Byla 3K-3-492/2014
Dėl vienašalio žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Logista“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Vasarienės ir Gedimino Sagačio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijai dėl vienašalio žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Logista“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliamas klausimas dėl valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarčių vienašalio nutraukimo teisėtumo.

6Ieškovas 2011 m. spalio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu vienašalį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos 2008 m. gruodžio 9 d. sutarties ir 2009 m. kovo 5 d. sutarties nutraukimą, įpareigoti atsakovą vykdyti šias sutartis, taip pat savo lėšomis įregistruoti šias nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos 2008 m. gruodžio 9 d. sutartį ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos 2009 m. kovo 5 d. sutartį, kurių pagrindu ieškovas įgijo teisę naudotis 42 902 kv. m jūrų uosto žemės plotu, tarp jų 5447 kv. m krantinės Nr. 118 ir 151 kv. m krantinės Nr. 119 dalimi. Kadangi ieškovas nemokėjo nuomos mokesčio, tai atsakovas jį 2011 m. sausio 3 d. raštu įspėjo, kad šios pareigos neįvykdžius per nustatytą terminą, nuomos sutartys bus nutrauktos. Dar nepasibaigus atsakovo nustatytam terminui, Klaipėdos apygardos teisme 2011 m. sausio 18 d. buvo priimtas ieškovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto ir lėšų areštas. Atsakovas pakartotinai reikalavo sumokėti žemės nuomos mokestį, o ieškovui neįvykdžius tokių reikalavimų, jis 2011 m. kovo 16 d. raštu informavo apie nuo 2011 m. kovo 11 d. nutrauktas nuomos sutartis. Ieškovas teigė, kad tokie atsakovo veiksmai neteisėti, nes jie atlikti restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas neturėjo objektyvių galimybių padengti skolą. Be to, sutarčių nutraukimas neatitiko CK 6.217, 6.564 straipsnių nuostatų, protingumo, proporcingumo kriterijų: atsakovas buvo sulaikęs ne mažiau kaip 5 397 359,42 Lt ieškovui mokėtinų lėšų, o ši suma kelis kartus viršijo visą ieškovo skolą už žemės nuomą. Nesant realaus pažeidimo, atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutarčių. Ieškovo nuomone, sutarčių nutraukimas yra betikslis – net jas nutraukus, ieškovas išlaiko teisę naudotis uosto žeme, nes ieškovo išsinuomotame žemės sklype yra jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Dėl to, net ir nutraukus nuomos sutartis, atsakovui išlieka pareiga vėl jas sudaryti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio l dalies l punkto pagrindu.

7Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakyta iškelti UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis palikta nepakeista.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo padaryti sutarties pažeidimai (tęstinio pobūdžio įsipareigojimo mokėti žemės nuomos mokestį nevykdymas) yra esminiai, dėl nuomininko kaltės nuomotojas negavo to, ko tikėjosi, t. y. pajamų iš ieškovui perduotos valdyti ir naudotis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo tikėtis, jog nuomininkas ateityje tinkamai vykdys sutartį – net ir nutraukus sutartį, jis ir toliau nemoka uosto žemės nuomos mokesčio už faktinį naudojimąsi. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad dėl įstatymo draudimo jis negalėjo padengti skolos. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartimi buvo areštuotos ieškovo lėšos ir turtas, leidžiant jas naudoti įmonės ūkinei–komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitus privalomus mokėjimus valstybei. Be to, pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimas netapatintinas su nutartimi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes tai sukelia kitokius teisinius padarinius. Nagrinėjamu atveju ieškovui restruktūrizavimo byla neiškelta, todėl jam netaikytini įstatymuose nustatyti draudimai gera valia grąžinti skolą, susidariusią iki nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos. Teismas nepagrįstu pripažino ir argumentą, kad atsakovas buvo sulaikęs didesnę ieškovui mokėtiną sumą nei prašomas žemės nuomos mokestis. Ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovas pakartotinai prašė 335 969,85 Lt skolą už nuomą įskaityti į atsakovo mokėtinas sumas už objekte nepanaudotas medžiagas (892 975,06 Lt), tačiau atsakovas to neatliko, nes jis neturėjo ieškovui mokėtinų sumų. Dėl šių sumų vyksta teisminiai ginčai. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju neįrodyta, jog ieškovas turėjo galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovui, vykdytinumo požiūriu lygiavertę atsakovo reikalavimo teisei.

10Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos hidrotechnika“ iškelta bankroto byla.

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad šalių sudarytose nuomos sutartyse buvo nustatyta, jog nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas nevykdo teisės aktuose ar sutartyje numatytų įsipareigojimų. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui už valstybinio jūrų uosto žemės nuomą 335 969,85 Lt, todėl atsakovo buvo įspėtas apie nuomos sutarties nutraukimą, jei tinkamai nevykdys sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ir nemokės uosto žemės nuomos mokesčio. Ieškovui šio įsipareigojimo neįvykdžius, atsakovas nuo 2011 m. kovo 11 d. vienašališkai jas nutraukė. Kolegijos nuomone, šioje situacijoje svarbu tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-498-479/2013 atsisakyta iškelti ieškovui restruktūrizavimo bylą. Dėl to nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos, kuriose draudžiama vykdyti pinigines prievoles. Kolegija pažymėjo ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau kartu leista lėšas ir turtą naudoti ūkinei komercinei veiklai vykdyti, privalomiems mokėjimams valstybei atlikti. Pagrindinė ieškovo ūkinė komercinė veikla siejama būtent su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, todėl uosto žemės nuoma yra viena pagrindinių ir būtinų sąlygų jai vykdyti. Taigi atsakovo reikalavimas sumokėti nuomos mokestį atitiko įstatymo ir teismo nutartyje nustatytą sąlygą ieškovui lėšas ir turtą naudoti savo įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti.

12Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemė yra valstybės turtas, perduotas patikėjimo teise valdyti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kurį direkcija privalo naudoti efektyviai. Kolegija padarė išvadą, kad jūrų uosto žemės nuomos sutarčių nutraukimas buvo pagrįsta prevencinė priemonė tam, kad nuomininkas tinkamai vykdytų sutartį.

13Nors ieškovas atsisakymą mokėti nuomos mokestį grindė aplinkybe, kad 335 969,85 Lt skola įskaityta ieškovo 2011 m. vasario 11 d. pranešimu, tačiau šie argumentai paneigti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1784-460/2012. Joje nustatyta, kad ieškovas neteisėtai atliko šį įskaitymą. Remiantis šia nutartimi, nepagrįstu pripažintas ir argumentas, kad žemės nuomos mokestis buvo užtikrintas sulaikytomis ar mokėtinomis pinigų sumomis.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Kasatorius nurodo, kad ieškinį grindė keliomis reikšmingomis aplinkybėmis: 1) teismo nutartimi taikytomis laikinosiomis priemonėmis, dėl kurių jis neturėjo nei teisinės, nei faktines galimybes įvykdyti atsakovo reikalavimą; 2) nuomos sutarčių nutraukimo, kaip atsakovo pažeistų teisių gynybos priemonės, neadekvatumu (kasatorius išlaiko teisę nuomotis uosto žemę kaip nekilnojamojo turto savininkas); 3) nuomos sutarčių nutraukimo neproporcingumu (atsakovo žinioje buvusi suma viršijo mokėtiną sumą); 4) nuomos sutarčių atitikties bendriesiems sutarčių teisės principams ir vienašalio sutarties nutraukimo kaip ultima ratio principui. Apeliacinės instancijos teismas visais šiais aspektais nenurodė motyvų, t. y. apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažodžiui perrašyti atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai, tačiau nepateikta argumentų, teisės normų aiškinimo. Dėl to kasatorius daro išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeista CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga, be to, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik teisiškai nepagrįsta, lex retro non agit principą pažeidžiančia išvada, jog restruktūrizavimo bylos neiškėlimas 2013 m. reiškia ir tai, kad 2011 m. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas kasatoriui netaikomas. Tačiau teismo nepasisakyta dėl esminio šioje byloje Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 7 straipsnio 2 dalies normos aiškinimo, taip pat dėl CK 6.564 straipsnio 1 dalies, 6.69, 6.130 straipsnių, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies ir kt. normų taikymo.

172. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostatą. ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Pagal šią nuostatą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartimi kasatoriui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas turto ir pinigų išieškojimas iš įmonės bei jos sąskaitų banke pagal vykdomuosius dokumentus, areštuotas įmonės turtas ir lėšos, leidžiant lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei–komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitus privalomuosius mokėjimus valstybei. Taigi nuo šios nutarties priėmimo kasatoriui buvo draudžiama atsakovo reikalavimu dengti ilgalaikes skolas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino sąvoką „turto bei pinigų išieškojimas“. Kasatorius šią sąvoką aiškina kaip procedūrų (skolininko ir jo turto paieška, skolininko finansinės padėties analizė, pretenzijų pateikimas, derybos, ikiteisminis ir teisminis skolos išieškojimas ir kt.) visumą, nes toks aiškinimas atitinka tiek ĮRĮ bendruosius tikslus (sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto), tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kasatoriaus nuomone, ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostata imperatyvi, ja restruktūrizuojama bendrovė saugoma nuo pavienių kreditorių, taip siekiant sudaryti sąlygas įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus, veikiant visų kreditorių ir paties juridinio asmens interesais. Kasatorius, remdamasis išaiškinimu, pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. D. v. RUAB „Statybos linija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-11/2014, teigia, kad ĮRĮ atskirai išsamiai nereguliuojama įmonės prievolių vykdymo apribojimų apimtis nuo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo teisme iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo, todėl, aiškinant ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalį, taikytina įstatymo analogija su ĮRĮ 8 straipsnio 3 punktu ir iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo uždraudžiamas įmonės piniginių prievolių vykdymas, apribojamas turto perleidimas, sustabdomas netesybų ir palūkanų skaičiavimas, sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus vykdymas ir kt. Kadangi iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo įmonės piniginių prievolių vykdymas draudžiamas, tai toks draudimas galiojo ir nutraukiant nuomos sutartis.

18Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad dalis nuomos mokesčio (170 446,50 Lt) atsakovui buvo priteista teismų sprendimais, pagal kuriuos išduoti vykdomieji raštai. Įvertinęs aplinkybę, kad nuomos sutartys nutrauktos dėl visos skolos, kasatorius daro išvadą, kad atsakovas tiek tą skolos dalį, dėl kurios išduoti teismo vykdomieji raštai, tiek tą, dėl kurios teismo sprendimai nepriimti, laikė priverstinai išieškotina skola, padengtina vienu teisiniu veiksmu. Teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones tai draudė. Kasatorius mano, kad ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas neturėtų būti aiškinamas kaip draudimas realizuoti turtą ir vykdyti išieškojimą tik pagal vykdomuosius dokumentus.

193. Kasatoriaus nuomone, dėl netinkamo teisės taikymo buvo pažeistos ne tik jo, kaip nuomos sutarčių šalies, bet ir trečiojo asmens (įkeitimo turėtojo) teisės, nes nuomos sutarčių nutraukimas lėmė įkeitimo, kuriam atsakovas buvo pritaręs (išduodamas leidimą), objekto išnykimą. Kasatoriaus prievolių pagal kredito ir lizingo sutartis, sudarytas su AB DNB banku (teisių perėmėjas – trečiasis asmuo UAB „Kamineros grupė“), įvykdymui užtikrinti hipotekos ir įkeitimo sandoriais buvo įkeistas tiek kasatoriui priklausantis nekilnojamasis turtas (statiniai uoste), tiek uosto žemės nuomos teisė. Atsakovui vienašališkai nutraukus nuomos sutartis, įkeitimo objektas (žemės nuomos teisė) išnyko, todėl įkeitimas negali būti realizuotas nė vienu CK 4.220 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. Šiuo atveju atsakovo pasirinktas teisių gynimo būdas, turėjęs sukelti padarinius kasatoriui, realiai juos sukėlė trečiajam asmeniui, o faktiniai atsakovo ir kasatoriaus santykiai liko nepakitę dėl galiojančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio

201 dalies 1 punkte įtvirtintos garantijos.

214. Kasatorius pažymi, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma negali būti taikoma autonomiškai, paneigiant jos ryšį su kitomis normomis. Pirma, teismas privalo ją taikyti kartu su CK 6.217 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Alvilė“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-473/2010; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-227/2009). Antra, turi būti atsižvelgta ir į kitų teisės aktų reglamentavimą, dėl kurio gali kisti įprastinės CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos ir apimtis. Vienašalis nuomos sutarčių nutraukimas kaip pažeistų teisių gynimo būdas turi būti nulemtas kreditoriaus siekio pagerinti savo faktinę ir teisinę situaciją. Nagrinėjamu atveju sutarčių nutraukimas nelaikytinas pažeistų teisių gynybos priemone. Nutraukiant nuomos sutartis, atsakovas turėjo (ir tebeturi) sulaikęs daugiau kaip 5 397 359,42 Lt; be to, atsakovas buvo skolingas kasatoriui ne mažiau kaip 7 800 461,46 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nesigilino į šias aplinkybes. Kasatorius mano, kad sutarties nutraukimo teisėtumas turėjo būti įvertintas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus esminius sutarties pažeidimą kvalifikuojančius kriterijus:

221) ar nukentėjusi šalis iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (atsakovui vienašališkai nutraukus sutartis, šalis tebesieja faktiniai naudojimosi žemės sklypu santykiai: atsakovas turi kasatoriaus lėšų, jo patikėjimo teise valdomoje uosto žemėje yra kasatoriui nuosavybės teise priklausantys statiniai, kuriais faktiškai kasatorius naudojasi, taip pat ribotai naudojasi žemės sklypu;

232) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės (teismai šiuo atveju implikavo viešojo intereso buvimą, tačiau atsakovas veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, sudaro civilinę sutartį ir šis teisinis santykis yra išimtinai privataus (komercinio) pobūdžio);

243) ar prievolė įvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo (galiojant teismo nutarčiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo net svarstyti kokio nors kasatoriaus kaltės laipsnio nevykdant nuomos sutarčių);

254) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiajai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kasatorius ir nutraukus nuomos sutartis nemoka nuomos mokesčio, apeliacinės instancijos teismas iš esmės jai pritarė. Tačiau nutraukus nuomos sutartis, kasatorius nebegalėjo vykdyti ūkinės veiklos, susijusios su muitinės prižiūrimų prekių gabenimu, saugojimu, perkrovimu, be to, atsakovas ėmėsi priemonių, kad kasatorius apskritai negalėtų naudotis tiek uosto žeme, tiek ir jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taigi kasatorius nebeturėjo galimybės faktiškai naudotis uosto žeme. Tai, kad atsakovas ir toliau skaičiuoja nuomos mokestį, rodo jo valią tęsti žemės nuomos santykius);

265) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (dėl atsakovo veiksmų kasatorius neteko realios galimybės vykdyti nuomos sutartis, išskyrus bazinį faktinį naudojimąsi (turto sandėliavimą, statinių priežiūrą ir kt.), todėl visiškas veiklos sustabdymas yra didelis nuostolis CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme).

27Apibendrindamas kasatorius sprendžia, kad teismai iš esmės netinkamai aiškino ir taikė CK 6.217 straipsnio 2 dalies, 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, jų išvada neparemta faktinėmis aplinkybėmis, neatitinka pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos.

28Kasatorius pažymi ir tai, kad vienašalis nuomos sutarčių nutraukimas neatitiko realios atsakovo interesų gynybos funkcijos – pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą net ir nutraukus Nuomos sutartis, kasatoriaus teisė naudotis Uosto žemės sklypu išlieka. Šios aplinkybės teismai nevertino.

29Trečiasis asmuo uždaroji akcinės bendrovė ,,Kamineros grupė“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Logista“) pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovo kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.

30Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

311. Atsakovas nurodo, kad sprendžiant, ar sutarties pažeidimas esminis, buvo atsižvelgta į CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punkto nuostatas: 1) atsakovas išnaudojo visus įmanomus teisėtų interesų gynimo būdus, t. y. negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti; 2) pagal uosto žemės nuomos sutarčių esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi lemiamą reikšmę, nes atsakovui svarbus laiku atliekamas mokėjimas už suteiktas uosto paslaugas; 3) nors kasatorius ir gaudavo pajamų iš naudojamoje uosto žemėje vykdomos veiklos, bet nemokėjo uosto žemės nuomos mokesčio, o tokie jo veiksmai vertintini kaip prievolės nevykdymas tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) pagal byloje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktus apskaitos dokumentus buvo aišku, kad UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ neatitinka restruktūrizuotinoms įmonėms keliamų reikalavimų, turi ilgalaikių finansinių sunkumų, yra bankrutuojanti, todėl nebuvo pagrindo tikėtis, kad uosto žemės nuomos sutartys bus įvykdytos ateityje. Tai vėliau patvirtinto byloje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo paskirta ekonominė ekspertizė, nutraukus žemės nuomos sutartis nesumokėta skola už uosto žemės nuomą, pagal įsiteisėjusius sprendimus priteistos skolos už faktinį uosto žemės naudojimą nesumokėjimas.

