Byla e2A-632-464/2019
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. A. ir V. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-771-368/2018 pagal ieškovų G. A. ir V. A. ieškinį atsakovėms Šiaulių rajono savivaldybės tarybai ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai G. A. ir V. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2017-12-13 skundu dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017-11-14 sprendimo Nr. T-308 „Dėl atsisakymo pirkti nekilnojamąjį turtą“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

82.

9Specialiosios teisėjų kolegijos 2018-05-03 nutartimi konstatavus, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Ieškovai ieškinį tikslino 2018-06-06, 2018-07-23 ir 2018-10-08, šiame pateiktame pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašydami:

102.1.

11panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir savivaldybės taryba, taryba) 2017-11-14 sprendimą Nr. T-308 „Dėl atsisakymo pirkti nekilnojamąjį turtą“;

122.2.

13pripažinti galiojančia 2018 m. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovų

14G. A., V. A. ir Šiaulių rajono savivaldybės, kuria ieškovai pardavė Šiaulių rajono savivaldybei: 1) nuotekų šalinimo tinklus ( - ) (lietaus šalinimo tinklai L=698,10 m, buitinių nuotekų šalinimo tinklai L=1676,26, nuotekų valymo įrenginiai L=119,71 m), unikalus Nr. ( - ) (pardavėjas G. A., pardavimo kaina 103 144 Eur); 2) vandentiekio tinklus – vandentiekio trasą (vandentiekio trasos ilgis 1867,07 m. su kameromis – hidrantais Nr. 16, 84, 142, 204), unikalus Nr. ( - ) (pardavėjas G. A., pardavimo kaina 82 000 Eur); 3) kelią (gatvę) – ( - ) gatvę ( - ) unikalus Nr. ( - ) (pardavėjas G. A., pardavimo kaina 5 910 Eur); 4) kelią (gatvę) – ( - ) gatvę ( - ), unikalus Nr. ( - ) (pardavėjas G. A., pardavimo kaina 5 800 Eur); 5) kelią (gatvę) – įvažiavimą ( - ), unikalus Nr. ( - ) (pardavėjas G. A., pardavimo kaina 210 Eur); 6) žemės sklypą ( - ), naudojimo paskirtis – kita, 0,8598 ha ploto, unikalus Nr. ( - ) (pardavėja V. A., pardavimo kaina 27 400 Eur); 7) žemės sklypą, esantį ( - ), naudojimo paskirtis – kita, 0,6165 ha ploto, unikalus Nr. ( - ) (pardavėja V. A., pardavimo kaina 20 300 Eur); 8) žemės sklypą ( - ), naudojimo paskirtis – kita, 0,1005 ha ploto, unikalus Nr. ( - ) (pardavėja V. A., pardavimo kaina 3 730 Eur);

15arba:

161) įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir savivaldybės administracija, administracija) direktorių po teismo sprendimo įsiteisėjimo nedelsiant pateikti Šiaulių rajono savivaldybės tarybai tvirtinti sprendimo pirkti iš ieškovų minėtus nekilnojamuosius daiktus Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybėn už bendrą 248 494 Eur kainą ir sudaryti šių nekilnojamųjų daiktų pirkimo sutartį projektą; 2) įpareigoti savivaldybės tarybą artimiausiame tarybos posėdyje po savivaldybės administracijos direktoriaus pateikto tvirtinti sprendimo pirkti iš ieškovų nekilnojamuosius daiktus projekto priimti sprendimą pirkti iš ieškovų nurodytus nekilnojamuosius daiktus Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybėn už bendrą 248 494 Eur kainą ir sudaryti šių nekilnojamųjų daiktų pirkimo sutartį; 3) įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių per 20 darbo dienų nuo savivaldybės tarybos sprendimo pirkti nekilnojamuosius daiktus iš ieškovų priėmimo su ieškovais suderinti ir nustatyti nekilnojamųjų daiktų sutarties pasirašymo vietą, dieną ir tikslų laiką;

172.3.

18priteisti iš atsakovių ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

193.

20Nurodo, kad savivaldybės taryba 2017-11-14 sprendimu Nr. T-308 „Dėl atsisakymo pirkti nekilnojamąjį turtą“ nusprendė nepirkti Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybėn iš G. A. ir V. A. nekilnojamojo turto už 248 494 Eur, nors savivaldybės taryba dar 2017-01-24 sprendimu Nr. T-19 „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“ pavedė savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti: nekilnojamojo turto pirkimo dokumentų parengimą, vadovaujantis Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-25 nutarimu Nr. 841 „Dėl žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nekilnojamojo turto pirkimo tvarkos aprašas); pirkimo procedūras pagal parengtus pirkimo dokumentus; savivaldybės tarybos sprendimo projekto parengimą dėl pirkimo, atsižvelgiant į pirkimo dokumentus ir gautą pasiūlymą. Teigia, kad pagal 2017-10-25 derybų protokolą ieškovai susitarė su Šiaulių rajono savivaldybe, jog ši išpirks minėtus objektus už 248 494 Eur, tačiau savivaldybė, motyvuodama lėšų trūkumu, pirkti turtą atsisakė.

214.

