Byla 2-228/2013
Dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ekogama“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1342-125/2012 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ įgalioto asmens T. V. pareiškimą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ekogama“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Lietuvos apeliacinis teismas 2012-05-15 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-30 nutartį, kuria UAB „Ekogama“ bankroto byloje UAB „Swedbank lizingas“ buvo įrašytas į kreditorių sąrašą su 450 008,41 Lt reikalavimo teise.

5Teismas buvo gautas UAB „Swedbank lizingas“ įgalioto asmens pareiškimas dėl įrašymo į kreditorių sąrašą. Pareiškime nurodyta, jog pareiškėjas ir BUAB „Ekogama“ (toliau - skolininkas) buvo sudarę lizingo sutartį, kurios pagrindu skolininkui valdyti ir naudotis buvo perduotos pareiškėjui nuosavybes teise priklausantis turtas - administracinis pastatas, ( - ), statybos metai ( - ), esantis ( - ). Nurodė, jog savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, sudarė pastato pirkimo- pardavimo sutartį, kuria įgijo pastatą ir perdavė jį skolininkui (kaip lizingo) gavėjui valdyti ir naudoti. Sutartyje nurodė atlyginimo dydį už suteiktą teisę valdyti ir naudotis minėtuoju pastatu. Skolininkas savo prievolę vykdė netinkamai, t.y. vėlavo mokėti įmokas, dėl to susidarė įsiskolinimas. Siekiant palengvinti skolos padengimą, pareiškėjas su skolininku sudarė įsiskolinimo mokėjimo sutartį, kuria skolininkas įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis padengti įsiskolinimą ir toliau vykdyti lizingo sutartį. Tačiau skolininkas pažeidė ir šią sutartį, vėlavo mokėti įmokas, todėl pareiškėjas vienašališkai nutraukė visas su skolininku sudarytas sutartis ir nurodė, jog skola siekia 450 008,41 Lt. Pažymėjo, jog pagal lizingo sutarties 11.2.2. punktą lizingo gavėjas (skolininkas) privalo sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas įmokas, jei sutartis nutraukiama. Pareiškime paaiškino, jog lizingo sutartis yra viena iš nuomos sutarčių, todėl sprendžiant ginčą turi būti taikomos bendrosios nuomos teisinus santykius reglamentuojančios normos tiek kiek neprieštarauja specialiosioms normoms. Taip pat pažymėjo, jog pareigos grąžinti sutarties pagrindu valdytą turtą tinkamas įvykdymas negali eliminuoti pareigos sumokėti sutartines įmokas. Taigi pareiškėjas nurodė, jog turi teisę reikalauti grąžinti skolininkui perduotą turtą, sumokėti susidariusi įsiskolinimą, reikalauti atlyginti dėl pirmalaikio lizingo sutarties nutraukimo patirtus nuostolius. Pažymėjo, kad lizingo gavėjo pelnas pardavus sutarties dalyku buvusį turtą negali būti laikomas lizingo davėjo nepagrįstu praturtėjimu. Nurodė, jog pastato areštas negalėjo turėti ir neturėjo įtakos pareiškėjo finansinių reikalavimų dydžiui.

6Atsakovė, kreditorė ir trečiasis asmuo A. M. L. prašė teismo UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimą atmesti ir nurodė, jog palaiko savo poziciją išdėstytą kasaciniame skunde bei 2012-04-16 rašytiniuose paaiškinimuose. Minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.574 straipsnį. Nurodė, jog pagal šį straipsnį lizingo davėjui galimos tik dvi galimybės nutraukus lizingo sutartį: pirma, pareikalauti visų įmokų sumokėjimo anksčiau laiko ir daiktas atitenka lizingo gavėjui, antra, reikalauti grąžinti daiktą lizingo davėjui ir išieškoti nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Taigi norint išieškoti nuostolius juos būtina įrodyti. Kadangi lizingo gavėjas grąžino lizingo sutarties pagrindu įgytą turtą lizingo davėjui, tai lizingo davėjui įstatymas numato vienintelę galimybę ginti savo teises: išieškoti tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Taip pat nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismui 2006-12-18 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pagal kurias pareiškėjui buvo uždrausta perleisti BUAB „Ekogama“ lizinguojamą pastatą reiškia, kad lizinguojamo pastato negalima perleisti net ir lizingo davėjui.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškimo netenkino – atsisakė į BUAB „Ekogama“ kreditorių sąrašą įtraukti UAB „Swedbank lizingas“ su 450 008,41 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Taip pat teismas pripažino niekiniu ir negaliojančiu 2006-08-28 lizingo sutarties, Nr. 708204564, 11.2.2. punktą ta apimtimi, kuria lizingo davėjui nutraukus sutartį suteikiama teisė reikalauti visų iki sutarties nutraukimo nesumokėtų sumų, netesybų bei palūkanų.

