Byla 2A-363-431/2017

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – Seesam Insurance AS, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Primtela“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“ ir J. M. individualiai personalinei įmonei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – Seesam Insurance AS, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Primtela“.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovių solidariai 1 364,98 Eur turtinės žalos, 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 4 261,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ yra daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovui priklausantis butas, administratorė. Atsakovė konkurso būdu su rangove J. M. individualia personaline įmone 2010 m. rugpjūčio 6 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo pakeisti namo stogą. Dėl vykdytų stogo remonto darbų buvo apgadinta ieškovo buto apdaila – skilo buto sienos, išjudinti kaminėliai. Ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašė surašyti apžiūros aktą, atlyginti žalą, bet atsakovė jį ignoravo, nesurašė akto ir neatlygino žalos. Ieškovas yra muzikantas, dėl apgadinto buto negalėjo atsiduoti kūrybiniam darbui, buvo priverstas rašyti skundus, užsiimti jam nebūdinga veikla, patyrė daug išgyvenimų, sutriko jo sveikata, padidėjo kraujospūdis. Dėl to ieškovas patyrė neturtinės žalos. Ieškovas ir atsakovių atstovai 2010 m. spalio 4 d. surašė buto techninės patikros aktą, kuriame konstatavo, kad miegamajame kambaryje išjudinta ventiliacinė anga lubose, aplink ją pažeisti dažai. Atsakovės nesurašė žalos įvertinimo akto, nors ieškovas į juos kreipėsi aštuonis kartus. Todėl administratorė pažeidė 2010 m. rugpjūčio 6 d. rangos sutarties 4.7 punktą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, namo administratorės atstovai 2011 m. gruodžio 6 d. surašė ieškovo buto patikros aktą ir jame aprašė ieškovo buto defektus. Ieškovas ir atsakovių atstovai 2012 m. rugsėjo 18 d. pasirašė ieškovo buto defektų įvertinimo aktą, jame įvertinti defektai ir aprašyti darbai jiems pašalinti. Ieškovas nesutiko su nustatytais defektais, bet atsakovės atsisakė dar kartą apžiūrėti ginčo butą. Techninės priežiūros vadovas E. L. 2012 m. lapkričio 21 d. konstrukcijų deformacijų priežasties nustatymo akte išvardijo konkrečius ieškovo buto defektus ir nustatė, kad jie atsirado dėl vykdytų stogo remonto darbų. Dėl žalos įvertinimo ieškovas kreipėsi į UAB „Tyrinėjimai ir projektai“, kuri 2012 m. gruodžio 31 d. tyrimo akte nustatė, kad ieškovo buto apdailos defektams ištaisyti reikia 4 108 Lt (1 189,76 Eur) išlaidų. Ieškovas taip pat patyrė 605 Lt (175,22 Eur) išlaidų specialistams ir 500 Lt (144,81 Eur) išlaidų advokato konsultacijoms. Namo administratorė savo pareigas ir funkcijas atliko nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, operatyviai neorganizavo darbų ieškovo buto defektams pašalinti, todėl pažeidė ieškovo interesus.

2. Atsakovė J. M. individuali personalinė įmonė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovė dirbo gerai, stogo remonto darbus atliko subrangovės UAB „Primtela“ darbuotojai. Jiems pretenzijų nepareikšta. Ieškovas negali reikalauti žalos atlyginimo iš rangovės J. M. individualios personalinės įmonės pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį, nes jis nėra užsakovas ir su rangove nesudarė rangos sutarties. Atsakovės kaltės dėl padarytos žalos nėra, ji neatliko neteisėtų veiksmų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl neprivalo atlyginti ieškovui žalos. Specialistės R. J. M. 2015 m. kovo 24 d. atsakyme pateikta išvada, kad ieškovo buto apdailos defektai atsirado ne dėl stogo remonto darbų, bet dėl kitų priežasčių. Ieškovas turi įrodyti, jog iki stogo remonto buto apdailą atliko tinkamai, nes dėl netinkamos apdailos, galėjo atsirasti buto defektų. Perdažius ne tik ieškovo buto sienų įtrūkius, bet visas sienas, butas būtų pagerintas. Atliktas stogo remontas – tai nuimta sena šiferio danga ir uždėta nauja. Dėl tokių darbų negalėjo atsirasti ieškovo buto apdailos defektų.

3. Atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog namo administratorė įvykdė rangos sutarties 4.7 punkte nustatytą pareigą, t. y. sudarė komisiją, kuri 2010 m. spalio 4 d. apžiūrėjo ieškovo butą. Taip pat atsakovė pareikalavo, kad rangovė atlygintų ieškovui pastarojo buto defektams pašalinti būtinas išlaidas, bet ieškovas nesutiko su rangovės pasiūlyta suma, nurodė, kad yra taip pat ir kitų defektų. Reikalaudamas žalos dėl buto defektų ištaisymo, ieškovas neatsižvelgia į buto apdailos nusidėvėjimą, kuris buvo tuo metu, kai padaryta žalos. Ieškovas nepagrįstai reikalauja neturtinės žalos, nes ji atlyginama tik įstatymuose nustatytais atvejais. Be to, šis reikalavimas nepagrįstas įrodymais. Atsakovės veiksmų ir ieškovo patirtos žalos nesieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Prieš remontą ieškovo butas apžiūrėtas. Abipusiu šalių susitarimu nutarta nerašyti į aktą smulkių defektų. Po stogo remonto, ieškovas pradėjo rašyti raštus įvairioms institucijoms, nenorėjo derėtis, neleido atsakovei J. M. individualiai personalinei įmonei taisyti kaminėlių defektų. Praėjus ilgam laikui, atsiradę įtrūkiai nėra stogo remonto padarinys.