22Mano, kad skundžiamas savivaldybės tarybos 2017-11-14 sprendimas Nr. T-308 prieštarauja Nekilnojamojo turto pirkimo tvarkos aprašo (50, 57, 59 p.) reikalavimams, jį priimant buvo pažeistos ir jo priėmimo procedūros bei taisyklės, įskaitant ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Atsakovių atsisakymas pirkti turtą yra nepagrįstas, o teiginys dėl lėšų trūkumo deklaratyvus, juolab kad dėl turto pirkimo ginčo šalys jau buvo susitarusios, pirmiau minėtas tarybos 2017-01-24 sprendimas Nr. T-19 nebuvo panaikintas ar pripažintas negaliojančiu. Taip pat neaišku, kodėl ( - ) k. kvartalo, apimančio ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) gatves, gyventojų prašymai, į kuriuos buvo atsižvelgta priimant savivaldybės tarybos 2017-01-24 sprendimą Nr. T-19, tarybai priimant skundžiamą 2017-11-14 sprendimą Nr. T-308 tapo nebeaktualūs.

235.

24Atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės taryba ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teigia, kad minėtus infrastruktūros objektus atsisakyta pirkti todėl, kad teritorija, kurioje įrengti šie objektai, neatitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 12 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, kadangi joje nėra įrengta savivaldybei arba UAB „Kuršėnų vandenys“, kaip savivaldybės kontroliuojamai įmonei, priklausanti naudoti tinkamo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, be to, šioje teritorijoje gyventojams nėra kliūčių individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir individualiai tvarkyti nuotekas (GVTNTĮ 12 str.). Todėl nenustačius GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės – Šiaulių rajono savivaldybės tarybos – įpareigojimo išpirkti ieškovams priklausančius nekilnojamuosius daiktus. Pažymi, kad savivaldybės pareiga tiekti geriamąjį vandenį bei tvarkyti nuotekas siejama su tam tikros teritorijos pripažinimu viešojo tiekimo teritorija, o įstatymai ir kiti teisės aktai pareigos savivaldybei sudaryti infrastruktūros objektų pirkimo–pardavimo sutartį nenustato.

256.

26Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto pirkimo tvarkos aprašu, parengė Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017-11-07 sprendimo projektą Nr. TSP-343 „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“. Projektas buvo svarstomas Bendro kaimo reikalų ir ekologijos ir Komunalinio ir vietinio ūkio komitete. Komiteto nariai balsavo neteikti svarstyti sprendimo projekto savivaldybės tarybai ir nusprendė paruošti alternatyvų projektą ir atsisakyti pirkti siūlomą nekilnojamąjį turtą iš ieškovų. Savivaldybės tarybos 2017-11-14 posėdyje tarybos nariams buvo teikiama balsuoti už sprendimo projektą „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“ ir už alternatyvų sprendimo projektą „Dėl atsisakymo pirkti nekilnojamąjį turtą“. Tarybos nariai balsavo už alternatyvų sprendimo projektą – šiame tarybos posėdyje buvo priimtas 2017-11-14 sprendimas Nr. T-308 „Dėl atsisakymo pirkti nekilnojamąjį turtą“, kuriuo nuspręsta nepirkti savivaldybės nuosavybėn ieškovų siūlomo pirkti nekilnojamojo turto. Taigi, taryba jau yra svarsčiusi sprendimo projektą dėl nekilnojamojo turto pirkimo ir priėmusi sprendimą jo nepirkti, todėl dar kartą teikti savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl nekilnojamojo turto pirkimo yra netikslinga.

27II.

28Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

297.

30Šiaulių apygardos teismas 2018-12-03 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

318.

32Teismas nustatė, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2017-01-24 sprendimu Nr. T-19 „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“ netenkino G. A. prašymo dalies organizuoti pirmiau minėtų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimą ir pavedė savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti šio turto išpirkimo procedūras. Savivaldybės administracija, gavusi nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, 2017-10-19 raštu pakvietė ieškovus atvykti į derybas dėl jiems nuosavybės teise priklausančių objektų pasiūlymo turinio ir kainos nustatymo.

339.

34Iš nekilnojamojo turto pirkimo komisijos, sudarytos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-03 įsakymu Nr. A-262, 2017-10-25 posėdžio protokolo Nr. KO-163 (3.48) teismas nustatė, kad buvo suderėta parduodamų objektų galutinė pardavimo kaina 248 494 Eur ir nutarta derybų informaciją teikti administracijos direktoriui siūlant ruošti savivaldybės tarybos posėdžiui sprendimo projektą dėl ieškovams priklausančių objektų pirkimo. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimai išpirkti jiems priklausančius infrastruktūros objektus ar įpareigoti atsakovus sudaryti šių nekilnojamųjų daiktų pirkimo sutartį yra nepagrįsti.

3510.

36Teismas pažymėjo, kad Šiaulių rajono savivaldybė, vykdydama jai Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte pavestą savarankišką funkciją – organizuoti šilumos ir geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą – ir priimdama sprendimus, turi diskrecijos teisę, nes jokiame įstatyme nenumatyta savivaldybei pareiga išpirkti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklus ir tiekti geriamąjį vandenį bei tvarkyti nuotekas, išskyrus atvejį, kai tinklai yra viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje.

3711.

38Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-695/2016 pateiktu išaiškinimu, teismas pažymėjo, kad savivaldybės pareiga tiekti geriamąjį vandenį bei tvarkyti nuotekas siejama su tam tikros teritorijos pripažinimu viešojo tiekimo teritorija. Dėl to reikia nustatyti, ar egzistuoja GVTNTĮ įtvirtinti požymiai, kuriems esant gyvenamosios vietovės, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai yra įtraukiami į viešojo vandens tiekimo teritorijas. Viešojo geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Šiaulių rajono savivaldybėje paskirtos UAB „Kuršėnų vandenys“ 2016-11-28 rašte Nr. KV1-210 „Dėl išvados apie G. A. prašomų išpirkti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų reikalingumą ir tinkamumą viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui“ nustatyta, kad teritorija, kurioje įrengti infrastruktūros objektai neatitinka GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų, todėl UAB „Kuršėnų vandenys“ nėra įgaliota spręsti dėl infrastruktūros objektų reikalingumo ir tinkamumo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui.

3912.

40Kadangi ieškovų prašomi išpirkti infrastruktūros objektai nėra viešoje vandens tiekimo teritorijoje, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, minėta UAB „Kuršėnų vandenys“ išvada, savivaldybės institucijos neturi pareigos ir jos iniciatyva infrastruktūros objektai negali būti perduodami savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, todėl savivaldybės taryba 2017-01-24 sprendimo Nr. T-19, 2 punktu pavedė savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti pirkimo procedūras pagal parengtus pirkimo dokumentus.

4113.

42Teismo vertinimu, kitas būdas organizuoti infrastruktūros objektų pirkimą buvo vykdomas vadovaujantis Nekilnojamojo turto pirkimo tvarkos aprašu. Šiaulių rajono savivaldybės administracija atliko pirkimo procedūras vadovaudamasi minėtu aprašu, suderėjo su ieškovu parduodamų objektų galutinę pardavimo kainą 248 494 Eur ir parengė tarybos 2017-11-07 sprendimo projektą Nr. TSP-343 „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“. Tačiau taryba, atsižvelgdama į administracijos direktoriaus 2017-03-03 įsakymu Nr. A-262 „Dėl Nekilnojamojo turto pirkimo komisijos sudarymo ir darbo reglamento patvirtinimo“,

432017-10-25 posėdžio protokolą Nr. KO-163 (3.48) bei administracijos Turto valdymo skyriaus 2017-11-10 aiškinamajame rašte „Dėl atsisakymo pirkti nekilnojamąjį turtą“ išdėstytus motyvus, 2017-11-14 priėmė sprendimą Nr. T-308 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017-11-14 sprendimo projektui atsisakymo pirkti nekilnojamąjį turtą“, kurio teisėtumu abejoti nėra pagrindo.

4414.

45Teismas taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktu, savivaldybė turtą įgyja pagal sandorius, tačiau įstatymai ir kiti teisės aktai pareigos savivaldybei sudaryti infrastruktūros objektų pirkimo–pardavimo sutartį nenustato. Ieškovai negali grįsti savo reikalavimo sudaryti infrastruktūros objektų pirkimo–pardavimo sutartį teisėtų lūkesčių principu, nes savivaldybei pareigos sudaryti tokią pirkimo–pardavimo sutartį neįtvirtina nei įstatymas, nei kiti teisės aktai, o teisėti lūkesčiai iš neteisės nekyla.

46III.

47Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4815.

49Ieškovai G. A. ir V. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018-12-03 sprendimą ir jų ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5015.1.

51Teismas vengė sprendimą motyvuoti, bylos aplinkybėms taikė teisės normas, kurios ginčo susiklosčiusių santykių nereguliuoja, neaiškino bei netaikė teisės normų, kurios reguliuoja susiklosčiusius faktinius santykius tarp šalių, nevertino visos eilės faktinių aplinkybių, nurodytų ieškovų procesiniuose dokumentuose, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

5215.2.

53Ieškovai įsipareigojo perduoti nuosavybės teisėmis Šiaulių rajono savivaldybei turtą už bendrą 248 494 Eur kainą, o Šiaulių rajono savivaldybė įsipareigojo priimti nuosavybėn turtą bei už jį ieškovams sumokėti bendrą 248 494 Eur kainą, kas atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 str. 1 d.). Derybos tarp ieškovų ir atsakovių laikytinos įvykusiomis ir pasibaigusiomis, nes buvo galutinai susitarta dėl pirkimo sąlygų, derybų rezultatai atitiko pirkimo dokumentus ir buvo ekonomiškai naudingiausi. Tokiu atveju įvyko ir pirkimo sandoris.

5415.3.

55Šiaulių rajono savivaldybei kilo pareiga perimti iš ieškovų nuosavybėn pirmiau minėtą turtą už 248 494 Eur bendrą kainą ir įstatymų nustatyta tvarka įforminti nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ji neteisėtai vengia tai padaryti, atitinkamai, Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017-11-14 sprendimas Nr. T-308 „Dėl atsisakymo pirkti nekilnojamąjį turtą“ yra neteisėtas ir nepagrįstas.

5615.4.

57Ieškovai, remdamiesi CK 1.93 straipsnio 4 dalies, 6.309 straipsnio 3 dalies punktu, teismo prašė pripažinti galiojančia 2018 m. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovų ir Šiaulių rajono savivaldybės, dėl procesiniuose dokumentuose išvardinto turto pirkimo–pardavimo. Teismas, priimdamas sprendimą, net nenurodė, kodėl įvardijamos CK 1.93 straipsnio 4 dalies, 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos. Nekilnojamojo turto pirkimo tvarkos aprašo 57 punktas nustato, kad perkančioji organizacija, gavusi iš pirkimo komisijos pirkimo ataskaitą ir parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentus, per 10 darbo dienų turi nustatyti pirkimo sutarties pasirašymo vietą, dieną, tikslų laiką ir apie tai pranešti derybas laimėjusiam kandidatui. Taigi, pagal teisinį reguliavimą lieka tik įforminti sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį įstatymo nustatyta tvarka.