9Teismas pažymėjo, kad iš esmės CK 6.574 straipsnis numato du lizingo davėjo interesų patenkinimo būdus, kurie gali būti taikomi lygiagrečiai, nutraukus sutartį: pirma, grąžinant lizingo sutarties dalyką lizingo davėjui, antra, išieškant iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kurie grąžintų jį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs prievolę. Teismo vertinimu, analizuojant lizingo sutarties 11.2.2. punktą tampa aišku, jog lizingo davėjas įgyja teisę reikalauti kur kas daugiau nei numato įstatymai. Vadovaujantis lizingo sutarties 11.2.2. punktu lizingo gavėjas įgyja teisę reikalauti ne tik sutarties dalyku esančio turto ir nuostolių, atsiradusių dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo, bet ir teisę reikalauti sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas įmokas. Vadovaujantis šia nuostata, teismo nuomone, logiška teigti, jog lizingo davėjas yra suinteresuotas, kad lizingo gavėjas laiku nesumokėtų reikalaujamų įmokų. Taigi teismas darė išvadą, jog tokia praktika prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog lizingo sutarties 11.2.2. punktas ta apimtimi, kuria lizingo davėjui nutraukus sutartį suteikiama teisė reikalauti visų iki sutarties nutraukimo nesumokėtų sumų, netesybų bei palūkanų, prieštarauja gerai moralei, teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl yra niekinis ir negalioja.

10Pagal CK 6.547 straipsnį nutraukus lizingo sutartį lizingo davėjas įgyja teisę reikalauti patirtų nuostolių dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo. Tačiau teismas pažymėjo, jog nuostolius būtina pagrįsti ir įrodyti civilinio proceso normų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir būdais. Teismas nurodė, jog byloje nėra surinkta duomenų, leidžiančių pagrįsti nuostolių faktą ir jų dydį, todėl jie teismo nepriteisiami.

11Teismo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką byloje Nr. 3K-3- 397/2011, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Nustatė, kad šiuo atveju nesprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas gali parduoti jam nuosavybes teise priklausantį turtą ir ar tai bus laikoma jo nepagrįstu praturtėjimu, šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas gali reikalauti iš lizingo gavėjo pradelstų įmokų sumokėjimo, kai turtas jau yra perduotas lizingo davėjo nuosavybėn.

12Nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad lizingo sutarties dalyku esančiam turtui nuo 2006-12-18 buvo taikoma laikinoji apsaugos priemonė - areštas. Nustatė, kad laikinoji apsaugos priemonė panaikinta tik Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-06 nutartimi patvirtinus taikos sutartį. Tuo tarpu, pagal lizingo sutarties įmokų grafiką lizingo sutarties išpirkimo terminas turėjo baigtis 2008-08-30. Taigi, teismo nuomone, tuo metu buvo aišku, jog lizingo davėjas lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius prievolę, mokėti įmokas, nebūtų galėjęs įvykdyti priešpriešinės prievolės - perduoti lizingo sutarties dalyko, administracinio pastato, esančio ( - ). Taip pat iš rašytinių bylos duomenų nustatė, jog lizingo davėjui buvo žinoma, jog lizingo gavėjo tikslas yra įgyvendinti projektą: pastatą rekonstruoti ir jį parduoti, taip siekiant patenkinti lizingo davėjo finansinį reikalavimą. Taigi, teismo vertinimu, logiška, jog lizingo gavėjas, nebūdamas tikras dėl investicinio projekto ir areštuoto turto ateities bei priešpriešinės prievolės įvykdymo, sustabdė prievolės vykdymą (CK 6.58 str. 1 d.). Esant šioms aplinkybėms prievolė mokėti įmokas pagal lizingo sutarties sąlygas buvo sustabdyta remiantis CK 6.58 straipsnio 1 dalimi, todėl teismas konstatavo, kad pradelsti įsiskolinimai negalėjo atsirasti.

