Byla e2A-1123-459/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Rusijos Federacijos Ambasados Socialinio aprūpinimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Rusijos Federacijos Ambasados Socialinio aprūpinimo skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė:
  1. Pareiškėja prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad ji buvo išlaikoma sutuoktinio N. G. (N. G.) nuo 1993 m. iki jo mirties 2012 m. tam, kad gautų maitintojo netekimo pensiją iš Rusijos Federacijos Ambasados Socialinio aprūpinimo skyriaus. Nurodė, kad 2012-11-05 mirė jos sutuoktinis N. G., kuris nuo 1993 m. gyveno Kaliningrade, Rusijos Federacijoje. Pažymėjo, kad iki mirties N. G. gavo tarybinę kariškio pensiją, be to, dirbo Rusijos ypatingų situacijų tarnyboje, todėl visus tuos metus buvo jo išlaikoma, nes, nors ir gyveno skirtingose valstybėse, nenutraukė šeimyninių ryšių, augino vaikus, šventė šeimos šventes, vykdavo vienas pas kitą į svečius.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-30 sprendimu ieškinį tenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G. buvo išlaikoma sutuoktinio N. G. iki jo mirties 2012-11-05.
  2. Teismas nurodė, jog iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 1970-06-13 buvo sudaryta pareiškėjos ir N. G. santuoka. 2012-11-05 pareiškėjos sutuoktinis N. G. mirė. Pareiškėja dirbo kasininke Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto kolegijoje nuo 1993-07-01, atlyginimas buvo apie 1000,00 Lt, neatskaičius mokesčių, nuo 2007-07-03 buvo tik iš dalies darbinga (- 40 procentų), o nuo 2008-11-05 yra senatvės pensininkė, gauna apie 240,00 Eur senatvės pensijos.
  3. Teismas, išnagrinėjęs rašytinę bylos medžiagą, fotonuotraukas, išklausęs liudytojų paaiškinimus, įvertinęs byloje nustatytus faktus, padarė išvadą, kad nustatyti faktai ir pateikti įrodymai yra teisinis pagrindas pareiškėjos prašomam juridiniam faktui nustatyti: kad S. G. buvo išlaikoma sutuoktinio N. G. iki jo mirties 2012-11-05.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-30 sprendimą ir pareiškimą atmesti.
  2. Nurodo, jog pagal įstatymo „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, įstaigose, kontroliuojančiuose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų šeimų aprūpinimo pensijomis“ 29 straipsnio nuostatas teisę į pensiją netekus maitintojo turi nedarbingi mirusių kariškių šeimos nariai, kuriuos šie išlaikė. Išlaikymo sąvoka apibrėžta įstatymo 31 straipsnyje, kur mirusiojo šeimos nariai laikomi išlaikytiniais, jeigu jie buvo pilnai jo išlaikomi arba gaudavo iš jo paramą, buvusią jiems nuolatiniu ir pagrindiniu pajamų šaltiniu pragyvenimui. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių visiško jos išlaikymo, kuris pasižymėtų nuolatinumu ir būtų pagrindinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis.
  3. Suinteresuotas asmuo teigia, jog pareiškėja nurodo, kad po atleidimo iš Rusijos Federacijos karinių pajėgų ir išėjimo į pensiją N. G. gaudavo pensiją, kuri buvo pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, bet tuo metu pati pareiškėja dirbo ir gaudavo darbo užmokestį, po to – pensiją. Sutuoktinių pajamos buvo maždaug tapačios.
  4. Į bylą nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių finansinės pramos iš N. G. gavimo faktą, o liudytojų (dukterų ir šeimos draugės) parodymai, kurie nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, negali būti laikomi objektyviais.
  5. N. G. pajamos buvo pakankamai mažos, todėl vesti atskirą ūkį Rusijos Federacijoje ir išlaikyti pareiškėją buvo tiesiog neįmanoma.
  6. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja prašo skundą atmesti.
  7. Pareiškėja nurodo, jog byloje vienareikšmiškai įrodyta, kad jie su sutuoktiniu išsaugojo šeimą, nors ilgą laiką gyveno skirtingose valstybėse.
  8. Pareiškėja nesutinka, kad jos sutuoktinis neturėjo galimybių jos išlaikyti: jo gaunamos pensijų išmokos sudarė apie 3119,70 Lt. Be to, būdamas karinis pensininkas, vyras dirbo. Pareiškėjos pajamos buvo tik 807,98 Lt. Iš viso per mėnesį iš vyro pareiškėja gaudavo apie 1500 – 2000 Lt. Tuo metu, kai gyvendavo Kaliningrade, buvo jo visiškai išlaikoma.
  9. Tas faktas, kad byloje apklaustas liudytojas su pareiškėja sieja giminystės ir draugystės ryšiai, atsižvelgiant į tai, kokias aplinkybes jos paliudijo, negali būti pagrindas netikėti jų parodymais ar vertinti juos kritiškai.
  1. Apeliacinis skundas tenkintinas
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Pareiškėja prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad ji buvo išlaikoma sutuoktinio N. G. (N. G.) nuo 1993 m. iki jo mirties 2012 m. tam, kad gautų maitintojo netekimo pensiją iš Rusijos Federacijos Ambasados Socialinio aprūpinimo skyriaus. Nurodė, kad 2012-11-05 mirė jos sutuoktinis N. G., kuris nuo 1993 m. gyveno Kaliningrade, Rusijos Federacijoje. Pažymėjo, kad iki mirties N. G. gavo sovietinę kariškio pensiją, be to, dirbo Rusijos ypatingų situacijų tarnyboje, todėl visus tuos metus buvo jo išlaikoma, nes, nors ir gyveno skirtingose valstybėse, nenutraukė šeimyninių ryšių, augino vaikus, šventė šeimos šventes, vykdavo vienas pas kitą į svečius.
  4. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino.
  5. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
  6. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal O. M. B. ir kt. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-535-969/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  7. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-388/2010).
  8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad ji buvo išlaikoma sutuoktinio N. G. (N. G.) nuo 1993 m. iki jo mirties 2012 m. tam, kad gautų maitintojo netekimo pensiją iš Rusijos Federacijos Ambasados Socialinio aprūpinimo skyriaus.
  9. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal 1993 metų lapkričio 18 dienos susitarimą tarp Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Rusijos Federacijos vyriausybės „Dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams“. Susitarime nurodytos asmenų kategorijos pensinis aprūpinimas vykdomas pagal 1993 metų vasario 12 dienos Rusijos Federacijos įstatymą „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, įstaigose, kontroliuojančiuose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų šeimų aprūpinimo pensijomis“ ir kitus teisės aktus. Pagal įstatymo 29 straipsnio nuostatas teisę į pensiją netekus maitintojo turi nedarbingi mirusių kariškių šeimos nariai, kuriuos šie išlaikė. Išlaikymo sąvoka apibrėžta įstatymo 31 straipsnyje, kur mirusiojo šeimos nariai laikomi išlaikytiniais, jeigu jie buvo pilnai jo išlaikomi arba gaudavo iš jo paramą, buvusią jiems nuolatiniu ir pagrindiniu pajamų šaltiniu pragyvenimui. Taigi išlaikymo sąvoka apima dvi sąlygas, kurioms esant mirusio piliečio šeimos nariai laikomi mirusiojo išlaikytiniais: tai visiškas šeimos narių išlaikymas ir tai, kad mirusio maitintojo parama šeimos nariams buvo nuolatinis ir pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis. Išlaikymo gavimo faktui pripažinti nėra būtina konstatuoti šeimos narių gyvenimą kartu su maitintoju, tačiau jeigu šeimos nariai gyveno atskirai, jie turi įrodyti, kad maitintojo parama šeimos nariams buvo nuolatinis ir pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis.
  10. Pareiškėja, įrodinėdama, kad N. G. ją išlaikė, teigia, jog iš vyro kas mėnesį gaudavo 1500 – 2000 Lt, o kilus būtinybei – ir daugiau. Tuo metu, kai gyvendavo Kaliningrade, pareiškėjos teigimu, ji buvo sutuoktinio pilnai išlaikoma.
  11. Vieninteliai įrodymai, kuriais pareiškėja grindžia savo teiginį, jog buvo pareiškėjo išlaikoma, yra liudytojų (dukterų ir šeimos draugės) parodymai, vizos, iš kurių matyti, jog ji lankydavosi Kaliningrade, ir pateiktos nuotraukos, kuriuose pareiškėja užfiksuota kartu su vyru. Tačiau, kolegijos nuomone, šie įrodymai nėra pakankami tam, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėja savo sutuoktinio buvo nuolatos išlaikoma.
  12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos ir N. G. santuoka, sudaryta 1970-06-13. Pareiškėjos sutuoktinis N. G. mirė 2012-11-05. Pareiškėja dirbo kasininke Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto kolegijoje nuo 1993-07-01, atlyginimas buvo apie 1000,00 Lt, neatskaičius mokesčių, nuo 2007-07-03 buvo tik iš dalies darbinga (- 40 procentų), o nuo 2008-11-05 yra senatvės pensininkė, gauna apie 240,00 Eur senatvės pensijos. Duomenų apie N. G. gautas pajamas byloje nėra. Pareiškėja pateikė Kaliningrado srities karinio komisariato Socialinio aprūpinimo centro atsakymą, kuriame nurodyta, kad nėra galimybės pateikti duomenų apie N. G. pensiją, nes pensijos byla išsiųsta Rusijos Federacijos socialinio aprūpinimo skyriui Lietuvos Respublikoje. N. G. pajamoms pagrįsti pareiškėja pateikė tik Rusijos Federacijos vyriausybės Kaliningrado srities ministerijos Socialinės politikos pranešimą, jog pagal gyentojų socialinio elektroninio registro duomenis N. G. mirties dieną buvo karininko valstybinės pensijos gavėjas už civilinį darbo stažą – 3593,06 rub., kaip karinės tarnybos veteranas – 1450,50 rub. ir 20 956,32 rub. Rusijos Federacijos apsaugos ministerijos pensijos gavėjas.
  13. Įvertinusi pareiškėjos pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėja iki N. G. mirties buvo jo išlaikoma. Pareiškėjos pateikti įrodymai - kelionės dokumentai, nuotraukos ir liudytojų parodymai - nėra pakankami tam, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjai nuolat buvo teikiama materialinė parama ir ta parama buvo nuolatinis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad apklaustų liudytojų parodymų, kelionės dokumentų ir nuotraukų pakanka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Tačiau kelionės dokumentai ir nuotraukos savaime neįrodo materialinio išlaikymo fakto. Gerų santykių palaikymas, lankymasis pas sutuoktinį jo gyvenamojoje vietoje taip pat nepatvirtina išlaikymo fakto.
  14. Kaip jau minėta, išlaikymo teikimo fakto nustatymui būtina konstatuoti, kad teikiamas materialinis išlaikymas yra nuolatinis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Pareiškėja nepateikė teismui patikimų įrodymų apie tai, kokios buvo jos sutuoktinio pajamos ir koks buvo jos bei sutuoktinio pajamų santykis, nes, kaip nustatyta, ji taip pat gaudavo pajamų. Be to, pinigų perdavimo faktą pareiškėja įrodinėjo tik liudytojų parodymais. Kadangi jokių rašytinių šio fakto įrodymų pareiškėja nepateikė, o liudiję asmenys palaiko su pareiškėja artimus santykius, darytina išvada, jog liudytojų parodymai šiuo atveju nėra pakankami tam, kad būtų konstatuotas paramos nuolatinumo faktas.
  15. Taigi atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju pareiškėja neįrodė, kad sutuoktinio teiktas materialinis išlaikymas buvo jos nuolatinis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
  16. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: pareiškimas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
  17. Suinteresuotas asmuo už apeliacinį skundą sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, nors skundas pateikta per EPP sistemą, taigi mokėtina 31 Eur žyminio mokesčio. Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistina 31 Eur žyminio mokesčio, o permokėta dalis – 10 Eur grąžintina iš valstybės biudžeto (CPK 93 str.).

5Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

6panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos S. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Rusijos Federacijos Ambasados Socialinio aprūpinimo skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

7Rusijos Federacijos Ambasados Socialinio aprūpinimo skyriui iš pareiškėjos S. G. priteisti 31 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, o 10 Eur žyminio mokesčio Rusijos Federacijos Ambasados Socialinio aprūpinimo skyriui grąžinti iš valstybės biudžeto.

Proceso dalyviai
Ryšiai