4. Trečiasis asmuo Seesam Insurance AS nesutiko su ieškinyje pareikštais reikalavimais atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“, prašė šią ieškinio dalį atmesti. Nurodė, jog su atsakove UAB „Naujamiesčio būstas“ 2009 m. gruodžio 22 d. sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Pagal nurodytą draudimo sutartį, draudimo bendrovė atsako už atsakovės UAB „Naujamiesčio būstas“ neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamoje situacijoje ieškovo butui žalos padaryta atliekant stogo remonto darbus ir už žalą atsakinga rangovė, todėl draudimo bendrovė neturi pareigos išmokėti draudimo išmokos. Atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ nevykdė stogo remonto darbų. Pastarosios atsakovės ir ieškovui padarytos žalos nesieja priežastinis ryšys. Ieškovo reikalavimas priteisti neturinę žalą nepagrįstas, nes įstatymuose nenustatyta atvejo, kad neturtinė žala atlyginama dėl asmens buto apgadinimo. Ieškovas nepateikė medicininių dokumentų, pagrindžiančių, kad jo sveikata pablogėjo dėl stogo remonto ir apgadinto buto. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų žalą solidariai nepagrįstas, nes solidarioji prievolė nepreziumuojama.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui R. R. iš atsakovės J. M. individualios personalinės įmonės 1 595,76 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 595,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 759,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei J. M. individualiai personalinei įmonei iš ieškovo R. R. 945 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“ iš ieškovo R. R. 45,18 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ apdairiai, sąžiningai ir visų naudos gavėjų, taip pat ir ieškovo interesais vykdė savo pareigas. Atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ 2010 m. rugpjūčio 6 d. sudarė rangos sutartį dėl namo stogo remonto. Prieš sudarydama nurodytą rangos sutartį, apžiūrėjo ieškovo butą. Taip pat ieškovo butą apžiūrėjo, suremontavus namo stogą, t. y. 2010 m. spalio 4 d. Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo matyti, kad atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ reagavo į ieškovo pretenzijas dėl jo bute atsiradusių apdailos trūkumų – kreipėsi į rangovę – atsakovę J. M. individualią įmonę, nurodė jai nustatyti ieškovo buto defektus ir juos įvertinti. Be to, surašytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2011 m. gruodžio 6 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas, taip pat ieškovo ir atsakovių atstovų 2012 m. rugsėjo 18 d. akte užfiksuoti ieškovo buto trūkumai. Taigi atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ įvykdė taip pat ir 2010 m. rugpjūčio 6 d. rangos sutarties 4.7 punkte nustatytą pareigą – organizuoti ieškovo buto apžiūrą ir ėmėsi veiksmų šiam butui padarytai žalai įvertinti. Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūros ir administravimo funkcija neapima teisės už konkretaus buto savininką įgyvendinti pastarojo, kaip kreditoriaus asmenines teises, esant tokio savininko ir trečiųjų asmenų (t. y. ne namo administratoriaus) deliktinės civilinės atsakomybės teisiniams santykiams. Dėl to daugiabučio namo administratoriui nekyla pareigos atlyginti name esančio buto savininkui žalos, kurios padarė tretieji asmenys. Teismas konstatavo, kad atsakovės UAB „Naujamiesčio būstas“ veiksmų bei ieškovui padarytos žalos nesieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, todėl atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“ deliktinė civilinė atsakomybė netaikytina (CK 6.263 straipsnis).

7. Rangos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo atveju netaikytinos, nes šalių ginčas kilo ne iš sutartinių rangos, bet iš deliktinių civilinių teisinių santykių. Nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą atlyginti daugiabučio namo savininkui dėl namo stogo remonto padarytą žalą, teismas kvalifikavo kaip reikalavimą taikyti atsakovei J. M. individualiai įmonei deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Teismas nustatė, kad prievolę suremontuoti stogą pagal 2010 m. rugpjūčio 6 d. rangos sutartį, prisiėmė atsakovė J. M. individuali personalinė įmonė. Šiam darbui atlikti, ji pasitelkė kitą asmenį – subrangovę, t. y, trečiąjį asmenį BUAB „Primtela“ (2010 m. rugpjūčio 17 d. subrangos sutartis). Pastarasis subjektas žalos (defektų) padarė ne remontuotame bendrosios dalinės nuosavybės objekte (stoge), bet ieškovo bute – dėl stogo remonto apgadinta ieškovo buto apdaila. Trečiasis asmuo BUAB „Primtela“ veikė atsakovės J. M. individualios personalinės įmonės nurodymu. Dėl to atsakovei J. M. individualiai personalinei įmonei kilo netiesioginė deliktinė civilinė atsakomybė ir už ieškovui padarytą žalą abu šie subjektai atsako solidariai (CK 6.263 straipsnio 1, 3 dalys, 6.265 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovas, kaip kreditorius, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.5 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimą pareiškė vienam iš solidarių skolininkų – atsakovei J. M. individualiai personalinei įmonei, o kitas skolininkas – BUAB „Primtela“ byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje.