13Nurodė, kad byloje taip pat yra duomenų, jog trečiojo asmens (prokuroro pareikštas ieškinys dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės) veikla sutrukdė įgyvendinti lizingo gavėjo tikslus, todėl teismas konstatavo, kad UAB „Ekogama“ pagal CK 6.253 straipsnio 4 dalį yra atleistina nuo civilinės atsakomybės.

14Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjo UAB „Swedbank lizingas“ pareiškimas dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį – įtraukti UAB „Swedbank lizingas“ į BUAB „Ekogama“ kreditorių sąrašą su 450 008,41 Lt kreditoriniu reikalavimu. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

171. Klaipėdos apygardos teismas neturėjo teisės ginčijamos sutarties punkto pripažinti niekiniu ex officio, t.y. nesant pareikšto atitinkamo reikalavimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi. Šiuo atveju Lizingo sutarties 11.2.2 punktas nėra niekinis, o juo labiau akivaizdžiai niekinis, todėl Klaipėdos apygardos teismas negalėjo šio punkto dalies pripažinti niekine ex officio. UAB „Swedbank lizingas“ teiginius, jog minima sutartinė nuostata nėra akivaizdžiai niekinė patvirtina ne tik tai, jog Klaipėdos apygardos teismas nusprendė pripažinti ją negaliojančia tik po to kai atliko šios nuostatos, bei CK 6.574 str. įtvirtintos teisės normos analizę, bet ir tai, jog ši sutartinė nuostata nepasirodė akivaizdžiai niekinė Lietuvos apeliaciniam teismui. Pripažindamas Lizingo sutarties 11.2.2 punktą niekiniu ir negaliojančiu ex officio Klaipėdos apygardos teismas apribojo UAB „Swedbank lizingas“ teisę į gynybą, t.y. teisę pateikti atsikirtimus dėl šios sutartinės nuostatos galiojimo.

18Sprendžiant dėl Lizingo sutarties 11.2.2 punkto galiojimo būtina atsižvelgti į tai, kad Lizingo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų lygiaverčių verslo subjektų ir abiems šiems subjektams yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. BUAB „Ekogama“ nėra vartotojas, kurio interesai turėtų būti prioritetiškai ginami. Kaip verslo subjektas BUAB „Ekogama“ privalo suprasti sudaromų sandorių sukeliamas teisines pasekmes, o laisva valia prisiimtus sutartinius įsipareigojimus turi vykdyti visa apimtimi. Sudarydami Lizingo sutartis bankrutuojanti UAB „Ekogama“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sukūrė tarpusavio civilinius teisinius santykius bei laisva valia nustatė tarpusavio teises ir pareigas bei tinkamo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo sukeliamas teisines pasekmes. Šis šalių susitarimas gali būti nutrauktas ar pakeistas tik įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

19Pažymėtina, jog savo esme analogiškos Lizingo sutarties 11.2.2 punktui sutartinės nuostatos buvo ne kartą analizuotos Lietuvos apeliaciniame teisme ir šis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tokios sutartinės nuostatos yra teisėtos ir galiojančios.

20Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą pripažinti, jog skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismo atsisakymas patvirtinti UAB „Swedbank lizingas“ finansinius reikalavimus yra iš esmės grindžiamas neteisinga teismo išvada, jog Lizingo sutarties 11.2.2 punktas yra niekinis ir negaliojantis

212. Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į UAB „Swedbank lizingas“ argumentus dėl lizingo sutarties teisinės prigimties ir sukeliamų teisinių pasekmių. Atsižvelgus į šiuos argumentus galima pagrįstai teigti ne tik tai, kad Lizingo sutarties 11.2.2 punktas yra teisėtas, galiojantis bei atitinkantis šalių sudarytos sutarties esmę, bet ir tai, kad UAB „Swedbank lizingas“ pareiškimas dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

22Lizingo davėjo ir lizingo gavėjo pareigos atitinka nuomos sutarties šalių pagrindines teises ir pareigas. Kitaip tariant, lizingo santykiams, kaip ir nuomos santykiams būdingas atlygintinas daikto valdymo ir naudojimo teisių perleidimas. Lizingas (finansinė nuoma) yra specifinė (netipinė) nuomos rūšis, turinti išskirtinių bruožų, tačiau šios aplinkybės jokiu būdu nepaneigia fakto, jog lizingas yra viena iš nuomos sutarčių rūšių.

23Konstatavus, jog lizingas (finansinė nuoma) yra viena iš nuomos rūšių, reikia pripažinti, jog lizingo teisiniams santykiams subsidiariai, t.y. tiek kiek neprieštarauja specialiosioms šiuos santykius reglamentuojančioms normoms, turi būti taikomos bendrosios nuomos teisinius santykius reguliuojančios teisės normos. Akivaizdu, jog nuomos sutarties vienašalio nutraukimo atveju nuomotojas turi teisę reikalauti sumokėti atlyginimą už naudojimąsi daiktu iki pat nuomos sutarties nutraukimo dienos ar netgi faktinio nuomoto turto grąžinimo nuomotojui. Analogiškos nuostatos turi būti taikomos ir lizingo teisiniams santykiams, t.y. lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti šalių sutarto dydžio atlyginimą už visą laikotarpį iki lizingo sutarties vienašališko nutraukimo. Tokia lizingo davėjo teisė yra pripažįstama ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje.

243. Įrodyta, jog Klaipėdos apygardos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.2. punktą niekiniu ir negaliojančiu ex officio. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį šioje dalyje reikia konstatuoti, jog Lizingo sutarties 11.2.2 punktas yra galiojanti sutartinė nuostata, todėl sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Be to, remiantis šiame atskirajame skunde nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika galima konstatuoti, jog UAB „Swedbank lizingas“, kaip lizingo davėjas, turi teisę reikalauti, jog buvęs lizingo gavėjas BUAB „Ekogama“ sumokėtų visas įmokas, kurios nebuvo sumokėtos iki Lizingo sutarties vienašališko nutraukimo, t.y. už tą laikotarpį kuomet BUAB „Ekogama“ faktiškai naudojosi Lizingo sutarties dalyku - Pastatu. Teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų patvirtinančių, jog šių įmokų arba BUAB „Ekogama“ įsiskolinimo suma yra 450 008,41 Lt, todėl UAB „Swedbank lizingas“ pareiškimas dėl įtraukimo į BUAB „Ekogama“ kreditorių sąrašą su tokio dydžio reikalavimais turėjo būti tenkinamas. Dėl to skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis turi būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas - UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl įtraukimo į BUAB „Ekogama“ kreditorių sąrašą su 450 008,41 Lt dydžio finansiniais reikalavimais patenkinti visiškai.

254. Klaipėdos apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog prievolės mokėti įmokas pagal Lizingo sutartį vykdymas buvo sustabdytas remiantis CK 6.58 str. 1 d., todėl įsiskolinimai negalėjo atsirasti.