32Darytina išvada, kad kasatorius netinkamai vykdė nuomos sutartį (nemokėjo žemės nuomos mokesčio), tai laikytina esminiu sutarčių pažeidimu, sudarančiu atsakovui pagrindą nutraukti nuomos sutartis (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Atsakovas, vykdydamas valstybės turtą patikėjimo teise valdančio subjekto funkcijas, turi veikti taip, kad būtų laikomasi įstatymų nustatytos šio turto naudojimo, valdymo ir disponavimo tvarkos, todėl jo sprendimas nutraukti nuomos sutartis buvo teisėtas ir pagrįstas.

332. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad jo interesai buvo užtikrinti sulaikytomis kasatoriui priklausančiomis lėšomis, nes, nutraukiant nuomos sutartis, jis neturėjo pagrindo mokėti sulaikytas sumas, be to, dėl jų šiuo metu vyksta ginčas teisme (proceso Nr. 2-57-3-00211-2011-5) – pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą priteisti kasatoriaus naudai iš atsakovo 7 800 461,46 Lt. Tačiau net jei šis sprendimas liktų galioti, atsakovas neturės galimybių gauti skolos už uosto žemės nuomą ar faktinį naudojimą, nes visi pinigai bus paskirstyti pirmosios eilės kreditoriams. Be to, pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus ir šiuo metu tebevykstančius procesus kasatoriaus skola atsakovui viršija 11 mln. Lt, todėl net ir priteisus atsakovo kasatoriaus naudai 7 800 461,46 Lt, kasatorius vis tik liktų jam skolingas.

343. Atsakovas nepagrįstu ir absurdišku laiko kasatoriaus teiginį, kad ir nutraukus sutartis, jis išlaiko teisę naudotis uosto žeme. Atsakovo nuomone, kasatorius netinkamai interpretuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą – uosto žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos dėl buvusio uosto žemės nuomininko kaltės, todėl nėra pagrindo taikyti minimos įstatymo nuostatos. Be to, pagal šalių sudarytų sutarčių nuostatas, nutraukus uosto žemės nuomos sutartį, nuomininkas privalo grąžinti naudojamą uosto žemės plotą tvarkingą. Kadangi šalių susitarime kitaip nebuvo sutarta, nutraukus sutartį kasatorius neturi teisės CK 6.557 straipsnyje nustatyta tvarka į žemės servitutą. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad faktiniai šalių santykiai nutraukus nuomos sutartis liko nepakitę, ir mano, kad jis iš esmės prieštarauja Europos Komisijos 2011 m. rugsėjo 30 d. ir 2013 m. balandžio 25 d. pateiktai pozicijai dėl pradėtos Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros (Nr. 2007/4595) prieš Lietuvos Respubliką. Europos Komisija 2011 m. rugsėjo 30 d. pasisakydama dėl Klaipėdos valstybino jūrų uosto žemės nuomos teisinių santykių pažymėjo, kad „Lietuvos teisės nuostatos, kuriomis išimties tvarka leidžiama nesilaikyti bendro įsipareigojimo nuomoti žemę konkurso tvarka, prilygsta įsisteigimo teisės apribojimui tiek, kiek suteikiamas pranašumas esamam nuomininkui ir taip sudaroma kliūčių kitų valstybių narių krovinių perkrovimo paslaugas teikiantiems subjektams, kurie turėtų ketinimų įsisteigti Lietuvos uoste“; 2013 m. balandžio 25 d. teikdama nuomonę iš esmės nepakeitė pozicijos, tik papildomai nurodė, kad „paprastai uosto žemės nuomos sutartis sudaroma tokiam laikotarpiui, kad nuomininkas galėtų susigrąžinti krovinių perkrovimo paslaugoms teikti būtinas investicijas“.

354. Atsakovas nepagrįstu laiko kasacinio skundo argumentą, kad jam ir toliau skaičiuojamas nuomos mokestis už faktinį naudojimąsi patvirtina nuomos teisinių santykių tęstinumą. Pirma, nutraukus nuomos sutartis, kasatorius negrąžino uosto žemės sklypų ir faktiškai naudojosi ja bei vykdė veiklą; atsakovo teisę į atlygį už faktinį uosto žemės naudojimą patvirtino įsiteisėję teismų sprendimai; tai, kad kasatorius atsisakė grąžinti uosto žemės sklypus ir nesiekė spręsti susidariusių problemų, nereiškia, jog net ir nutraukus nuomos sutartis tęsiasi faktiniai nuomos santykiai. Antra, negaliojant (nutraukus) nuomos sutartims, kasatorius prarado teisę naudotis uosto krantine.

365. Pasisakydamas dėl kasaciniame skunde įvardyto ĮRĮ 7 straipsnio pažeidimo, atsakovas nurodo, kad apie nuomos sutarties nutraukimą kasatorių įspėjo 2011 m. sausio 3 d. Kasatorius 2011 m. vasario 21 d. pranešimu 335 969,85 Lt skolą už žemės nuomą įskaitė, pats nesiremdamas aplinkybe, kad Klaipėdos apygardos teisme sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir taikytini ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje numatyti apribojimai. Atsakovas 2011 m. vasario 21 d. pranešimu nepripažino kasatoriaus atlikto įskaitymo, be to įskaitymo neteisėtumas pripažintas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1784-460/2012. Atsakovas pažymi ir tai, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo pradėtas nagrinėti kasatoriaus ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau restruktūrizavimo byla neiškelta, nes konstatuota, jog kasatoriaus įmonė yra bankrutuojanti, todėl ĮRĮ nuostatos netaikytinos.

37Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius netinkamai interpretuoja ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šioje normoje, taip pat CPK normose nedraudžiama kasatoriui pačiam mokėti įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus (uosto žemės nuomos mokestį). Be to, ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas išieškoti iš turto (lėšų) tik pagal vykdomuosius dokumentus. Atsakovas nesiėmė priverstinių veiksmų ir ėmėsi kitų leistinų priemonių – nutraukė nuomos sutartis. Tiek ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies formuluotė „gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos“, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutarties formuluotė „leidžiant kasatoriui lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei–komercinei veiklai vykdyti“ atitinka atsakovo teisėtus reikalavimus, kad kasatorius sumokėtų uosto žemės nuomą. Turi būti įvertinta ir tai, kad skola už uosto žemės nuomą susidarė dar iki pateikiant pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ir šią skolą ji turėjo sumokėti taip pat iki šio momento. Nutraukiant žemės nuomos sutartis, tiek pagal šalių sutarties, tiek pagal CK nuostatas svarbus įspėjimo terminas, kurį atsakovas įvykdė. ĮRĮ nedraudžiama nutraukti uosto žemės nuomos sutarčių, jei jos nevykdomos, todėl kasatoriaus argumentai dėl šio įstatymo taikymo neaktualūs nagrinėjamam ginčui.

386. Kasatorius įrodinėja, kad neturėjo finansinės galimybės susimokėti žemės nuomos mokesčio. Tokie jo argumentai, atsakovo nuomone, neatitinka tikrovės. Civilinėje byloje Nr. B2-1238-538/2011 pateikta rašytinių įrodymų, kad tiek 2010 metais, tiek 2011 metais kasatorius gavo pajamų, bet žemės nuomos mokesčio nemokėjo. Taigi jis turėjo finansinių galimybių sumokėti bent didžiąją dalį uosto žemės mokesčio, tačiau elgėsi nesąžiningai. Dėl to vienašalis atsakovo žemės nuomos sutarčių nutraukimas atitiko CK 6.217, 6.564 straipsnių nuostatas ir yra pripažintinas teisėtu.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

41Dėl atsisakymo atnaujinti terminą atsiliepimui į kasacinį skundą paduoti ir priimti kasacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus

42CPK yra apibrėžtos kasacinio teismo diskrecijos ribos. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalies normą, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Šios įstatymo nuostatos reiškia ir tai, kad kasacinis teismas netiria faktinių bylos aplinkybių, kasaciniame procese negali būti pateikti nauji įrodymai. Dėl aptartų įstatymo nuostatų atmestinas atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2014 m. rugpjūčio 14d. prašymas prijungti prie bylos naujus įrodymus (atstovavimo sutartį, 2014 m. birželio 6 d. varžytynių aktą Nr.01, 2014 m. liepos 15 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos raštą Nr. UD-3.1.1-2589, 2014 m. liepos 17 d. UAB ,,Restrus“ raštą Nr. 14-101-1-S, Europos Komisijos papildomą oficialų pranešimą) ir prašymas atnaujinti terminą papildyti atsiliepimą į kasacinį skundą.

43Dėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų (ne)pakankamumo

44Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo priimtos nutarties, joje pakartodamas atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, tačiau neišdėstydamas savų argumentų, teisės normų aiškinimo bei neatsakydamas į visus apeliacinio skundo klausimus, ir tai sudaro absoliutų procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą.

45Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką kasatoriaus iškeltu klausimu dėl teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui, nuosekliai pažymi, kad teismo sprendimo motyvų nepakankamumas per se negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui – kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Vertinant apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų pagrįstumą pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas gali pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, tai darydamas ne mechaniškai, bet atkreipdamas dėmesį į esminius jam nagrinėti pateiktus klausimus. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-428/2014, ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką).

46Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta dėl ginčo nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo sutarties sąlygų ir CK įtvirtino teisinio reglamentavimo aspektais, dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ginčo aplinkybėms, dėl šių nuomos sutarčių nutraukimo atitikties Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės, kaip ypatingos paskirties valstybės turto, valdymo principams, dėl kasatoriaus argumentų, kad atsakovo interesai buvo užtikrinti atsakovo sulaikytomis pinigų sumomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius nagrinėtus klausimus, todėl kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą, atmestini, nes yra nepagrįsti ir neatitinka procesinių bylos dokumentų turinio.

47Dėl ginčo žemės nuomos sutarčių nutraukimo (ne)teisėtumo

481) Dėl valstybinio jūrų uosto santykių teisinio reglamentavimo ypatumų reikšmės sprendžiant dėl valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo

49Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, kad uosto žemė ir kitas nekilnojamasis turtas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Taigi, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto turto santykiai turi būti tvarkomi nepažeidžiant valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo reikalavimų, nustatytų įstatyme. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytus principus: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jurgio valda“ v. VĮ „Turto bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-53/2012, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

50Dėl bendrųjų valstybės turto tvarkymo principų taikymo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kaip strateginę reikšmę turinčios įmonės, turto tvarkymo santykiuose kasacinio teismo pasisakyta, kad uosto žemės ir infrastruktūros objektų valstybinė nuosavybė ir valstybinis reikšmingumas lemia tai, jog komercinė–ūkinė veikla uosto teritorijoje reglamentuojama ne tik Civilinio kodekso normų, bet ir specialiųjų normų, nustatytų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose aktuose. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo

5111 straipsnio 4 punkte, atsižvelgiant į nurodytų valstybės turto tvarkymo principų įgyvendinimą, nustatyta viena iš pagrindinių VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijų – efektyvus patikėjimo teise perduoto valstybės turto naudojimas ir valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ v. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2007; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. AB „Progresas“, bylos Nr. 3K-3-499/2010).

52Klaipėdos valstybinio jūsų uosto žemės nuomos santykiams prioritetiškai bendrųjų žemės nuomos santykių normų atžvilgiu taikytinas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (toliau – Įstatymas) (CK 6.545 straipsnio 2 dalis). Pagal Įstatymo nuostatas uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią komercinę ir ūkinę veiklą, kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį, ir jeigu dėl jų veiklai reikalingos uosto žemės yra sudaryta uosto žemės nuomos sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta uosto direkcijos teisė išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms. Jame taip pat reglamentuojama šios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Įstatymo 23 straipsnyje „Uosto žemės nuomos tvarka“, inter alia, nustatyta, kad uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka, įtvirtintos šios taisyklės išimtys, viena jų – kai uosto žemė išnuomojama juridiniams asmenims, įsigijusiems statinius; šiuo atveju jiems išnuomojami tik statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai (23 straipsnio 1 dalies

531 punktas). Įstatymo 24 straipsnio „Uosto žemės nuomos sutarties forma ir terminas“ 2 dalyje nustatyta, kad nuomininkas, tvarkingai vykdęs uosto žemės nuomos sutartyje nustatytas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį. Įstatymo 25 straipsnyje „Uosto žemės nuomos sutarties sąlygos“ be kitų įtvirtintos ir šios nuostatos: nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą tais atvejais, kai: nuomininkas nevykdo šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos sutartyje nustatytų įsipareigojimų; tai nustatyta Civiliniame kodekse ar kituose įstatymuose; nuomininkas atsisako mokėti uosto žemės nuomos mokestį, apskaičiuotą šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 1, 2, 4 punktai); uosto žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad tais atvejais, kai uosto žemės nuomos sutartis nutraukiama dėl to, kad nuomininkas nevykdo uosto žemės nuomos sutarties, kompensacijos už žalą, patirtą nutraukus sutartį, nuomininkui nemokamos (Įstatymo 25 straipsnio 5 dalis).

54Apibendrinant cituotas nuostatas konstatuotina, kad Įstatyme Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties nutraukimas tiesiogiai nustatytas kaip šios sutarties pažeidimo (esminio) padarinys. Kasatoriaus teiginys, kad ginčo nuomos sutarčių nutraukimas netikslingas, nes pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą jam, kaip uoste esančių statinių savininkui, garantuojama teisė į tolesnę uosto žemės nuomą, atmestinas. Sutikus su kasatoriaus siūlomu įstatymo aiškinimu, būtų darytina išvada, kad asmenys, valstybinio uosto teritorijoje turintys statinius, gali nevykdyti nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir tai jiems nesukeltų sutarties nevykdymo teisinių padarinių. Valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis su nuomos mokesčio nemokančiu nuomininku, gali būti nutraukta nepaisant aplinkybės, kad nuomininkas valstybinio uosto teritorijoje turi statinius. Priešingas įstatymo aiškinimas neatitiktų aptarto teisinio reglamentavimo, pagrįsto valstybės turto tvarkymo principais, inter alia reikalavimu valstybinio uosto žemę naudoti racionaliai ir efektyviai.

552) Dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo reikšmės vertinat ginčo sutarčių nutraukimo teisėtumą

56Kasatoriaus manymu, vienašališkas žemės nuomos sutarčių nutraukimas neteisėtas, nes nuomotojui įspėjus apie ketinimą sutartis nutraukti, nepasibaigus įspėjimo terminui, jis kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kasatoriaus teigimu, teismui priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jis negalėjo mokėti nuomos mokesčio dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatyme įtvirtintų draudimų, todėl nuomos sutarčių nevykdymas pateisinamas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatoriaus argumentus kaip nepagrįstus. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, kurios nuostatomis remiasi kasatorius, inter alia nustatyta: jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai. Tapatūs apribojimai, kasatoriui leidžiant mokėti visus ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus, buvo nustatyti ir Klaipėdos apygardos teismo 2011m. sausio 18 d. nutartyje. Taigi nei įstatymas, nei teismo nutartis nesuvaržė kasatoriaus teisės mokėti nuomos mokesčio skolos dalį, kuri nebuvo priteista įsiteisėjusiais teismų sprendimais, juo labiau kasatoriaus galimybės mokėti einamuosius nuomos mokesčio mokėjimus. Draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas), tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla). Naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti mokamos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio

574 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (t. y. dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda nauji kreditorių reikalavimai). Dėl to pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatyme nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus gavus teismo leidimą – ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis), tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės teisės mokėti einamąsias įmokas (nagrinėjamu atveju – nuomos mokestį). ĮRĮ taip pat nėra nuostatų, kuriomis būtų suvaržytos kitos šalies teisės nutraukti sutartį su restruktūrizuojama įmone vien dėl aplinkybės, kad yra pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo arba iškelta restruktūrizavimo byla. Dėl to, siekdamas restruktūrizavimo tikslo – išsaugoti įmonės veiklą – kasatorius turėjo įvertinti ginčo nuomos sutarčių svarbą jo ūkinei komercinei veiklai ir atitinkamai elgtis: mokėti bent jau einamąsias įmokas (nuomos mokestį už tolesnį naudojimąsi žemės sklypais), o dėl senųjų pradelstų įsipareigojimų – siekti susitarimo su nuomotoju (restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju – siekti teismo leidimo, kad būtų pritaikyta išimtis dėl draudimo vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo). Pažymėtina, kad kasatorius nuomos mokesčio nemokėjo daugiau kaip metus laiko iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo teismui ir nepradėjo vykdyti sutarčių po restruktūrizavimo bylos inicijavimo. Šias aplinkybes įvertinusi teismų konstatuotų aplinkybių visumos kontekste, teisėjų kolegija sutinka su teismų argumentu, kad restruktūrizavimo procedūrų inicijavimas ir su tuo susiję kasatoriaus veiklos apribojimai nebuvo nuomos sutarčių nevykdymo priežastis, todėl jos nevykdymo nepateisina.

58Kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje priimtoje civilinėje byloje

59A. D. v. RUAB ,,Statybos linija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-11/2014, neturi precedento reikšmės nagrinėjamai bylai dėl savo faktinių aplinkybių ir teisinės problematikos skirtingumo, nes joje spręsta dėl įskaitymo kaip sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, atlikto įmonės restruktūrizavimo proceso metu, teisėtumo, ir kasacinis teismas aiškino Įmonių restruktūrizavimo įstatymo

609 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos yra sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus bei reikalavimų įskaitymas, jei jie nenumatyti restruktūrizavimo plane.

613) Dėl prievolės mokėti nuomos mokestį (ne)pasibaigimo dėl pagal rangos sutartis mokėtinų sumų sulaikymo

62Vienu iš argumentų, kodėl vienašališkas nuomos sutarčių nutraukimas pripažintinas neteisėtu, kasatorius nurodo aplinkybę, kad, nutraukiant nuomos sutartis, atsakovas turėjo (ir tebeturi) sulaikęs daugiau kaip 5 397 359,42 Lt; be to, atsakovas buvo skolingas kasatoriui ne mažiau kaip 7 800 461,46 Lt pagal statybos rangos sutartis. Šios aplinkybės kasatorius teisiškai nekvalifikuoja, t. y. nenurodo teisės normos, kuri ją sietų su atsakovo teise vienašališkai nutraukti žemės sklypo nuomos sutartis dėl nuomos mokesčio nemokėjimo. Teisėjų kolegija vertina, kad kasatoriaus išdėstyta pozicija galėtų būti kvalifikuojama kaip savigynos panaudojimas, tačiau kartu konstatuoja, jog byloje nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių teisėtos savigynos panaudojimą. Pagal CK 6.253 straipsnio 8 dalį asmuo, teisėtai pasinaudojęs savigyna, pripažįstamas nepažeidusiu savo prievolės. Sprendžiant, ar savigyna teisėta, būtina atsižvelgti į CK 1.39 straipsnyje nustatytą principinę nuostatą, kad panaudoti savigyną ginant savo teises leidžiama tik šio kodekso numatytais atvejais ar būdais. Vienas CK įtvirtintų savigynos būdų – prievolės vykdymo sustabdymas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti kita šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Danės sala“ v. D. N. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-413/2009, 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. G. K. v. A. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-401/2014).

63Iš bylos procesinių dokumentų turinio matyti, kad kasatoriaus nurodomos sumos buvo sulaikytos atsakovo pagal šalis siejusių statybos rangos sutarčių sąlygas kaip kasatoriaus (rangovo) įsipareigojimų užtikrinimo priemonė, dėl šių sumų mokėjimo vyko bylos šalių ginčas, nenustatyta atsakovo prievolė šias sumas mokėti. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintų sąlygų, kurios pateisintų kasatoriaus prievolės mokėti nuomos mokestį sustabdymo, kaip savigynos priemonės panaudojimą.

644) Dėl CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos ir CK 6.217 straipsnio 2 dalies taikymo

65Kasacinis teismas, vadovaudamasis civilinės apyvartos santykių stabilumo principu, formuoja teismų praktiką, pagal kurią net ir sutarties pažeidimo atveju turi būti dedamos didžiausios pastangos sutarčiai išsaugoti. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo nustatyta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu. Šias nuostatas taikydamas žemės nuomos sutartiniams santykiams, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje

66J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-227/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Alvilė“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-473/2010; kt.).

67Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami vienašalio sutarčių nutraukimo teisėtumą, tinkamai laikėsi aptartų teismų praktikos nuostatų, t. y. vertino faktines ginčo aplinkybes CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl sutarties pažeidimo kvalifikavimo esminiu ir CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto specialaus sutarties nutraukimo pagrindo – jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka, – požiūriu. Teismai konstatavo, kad nuomos mokesčio nemokėjimas, kaip pagrindas nutraukti nuomos sutartį, buvo nustatytas šalių sutartyse, nuomos mokestis nemokėtas daugiau kaip metus laiko, nuomininkas ignoravo pakartotinius nuomotojo raginimus vykdyti sutartis tinkamai, nepradėjo mokėti nuomos mokesčio ir pateikus teismui pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą, uosto žemės naudojimas, nemokant nuomos mokesčio, pažeidė įstatyme įtvirtintus racionalaus ir efektyvaus valstybės turto tvarkymo principus, kt. Šias faktines bylos aplinkybes teismai vertino kaip atitinkančias CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka, kasatoriaus argumentai jo teisingumo nepaneigia.

68Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su trečiojo asmens teisėmis

69Be kitų argumentų kasatorius nurodo ir tai, kad dėl netinkamo teisės taikymo buvo pažeistos ne tik jo, kaip nuomos sutarties šalies, bet ir trečiojo asmens (įkeitimo turėtojo) teisės, nes nuomos sutarčių nutraukimas lėmė įkeitimo, kuriam atsakovas buvo pritaręs (išduodamas leidimą), objekto išnykimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius šioje skundo dalyje dėsto argumentus ne dėl savo, o dėl trečiojo asmens tikros ar tariamos teisės ar teisėtų interesų pažeidimo, nors nėra įgaliotas jam atstovauti nei pagal įstatymą, nei pagal sutartį. Šių kasatoriaus argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja, nes jie pateikti asmens, neturinčio subjektinės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis).

70Dėl išdėstytų argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

71Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

72Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 51,31 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

73Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

74Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

75Atmesti atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2014 m. rugpjūčio 14 d. prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus: atstovavimo sutartį, 2014 m. birželio 6 d. varžytynių aktą Nr.01, 2014 m. liepos 15 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos raštą Nr. UD-3.1.1-2589, 2014 m. liepos 17 d. UAB „Restrus“ raštą Nr. 14-101-1-S, Europos Komisijos papildomą oficialų pranešimą, taip pat prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui į kasacinį skundą papildyti.

76Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ (j. a. k. 140375913) į valstybės biudžetą 51,31 Lt (penkiasdešimt vieną litą 31 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

77Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliamas klausimas dėl valstybinio jūrų uosto žemės nuomos... 6. Ieškovas 2011 m. spalio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti... 7. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakyta iškelti... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu... 10. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi uždarajai akcinei... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 12. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemė yra valstybės turtas, perduotas... 13. Nors ieškovas atsisakymą mokėti nuomos mokestį grindė aplinkybe, kad 335... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 16. 1. Kasatorius nurodo, kad ieškinį grindė keliomis reikšmingomis... 17. 2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino... 18. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad dalis nuomos mokesčio (170 446,50... 19. 3. Kasatoriaus nuomone, dėl netinkamo teisės taikymo buvo pažeistos ne tik... 20. 1 dalies 1 punkte įtvirtintos garantijos.... 21. 4. Kasatorius pažymi, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma negali... 22. 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties... 23. 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi... 24. 3) ar prievolė įvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo (galiojant teismo... 25. 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiajai šaliai nesitikėti, kad... 26. 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė... 27. Apibendrindamas kasatorius sprendžia, kad teismai iš esmės netinkamai... 28. Kasatorius pažymi ir tai, kad vienašalis nuomos sutarčių nutraukimas... 29. Trečiasis asmuo uždaroji akcinės bendrovė ,,Kamineros grupė“ (buvusi... 30. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą... 31. 1. Atsakovas nurodo, kad sprendžiant, ar sutarties pažeidimas esminis, buvo... 32. Darytina išvada, kad kasatorius netinkamai vykdė nuomos sutartį (nemokėjo... 33. 2. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad jo interesai buvo... 34. 3. Atsakovas nepagrįstu ir absurdišku laiko kasatoriaus teiginį, kad ir... 35. 4. Atsakovas nepagrįstu laiko kasacinio skundo argumentą, kad jam ir toliau... 36. 5. Pasisakydamas dėl kasaciniame skunde įvardyto ĮRĮ 7 straipsnio... 37. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius netinkamai interpretuoja... 38. 6. Kasatorius įrodinėja, kad neturėjo finansinės galimybės susimokėti... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 41. Dėl atsisakymo atnaujinti terminą atsiliepimui į kasacinį skundą paduoti... 42. CPK yra apibrėžtos kasacinio teismo diskrecijos ribos. Pagal CPK 353... 43. Dėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų... 44. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo... 45. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką kasatoriaus iškeltu klausimu... 46. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta dėl ginčo... 47. Dėl ginčo žemės nuomos sutarčių nutraukimo (ne)teisėtumo... 48. 1) Dėl valstybinio jūrų uosto santykių teisinio reglamentavimo ypatumų... 49. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, kad... 50. Dėl bendrųjų valstybės turto tvarkymo principų taikymo Klaipėdos... 51. 11 straipsnio 4 punkte, atsižvelgiant į nurodytų valstybės turto tvarkymo... 52. Klaipėdos valstybinio jūsų uosto žemės nuomos santykiams prioritetiškai... 53. 1 punktas). Įstatymo 24 straipsnio „Uosto žemės nuomos sutarties forma ir... 54. Apibendrinant cituotas nuostatas konstatuotina, kad Įstatyme Klaipėdos... 55. 2) Dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo reikšmės vertinat ginčo... 56. Kasatoriaus manymu, vienašališkas žemės nuomos sutarčių nutraukimas... 57. 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui... 58. Kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 59. A. D. v. RUAB ,,Statybos linija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-11/2014, neturi... 60. 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kad nuo teismo nutarties iškelti... 61. 3) Dėl prievolės mokėti nuomos mokestį (ne)pasibaigimo dėl pagal rangos... 62. Vienu iš argumentų, kodėl vienašališkas nuomos sutarčių nutraukimas... 63. Iš bylos procesinių dokumentų turinio matyti, kad kasatoriaus nurodomos... 64. 4) Dėl CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos ir CK 6.217 straipsnio 2... 65. Kasacinis teismas, vadovaudamasis civilinės apyvartos santykių stabilumo... 66. J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; Lietuvos Aukščiausiojo... 67. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami... 68. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su trečiojo asmens teisėmis... 69. Be kitų argumentų kasatorius nurodo ir tai, kad dėl netinkamo teisės... 70. Dėl išdėstytų argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra... 71. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 72. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 74. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 75. Atmesti atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2014 m.... 76. Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos... 77. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...