8. BUAB „Primtela“ kaltės forma yra neatsargumas (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovei J. M. individualios personalinės įmonės deliktinė civilinė atsakomybė kvalifikuota kaip netiesioginė deliktinė civilinė atsakomybė. Dėl to kito asmens, kuris veikė atsakovės J. M. individualios personalinės įmonės vykdyto nurodymo pagrindu (trečiojo asmens BUAB „Primtela“) kaltės forma (neatsargumas) taip pat yra ir atsakovės J. M. individualios personalinės įmonės (netiesioginės civilinės atsakomybės subjekto) kaltės forma. Taigi aptariamos atsakovės kaltės forma yra neatsargumas.

9. Aplinkybę, kad ieškovo bute po namo stogo remonto atsirado trūkumų, t. y. apgadinta apdaila, pagrindžia 2010 m. rugpjūčio 6 d., 2010 m. spalio 4 d., 2011 m. gruodžio 6 d., 2012 m. rugsėjo 18 d., 2012 m. gruodžio 7 d. aktai. Taip pat ieškovas teismui pateikė ginčo buto nuotraukas, darytas iki ir po namo stogo remonto. Specialisto, į kurį kreipėsi ieškovas, ir specialisto, į kurį kreipėsi atsakovė J. M. individuali personalinė įmonė, išvados ir paaiškinimai skiriasi. Specialistas E. L. ieškovo buto apdailos trūkumus įvertino apžiūrėjęs butą vietoje, specialistė R. J. M. – iš nuotraukų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo buto apdaila apgadinta dėl vykdytų stogo remonto darbų, t. y. nurodytų apgadinimų priežastis yra trečiojo asmens BUAB „Primtela“ atlikti stogo remonto darbai. Todėl trečiojo asmens BUAB „Primtela“ ir ieškovui padarytą žalą sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

10. Įvertinęs aptartų įrodymų visetą, teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovės J. M. individualios personalinės įmonės 1420,54 Eur išlaidų, buto apdailos apgadinimams, atsiradusiems po 2010 metais atlikto namo stogo remonto, pašalinti, kurie kvalifikuojami kaip tiesioginiai nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja 605 Lt (175,22 Eur) išlaidų už firmos „Tyrinėjimai ir projektai“ 2012 m. gruodžio 31 d. tyrimo akto ir lokalinės sąmatos parengimą, nes tai protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

11. Ieškovas taip pat reikalauja priteisti 500 Lt (144,81 Eur) išlaidų advokato konsultacijoms. Ieškovas šių išlaidų neįrodė, nes nedetalizavo, nepaaiškino ir nepagrindė, kokia konkreti advokato konsultacija suteikta ir koks konkretus šiai bylai aktualios rangos sutarties įvertinimas atliktas. Dėl to nurodytų išlaidų teismas nusprendžia nepriteisti ieškovui, nes jos nepriskirtinos nė vienai iš CK 6.249 straipsnio 4 dalyje išvardytų išlaidų rūšių. Aptariamų ieškovo išlaidų teismas taip pat nepripažino bylinėjimosi išlaidomis, nes jų ieškovas patyrė 2011 m. gegužės 31 d., bet ieškinys teisme gautas 2013 m. vasario 28 d., t. y. praėjus daugiau negu metams iki šių išlaidų patyrimo.