26CK 6.58 str. aiškiai nurodo, jog apie sutartinės prievolės vykdymo sustabdymą turi būti pranešta kitai sandorio šaliai. Pažymėtina, jog tokio pranešimo kopijos byloje nėra, nes jo paprasčiausiai nebuvo, o po Pastato arešto pritaikymo BUAB „Ekogama“ nesustabdė savo prievolių vykdymo, t.y. toliau mokėjo Lizingo sutartyje nustatyto dydžio įmokas. Aplinkybę, jog dėl Pastato arešto BUAB „Ekogama“ neketino stabdyti ir nestabdė savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo akivaizdžiai įrodo 2008 m. spalio 1 d. BUAB „Ekogama“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryta įsiskolinimo mokėjimo sutartis, kuria BUAB „Ekogama“ įsipareigojo nustatytais sutartyje terminais ir sąlygomis mokėti UAB „Swedbank lizingas“ nepadengtą įsiskolinimą tuo pačiu ir toliau vykdant Lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Akivaizdu, jog nei po Pastato arešto, nei gerokai po to BUAB „Ekogama“ neatsisakė vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Taigi abi Lizingo sutarties šalys savo konkliudentiniais veiksmais, t.y. vykdydamos sutartinius įsipareigojimus, patvirtino, jog 2006 m. gruodžio 18 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesudaro pagrindo stabdyti sutartinių prievolių vykdymą.

27Nėra aišku kokiais kriterijais remdamasis Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, jog jau Pastato arešto pritaikymo metu, t.y. 2006 m. gruodžio 18 d., tapo aišku, jog UAB „Swedbank lizingas“ negalės 2008 m. rugpjūčio 30 d. perleisti BUAB „Ekogama“ Pastato nuosavybės teisių. Manytina, jog 1,5 m. laikotarpis yra pakankamas civilinei bylai išnagrinėti, todėl arešto taikymo metu negalėjo būti akivaizdu, jog UAB „Swedbank lizingas“ negalės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Be to, šiame atskirajame skunde įrodyta, jog nuosavybės teisės į lizingo sutarties dalyką perėjimas lizingo gavėjui nėra esminis lizingo sutarties bruožas ar būtinoji tokio sandorio sąlyga, todėl nepagrįsta yra teigti, jog esminė lizingo davėjo prievolė, kylanti iš lizingo sutarties, yra nuosavybės tiesės į sutarties dalyką perleidimas. UAB „Swedbank lizingas“ įsitikinimu, pagrindinė lizingo davėjo prievolė yra įsigyti nuosavybės teise lizingo gavėjo pasirinktą daiktą bei perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais. Šią prievolę UAB „Swedbank lizingas“ vykdė tinkamai, o visu sutarties galiojimo laikotarpiu BUAB „Ekogama“ turėjo nevaržomą teisę valdyti ir naudoti Pastatą. Taigi negalima teigti, jog BUAB „Ekogama“ negavo to ko pagrįstai galėjo tikėtis pagal sudaryto sandorio esmę, ar jog UAB „Swedbank lizingas“ pažeidė savo prievoles ir tai sudarė pagrindą BUAB „Ekogama“ stabdyti priešpriešinių prievolių vykdymą.

28Klaipėdos apygardos teismas taip pat neatsižvelgė į CK 6.58 str. 2 d. 3 p., numatantį, jog prievolės šalis neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu kita prievolės šalis negali savo pareigos įvykdyti ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog dėl Pastato arešto UAB „Swedbank lizingas“ negalės įvykdyti prievolės perleisti Pastatą BUAB „Ekogama“ nuosavybės teise, taip pat turėjo konstatuoti, jog UAB „Swedbank lizingas“ šios pareigos negali vykdyti dėl nuo jos nepriklausančių objektyvių aplinkybių - taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl remiantis CK 6.58 str. 2 d. 3 p. BUAB „Ekogama“ neturi teisės stabdyti savo prievolių pagal Lizingo sutartį vykdymo. Minėta, kad BUAB „Ekogama“ to ir nedarė.

29Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog laikinoji apsaugos priemonė - Pastato areštas, buvo taikoma byloje, kurioje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pareiškė ieškinį dėl 2006 m. birželio 14 d. BUAB „Ekogama“ ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos sudarytos mainų sutarties pripažinimo negaliojančia. Taigi ši civilinė byla buvo iš esmės iškelta dėl santykių, kuriuose UAB „Swedbank lizingas“ net nedalyvavo.