5815.5.

59Teismas, atmesdamas ieškovų pareikštus reikalavimus, rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, GVTNTĮ 16 straipsnio 7 dalimi, 12 straipsnio 4 dalimi, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tačiau šis teismo nurodytų teisės normų reguliavimas jau buvo įvertintas savivaldybės tarybai priimant 2017-01-24 sprendimą Nr. T-19 „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“, kuriuo savivaldybės administracijos direktoriui buvo pavesta organizuoti nekilnojamojo turto pirkimo dokumentų parengimą vadovaujantis Nekilnojamojo turto pirkimo tvarkos aprašu. Minėtu tarybos 2017-01-24 sprendimu buvo atsisakyta organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, esančių kvartalo, kurį apima ( - ) k., ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) gatvės, teritorijoje išpirkimą pagal Infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašą. Taigi jau buvo įvertintas GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalies teisinis reguliavimas bei nuspręsta organizuoti nekilnojamojo turto pirkimo dokumentų parengimą vadovaujantis būtent Nekilnojamojo turto pirkimo tvarkos aprašu.

6015.6.

61Atlikus pirkimo procedūras bei susiderėjus su ieškovais dėl turto pirkimo, tarybai atsirado pareiga įforminti pirkimo–pardavimo sutartį įstatymo nustatyta tvarka, ko nepagrįstai ir neteisėtai atsakovės neatliko. Todėl nėra pagrįsta teismo pozicija, kad pirmiau aptartos teisės normos, atsižvelgiant į susiklosčiusius faktinius santykius, pačios savaime atsakovėms teikė absoliučią diskrecijos teisę dėl jų veikimo laisvės net po to, kai derybos tarp ieškovų ir atsakovių dėl turto pirkimo–pardavimo įvyko ir pasibaigė, šalims galutinai susitarus dėl pirkimo sąlygų, kada derybų rezultatai atitiko pirkimo dokumentus ir buvo ekonomiškai naudingiausi, kada faktiškai buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, tik liko ją įstatymų nustatyta tvarka įforminti.

6215.7.

63Atsižvelgiant į šalių atliktus faktinius veiksmus dėl turto pirkimo–pardavimo, bendro pobūdžio teisės norma, kad savivaldybė turtą įgyja pagal sandorius (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 str. 1 d. 5 p.), ir kuria rėmėsi teismas atmesdamas ieškovų reikalavimus, priešingai nei sprendė teismas, įrodo, kad ieškovų pareikšti reikalavimai pagrįsti. Ieškovai detaliai ieškinyje išdėstė Nekilnojamojo turto pirkimo tvarkos aprašo nuostatas, kurios, jų nuomone, yra reikšmingos sprendžiant kilusį ginčą bei kurių neteisėtai nesilaikė atsakovės. Dėl Nekilnojamojo turto pirkimo tvarkos aprašo nuostatų vykdymo ir ginčijamo savivaldybės tarybos sprendimo atitikimo šio aprašo nuostatoms teismas 2018-12-03 sprendime visiškai nepasisakė, teisinio vertinimo nepateikė, taigi akivaizdžiai vengė motyvuoti priimtą sprendimą.

6415.8.

65Savivaldybės tarybos priimtas 2017-01-24 sprendimas Nr. T-19 „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“, sudaryta pirkimo komisija, suteikti jai įgaliojimai, įvykusios derybos tarp ieškovų bei savivaldybės dėl turto pirkimo–pardavimo, jų pasibaigimas šalių galutiniu susitarimu dėl pirkimo sąlygų, vertintini kaip šalių veiksmai, sukūrę konkrečias civilines teises bei pareigas (CK 1.63 str.) ir kaip šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Todėl ir tarybos 2017-11-14 sprendimas Nr. T-308 „Dėl atsisakymo pirkti nekilnojamąjį turtą“ yra neteisėtas. Teismas nepagrįstai CK 1.63 straipsnio nuostatų netaikė pirmiau aptartiems šalių atliktiems teisiškai reikšmingiems veiksmams.

6615.9.

67Savivaldybės tarybos 2017-11-14 sprendimas Nr. T-308 „Dėl atsisakymo pirkti nekilnojamąjį turtą“ prieštarauja Nekilnojamojo turto pirkimo tvarkos aprašo reikalavimams, kurio nuostatų tiksliai laikytis įsipareigojo taryba priimdama

682017-01-24 sprendimą Nr. T-19 „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“, taip pat šių nuostatų tiksliai laikytis ji įpareigojo ir savivaldybės administraciją bei jos direktorių.

6915.10.

70Esant galiojančiam savivaldybės tarybos 2017-01-24 sprendimui Nr. T-19 „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“ bei įforminus derybų protokolą, Kaimo reikalų ir ekologijos bei Komunalinio ir vietinio ūkio komitetai neteisėtai sprendė neteikti svarstyti 2017-11-07 sprendimo projekto Nr. TSP-343 „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“ bei neteisėtai sprendė paruošti alternatyvą Tarybos sprendimo projektui

71Nr. TSP-343 „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“, o savivaldybės administracijos darbuotojai neteisėtai parengė alternatyvų tarybos sprendimo projektą „Dėl atsisakymo pirkti nekilnojamąjį turtą“ bei toks projektas neteisėtai buvo teikiamas tarybos nariams balsuoti. Šie visi veiksmai pažeidė tiek tarybos 2017-01-24 sprendimą Nr. T-19 „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“, tiek teisinę reikšmę turintį derybų protokolą, tiek Nekilnojamojo turto pirkimo tvarkos aprašo nuostatas, tiek civilinėje teisėje galiojančius susitarimo privalomumo, lygiateisiškumo, įgytų teisių bei pareigų gerbimo, sąžiningumo, teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių ir kitus principus.

7215.11.

73Ieškovai kėlė klausimą ir dėl santykio tarp savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2017-11-06 aiškinamojo rašto bei 2017-11-10 aiškinamojo rašto (parengto likus vos 3 dienoms iki tarybos posėdžio), tačiau teismas taip pat dėl šių aplinkybių 2018-12-03 sprendime nepasisakė, savo vertinimo nepateikė, nors tai yra svarbios aplinkybės, vertinant atsakovių veikimo atitikimą galiojančiam teisiniam reguliavimui.

7415.12.

75Pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamento 164 punktą suderintas tarybos sprendimo projektas su savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pastabomis ir tarybos komitetų išvadomis, jeigu jos yra užregistruojamos Bendrųjų reikalų skyriuje, pateikiami merui likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki posėdžio pradžios. Pagal 168 punktą meras, parengęs tarybos posėdžio darbotvarkės projektą, per administraciją organizuoja jo paskelbimą savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki savivaldybės tarybos posėdžio. Šių terminų nepaisyta. Tačiau teismas dėl tokių ieškovų argumentų, kad priimant tarybos 2017-11-14 sprendimą Nr. T-308 buvo pažeistos ir jo priėmimo procedūros bei taisyklės, dėl ko buvo neužtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, taip pat nepateikė savo vertinimo, akivaizdžiai vengdamas motyvuoti teismo sprendimą.

7616.

77Atsakovių Šiaulių rajono savivaldybės tarybos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

7816.1.

79Šiaulių rajono savivaldybė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklus gali pirkti dviem būdais: 1) pagal GVTNTĮ, kai geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje; 2) pagal Nekilnojamojo turto pirkimo tvarkos aprašą.

8016.2.

81Šiaulių rajono savivaldybė pirkimo procedūras atliko pagal Nekilnojamojo turto pirkimo tvarkos aprašą, suderėjo su ieškovais galutinę parduodamų objektų kainą – 248 494 Eur, parengė savivaldybės tarybos 2017-11-07 sprendimo projektą Nr. TSP-343 „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“, kadangi sprendimą dėl turto pirkimo gali priimti tik savivaldybės taryba. Tačiau taryba, atsižvelgdama į administracijos direktoriaus 2017-03-03 įsakymu Nr. A-262 „Dėl Nekilnojamojo turto pirkimo komisijos sudarymo ir darbo reglamento patvirtinimo“, 2017-10-25 posėdžio protokolą Nr. KO-163 (3.48) bei administracijos Turto valdymo skyriaus 2017-11-10 aiškinamajame rašte „Dėl atsisakymo pirkti nekilnojamąjį turtą“ išdėstytus motyvus, 2017-11-14 priėmė sprendimą Nr. T-308 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017-11-14 sprendimo projektui atsisakymo pirkti nekilnojamąjį turtą“. Šiaulių apygardos teismui dėl tarybos sprendimo Nr. T-308 teisėtumo abejonių nekilo.

8216.3.

83Ieškovų reikalavimai išpirkti jiems priklausančius infrastruktūros objektus ar sudaryti šių nekilnojamųjų daiktų pirkimo sutartį yra nepagrįsti, nes jokiame įstatyme nenumatyta pareiga savivaldybei išpirkti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklus ir tiekti geriamąjį vandenį bei tvarkyti nuotekas, išskyrus atvejį, kai šie tinklai yra viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje. Nagrinėjamu atveju ieškovų nurodyti objektai į ją nepatenka.

84Teisėjų kolegija

konstatuoja:

85IV.

86Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą

8717.

88Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas vengė sprendimą motyvuoti, bylos aplinkybėms taikė neaktualias teisės normas, nevertino apeliantų (ieškovų) procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Taigi, apeliantai iš esmės teigia, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų. Tokią savo poziciją dėl skundžiamo teismo sprendimo turinio ydingumo apeliantai motyvuoja tuo, kad teismas nepasisakė dėl dalies jų reikalavimų (pripažinti pirkimo pardavimo sutarties sudarymą faktiniais šalių veiksmais) pagrįstumo ar nepagrįstumo, apsiribodamas vien visiškos veikimo laisvės atsakovėms pripažinimu, šiame kontekste sprendime neaptaręs teisiškai reikšmingų kilusiam ginčui išspręsti faktinių aplinkybių bei nepasisakęs dėl kiekvienos iš šalių faktiškai atliktų veiksmų, nepateikęs šių veiksmų teisinio įvertinimo, atsižvelgiant į materialines teisės normas, reglamentuojančias pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ir tokios sutarties įforminimą. Dėl tokių apeliantų skundo argumentų pirmiausiai ir pasisakytina.

8918.

90Reikalavimus teismo sprendimo turiniui nustato CPK 270 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis. Nurodęs, kokias aplinkybes nustatė, teismas turi pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, argumentuoti, kurios įrodymus atmeta ir kodėl, taip pat nurodyti įstatymus ir / ar kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei nurodyti kitus teisinius argumentus. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą (CPK 263 str.).

9119.

92Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu yra pasisakyta, kad teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai, taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams, yra susiję su įstatymu teismams pavesta pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 str.). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

932017-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 22–23 punktai).

9420.

95Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.

9621.

97Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtaką jo pagrįstumui ir teisėtumui, aptariamo įstatymų leidėjo įtvirtinto reikalavimo (motyvuoti sprendimą) neaiškina kaip reikalavimo detaliai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą. Kita vertus, yra pabrėžiama ir teismo sprendimo argumentavimo svarba, būtinumas motyvuojamoje dalyje pagrįsti teismo padarytas išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Kitaip tariant, jeigu teismo sprendime nėra atsakyta tik į kai kuriuos ieškinio ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

9822.

99Susipažinusi su apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį ir šalių kitų procesinių dokumentų (ieškinio, dubliko ir tripliko), skundžiamo sprendimo turiniu, teisėjų kolegija iš esmės neturi prielaidų nesutikti su apeliantų skundo argumentais, kad ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vengė motyvuoti savo sprendimą ir jame padarytą išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo. Teismas, netenkindamas nei vieno iš ieškinyje suformuluotų alternatyviųjų reikalavimų (arba panaikinti tarybos 2017-11-14 sprendimą Nr. T-308, kuriuo atsisakyta pirkti iš jų nekilnojamąjį turtą, ir pripažinti pirkimo sutartį sudarytą faktiniais šalių jau atliktais veiksmas, arba įpareigoti atsakoves atlikti reikiamus veiksmus tokiais sutarčiai sudaryti), nenurodė nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, dėl kurių įvertino visus apeliantų reikalavimus kaip nepagrįstus ir juos atmetė.

10023.

101Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik atsakovių argumentų dėl Šiaulių rajono savivaldybės pareigos išpirkti apeliantams nuosavybės teise priklausančius infrastruktūros objektus nebuvimo išdėstymu (perrašymu), esminę reikšmę teikdamas šios bylos kontekste antraeilei, nagrinėjant kitus šalių ginčus jau nustatytai faktinei aplinkybei, kad apeliantų prašomi išpirkti infrastruktūros objektai nėra viešoje vandens tiekimo teritorijoje (sprendimo 7–11 p.), todėl jų išpirkimas Infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka nėra galimas.

10224.

103Šiame kontekste pažymėtina, kad dėl teritorijos, kurioje yra apeliantų prašomi išpirkti infrastruktūros objektai, nepripažinimo viešojo vandens tiekimo teritorija ir šiuo pagrindu nesančios atsakovių pareigos išpirkti ginčo objektus buvo pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015 ir 2016-02-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-695/2016, priimtose išnagrinėjus vieno iš šios bylos apeliantų – ieškovo G. A. – kasacinius skundus civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovėms UAB „Šiaulių vandenys“, Šiaulių rajono savivaldybei dėl nuostolių priteisimo, naudojimosi vandentiekio ir nuotekų tinklais tvarkos bei sąlygų nustatymo.

10425.

105Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ši aplinkybė jau buvo įvertinta, priimant nagrinėjamoje byloje ginčijamą Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017-01-24 sprendimą Nr. T-19 „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“, kurio 1 punkte nuspręsta netenkinti G. A. prašymo dalies organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, esančių kvartalo, kurį apima ( - ) k., ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) gatvės, teritorijoje, išpirkimą pagal Infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašą, kadangi išpirkimas, vadovaujantis viešojo vandens tiekėjo (UAB „Kuršėnų vandenys“) išvada, yra negalimas, o 2 punkte pavedant Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti: nekilnojamojo turto pirkimo dokumentų parengimą vadovaujantis Nekilnojamojo turto pirkimo tvarkos aprašu, pirkimo procedūras pagal parengtus pirkimo dokumentus, tarybos sprendimo projektą parengimą dėl pirkimo, atsižvelgiant į pirkimo dokumentus ir gautą pasiūlymą. Būtent minėto Nekilnojamojo turto pirkimo tvarkos aprašo nuostatų, o ne Infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo nuostatų, pažeidimu apeliantai grindė savo ieškinį, tačiau teismas skundžiamame sprendime tokių jų argumentų neaptarė ir dėl to visiškai nepasisakė.

10626.

107Kaip nurodyta pirmiau, apeliantai savo ieškinyje pareiškė keletą alternatyvių reikalavimų: panaikinti administracinį aktą (savivaldybės tarybos 2017-11-14 sprendimą Nr. T-308) ir arba pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia, t. y. sudaryta, arba įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių ir savivaldybės tarybą atlikti sutarties sudarymui reikalingus veiksmus (savivaldybės tarybai pateikti tvirtinti sprendimo pirkti iš apeliantų ieškinyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus už šalių jau sulygtą 248 494 Eur kainą ir parengti jų pirkimo sutarties projektus, artimiausiame tarybos posėdyje priimti sprendimą pirkti iš apeliantų nurodytus daiktus ir sudaryti sutartį, suderinti ir nustatyti sutarties pasirašymo vietą, dieną, tikslų laiką).

10827.

109Reikalavimas panaikinti administracinį aktą, be kita ko, buvo grindžiamas ir esminių jo priėmimo procedūrų pažeidimu, apeliantams tvirtinant, kad buvo nesilaikyta Nekilnojamojo turto pirkimo tvarkos aprašo ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento atitinkamų nuostatų. Tačiau ir šie apeliantų argumentai ne tik buvo nevertinti, bet net ir nepaminėti teismo sprendime. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl administracinio akto teisėtumo, tokią savo išvadą pagrindė vieninteliu lakonišku teiginiu, kad jo teisėtumu abejoti nėra pagrindo, tačiau jokio teisinio skundžiamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo sprendime neatliko.

11028.

111Dar daugiau, darydamas išvadą, kad skundžiamo administracinio akto, t. y. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017-11-14 sprendimo Nr. T-308 „Dėl atsisakymo pirkti nekilnojamąjį turtą“ teisėtumu abejoti nėra pagrindo, teismas klaidingai nurodė skundžiamo administracinio akto pavadinimą, kas teikia papildomą pagrindą teisėjų kolegijai spręsti dėl aiškiai nepakankamo pirmosios instancijos teismo dėmesingumo, nepateikiant jokių argumentų, leidusių teismui neabejoti prašomo pripažinti negaliojančiu administracinio akto teisėtumu (žr. skundžiamo sprendimo 12 p.). Be to, visiškas argumentų nebuvimas neleidžia teisėjų kolegijai atlikti instancijos teismo sprendimo kontrolės funkcijos, patikrinti bei įsitikinti, ar tokia teismo išvada iš tiesų yra teisinga.

11229.

113Sutiktina su apeliantais ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino ieškinyje išdėstytų reikalavimų dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta arba reikalavimo įpareigoti tokią sutartį įforminti. Neanalizuota susidariusi faktinė situacija apeliantų nurodomo CK 1.93 straipsnio 4 dalies (jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.) bei 6.309 straipsnio 3 dalies (kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą) kontekste, taip pat viešojo juridinio asmens (CK 2.34 str. 2, 4, 5 d., 2.35 str. ir 2.36 str.) veiklą reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos kaip ir kiti subjektai yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, gali įgyti civilines teises bei prisiimti civilines pareigas ir jas įgyvendinti per savo valdymo institucijas, atsižvelgiant į specialiuose teisės aktuose nustatytas išimtis ir / ar ribojimus.

11430.

115Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinis sandoris, t. y. laikomas sudarytu tuo atveju, jeigu yra susitarta dėl pagrindinių jo sąlygų. Šiuo konkrečiu atveju su apeliantais buvo pasirašytas derybų protokolas, apeliantai savo ieškinyje juo rėmėsi, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, šio protokolo teisinės reikšmės nevertino ir skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė, taip pat, kartu atsižvelgiant į atsakovių teisinę formą, nepasisakė, kodėl netaikytinos minėtos CK normos, kuriomis apeliantai grindė savo ieškinį. Vienintelis teismo pateiktas argumentas, sietinas su aptariamų apeliantų ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimu (negalėjimas susiformuoti teisėtiems apeliantų lūkesčiams, kad sutartis, dėl kurios buvo susiderėta, bus pasirašyta), yra nurodytas šio sprendimo 13 punkte, bet ir jis aiškiai nepakankamas.

11631.

117Vadinasi, nagrinėjamu atveju skundžiamame teismo sprendime nėra pateiktas teisinis vertinimas dėl esminių apeliantų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų grupių bei jų reikalavimų: ar skundžiamas administracinis aktas priimtas nepažeidžiant jo priėmimo procedūrų, kokia derybų protokolo teisinė reikšmė, ar galima pripažinti, kad sutartis buvo sudaryta, jeigu ne, ar yra pagrindas įpareigoti savivaldybės tarybą ir administracijos direktorių atlikti ieškinyje nurodytus veiksmus ir galiausiai su apeliantais sudaryti ginčo infrastruktūros objektų pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas turėjo įvertinti visų apeliantų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, savo išvadas argumentuotai pagrįsdamas bylos duomenimis ir nurodydamas, kokiais įrodymais remiantis konkrečios išvados daromos, o kokie bylos duomenys yra atmetami arba yra nereikšmingi, sprendžiant konkretų ieškinio reikalavimą.

11832.

119Teismo sprendime cituojama kasacinio teismo praktika, nors ir pateikta vieno iš šios bylos apeliantų (ieškovo G. A.) byloje, skundžiamame teismo sprendime iš esmės pateikiama kaip nesėkminga šios bylos ginčo objektų išpirkimo priešistorė, nesiejant jos su konkrečiomis nagrinėjamo naujo ginčo aplinkybėmis, negali būti laikoma tinkamu ir / ar pakankamu teismo sprendimu motyvavimu. Tokiu atveju pripažintina, kad teismas argumentuotai neatsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, neatskleidė bylos esmės ir pažeidė pamatinę teismo pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumą (CPK 6 str.). Nustatyti proceso teisės pažeidimai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai sudaro pagrindą spręsti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.

12033.

121Teismo sprendimo panaikinimas dėl esminių civilinio proceso taisyklių pažeidimo suponuoja vertinimą apie tinkamo proceso byloje nebuvimą, todėl šis procesas pakartotinas, grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio

12234.

123Panaikinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, grąžina žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).

12435.

125Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 str. 5 d.).

126Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

127Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

128Grąžinti G. A. (asmens kodas ( - ) 2 839 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt devynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai G. A. ir V. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 8. 2.... 9. Specialiosios teisėjų kolegijos 2018-05-03 nutartimi konstatavus, kad ginčas... 10. 2.1.... 11. panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir savivaldybės... 12. 2.2.... 13. pripažinti galiojančia 2018 m. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp... 14. G. A., V. A. ir Šiaulių rajono savivaldybės, kuria ieškovai pardavė... 15. arba:... 16. 1) įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir... 17. 2.3.... 18. priteisti iš atsakovių ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 19. 3.... 20. Nurodo, kad savivaldybės taryba 2017-11-14 sprendimu Nr. T-308 „Dėl... 21. 4.... 22. Mano, kad skundžiamas savivaldybės tarybos 2017-11-14 sprendimas Nr. T-308... 23. 5.... 24. Atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės taryba ir Šiaulių rajono... 25. 6.... 26. Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto pirkimo tvarkos... 27. II.... 28. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 29. 7.... 30. Šiaulių apygardos teismas 2018-12-03 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.... 31. 8.... 32. Teismas nustatė, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2017-01-24... 33. 9.... 34. Iš nekilnojamojo turto pirkimo komisijos, sudarytos savivaldybės... 35. 10.... 36. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių rajono savivaldybė, vykdydama jai Vietos... 37. 11.... 38. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartyje civilinėje... 39. 12.... 40. Kadangi ieškovų prašomi išpirkti infrastruktūros objektai nėra viešoje... 41. 13.... 42. Teismo vertinimu, kitas būdas organizuoti infrastruktūros objektų pirkimą... 43. 2017-10-25 posėdžio protokolą Nr. KO-163 (3.48) bei administracijos Turto... 44. 14.... 45. Teismas taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir... 46. III.... 47. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 48. 15.... 49. Ieškovai G. A. ir V. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių... 50. 15.1.... 51. Teismas vengė sprendimą motyvuoti, bylos aplinkybėms taikė teisės normas,... 52. 15.2.... 53. Ieškovai įsipareigojo perduoti nuosavybės teisėmis Šiaulių rajono... 54. 15.3.... 55. Šiaulių rajono savivaldybei kilo pareiga perimti iš ieškovų nuosavybėn... 56. 15.4.... 57. Ieškovai, remdamiesi CK 1.93 straipsnio 4 dalies, 6.309 straipsnio 3 dalies... 58. 15.5.... 59. Teismas, atmesdamas ieškovų pareikštus reikalavimus, rėmėsi Vietos... 60. 15.6.... 61. Atlikus pirkimo procedūras bei susiderėjus su ieškovais dėl turto pirkimo,... 62. 15.7.... 63. Atsižvelgiant į šalių atliktus faktinius veiksmus dėl turto... 64. 15.8.... 65. Savivaldybės tarybos priimtas 2017-01-24 sprendimas Nr. T-19 „Dėl... 66. 15.9.... 67. Savivaldybės tarybos 2017-11-14 sprendimas Nr. T-308 „Dėl atsisakymo pirkti... 68. 2017-01-24 sprendimą Nr. T-19 „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“, taip pat... 69. 15.10.... 70. Esant galiojančiam savivaldybės tarybos 2017-01-24 sprendimui Nr. T-19... 71. Nr. TSP-343 „Dėl nekilnojamojo turto pirkimo“, o savivaldybės... 72. 15.11.... 73. Ieškovai kėlė klausimą ir dėl santykio tarp savivaldybės administracijos... 74. 15.12.... 75. Pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamento 164 punktą suderintas tarybos... 76. 16.... 77. Atsakovių Šiaulių rajono savivaldybės tarybos ir Šiaulių rajono... 78. 16.1.... 79. Šiaulių rajono savivaldybė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo... 80. 16.2.... 81. Šiaulių rajono savivaldybė pirkimo procedūras atliko pagal Nekilnojamojo... 82. 16.3.... 83. Ieškovų reikalavimai išpirkti jiems priklausančius infrastruktūros... 84. Teisėjų kolegija... 85. IV.... 86. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 87. 17.... 88. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas... 89. 18.... 90. Reikalavimus teismo sprendimo turiniui nustato CPK 270 straipsnis. Šio... 91. 19.... 92. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu yra pasisakyta, kad... 93. 2017-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 22–23 punktai).... 94. 20.... 95. Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos... 96. 21.... 97. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas teismo procesinio sprendimo... 98. 22.... 99. Susipažinusi su apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį ir šalių kitų... 100. 23.... 101. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik atsakovių argumentų dėl... 102. 24.... 103. Šiame kontekste pažymėtina, kad dėl teritorijos, kurioje yra apeliantų... 104. 25.... 105. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ši aplinkybė jau buvo... 106. 26.... 107. Kaip nurodyta pirmiau, apeliantai savo ieškinyje pareiškė keletą... 108. 27.... 109. Reikalavimas panaikinti administracinį aktą, be kita ko, buvo grindžiamas ir... 110. 28.... 111. Dar daugiau, darydamas išvadą, kad skundžiamo administracinio akto, t. y.... 112. 29.... 113. Sutiktina su apeliantais ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas... 114. 30.... 115. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinis sandoris, t.... 116. 31.... 117. Vadinasi, nagrinėjamu atveju skundžiamame teismo sprendime nėra pateiktas... 118. 32.... 119. Teismo sprendime cituojama kasacinio teismo praktika, nors ir pateikta vieno... 120. 33.... 121. Teismo sprendimo panaikinimas dėl esminių civilinio proceso taisyklių... 122. 34.... 123. Panaikinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl... 124. 35.... 125. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo... 126. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 127. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir... 128. Grąžinti G. A. (asmens kodas ( - ) 2 839 Eur (dviejų tūkstančių...