12. Ieškovas prašo priteisti 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturinės žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymuose nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje ieškovui padaryta žalos sugadinus jo turtą – remontuojant namo stogą, apgadinta ieškovo buto apdaila, t. y. pabloginta buto būklė. Taigi ieškovas neteko turto (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose nenustatyta, kad aptariamu atveju žalos patyrusiam asmeniui atlyginama taip pat ir neturtinė žala. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas atlyginti neturinę žalą yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Ieškovas R. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priteisti ieškovui solidariai iš atsakovių UAB „Naujamiesčio būstas“ ir J. M. individualios personalinės įmonės 1 595,76 Eur turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 595,76 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 896,20 Eur neturtinės žalos ir 210,26 Eur žyminio mokesčio, 1 797,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ir 201,99 Eur kitų su bylos nagrinėjimo susijusių išlaidų. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkami įvertino įrodymus ir neteisingai nustatė esmines bylos aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas priteisti 1 595,76 Eur turtinę žalą ir iš kitos solidarios atsakovės UAB „Naujamiesčio būstas. Ieškovo buto defektai buvo nustatyti dar 2010 m. spalio 4 d., tačiau administratorė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų laiku organizuotas minėtų defektų įvertinimas ir pašalinimas. Ieškovas nuo 2010 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. lapkričio 8 d. parašė 8 raštus, į kuriuos administratorė nereagavo. Administratorė tik 2012 m. birželio 6 d. parašė formalų raštą ir daugiau jokių realių veiksmų neatliko. Vėliau administratorė tik 2012 m. rugsėjo 18 d. inicijavo buto apžiūrą ir sudarė aktą, kuriuo pripažino tik dalį butui padarytų defektų, tačiau jokių rangovę įpareigojančių sprendimų nepriėmė, t. y. nepareikalavo, kad rangovė pašalintų nustatytus buto defektus. Rangovei laiku nepašalinus buto apdailos defektų, administratorė savo funkcijas vykdė netinkamai ir tuo pažeidė CK 4.240 straipsnio 2 dalį, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3 ir 5.5 punktus, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 7.13 punktą, Rangos sutarties 4.7 ir 6.5 punktus, taip pat bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šie pažeidimai pagal CK 6.246 straipsnį turi būti pripažinti atsakovės neteisėtais veiksmais, sudarančiais pagrindą jos deliktinei civilinei atsakomybei kilti.
2. Teismas neįvertino ir to, kad Rangos sutarties 4.7 punkte buvo nustatyta, kad rangovas įsipareigojo savo lėšomis atstatyti visus darbų metu dėl rangovo kaltės sugadintus užsakovo ar trečiųjų asmenų įrengimus bei materialines gėrybes. Jeigu rangovas nevykdo šio savo įsipareigojimo, yra sudaroma komisija, į kurią įeina suinteresuota šalis, surašomas žalos įvertinimo aktas, pagal kuri sudaroma darbų sąmata. Užsakovas organizuoja darbų įvykdymą, o darbų išlaidas ne ginčo tvarka atlygina rangovas. Šios rangos sutarties sąlygos taip pat įtvirtinta administratorės, kaip užsakovės, pareigą organizuoti šių remonto darbų įvykdymą, surašyti žalos įvertinimo aktą, sudaryti defektų pašalinimo darbų sąmatą. Jeigu administratorė laiku būtų atlikusi sutarties 4.7 punkte nustatytas pareigas, ieškovo butui laiku būtų atliktas remontas, o remonto išlaidos būtų išieškotos iš rangovės. Administratorė tarėjo būti aktyvi, o ne tik apsiriboti formaliais raštais ir formaliomis apžiūromis. Į ieškovo prašomą priteisti turtinę žalą įeina 175,22 Eur suma, kurią ieškovas sumokėjo už UAB „Tyrinėjimai ir projektai“ tyrimo aktą ir lokalinės sąmatos parengimą. Teismas šias išlaidas įvertino kaip protingas išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Jeigu administratorė tinkamai būtų vykdžiusi savo funkcijas, ieškovas minėtų išlaidų nebūtų patyręs. Būtent administratorė turėjo pareigą nustatyti ir įvertinti buto defektus. Todėl tarp administratorės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
3. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padare žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008 yra išaiškinęs, jog paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų, veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie los žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu; 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. Nagrinėjamu atveju abi atsakovės atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra susiję su ieškovui padaryta žala. Rangovė savo neteisėtais veiksmais ieškovui padarė žalą (apgadino butą). Administratorė nesiėmė reikiamų veiksmų, kad ieškovui padaryta žala laiku būtų nustatyta ir pašalinta. Todėl abi atsakoves sieja bendri neteisėti veiksmai pasekmių atžvilgiu. Neįmanoma nustatyti, kuri iš atsakovių ir kokia apimtimi prisidėjo prie ieškovui padarytos žalos. Jeigu nebūtų buvę rangovės neteisėtų veiksmų, nebūtų apgadintas ieškovo butas. Tačiau, jeigu administratorė būtų tinkamai vykdžiusi savo funkcijas, ieškovui padaryta žala laiku būtų buvusi nustatyta ir pašalinta. Todėl iš abiejų atsakovių turtinė žala turi būti priteista solidariai.
4. Tai, kad šiuo konkrečiu atveju įstatymuose nėra numatyta ieškovo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, nereiškia, jog ieškovas neturi teisės reikalauti patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kylantis iš Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai neturtinės žalos atlyginimo, kaip konstitucinio principo, neužtikrina galiojantys įstatymai, reikia tiesiogiai remtis konstitucinėmis žalos atlyginimo nuostatomis. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, remdamasis tiesiogiai Konstitucija. Teismų praktikoje yra priteisinėjama neturtinė žala iš administratoriaus dėl to, kad jis netinkamai vykdė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tuo ieškovui padarė žalą (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-118- 56/2011).
5. Ieškovas, gyvendamas dėl remonto apgadintame bute patyrė nepatogumų, tokia situacija jau tęsiasi ilgą laiką ir nežinia, kada šie nepatogumai išnyks. Jau praėjo daugiau kaip penkeri metai, kai ieškovas gyvena apgadintame bute, o atsakovės nevykdo savo pareigų ir nesiima jokių priemonių buto apgadinimams pašalinti. Šios aplinkybės neginčijamai įrodo ieškovo patirtą neturtinę žalą. Ieškovo nuolatinis rūpestis dėl apgadinto buto, nuolatiniai ginčai su atsakovėmis, nuolatinės buto apžiūros neabejotinai ieškovui sukėlė nepatogumus, įtampą ir stresą. Į bylą yra pateikti ieškovo medicininiai dokumentai, kurie įrodo ieškovo sveikatos pablogėjimą, susijusį su ieškovo išgyvenimais, siekiant pašalinti dėl namo stogo remonto atsiradusius jo buto apgadinimą. Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nepatogumų ir savo profesinėje veikloje. Ieškovas dirba ( - ), taip pat yra kamerinio ansamblio ( - ) vadovas ir narys, ansamblis daug koncertuoja, rengia įvairius kultūros projektus. Atsakovių neteisėti veiksmai neigiamai veikė ne tik ieškovo gyvenimo kokybę, bet ir ieškovo darbinę veiklą, nes po ginčų su atsakovėmis ieškovas negali į apgadintą butą pasikviesti pasisvečiuoti bendradarbių, tinkamai pailsėti, dažnai tekdavo išeiti į sceną susinervinus, būdavo sunku susikaupti, koncertų metu tinkamai muzikuoti.