30Pastebėtina ir tai, jog tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir BUAB „Ekogama“ buvo sudaryta grįžtamojo lizingo sutartis, kai sutarties dalyku esantis turtas yra įsigyjamas iš paties lizingo gavėjo. Tokiu būdu lizingo gavėjas gauna apyvartinių lėšų, kurias gali panaudoti savo versle, o sumokėjęs visas lizingo sutartyje nurodytas įmokas bei įvykdęs kitas prievoles atgauna sutarties dalyko nuosavybės teises Šiuo atveju, BUAB „Ekogama“ iki Lizingo sutarties sudarymo buvo Pastato savininku, o Klaipėdos apygardos teismo nurodomą projektą Pastato rekonstrukciją, BUAB „Ekogama“ ketino atlikti naudodamasi UAB „Swedbank lizingas“ suteiktu finansavimu grįžtamojo lizingo būdu. Kadangi Pastato rekonstrukcija nebuvo vykdoma, akivaizdu, jog iš UAB „Swedbank lizingas“ gautos lėšos buvo panaudotos kitoms BUAB „Ekogama“ verslo reikmėms. Dėl to, UAB „Swedbank lizingas turėjo ir turi teisę reikalauti grąžinti suteiktą finansavimą Lizingo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

31Atsakovas BUAB „Ekogama“ pateikė atsiliepimą į UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas iš esmės pakartoja skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus. Papildomai nurodo šiuos argumentus:

321. BUAB „Ekogama“ yra bankrutuojanti bendrovė ir ginčas vyksta bankroto byloje, o bankroto bylos turi viešą interesą, suteikiantį teisę teismui aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime, kartu ir teisę spręsti dėl tam tikrų sandorių pripažinimo niekiniais ex officio, todėl teismas tai padaręs neviršijo savo kompetencijos ir neišėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

332. Lizingo bendrovė dalyvavo byloje pagal prokuratūros ieškinį, nes buvo atsakovė, jai buvo puikiai žinomas ir reikalavimas grąžinti pastatą valstybei ir pastato areštas, todėl ji puikiai suvokė, kad BUAB ,Ekogama“ ne dėl savo kaltės negali vykdyti mokėjimų pagal lizingo sutartį ir kad ji būtent dėl prokuratūros nepagrįstai pradėtos bylos ir dėl pastato arešto sustabdė savo įmokų mokėjimą, nes dėl objektyvių nuo bendrovės nepriklausančių priežasčių negalėjo pastatu naudotis ir gauti pajamų iš pastato naudojimo. Tą akivaizdžiai patvirtina ir tas faktas, kad lizingo bendrovė būtent atsižvelgdama į prokuratūros bylą ir pastato areštą 2008 m. atidėjo įmokų grąžinimą sudarant naują įmokų mokėjimą grafiką, kas patvirtina apie CK 6.58 str. numatytą įmokų mokėjimo sustabdymo pagrindo egzistavimą.

343. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.253 str. 4 d. pagrindas taikytinas net ir tuo atveju, jeigu lizingo sutarties 11.2.2. p. ir nebūtų pripažintas niekiniu, nes jis taikomas būtent atleidimo nuo atsakomybės (kartu ir dėl atsakomybės pažeidus sutarties nuostatas, pavyzdžiui, pradelsus mokėjimus) atveju. Taip pat prokuratūros veiksmai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir jos prašymu taikytas areštas atitinka ir force majeure atleidimo nuo atsakomybės kriterijus, todėl BUAB „Ekogama“ galėtų būti atleista ir šiuo pagrindu.

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Atskirasis skundas netenkintinas.

37Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

38UAB „Swedbank lizingas“ savo kreditorinį reikalavimą, kuris sudaro pagrindą jį įtraukti į kreditorių sąrašą, BUAB „Ekogama“ bankroto byloje grindžia tarp bylos šalių pasirašytos Lizingo sutarties 11.2.2. p., kuris suteikia teisę lizingo davėjui reikalauti sumokėti visas iki Lizingo sutarties nutraukimo nesumokėtas įmokas, grąžinti sutarties dalyką bei reikalauti atlyginti patirtus nuostolius.

39Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad pastarasis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką. CK 6.567 straipsnio 1 dalis apibrėžia finansinės nuomos sutarties sampratą, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, lizingo davėjas visą sutarties laikotarpį išlaiko nuosavybės teisę į daiktą, neatsižvelgiant į tai, ar lizingo gavėjas sėkmingai veikia ar bankrutuoja. Taip atspindima finansinės nuomos esmė, kai daikto savininkas yra vienas asmuo, o ekonominės naudos gavėjas – kitas. Šiuo atveju lizingo gavėjas visą sutarties laikotarpį neturi disponavimo daiktu teisės. Jeigu finansinis lizingas nutraukiamas dar nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensaciją, kad galėtų atgauti negrąžintas kapitalo investicijas ir kitas išlaidas bei pelną, nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų. Tokią išvadą suponuoja CK 6.574 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios lizingo sutarties nutraukimo padarinius.

40CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad, lizingo gavėjui pažeidžiant sutartį, lizingo davėjas gali reikalauti, kad lizingo gavėjas pašalintų sutarties pažeidimą, o jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

41Pirmiau nurodyta CK 6.574 straipsnio nuostata nurodo dvi alternatyvias lizingo davėjo interesų gynimo, lizingo gavėjui pažeidus sutartį, priemones, iš kurių gali būti pasirinkta tik viena – arba reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, arba nutraukti sutartį išsireikalaujant sutarties objektą ir išieškant atsiradusius nuostolius. Aiškinant lizingo davėjo teisę pasirinkti vieną iš dviejų įstatyme numatytų jo interesų gynimo priemonių, visų pirma reikia atkreipti dėmesį į lizingo davėjo siekius ir interesą sudarant lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Lizingo davėjas turi grynai finansinį interesą sudarydamas lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Lizingo gavėjo nemokumas, susigrąžinto sutarties objekto pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos.

42Atsižvelgiant į tai, kad lizingo (finansinės nuomos) sutarties šalys yra verslininkai, laikytina, kad lizingo davėjo finansinio intereso gynimas grąžinant lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, yra sąžiningas, protingas ir tinkamai ginantis lizingo davėjo finansinį interesą. Iš lizingo gavėjo niekada nereikalaujama daugiau negu iš jo būtų pareikalauta, jeigu jis tinkamai įvykdytų sutartį. Tai patvirtina ir CK 6.574 straipsnio formuluotė, jog „lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį“. Taigi, visais atvejais lizingo gavėjas, prisiėmęs sutarties sudarymo riziką, atsako tik pagal tos sutarties apibrėžtas ribas. Nuolatos naudojamas lizingo sutarties objektas nusidėvi, todėl jo vertė gali būti atvirkščiai proporcinga sumokėtoms lizingo gavėjo įmokoms. Dėl to lizingo davėjas netinkamo sutarties vykdymo atveju susigrąžinęs objektą iš lizingo gavėjo gali reikalauti susidariusio skirtumo tarp jau padarytų įmokų ir objekto balansinės vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią jis būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-1/2012).

43Taigi, vertinant Lizingo sutarties 11.2.2. punktą atsižvelgiant į išdėstytus išaiškinimus, yra darytina išvada, jog lizingo davėjas įgyja teisę reikalauti kur kas daugiau nei numato įstatymai, t. y. lizingo davėjas įgyja teisę reikalauti ne tik sutarties dalyku esančio turto ir nuostolių, atsiradusių dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo, bet ir teisę reikalauti sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas įmokas. Teisėjų kolegija vertina, jog tokia praktika prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Dėl šių priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog lizingo sutarties 11.2.2. punktas ta apimtimi, kuria lizingo davėjui nutraukus sutartį suteikiama teisė reikalauti visų iki sutarties nutraukimo nesumokėtų sumų, netesybų bei palūkanų, prieštarauja gerai moralei, teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl yra niekinis ir negalioja.

44Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ex officio naikinti Lizingo sutarties 11.2.2. p. Su šia apelianto pozicija yra nesutiktina. Kaip teisingai pažymima atsiliepime į atskirąjį skundą, BUAB „Ekogama“ yra bankrutuojanti bendrovė ir ginčas vyksta bankroto byloje, o bankroto bylos turi viešą interesą, suteikiantį teisę teismui aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime, kartu ir teisę spręsti dėl tam tikrų sandorių pripažinimo niekiniais ex officio. Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, ex officio pripažinęs niekiniu ir negaliojančiu Lizingo sutarties 11.2.2. p., neviršijo savo kompetencijos ir neišėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

45Pažymėtina, kad apeliantas savo kreditorinį reikalavimą grindė išskirtinai tik Lizingo sutarties 11.2.2 p. ir reikalavo iki Lizingo sutarties nutraukimo atsakovo nesumokėtų įmokų, nors jam yra perduotas lizingo dalykas. Svarbu ir tai, kad apeliantas neįrodinėjo savo patirtų nuostolių. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo tvirtinti UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo ir jį įtraukti į BUAB „Ekogama“ kreditorių sąrašus. Tai pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, o tai lemia, jog nėra pagrindo naikinti teisėtos bei pagrįstos skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais.

46Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

48Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-05-15 nutartimi panaikino Klaipėdos... 5. Teismas buvo gautas UAB „Swedbank lizingas“ įgalioto asmens pareiškimas... 6. Atsakovė, kreditorė ir trečiasis asmuo A. M. L. prašė teismo UAB... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškimo... 9. Teismas pažymėjo, kad iš esmės CK 6.574 straipsnis numato du lizingo... 10. Pagal CK 6.547 straipsnį nutraukus lizingo sutartį lizingo davėjas įgyja... 11. Teismo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo Lietuvos Aukščiausio Teismo... 12. Nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad lizingo sutarties dalyku esančiam... 13. Nurodė, kad byloje taip pat yra duomenų, jog trečiojo asmens (prokuroro... 14. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjo... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos... 17. 1. Klaipėdos apygardos teismas neturėjo teisės ginčijamos sutarties punkto... 18. Sprendžiant dėl Lizingo sutarties 11.2.2 punkto galiojimo būtina... 19. Pažymėtina, jog savo esme analogiškos Lizingo sutarties 11.2.2 punktui... 20. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą pripažinti, jog skundžiama Klaipėdos... 21. 2. Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į UAB „Swedbank... 22. Lizingo davėjo ir lizingo gavėjo pareigos atitinka nuomos sutarties šalių... 23. Konstatavus, jog lizingas (finansinė nuoma) yra viena iš nuomos rūšių,... 24. 3. Įrodyta, jog Klaipėdos apygardos teismas neteisėtai ir nepagrįstai... 25. 4. Klaipėdos apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė prievolių... 26. CK 6.58 str. aiškiai nurodo, jog apie sutartinės prievolės vykdymo... 27. Nėra aišku kokiais kriterijais remdamasis Klaipėdos apygardos teismas... 28. Klaipėdos apygardos teismas taip pat neatsižvelgė į CK 6.58 str. 2 d. 3 p.,... 29. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog laikinoji apsaugos priemonė - Pastato... 30. Pastebėtina ir tai, jog tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir BUAB „Ekogama“... 31. Atsakovas BUAB „Ekogama“ pateikė atsiliepimą į UAB „Swedbank... 32. 1. BUAB „Ekogama“ yra bankrutuojanti bendrovė ir ginčas vyksta bankroto... 33. 2. Lizingo bendrovė dalyvavo byloje pagal prokuratūros ieškinį, nes buvo... 34. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.253 str. 4 d. pagrindas taikytinas net ir... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Atskirasis skundas netenkintinas.... 37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 38. UAB „Swedbank lizingas“ savo kreditorinį reikalavimą, kuris sudaro... 39. Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia... 40. CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad, lizingo gavėjui pažeidžiant sutartį,... 41. Pirmiau nurodyta CK 6.574 straipsnio nuostata nurodo dvi alternatyvias lizingo... 42. Atsižvelgiant į tai, kad lizingo (finansinės nuomos) sutarties šalys yra... 43. Taigi, vertinant Lizingo sutarties 11.2.2. punktą atsižvelgiant į... 44. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ex officio... 45. Pažymėtina, kad apeliantas savo kreditorinį reikalavimą grindė... 46. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 48. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą....