygomis, pagal kurias ieškovas buvo tiek klientas (lizingo gavėjas), tiek daikto pardavėjas. Be to, Lizingo sutarties nuostatose visiškai neatsispindi sąlygos apie tai, kad buvo sutarta dėl daikto, kaip lizingo dalyko, kuris dar tik bus sukuriamas ateityje. Šios aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijama sutartis neatitinka įprastų lizingo sutarties požymių. Konkrečias ginčijamos Lizingo sutarties sąlygas šalys siekė individualizuoti 2008 m. liepos 23 d. Susitarime dėl turto statybos darbų finansavimo, kurį įformino kaip priedą Nr. 1 prie Lizingo sutarties (t. 1, b. l. 74-76). Šio Susitarimo turinys leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog šalys susitarė ne dėl daikto įgijimo finansavimo, o dėl darbų finansavimo daiktui ateityje sukurti jo pastatymo būdu, kitaip sakant, atsakovo teikiamų lėšų dalimi buvo finansuojamas ne daikto įsigijimas, o darbai jo sukūrimui statybos procese. Šalių 2008 m. liepos 23 d. Susitarime dėl lizingo sutarties specialiųjų sąlygų patikslinimo (Susitarimas įformintas kaip priedas Nr. 2 prie Lizingo sutarties) aiškiai nurodyta, kad lizingo bendrovė (atsakovas) finansuos turto statybos darbus. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovas ieškovo atliekamų darbų dalį finansavo kaip užsakovas (statytojas) pagal rangos teisiniams santykiams būdingus požymius, kadangi kaip akcentavo ir ieškovas, atsakovo veikla negali būti susijusi su nekilnojamojo turto vystymu. Tačiau tai nereiškia ir to, kad buvo finansuojamas daikto, skirto lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo reikalais, įsigijimas, kaip yra būdinga klasikinėms lizingo sutartims. Šalys sutarė, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo skiriamų lėšų suderinta dalimi finansuojamų statybos darbų rezultatas – pastatyti gyvenamieji namai – bus perduotas nuosavybės teise atsakovui tam tikram laikui, iki ieškovas išpirks jų vertės dalį, kurią sudaro atsakovo investuotų lėšų dalis į šių namų statybą bei sutartas atlyginimas atsakovui už suteiktą finansavimą (gautos sutartimi sulygtos atsakovo pajamos iš finansavimo paslaugos suteikimo). Byloje nėra duomenų, įgalinančių sutikti su ieškovo reiškiama nuostata, kad atsakovas turėjo tikslą finansuoti namų statybos darbus tam, kad įgytų į juos nuosavybės teisę kaip statytojas (užsakovas) ir po to juos pardavinėtų pirkėjams ar kitaip disponuotų kaip nekilnojamojo turto rinkoje veikiantis verslo subjektas.

71Teisėjų kolegijos vertinimu, tikrąją šalių valią išreiškė susitarimas dėl gyvenamųjų namų statybos darbų vykdymo, šiuos darbus iš dalies finansuojant atsakovui, kurio tikslas – iš ieškovo atliekamų darbų kreditinio finansavimo gauti pajamas palūkanų mokėjimo už finansinę paslaugą forma. Įgyvendindamos tokį darbų finansavimo modelį šalys Susitarime dėl turto statybos darbų finansavimo sutarė, kad iki finansuotojui (atsakovui) nėra grąžintos suteikto finansavimo sumos bei sumokėtas atlyginimas už finansinę paslaugą (palūkanos ir kiti sutartiniai mokėjimai), pagal lizingo sutartims taikomas sąlygas veikti taip, jog ieškovo atliekamus statybos darbus įsigis ir pastatytų namų nuosavybės teisę savo vardu registruos atsakovas (Susitarimo dėl turto statybos darbų finansavimo 2, 3, 12, 13 punktai). Už suteiktą finansavimo paslaugą ieškovui su atsakovu visiškai atsiskaičius, pastatyti gyvenamieji namai kartu su žemės sklypais turėjo būti perduodami ieškovo nuosavybėn. Toks atsiskaitymas su finansuotoju buvo sumodeliuotas turto išpirkimo įmokų, palūkanų ir kitų mokėjimų, atliekamų pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartiniams santykiams taikomas sąlygas, vykdymu. Neišpirkto turto vertę buvo numatyti didinti atsakovo (finansuotojo) suteikiamų dalinių kreditavimo įmokų suma (minėto Susitarimo 5 p.). Kaip jau nurodyta aukščiau, dėl sutartinių santykių specifiškumo, pasireiškusio tuo, kad finansavimo paslaugų sutarties dalyką sudarė statybos būdu ateityje numatyti sukurti nekilnojamieji daiktai (gyvenamieji namai), šalims reikėjo suderinti ieškovo statomų daiktų laikino perdavimo finansuotojui (pagal ginčijamą sutartį – lizingo davėjui) sąlygas. Kadangi tie daiktai turėjo atsirasti kaip statybos darbų proceso produktas (rezultatas), Susitarime dėl turto statybos darbų finansavimo buvo aptartos sąlygos, susijusios su statybos darbų rezultato perdavimo finansuotojui (atsakovui) procedūromis. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent dėl šios priežasties Susitarime dėl statybos darbų finansavimo buvo numatyta, kad statybos darbų atlikimo, darbų perdavimo ir priėmimo, pastatytų objektų pateikimo pripažinti tinkamais naudoti procedūroms atlikti šalių santykiams mutatis mutandis taikomos rangos sutartį reglamentuojančios įstatymų normos (Susitarimo 2 p.). Šioje nutartyje jau išaiškinta, kodėl tokia sutarties sąlyga nesudaro pagrindo kvalifikuoti šalis siejusių santykių pagal rangos sutarčių požymius.

72Nagrinėjamu atveju atsakovas veikė kaip finansų įmonė, kurios tikslas – siekti ekonominės naudos, sudarant šios įmonės įstatuose numatytos formos ir rūšies sandorius bei teikiant finansines paslaugas (Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 7 ir 42 d. , 3 str. nuostatos, atsakovo įstatų 2 str. 1, 2 d. - žr. t. 3, b. l. 19-30). Akivaizdu, jog atsakovui sudarant ir kitus įstatuose numatytus sandorius su klientais, buvo siekiama pelno ir naudos gavimo, o kliento verslo finansavimas, kokiu sandoriu jis bebūtų įtvirtintas – tik viena iš galimybių pelnui gauti, todėl teigti, jog pelno gavimas iš finansavimo sandorių būdingas išimtinai lizingo sutartims, negalima. Kvalifikuojant faktiškai susiklosčiusius šalių santykius, kuriuos jos formaliai išreiškė ginčijama Lizingo sutartimi, darytina išvada, kad jie yra artimiausi CK numatytiems finansinio kreditavimo teisiniams santykiams. Atsakovas šiuo atveju iš dalies kreditavo (dalinai finansavo) ieškovo vystytą nekilnojamojo turto projektą (žemės sklypų įsigijimą ir gyvenamųjų namų juose statybą). Esant tokiems santykiams kreditorius turėjo teisę reikalauti grąžinti šiam tikslui suteiktą jo finansinį įnašą (kreditavimui skirtą ir panaudotą sumą) bei gauti už tai atlyginimą (uždarbį) palūkanų mokėjimo forma. Šiuo gi atveju atsakovo teisių apsaugos ribos buvo išplėstos faktinį susitarimą dėl finansinio kreditavimo teikimo papildant tokiomis sutartinėmis sąlygomis, kurioms taikytinos lizingo teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, tokiu būdu ir patį susitarimą dėl nekilnojamojo turto projekto finansavimo (kreditavimo) įvardinant lizingo sutartimi. Šios apeliacinės instancijos teismo išvados kvalifikuojant tikrąjį šalių santykių, įformintų ginčijama Lizingo sutartimi, turinį, neduoda pagrindo tiek visą Lizingo sutartį (įskaitant priedus), tiek atskiras jos sąlygas pripažinti apsimestiniu sandoriu ir taikyti CK 1.87 straipsnyje nustatytas taisykles, nes, kaip teisingai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, ginčijamos lizingo sutarties sąlygos nėra prieštaraujančios įstatymams, jos nebuvo primestos vienos iš šalių kitai, nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo, neiškreipia jų valios. Tačiau tokių sąlygų įtvirtinimas ginčijamoje sutartyje turi reikšmę vertinant šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugos ribas bei apimtį, iškilus ginčui tarp šalių pagal šioje byloje pareikštus pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdus. Šios nuostatos teisėjų kolegija laikosi įvertindama tą aplinkybę, kad ieškovas savo pažeistas ar ginčijamas teises prašo apginti keliais įstatyme numatytais teisių gynimo būdais, įskaitant nepagrįstą praturtėjimą reguliuojančių teisės normų taikymu.

73Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų dėl ginčijamos Lizingo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu; pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais Lizingo sutarties priedų ar atskirų jų nuostatų (sąlygų), Įmokų grafikų bei įskaitymo sandorių, taip pat nėra pagrindo ieškovo reikalavimams taikyti restitucijos taisykles reguliuojančias teisės normas.

74Dėl ginčijamos Lizingo sutarties pasibaigimo ją vienašališkai nutraukus teisinių padarinių

75Ieškovo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad po to, kai nutraukęs Lizingo sutartį atsakovas pasiliko savo nuosavybėje ieškovo pastatytus gyvenamuosius namus, priėmęs iš atsakovo 6 183 500, 04 Lt vertės šių daiktų sukūrimo darbus, tačiau už juos sumokėdamas tik 3 390 350,04 Lt sumą, o ieškovui tenkantį 2 859 404,70 Lt darbų vertės įnašą įskaitydamas kaip pirminę turto išpirkimo įmoką pagal Lizingo sutartį, jis laikytinas neteisėtai praturtėjusiu dalimi daiktų sukūrimo vertės. Ieškovo teigimu, po Lizingo sutarties nutraukimo už 3 390 350,04 Lt dydžio sumokėtas lėšas įgijęs turto už 6 183 500,04 Lt vertę, atsakovas praturtėjo nepagrįstai sutaupydamas 2 859 404 Lt sumą, kurią investavo ieškovas, sukuriant tuos daiktus (praturtėjimas statybos darbų kainos, kurią finansavo ieškovas, dalimi). Ieškovo teigimu, byloje reikėjo įvertinti jo reikalavimus priteisti iš atsakovo įgyto turto vertės dalį, kuri nebuvo jo apmokėta, taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą reguliuojančias teisės normas, tačiau pirmosios instancijos teismas šio reikalavimų pagrindo nesvarstė ir jo nevertino.

76Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti reikalavimai taikyti ginčijamų sutarčių nutraukimo padarinius ir pagal nepagrįstą praturtėjimą (turto sutaupymą) reguliuojančias teisės normas, todėl būtina šį klausimą analizuoti konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis. Kaip jau minėta, ieškovas pasirinko keletą savo teisių gynybos būdų – reikalauti pripažinti sutartis negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, kaip sandorių negaliojimo pasekmę; modifikavus šalių teisinius santykius pagal rangos sutartims taikytinas normas priteisti atlyginimą už atliktus rangos darbus; dėl atsakovo įgytos turtinės naudos po ginčijamų sutarčių vienašalio nutraukimo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 1.138 str.) Teisėjų kolegija sutinka, kad teismas visiškai neanalizavo ieškovo reikalavimų, kuriuos jis kildino iš pažeistų teisių gynimo taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą, todėl pasisako šiuo klausimu iš esmės.

77Byloje nustatyta, kad atsakovas, vienašališkai nutraukęs šalių sudarytą Lizingo (iš tikrųjų – finansinio kreditavimo) sutartį dėl to, jog ieškovas ją pažeidė (laiku nesumokėjo įmokų), siekė sutartyje nustatytų jos nutraukimo pasekmių, visiškai atitinkančių CK 6.574 straipsnyje išdėstytas sąlygas, kuriomis įtvirtinti lizingo sutarties nutraukimo teisiniai padariniai, įskaitant ir sutarties dalyko susigrąžinimą iš lizingo gavėjo. Jau minėta, kad šalių sudarytos Lizingo sutarties kvalifikavimas sutartimi dėl finansinio kreditavimo nereiškia jos negaliojimo, tačiau sprendžiant dėl tokios sutarties sąlygų taikymo padarinių, reikia atsižvelgti į tai, jog tam tikrais atvejais lizingo sutartinių sąlygų netaikymas specifiniams sutarties nutraukimo padariniams, numatytiems CK 6.574 straipsnyje, gali būti pateisinamas nustatant protingą ir sąžiningą sutarties šalių teisių apsaugos pusiausvyrą. Šalių sudarytoje Lizingo sutartyje, kuriai iš esmės būdingi ne lizingo, bet darbų dalinio finansinio kreditavimo santykiai, nustatyti lizingo sutarties nutraukimo padariniai gali iškreipti sutarties šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, reikšti vienos iš sutarties šalių teisių pažeidimą ar nepagrįstą apribojimą. Sutarties nutraukimo sąlygas, nustatytas šalių sudarytoje Lizingo sutartyje, reikia įvertinti sąžiningumo aspektu ir nustatyti, ar jų pagrindu taikomi sutarties nutraukimo padariniai nepažeidžia vienos iš sutarties šalių teisių, įskaitant ir galimą nepagrįstą vienos šalies praturtėjimą. Taigi, esant šalių ginčui dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių, teismas turi patikrinti, ar atitinkamos sąlygos taikymas konkrečios sutarties vykdymo kontekste nereikš nepagrįsto vienos šalies praturtėjimo kitos sąskaita.

78Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai reglamentuojami CK 6.237-6.242 straipsnių normomis. Jų įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar to asmens sąskaita gavo kitokios naudos. Dėl šios priežasties, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas tiesiog kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Šiame kontekste subsidiarumas reiškia, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos šio instituto taikymo sąlygos, nuosekliai pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012, 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; kt.). Teisėjų kolegija žemiau pasisakys dėl šioje byloje nustatytų aplinkybių, dėl kurių ieškovo teisių gynimas taikant kitus civilinių teisių gynimo būdus, įskaitant ir CK 6.222 straipsnyje numatytą bendrąją civilinių teisių gynimo normą, yra negalimas.

79Teisės aktuose nėra numatyta, kad esant finansinio kreditavimo teisiniams santykiams, kurie nustatyti kvalifikuojant ginčijamą Lizingo sutartį, finansuotojas galėtų pretenduoti į daiktus ar kitas materialines vertybes, kurias kredito gavėjas įgijo (sukūrė) panaudojant jam finansuotojo suteiktas lėšas. Gi šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad pastačius gyvenamuosius namus, kurių statybai atsakovas teikė dalinį finansavimą, jų nuosavybės teisė bus registruojama atsakovo vardu. Visgi esminę reikšmę čia turi šalių susitarimas, kad įvykdžius visas prievoles pagal sutartį, gyvenamieji namai bus perduoti ieškovo nuosavybėn. Iš CK 6.567 straipsnio 1 dalyje pateikto lizingo sutarties apibrėžimo matyti, kad daikto nuosavybės teisės perėjimas iš lizingo davėjo lizingo gavėjui, tinkamai įvykdžiusiam sutartį, nėra būtinas lizingo sutarties požymis. Tačiau jeigu šalys susitarė, kad pasibaigus lizingo sutarčiai nuosavybės teisė bus perduota lizingo gavėjui, tokia sutarties sąlyga sutarties šalims tampa esmine. Kai lizinguojamo daikto nuosavybės teisė įvykdžius sutartį perduodama lizingo gavėjui, į įmokų sandarą įtraukiamos daikto vertės išpirkimo įmokos, nes lizingo gavėjas nuo sutarties įsigaliojimo momento pradeda įgyvendinti savo teisę įgyti nuosavybės teisę, periodinėmis įmokomis palaipsniui išpirkdamas daiktą iš lizingo davėjo. Tiek ginčijamos Lizingo sutarties sąlygos, tiek ieškovo numatytų mokėti įmokų struktūra patvirtina šalių susitarimą dėl pastatytų gyvenamųjų namų perdavimo ieškovo nuosavybės teise, įvykdžius prievoles pagal Lizingo sutartį. Pažymėtina, kad šalių susitarimas dėl daiktų perdavimo ieškovo nuosavybės teise yra dar viena aplinkybė, kvalifikuojanti tarp šalių faktiškai susiklosčiusius aukščiau aptarto turinio finansavimo santykius. Šalių susitarimas dėl nuosavybės teisės perėjimo lizingo gavėjui pagal ginčijamą sutartį, svarbus sprendžiant dėl šios sutarties nutraukimo padarinių.

80Įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, spręstina, kad visiškas (pilnas) lizingo sutarčių normų taikymas šalis siejusiems gyvenamųjų namų statybos finansavimo santykiams, visų pirma, CK 6.574 straipsnio normos, nurodančios, jog nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi būti grąžinamas į tą padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, nuostatų taikymas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Šiuo atveju pripažįstama esant teisinga, sąžininga ir protinga, kad atsakovas, atlikęs statybos darbų dalinio finansavimo funkciją, nutraukus sutartinius santykius, turėtų teisę į savo finansinio įnašo sugrąžinimą (atgavimą) ir į atlyginimą už suteiktą finansavimo paslaugą. Šiuo gi atveju atsakovas perėmė savo nuosavybėn ieškovo atliktų darbų dėka sukurtus daiktus, kurių sukūrimą jis finansavo tik iš dalies.

81Gyvenamųjų namų statybos vertės (statybos darbų kainos) dalį, sudarančią ne mažesnę kaip 2 793 150 Lt sumą, arba 45 proc. nuo sutartyje numatytos maksimalios turto statybos darbų kainos – 6 207 000 Lt, turėjo sudaryti ieškovo pagal finansavimo (ginčijamą - Lizingo) sutartį padarytas įnašas. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas priėmė ieškovo atliktus gyvenamųjų namų statybos darbus už 6 183 500,04 Lt kainą (sąskaitos ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai – t. 1, b. l. 82-83, 85-86, 88-89, 91-92, 94-95, 97-98, 100-101, 103-104, 106-107, 109-110), tačiau šių daiktų sukūrimą finansavo tik 3 255 203,47 Lt suma (Susitarimai dėl turto vertės didinimo – t. 1, b. l. 81, 84, 87, 90, 93, 96, 99, 102, 105, 108, 111). Ieškovo įnašas (investuotos lėšos) statybos darbų procese buvo įskaitomas kaip kuriamo turto vertės padidėjimas, todėl po to, kai nutraukus ginčijamą Lizingo sutartį, šis sukurtas turtas tapo vieno atsakovo – finansuotojo visiška nuosavybe, nors jis tik iš dalies finansavo to turto sukūrimą (kaip tam turtui sukurti reikalingų lėšų finansuotojas teikė dalinį finansavimą), laikytina, kad atsakovas be pagrindo praturtėjo ta dalimi turto sukūrimo vertės, kurią turėjo sudaryti ieškovo įnašas. Naujai sukurto turto vertės dalį, atitinkančią pagal sutartį numatytą ieškovo įnašo sumą, to turto įgijėjas – atsakovas privalo grąžinti ieškovui, nes po finansavimo sutarties nutraukimo jis pripažintinas ieškovo investicijomis sukurta turto vertės dalimi praturtėjęs nepagrįstai (nepagrįstas sutaupymas ieškovui tenkančio įnašo dalimi).

82Atsakovui atiteko faktiškai atliktų statybos darbų rezultatas, kurio vertė sudarė 6 183 500,04 Lt sumą, todėl galima daryti išvadą, kad po finansavimo sutarties nutraukimo visam statybos darbų rezultatui likus pas atsakovą, šiam atsirado pareiga grąžinti ieškovui tą dalį investicijų, kurią sudaro ieškovo įnašas į to rezultato sukūrimą. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, ta apimtimi, kiek atsakovas įgijo turtą, kurio sukūrimui turėjo būti panaudotas sutartyje numatytas ieškovo įnašas. Pagal ginčo Lizingo sutartį tokio įnašo minimalus dydis buvo apribotas 2 793 150 Lt suma. Jau minėta, kad iš Lizingo sutarties priedų Nr. 4-15, sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų priėmimo aktų (t. 1. b. l. 79-111) matyti, jog atsakovas yra priėmęs ieškovo atliktų statybos darbų iš viso už 6 183 500,04 Lt. Atsakovas pagal ginčijamos Lizingo sutarties priedų 4-15 sąlygas turėjo pervesti į ieškovo sąskaitą 3 255 203,47 Lt sumą (dalimi lėšų buvo daromi tarpusavio mokėjimų pagal ginčijamą Lizingo sutartį įskaitymai bei įskaitomos sumos įmokoms pagal Išperkamosios nuomos sutartį dengti). Ieškovas buvo pateikęs atsakovui 2009 m. sausio 15 d. sąskaitą faktūrą (t. 1, b. l. 79), kurioje ieškovo fiksuojamas statybos darbų įvykdymas už 2 859 404,70 Lt sumą. Kaip jau nurodyta, sutartimi buvo sulygta ieškovui tenkanti įnašo suma į statybos darbų rezultato sukūrimą už ne mažesnę kaip 2 793 150 Lt sumą, nes sumą, viršijančią šią ribą, turėjo apmokėti finansuotojas (atsakovas). Taigi, aukščiau nurodytu apskaitos dokumentu (sąskaita faktūra) patvirtinama, kad ieškovo faktiškai atliktų darbų vertė viršijo jam pagal sutartį tenkančio įnašo sumą – 2 793 150 Lt. Byloje nebuvo ginčijami faktai dėl ieškovo perduotų statybos darbų atlikimo fakto ir jų vertės (tą, pavyzdžiui, patvirtina šalių atstovų pasirašytas 2009 m. sausio 15 d. atliktų turto statybos darbų, kurių bendra vertė 2 859 404,70 Lt, ir dalies turto priėmimo-perdavimo aktas, taip pat tos pačios dienos Susitarimas dėl turto vertės didinimo) (t. 1, b. l. 80 ir 81).

83Suprantama, jog atsakovas turi teisę atgauti tą sumą, kurią jis investavo finansuodamas ieškovo vykdomą namų statybos projektą, be to, jis turi teisę gauti (pasilikti) atlyginimą už finansavimo paslaugos suteikimą pagal suderintą sutartinių palūkanų dydį. Taigi iš ieškovui pagal sutartį tenkančios ir jam iš atsakovo priteistinos įnašo į statybos darbus dalies – 2 793 150 Lt, turi būti atimamos sumos, kurios atsakovui priklausytų kaip atlyginimas už suteiktą finansavimo paslaugą (palūkanos).

84Prijungtoje byloje pagal „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį J. D. dėl mokėjimų, palūkanų, delspinigių ir kitokių piniginių sumų priteisimo yra prie ieškinio pridėtos sąskaitos faktūros (prijungtos bylos 1 tomas, b. l. 105-110, 113, 114-116, 118-120) dėl palūkanų, mokėtinų per laikotarpį nuo 2009 m. spalio 31 d. iki 2010 m. gegužės 30 d., pagal Lizingo sutartį Nr. LT 081304 ir Nr. LT084617. Bendra neapmokėtų palūkanų suma pagal šias sąskaitas sudaro 89 658,14 Lt. Atsakovas taip pat apskaičiavo palūkanas (palūkanų lentelė – prijungtos bylos 1 tomas, b. l. 123), kurias jis turėjo gauti pagal Lizingo sutarties Nr. LT 081304 ir Nr. LT084617 įmokų grafikus per laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties (įmokų grafikų) pabaigos – iš viso 100 761,20 Lt palūkanų. Tokiu būdu apskaičiuojama, kad per laikotarpį nuo 2009 m. spalio 31 d. iki numatytos Lizingo sutarties Nr. LT 081304 (Nr. LT084617) vykdymo pabaigos atsakovas už finansavimo paslaugos suteikimą turėjo gauti atlyginimą palūkanų forma, kurio bendra suma sudaro 190 419,60 Lt (89 658,40 + 100 761,20). Šia atsakovo teisėtai numatyto gauti, tačiau negauto atlyginimo dalimi mažintina ieškovui iš atsakovo priteistino nepagrįsto praturtėjimo suma iki 2 602 730,40 Lt (2 793 150 - 190 419,60).

85Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, jog po ginčijamos Lizingo sutarties nutraukimo pasilikęs visą bendru šalių įnašu sukurtą darbų rezultatą, atsakovas be teisėto pagrindo disponuoja ieškovo investuota į statybos darbų rezultato sukūrimą 2 602 730,40 Lt suma, kuri priteistina ieškovui iš atsakovo kaip nepagrįstas praturtėjimas sutaupant lėšas, skirtas faktiniams daikto sukūrimo kaštams padengti (CK 6.237 str. 5 d., 6.242 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nekompensavus ieškovui jo turtinio indėlio į daiktų, kurie atiteko atsakovui, sukūrimą atitinkančios pinigų sumos, būtų iškreiptas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros principas, ieškovas patirtų neproporcingai didelius praradimus dėl sutarties neįvykdymo, kai jo daliniu įnašu pastatytų gyvenamųjų namų sukūrimo visa vertė atiteko atsakovui, neatlyginus ieškovui jo investicijų dalies sukuriant tą vertę.

86Kaip jau minėta, šiuo atveju taikyti bendrąją civilinių teisių gynimo normą, numatytą CK 6.222 straipsnyje, nėra galimybės, nes ieškovo įnašas į statybos darbų procese sukuriamą daiktą iš esmės buvo nepiniginis. Ieškovo įnašui tenkanti statybos produkto dalis buvo sukurta ieškovo materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais – jo darbo jėga, darbo priemonėmis ir mechanizmais, taip pat jo įsigyjamais statybos produktais (medžiagomis). Šiuo atveju ieškovas yra perdavęs atsakovui darbų rezultatą, kurio dalis sukurta jo įnašu, tačiau po to, kai visas darbų rezultatas atiteko atsakovui, jis laikytinas nepagrįstai praturtėjęs ta sukurto ir jo įgyto daikto vertės dalimi, kurią sudarė ieškovo padarytas įnašas. Taigi restitucijos, kaip pažeistos teisės gynimo būdo, taikymas po ginčijamos lizingo sutarties nutraukimo ir statybos darbų rezultato perėjimo atsakovo nuosavybėn, nėra įmanomas, todėl šiuo atveju taikytinos nepagrįsto praturtėjimo instituto teisės normos (CK 237-6.242 str.).

87Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo pinigų sumą, kuria atsakovas nepagrįstai praturtėjo, konstatuojant, kad tokį nepagrįstą praturtėjimą sudaro ieškovo sutaupyta šešių gyvenamųjų namų sukūrimo vertė už 2 602 730,40 Lt sumą pinigų, kurie priteisiami ieškovo naudai. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo pagal ginčijamą Lizingo sutartį bei jos priedus nuskaičiuotas 139 012,96 Lt dydžio palūkanas, atmetamas kaip nepagrįstas.

88Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį, už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Šios bylos atveju ieškovo naudai priteisiamos iš atsakovo 5 proc. dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotos už 345 kalendorinių dienų laikotarpį nuo ginčijamos Lizingo sutarties nutraukimo dienos – 2010 m. birželio 10 d. iki bylos pagal ieškovo ieškinį iškėlimo teisme dienos (2011 m. gegužės 20 d.), sudarančios 123 006,30 Lt sumą. Tenkinti ieškovo reikalavimus dėl didesnių kaip 5 proc. dydžio metinių palūkanų jo naudai priteisimo nėra pagrindo.

89Nuo priteisiamos 2 725 736,70 Lt sumos (2 602 730,40 + 123 006,30) ieškovo naudai priteisiamos iš atsakovo 5 proc. dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.240 str. 1 d.), skaičiuotinos nuo bylos pagal ieškovo ieškinį iškėlimo dienos (2011 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

90Dėl trečiojo asmens savarankiško reikalavimo pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis

91Trečiasis asmuo J. D. 2008 m. gegužės 19 d. laidavimo sutartimi laidavo atsakovui kaip solidarus bedraskolis už nuomininko UAB „JONDRAS“ prievolių pagal Išperkamosios nuomos sutartį įvykdymą (t. 1, b. l. 200-201). Šis asmuo 2008 m. liepos 23 d. laidavimo sutartimi laidavo atsakovui kaip solidarus bedraskolis už lizingo gavėjo UAB „JONDRAS“ prievolių pagal Lizingo sutartį įvykdymą (t. 1, b. l. 198-199).

92Trečiasis asmuo J. D. šioje byloje pareikštu savarankišku reikalavimu atsakovui „Swedbank lizingas, UAB prašė abi laidavimo sutartis pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (t. 1, b. l. 191-197). Reikalavimai buvo grindžiamo tuo, kad pripažinus negaliojančiomis Išperkamosios nuomos ir Lizingo sutartis, negalėtų galioti ir šių sutarčių įvykdymui užtikrinti skirtos bei papildomas (šalutines) prievoles įtvirtinančios laidavimo sutartys. Be to, trečiasis asmuo reikalavimą dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis taip pat grindė tuo, kad jos buvo sudarytos atsakovo ekonominio spaudimo įtakoje bei trečiajam asmeniui itin nenaudingomis sąlygomis, tuo paveikiant jo tikrąją valią (CK 1.91 str. 1 d.).

93Pirmosios instancijos teismas ginčijamą 2008 m. gegužės 19 d. laidavimo sutartį pripažino negaliojančia tuo pagrindu, jog buvo pripažinta niekine ir negaliojančia Išperkamosios nuomos sutartis, prievolių pagal kurią įvykdymui buvo sudaryta ši laidavimo sutartis. Teismas 2008 m. liepos 23 d. laidavimo sutartį pripažino negaliojančia remdamasis tuo, jog laidavimas pagal šią sutartį laikytinas pasibaigusiu CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes ginčijamos Lizingo sutarties pripažinimas apsimestiniu sandoriu, kuriam taikytini CK nenumatyti finansavimo santykiai, reiškia be laiduotojo valios įvykusį esminį prievolės pasikeitimą dėl laiduotojo atsakomybės masto esant tokiems finansavimo santykiams. Laidavimo sutarčių nuginčijimo trečiojo asmens nurodytu CK 1.91 str. 1 dalies pagrindu pirmosios instancijos teismas neanalizavo.

94Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkinti trečiojo asmens reikalavimai dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.

95Apeliacinės instancijos teismo nutartimi ginčijamos Išperkamosios nuomos sutartis ir Lizingo sutartis, prievolių pagal kurias įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytos trečiojo asmens laidavimo sutartys, nėra pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis, todėl nėra pagrindo niekinėmis bei negaliojančiomis pripažinti šias galiojančias sutartis užtikrinančių laidavimo sutarčių.

96Nėra galimybės ginčijamų laidavimo sutarčių pripažinti negaliojančiomis ir CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, kadangi nėra įrodytos šioje normoje išdėstytos sąlygos dėl sandorį sudariusio asmens valią iškreipusio kitos sandorio šalies daryto ekonominio spaudimo ar itin sunkių ir akivaizdžiai nenaudingų sandorio sudarymui aplinkybių susiklostymo.

97CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – negalioja sandoris, sudarytas dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą. Pagal šio straipsnio 4 dalį „realus grasinimas“, be kita ko, reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimą panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Tai reiškia, kad sandoris gali būti pripažįstamas sudarytu dėl ekonominio spaudimo tais atvejais, kai ne tik nustatomas tokio spaudimo faktas (realūs grasinimai), bet ir kai šalies valią sudaryti tokį sandorį nulemia grasinimas taikyti ekonominio spaudimo priemones. Realaus grasinimo samprata apibrėžta CK 1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal ją realus grasinimas reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus bei neteisėtus veiksmus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, kitus artimuosius giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Vertimas kitą asmenį sudaryti sutartį, nesant tam teisinio pagrindo, reiškia to asmens laisvos valios ribojimą ir sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Trečiasis asmuo J. D. nurodė, kad laidavimo sutarčių sudarymas neatitiko jo valios, nes jis buvo priverstas sudaryti sutartis atsakovui grasinant nutraukti šio trečiojo asmens pasirašytas Išperkamosios nuomos ir Lizingo sutartis, ir tokiu būdu nutraukiant finansavimą trečiojo asmens vykdomam (per ieškovą) statybos verslui, taip pat bijant, kad nežlugtų ieškovo vykdoma komercinė veikla, kuri buvo pagrindinis trečiojo asmens pajamų šaltinis. Pasak trečiojo asmens, ekonominio spaudimo būdu atsakovas privertė sudarytis laidavimo sutartis trečiajam asmeniui nenaudingomis sąlygomis, o nesant spaudimo trečiasis asmuo ginčijamų sutarčių tokiomis sąlygomis nebūtų sudaręs.

98Trečiojo asmens nurodomos aplinkybės liudija, kad jis suprato sudaromų sandorių esmę ir sąlygas, aiškiai suvokdamas prisiimąs solidariąją prievolę įvykdyti pagrindinio skolininko įsipareigojimus pagal laidavimu užtikrinamas sutartis. Siekį turėti papildomas garantijas, kad pagrindiniam skolininkui (ieškovui) tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal su atsakovu sudarytas Išperkamosios nuomos bei Lizingo sutartis, tų prievolių įvykdymą užtikrintų skolininko dalyvis ir savininkas (trečiasis asmuo J. D. yra ieškovo vienintelis akcininkas, taip pat vadovas) asmeniniu laidavimu, nėra pagrindo pripažinti ekonominiu spaudimu. Ieškovas ir jo vadovas (trečiasis asmuo J. D.) galėjo pasirinkti – ar pasirašyti šioje byloje ginčijamas sutartis su atsakovu tokiomis jose numatytomis verslo finansavimo sąlygomis, pasinaudoti atsakovo teikiamomis finansinės paslaugomis pagal tokį modelį, kokį atsakovas pasiūlė suderinti, ar atsisakyti atsakovo paslaugų. Kaip jau pažymėta šioje nutartyje, Išperkamosios nuomos ir Lizingo sutartys buvo pasirašytos laisva valia, neprimetant vienos šalies sąlygų kitai, neiškreipiant sutarties šalių lygiateisiškumo principo. Šias sutartis pasirašė tas pats asmuo J. D., laidavęs prievolių pagal tas sutartis tinkamą įvykdymą. Trečiasis asmuo, manydamas, jog ginčijami sandoriai jam bus ekonomiškai nenaudingi ar neteisėti, turėjo galimybę susilaikyti nuo jo sudarymo, o būdamas ieškovo vadovu ir savininku, jis turėjo galimybę atlikti kitų galimų jo verslo projekto investuotojų paiešką. Pasirinkimo galimybės neturėjimo fakto trečiasis asmuo neįrodinėjo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodyta aplinkybė, jog trečiajam asmeniui susilaikius nuo ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo, atsakovas atsisakytų investuoti į ieškovo ir trečiojo asmens vykdytą verslą, savaime neįrodo ekonominio spaudimo fakto. Byloje neįrodytas atsakovo realaus grasinimo ekonominiais padariniais faktas atsisakymo sudaryti ginčijamas laidavimo sutartis atveju.

99Kaip jau minėta, svarbi ir ta aplinkybė, kad ginčijamas laidavimo sutartis trečiasis asmuo pasirašė kaip privataus juridinio asmens, už kurį laiduojama, dalyvis ir vadovas, kitaip tariant, verslininkas. Pažymėtina, kad verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos teisine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti tiek sandorio šalių, tiek kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į visų sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, laiduotojas, būdamas verslininkas, turėjo suprasti savo prisiimamų prievolių esmę, prasmę bei turinį, adekvačiai įvertinti savo elgesio pasekmes, pasirinkti jo interesams tinkamiausią veikimo būdą.

100Trečiasis asmuo neįrodė, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas jam itin nenaudingomis ir nepalankiomis sąlygomis. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog derantis dėl ginčijamų sutarčių sudarymo, ieškovo ir trečiojo asmens tikslas gauti iš atsakovo atitinkamą finansavimą buvo iš esmės pasiektas ir įgyvendintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo neįrodė, kad ginčijami laidavimo sandoriai sudaryti esant jo valiai iš esmės suvaržytai, ir kurios suvaržymui lemiamą įtaką būtų turėję neteisėti ir nesąžiningi atsakovo veiksmai. Trečiojo asmens nurodytų aplinkybių pagrindu negali būti pripažinta, jog ginčijamos laidavimo sutartys buvo sudarytos dėl ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar itin nenaudingomis šiam asmeniui sąlygomis. Trečiasis asmuo nepagrindė savo argumento, kad pagal ginčijamas sutartis jis laidavo ne tik savo asmeniniu, bet ir šeimos turtu. Pagal ginčijamų laidavimo sutarčių sąlygas trečiasis asmuo įsipareigojo atsakyti pagrindinio skolininko kreditoriui savo turtu (sutarčių 4 p.), vadinasi, jis prisiėmė asmeninio pobūdžio prievolę. Duomenų, kad laiduotojo prisiimta prievolė būtų bendra su kitais asmenimis (pvz., su kuriais trečiasis asmuo turi bendro turto), byloje nėra.

101Trečiasis asmuo J. D. neįrodė CK 1.91 straipsnio 1 dalies taikymui būtinų sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti jo savarankišką reikalavimą dėl ginčijamų laidavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis su sudarymo momento (ab initio).

102Dėl trečiojo asmens prievolių pagal laidavimą pasibaigimo ir laiduotojo atleidimo nuo atsakomybės

103Pirmosios instancijos teismas, nors ir neturėjo pagrindo trečiojo asmens 2008 m. liepos 23 d. sudarytą laidavimo sutartį pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento sandoriu, tačiau iš esmės pagrįstai sprendė dėl laidavimo pagal tą sutartį pasibaigimo atsiradus CK 6.87 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms.

104Kvalifikavus ginčijamą Lizingo sutartį susitarimu dėl statybos darbų finansavimo (finansinio kreditavimo), kuriam esant negali būti visais atvejais be išimties taikomos visos lizingo sutartiniams santykiams būdingos specifinės sąlygos, įskaitant ir sąlygas dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisinių padarinių (CK 6.574 str.), teisėjų kolegija konstatuoja esminį prievolės, atsiradusios po Lizingo sutarties vienašalio nutraukimo atsakovo sprendimu, pasikeitimą, iš esmės padidinantį laiduotojo atsakomybės mastą. Šią aplinkybę patvirtina „Swedbank lizingas“, UAB ieškiniu J. D. pareikštų piniginių reikalavimų struktūra ir mastas, nes šiais reikalavimais pilna apimtimi realizuojamos lizingo davėjo subjektinės teisės, maksimaliai išnaudojus visas CK 6.574 straipsnyje numatytas teisines galimybes lizingo davėjui siekiant lizingo sutarties nutraukimo padarinių. Gi šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra konstatuota, kad esant nustatytiems faktiniams finansinio kreditavimo santykiams, atsakovo teisių apsaugos ribos buvo nepagrįstai išplėstos tokiomis sąlygomis, kurioms taikytinos lizingo teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, tokiu būdu ir patį susitarimą dėl nekilnojamojo turto statybos finansavimo (kreditavimo) įvardinant lizingo sutartimi. Tokių sąlygų įtvirtinimas ginčijamoje Lizingo sutartyje turi reikšmę vertinant šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugos ribas bei apimtį iškilus ginčui tarp šalių pagal šioje byloje pareikštus pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdus. Tokio teismo vertinimo rezultatas grindžiamas išvada, jog iš esmės keičiasi ginčijamoje Lizingo sutartyje numatyta prievolė, sutarties nutraukimo atveju lemianti padidėjusią laiduotojo atsakomybę bei kitas laiduotojui nepalankias turtines pasekmes, nesant laiduotojo sutikimo. Be to, laiduotojo atsakomybę iš esmės padidina laiduotojui pareikštų reikalavimų masto bei šia nutartimi pripažintos ieškovo teisės į atsakovo nepagrįstai sutaupytų lėšų (įgijus statybos darbų produktą) priteisimą santykis.

105Taigi šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog laidavimas dėl prievolių pagal ginčijamą Lizingo sutartį laikytinas pasibaigusiu (CK 6.87 str. 4 d. nuostatos). Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog byloje surinktų įrodymų visuma esą paneigia tokią teismo išvadą. Dėl šios priežasties laikytinas pagrįstai atmestu atsakovo ieškinio reikalavimas priteisti iš laiduotojo J. D. mokėjimus, delspinigius, palūkanas, turto verčių skirtumą sudarančias sumas, kurių skaičiavimas grindžiamas laiduotojo prievolėmis pagal nutrauktą ginčo Lizingo sutartį.

106Teisėjų kolegijos vertinimu, J. D. laidavimui dėl prievolių pagal ginčijamą Išperkamosios nuomos sutartį taikytinos CK 6.86 straipsnio nuostatos dėl laiduotojo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Toks teismo vertinimas grindžiamas tuo, kad nutraukus Išperkamosios nuomos sutartį nuomotojas (byloje – atsakovas), kaip kreditorius pagal ginčijamą laidavimo sutartį, susigrąžino nuosavybėn visą turtą (šešis žemės sklypus), kurį jis buvo įsigijęs tik už dalį (54,76 proc.) jo kainos, nes kitos šio turto kainos dalies apmokėjimas buvo įskaitomas kaip ieškovo (skolininko pagal Išperkamosios nuomos sutartį, už kurį laiduota) piniginis įnašas į turto įsigijimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, susigrąžinęs visą turtą, už kurio įsigijimą buvo sumokėjęs tik dalį kainos, be to, iki Išperkamosios nuomos sutarties vienašalio nutraukimo už šio turto įsigijimo finansavimą gavęs dalį atlyginimo pagal sutartį (nurašant atsitinkamas palūkanų dengimo sumas), atsakovas (kaip kreditorius) laikytinas pilnai patenkinusiu savo reikalavimus, kuriuos jis galėjo kelti dėl skolininko prievolių, atsiradusių tos sutarties (šioje byloje ji kvalifikuota kaip žemės sklypų lizingo sutartis) pagrindu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nusprendžia atleisti laiduotoją nuo atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias iš žemės sklypų lizingo sutarties, taikant CK 6.86 str. nuostatas. Priešingai vertinant situaciją, būtų iškreiptas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros principas, laiduotojas patirtų neproporcingai didelius turtinius praradimus dėl sutartinių prievolių neįvykdymo, kada tik daliniu kainos sumokėjimu atsakovas nuosavybės teise įgijo didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Taikymas atsakomybės laiduotojui dėl Išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo padarinių, numatytų CK 6.574 straipsnyje, šiuo konkrečiu atveju taip pat neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Remdamasis išdėstytais argumentais, kuriais grindžiamas laiduotojo atleidimas nuo atsakomybės (CK 6.86 str.), apeliacinės instancijos teismas atmeta „Swedbank lizingas“, UAB ieškinio reikalavimą priteisti iš J. D. mokėjimus, delspinigius, palūkanas, turto verčių skirtumą sudarančias sumas, kurių skaičiavimas grindžiamas laiduotojo prievolėmis pagal nutrauktą ginčo Išperkamosios nuomos sutartį. Tuo pačiu paliekama nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas „Swedbank lizingas“, UAB ieškinys, pareikštas J. D..

107Remdamasi tuo, kas išdėstyta šios nutarties motyvų dalyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas priėmė iš dalies neteisingą sprendimą dėl ginčo esmės, nes be pagrindo pripažino ginčijamą Išperkamosios nuomos sutartį niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, ginčijamą Lizingo sutartį be pagrindo kvalifikavo kaip apsimestinį sandorį, kuriam taikytini CK nenumatyti finansavimo teisiniai santykiai, be pagrindo laidavimo sutartis pripažino nuo sudarymo momento negaliojančiais sandoriais, nepagrįstai sprendė restitucijos taikymo klausimą. Be to, teismas pažeidė procesines teisės normas nepasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo byloje taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atitinkamai pakeičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

108Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

109Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas pirmosios instancijos teisme šalių ir trečiųjų asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų, tokio pobūdžio išlaidų priteisimo valstybei paskirstymas, taip pat paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, bylos dalyvių turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1-3 d.,5 d., 96 str.).

110Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Priteisiant ieškovui iš atsakovo 2 725 736,70 Lt sumą, valstybei iš atsakovo priteistinas 30 000 Lt dydžio žyminis mokestis, apskaičiuotas taikant CPK 80 str. 1 d. 1 punkto taisyklę, be to, jį indeksuojant pagal bylos iškėlimo dieną galiojusį vartojimo kainų indeksą 136,8 (CPK 82 str. 1 d.). Iš ieškovo bei atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteisiamos dokumentų siuntimo byloje išlaidos.

111Trečiajam asmeniui J. D. žyminio mokesčio dalies – 19 216 Lt už reikalavimą dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis mokėjimas buvo atidėtas. Šie reikalavimai yra atmesti, tačiau kadangi J. D. prievolės pagal vieną iš ginčytų laidavimo sutarčių laikomos pasibaigusiomis, o pagal kitą ginčytą laidavimo sutartį jis atleistas nuo atsakomybės, laikytina, jog byloje priimtas J. D. iš esmės palankus teismo sprendimas. Dėl šios priežasties žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas, iš J. D. į valstybės biudžetą nepriteisiama.

112Trečiasis asmuo J. D. pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėjo iš viso 10 082 Lt (5 000 + 5 082) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus tai, kad yra atmesti atsakovo ieškinio reikalavimai šiam trečiajam asmeniui, taip pat tai, kad nors ir yra atmesti šio trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atsakovui dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tačiau trečiojo asmens, kaip laiduotojo, prievolės yra pripažintos pasibaigusiomis arba jis nuo tų prievolių vykdymo yra atleistas, šiam trečiajam asmeniui priteistina iš atsakovo pusė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų abiejų instancijų teismuose.

113Ieškovas pareiškė atsakovui septynis materialiuosius reikalavimus, kurių dalis yra turtinio, dalis – neturtinio pobūdžio. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi iš dalies patenkintas turtinis reikalavimas, siejamas su atsakovo nepagrįstu praturtėjimu, taip pat yra laikytini iš dalies patenkintais dar du iš pareikštų reikalavimų, siejamų su ginčo sutarčių teisiniu kvalifikavimu ir priteistinomis palūkanomis. Ieškovas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėjo iš viso 12 138,71 Lt (6 947,82 + 5 190,89) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinant atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų proporcijas, ieškovui iš atsakovo priteistina 30 proc. turėtų išlaidų abiejų instancijų teismuose.

114Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinys J. D. yra atmestas, o taip pat atmetamas atsakovo apeliacinis skundas dėl šios teismo sprendimo dalies, atsakovo turėtos išlaidos (žyminis mokestis už ieškinį bei apeliacinį skundą) jam nekompensuojamos.

115Palikus nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria atmestas „Swedbank lizingas“, UAB ieškinys J. D., panaikinamos šio fizinio asmens turto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (prijungta civilinė byla Nr. 2-1938-661/2011 – 1 t., b. l. 129-130) (CPK 150 str. 2 d.).

116Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

117Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą.

118Panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis: a) pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. gegužės 19 d. išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT074227, sudaryta tarp UAB „JONDRAS“ ir UAB „Hansa lizingas“ (dabar – „Swedbank lizingas“, UAB); b) pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento tarp J. D. ir UAB „Hansa lizingas“ (dabar – „Swedbank lizingas“, UAB) sudarytos 2008 m. gegužės 19 d. laidavimo sutartis Nr. LT074227/L ir 2008 m. liepos 23 d. laidavimo sutartis Nr. LT077059/L.

119Kitą teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:

120„RUAB „JONDRAS“ ieškinį atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, restitucijos ir nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, atlyginimo už atliktus statybos darbus ir nuostolių priteisimo tenkinti iš dalies.

121Priteisti ieškovui RUAB „JONDRAS“ (j.a.k. 124548458) iš atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB (j.a.k. 111568069) 2 602 730,40 Lt sumą dėl nepagrįsto praturtėjimo ir 123 006,30 Lt palūkanų (iš viso priteisti du milijonus septynis šimtus dvidešimt penkis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis litus ir 70 centų). Priteisti ieškovui RUAB „JONDRAS“ (j.a.k. 124548458) iš atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB (j.a.k. 111568069) 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos 2 725 736,70 Lt sumos per laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

122Kitoje dalyje RUAB „JONDRAS“ ieškinį atmesti.

123Atmesti trečiojo asmens J. D. savarankišką reikalavimą atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB dėl laidavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

124Atmesti „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį trečiajam asmeniui J. D. dėl nesumokėtų mokėjimų, delspinigių, palūkanų, turto rinkos ir neišpirktos vertės skirtumo priteisimo.

125Priteisti J. D. (a. k. ( - ) iš „Swedbank lizingas“, UAB (j.a.k. 111568069) 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

126Priteisti RUAB „JONDRAS“ (j.a.k. 124548458) iš „Swedbank lizingas“, UAB (j.a.k. 111568069) 2 084 Lt bylinėjimosi išlaidų.

127Priteisti į valstybės biudžetą iš „Swedbank lizingas“, UAB (j.a.k. 111568069) 41 040 Lt žyminio mokesčio ir 21,78 Lt dokumentų siuntimo išlaidų (iš viso priteisti keturiasdešimt vieną tūkstantį šešiasdešimt vieną litą ir 78 centus).

128Priteisti į valstybės biudžetą iš RUAB „JONDRAS“ (j.a.k. 124548458) 50,82 Lt (penkiasdešimt litų ir 82 centus) dokumentų siuntimo išlaidų“.

129Priteisti J. D. (a. k. ( - ) iš „Swedbank lizingas“, UAB (j.a.k. 111568069) 2 540 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

130Priteisti RUAB „JONDRAS“ (j.a.k. 124548458) iš „Swedbank lizingas“, UAB (j.a.k. 111568069) 1 557 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

131Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. 2-9027-661/2010) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 1 160 816,14 Lt sumos dydžio areštą J. D. (asmens kodas ( - ) priklausančiam nekilnojamajam ir/ar kilnojamajam turtui, esančiam pas J. D. arba pas trečiuosius asmenis, taip pat areštą J. D. priklausančioms piniginėms lėšoms.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas RUAB „JONDRAS“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu... 5. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas su atsakovu 2008 metais pradėjo derėtis... 6. Ieškinyje akcentuojama, kad pagal Finansinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio... 7. Ieškinyje rašoma, kad ginčijama lizingo sutartis Nr. LT077059 (toliau –... 8. Ieškinyje nurodoma, kad apsimestinės Lizingo sutarties pagrindu sudaryti kiti... 9. Ieškovas akcentavo, jog atsakovas faktiškai yra priėmęs ieškovo atliktus... 10. Tretieji asmenys pagal ieškinį J. D. ir Valstybinė mokesčių inspekcija... 11. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimu į ieškovo RUAB... 12. Jeigu teismas Išperkamosios nuomos sutartį visgi kvalifikuotų lizingo... 13. Atsakovas atsikirto tuo, kad tikrieji ieškovo ketinimai sudarant Lizingo... 14. Teisminio proceso metu sujungus dvi atskirai pradėtas bylas, toliau kartu buvo... 15. Trečiasis asmuo J. D. pareiškė savarankiškus reikalavimus pripažinti... 16. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 20 d. sprendimu RUAB „JONDRAS“... 17. Teismas pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. gegužės 19 d.... 18. Teismas nustatė, kad RUAB „JONDRAS“ ir „Swedbank lizingas“, UAB 2008... 19. 2008 m. liepos 23 d. RUAB „JONDRAS“ ir „Swedbank lizingas“, UAB sudarė... 20. 2010 m. sausio 5 d. pretenzijoje „Swedbank lizingas“, UAB nurodė, kad RUAB... 21. Teismas iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių sprendė, jog RUAB... 22. Teismas, įvertinęs šalių pasirašytų sutarčių nuostatas, sprendė, kad... 23. Teismas taip pat sprendė, jog ginčijama Lizingo sutartis nėra kvalifikuotina... 24. Teismas nustatė, kad pagal Išperkamosios nuomos sutartį UAB „JONDRAS“... 25. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo konstatuota, jog... 26. Ieškovas RUAB „JONDRAS“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 27. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB padavė apeliacinį skundą, kuriuo... 28. „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimu į UAB „JONDRAS“ apeliacinį... 29. RUAB „JONDRAS“ ir J. D. atsiliepimais prašo atmesti atsakovo „Swedbank... 30. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 31. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. posėdyje buvo priimta... 32. Byloje nagrinėjami ginčo šalių sutartinių santykių teisinio... 33. Dėl su nekilnojamojo turto įsigijimu ir sukūrimu siejamo projekto vykdytojo,... 34. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas... 35. Ieškovo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo... 36. 2008 m. balandžio 23 d. ieškovo pildytoje Juridinio asmens paraiškoje... 37. Be ginčijama Išperkamosios nuomos sutartimi įsigytų šešių žemės... 38. Reikšminga aplinkybė vertinant šalių argumentus dėl nekilnojamojo turto... 39. Trijų šalių atstovų (pardavėjo UAB „REAL EXPERTS“, pirkėjo UAB... 40. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą kritiškai vertinti ir nesivadovauti... 41. Aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas įrodančių duomenų pakanka ir... 42. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl ginčo šalis siejusių sutartinių... 43. Teigdamas, kad ieškovo ir atsakovo santykiai kvalifikuotini rangos santykiais,... 44. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, pagal kuriuos būtų... 45. Išanalizavusi bylos medžiagą ir įvertinusi joje esančius įrodymus... 46. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 47. Dėl ginčijamos Išperkamosios nuomos sutarties kvalifikavimo lizingo... 48. Ieškovo ieškinyje plačiai aiškinama, kad šalių sudaryta 2008 m. gegužės... 49. Su tokia pirmosios instancijos išvada ir jos argumentacija teisėjų kolegija... 50. Nustatyta, kad šalys sudarė dvi sutartis dėl šešių žemės sklypų:... 51. Teisėjų kolegija, ginčo Išperkamosios nuomos sutartį kvalifikuodama kaip... 52. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta atsakovo... 53. Nustatęs, kad ginčijama Išperkamosios nuomos sutartimi buvo siekiama... 54. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo aiškinimas dėl nurodytos teisės... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje... 56. CK 6.567 ir 6.568 straipsniuose įtvirtintų teisės normų analizė ir... 57. Sprendžiant dėl sandorio, sudaryto pažeidžiant imperatyviąją teisės... 58. Nagrinėjamu atveju sandorį, pažeidžiantį imperatyviąją teisės normą,... 59. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktines... 60. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia... 61. Lizingo požymių turinčios sutarties, kurios dalykas yra žemės sklypai,... 62. Šioje nutartyje aukščiau pateikta faktinių bylos aplinkybių analizė bei... 63. Ginčijamą Išperkamosios nuomos sutartį kvalifikavus kaip faktinę žemės... 64. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas bet kuriuo atveju neturi... 65. Dėl ginčijamos Lizingo sutarties kvalifikavimo... 66. Ginčo šalys 2008 m. liepos 23 d. sudarė lizingo sutartį, kurios dalykas –... 67. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su ieškovo argumentais,... 68. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 69. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad nėra... 70. Kaip jau minėta, šalys sudarė lizingo sutartį, apibrėždamos lizingo... 71. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikrąją šalių valią išreiškė susitarimas... 72. Nagrinėjamu atveju atsakovas veikė kaip finansų įmonė, kurios tikslas –... 73. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų... 74. Dėl ginčijamos Lizingo sutarties pasibaigimo ją vienašališkai nutraukus... 75. Ieškovo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad po to, kai nutraukęs Lizingo... 76. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti... 77. Byloje nustatyta, kad atsakovas, vienašališkai nutraukęs šalių sudarytą... 78. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai reglamentuojami CK... 79. Teisės aktuose nėra numatyta, kad esant finansinio kreditavimo teisiniams... 80. Įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, spręstina, kad visiškas... 81. Gyvenamųjų namų statybos vertės (statybos darbų kainos) dalį,... 82. Atsakovui atiteko faktiškai atliktų statybos darbų rezultatas, kurio vertė... 83. Suprantama, jog atsakovas turi teisę atgauti tą sumą, kurią jis investavo... 84. Prijungtoje byloje pagal „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį J. D. dėl... 85. Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, jog po ginčijamos Lizingo sutarties... 86. Kaip jau minėta, šiuo atveju taikyti bendrąją civilinių teisių gynimo... 87. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas... 88. Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį, už be pagrindo įgytą pinigų sumą... 89. Nuo priteisiamos 2 725 736,70 Lt sumos (2 602 730,40 + 123 006,30) ieškovo... 90. Dėl trečiojo asmens savarankiško reikalavimo pripažinti laidavimo sutartis... 91. Trečiasis asmuo J. D. 2008 m. gegužės 19 d. laidavimo sutartimi laidavo... 92. Trečiasis asmuo J. D. šioje byloje pareikštu savarankišku reikalavimu... 93. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą 2008 m. gegužės 19 d. laidavimo... 94. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkinti trečiojo asmens... 95. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi ginčijamos Išperkamosios nuomos... 96. Nėra galimybės ginčijamų laidavimo sutarčių pripažinti negaliojančiomis... 97. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo... 98. Trečiojo asmens nurodomos aplinkybės liudija, kad jis suprato sudaromų... 99. Kaip jau minėta, svarbi ir ta aplinkybė, kad ginčijamas laidavimo sutartis... 100. Trečiasis asmuo neįrodė, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas jam itin... 101. Trečiasis asmuo J. D. neįrodė CK 1.91 straipsnio 1 dalies taikymui būtinų... 102. Dėl trečiojo asmens prievolių pagal laidavimą pasibaigimo ir laiduotojo... 103. Pirmosios instancijos teismas, nors ir neturėjo pagrindo trečiojo asmens 2008... 104. Kvalifikavus ginčijamą Lizingo sutartį susitarimu dėl statybos darbų... 105. Taigi šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 106. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. D. laidavimui dėl prievolių pagal... 107. Remdamasi tuo, kas išdėstyta šios nutarties motyvų dalyje, teisėjų... 108. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, dėl taikytų laikinųjų apsaugos... 109. Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas... 110. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8... 111. Trečiajam asmeniui J. D. žyminio mokesčio dalies – 19 216 Lt už... 112. Trečiasis asmuo J. D. pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėjo... 113. Ieškovas pareiškė atsakovui septynis materialiuosius reikalavimus, kurių... 114. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi atsakovo „Swedbank... 115. Palikus nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria atmestas „Swedbank... 116. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 117. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą.... 118. Panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis: a) pripažinta negaliojančia nuo... 119. Kitą teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:... 120. „RUAB „JONDRAS“ ieškinį atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB dėl... 121. Priteisti ieškovui RUAB „JONDRAS“ (j.a.k. 124548458) iš atsakovo... 122. Kitoje dalyje RUAB „JONDRAS“ ieškinį atmesti.... 123. Atmesti trečiojo asmens J. D. savarankišką reikalavimą atsakovui... 124. Atmesti „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį trečiajam asmeniui J. D. dėl... 125. Priteisti J. D. (a. k. ( - ) iš „Swedbank lizingas“, UAB (j.a.k.... 126. Priteisti RUAB „JONDRAS“ (j.a.k. 124548458) iš „Swedbank lizingas“,... 127. Priteisti į valstybės biudžetą iš „Swedbank lizingas“, UAB (j.a.k.... 128. Priteisti į valstybės biudžetą iš RUAB „JONDRAS“ (j.a.k. 124548458)... 129. Priteisti J. D. (a. k. ( - ) iš „Swedbank lizingas“, UAB (j.a.k.... 130. Priteisti RUAB „JONDRAS“ (j.a.k. 124548458) iš „Swedbank lizingas“,... 131. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi (priimta...