14. Atsakovė J. M. individuali personalinė įmonė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą iš dalies sutinka su skundu, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir 1 595,76 Eur dydžio turtinę žalą bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas priteisti solidariai iš abiejų atsakovių, ieškovo prašymą dėl 2 896,20 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės J. M. individualios įmonės atmesti. Nurodo, jog palaikome apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad pirmą kartą atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ sureagavo į daugkartinius ieškovo prašymus tik beveik po dviejų metų. J. M. individuali personalinė įmonė apie tokius ieškovo raštus nebuvo informuota. Praėjus trims mėnesiams atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ organizavo buto apžiūrą, tačiau jokių įpareigojančių veiksmų rangovei nepriėmė. Byloje yra nustatyta, kad ieškovo butui žalą savo veiksmais padarė UAB „Primtela“. Juridinių asmenų registre nurodyta, jog UAB „Primtela“ yra bankrutavusi, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2014 m. gegužės 15 d. Jei UAB „Naujamiesčio būstas“ būtų laiku atlikusi pareigas ir būtų nustačiusi ieškovui atsiradusios žalos kilimo priežastį ir padarytos žalos dydį, būtų galima pareikalauti kaltą dėl žalos padarymo asmenį – UAB „Primtela“ – įpareigoti ištaisyti padarytus defektus. Todėl sutiktina su šia apeliacinio skundo dalimi, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl turtinė ieškovo patirta žala priteistina solidariai iš abiejų atsakovių. Tai, kad namo sienose yra įtrūkimų, negali būti laikoma tokiu nepatogumu, kurio pagrindu būtų galima atlyginti neturtinę žalą. Butas buvo suremontuotas neilgą laiko tarpą iki sienų įtrūkimų, todėl buvo patogus ir švarus.

15. Atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą nesutrinka su skundu, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas pats atriboja turtinės žalos padarymą nuo jų defektų ištaisymo, tačiau žalą prašo priteisti iš abiejų atsakovių solidariai, nors administratorė niekaip neįtakojo pačių defektų atsiradimo. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorė organizavo namo stogo remonto darbus, atrinko šiems darbams atlikti rangovę, namo savininkų naudai sudarė rangos darbų sutartį su rangove, prižiūrėjo bei priėmė atliktus darbus. Teismas pagrįstai sprendė, kad tarp administratorės veiksmų ir turtinės žalos nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, todėl deliktinė atsakomybė negali būti taikoma. Ieškovas nepagrįstai tapatina bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigą užtikrinti tinkamą namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą su ieškovo asmeninės nuosavybės priežiūra, pašalinant rangos darbų metu asmeninėje nuosavybėje kilusią žalą. Administratorė 2010 m. spalio 4 d. atliko buto apžiūrą bei surašė techninės patikros aktą. Administratorė kartu su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais organizavo statinio techninės priežiūros patikrinimą, apžiūrėjo namo bendrųjų konstrukcijų bute apžiūrą, bendravo su ieškovu. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad administratorė įvykdė rangos sutarties 4.7 punktą. Ieškovas tik suformulavo savo reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad nurodyta žala realiai galėjo būti patirta. Medicininiuose išrašuose ieškovui diagnozuojama ( - ). Ieškovas nepaaiškino, kaip ši liga galėjo būti susieta su stogo remonto darbais.

16. Trečiasis asmuo Seesam Insurance AS atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Teismas detaliai įvertino atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas ir pagrįstai nusprendė, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ nėra atsakinga dėl ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos. Kadangi UAB „Naujamiesčio būstas“ nevykdė stogo remonto darbų, atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų tiesiogine ieškovo patirtos žalos priežastimi, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ nekyla civilinė atsakomybė dėl ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. Byloje kilo ginčas dėl namo administratoriaus solidariosios atsakomybės kartu su namo remonto darbus atlikusiu rangovu dėl butui padarytos žalos bei dėl buto savininko teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamais remonto darbais butui padarytos žalos.

19. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ administruoja namą, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas. Atsakovės 2010 m. rugpjūčio 6 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią J. M. individuali personalinė įmonė įsipareigojo atlikti daugiabučio namo stogo remonto darbus, o UAB „Naujamiesčio būstas“ įsipareigojo atsiskaityti su rangove už tinkamai atliktus darbus (t. I, b.l. 12-16). Atsakovė J. M. individuali personalinė įmonė, pasitelkusi subrangovę UAB „Primtela“, iki 2010 m. spalio mėnesio atliko namo stogo remonto darbus – pakeitė stogo šiferio dangą į kitą (t. I, b. l. 12–16, 17–19, 253, 254). Atlikus stogo remonto darbus, ieškovas ir atsakovių atstovai 2010 m. spalio 4 d. pasirašė aktą, kuriame nustatė, kad ieškovo buto miegamajame kambaryje išjudinta ventiliacijos anga lubose, pažeisti dažai aplink angą (t. I, b. l. 21). Ieškovo ir atsakovių atstovų 2012 m. rugsėjo 18 d. akte visų šalių sutarimu užfiksuoti tokie ieškovo buto trūkumai: pažeista sienų danga prie ventiliacinių kaminėlių; išmatuoti sienų plotai, kuriuos reikia perdažyti; ventiliacijos kaminėlių atstatymas (įstatymas). Ieškovas įrašė pastabą, kurioje nurodė papildomus trūkumus (t. I, b. l. 148). Atsakovė J. M. individuali personalinė įmonė 2012 m. spalio mėnesį pateikė lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiavo, kad ieškovo bute atsiradusiems trūkumams pašalinti reikia 758,67 Lt (t. I, b. l. 144). Firmos „Tyrimai ir projektai“ 2012 m. gruodžio 31 d. tyrimo akte ir lokalinėje sąmatoje nustatyta, kad ieškovo buto defektams pašalinti reikia 4 108 Lt (t. I, b. l. 173–177), o 2015 m. gegužės 13 d. lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad ieškovo buto apdailos defektams pašalinti reikalingų išlaidų suma yra 1 420,54 Eur (t. III, b. l. 183, 184).

20. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Pagal šio straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog žalą ieškovo butui padarė atsakovės J. M. individualios personalinės įmonės pasitelkta subrangovė UAB „Primtela“, už kurios padarytus nuostolius pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį užsakovui atsako generalinis rangovas. Atsakovė J. M. individuali personalinė įmonė veikė pagal rangos sutartį, sudaryta su namo administratore – atsakove UAB „Naujamiesčio būstas“. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 ir 5 dalis administratorius daugiabučiui gyvenamajam namui yra skiriamas administruoti bendrojo naudojimo objektus.

21. Ieškovo ir atsakovės J. M. individualios personalinės įmonės nesiejo sutartiniai santykiai, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios atsakovės atsakomybė yra deliktinė. Tuo tarpu administratorius pagal CK 4.20 straipsnio 1 dalį ir 4.242 straipsnio 2 dalį rangos sutartį dėl stogo remonto darbų sudarė, veikdamas naudos gavėjų, tai yra visų name esančių butų savininkų, taigi ir ieškovo, interesais. Šiuo atveju atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ savo administravimo paslaugų teikimo pareigas tinkamai įvykdė, sudarydama minėtą sutartį, kadangi ji atsakinga už tinkamą bendrojo naudojimo objektų būklę. Tačiau nei rangos sutartyje, nei įstatymuose nenustatyta bei nepreziumuojama administratorės solidarioji atsakomybė su rangove dėl rangovo veiksmais padarytų nuostolių butų savininkams atlyginimo.

22. Rangovė 2010 m. rugpjūčio 6 d. rangos sutarties 4.7 punktu įsipareigojo savo lėšomis atstatyti visus darbų metu dėl rangovės kaltės sugadintus užsakovės ar trečiųjų asmenų įrengimus bei materialines gėrybes. Taigi, tik atsakovė J. M. individuali personalinė įmonė įsipareigojo atsakyti už butų savininkams padarytą žalą. Pagal minėtą sutarties punktą, jeigu rangovas nevykdo šio savo įsipareigojimo, yra sudaroma komisija, į kurią įeina suinteresuota šalis, surašomas žalos įvertinimo aktas, pagal kurį sudaroma darbų sąmata, užsakovas organizuoja darbų įvykdymą, o darbų išlaidas ne ginčo tvarka atlygina rangovas (t. I, b.l. 12-16).

23. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog prieš atliekant remonto darbus, UAB „Naujamiesčio būstas“ 2010 m. rugpjūčio 6 d., kartu su rangove sudarė ieškovo buto patikrinimo aktą (t. I, b.l. 20). Po darbų atlikimo, 2010 m. spalio 4 d. namo administratorė sudarė komisiją, į kurios sudėtį įėjo rangovės atstovas ir ieškovas, ir parengė aktą dėl buto techninės patikros, kuriame nustatė, kad buto miegamajame kambaryje išjudinta ventiliacijos anga lubose, pažeisti dažai aplink angą. Ieškovas minėtą aktą pasirašė (t. I, b.l. 21). Pripažintina, jog namo administratorė tinkamai ir laiku atliko savo pareigą sudaryti komisiją, kad būtų įvertinta ieškovui padaryta žala. Tačiau kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tarp šalių kilo ginčas dėl padarytų pažeidimų masto bei jų atlyginimo žalos dydžio.

24. Ieškovas namo administratorei elektroniniu paštu ir raštu daug kartų reiškė pretenzijas dėl jo butui padarytos žalos: 2010 m. lapkričio 8 d., 2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. balandžio 29 d., 2011 m. gegužės 16 d. , 2011 m. gegužės 17 d., 2011 m. birželio 2 d., 2011 m. birželio 19 d., 2012 m. liepos 20 d. (t. I, b.l. 22-33; 125-140). Šį susirašinėjimą su namo administratore ieškovas vertina kaip UAB „Naujamiesčio būstas“ neteisėto neveikimo įrodymą.

25. Ieškovo 2011 m. balandžio 29 d. el.laiško namo administratorei tekstas patvirtina, kad abi atsakovės bendradarbiavo su ieškovu, buvo sudaryti 6 defektų aktai nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki 2011 m. balandžio 18 d. Ieškovas, siekdamas išvengti tolesnių defektų aktų sudarymo, prašė nedelsiant pakeisti darbininkus kitais, kvalifikuotais, arba pakeisti rangovę, kaip nesugebančią kokybiškai atlikti rangos sutartyje numatytų įsipareigojimų (t. I, b.l. 24-25). Šiame ir kituose raštuose ieškovas namo administratorei reiškė pretenzijas ne tik dėl jo bute padarytos žalos, bet ir dėl visų namo stogo keitimo darbų trūkumų. Ieškovas šiuos raštus rašė kaip butų ir kitų namo patalpų savininkų įgaliotas asmuo (t. I, b.l. 26).

26. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 23 d. atsakymas ieškovui patvirtina, kad savivaldybės specialistai kartu su namo administratorės vadybininku 2011 m. birželio 9 d. apžiūrėjo namą, patikrino pagal sąmatą atliktus darbus ir surašė atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, administratorius pašalino akte nurodytus defektus. Rašte nurodyti defektai buvo susiję su pačiais stogo dengimo darbais, o ne su ieškovo butui padaryta žala. Taip pat savivaldybė 2011 m. gruodžio 6 d. organizavo ieškovo buto apžiūrą, buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas, ieškovas buvo informuotas, kad namo administratorė atliks neeilinę gyvenamojo namo konstrukcijų apžiūrą ir organizuos atliktų remonto darbų nustatytų defektų likvidavimo darbus (t. I, b.l. 42-46).

27. Aptarti dokumentai patvirtina, kad namo administratorė bendradarbiavo su ieškovu ir reaguodavo į jo pretenzijas, tačiau ginčas buvo kilęs ne tik dėl ieškovo butui padarytos žalos, bet tuo pačiu metu ir dėl, ieškovo vertinimu, netinkamo viso stogo remonto atlikimo. Tačiau visų šių darbų trūkumų įvertinimas bei jų pašalinimas pagal rangos sutartį priklausė ne tik nuo namo administratorės, bet daugiausia nuo rangovės, kuri jau nuo 2010 m. spalio 4 d. žinojo apie ieškovo bute padarytus trūkumus bei kitas namo savininkų pretenzijas dėl netinkamai atliktų stogo remonto darbų, valios.

28. Atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ 2012 m. birželio 6 d. raštu rangovei priminė, kad ieškovo bute defektai buvo užfiksuoti 2010 m. spalio 4 d. aktu komisijos, kurioje dalyvavo atsakovių atstovai ir ieškovas, prašė rangovę susisiekti su buto savininku ir sutarti dėl materialinių nuostolių atlyginimo, apie įvykdymą prašė informuoti iki birželio 19 d. (t. I, b.l. 120). Tuo tarpu rangovė 2012 m. birželio 11 d. raštu įpareigojo UAB „Primtela“ susisiekti su ieškovu ir susitarti dėl nuostolių atlyginimo (t. I, b.l. 121). Taigi, dėl tokių rangovės veiksmų tik 2012 m. rugsėjo 18 d. ieškovui ir abiejų atsakovių atstovams pavyko sudaryti aktą, kuriame visų šalių sutarimu dar kartą buvo užfiksuoti ieškovo buto trūkumai (t. I, b. l. 148). Atsakovė J. M. individuali personalinė įmonė tik 2012 m. spalio mėnesį pateikė lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiavo, kad ieškovo bute atsiradusiems trūkumams pašalinti reikia 758,67 Lt (t. I, b. l. 144). Tačiau ieškovas nesutiko su minėta suma ir 2013 m. vasario 28 d. pateikė ieškinį teismui (t. I, b.l. 2).

29. Pagal rangos sutarties 4.7 punktą, rangovei savo lėšomis neatstatant darbų metu padarytų sugadinimų, namo administratorė privalėjo organizuoti rangovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo įvykdymą tik tada, kai bus sudarytas žalos įvertinimo aktas ir parengta darbų sąmata. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ laiku, tai yra 2010 m. spalio 4 d., organizavo akto dėl ieškovo bute dėl rangovės kaltės padarytų defektų nustatymą. Tačiau rangovė savanoriškai neįvykdė sutarties 4.7 punkte nustatytos pareigos savo lėšomis pašalinti ieškovo bute padarytus pažeidimus. Todėl tik 2012 m. rugsėjo 18 d. buvo sudarytas aktas dėl defektų įvertinimo, o dėl darbų sąmatos kainos tarp rangovės ir ieškovo vėl kilo ginčas, kuris buvo išspręstas tik teisme.

30. Pripažintina, kad pagal CK 4.242 straipsnio 4 dalį administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, tačiau aplinkybė, jog ieškinį pareiškė pats buto savininkas, nesudaro sąlygų dėl rangovo padarytos žalos pripažinti esant ir solidarią namo administratoriaus atsakomybę. Pagal paties ieškovo apeliaciniame skunde cituojamą kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus (LAT 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, jog tiesioginę žalą ieškovo butui padarė atsakovės J. M. individualios personalinės įmonės pasamdyta subrangovė UAB „Primtela“. Ieškovo pateiktose firmos „Tyrimai ir projektai“ 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gegužės 13 d. sudarytose sąmatose nustatyta išlaidų suma yra susijusi tik su subrangovės atliktų defektų pašalinimu (t. I, b. l. 173–177; t. III, b. l. 183, 184). Namo administratorės veiksmai ar neveikimas niekaip neprisidėjo prie šių išlaidų susidarymo ar jų padidėjimo.

31. Atsakovė J. M. individuali personalinė įmonė nevykdė rangos sutarties 4.7 punkte nustatytos pareigos savanoriškai ištaisyti padarytą žalą, taip pat pateikė darbų sąmatą, kurios kaina yra daug mažesnė, negu nustatyta kitų vertintojų bei pripažinta tinkama teismo. Todėl darytina išvada, kad be šalių ginčo nagrinėjimo teisme namo administratorė taip pat neturėjo galimybės ne ginčo tvarka nustatyti tikrąją ieškovo buto remonto darbų sąmatą bei įpareigoti ją atlyginti rangovę. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ tinkamai vykdė daugiabučio namo administratoriaus pareigas ir jos veiksmų bei ieškovui padarytos žalos nesieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, todėl atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“ deliktinė civilinė atsakomybė netaikytina (CK 6.263 straipsnis).

32. Taip pat nepagrįstu pripažintinas ir atsakovės J. M. individualios personalinės įmonės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, jog namo administratorė pirmą kartą sureagavo į daugkartinius ieškovo prašymus tik beveik po dviejų metų, o rangovė apie tokius ieškovo raštus nebuvo informuota. Aukščiau aptarti byloje esantys dokumentai patvirtina, kad rangovė jau 2010 m. spalio 4 d. akto sudarymo metu žinojo apie ieškovo butui padarytą žalą. Ieškinys rangovei buvo pareikštas 2013 m. vasario 28 d., tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas tik 2014 m. kovo 5 d. nutartimi iškėlė UAB „Primtela“ bankroto bylą. Taigi rangovė turėjo pakankamai laiko atlikti žalos atstatymo darbus bei atlyginimo už tai pareikalauti iš subrangovės UAB „Primtelea“, tai yra dar iki bankroto bylos jai iškėlimo.

33. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymuose nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje ieškovui padaryta žalos, sugadinus jo turtą – remontuojant namo stogą, apgadinta ieškovo buto apdaila, t. y. pabloginta buto būklė. Įstatymuose nenustatyta, kad aptariamu atveju žalos patyrusiam asmeniui atlyginama taip pat ir neturtinė žala.

34. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog tais atvejais, kai neturtinės žalos atlyginimo, kaip konstitucinio principo, neužtikrina galiojantys įstatymai, reikia tiesiogiai remtis konstitucinėmis žalos atlyginimo nuostatomis, ir pateikia kasacinio teismo bylų sąrašą. Tačiau šiose bylose buvo nagrinėjamos visai kitokio pobūdžio žalos atlyginimo galimybės, tai yra asmens neturtinės žalos, patirtos dėl žalos šeimos narių sveikatai ir gyvybei padarymo, dėl žalos sveiktai dėl nelaimingo įvykio darbe ar kitais su darbo santykiais susijusiais žalos padarymo atvejais (LAT 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010, 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2014).

35. Ieškovo nurodomoje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-118-56/2011 buvo analizuojama panaši į nagrinėjamą situaciją, nes buvo vertinama buto ir baldų apgadinimu padaryta žala. Tačiau neturtinė žala buvo priteista dėl to, kad namo administratorė, netinkamai vykdydama savo pareigas, klaidino senyvo amžiaus buto savininkę, o ne dėl to, kad jos turtui buvo padaryta žala. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių nesąžiningų ir tyčinių namo administratorės veiksmų.

36. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, kuriuose nurodyta, kad 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. lapkričio 26 d. ir 2013 m. liepos 1 d. jam buvo diagnozuota ( - ) (t. II, b.l. 110-112). Tačiau tokie sveikatos sutrikimai asmenims gali atsirasti ir dėl amžiaus, genetinio polinkio bei gyvenimo būdo. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovo sveikata sutriko būtent dėl žalos jo butui padarymo. Visi byloje esantys dokumentai patvirtina, jog su nustatytais trūkumais butą buvo galima naudoti pagal paskirtį, pagrindiniai pažeidimai yra susiję su buto estetine išvaizda. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimas atlyginti neturinę žalą yra teisiškai nepagrįstas.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

38. Trečiasis asmuo AS Seesam Insurance atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė J. M. individuali personalinė įmonė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovė sumokėjo 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 955,63 Eur dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau nagrinėta byla nepripažintina teisiškai sudėtinga, joje vertintų įrodymų bei nustatytų aplinkybių apimtis nebuvo didelė, atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė su juo sutiko iš dalies, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina tik 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

9Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

10Priteisti iš ieškovo R. R., a.k. ( - ) atsakovei J. M. individualiai personalinei įmonei, j.a.k. 122471575, 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.